Kelios dr¹sos rūšys

Kelios dr¹sos rūšys

Viena svarbiausių žmogaus vertybių yra dr¹sa. Winston Cherchil yra pasakźs, kad „Dr¹sa yra aukščiausia iš visų dorybių“, nes ji užtikrina visas kitas. Kaip matote, dr¹s¹ jis suprato ne kaip sugebėjim¹ nejusti baimės, o kaip savybź, kuri užtikrina efektyvų asmenybės funkcionavim¹. Tikroji dr¹sa yra ne nejausti baimės, o veikti NEPAISANT savo baimės. Dr¹sūs žmonės bijo taip pat kaip ir bailūs, tačiau skiriasi nuo jų savo poelgiais. Bailus žmogus pasiduoda savo baimei ir atsitraukia; dr¹sus žengia pirmyn, nes vadovaujasi savo įsitikinimais.

Taigi, dr¹sa užtikrina, kad įgyvendinsite savo vali¹ tuomet, kai emocijos panikuoja ir reikalauja atsitraukti. Pirmoji dr¹sos rūšis – tai dr¹sioji kantrybė. Tai sugebėjimas iškźsti baimź kaip ir iškźsti bet kurį kit¹ nepatogum¹ – šaltį ar alkį. Antroji rūšis – tai būti ištikimam sau pačiam. Tai sugebėjimas prisiversti save būti tuo, kuo esi, net jei tai nepatogu ar gresia kuo nors blogu. Pavyzdžiui, jūs galite netekti darbo dėl to, kad vadovaujatės savo įsitikinimais. Trečioji – dr¹sa pabūti balta varna. Tai dr¹sa išsiskirti iš kitų, kai tai jums liepia jūsų įsitikinimai. Ketvirta – dr¹sa siekti. Dr¹sa neatsisakyti savo sumanymų, kai, atrodo, nebėra kaip juos įgyvendinti ir kai visa jumyse šaukia, kad jau laikas nuleisti rankas.

Galiausiai, paneigsiu pats save (o paprastai to nemėgstu daryti) ir pasakysiu, kad vis dėlto tėra viena vienintelė dr¹sos rūšis, kuri apima visas aukščiau išvardintas. Tai žmogaus gebėjimas įtvirtinti savo vali¹ sunkumų akivaizdoje. Dr¹sa reikalauja, kad turėtumėte savo vali¹. Jei nežinote, ko norite, negalite būti dr¹sus. Ir tada, kai sunkumų akivaizdoje elgiatės kaip jums liepia valia ir jūsų įsitikinimai, elgiatės dr¹siai. Visai nesvarbu, kad išorinė situacija neatrodo grėsminga. Tokios savybės, kaip pastovumas, ištikimybė, ryžtas, s¹žiningumas, pasiaukojimas, ir netgi ištvermė, yra vienos ir tos pačios motinos vaisius. Ir tos motinos vardas – dr¹sa. Kaip kažkas yra pasakźs, „be dr¹sos apskritai nėra gyvenimo“.

Tiek reikia padaryti, o laiko visai nėra.

Pati svarbiausia streso priežastis aktyviems žmonėms yra tai, kad jie jaučiasi užvesti daugybe darbų ir neturintys laiko visam tam padaryti. Jiems „laiko skurdas“ yra didžiausia problema, didesnė net už nepakankam¹ uždarbį. Neturime pakankamai laiko padaryti visk¹, kad išsaugomume atsakomybės jausm¹ ir jaustumėmės gyvenantys pilnavertį gyvenim¹. O įmonių vadovai spaudžia imti vis daugiau ir daugiau darbo.

Tapkite laiko valdymo ekspertu

Išeitis – išmokite valdyti savo laik¹. Turbūt nėra kitos veiklos, kuri jums atneštų didesnź gr¹ž¹, kaip laiko valdymas. Kai išmokstate valdyti laik¹, išmokstate valdyti gyvenim¹. Jūs kontroliuojate savo dienas, valandas ir minutes, o iš ko gi daugiau susideda gyvenimas, jei ne iš laiko atkarpų.

