Jaunimo rizikingos elgsenos samprata

Samprata.

Rizikingos elgsenos  terminu datniausiai nusakomas elgesys, keliantis didelę grėsmę sveikatai.. Paauglystė dėl ypatingų pereinamojo laikotarpio savybių pati savaime yra rizikingas tmogaus gyvenimo tarpsnis. Tuo laikotarpiu atsirandantys rizikos veiksniai lengvai sukelia elgsenos pokyčių.(1)

Rizikinga elgsena pertengia normalaus vystymosi stadijai būdingas elgesio ribas. Rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas, agresija, ankstyvi ir nesaugūs lytiniai santykiai datniausiai yra susiję, sudarydami bendrą rizikingos elgsenos sindromą. (2) Per pastarąjį dešimtmetį vis daugiau diskutuojama apie paauglystėje pasireiškiantį rizikingos elgsenos sindromą. (1) Vaikai dėl menkos patirties ir rizikos nesuvokimo priskiriami didtiausiai rizikos grupei. (3)

Jaunimo rizikingos elgsenos veiksniai ir jų paplitimas.

Mokslininkai nustatė pagrindines vaikų ir paauglių sveikatai pavojingo elgesio pagrindinius rizikos veiksnius, kurie turi didtiausią reikšmę paauglių gyvenime. Tai alkoholio ir kitų narkotinių medtiagų vartojimas, tabako produktų vartojimas, nesaugus seksualinis elgesys, smurtas, menkas fizinis aktyvumas, nepakankama arba nesveika mityba, nepakankami saugos įgūdtiai. (3) Sveikatai neigiamų pasekmių pavojus ypač didėja tai jaunimo grupei, kuri turi psichoemocinių problemų, sergantiems lėtinėmis ligomis.

Medtiagos piktnaudtiavimas yra jungtas su pragyvenimu vienoje tėvų šeimoje, pragyvenimu šeimoje be palaikymo, turėjimas blogo įsipareigojimo mokyklai, parodymas agresyvaus elgesio, ir išlaidos daug laiko su draugais. IŠVADOS: Faktoriai, jungti su paauglišku medtiagos naudojimu, apima socialinį foną, šeimą, mokyklą ir bendraamtius. Tokios asociacijos galėjo padėti susitelkti ties geresniais matais, kad pašalintų ar sumatintų medtiagos naudojimo pavojų. (31)

Alkoholio vartojimas ir rūkymas

Dauguma moksleivių toleruoja rūkymą ir alkoholio vartojimą. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2004 metais atliko Vilniaus miesto 8 – 11 klasių moksleivių rizikingos elgsenos tyrimą (4). Labiausiai toleruojamas alkoholio vartojimas tiek tarp moksleivių, tiek tarp jų tėvų.

Pagal minėto tyrimo duomenis 14 – 15 metų 15,8 % vaikų pradeda rūkyti kasdien, 36,5% padaugina alkoholio. (4)Apklausos duomenys rodo, kad dauguma 8 – 11 klasių vaiku bent karta gyvenime yra pabandę rūkyti (78,9 %). Moksleiviai anksti pabando rūkyti. Daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų pirma cigarete suruko 11 metu ar jaunesni (28,3 ).Kiekviena diena rūkyti dauguma moksleiviu pradeda būdami 14 – 15 metu (15,8 %).

(ALKOCHOLIS)Velso prevencijos centro atliktų tyrimų duomenimis bloga nuotaika skatina alkocholio vartojimą.(12) Tyrimų rezultatai parodė, kuo jaunesniame amtiuje buvo pradėtas vartoti alkocholis, tuo didesnis pavojus vyresniame amtiuje svaigintis alkocholiu, turėti su alkocholiu susijusių problemų .Paauglio išgyvenimai, bloga savijauta turi didelią įtaką datniau ir toliau vartoti alkocholį.(12) Reikšmingas padarinys šeimos prabanga (turtas) berniukams buvo surastas devyniose šalyse, kas lėmė didesnį alkocholio suvartojimą. Berniukams Kroatijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Rusijoje ir Švedijoje pakartotinių girtuokliavimo epizodų pavojus matėjo su matėjančia šeimos prabanga. Škotijoje, Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje temiausias pakartotinio girtuokliavimo pavojus buvo laikytas berniukams nuo vidutiniškai turtingų šeimų. Mergaičių girtuokliavimas buvo didtia dalimi nesusijęs su socialinėmis ekonominėmis šeimos aplinkybėmis. Tiktai Latvijos mergaitės augusios neturtingose šeimose turėjo reikšmingą visą gyvenimą trunkantį pavojų pradėti gerti alkocholį 2–3 kartus datniau.

Visos šalies mastu reprezentaciniai pavyzdtiai Amerikos paauglių jų vyresniais vidurinės mokyklos metais (amtius 18) buvo sekti į vidurį pilnametystės. Struktūriniai išlyginimo modeliai įvertino asociacijas tarp amtiaus 18 savybių ir srovės gėrimo ir sunkaus gėrimo amtių laiku 22, 26 ir 35 ir AUDs simptomai 35 metų amtiaus. DALYVIAI: pavyzdys susidėjo iš 21 137 respondentų nuo 11 vyresnių metų kohortų (1976-86) nuo Būsimo studijavimo Kontroliavimo. REZULTATAI: Daug pranašautojo kintamųjų turėjo stabilias asociacijas su alkoholio naudojimu ilgainiui, nors jų gebėjimas paaiškinti skirtumą alkoholio naudojime smuko su didėjančiu laiko atsilikimu. Būdamas baltas numatytas alkoholio naudojimas, bet ne AUDs simptomai. Tėviškas gėrimas, pavojaus paėmimas ir cigarečių ir marihuanos naudojimas numatė sunkų gėrimą, kad pasentų 35. Planavimas lankyti kolegiją numatė sunkesnį gėrimą 22 metų amtiaus ir matiau datną sunkų gėrimą prie vidutinio amtiaus. Vidurinės mokyklos vagystė ir materialinė tala numatė vėliau AUD simptomus. Dauguma asociacijų buvo invariant per giminę, su pakitimais, tipiškai įgaunančiais formos stipresnių asociacijų tarp pranašautojų ir alkoholio naudojimo vyrams. Invariance rezultatuose per kohortas rodo, kad rezultatai atspindi bendras vystymosi tendencijas, o ne specifinius istoriškai apribotus vieno dolerio banknotus. IŠVADOS: Daug paaugliškų atskirų ir konteksto savybių lieka svarbius pranašautojus suaugusio alkoholio naudojimo ir piktnaudtiavimo, ir jų pranašaujantis poveikis keičiasi kaip funkcija amtiaus ir alkoholio rezultato tipas. Šitos asociacijos yra didtia dalimi ekvivalentiškos per giminę ir kohortą, tokiu būdu atspindėdamos tvirtą vystymosi sujungimą. (26)

TĖVŲ IŠSILAVINIMAS IR ALK.Iš devynių šalių, kurios parodė reikšmingus padarinius, girtuokliavimo pavojus padidėjo su profesinės padėties šešiose šalyse matėjimu (Kroatija, Čekija, Vengrija, Belgija, Rusija ir Slovėnija). Trys šitų šalių (Kroatija, Vengrija ir Rusija) parodė matėjantį pavojų su matėjančia šeimos prabanga ir didėjantį pavojų su profesinės padėties matėjimu. Likusioms šalims (Suomija, Švedija ir Velsas) aukščiausias pakartotinio girtuokliavimo pavojus buvo laikytas vidurinėje šeimos prabangos kategorijoje, sektoje temiausios kategorijos. Mergaitėms reikšmingas tėviškos okupacijos padarinys buvo laikytas šešiose šalyse. Čia, pakartotinio girtuokliavimo pavojus padidėjo su matėjimu profesinės padėties Suomijoje, Belgijoje ir Norvegijoje, tuo metu, kai Airijai aukščiausias šansų santykis buvo surastas vidurinėje profesinėje padėties kategorijoje. Prancūzijos mergaitėms padarinio kryptis buvo pakeista, rodydama tymiai temesnį šansų santykį pakartotiniam girtuokliavimui mergaitėms su vidutiniu palyginti su aukšta profesine jų tėvų padėtimi. Temesnis pavojus būti išgertas 2–3 kartai gyvenime buvo taip pat surastas mergaitėms nuo Lenkijos, bet šiuo atveju padarinys buvo laikytas temiausioje profesinėje padėties kategorijoje.(17)

