CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

HUMANISTINĖS PSICHOLOGIJOS ASMENYBĖS TEORIJA - MASLOW Abraham (1908-1970)

psichologija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

HUMANISTINĖS PSICHOLOGIJOS ASMENYBĖS TEORIJA - MASLOW Abraham (1908-1970)

POREIKIŲ HIERARCHIJA

Maslow teorijos po˛iūriu, kiekvieno ˛mogaus elgesį įtakoja tam tikras skaičius įgimtų poreikių. Elgesys, kuriuo tenkinami ie poreikiai, nėra įgimtas, o imoktas, todėl pas įvairius ˛mones jis yra skirtingas. Viena svarbiausių ių poreikių ypatybė yra tai, kad jie sudaro vadinam¹j¹ poreikių hierarchij¹. Ji yra tokia, kad vieni poreikiai turi būti patenkinami pirmiau negu kiti poreikiai. Nes kol nebus (bent i dalies)n patenkinti vieni poreikiai, kiti poreikiai net nepasirodys. Pvz.:, ˛mogus, kuris yra alkanas ar nuog¹stauja dėl savo saugumo, nejaus poreikio meilei. Svarbu yra tai, kad ˛monių neveikia visi poreikiai vienu metu - tam tikru metu dominuoja tik vienas poreikis, o kuris - priklauso nuo to, kiek patenkinti ar nepatenkinti kiti poreikiai. ių poreikių seka yra tokia:

5.Saviaktualizacijos poreikis.

4.Poreikis pagarbai.

3.Poreikis priklausyti ir meilės poreikis.

2.Saugumo poreikis

1.Fiziologiniai poreikiai.

Kuo ˛emiau stovi poreikis hierarchijoje, tuo didesnė jo jėga ir pirmenybė. Auktesnieji poreikiai yra aikiai silpnesni. Auktesnieji poreikiai atsiranda vėliau evoliucijos vystymosi eigoje - visiems gyviams reikia maisto ir vandens, tačiau tik ˛mogui reikia aktualizuoti save. Todėl kuo auktesnis poreikis hierarchijoje, tuo labiau iskirtinesnis ˛mogui jis yra. Be to auktesnieji poreikiai atsiranda vėliau ir ˛mogaus vystymosi eigoje. Fiziologiniai ir saugumo poreikia atsiranda kūdikystėje, priklausymo, meilės ir pagarbos poreikia gali atsirasti paauglystėje, tuo tarpu poreikis aktualizuoti save paprastai nepasirodo iki ˛mogus nesulaukia vidutinio am˛iaus. Auktesniųjų poreikių patenkinimas nėra toks būtinas, kad ˛mogus be jo negalėtų gyvuoti, todėl jie gali būti nepatenkinti ir ilgam - tai nesukels tokios atrios krizinės reakcijos, kaip ˛emesniųjų poreikių nepatenkinimas. Todėl ˛emesnieji poreikiai dar vadinami deficito (trūkumo) poreikiais, nes jų nepatenkinimas patiriamas kaip trūkumas. Tačiau nors auktesnieji poreikia nėra tokie gyvybikai būtini, jie taip pat prisideda prie gyvybikumo augimo. Jų patenkinimas u˛tikrina geresnź sveikat¹, ilgesnį gyvenim¹ ir apskritai padidina biologinį efektyvum¹. Taip pat jų patenkinimas yra naudingas ir psichologikai, kadangi jie sukelia gilesnį laimės jausm¹, dvasinź pusiausvyr¹ ir ˛mogaus gyvenimo vidinź pilnatvź. Dėl to auktesnieji poreikia dar vadinami augimo arba būties poreikiais. Tačiau auktesniųjų poreikių patenkinimas yra gerokai sudėtingesnis ir reikalauja daugiau iankstinių s¹lygų nei ˛emesniųjų poreikių patenkinimas. Pvz.: saviaktualizacijos siekimas gali būti patenkintas tik patenkinus visus kitus poreikius ir jo patenkinimas reikalauja gerokai sudėtingesnio elgesio nei maisto paieka. Be to auktesniųjų poreikių patenkinimas reikalauja geresnių iorinių s¹lygų - socialinių, ekonominių ir politinių - nei ˛emesniųjų poreikių patenkinimas. Tačiau svarbu ir tai, kad poreikis neturi būti absoliučiai ir visikai patenkintas, kad atsirastų auktesnis u˛ jį poreikis. Greičiau gali būti dalinis jo patenkinimas, kuris vienok ma˛ėja kylant į hierarchijos virų. Pvz.:, ˛mogus gali būti patenkinźs 85% fiziologinių poreikių, 70% - saugumo, 50% - meilės ir priklausymo, 40% - pagarbos poreikį ir 10% - saviaktualizacijos poreikio.