Būkite atviras naujoms idėjoms

Kvailiausias dalykas būtų sau pasakyti, kad neturiu laiko išmokti laiko valdymo. Taip užsinersite sau kilp¹ ant kaklo, ir niekuomet iš jos nebeištrūktumėte. Laiko valdymas padėtų jums pasiekti savo svarbiausias tikslus per t¹ laik¹, kurį turite. Jei nesinaudosite laiko valdymo metodais, jūs paskźsite rutininėje veikloje ir nesusitelksite ties esminėmis užduotimis.

Laiko valdymo principai

Kad tinkamai valdytumėte savo laik¹, jūs būtinai turite padaryti du dalykus: 1) nustatyti, kas jums svarbiausia 2) vienu kartu susitelkti ties viena užduotimi.
Kadangi niekuomet nėra pakankamai laiko padaryti visko, ir niekuomet nebus, turėtumėte būti kuo išrankesnis tam, kas suryja jūsų laik¹. Nuo to priklauso, kokių tikslų pasieksite ir kokia kryptimi judės jūsų gyvenimas.

Pats naudingiausias klausimas

Jūsų gyvenim¹ valdo klausimai ir atsakymai, kuriuos sau užduodate vidinio dialogo metu. Visa, kas vyksta aplinkoje - tik penas vidinėms mintims. Kiekvien¹ jūsų sprendim¹, lemia, o jei tai nes¹moningas sprendimas, kažkada nulėmė klausimas ir atsakymas į jį. Štai jums pats naudingiausias klausimas, kuris, jei nuolat jį sau užduosite, būtinai neatpažįstamai pakeis jūsų gyvenim¹. Šis klausimas – „Kaip naudingiausiai man dabar išnaudoti savo laik¹?“. Šis klausimas jums pakuždėtų, k¹ turite daryti, kad gautumėte maksimali¹ naud¹ iš savo veiklos.

Nusistatykite svarbiausias sritis

Visiems mums būdinga iš pradžių padaryti tai, kas lengva ir nereikšminga, o po to imtis svarbesnių dalykų. Šis įprotis, kuris mus šiek tiek iš pradžių saugo nuo streso, tampa nenusisekusio gyvenimo priežastimi. Padarome vien¹ smulkmen¹, po to kit¹, to dar pailsime prieš imdamiesi svarbios užduoties, po to dar užkrauna kokių nors neatidėliotinų darbų, kol galiausiai diena pasibaigia. Smulkios ir lengvos užduotys – svarbių darbų, kurie pakeistų jūsų gyvenim¹ iš esmės, antagonistas.

Todėl kur kas perspektyviau iš pradžių padaryti tai, kas svarbiausia, tai , kas turės didžiausi¹ poveikį jūsų gyvenimui, ir tik po to imtis mažareikšmės veiklos. Arba visai jos atsisakyti. Jei nuolat darysite tai, kas svarbiausia, jūsų gyvenimo kokybė ims sparčiai gerėti. Jūs būsite kito kalibro žmogus, tad ir jūsų apdovanojimai pradės sparčiai augti.

Imkitės veiksmų

Įgyvendinkite du pokyčius savo gyvenime. Pirma, apsisprźskite tapti laiko valdymo ekspertu. Ne vien teoriniu, o tokiu, kuris taiko laiko valdym¹ didži¹j¹ savo laiko dalį.
Susiraskite gerų knygų apie laiko valdym¹. Praktikuokite laiko valdymo metodus tol, kol jie neįaugs jums į krauj¹.

Antra, aiškiai apsisprźskite dėl savo ilgalaikių prioritetų. Paklauskite savźs, kuo norėtumėte tapti. Tada imkitės tai daryti ir nenustokite tol, kol iki galo nepabaigsite. Tai garantuos, kad anksčiau ar vėliau gausite tai, ko siekiate. Argi ne tam ir skirtas jūsų gyvenimas? O kai aiškiai žinosite, ko siekiate ir kodėl, jus nustos kamuoti stresas.