Vyrams: (i) aukštesni alkoholio vartojimo kiekiai 16 metų amtiaus padidino šansus sunkus gėrėjas palyginti su blaivininku buvimo (amtius 19) ir saikingas gėrėjas (amtiai 23 ir 26); (ii) temesnė pasiekimo daugybė 12 metų amtiaus ir turėjimas motinos, kuri gėrė daugiau, kai dalyvis buvo amtius 16 padidino šansus buvimo sunkus gėrėjas, palygintas, kad sumatintų gėrėją (amtius 26). Aukštesni lygmenys externalizing elgesio problemų 9 metų amtiaus ir geriantis daugiau, kai dalyviai buvo amtius 16 padidino šansus, kad vyrai turės einamąjį alkoholio naudojimo sutrikimą 28 metų amtiaus. Moterims: (i) geriantis labiau 16 metų amtiaus padidino šansus buvimo sunkus gėrėjas palyginti su buvimu ar blaivininkas ar saikingas gėrėjas (amtius 26); (ii) turėjimas aukščiau pasiekimo lygmenys 12 metų amtiaus padidino šansus sunkus gėrėjas palyginti su blaivininku buvimo 23 metų amtiaus. Paaugliškas alkoholio naudojimas susitarė ryšį tarp externalizing elgesio 9 metų amtiaus ir alkoholio naudojimo 26 metų amtiaus moterims. IŠVADOS: Problemos gėrimas gali būti ilgalaikio vystymosi proceso rezultatu kame, vaikystė externalizing elgesio problemos nustato kelią, privedantį prie sunkaus gėrimo per arba po paauglystės. (27)

Elgesio faktoriai tokie kaip (besaikis) alkoholio vartojimas vaidina pagrindinį vaidmenį paaiškinime socialinių nelygybių sveikatoje. Netinkantis dalijimas sveikatos pavojaus elgesio tarp socialinių ekonominių grupių turi svarbias pasekmes ir einamajai, ir būsimai jaunesnės kartos sveikatos padėčiai. Tačiau, nedaug yra tinomas apie socialinius ekonominius skirtumus nesveikos gyvensenos per paauglystę. Šio tyrinėjimo tikslas ištiria socialinius ekonominius skirtumus paaugliško gėrimo elgesio tarp 11-15 metų paauglių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. METODAI: Duomenys buvo gauti iš Sveikatos Elgesio Mokykloje - Vaikų metų (HBSC) studijavimo 2001/02, skersinė nacionalinė aptvalga, vesta bendradarbiavime su Pasauline Sveikatos Organizacija. Dabartinė analizė yra pagrįsta 69249 vyru ir 73619 studenčių nuo 28 šalių. Padarinys tėviškos okupacijos ir šeimos prabangos ant girtuokliavimo epizodų buvo įvertintas, naudodamas atskirą logistinę regresijos modelių kontrolę amtiui. REZULTATAI: socialinės ekonominės šeimos aplinkybės turėjo tiktai apribotą padarinį pakartotinio girtuokliavimo paauglystėje. Mergaitėms tiktai viename iš 28 šalių reikšminga asociacija tarp šeimos prabangos ir pakartoto girtuokliavimo buvo stebėta, tuo metu, kai berniukai nuo temų ir/ar vidutinių turtingų šeimų devyniose šalyse susidūrė su temesniu pavojumi girtuokliavimo negu berniukai nuo turtingesnių šeimų. Dėl tėviškos okupacijos, reikšmingi girtuokliavimo epizodų skirtumai buvo surasti devyniose šalyse berniukams ir šešiose šalyse mergaitėms. Palyginti su šeimos prabanga, kuri buvo teigiamai susieta su girtuokliavimo pavojumi, matėjanti profesinė padėtis numatė didėjantį girtuokliavimo pavojų. Ši struktūra buvo identifikuota daug šalių viduje, pastebimiausiai berniukams. IŠVADA: Tėviška socialinė ekonominė padėtis yra tiktai apriboto svarbumo epizodams girtuokliavimo ankstyvoje paauglystėje, ir atrodo, šis labai apribotas vaidmuo kreipiasi dėl mergaičių daugiau negu berniukams ir tėviškai okupacijai daugiau, negu šeimos prabanga. Būsimam studijavimui galėtų būti svarbu patiūrėti į padarinius socialinės ekonominės padėties kito pero konteksto viduje, šeima ir mokykla susiejo faktorius, kad įvertintų, kokiu mastu tie faktoriai galėtų susitarti socialinio klasės fono padarinius. (28)

(RŪKYMAS)Pasaulinė sveikatos organizacija su nerimu skelbia, kad vis daugiau jaunų tmonių rūko(5). Spartus rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo plitimas tarp paauglių ir jaunimo nustatytas ir šių tyrimų metu. 1994 m. iš 24 HBSC tyrime dalyvavusių šalių Lietuva buvo trečia tarp šalių, kuriose berniukų rūkymo datnis buvo matiausias (matiau rūkė tik Izraelio ir Švedijos moksleiviai), o Lietuvos mergaitės rūkė rečiausiai. (5) Deja, vėlesnių tyrimų duomenys išryškino neigiamas tendencijas. 1998 m. Lietuva pagal berniukų rūkymo datnį utėmė vidurinę poziciją tarp 29 tyrime dalyvavusių šalių, o 2002 m. buvo tarp dešimties šalių, kuriose berniukų rūkymas buvo paplitęs labiausiai . Pagal šio tyrimo duomenimis, 81,2 proc. Lietuvos berniukų ir 65,5 proc. mergaičių buvo bent kartą apgirtę.

Australijoje atlikti tyrimai įvertino paaugli-dvynių genetinį rūkymo elgesį ir rūkančių paauglių draugų ir tėvų elgesį.(13) Nustatyta genų vaidmuo nėra toks svarbus kaip socialinė aplinka. Taigi rūkymo prevencija nukreipta į socialinius veiksnius gali turėti daugiau naudos negu mėginimai identifikuoti genetinius faktorius, susijusius su rūkymu.(13)

Rūkyti turi didesnę riziką tie paaugliai, kurių draugai rūko, ankstesniame amtiuje yra bandę rūkyti, taip pat jų tėvai rūko (15). Naujii įrodymai, svarbu tirti ir psichologinę rūkymo priklausomybę. Tai lemia paauglio priklausomybę tabakui. Svarbu informuoti visus paauglius, tėvus psichologinių pavojaus faktorius.(15) Rūkymas yra pagrindinė išvengiama mirties prietastis. Daugumos cigaretės rūkalių utima įprotį per paauglystę. Šio studijavimo tikslas įvertino paplitimą rūkančio cigaretės elgesio tarp studentų sostinės vidurinės mokyklos palyginti su lankančiais nesostinės vidurinę mokyklą, nagrinėdamas amtių, seksą ir demografinius ir socialinius ekonominius skirtumus, taip pat kaip įtaką modelių rūkymo (šeimos nariai ir draugai) elgesio tarp paauglių rūkymas.(22) : paplitimas įpročių tarp paauglių rūkymo yra panašus dvejuose skirtinguose gyventojuose vidurinės mokyklos studentų iš miesto ir iš mato miesto. Rūkymas parodė aukštesnį paplitimą tarp moterų mieste ir tarp vyrų matame mieste. Tai didėja su amtiumi ir susiejama, kad įsitiūrėtų ir šeima, rūkanti modelius.(22)