Fiziologiniai poreikiai. Tokie poreikiai - maisto, vandens, miego ir sekso - yra patys galingiausi i visų poreikių. Jie gali visikai blokuoti bet kurį kit¹ poreikį. Bet koks kitas poreikis, pvz.: meilei ar pagarbai, pasirodo esantys trivialūs, kai fiziologiniai poreikia nėra patenkinti. Badaujantis galvoja ir svajoja tik apie maist¹. Bet jei ie poreikia yra patenkinami, ˛mogus daugiau jų nebeįsis¹monina ir jie daugiau nebeįtakoja elgesio. Paprastai industrinėse Vakarų kultūrose tokie fiziologiniai poreikiai nevaidina didesnės motyvacinės reikmės.

Saugumo poreikis. is poreikis da˛niausiai pats svarbiausias būna vaikams ir neurotikams. Sveiki ir normalūs suaugź ˛monės paprastai yra gerai patenkinź į poreikį. Jo patenkinimui būtinas saugumas, globa, stabilumas, struktūra ir tvarka bei baimės ir nerimo nebuvimas. Vaikai aikiai ireikia į poreikį, nes jie betarpikai reaguoja į grėsmź ir aikiau tai parodo, nei suaugusieji, kurie yra imokź u˛slopinti savo baimź. Be to saugumo poreikį rodo ir tai, kad vaikai mėgsta rutin¹ - pa˛įstam¹, tvarking¹ ir nuspėjam¹ pasaulį. Visika laisvė ir leidimas visk¹ daryti - visikas struktūros ir tvarkos nebuvimas - vaikams sukelia nerim¹ ir nesaugum¹, nes tai grėsmė vaiko saugumo poreikiams. ˇinoma, laisvė vaikams turi būti suteikiama, bet tik tiek, kiek jie gali su ja susidoroti - jiems reikia vadovavimo ten, kur jie dar nesugeba patys reguliuoti savo elgesio.

Neurotikams taip pat reikia struktūruotos ir tvarkingos aplinkos, kadangi saugumo poreikis pas juos vis dar dominuoja. Neurotikai ypač vengia naujų, netikėtų ir neįprastų atsitikimų, jų pasaulis taip pat turi būti visikai prognozuojamas. Taip pat daugeliui normalių suaugusių ˛monių, nors jie ir yra patenkinź į poreikį, reikia iek tiek saugumo. Daugelis mūsų mėgsta tvarking¹ pasaulį, o ne visikai ne˛inom¹, chaotik¹, piln¹ ne˛inios ateitį, todėl mes kaupiame santaupas ir nerizikuojame keisti darbo. Tačiau is poreikis nėra toks stiprus, kaip neurotiko atveju.

Priklausymo ir meilės poreikis. ie poreikiai gali pasireikti labai įvairiais būdais - per iltus santykius su vienu draugu ar mylimuoju, ar per viet¹ ir pozicij¹ tam tikroje grupėje ir/ar apskritai visuomenėje. Tačiau poreikį priklausyti sunku patenkinti vis mobilėjančioje visuomenėje. Ma˛ai ˛monių lieka gyventi vienoje vietoje ir turi t¹ patį draugų rat¹ per vis¹ savo gyvenim¹ ar net per kelerius metus. Mes keičiame darbus, mokyklas pernelyg da˛nai, kad įleistume gilias aknis ir ivystytume saugų priklausymo jausm¹, todėl turime tenkinti į poreikį kitais būdais. Būtent todėl atsiranda vieniumo ir susvetimėjimo jausmas. Meilės poreikis, kurį sudaro tiek poreikis būti mylimam, tiek poreikis mylėti, gali būti patenkintas iltame ir intymiame santykyje su kitu ˛mogumi. Maslow netapatina meilės su seksu - grynai fiziologiniu poreikiu, tačiau pripa˛įsta, kad seksas yra vienas būdų ireikti meilės poreikiui. Nesėkmė patenkinti meilės poreikio yra viena esminių neprisitaikymo mūsų kultūroje prie˛asčių.

