Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

HUMANISTINĖS PSICHOLOGIJOS ASMENYBĖS TEORIJA - MASLOW Abraham (1908-1970)

psichologija



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

HUMANISTINĖS PSICHOLOGIJOS ASMENYBĖS TEORIJA - MASLOW Abraham (1908-1970)

POREIKIŲ HIERARCHIJA

Maslow teorijos požiūriu, kiekvieno žmogaus elgesį įtakoja tam tikras skaičius įgimtų poreikių. Elgesys, kuriuo tenkinami šie poreikiai, nėra įgimtas, o išmoktas, todėl pas įvairius žmones jis yra skirtingas. Viena svarbiausių šių poreikių ypatybė yra tai, kad jie sudaro vadinam¹j¹ poreikių hierarchij¹. Ji yra tokia, kad vieni poreikiai turi būti patenkinami pirmiau negu kiti poreikiai. Nes kol nebus (bent iš dalies)n patenkinti vieni poreikiai, kiti poreikiai net nepasirodys. Pvz.:, žmogus, kuris yra alkanas ar nuog¹stauja dėl savo saugumo, nejaus poreikio meilei. Svarbu yra tai, kad žmonių neveikia visi poreikiai vienu metu - tam tikru metu dominuoja tik vienas poreikis, o kuris - priklauso nuo to, kiek patenkinti ar nepatenkinti kiti poreikiai. Šių poreikių seka yra tokia:



5.Saviaktualizacijos poreikis.

4.Poreikis pagarbai.

3.Poreikis priklausyti ir meilės poreikis.

2.Saugumo poreikis

1.Fiziologiniai poreikiai.

Kuo žemiau stovi poreikis hierarchijoje, tuo didesnė jo jėga ir pirmenybė. Aukštesnieji poreikiai yra aiškiai silpnesni. Aukštesnieji poreikiai atsiranda vėliau evoliucijos vystymosi eigoje - visiems gyviams reikia maisto ir vandens, tačiau tik žmogui reikia aktualizuoti save. Todėl kuo aukštesnis poreikis hierarchijoje, tuo labiau išskirtinesnis žmogui jis yra. Be to aukštesnieji poreikiai atsiranda vėliau ir žmogaus vystymosi eigoje. Fiziologiniai ir saugumo poreikia atsiranda kūdikystėje, priklausymo, meilės ir pagarbos poreikia gali atsirasti paauglystėje, tuo tarpu poreikis aktualizuoti save paprastai nepasirodo iki žmogus nesulaukia vidutinio amžiaus. Aukštesniųjų poreikių patenkinimas nėra toks būtinas, kad žmogus be jo negalėtų gyvuoti, todėl jie gali būti nepatenkinti ir ilgam - tai nesukels tokios aštrios krizinės reakcijos, kaip žemesniųjų poreikių nepatenkinimas. Todėl žemesnieji poreikiai dar vadinami deficito (trūkumo) poreikiais, nes jų nepatenkinimas patiriamas kaip trūkumas. Tačiau nors aukštesnieji poreikia nėra tokie gyvybiškai būtini, jie taip pat prisideda prie gyvybiškumo augimo. Jų patenkinimas užtikrina geresnź sveikat¹, ilgesnį gyvenim¹ ir apskritai padidina biologinį efektyvum¹. Taip pat jų patenkinimas yra naudingas ir psichologiškai, kadangi jie sukelia gilesnį laimės jausm¹, dvasinź pusiausvyr¹ ir žmogaus gyvenimo vidinź pilnatvź. Dėl to aukštesnieji poreikia dar vadinami augimo arba būties poreikiais. Tačiau aukštesniųjų poreikių patenkinimas yra gerokai sudėtingesnis ir reikalauja daugiau išankstinių s¹lygų nei žemesniųjų poreikių patenkinimas. Pvz.: saviaktualizacijos siekimas gali būti patenkintas tik patenkinus visus kitus poreikius ir jo patenkinimas reikalauja gerokai sudėtingesnio elgesio nei maisto paieška. Be to aukštesniųjų poreikių patenkinimas reikalauja geresnių išorinių s¹lygų - socialinių, ekonominių ir politinių - nei žemesniųjų poreikių patenkinimas. Tačiau svarbu ir tai, kad poreikis neturi būti absoliučiai ir visiškai patenkintas, kad atsirastų aukštesnis už jį poreikis. Greičiau gali būti dalinis jo patenkinimas, kuris vienok mažėja kylant į hierarchijos viršų. Pvz.:, žmogus gali būti patenkinźs 85% fiziologinių poreikių, 70% - saugumo, 50% - meilės ir priklausymo, 40% - pagarbos poreikį ir 10% - saviaktualizacijos poreikio.

Fiziologiniai poreikiai. Tokie poreikiai - maisto, vandens, miego ir sekso - yra patys galingiausi iš visų poreikių. Jie gali visiškai blokuoti bet kurį kit¹ poreikį. Bet koks kitas poreikis, pvz.: meilei ar pagarbai, pasirodo esantys trivialūs, kai fiziologiniai poreikia nėra patenkinti. Badaujantis galvoja ir svajoja tik apie maist¹. Bet jei šie poreikia yra patenkinami, žmogus daugiau jų nebeįsis¹monina ir jie daugiau nebeįtakoja elgesio. Paprastai industrinėse Vakarų kultūrose tokie fiziologiniai poreikiai nevaidina didesnės motyvacinės reikšmės.

Saugumo poreikis. Šis poreikis dažniausiai pats svarbiausias būna vaikams ir neurotikams. Sveiki ir normalūs suaugź žmonės paprastai yra gerai patenkinź šį poreikį. Jo patenkinimui būtinas saugumas, globa, stabilumas, struktūra ir tvarka bei baimės ir nerimo nebuvimas. Vaikai aiškiai išreiškia šį poreikį, nes jie betarpiškai reaguoja į grėsmź ir aiškiau tai parodo, nei suaugusieji, kurie yra išmokź užslopinti savo baimź. Be to saugumo poreikį rodo ir tai, kad vaikai mėgsta rutin¹ - pažįstam¹, tvarking¹ ir nuspėjam¹ pasaulį. Visiška laisvė ir leidimas visk¹ daryti - visiškas struktūros ir tvarkos nebuvimas - vaikams sukelia nerim¹ ir nesaugum¹, nes tai grėsmė vaiko saugumo poreikiams. Žinoma, laisvė vaikams turi būti suteikiama, bet tik tiek, kiek jie gali su ja susidoroti - jiems reikia vadovavimo ten, kur jie dar nesugeba patys reguliuoti savo elgesio.

Neurotikams taip pat reikia struktūruotos ir tvarkingos aplinkos, kadangi saugumo poreikis pas juos vis dar dominuoja. Neurotikai ypač vengia naujų, netikėtų ir neįprastų atsitikimų, jų pasaulis taip pat turi būti visiškai prognozuojamas. Taip pat daugeliui normalių suaugusių žmonių, nors jie ir yra patenkinź šį poreikį, reikia šiek tiek saugumo. Daugelis mūsų mėgsta tvarking¹ pasaulį, o ne visiškai nežinom¹, chaotišk¹, piln¹ nežinios ateitį, todėl mes kaupiame santaupas ir nerizikuojame keisti darbo. Tačiau šis poreikis nėra toks stiprus, kaip neurotiko atveju.

Priklausymo ir meilės poreikis. Šie poreikiai gali pasireikšti labai įvairiais būdais - per šiltus santykius su vienu draugu ar mylimuoju, ar per viet¹ ir pozicij¹ tam tikroje grupėje ir/ar apskritai visuomenėje. Tačiau poreikį priklausyti sunku patenkinti vis mobilėjančioje visuomenėje. Mažai žmonių lieka gyventi vienoje vietoje ir turi t¹ patį draugų rat¹ per vis¹ savo gyvenim¹ ar net per kelerius metus. Mes keičiame darbus, mokyklas pernelyg dažnai, kad įleistume gilias šaknis ir išvystytume saugų priklausymo jausm¹, todėl turime tenkinti šį poreikį kitais būdais. Būtent todėl atsiranda vienišumo ir susvetimėjimo jausmas. Meilės poreikis, kurį sudaro tiek poreikis būti mylimam, tiek poreikis mylėti, gali būti patenkintas šiltame ir intymiame santykyje su kitu žmogumi. Maslow netapatina meilės su seksu - grynai fiziologiniu poreikiu, tačiau pripažįsta, kad seksas yra vienas būdų išreikšti meilės poreikiui. Nesėkmė patenkinti meilės poreikio yra viena esminių neprisitaikymo mūsų kultūroje priežasčių.