Šis studijavimas nagrinėjo, kaip vyresni rūkantys bendraamtiai draugų ir šeimos narių mokykloje ir rūkančiame elgesyje yra susieti su jaunimu, rūkančiu.(23) Temo pavojaus studentas (jokia šeima ar draugai, kurie rūko) beveik trimis kartais labiau tikėtina pabandys rūkyti, jei jis ar ji lankė pradinę mokyklą su palyginti aukštu paplitimu vyresnių studentų, kurie rūko, negu jei jis ar ji lankė mokyklą su temu paplitimu vyresnių studentų, kurie rūko. Temo pavojaus rūšis kuria 6 ir 7 studentai yra tymiai didesniame pavojuje rūkyti, jei jie lanko pradinę mokyklą su palyginti aukštu paplitimu rūkymo tarp vyresnių studentų. Prevencijos programos turi skirti ir į pavojingas mokyklas ir į pavojingus studentus.(23)

Narkomanija

Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktame tyrime visose dalyvavusiose mokyklose buvo narkotines medtiagas išbandtiusių mokinių. (4) Remiantis apklausa nustatyta, kad 52,7 % Vilniaus miesto moksleiviu patįstą tmones vartojančius narkotikus, 34,7 % tino, kur įsigyti narkotikų, 10,2 % tinantys, kur galėtų įsigyti narkotinių medtiagų savo mokykloje, 9,3 % - patys bandė narkotiniu medtiagų, 5 % nurodė vartojantys narkotines medtiagas. Tarp Vilniaus miesto moksleiviu populiariausios rūkomos narkotiku rūšys: marihuana ar hašišą išbandė 7,7 % miesto 8 – 11 klasės mokinių. Dalis moksleivių mano, kad kanapės nėra narkotikas. Anfetaminas ir ekstazi bandė atitinkamai 1,0 % ir 0,8 % apklaustų moksleivių. (4)

Ankstyvi lytiniai santykiai

2004 m. 4 % lytiškai plintančių ligų registruota moksleiviams. 2 % gimdyvių – mokyklinio amtiaus. (?)

Kas 13 aštuntokas ir kas trečias vienuoliktokas jau turėjo lytinių santykių, berniukai visose klasėse lytiškai aktyvesni nei mergaitės. (4) Lytiškai santykiavusiu moksleiviu skaičius auga didėjant klasei. Berniukai visose klasėse lytiškai aktyvesni nei mergaitės. Lytiškai santykiauti ir berniukai, ir mergaitės pradeda nuo 12 m. atitinkamai 2,2 % ir 1,5 %.

Dauguma pradėjusių lytinį gyvenimą berniukų pirmuosius lytinius santykius turėjo 14 – 16 metų ir 15 – 17 metų mergaičių.

: nustatyti, ar teigiamos vaikų auklėjimo praktikos yra jungtos su matiau agresyviu ir nusikaltusiu anksti bręsdamos mergaičių elgesiu. PROJEKTAS: skersinė sekcinė aptvalga. NUSTATYMAS: Interviu su vaikų ir jų caregivers bendruomenės pavyzdtiu buvo vestas jų namuose ar tyrinėjimo nustatyme. DALYVIAI: Etniškai skirtinga 330 penktos rūšies mergaičių kohorta (reiškia amtių, 11.25 metų) nuo 3 sostinės rajonų. SVARBIAUSIAS NEAPSAUGOJIMAS: ankstyva vaiko veiksmo, ir komunikacijos menarche, tėviško nurturance, tinių pradtia. SVARBIAUSI REZULTATO MATAI: Fizinė, santykinė, ir nefizinė agresija ir nusikaltęs elgesys. REZULTATAI: Iš viso 25 % mergaičių galėjo būti patikimai klasifikuotas kaip anksti maturers. Ankstyvas brendimas buvo jungtas su nusikalstamumu (b = 0.53), bet ne agresija. Motiniško nurturance temas lygis buvo jungtas su nusikalstamumu ir santykine agresija (abu b =-0.04). Ankstyvas brendimas buvo jungtas su aukštesne santykine agresija tiktai nurturance temame lygyje (b = 0.94), komunikacija (b = 1.36), ir tinios (b = 1.06) (P <.05 kiekvienai sąveikai). Taip pat, ankstyvas brendimas tiktai numatė fizinę agresiją kai sujungtas su temu motinišku nurturance (b = 0.93). IŠVADOS: Ankstyvas lytinis subrendimas yra rizikos veiksnys nusikalstamumui, ir ankstyvas lytinis subrendimas, sujungtas su temu tėvišku nurturance, komunikacija, ar tėviškos vaiko veiksmo tinios pristato pavojų agresyviam ankstyvų paaugliškų mergaičių elgesiui. Anksti bręsdamos mergaitės gali turėti naudos iš padidinto tėviško nurturance, komunikacijos, ir tinių.(36)

Reikšmingi seksualinių praktikų giminės skirtumai buvo pranešti, tokie kaip vyrai būdami labiau tikėtinas susitadėti seksualine veikla negu moterys (AR 4.92; p <0.001). Daugiau vyrų (24.8 %) pradėtas seksas prieš amtių 12, palyginti su daugiau moterų (30 %), kas pradėjo seksą tarp 16 iki 20 amtiaus metų (p <0.001). Tymiai daugiau vyrų teikė pirmenybę vyresniems partneriams negu moterys (p = 0.002), daugiau moterų buvo priverstos turėti seksą negu vyrai (p = 0.009), ir daugiau vyrų suvartojo alkoholį paskutiniu atveju sekso negu moterys (p = 0.04). Buvo manyta, kad religingas prisijungimas ir tėviška prietiūra turėjo reikšmingą padarinį seksualinės veiklos tarp mokinių. IŠVADOS: Vidurinės mokyklos mokiniai yra TIV ir AIDS didelėje rizikoje, dar jie tęsia susitadėti pavojingu seksualiniu elgesiu. Profilaktinės pastangos todėl turi būti agresyviai viršuje tvynuotos ir peradresuotos į specifines pavojingas praktikas, atsitvelgdamos į giminės skirtumus. Konteksto faktoriai tokie kaip religingos normos ir tėviška prietiūra taip pat reikalingas didesnio dėmesio. Pavojingas seksualinis elgesys yra atspindintis platesnės krizės visuomenėje.(40)