Pagarbos poreikiai. Pagarbos sau reikia tiek i kitų, tiek i savźs. Pagarba i kitų - tai statusas, pripa˛inimas, socialinė sėkmė , lovė ir pan. Savigarba - tai savo vertės jausmas. Savigarbos poreikio patenkinimas leid˛ia ˛mogui jausti pasitikėjim¹ savo jėgomis. Dėl to ˛mogus gali tapti daug produktyvesniu ir kompetentingesniu visose gyvenimo srityse, patenkinźs į poreikį. Jei savigarbos trūksta, ˛mogus jaučiasi bejėgis ir jam trūksta pasitikėjimo savimi susidoroti su problemomis. Savigarba turi būti realistika, grįsta realistikais savo sugebėjimų ir kompetentingumo vertinimais bei u˛sitarnauta kitų ˛monių pagarba.

Saviaktualizacija. Tai visų ˛mogaus sugebėjimų ir potencialų realizacija. ˇmogus turi tapti ir būti tuo, kuo jis gali būti. Net jei visi kiti poreikiai bus patenkinti, ˛mogus neinaudojźs savo potencialų vis viena bus nepasitenkinźs ir neramus. Saviaktualizacija gali vykti labai įvairiai - bet kokios profesijos ˛monės, ne tik menininkai, turi galimybź realizuoti savo gabumus. Net valgio virimas ar tėvystė gali būti labiau kūrybika nei antrarūė teplionė. Tačiau saviaktualizacijai būtinos tam tikros iankstinės s¹lygos. Visų pirma, neturi būti jokių apribojimų, kuriuos sukuria kultūra arba pats ˛mogus sau. Be to ˛mogus neturi būti blakomas rūpesčių dėl maisto, jaustis saugus, būti mylimas ir mylėti ir pan. Galiausiai ˛mogus turi gerai pa˛inoti save - turėti realistik¹ savźs supratim¹ apie savo stiprias ir silpnas vietas, savo įgūd˛ius ir sugebėjimus.

Iimtys i poreikių hierarchijos. Nors pagrindinė poreikių hierarchija tinka daugeliui ˛monių, tačiau nebūtinai kiekvienam. Istorijoje ˛inoma nema˛ai pavyzd˛ių, kada ˛monės dėl idealų aukodavo visk¹ ir net savo gyvybes. Tokie ˛monės aikiai paneigia savo fiziologinius ir saugumo poreikius. Taip galima kalbėti ir apie religines figūras, kurios atsisakydavo ˛emikų gėrybių , idant ireiktų visas savo galimybes nepaisant ˛emesniųjų poreikių nepatenkinimo, ir menininkus, aukojusius savo sveikat¹ dėl savo darbo. Be to, bendra iimtis hierarchijoje yra tai, kad kai kuriems ˛monėms didesnės svarbos turi savigarba, o ne meilė. Tokie ˛monės gali patenkinti meilės poreikį tik tada, kai jie jaučiasi pasitikintys savimi ir vertingi.

SVEIKA ASMENYBĖ IR SAVIAKTUALIZACIJOS POREIKIS

Saviaktualizacijos poreikio tyrinėjimai Maslow teorijoje yra did˛iai susijź su jo sveikų ˛monių tyrimais. Tokiais Maslow laiko tuos ˛mones, kurie neturi rimtų psichologinių sutrikimų ir problemų ir kurie yra inaudojź visas savo jėgas kokiam nors tikslui pasiekti (aktualizavź savo potencijas). Būtent tokių ˛monių tyrinėjimais, Maslow nuomone, turi remtis psichologija, norėdama isiaikinti visas ˛mogaus savybes ir privalumus.

Tyrinėdamas tokius sveikus individus, Maslow ikėlė hipotezź, kad jie nėra motyvuojami įprastine prasme. Jų motyvacija - arba metamotyvacija - tai greičiau būsena, kada motyvacija nevaidina jokio vaidmens i viso. Tokie ˛monės ne siekia ka˛ko, o tiesiog yra. Toki¹ motyvacij¹ Maslow prieino su save neaktualizavusių ˛monių motyvacija, kuri¹ jis vadino D-motyvacija, t.y., D - deficiency - deficito, trūkumo motyvacija, kuri pasireikia tuo, kad ˛mogus motyvuojamas tam tikros įtampos ir diskomforto, kurie kyla atsiradus organizme ka˛ko (pvz.:, maisto) trūkumui. Tuo tarpu save aktualizuojančių ˛monių motyvacij¹ - B - being - būties motyvacij¹ - sudaro ne siekimas paalinti trūkum¹ ar suma˛inti įtamp¹, o siekimas padidinti įtamp¹ per naujus patyrimus ir praturtinti gyvenim¹. Nėra jokių specifinių elgesio tikslų, kurie būtų motyvuojanti jėga. Tokie ˛monės ne tiek siekia kokio nors galutinio tikslo, kuris juos patenkintų, kiek jau tiesiog yra - spontaniki, natūralūs, ireikiantys vis¹ savo ˛mogikum¹. Tad jie įprastine prasme nėra motyvuoti. Greičiau toks pats buvimas ir yra tikslas arba metaporeikis. Tačiau jei ˛mogus patenkinźs visus kitus savo poreikius tokios būsenos nepasiekia, jis taip pat gali jausti nepasitenkinim¹, tačiau jam bus neaiki jo prie˛astis. Jis gali jaustis vienias, bejėgis, liūdnas, gyven¹s beprasmį gyvenim¹, tačiau negalės nurodyti tikslo, kuris galėtų pakeisti jo būsen¹. Todėl saviaktualizacijai būtinas geras savo galimybių pa˛inimas ir jų ivystymas.

Tyrinėdamas save aktualizavusius ˛mones Maslow iskyrė tam tikras jų savybes:

Labai efektyvus realybės suvokimas. Jie sugeba suvokti pasaulį ir kitus ˛mones aikiai ir objektyviai. Jų suvokimas nėra ikraipomas tokių subjektyvių faktorių kaip jų poreikiai ir baimės. Jie mato realybź toki¹, kokia ji i tikrųjų yra, o ne toki¹, kokios jiems norėtųsi.

Savźs, kitų ˛monių ir pasaulio apskritai priėmimas. Jie gali priimti savo prigimtį - savo silpnas puse lygiai taip pat, kaip ir stiprybes - be bandymo ikreipti savo vaizd¹ ir be pernelyg didelių gėdos ar kaltės jausmų. Lygiai taip pat jie priima ir kitų ˛monių bei viso pasaulio blogybes apskritai.

Spontanikumas, paprastumas ir natūralumas. Jų elgesys atviras, tiesus ir natūralus, nepagrįstas socialiniu fasadu. Paprastai jie neslepia savo jausmų ir emocijų ar apsimeta tuo, kuo jie nėra, nors jie ir gali taip padaryti, kad neįskaudintų kito ˛mogaus. Tokie ˛monės i tikrųjų yra savimi, nors nebūtinai apie tai agresyviai skelbs lau˛ydami socialines normas.

Susitelkimas ties problema, o ne ties savimi. Jie jaučia turį misij¹ savo gyvenime - darb¹, kuriam ir paskiria daugiausiai savo jėgų. Dėl to jie sunkiai dirba, bet patiria i to did˛iulį malonum¹. Taip jie sugeba patenkinti savo metaporeikius. Jie dirba ne dėl pinigų, lovės ar vald˛ios, o tam kad ivystytų ir panaudotų savo sugebėjimus, kas skatina juos augti ir ireikti save.

Poreikis privatumui ir nepriklausomybei. Savo poreikiuose jie yra labiau nepriklausomi nei kiti ˛monės, todėl jie yra labiau nepriklausomi nuo kitų. Dėl to gali net atrodyti alti ir nedraugiki, bet jie tiesiog yra labiau autonomiki nei dauguma ˛monių ir neturi įsikabinti kitų, reikalaudami ilumos ir paramos.

Vertinimo ir suvokimo vie˛umas. Jie turi sugebėjim¹ suvokti ir patirti pasaulį su vis nauju vie˛umu ir nuostaba. Jie d˛iaugsis saulėlyd˛iu, gėle ar simfonija taip lyg pirm¹ kart¹ tai patirtų. Net kasdienini ir trivialūs dalykai yra vertinami vis naujai.

Mistiniai arba kulminaciniai potyriai (peak experience). Jie patiria stiprios ekstazės, nuostabos, pasigerėjimo ir nuvitimo momentus. Tada jie jaučiasi dauggalintys, ypač pasitikintys ir ry˛tingi. Potyris yra stiprus, orgazmikas ir gali įvykti u˛siimant i esmės bet kokia veikla. Bet koks patyrimas tikros nuostabos, tobulumo ar judėjimo link tobulų vertybių gali sukelti kulminacinį potyrį. Savźs neaktualizavź ˛monės taip pat gali apturėti kulminacinių potyrių, tačiau ne tiek daug, kaip save aktualizavź ˛monės. Be to patiriantys kulminacinius potyrius nebūtinai yra mistikai, menininkai ar į religij¹ linkź ˛monės - jie gali būti ir biznieriai , politikai ir pan.

Socialinis interesas. Jie sugeba jausti gili¹ simpatij¹ ir pagarb¹ ˛monėms. Nors jie da˛nai gali būti suerzinti ar depresuoti dėl atskirų ˛monių elgesio, tačiau jie visada supranta kitus ˛mones ir trokta padėti ˛monijai.

Tarpasmeniniai santykiai. Nors jų artimų draugų ratas nėra labai didelis (nes ma˛a panaių į juo ˛monių) jų draugystė yra daug stipresnė ir gilesnė nei pas vidutinį ˛mogų. Jie draugauja su tais, kurie yra sveikesni ir labiau subrendź nei daugelis, dėl to, kad itokie ˛monės panaesni į juos. Be to jie da˛nai pritraukia gausybź pasekėjų. Tokie santykiai paprastai yra vienpusiki, kadangi pasekėjai gauna daugiau i jų, nei patys sugeba duoti.

Kūrybikumas. Jie yra nepaprastai kūrybingi ˛monės, nors nebūtinai visada tai susijź su menine veikla. Jie nėra menininkai, tačiau rodo savo iradingum¹ ir originalum¹ praktikai visose savo gyvenimo srityse. Nes jie yra lankstūs, spontaniki ir nebijo daryti klaidų, panaūs į vaikus, kurie dar nėra imokyti bijoti dėl klaidų atrodyti kvailai.

Demokratinis charakteris. Jie labai tolerantiki ir priima kiekvien¹ ˛mogų, nepaisydami jokių rasinių, religinių ar socialinių prietarų. Jie noriai klausosi kiekvieno ˛mogaus ir mokosi i tų, i kurių gali pasimokyti. Jie nedemonstruoja savo pranaumo prie ma˛iau isilavinusius ˛mones, bet yra pajėgūs su visais bendrauti lygiavertikai.

Pasiprieinimas kultūrinių normų primetimui (resistance to enculturation). ie ˛monės yra autonomiki ir nepriklausomi. Todėl jie laisvai gali pasiprieinti socialiniam ir kultūriniam spaudimui galvoti ir elgtis tam tikru būdu. Jie atvirai ar tyčia nemaitaus prie normas apskritai, tačiau jų sprendimai yra nulemiami jų pačių prigimties, o ne kultūros poveikio.

Taigi, ie ˛monės yra visikai sveiki ˛monės. Tačiau nors saviaktualizacijos poreikis ir yra įgimtas, tačiau tik apie vien¹ procent¹ (o gal ir ma˛iau) visų ˛monių sugeba patenkinti į poreikį. Taip yra dėl to, kad is poreikis yra ganėtinai silpnas ir greitai u˛slopinamas kitų poreikių. Be to, labai daug io poreikio patenkinimui turi įtakos ir kultūrinė aplinka, kuri da˛nai draud˛ia ir riboja kai kurias ˛mogaus vystymosi galimybes. Tad ne kiekvienas būtinai save aktualizuos, nors tai padaryti potencialiai gali kiekvienas.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1192
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/268/HUMANISTINS-PSICHOLOGIJOS-ASME44575.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/268/HUMANISTINS-PSICHOLOGIJOS-ASME44575.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/268/HUMANISTINS-PSICHOLOGIJOS-ASME44575.php">HUMANISTINĖS PSICHOLOGIJOS ASMENYBĖS TEORIJA - MASLOW Abraham (1908-1970)</a>

HUMANISTINĖS PSICHOLOGIJOS ASMENYBĖS TEORIJA - MASLOW Abraham (1908-1970)

psichologija

DOCUMENTE SIMILARE

HUMANISTINĖS PSICHOLOGIJOS ASMENYBĖS TEORIJA - MASLOW Abraham (1908-1970)

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: