KLAUSYMOSI FUNKCIJOS, BARJERAI

KLAUSYMOSI FUNKCIJOS, BARJERAI.

Sugebėjimas klausyti kito - gana retas bruožas, o todėl kasdieniniame bendravime kyla daug keblumų.

Dažniausiai pasitaikančios klausymosi klaidos:

'užbėgimas į priekį' - klausantysis trukdo kalbančiajam: skuba daryti išvadas, spėlioja būsimus įvykius, klausinėja;

išorinis dėmesys kalbančiajam lyg ir rodomas (linksima galva, įsiterpiama žodeliais 'aha', 'taip', 'aišku'), tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. Neretai kalbantysis to paties klausiamas kelet¹ kartų;

kalbantįjį trukdo ir mūsų klaidžiojantis žvilgsnis pro lang¹, po kambarį, ar netgi paties kalbančiojo apžiūrinėjimas; atidžiai nesiklausydami kalbančiojo, netenkame informacijos, perduodamos gestais, mimika, balso tembru, tempu, ritmiškumu;

neigiama nuostata kalbančiojo atžvilgiu trukdo susikaupti, kelia nor¹ replikuoti; paprastai tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonź, net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms.

Skiriamos dvi klausymosi formos: nereflektyvus ir reflektyvus klausymasis.

Klausymosi sugebėjimai dažniausiai būdingi empatiškiems žmonėms. Įsijautź į kit¹, mes suvoksime ne tik tai, k¹ žmogus galvoja (intelektualioji empatija), bet ir k¹ jis jaučia (emocinė empatija), ko nori (motyvacinė empatija). Atidžiai klausydamiesi, išgirsime ir tai, ko žmogus negali ar nenori pasakyti.