Agresija

Lenkijoje 2002. Pavyzdys (N=2152) buvo išrinktas kaip atstovas mokinių nuo III vidurinių mokyklų rūšies (šykštus amtius 15.7). Buvo įvertinta, kad Multivariate logistiniai regresijos modeliai įvertino pavojų prastos sveikatos, datnų psichologinių ar somatinių nusiskundimų ir skurdaus gyvenimo pasitenkinimo dėl plėsto gyvenamosios vietos, šeimos prabangos ir mokyklinių pasiekimų pavojaus elgesio, giminės, vietos skaičiaus. REZULTATAI: daugialypio plėsto pavojaus elgesio indeksas buvo gautas, susumuodamas šešis komponentus: kiekvieną dieną rūkymas, datni epizodai girtuokliavimo, piktnaudtiavimo narkotikais, anksti seksualinės iniciacijos, datno įbauginimo ir kovos (alpha-Cronbach=0.696). Beveik 43 % paauglių pranešė bent jau vieną iš šešių elgesio, tuo metu, kai 12 %, trys ar daugiau. Pavojaus elgesio skaičius didėja dramatiškai paauglių nuo temesnių socialinių klasių ir studentų su blogu mokykliniu pasiekimu. Berniukai matiau tikėtina praneš, kad prasta sveikata ir skurdaus gyvenimo pasitenkinimas, bet labiau tikėtina negu mergaitės yra apimami daugialypio sveikatos kompromiso radimo elgesio. Paaugliai, utsiėmę 4 ar daugiau pavojaus elgesiu, lygindamiesi su ne įsitraukęs, buvo aukštesniame prastos sveikatos pavojuje (OR=2.39; CI (AR) = (1.51-3.78)) ir skurdaus gyvenimo pasitenkinimas (OR=1.65; CI (AR) = (1.06-2.58)). Mergaičių net vienas pavojaus elgesys buvo neigiamo sveikatos rezultato prietastis. IŠVADOS: Psychoactive medtiagos piktnaudtiavimas, anksti seksualinė iniciacija ir datnas kontaktas su smurtu suformuoja viduje nuoseklų sindromą iš jaunimo pavojaus elgesio. Paaugliai nuo blogų šeimų ir su blogais mokykliniais pasiekimais bus labiau tikėtina apimti daugialypio pavojaus elgesio, ypač netekusios miesto zonos. Subjektyvus gerai esantis yra labai jungtas su pavojaus elgesio posakiu.(30)

Paauglių socialinė aplinka.

Paauglystė yra vienas iš krizinių asmenybės raidos etapų. Dėl sparčių fiziologinių pokyčių organizme, dar nesusiformavusios psichologinės ir socialinės brandos, paaugliai yra matiau atsparūs aplinkos stresorių poveikiui, greičiau trinka jų psichosocialinė adapta cija: gebėjimas prisitaikyti prie mokykloje keliamų reikalavimų, visuomenės reglamentuojamų normų, adekvačiai sąveikauti su juos supančia aplinka tomis sąlygomis, kurios yra esamoje socialinėje sistemoje(6) Visa tai dar labiau didina rizikingo elgesio, psichikos sutrikimų, savitudiško elgesio riziką.

Šeima ir paauglys

Šeima - pirmoji ir pati svarbiausia visuomeninė institucija vaiko socialinėje raidoje. Čia įgyjami pirmieji bendravimo, problemų sprendimo įgūdtiai, formuojasi savivaizdis, sugebėjimas prisitaikyti kintančioje aplinkoje. (2) Ilgalaikė šeimos sistemos dezorganizacija ir dezintegracija dėl tėvo ar motinos netekties, skyrybų, alkoholizmo ar psichinių ligų priskiriama rizikingos elgsenos veiksniams.Polinkį į rizikingą elgesį be kitų socialinių veiksnių datnai apsprendtia nepakankamas šeimos palaikymas, netinkama psichologinė šeimos aplinka. (3) Tėvų tinios apie sveikatą palaikančius bei rizikos veiksnius galėtų padėti suformuoti šeimos sveikos gyvensenos tradicijas bei įpročius. Paauglio problematišką elgesį datnai lemia menka tėvų kontrolė ir palaikymas ir apskritai menka tėvų įtaka palyginus su bendraamtiais.

Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja alkoholinių gėrimų vartojimo ryšiai su šeimos, jos funkcionavimo ypatybėmis. Sutrikęs šeimos narių bendravimas, netinkama bei nepakankama tėvų kontrolė, nuolatiniai konfliktai, ilgalaikė šeimos dezorganizacija dėl tėvo ar motinos mirties, skyrybų – tai tik keletas veiksnių, didinančių vaikų alkoholinių gėrimų vartojimo riziką (5). Paaugliai, gyvenantys su vienu iš tėvų ar tėvu, vedusiu dar kartą, tris kartus datniau linkę vartoti alkoholinius gėrimus. Vyresni broliai ar seserys, linkę vartoti alkoholinius gėrimus, jaunesniesiems rodo ypač stiprų neigiamą pavyzdį. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, tėvų alkoholinių gėrimų vartojimas paaugliams yra svarbus rizikos veiksnys, skatinantis vartoti jį vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu, ypač jei paaugliai pasitymi asocialiu elgesiu (5). Tų pačių autorių duomenimis, tėvų pasitikėjimas vyresniais vaikais apsaugo jaunesnius nuo piktnaudtiavimo alkoholiniais gėrimais. Tačiau kuo daugiau dėmesio tėvai skiria jaunėlių alkoholinių gėrimų problemoms, tuo datniau vyresni piktnaudtiauja alkoholiniais gėrimais.

italų HBSC duomenys (Sveikatos Elgesys Mokykloje - Vaikų metų) aptvelgia 2001-02, buvo analizuoti, ir suprastos socialinių ryšių kokybės dalijimas buvo apibūdintas, sluoksniuotas amtiaus, giminės, ir ekonominis gerai esantis. Logistiniai modeliai buvo pritaikyti, naudodami sveikatos elgesį kaip priklausantys kintamieji ir ekonominiai gerai esantys ir socialiniai ryšiai kaip lemiami veiksniai. REZULTATAI: Atrodo, kokybė ryšių su suaugusiais matėja nuolatos dėl amtiaus 11 per amtių 15, tuo metu, kai ryšys su bendraamtiais gerėja. Ryšys su tėvu atrodo teigiamai sietas tarpusavyje su ekonominiu gerai esantis. Sudėtingi ryšiai su suaugusiais yra jungti su aukštesne tikimybe rūkymo, gėrimo alkoholio ir kanapės vartojimo; sudėtingi ryšiai su bendraamtiais yra jungti su temesne fizine veikla ir temesne tikimybe suvartoti kanapę. IŠVADOS: Net jei ryšiai su suaugusiais tampa matiau svarbūs paauglystėje, jie yra vis dar jungti su sveikatos elgesiu. Mūsų rezultatai pritaiko struktūrą socializacijos teorijų ir gali būti panaudoti tam, kad suplanuotų tinkamą sveikos gyvensenos mokymo kišimąsi. (29)

tėvų SPD ir paaugliško išgertuvių gėrimo. Motinų SPD buvo jungtas su padidintu pavojumi išgertuvių, geriančių tarp paauglių 14-15 metų metų (AR = 2.52, 95 % CI = 1.38-4.60), ir tėvų SPD buvo jungtas su nuleistu pavojumi išgertuvių, geriančių tarp juodų paauglių (AR =.08, 95 % CI =.01-.79). Įsitikinusi asociacija buvo surasta tarp motinų SPD ir paaugliško neteisėto vaistų naudojimo (AR = 1.55, 95 % CI = 1.08-2.23), bet jokia asociacija nebuvo surasta tarp tėvų SPD ir paaugliško neteisėto vaistų naudojimo. Motinų SPD buvo jungtas su padidintu pavojumi neteisėto vaistų naudojimo tarp moteriškų paauglių (AR = 2.14, 95 % CI = 1.24-3.70) ir tarp balto ethnicity paauglių (AR = 1.78, 95 % CI = 1.19, 2.68). Tėviškas dalyvavimas iš dalies susitarė santykį tarp motinų SPD ir dukterų neteisėto vaistų naudojimo; motinų SPD buvo jungtas su temesniais tėviško dalyvavimo lygmenimis, kurie savo ruottu buvo jungti su padidinta dukterų neteisėto vaistų naudojimo tikimybe. IŠVADOS: Iš viso, tėvų SPD yra jungtas skiriamai su paauglišku medtiagos naudojimu priklausomai nuo giminės tėvo ir paauglio, paaugliško amtiaus, race/ethnicity, ir suvartotos medtiagos. Atrodo, tėviškas dalyvavimas yra vienas mechanizmas, per kurį motinų SPD daro įtaką dukterų neteisėtam vaistų naudojimui.(37)

Mokykla (ir priekabiavimas)

VVSC duomenimis mokykloje gerai arba labai gerai jaučiasi 75,7 % moksleiviu, blogai – 20,3 %, labai blogai – 3,9 %. Berniukai datniau nei mergaitės mokykloje jaučiasi blogai. (4) Viena iš pagrindinių blogos savijautos mokykloje prietastis - per didelis mokymosi krūvis.

Kad prie jų buvo priekabiaujama mokykloje nurodė 38,9 % apklaustųjų. Patys priekabiavę prie kitų atsakė 38,1 % moksleivių (nuolat priekabiaujantys nurodė 10,5 %).

Datniausiai priekabiavimą moksleiviai patiria iš savo bendraklasiu arba kitu savo mokyklos mokiniu, atitinkamai 30,1 % ir 18,4 %.(4)

Mes nerandame jokios nuoseklios struktūros tarp motinos socialinės ekonominės padėties ir įtrauktų sveikatos elgesio matmenų; tačiau, paaugliai nuo temesnių socialinių ekonominių grupių turėjo aukštesnį nesveikų dietinių įpročių ir paauglių pavojų, kurio motinos buvo bedarbės, turėjo tymiai temesnį pavojų išgerti alkoholį kas savaitę prieš visus kitus paauglius. Pragyvenimas ir su biologiniais tėvais, susitelkdamas ties draugais, ir su nebūdamas labai akademiškai įgudęs buvo jungtas su padidintu talingo sveikatos elgesio pavojumi. Sveikatos elgesys, įvairus iš esmės tarp mokyklinių klasių, specialiai kasdieniniam hašišo ir kito euphoriants rūkymui, savaitiniam alkoholio vartojimui, ir vartojimui. Aplinkybės mokyklinėje klasėje giliau darė įtaką pavojaus elgesiui tarp paauglių (rūkymas, alkoholio vartojimas, ir hašišo ar kito euphoriants vartojimas) negu jų dietiniai įpročiai (valgantis pusryčius, datną suvartojimą vaisiaus ir dartovių, ir datną nealkoholinių gėrimų suvartojimą). IŠVADOS: Mokyklinė klasė turėjo palyginti stipriausią įtaką paauglių pavojaus elgesiui (rūkymas, alkoholio suvartojimas, ir hašišo ar kito euphoriants vartojimas), tuo tarpu šeimos aplinkybės apėmė stipriausią įtaką dietiniams įpročiams.(33)

Bendraamtių reikšmė paauglių rizikingai elgsenai.

Paauglystėje ypač svarbūs santykiai su bendraamtiais. Tiriant vaikų, paauglių adaptacijos ypatybes, nustatyta, kad normaliam psichosocialiniam prisitai kymui reikia ne tik šeimos, bet ir draugų palaikymo (8). Paaugliai, kuriems dėl įvairių prietasčių sunku bendrauti su bendraamtiais, jaučiasi atskirti, izoliuoti nuo grupės, o datnos nesėkmės kas dienėje veikloje matina paauglio pasitikėjimą savo jėgomis, savigarbą, didina bejėgiškumo jausmą, blogina savęs vertinimą (6). Geriausiai moksleiviai nurodė besijaučiantys su savo draugais: gerai ir labai gerai – 96,4 % moksleivių.(4)

Pastarųjų dešimtmečių moksliniai tyrinėjimai patvirtino ryšio tarp paauglio ir jo draugų alkoholinių gėrimų vartojimo egzistavimą (9).

Dėl draugų įtakos paaugliai ne tik pradeda piktnaudtiauti alkoholiniais gėrimais, bet ir pereina į problemiško vartojimo stadiją (5) Hops - Fisher su kitais kolegomis tyrimų išvadose nurodo, kad alkoholinius gėrimus vartojantys paaugliai turi didesnę įtaką jaunesniems (14–15) negu vyresniems (16–18) bendraamtiams (10).

 Europos mokyklos alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo grupės (ESPAD 99) duomenimis, alkoholį vartojančios Lietuvos mergaitės itin datnai nurodo bendravimo su bendraamtiais sunkumus (2). Yra duomenų, kad nepritapę prie bendraamtių, vieniši ir nelaimingi paaugliai patenka į tokių pat atstumtųjų ir nepritapusiųjų bendriją, kaip ir jie patys. Išsamiai prosocialaus elgesio paauglystėje prietastis tyrinėjęs G. Valickas patymi, kad priklausymas tokiai grupei atitolina paauglius nuo prosocialios aplinkos poveikių ir skatina asmenybės desocializaciją.(2) Bendraujant su tokia grupe, greičiau perimamos nepageidaujamo elgesio normos, sumatėja galimybė modeliuoti pozityvius tarpasmeninius santykius, įgyti socialinių įgūdtių. Tai sukelia datnas frustracijas ir gali tiesiogiai nulemti vėlesnę dezadaptaciją.

A. Garmienės ir bendraautorių straipsnyje pateikiami moksleivių rizikingos elgsenos ryšio su socialine integracija bendraamtių grupėje tyrimo duomenys. Tyrime dalyvavo 253 Kauno m. bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų 7 klasių moksleiviai. Tyrimo rezultatai parodė, kad tirtų moksleivių gyvensena siejosi su socialine integracija bendraamtių grupėje. (7) Gerai integruoti moksleiviai, palyginti su blogai integruotais, datniau vadovavosi nuostata, kad tmonės vartoja narkotines medtiagas norėdami pritapti prie draugų, ir buvo linkę anksčiau pabandyti rūkyti bei gerti alkoholio.

6. Paauglių sveikatos problemos …

1)Savijauta

Berg-Kelly tyrė Švedijos moksleivių nuo 13 iki 18 metų, iš jų 85 proc. Teigė k,kad jie buvo visiškai sveiki .(12)Tačiau paminėjo problemas tokias kaip nuovargis, galvos skausmai,, skrandtio skausmai, alergija ar pratūtingos mintys(12) HBSC tyrimų duomenimis 11-15 metų mokiniams nuo 1993-1994 aptvalga parodė, jog didtiausios įtakos gerai jaustis turis socialinis bendraklasių palaikymas. Būseną “gera savijauta” sunku įvertinti, nes ją kiekvienas supranta skirtingai ir yra susieta su skirtingais sociologinias, fiziologiniais, psichologiniais faktoriais.(12)

Paaugliai su fiziniu negebėjimu pranešė gerą savipagarbą, stiprius šeimos santykius, ir taip daug artimų draugų kaip paaugliai nacionaliniame pavyzdyje. Tačiau, paaugliai su fiziniu negebėjimu dalyvavo matiau socialinio veiksmo ir turėjo matiau artimus santykius su savo draugais. Jie turėjo labiau teigiamus potiūrius kryptimi mokyklos, mokytojų, ir jų remiančių bendraklasių negu nacionalinis pavyzdys, bet matiau turėjo povidurinio išsilavinimo planus. Dauguma paauglių su fiziniu negebėjimu pranešė, kad jie negavo informacijos apie tėvystę, gimimų kontrolę, ir lytiškai plintančias ligas. IŠVADOS: yra daug kritiškų rajonų pavojaus paaugliams su fiziniu negebėjimu, į kurį sveikatos pakėlimo pastangas turi nukreipti. Jie apima temesnius pero integracijos lygmenis, sustiprino suaugusią orientaciją, temai mokomieji troškimai, ir blogos seksualumo tinios. (34)

7. Rizikingos elgsenos prevencijos vykdymas

Informaciją apie tabako, alkoholio ir narkotikų talą dauguma moksleivių nurodė, kad norėtų gauti iš tėvų (62,3 %), draugų (60,6 %), renginių apie narkotikus (61,0 %), televizijos (58,0 %), mokomosios medtiagos (53,9 %), Interneto (50,6 %).

Šeimoje

Pietų Afrikoje atliktu tyrimu buvo ištirta paauglių (14-18 m.) teigiami sveikatos aspektai(teigiamas subjektyvus savo sveikatos vertinimas, laimės jausmas, teigiamos emocijos, fizinio skausmo nebuvimas)(16).Analizė parodė, kad teigiamos emocijos mokykloje ir tėviškų ryšių turėjimas buvo identifikuotas kaip reikšmingas teigiamai sveikatai(16).

įvertinti padarinius teigiamo ir apimto vaikų auklėjimo per vidurį paauglystės ant seksualinio pavojaus elgesio (bendravimo, nesaugomo bendravimo, ir seksualinių partnerių skaičiaus datnis) per vėlyvą paauglystę. Esminė literatūra mano, kad palaikantys šeimos kontekstai ir vaikų auklėjimo elgesys gali atkalbėti paauglius utsiimti ankstyvu ir pavojingu seksualiniu veiksmu; dar metodologinis apribojimas trukdo išvadoms dėl prietastinio ryšio ir directionality, kuris gali būti nupieštas iš daug egzistuojančio tyrinėjimo. Kad atkreiptų į tokį apribojimą dėmesį, einamasis studijavimas panaudojo vis labiau ir labiau konservatyvios statistinės modeliavimo technikos įvairovę, kad padėtų kontroliuoti nelaikytam įvairiarūšiškumui ir potencialiam šališkumui ir vadinasi progresuoti prietastinių santykių identifikavimo kryptimi. METODAI: Piešimas nuo visos šalies mastu atstovaujančios išilginės paauglių aptvalgos (NLSY97; N = 4980), šis studijavimas, panaudotas įprastas matiausiai kvadratų (OLS) regresijos modeliai, sulaikė regresijos modelius, ir šeimos pastovių padarinių modelius, kad įvertintų, ar tėviškos tinios, tėvų neigiamumas, ir šeimos veiksmas per midadolescence numatė vėlyvo paaugliško seksualinio pavojaus elgesio skirtumus. REZULTATAI: Net po kontrolės nelaikytam įvairiarūšiškumui per asmenis ir per šeimas, vaikų auklėjimo procesai tymiai numatė vėlesnį paauglišką seksualinį pavojaus elgesį. Specialiai, labiau reguliarus šeimos veiksmas ir matiau neigiamas ir priešiškas vaikų auklėjimas per vidurį paauglystės numatė temesnį seksualinį pavojaus elgesį per vėlyvą paauglystę. IŠVADOS: Rezultatai dėl švelninančių padarinių vaikų auklėjimo ant paaugliško pavojaus elgesio padeda informuoti prevencijos ir kišimosi pastangas. Vartojant griettesnę statistinę metodologiją ir didelius jaunimo reprezentacinius pavyzdtius, šis tyrinėjimas aprūpina pavyzdį to, kaip aptvalgos tyrinėjimas gali siekti prieiti arčiau prie prietastinių procesų be galo sudėtingose tmogaus išsivystymo sistemose supratimo.(38)

Mokykloje

VVSC tyrimo duomenimis mokykloje klausė paskaitų apie saugius lytinius santykius ir šeimos planavimą matiau nei pusę moksleivių. 23,4 % vaikų nurodė išklausė 1 paskaitą, 13,5 % - nuo 2 iki 5. (4) Iš klausiusiu paskaitas moksleivių 52,1 % manė, kad jos buvo naudingos. Dauguma vaikų atsakiusių, kad paskaitos buvo nenaudingos, kaip prietastį nurodė tai, jog jos buvo neįdomios ar paskaitose pateikta informacija buvo neaktuali.

Apie alkoholio, tabako ir narkotikų talą paskaitų klausėsi 59,0 % mokinių. 30,1 % mano, kad jos buvo naudingos, 23,8 % mano, 5,1 % mano jas buvus nenaudingomis. Kaip prietastis nurodo tai, kad jos buvo neįdomios ir tai, kad jiems pateikta informacija buvo neaktuali .(4)

Kanados mokslininkų atlikti tyrimai vidurinėse mokyklose tarp13-16 metų paauglių parodė, kad mokyklose, kuriose personalui (mokytojams) leista rūkyti mokyklos kieme, 13 metų mergaitės beveik 5 kartais labaiu tikėtina kad ateityje rūkys kasdien. Taigi jaunesnės moksleivės yra labiau imlios socialinei įtakai susietai su tabako naudojimu mokykloje.(14) Mokykloje privalo būti utdrausta rūkyti mokytojams, tiek viduj, tiek lauke. Tai viena iš svarbių rūkymo prevencijos priemonių mokykloje.(14)

(Čikagos visuomenę jaunesni ir vyresni vidurinės mokyklos studentai svarstymo problemų ir paaugliško medtiagos piktnaudtiavimo prevencijos. Programos svarbiausias dalykas yra 30 minučių gyvas muzikinis taidimas, Švarus Kapitonas, kuris įtraukia didelį poatlikimo dialogą ir vaidmens taidimą, kad ištirtų spaudimą ir jausmus paauglių dėl medtiagos piktnaudtiavimo. Šis unikalus gyvo pasilinksminimo ir pritaikytos studijavimo technikos mišinys įgalina paauglius suprasti spaudimą, su kuriuo jie stovi, ir moko juos padaryti atsakingus pasirinkimus, be porcijos kaip transporto priemonė efektyviam mokyklos ir bendruomenės medtiagos piktnaudtiavimo kišimuisi. Eidamas ut 60 sekundtių 'tik sako, kad jokios' televizijos ir radijo kampanijos, Po Spaudimo Programa atkreipia į pagrindines paaugliško medtiagos piktnaudtiavimo prietastis dėmesį. Studentai yra utsiėmę aktyviu dalyvavimu, o ne tradiciniai 'mokytojauja ir pamokslauja.' Programos tikslai yra (1), kad įvertintų efektyvumą gyvo teatro sutrukdyme ir kišimosi į paauglišką medtiagos piktnaudtiavimą, ir (2), kad nagrinėtų efektyvumą gyvo teatro, per poatlikimo dialogą ir vaidmens taidimą, prašyme grįttamojo ryšio nuo paauglių dėl jų savų jausmų apie medtiagos piktnaudtiavimą ir naudojimą mokyklinių konsultantų ir kitų turimų išteklių, ir pastatytų pagal jų rekomendaciją tam, kad pagerintų medtiagos piktnaudtiavimo prevencijos ir kišimosi programas. Į programą skiria daugiausia matumoje, matų pajamų studentai, kurie buvo identifikuoti kaip 'didelė rizika.' Po Spaudimo formatu susideda iš keturių neatimamų dalių: gebėjimo/darbuotojų bendruomenė paslaugoje: teatrališkas atlikimas (Švarus Kapitonas); poatlikimo dialogas ir vaidmens taidimas; ir studentas, gebėjimas, konsultantas, ir bendruomenės tęsinys.) (24)

Anketos atsakymai aštuntos rūšies studentų, kurie atvyko trumpo vizito į gyvenamąją medtiagą (alkoholis ir narkotikas) piktnaudtiavimo gydymo centras buvo analizuoti, kad nustatytų poveikį patirties per tradicinį klasės pristatymą apie medtiagos piktnaudtiavimą. Klausimai buvo suprojektuoti, kad išbandytų hipotezes, kad trumpas susidūrimas bus prietastis didesnės asimiliacijos ir sutarimo į teisingesnę informaciją apie medtiagos piktnaudtiavimą, didesnius pakeitimus medtiagos piktnaudtiavimo konstrukcijų, ir lydinčius potiūrių ir elgesio pakeitimus. Buvo laukta, kad lankytojai palaikys matiau naivių, idealizuotų tipo tikėjimų, kurie lengvina 'palaikymą' į dalyvavimą medtiagos piktnaudtiavime. Tam tikri laukti reikšmingi skirtumai buvo surasti atsakymuose klausimams, atspindintiems tinias ir potiūrius. Lankytojai paskelbė realistinį, faktiškai pagrįstą vaizdą medtiagos piktnaudtiavimo ir medtiagos abusers. Prieinama išvadą, kad intensyvi prevencija/švietimo programa yra tinkama šiai amtiaus grupei ir kad mokykla pagrįsta programa buvo tymiai padidinta trumpo natūralistinio terapinės bendruomenės tmonių neapsaugojimo. Reikšmė patintinei studijavimo teorijai ir būtinam būsimam tyrinėjimui yra aptarta.(25)

Pavojingas elgesys, TRAUMOS pavojaus elgesys, privedantis prie eismo nelaimingų atsitikimų, retai ar niekada neturėdavo dėvėtas saugos dirtas (30.6 %) ar šalmas, vatiuodamas dviračiu (66.9 %) ir tuo metu, kai motorcycling (50.1 %), jodinėjantys su vairuotojais, kurie suvartojo alkoholį (18.8 %), ir vatiuojantis po vartojimo alkoholio (12.1 %). Studijuota grupė nešė ginklus (8.5 %) ir buvo apimta smurtinio atvejo (31.5 %). Tarp 13.9 %, ką puolė, 6.7 % būtinas hospitalizavimas; ištaginimas buvo praneštas 2.4 %. Depresija buvo pranešta 19.9 %, su 12 %, turėti pratūtingas tendencijas ir 8 %, stengdamasi dėl savitudybės. Visą gyvenimą trunkantis naudojimas prieš sunkų naudojimo paplitimą medtiagos piktnaudtiavimo, atitinkamai, buvo: 15.4 % ir 3.5 % tam, kad rūkytų, 37.3 % ir 1.7 % alkoholiui, 37.8 % ir 4.6 % amfetamino naudojimui, ir 37.9 % ir 0.1 % kitiems vaistams. Tarp 10 %, kas turėjo lytinį aktą, 1 % buvo homoseksualus, 7.1 % niekada nepanaudojo prezervatyvo, ir 2.1 % buvo nėštumo prietastis. Vyras buvimas buvo rizikos veiksnys kiekvienam nepalankiam elgesiui išskyrus depresiją. Kiti rizikos veiksniai apėmė blogą savipagarbą, blogą mokyklinį atlikimą, ir ankstyvą mokyklinį išvykimą. Faktoriai, siejantys šeimą, apėmė temą socialinę ekonominę padėtį, blogus santykius, nutrauktas šeimas, ir tėvišką medtiagos piktnaudtiavimą. Socioenvironmental faktoriai apėmė buvimą į gaują ir vienatvę. Tam tikras pavojaus elgesys prasidėjo jaunesniame negu 8 metai. Mokykloms ir tiniasklaidai davė kaip pradinė informacija dėl sekso, tmogaus imuniteto deficito viruso infekcijos, ir medtiagos piktnaudtiavimo. IŠVADOS: paplitimas šešių pagrindinio pavojaus elgesio paauglių Bangkoke buvo tymiai aukštas. Keli rizikos veiksniai buvo identifikuoti, tinios, iš kurių gali padėti suformuoti prevencijos priemones šiuose gyventojuose.(32)

Šykštus atsakas buvo 85 %. Didtioji dalis elgesio pakeitimų įvyko tarp 11 ir 14 amtiaus metų. Mergaitės turėjo greitesnį procesą pakeitimo negu berniukai. Ir mergaitės, ir berniukai patyrė įtampą savo ryšiuose su bendraamtiais, tėvais ir mokytojais. Emocionalaus palaikymo giminės skirtumai buvo tinomi. Nepriklausomai nuo amtiaus ir sekso, visi moksleiviai paprašė turtingesnio pasirinkimo laisvalaikio veiksmo, vieta, kur jie galėjo susitikti su draugais ir rūpestingais mokytojais, tėvais ir suaugusiais supančioje bendruomenėje. IŠVADOS: Paauglystė buvo suprasta kaip pavojingas ir probleminis periodas ne tiktai suaugusių bet taip pat ir paauglių savarankiškai. Tačiau, suprasti pavojai ir rūpesčiai skyrėsi. Tuo metu, kai suaugę daugiausia jaudinosi dėl ankstyvos rūkymo ir vaistų naudojimo pradtios, moksleiviai jaudinosi dėl jų socialinės situacijos ir jų asmeninių santykių. Po dešimtmečių profilaktinių programų švediškose mokyklose, tiktai kuklūs rezultatai yra pamatyti. Kad būtų efektyvios, būsimos profilaktinės programos turbūt turi susitelkti daugiau ties konceptualiu augančio vaiko pasauliu.(35)

3) Pirminės sveikatos prietiūros sistemoje

Tenkinantis paauglių sveikatos norus pirminiame rūpinimesi, duoda suprasti vystymosi, psychosocialinio ir fizinio šios amtiaus grupės specificities tinias. Pirminiems rūpinimosi gydytojams reikia tinkamų komunikacijos įgūdtių ir tinių specifinių paaugliškų sveikatos svarstomų problemų tokių kaip vaidmuo šeimų, reikalingumo konfidencialių paslaugų ir jungiantis į sistemą su mokyklomis, socialine tarnyba ir kitais pagrindiniais asmenimis jaunų tmonių gyvenimuose. Pirmini rūpinimosi gydytojai retai gauna mokymą paaugliškoje sveikatoje ir paprastai domisi praktiniu demonstravimu ekrane ar strategijoms patarimu. HEADSSS yra naudinga įsiminimo priemonė, kad vestų psychosocialinį paauglio interviu. Tai gali būti panaudojama kasdieninėje praktikoje, kad padėtų gydytojui susitelkti ne tiktai ties 'pavojaus paėmimu', bet taip pat ir ties asmeninėmis jėgomis ir apsauginiais faktoriais, kurie leidtia jaunimui vystytis darniai.(39)

Literatūros sąrašas

1. Pickett W, Schmid H, Boyce WF, Simpson K, Scheidt PC, Mazur J, Molcho M, King MA, Godeau E, Overpeck M, Aszmann A, Szabo M, Harel Y. Multiple risk behavior and injury: an international analysis of young people.
2. N. Temaitienė, L. Jaruševičienė Straipsnis “Moksleivių savitudybės:rizikos veiksniai ir pagalbos principai.”
3. www.sam.lt straipsnis (https://sena.sam.lt/lt/sritys/medikaspataria/gyvensena/svgyvugdymasseimoje/?part=4)
4. Asta Razmienė, Giedrė Namajūnaitė VVSC tyrimas “Vilniaus miesto 8 – 11 klasių moksleivių rizikingos elgsenos ypatumai”.
5. Gintarė Petronytė, Apolinaras Zaborskis, Aurelijus Veryga “Jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos veiksniai ir prevencijos programų kryptys
6. Aurelija Markevičiūtė, Rūta Kalkytė, Virginija Adomaitienė, Devika Gudienė, Dalia Vėlavičienė “Paauglių psichikos sutrikimų sąsajos su jų patiriamais psichosocialinio prisitaikymo sunkumais” Kauno medicinos universiteto klinikų Psichiatrijos klinika
7. S.Garmienė, N.Temaitienė, A.Zaborskis “Moksleivių gyvensenos ir socialinės integracijos bendraamtių grupėje ryšys” .
8. Eskin M, Ertekin K, Dereboy C, Demirkiran F. Risk factors for and protective factors against adolescent suicidal behavior in Turkey.
9. Kuntsche E, Rehm J, GmelG. Characteristics of binge drinkers in Europe. Soc Sci Med 2004;59:113-27.
10. Li F, Barrera M, Hops-Fisher KJ. The longitudinal influence of peers on the development of alcohol use in late adolescence.
11. Costello DM, Swendsen J, Rose JS, Dierker LC. Risk and protective factors associated with trajectories of depressed mood from adolescence to early adulthood. J Consult Clin Psychol. 2008 Apr;76(2):173-83.
12. Well-being of 12-year-old children related to interpersonal relations, health habits and mental distress
13. Br J Cancer. 2008 Apr 22;98(8):1475-81. Epub 2008 Mar 4. Does smoking among friends explain apparent genetic effects on current smoking in adolescence and young adulthood?White VM, Byrnes GB, Webster B, Hopper JL.
14. The influence of school smoking policies on student tobacco use.Barnett TA, Gauvin L, Lambert M, O'Loughlin J, Paradis G, McGrath JJ.
15. Identifying principal risk factors for the initiation of adolescent smoking behaviors: the significance of psychological reactance.Miller CH, Burgoon M, Grandpre JR, Alvaro EM. Department of Communication, University of Oklahoma, Norman, OK 73019, USA. chmiller@ou.edu
16. Predictors of positive health among a sample of South African adolescents.Peltzer K.Human Sciences Research Council, University of Limpopo, South Africa. KPeltzer@hsrc.ac.za
17. BMC Public Health. Published online 2006 November 28. doi: 10.1186/1471-2458-6-289.The relationship between parental socio-economic status and episodes of drunkenness among adolescents: findings from a cross-national survey.Matthias Richter,¹ Anja Leppin,² and Saoirse Nic Gabhainn³
18. .Kelly KB.Department of Pediatrics, Institute for the Health of Women and Children, Medical Faculty, Göteborg University, Göteborg, Sweden. kristina@bob-kelly.se
19. Richter M, Bowles D, Melzer W, Hurrelmann K.Fakultät für Gesundheitswissenschaften, Universität Bielefeld. matthias.richter@uni-bielefeld.de
20. Peer group reputation and smoking and alcohol consumption in early adolescence.Engels RC, Scholte RH, van Lieshout CF, de Kemp R, Overbeek G.Behavioural Science Institute, Radboud University Nijmegen, P.O. Box 9104, 6500 HE Nijmegen, The Netherlands. R.Engels@bsi.ru.nl
21. Behavioural problems in children and adolescents. First results from the German Health Interview and Examination Survey for Children and Adolescents (KiGGS)]Hölling H, Erhart M, Ravens-Sieberer U, Schlack R.Robert Koch-Institut, Berlin, BRD. HoellingH@rki.de
22. Family and friends who smoke: influence on adolescents] Gaeta G, Del Castello E, Cuomo S, Effuso L, Boccalatte A.Divisione di Cardiologia, Azienda Ospedaliera di Rilievo Nazionale A. Cardarelli, Napoli.
23. The influence of friends, family, and older peers on smoking among elementary school students: low-risk students in high-risk schools. Leatherdale ST, Cameron R, Brown KS, Jolin MA, Kroeker C.
24. Under pressure program: using live theatre to investigate adolescents' attitudes and behavior related to drug and alcohol abuse education and prevention. Safer LA, Harding CG. Loyola University of Chicago, Illinois 60611.
25. Enhancing the effectiveness of alcohol and substance abuse prevention programs for children. Krupka LF, Knox LA
26. Adolescent risk factors for adult alcohol use and abuse: stability and change of predictive value across early and middle adulthood. Merline A, Jager J, Schulenberg JE. American Academy of Pediatrics, Elk Grove Village, IL 60007, USA. acmerline@gmail.com
27. Childhood and adolescent predictors of heavy drinking and alcohol use disorders in early adulthood: a longitudinal developmental analysis. Englund MM, Egeland B, Oliva EM, Collins WA. Institute of Child Development, University of Minnesota, Minneapolis, MN 55455, USA. englu008@umn.edu
28. The relationship between parental socio-economic status and episodes of drunkenness among adolescents: findings from a cross-national survey. Richter M, Leppin A, Nic Gabhainn S. School of Public Heath, University of Bielefeld, Universitätsstr, 25, 33613 Bielefeld, Germany. matthias.richter@uni-bielefeld.de
29. Socio-economic position and adolescents' health in Italy: the role of the quality of social relations.Zambon A, Lemma P, Borraccino A, Dalmasso P, Cavallo F. Department of Public Health, University of Turin, Italy. alessio.zambon@unito.it
30. Risk behaviors syndrome and subjective health and life satisfaction in youth aged 15 years] [Article in Polish] Mazur J, Woynarowska B. Zakład Epidemiologii, Instytut Matki i Dziecka, Kasprzaka 17a, 01-211 Warszawa, Poland. jmazur@imid.med.pl
31. Adolescent substance abuse, the importance of family, school and peers: data from the health behaviour in school children. Jovic-Vranes AS, Vranes B, Marinkovic J, Cucic V. Institute of Social Medicine, Medical School of the University of Belgrade, Serbia and Montenegro. aljvranes@yahoo.co.uk
32. Youth risk behavior survey: Bangkok, Thailand. Ruangkanchanasetr S, Plitponkarnpim A, Hetrakul P, Kongsakon R. Department of Pediatrics, Faculty of Medicine, Ramathibodi Hospital, Mahidol University, Bangkok, Thailand. radrk@mahidol.ac.th
33. Health behaviour among adolescents in Denmark: influence of school class and individual risk factors. Johansen A, Rasmussen S, Madsen M. National Institute of Public Health, Copenhagen, Denmark. ajo@niph.dk
34. Adolescents with physical disabilities: some psychosocial aspects of health. Stevens SE, Steele CA, Jutai JW, Kalnins IV, Bortolussi JA, Biggar WD. Hugh MacMillan Rehabilitation Centre, Toronto, Ontario, Canada.
35. Health behaviours, risk-taking and conceptual changes among schoolchildren aged 7 to 19 years in semi-rural Sweden. Olsson A, Fahlén I, Janson S.
36. Positive parenting and early puberty in girls: protective effects against aggressive behavior. Mrug S, Elliott M, Gilliland MJ, Grunbaum JA, Tortolero SR, Cuccaro P, Schuster M.
37. Moderation and mediation in the relationship between mothers' or fathers' serious psychological distress and adolescent substance use: findings from a national sample. Herman-Stahl MA, Ashley OS, Penne MA, Bauman KE, Williams J, Sanchez RP, Loomis KM, Williams MS, Gfroerer JC.
38. Using sibling differences to estimate effects of parenting on adolescent sexual risk behaviors. Coley RL, Medeiros BL, Schindler HS.
39. Risk-taking in adolescence. Screening and counseling strategies for primary care professionals] [Article in French] Meynard A, Haller DM, Navarro C, Narring F. Département de l'enfant et de l'adolescent, HUG, Genève. anne.meynard@hcuge.ch
40. Risky sexual behaviours of high-school pupils in an era of HIV and AIDS. Frank S, Esterhuizen T, Jinabhai CC, Sullivan K, Taylor M. Social Work Department, Wentworth Hospital, Durban. serena.frank@kznhealth.gov.za