Pagarbos poreikiai. Pagarbos sau reikia tiek iš kitų, tiek iš savźs. Pagarba iš kitų - tai statusas, pripažinimas, socialinė sėkmė , šlovė ir pan. Savigarba - tai savo vertės jausmas. Savigarbos poreikio patenkinimas leidžia žmogui jausti pasitikėjim¹ savo jėgomis. Dėl to žmogus gali tapti daug produktyvesniu ir kompetentingesniu visose gyvenimo srityse, patenkinźs šį poreikį. Jei savigarbos trūksta, žmogus jaučiasi bejėgis ir jam trūksta pasitikėjimo savimi susidoroti su problemomis. Savigarba turi būti realistiška, grįsta realistiškais savo sugebėjimų  ir kompetentingumo vertinimais bei užsitarnauta kitų žmonių pagarba.

Saviaktualizacija. Tai visų žmogaus sugebėjimų ir potencialų realizacija. Žmogus turi tapti ir būti tuo, kuo jis gali būti. Net jei visi kiti poreikiai bus patenkinti, žmogus neišnaudojźs savo potencialų vis viena bus nepasitenkinźs ir neramus. Saviaktualizacija gali vykti labai įvairiai - bet kokios profesijos žmonės, ne tik menininkai, turi galimybź realizuoti savo gabumus. Net valgio virimas ar tėvystė gali būti labiau kūrybiška nei antrarūšė teplionė. Tačiau saviaktualizacijai būtinos tam tikros išankstinės s¹lygos. Visų pirma, neturi būti jokių apribojimų, kuriuos sukuria kultūra arba pats žmogus sau. Be to žmogus neturi būti blaškomas rūpesčių dėl maisto, jaustis saugus, būti mylimas ir mylėti ir pan. Galiausiai žmogus turi gerai pažinoti save - turėti realistišk¹ savźs supratim¹ apie savo stiprias ir silpnas vietas, savo įgūdžius ir sugebėjimus.

Išimtys iš poreikių hierarchijos. Nors pagrindinė poreikių hierarchija tinka daugeliui žmonių, tačiau nebūtinai kiekvienam. Istorijoje žinoma nemažai pavyzdžių, kada žmonės dėl idealų aukodavo visk¹ ir net savo gyvybes. Tokie žmonės aiškiai paneigia savo fiziologinius ir saugumo poreikius. Taip galima kalbėti ir apie religines figūras, kurios atsisakydavo žemiškų gėrybių , idant išreikštų visas savo galimybes nepaisant žemesniųjų poreikių nepatenkinimo, ir menininkus, aukojusius savo sveikat¹ dėl savo darbo. Be to, bendra išimtis hierarchijoje yra tai, kad kai kuriems žmonėms didesnės svarbos turi savigarba, o ne meilė. Tokie žmonės gali patenkinti meilės poreikį tik tada, kai jie jaučiasi pasitikintys savimi ir vertingi.

SVEIKA ASMENYBĖ IR SAVIAKTUALIZACIJOS POREIKIS

Saviaktualizacijos poreikio tyrinėjimai Maslow teorijoje yra didžiai susijź su jo sveikų žmonių tyrimais. Tokiais Maslow laiko tuos žmones, kurie neturi rimtų psichologinių sutrikimų ir problemų ir kurie yra išnaudojź visas savo jėgas kokiam nors tikslui pasiekti (aktualizavź savo potencijas). Būtent tokių žmonių tyrinėjimais, Maslow nuomone, turi remtis psichologija, norėdama išsiaiškinti visas žmogaus savybes ir privalumus.

Tyrinėdamas tokius sveikus individus, Maslow iškėlė hipotezź, kad jie nėra motyvuojami įprastine prasme. Jų motyvacija - arba metamotyvacija - tai greičiau būsena, kada motyvacija nevaidina jokio vaidmens iš viso. Tokie žmonės ne siekia kažko, o tiesiog yra. Toki¹ motyvacij¹ Maslow priešino su save neaktualizavusių žmonių motyvacija, kuri¹ jis vadino D-motyvacija, t.y., D - deficiency - deficito, trūkumo motyvacija, kuri pasireiškia tuo, kad žmogus motyvuojamas tam tikros įtampos ir diskomforto, kurie kyla atsiradus organizme kažko (pvz.:, maisto) trūkumui. Tuo tarpu save aktualizuojančių žmonių motyvacij¹ - B - being - būties motyvacij¹ - sudaro ne siekimas pašalinti trūkum¹ ar sumažinti įtamp¹, o siekimas padidinti įtamp¹ per naujus patyrimus ir praturtinti gyvenim¹. Nėra jokių specifinių elgesio tikslų, kurie būtų motyvuojanti jėga. Tokie žmonės ne tiek siekia kokio nors galutinio tikslo, kuris juos patenkintų, kiek jau tiesiog yra - spontaniški, natūralūs, išreiškiantys vis¹ savo žmogiškum¹. Tad jie įprastine prasme nėra motyvuoti. Greičiau toks pats buvimas ir yra tikslas arba metaporeikis. Tačiau jei žmogus patenkinźs visus kitus savo poreikius tokios būsenos nepasiekia, jis taip pat gali jausti nepasitenkinim¹, tačiau jam bus neaiški jo priežastis. Jis gali jaustis vienišas, bejėgis, liūdnas, gyven¹s beprasmį gyvenim¹, tačiau negalės nurodyti tikslo, kuris galėtų pakeisti jo būsen¹. Todėl saviaktualizacijai būtinas geras savo galimybių pažinimas ir jų išvystymas.

Tyrinėdamas save aktualizavusius žmones Maslow išskyrė tam tikras jų savybes:

Labai efektyvus realybės suvokimas. Jie sugeba suvokti pasaulį ir kitus žmones aiškiai ir objektyviai. Jų suvokimas nėra iškraipomas tokių subjektyvių faktorių kaip jų poreikiai ir baimės. Jie mato realybź toki¹, kokia ji iš tikrųjų yra, o ne toki¹, kokios jiems norėtųsi.

Savźs, kitų žmonių ir pasaulio apskritai priėmimas. Jie gali priimti savo prigimtį - savo silpnas puse lygiai taip pat, kaip ir stiprybes - be bandymo iškreipti savo vaizd¹ ir be pernelyg didelių gėdos ar kaltės jausmų. Lygiai taip pat jie priima ir kitų žmonių bei viso pasaulio blogybes apskritai.

Spontaniškumas, paprastumas ir natūralumas. Jų elgesys atviras, tiesus ir natūralus, nepagrįstas socialiniu fasadu. Paprastai jie neslepia savo jausmų ir emocijų ar apsimeta tuo, kuo jie nėra, nors jie ir gali taip padaryti, kad neįskaudintų kito žmogaus. Tokie žmonės iš tikrųjų yra savimi, nors nebūtinai apie tai agresyviai skelbs laužydami socialines normas.

Susitelkimas ties problema, o ne ties savimi. Jie jaučia turį misij¹ savo gyvenime - darb¹, kuriam ir paskiria daugiausiai savo jėgų. Dėl to jie sunkiai dirba, bet patiria iš to didžiulį malonum¹. Taip jie sugeba patenkinti savo metaporeikius. Jie dirba ne dėl pinigų, šlovės ar valdžios, o tam kad išvystytų ir panaudotų savo sugebėjimus, kas skatina juos augti ir išreikšti save.

Poreikis privatumui ir nepriklausomybei. Savo poreikiuose jie yra labiau nepriklausomi nei kiti žmonės, todėl jie yra labiau nepriklausomi nuo kitų. Dėl to gali net atrodyti šalti ir nedraugiški, bet jie tiesiog yra labiau autonomiški nei dauguma žmonių ir neturi įsikabinti kitų, reikalaudami šilumos ir paramos.

Vertinimo ir suvokimo šviežumas. Jie turi sugebėjim¹ suvokti ir patirti pasaulį su vis nauju šviežumu ir nuostaba. Jie džiaugsis saulėlydžiu, gėle ar simfonija taip lyg pirm¹ kart¹ tai patirtų. Net kasdienini ir trivialūs dalykai yra vertinami vis naujai.

Mistiniai arba kulminaciniai potyriai (peak experience). Jie patiria stiprios ekstazės, nuostabos, pasigerėjimo ir nušvitimo momentus. Tada jie jaučiasi dauggalintys, ypač pasitikintys ir ryžtingi. Potyris yra stiprus, orgazmiškas ir gali įvykti užsiimant iš esmės bet kokia veikla. Bet koks patyrimas tikros nuostabos, tobulumo ar judėjimo link tobulų vertybių gali sukelti kulminacinį potyrį. Savźs neaktualizavź žmonės taip pat gali apturėti kulminacinių potyrių, tačiau ne tiek daug, kaip save aktualizavź žmonės. Be to patiriantys kulminacinius potyrius nebūtinai yra mistikai, menininkai ar į religij¹ linkź žmonės - jie gali būti ir biznieriai , politikai ir pan.

Socialinis interesas. Jie sugeba jausti gili¹ simpatij¹ ir pagarb¹ žmonėms. Nors jie dažnai gali būti suerzinti ar depresuoti dėl atskirų žmonių elgesio, tačiau jie visada supranta kitus žmones ir trokšta padėti žmonijai.

Tarpasmeniniai santykiai. Nors jų artimų draugų ratas nėra labai didelis (nes maža panašių į juo žmonių) jų draugystė yra daug stipresnė ir gilesnė nei pas vidutinį žmogų. Jie draugauja su tais, kurie yra sveikesni ir labiau subrendź nei daugelis, dėl to, kad šitokie žmonės panašesni į juos. Be to jie dažnai pritraukia gausybź pasekėjų. Tokie santykiai paprastai yra vienpusiški, kadangi pasekėjai gauna daugiau iš jų, nei patys sugeba duoti.

Kūrybiškumas. Jie yra nepaprastai kūrybingi žmonės, nors nebūtinai visada tai susijź su menine veikla. Jie nėra menininkai, tačiau rodo savo išradingum¹ ir originalum¹ praktiškai visose savo gyvenimo srityse. Nes jie yra lankstūs, spontaniški ir nebijo daryti klaidų, panašūs į vaikus, kurie dar nėra išmokyti bijoti dėl klaidų atrodyti kvailai.

Demokratinis charakteris. Jie labai tolerantiški ir priima kiekvien¹ žmogų, nepaisydami jokių rasinių, religinių ar socialinių prietarų. Jie noriai klausosi kiekvieno žmogaus ir mokosi iš tų, iš kurių gali pasimokyti. Jie nedemonstruoja savo pranašumo prieš mažiau išsilavinusius žmones, bet yra pajėgūs su visais bendrauti lygiavertiškai.

Pasipriešinimas kultūrinių normų primetimui (resistance to enculturation). Šie žmonės yra autonomiški ir nepriklausomi. Todėl jie laisvai gali pasipriešinti socialiniam ir kultūriniam spaudimui galvoti ir elgtis tam tikru būdu. Jie atvirai ar tyčia nemaištaus prieš normas apskritai, tačiau jų sprendimai yra nulemiami jų pačių prigimties, o ne kultūros poveikio.

Taigi, šie žmonės yra visiškai sveiki žmonės. Tačiau nors saviaktualizacijos poreikis ir yra įgimtas, tačiau tik apie vien¹ procent¹ (o gal ir mažiau) visų žmonių sugeba patenkinti šį poreikį. Taip yra dėl to, kad šis poreikis yra ganėtinai silpnas ir greitai užslopinamas kitų poreikių. Be to, labai daug šio poreikio patenkinimui turi įtakos ir kultūrinė aplinka, kuri dažnai draudžia ir riboja kai kurias žmogaus vystymosi galimybes. Tad ne kiekvienas būtinai save aktualizuos, nors tai padaryti potencialiai gali kiekvienas.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1200
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved