BIHEVIORISTINĖS ASMENYBĖS (S-R TIPO) TEORIJOS

BIHEVIORISTINĖS ASMENYBĖS (S-R TIPO) TEORIJOS

Bihevioristinės teorijos nėra asmenybės teorijos tradicine prasme. Iš esmės jos nepateikia asmenybės sampratos - kas sudaro asmenybź (jos struktūr¹), kokie procesai joje vyksta (dinamika) - ir net nesinaudoja asmenybės s¹voka. Tačiau jos yra reikšmingos tuo, kad bando aprašyti praktiškai vis¹ žmogaus elgesį, suformuluodamos tik kelis bendrus elgesio dėsnius, kurie paremti vien tik faktine medžiaga. Toks bandymas reiškia, kad bihevioristai stengiasi nesinaudoti hipotetiniais konstruktais, tokiais kaip, pavyzdžiui, ‘instinktas’, ‘s¹žinė’, ‘archetipas’, o bando aprašyti žmogų objektyviai - t.y., aprašydami tik tai, kas gali būti tiesiogiai stebima - jo elgesį.

Biheviorizmo atsiradimas siejamas su kelių mokslininkų pavardėmis, kurie patys nebuvo bihevioristai, tačiau suformulavo kai kuriuos esminius dėsnius, kurie yra vieni pagrindinių biheviorizmo atramų.

Ivanas Pavlovas. Didžiausias nuopelnas - s¹lyginio reflekso ir klasikinio s¹lygojimo atradimas. S¹lyginis refleksas - tai organizmo reakcija į tam tikr¹ stimul¹, kuris anksčiau tokios reakcijos nesukeldavo. Ši reakcija į tokį stimul¹ atsiranda klasikinio s¹lygojimo proceso metu. Kai kurie stimulai sukelia refleksyvias organizmo reakcijas, tokias kaip, pavyzdžiui, seilių išsiskyrimas maitinimosi metu. Tokios reakcijos vadinamos nes¹lyginiais (įgimtais) refleksais, kuriuos sukelia nes¹lyginis stimulas (pvz.:, maistas). Tuo tarpu kiti stimulai (pvz.:, skambutis) tokios reakcijos nesukelia. Tačiau jei šiuos stimulus pateiksime kartu su nes¹lyginiais stimulais, po tam tikro laiko ir jie įgys savybź patys vieni sukelti toki¹ pat reakcij¹, kaip I nes¹lyginiai stimulai. Tokie stimulai vadinami s¹lyginiais stimulais, o jų sukeliama reakcija - s¹lyginiais (įgytais) refleksais. Visas šis procesas, kada anksčiau buvźs neutraliu stimulas įgyja savybź sukelti reakcij¹, kuri¹ anksčiau galėdavo sukelti tik nes¹lygini stimulas, vadinamas klasikiniu s¹lygojimu. Be to Pavlovas atrado ir užgesimo proces¹, kuris vyksta tada, kai s¹lyginė reakcija pasirodžiusi kelis kartus į dirgiklį, nėra pastiprinama (pvz.: maistu), ir tada po kelių tokių kartų ji tiesiog išnyksta - užgźsta. Taip pat Pavlovas pagrindė ir generalizacijos bei diskriminacijos dėsnius. Pirmasis dėsnis teigia, kad jei organizmo aplinkoje atsiranda dar vienas stimulas, kuris yra panašus į s¹lyginį stimul¹, tai organizmas į jį gali reaguoti s¹lygine reakcija, t.y., jis savo reakcij¹ gali generalizuoti naujiems, bet panašiems stimulams. Žinoma, tokia generalizuota reakcija išsilaikys tik tada, kai po reakcijos į nauj¹jį stimul¹, seks s¹lyginės reakcijos pastiprinimas. Jei to nebus, generalizuota reakcija užges, ir organizmas reaguos tik į pirm¹jį s¹lyginį stimul¹, po kurio pastiprinimas seka. Tokiu atveju įvyksta diksriminacija - t.y., gyvūnas reaguoja skirtingai (diferencijuoja, diskriminuoja) į panašius, tačiau ne tapačius stimulus.

Edward Thorndike. Jo indėlis į psichologij¹ - bandymų-klaidų metodo ir efekto dėsnio atradimas. Jis pastebėjo, kad organizmas negali būti iš anksto prisitaikźs reaguoti į pastoviai kintančias aplinkos s¹lygas. Vadinasi, adaptyvios organizmo reakcijos yra įgyjamos tam tikru būdu, kurį Thorndike’as pavadino bandymų-klaidų metodu. Šį proces¹ jis atrado stebėdamas gyvūnų elgesį probleminėje situacijoje (pvz.:, uždarydamas katź į dėžź, iš kurios išsprūsti buvo įmanoma tik nuspaudus kokį svertelį), t.y. tokiomis s¹lygomis, prisitaikyti prie kurių gyvūnas neturėjo iš anksto apibrėžtos elgesio reakcijos. Tokioje situacijoje gyvūnas neatranda iš karto ‘teisingo’ atsakymo, o atlieka daug įvairių veiksmų (pvz.;, blaškosi po dėžź), kol atsitiktinai nepataiko atlikti to veiksmo, kuris išsprendžia ši¹ situacij¹ (katė nuspaudžia svertelį ir ištrūksta iš dėžės). Thorndike’as pastebėjo, kad kartojantis tokiai situacijai nenaudingų veiksmų (klaidų) kiekis yra linkźs mažėti, o adaptyvus veiksmas atliekamas vis greičiau. Šį proces¹ jis pavadino išmokimo kreive, kuri rodytų, kad tam tikru momentu gyvūnas patekźs į toki¹ situacij¹ iš karto atliks ‘teising¹’ (adaptyvų) veiksm¹. Taigi, gyvūnas veikia pagal bandymų-klaidų, arba teisingiau - bandymų, klaidų ir atsitiktinės sėkmės princip¹, kuris kartu su išmokimo kreive leidžia paaiškinti naujo adaptyvaus veiksmo atsiradim¹.

Be to Thorndike’as suformulavo ir efekto dėsnį, kuris teigia, kad kiekvienas veiksmas tam tikroje situacijoje sukeliantis pasitenkinim¹, asocijuojasi su ja, ir jei situacija pasikartoja, tai padidėja tikimybė pasikartoti tam veiksmui. Ir priešingai, jei koks nors veiksmas tam tikroje situacijoje sukelia diskomfort¹, tai jai pasikartojus, jo pasikartojimo tikimybė sumažėja. Taigi, išmokimas (išmokimo kreivė) atsiranda ne vien dėl atsitiktinių nesėkmingų ir sėkmingų bandymų, bet ir tam tikrų organizmo vidinių būsenų - pasitenkinimo ir diskomforto, kurie leidžia susieti veiksm¹ su situacija.