CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

MĄSTYMAS

psichologija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

MĄSTYMAS

Sąvokos: mąstymas, sąvoka, problemų sprendimo būdai; algoritmas, euristika, į˛valga, mąstymo rūys; konkretus, vaizdinis, abstraktus sąvokinis, loginis, intuityvus, pagrindinės mąstymo operacijos: analizė ir sintezė, lyginimas, apibendrinimas, klasifikavimas, abstrahavimas ir konkretizavimas

Mąstymas- proto veikla, susijusi si informacijos supratimu, apdorojimu bei perteikimu. Tai apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimo sąmonėje procesas, leid˛iantis pa˛inti ne tik tikrovės daiktus, įvykius ir kitus reikinius, bet ir jų santykius bei prie˛astinius ryius. Pojūčiais ir suvokimais negalima suvokti kodėl vieni mokosi geriau, kiti blogiau, koks bus rytdienos oras, kaip tęsis įvykiai Irake, Lietuvos politiniai įvykiai.

Mąstydamas ˛mogus galėjo pa˛inti pasaulio sandarą; atomo sandarą, patį ˛mogų. Mąstymas labai iplečia aplinkos apa˛inimo galimybes ier patobulina ˛mogasu adaptaciją prie aplinkos. Mąstydamas ˛mogus arttranda ne˛inomus reikinius, neispręstas problemas ir t.t. Mąstymas siejamas su atmintimi, nes naudojamasi turimomis ˛iniomis, emocijos padeda spręsti problemas, valiapadeda ilaikyti mąstymo kryptį, iekoti sprendimo būdų. Mąstymas padeda atskleisti ir ˛mogaus asmenybę; jo sugebėjimus, temperamentą, charakterį, nuostatas.

Kad galėtume mąstyti apie įvykius objektus ir ˛mones, mes supaprastiname dalykus. Mintyse suskirtome į grupes, vad. sąvokomis. Tai aukčiausio lygio apibendrinimas. Dar labiau supaprastindami dalykus sąvokas suskirstome hierarchikai.Pvz. fauna, gyvūnai plėrūnai: vilkas, lapė.

Mąstymas pagal apibendrinimo lygį skirtomas:

Veiksminis, vaizdinis ir abstraktus sąvokinis

Veiksminis mąstymas padeda atliekti fizinius veiksmus su daiktais, norint pa˛inti jų savybes ir santykius, pvz. elektros ar kompjuterių gedimai.

Vaizdinis mąstymas padeda operuoti atmintyje turimais vaizdiniais. Pvz. sportininkai.

Abstraktus sąvokinis operuoja mintimis, ˛od˛iais, ˛enklais. Pvz. fizika, istorija, meilė, draugystė, tikėjimas. Jis padeda spręsti tokius u˛davinius, kurie neprieinami praktiniam ar vaizdiniam mąstymui.

Pagrindinės mąstymo operacijos:

Analizė- mąstymo operacija, daikto, ˛od˛io, reikinio suskaidymas į sudėtines dalis. Pvz. norint pa˛inti kompiuterį reikia iardyti, 1410m. liepos 15d. kas įvyko kur, kas dalyvavo, kaip baigėsi is mūis

Sintezė- mąstymo operacija, kai mintyse jungiamos į visumą analizės iskaidytos daikto arba reikinio dalys.

Pvz. ką nors iard˛ius reikia vėl sudėti arba įvykį.Sintezė ne vien paprastas dalių sujungimas. Tai pa˛inimo – operacija nes i atskirų objekto ar reikinio dalių pa˛įstama ka˛kas naujo, gaunamas dalių kaip visumos supratimas, susidaromas bendras vaizadas, suvokiama esmė, egzistavimo prasmė, vidiniai bei funkcijos.

Lyginimas yra mąstymo operacija, kuria nustatomas daiktų ar reikinių panaumas ir skirtumas Pvz. kuo mėnulis ir saulė, jūra ir e˛eras panaūs ir kuo skiriasi.

Čia reikalingas ir sintezė ir analizės ryys.

Apibendrinimas- vienas esminių pa˛intinių procesų, kurio esmė- daiktų ir reikinių stabilių savybių ir ypatumų iskyrimas ir lyginamų objektų jungimas į grupes pagal juos vienijančius bendrus po˛ymius. Analizuojant, sintezuojant, lyginant aplinkos daiktus ir reikinius, siekiama isamesnių ivadų- apibendrinimų. Apibendrinimo lygiai gali būti skirtingi; nuo elementariausio (obuolys ir slyva) – vaisiai; ir iki auktesnio lygio (atomas ir molekulė)- fizika. Tokio apibendrinimo pagrindu susiformuoja sąvokos, formuluojant taisyklės, dėsniai ir pan.

Abstrahavimas- mąstymo operacija, kurios esmė- bendriausių esminių daiktų ar reikinių savybių, ypatumų iskyrimas, irykinimas bei jų atsiejimas nuo neesminių, antraeilių savybių. Abstrahavimo funcija- iskirti esmingiausius daiktų ar reikinių savybes. Iskirti kas yra svarbiausia. Tai viena i svarbiausių mąstymo operacijų, jungiančių ir analizę ir sintezę ir lyginimą bei apibendrinimą. Pvz. emblema, bukletas. Tinka čia tinka kai praktinė patirtis ar ˛inios abstrahuojamos į mįsles, patarles, prie˛od˛ius, pvz, “lenk medį kol jaunas”, “ką imoksi ant pečių neneiosi”.

Mąstymas ir problemų sprendimas

Mąstymas ir problemų sprendimas visuomet yra u˛davinio, ikilusios problemos sprendimas. Spend˛iant problemą reikia iekoti atsakymo į ikilusį klausimą, remiantis turimomis ˛iniomis. Problemos sprendimo iekojimas susijęs su kokiu nors

tikslu- poreikio tenkinimu, kliūties įveikimu, ne˛inomo suradimu, alternatyvos pasirinkimu. Problemų sprendimo būdai: algoritmas, euristika, į˛valga.

Algoritmas. Spręsdami problemą galima ˛engti nuosekliai ˛ingsnis po ˛ingsnio. Pvz.surasti parduotuvėje tam tikrą skyrių. Kadangi algoritmai gali pareikalauti daug darbo, da˛nai spręsdami problemas, taikome paprastas praktikas strategijas, kurios vad. euristika. Iekoma remiantis patirtimi ir praktiniais veiksmais. Kartais kokią nors problemą sprendimo strategiją taikome, to ne˛inodami: atsakymas tiesiog ateina į galvą. Staigus įkvėpimas , blykstelėjimas, vad. į˛valga.

Spręsdamas problemą ˛mogus da˛nai ieko, ikelia vieną ar kelis hipotetinius variantus (hipotezes). Ypač ji reikalinga darant mokslinius (psichologinius) eksperimentus. Problemos sprendimas susideda i ių etapų;

parengiamasis- tai problemos ikėlimas

sprendimo etapas. Sprendimo plano, atlikimo būdo, principų parinkimas.

sprendimo įvertinimo etapas. Sprendimo veiksmais patvirtinama arba paneigiama hipotezė.

Mąstymas ir kalba

Kalba- tai ˛enklų sistema, atliekanti pa˛intinę( informacijos gavimo, perdirbimo, ilaikymo), ireikimo( ekspresinę, norų, tikslų, jausmų), bendravimo ( komunikacijos, informacijos perdavimo, dvasinio bendravimo) funkciją. Kai ˛mogaus pradėjo gebėti ireikti paprasčiausiaus balsius ėmė skleistis i kalbos galia. Imokus tarti sudėtingus garsus, padidėjo mūsų protėvių galimybės perduoti informaciją. Dėl to ˛monija galėjo padaryti did˛iulį uolį pirmyn. Sakytinė, raytinė arba gestų kalba padeda keistis tarpusavyje sudėtingoomisd mintimis ir perduoti civilizacijos patirtį.

Mąstymas ir kalba sudėtingai persipina. Kas pirmiau, tai vienas i psichologų klausimų. Kalba daro įtaką mąstymui. Jeigu mąstymas neveiktų kalbos, tuomet niekad neatsirastų nė vieno naujo ˛od˛io. Mąstymas veikia mūsų kalbą, kuri savo ruo˛tu veikia mąstymą. Egzistuoja lingvistinio reliatyvumo hipotezė teigianti, kad skirtingos kalbos turi įtakos skirtingoms tikrovės sampratoms. Pvz. įvardis “ jis”. Pati kalba formuoja ˛mogaus svarbiausias mintis. “Nors teigiama, jog kalba lemia mąstymo būdą, bet ˛od˛iai tikrai gali paveikti tai, ką mąstome. Kadangi kalba veikia mąstymą, tai, ugdant vaiką, labai svarbu formuoti ˛odyną. Nauji ˛od˛iai ireikia naujas mintis Kalbos plėtra reikia mąstymo gebėjimų plėtrą.

Pasaulyje yra apie 3000 kalbų. Psichologija tiria kalbas kaip pa˛inimo, mąstymo, ir bendavimo priemonę.

Vaizduotė

Sąvokos; vaizduotė, nevalinga, valinga, atkuriamoji, kuriamoji, sapnai, svajonė vaizduotės vaizdinių kūrimo būdai: agliutinacija, akcentavimas, shematizavimas, įterpimas, tipizavimas

Vaizduotė- psichikos procesas, kuriam vykstant sukuriami naujų daiktų, reikinių ir idėjų vaizdai.

Vaizduotė laikoma ˛mogasu specifine psichikos veikla, kuri atsirado ir plėtojosi dirbant. ˇmogus prie ką nors darydamas, kurdamas, mintyse įsivaizduoja, ką ir kaip darys. Naujo vaizdo sukūrimas i prad˛ių yra tk vaizduotės vaizdas. Vaizduotė padeda ˛mogui sukurti tai, ko tikrovėje dar nėra, o kartais ir tai, ko ir nebus.

Vaizduotėje sukurti vaizdiniai i esmės skiriasi nuo atminties vaizdinių. Atminties vaizdiniai yra konkrečių anksčiau suvoktų daiktų ar reikinių vaizdai. Pvz. matytas Klaipėdos vyturys arba bendras jūros vyturio vaizdinys nebus jau Klaipėdos, bet kaip bet kurio uosto.

Vaizduotės vaizdinys yra visai naujo būsimo objekto vaizdinys. Pvz. Eifelio boktas. Vaizduotės altinis visada yra objektyvi tikrovė. Pvz. Dedalas ir Ikaras, automobilio atsiradimas. Kurdamas naują dalyką ˛mogus steniasi taiįkūnyti objektyvia , realia forma: daiktais, pieiniais, muzikos ir literatūros kūriniais. Vaizduotė glaud˛iai susijusi su su praktine ˛mogasu veikla. Jis kuria vaizdus, idėjas, mintis, vėliau tikslina, keičia ir bando juos praktikai įgyvendinti. Vaizduotės ryys su objektyvia tikrove ir praktika lemia jos priklausomybę nuo tikrovės pa˛inimo. Kuo daugiau ˛mogus turi ˛inių i tos srities, tuo didesnė galimybė sukurti tikrovę atitinkančius naujus dalykus ir juos praktikai pritaikyti. Vaizduotė susijusi su visomis asmenybės savybėmis: interesais, ˛iniomis, gabumais, įgūd˛iais, įpročiais ir jausmais.

Vaizduotės vaizdiniai kuriami labai įvairiai. Pagal tai skiriamos vaizduotės rūys:

nevalinga, valinga.

Paprasčiausai, pradinė vaizduotės forma yra tie atvejai, kai vaizdai ir idėjos atsiranda be specialaus ketinimo įsivaizduoti. Tai nevalinga (pasyvioji) ji pasireikia tada, kai ˛mogus pats neturi tikslo kurti kokių vaizdų, nededa sąmoningų pastangų, neketina realizuoti, jie lyg kuriasi savaime. Pvz. klausant muziką, .Jai priklauso sapnai.Juse susipina įvairiausi vaizdai, įvykiai, kurie neretai neturi nieko bendro su tikrove. Tai paslaptingi vaizduotės reikiniai, vykstantys ˛mogui u˛miegant, nekontroliuojant jo sąmonei. Nevalingai vaizduotei priskirami ir tie vaizda, kurie kyla klausanti pasakojimo, skaitant knygą.

Valinga vaizduotė- tai naujų vaizdų kūrimas turint aikų tikslą, nukreipiant sąmoningą veiklą tiems vaizdams kurti. Pvz. dailininkas, raytojas, mokslininkas. Valingai vaizduotei svarbų vaidmenį atlieka kalbėjimas, kilusių u˛davinių ireikimas ˛od˛iu. Valingos vaizduotės procesas būna skirtingas, todėl skiriamos:

atkuriamoji

kuriamoji.

Atkuriamoji- vaizdo sudarymas pagal to objekto apraymą, brė˛inį, schemą ir t.t.

Pvz. skaitant knygą, istorikas įsivaizduoja laikmetį. Atkuriamosios vaizduotės vaizdai bus gyvi, turtyingi, tikslūs ir teūsingi, jei atitiks sąlygas:1. reikia mokėti teisingai supratsi tuos apraymus, schemas, brė˛inius, ˛inoti sutartinių ˛enklų reikmes.

2. reikia turėti pakankamai rykių vaizdų atsargą i atitinkamos tikrovės srities.

Kuriamoji- savarankikas naujų vaizdų sudarymas. Jo ypatybės atsispindi kūrybinėse srityse. Tai mokslininko, iradėjo, raytojo, kompozitoriasu, dailininko ir k.t. vaizduotėje sukurti kūriniai. Kuriamosios vaizduotės procesas prasideda kilus sumanymui ar idėjai. Tai gali trukti keletą mėnesių ar metų. Iaikėjus kūrinio idėjai ar r sumanymui prasideda kūrybos procesas. Kuo originalesnis ir drąsesnis sumanymas, tuo sunkiau jį įgyvendinti. Svarbu, kad kūrėjas duotų visiką laisvę, nebijotų jungti tai, ką artodo net neįmanoma. Pvz. kompozitorius- kompoziciją, raytojas- siu˛etą.

Viena i kuriamosios vaizdutės rūių yra svajonė. Tai norimo, troktamo dalyko, vaizdo įsivaizdavimas. Pvz. svajonė tapti mokytoju, gydytoju. Svajonės kaip vaizduotės procesas, ne i karto duoda objektyvių rezultatų. Jos kartais ir visai neįgyvendinamos, tačiau gali tapti galinga paskata pasirengti kokiai noirs veiklai. Pvz. tapti sportininku.

Vaizduotės vaizdiniai kūriami įvairiai. Skiriami ie vaizduotės vaizdinių kūrimo būdai:

AGLIUTINACIJA- skirtingų dviejų ar daugiau objektų dalių jungimas į naują visumą. Pvz. velnias( ˛modaus kūnas, arklio kanopos, karvės uodega ir o˛io ragai, kentauras-( vyro ir arklio junginys).

HIPERBOLIZAVIMAS- tai vaizduojamo objekto arba atskirų jo dalių padidinimas arba suma˛inimas.

Pvz. liliputai, mil˛inai, slibinai, nyktukai, troliai.

AKCENTAVIMAS- kūrybinės vaizduotės procesas, kai pabrė˛iamos ir irykinamos vaizduojamo objekto atskiros dalys.

SCHEMATIZAVIMAS- objektų grupėms būdingų bruo˛ų irykinimas atmetant individualias ypatybes. Pvz. ˛mogaus schematizavimas, ornamentai.

ĮTERPIMAS- daikto arba reikinio atskirų savybių perkėlimas į naują kontekstą, kuriame jie įgyja naują prasmę.

Pvz. Krasausko pieinys “ Jaunystė” plaukai ir lūpos i augalų ir lapelių.

TIPIZAVIMAS- sudėtingas vaizdinių pertvarkymo būdas, irykinant grupei būdings ypatybes atskirų individų vaizduose ie apraymuose. Pvz. naujasis rusas, Don ˇuanas.

Vaizduotė susijusi su kitais psichikos procesais.

Atmintimi; atmintis vaizdiniai suteikia naujos med˛iagos

mąstymu; padeda analizuoti turimus vaizdinius, jų elementus, sintezuoti, jungti į naujas visumas.

Jausmais; ˛adina vaizduotės veiklą; d˛iaugsmas skatina kurti, be to pats kūrybos procesas sukelia teigiamus jausmus, ki sekasi, nusivylimą, jei nesiseka.

Individualūs vaizduotės skirtumai. Jie skiriasi platumu, turiningumu, jėga( rykumas).

Sutrikus nervų sistemai pasireikia haliucinacijos.

Vaizduotės reikmė ˛mogui yra labai didelė. Ji svarbi ir ˛aid˛iant,, mokantis, dirbant.

Emocijos ir jausmai

Psichologinėje literatūroje naudojami du terminai: emocijos ir jausmai. Jų turinys aikinamas nevienodai. Emocijos vartijamos dviem prasmėm:

plačiaja, kaip visos rūies igyvenimai,

siauraja prasme, igyvenimai, kuriuos sukelia organinių poreikių patenkinimas arba nepatenkinimas bei įvairios paprasčiausios situacijos.

Emocijos ir jausmai yra psichikos reikiniai,kurie yra skiriasi nuo kitų pa˛inimo procesų Emocijos ir jausmai padeda ne gauti naujos informacijos apie daiktus, reikinius ar jų savybes, bet ir yra igyvenamas santykis su pa˛įstama tikrove.

ˇmogus igyvena skirtingus jausmus ir emocijas. Pvz. d˛iaugsmą, malonumą, kurie suteikia ˛mogui malonių emocijų, kiti- liūdesį, nusivylimą, baimę- neigiamus igyvenimus. Jausmai labiau nei pa˛inimo procesai susiję su įvairiais organizmo pasikeitimais. Jie reikiasi veido ir kūno judesiais (mimika, pantomimika), kalbos intonacijomis. Emocinis susijaudinimas veikia ir virkinimo sistemą. Emocijos ir jausmai atlieka komunikacinę funkciją, bet galime bendrauti ir be ˛od˛ių. Pvz. įdėmiu ˛vilgsniu. Emocijas sudaro ne tik fiziologinis su˛adinimas ir iraika, bet taip pat mūsų sąmoningi igyvenimai.

Jausmai- yra subjektyvus ˛mogaus santykio su pa˛įstamais daiktais, reikiniais, kitais ˛monėmis ir pačiu savimi igyvenimas.

Skiriami teigiami ir neigiami jausmai. Tikrovėje daiktai ir reikiniai gali patenkinti ˛mogaus poreikius, norus, padėti pasiekti tikslą, įgyvendinti sumanymus, pvz. ilaikytas egzaminas, padidintas atlyginimas. Tokiais atvejais ˛mogus igyvena teigiamus jausmus: pasitenkinimą, malonumą, d˛iaugsmą, meilę ir k.t. Arba tokiais atvejais, kai ką nors pavogia, apgauna, su˛lugdo planus ˛mogus igyvena nemalonius jausmus: liūdesį, nusiminimą, pyktį, baimę. Jausmų igyvenimas priklauso ir nuo individualių ˛mogasu savybių, isilavinimo, am˛iaus.

Atsi˛velgiant į ryį su ˛mogaus veikla jausmai dar skirstomi: aktyvūs ir pasyvūs.

Aktyvūs arba steniki, tai igyvenimai, kurie skatina ˛mogasus gyvybinę veiklą, didina jo jėgą, energiją, verčia veikti.Teigiami da˛niausai būna aktyvūs: d˛iaugsmas, pasitenkinimas.

Pasyvūs arba asteniki, jausmai silpnina ˛mogaus gyvybinę veiklą, ma˛ina energiją. Neigiami , t.y. nusivylimas, liūdesys, baimė būna pasyvūs.

Taip pat dar yra skirstomi į : ˛emesniuosius, tai paprasčiausi igyvenimai, susiję su organinių poreikių patenkinimu arba nepatenkinimu. Pvz. valgio, gėrimo, seksualiniai.Jie dar gali būti susiję ir su pojūčiais, atskirų daiktų savybių atspindėjimu, pvz. malonūs kvapai, spalvos.

Auktesnieji jausmai yra pastovesni ir susiję su ˛mogaus auktesnių poreikių- socialinių, kognityvinių( pa˛inimo), kultūrinių, dvasinių patenkinimu. Pvz. baimė netekti ˛monių pagarbos.

Auktesnieji jausmai dar skirstomi; doroviniai. Jie kyla vertinant kitų ˛monių arba savo elgesį, palyginti su tomis elgesio normomis, kurios priimtos visuomenėje ir yra pripa˛įstamos. Intelektiniai- susiję su ˛mogaus protine veikla, ˛inių įgijimu, mokslo, technikos laimėjimais.

Estetiniaikyla vertinant gamtos daiktus ir reikinius bei ˛mofgaus kūrinius remiantis gro˛iosamprata.

Praktiniai kyla vertinant savo ir kitų ˛monių veiklą buityje, ūkinėje veikloje, tvarkant būstą.

Jausmai skirstomi į rūis pagal tai kaip jie greitai kyla, kaip stipriai igyvenami pagal trukmę, įtaką ˛mogui skirstomi; afektai-greitai, staigiai kylantys stiprūs ir trumpalaikiai igyvenimai. ˇmogus itiktas afekto būsenos da˛nai pasielgia neapgalvotai, dėl ko po to gali ir gailėtis.

Aistra- stiprus, nuolatinis ir gilus jausmas, apimantis visą ˛mogų ir nulemiantis jo minčių ir veiksmų kryptį. Pvz. aistra mokslui, menui, ˛mogui.

Nuotaika- ilgiau arba trumpiau trunkantis igyvenimas, emocinė būsena, kuri savotikai nuspalvina visus kitus ˛mogaus igyvenimus, po˛iūrį į aplinką, save ir savo veiklą.

Stresas- nepageidaujama emocinė būsena, kylanti dėl ˛mogaus veiklai nepalankių sąlygų ir ją da˛nai dezorganizuojanti.

Jausmai skiriasi savo igyvenimo stiprumu, jėga. Igyvenamų jausmų jėga priklauso nuo to, kokie gyvenimo reikiniai ˛mogui yra daugiau ar ma˛iau svarbūs.Kuo didesnės reikmės ˛mogui turi koks nors reikinys, tuo stipresnius jausmus sukelia.

Psichologai mėgina iskirti skirtingas emocijas biologiniu, veido iraikos ir igyvenimo at˛vilgiu. Paplitęs Izardo emocijų skirstymas. Jis iskiria 10 pagrindinių emocijų: d˛iaugsmas, susidomėjimas-susijaudinimas, nuostaba, liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, neapykanta, baimė, gėda ir kaltė).

Trumpai aptarsime kelias emocijas.

Baimė. Ji gal kankinti, sutrikdyti miegą, u˛valdyti mūsų mintis. Ji gali būti u˛krečianti. Tai bjauri emocija. Da˛niau baimė yra prisitaikymo prie aplinkos reakcija. Ji parengia kūną gelbėtis, ivengti pavojaus. R> W> Emersonas teigia, kad ˛monės gali bijoti beveik visko: tiesos, likimo, mirties, vienas kito. Psichologai pastebi, kad imokstama bijoti beveik visko. Bilogkai ˛mogus pasirengęs imokti kai kurių dalykų geričiau nei gyvūnai. Pvz. gyvačių, vorų, skard˛ių. ios baimės padėjo mūsų protėviams ilikti. Vieni ˛monės bijo daugiau, kiti ma˛iau.Pvz. keliautojai, astronautai ar net nusikaltėliai bijo ma˛iau.

Laimė. Laimingi ˛monės suvokia, kad pasaulis yra saugus, lengviau priima sprendimus, palankiau vertina ˛mones, piimamus į darbą, labiau patenkinti gyvenimu. Būdami laimingi ˛monė labiau nori padėti ir kitiems.

Kaip rodo tyrimai , kad laimingumas nebūtinai siejasi su pinigais. U˛ pinigus laimės nenusipirksi. Tačiau tyrimai rodo, kad turtingesni vis dėl to yra laimingesni, nei vargai. Laimės jausmas yra santykinis. Pirmiausai jis yra susijęs su ankstesne patirtimi. Pvz. turėti kompjuterį, o po to dar norisi geresnio.Vakar tai buvo prabang, o iandien , tai būtinybė. Taip pat laimės jausmas siejasi su kitų ˛monių laimėjimais. Mūsų laimėjimai nepadeda atsikratyti jausmo, nes visada atsiras ˛monių pasiekusių didesnės sėkmės, nei a.

Emocijų teorijos.

Mokslininkai ginčijasi, koks yra ryys tarp to, ką mes mąstome ir to, kaip jaučiamės? Ar visada kyla minčių? Ar irdis paklusta proto balsui?

Vis dar lieka neatsakyta į klausimą: ar irdis dau˛osi todėl, kad jūs bijote, ar jūs bijote todėl, kad dau˛osi irdis?

Egzistuoja dvi pagrindinės emocijų teorijos: Jameso-Lange ir Cannono- Bardo.

Danų psichologas Jameso -Lange sako; “mums gaila, kadangi verkiame, mums pikta, kadangi muame, mes bijome, kadangi dreba… jei atva˛iuojantis automobilis yra jūsų eismo juostoje, jūs staiga pasuksite i kelio, kad jo ivengtumėte..tada pastebėsite, kad jūsų irdis smarkiai plaka ir drebate i baimės”. Jūsų baimės jausmas seka paskui kūno reakciją. Pirmiau emocijos, o po to kūno reakcijos.

Jameso-Lange emocijų teorija

Dirgiklio suvokimas

Kūno reakcija

Emocijos igyvenimas

Cannono-Bardo atrodė kitaip: Ar greitesnis irdies plakimas sukelia baimę pyktį ar meilę?”Tačiau irdies plakimas, prakaitavimas, kūno tewmperatūros pokyčiai yra per lėti , kad sukeltų staigias emocijas. Jis padarė ivadas, kad tuo pačiu metu vyksta organizmo su˛adinimas ir igyvenamos emocijos: emociją ˛adinančio dirgiklio impulsai tuo pat metu plinta į smegenų ˛ievę, priversdami subjektyviai įsisąmoninti į simpatinę nervų sistemą, sukeldami organizmo fiziologines reakcijas”. Cannono-Bardo teorijos esmė- jūsų irdis ima plakti da˛niau, kai pajuntame baimę, tačiau nė vienas ių veiksnių nėra kito veiksnio prie˛astis. Tuo pačiu metu atsiranda emocijos ir kūno reakcijos.

Cannono-Bardo emocijų teorija

Dirgiklio suvokimas

Emocijos igyvenimas

Kūno reakcija

Jausmai labai įvairiai skirstomi. Pagal savo turinį arba pagal poveikį asmenybei, trukmę, patvarumą, santykius su veikla ir kt. savybėmis. iuo metu nėra nusistovėjusios vienodos klasifikacijos. Pirmiausia jausmai skirstomi į teigiamus ir neigiamus jie priklauso nuo jų ryių su ˛mogaus poreikiais. Pvz. meilė- neapykanta, d˛iaugsmas- liūdesys.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1225
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/268/MSTYMAS34347.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/268/MSTYMAS34347.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/268/MSTYMAS34347.php">MĄSTYMAS</a>

MĄSTYMAS

psichologija

DOCUMENTE SIMILARE

MĄSTYMAS

Veiksminis, vaizdinis ir abstraktus sąvokinis

Mąstymas ir problemų sprendimas

Vaizduotė

Emocijos ir jausmai

Emocijos ir jausmai yra psichikos reikiniai,kurie yra skiriasi nuo kitų pa˛inimo procesų Emocijos ir jausmai padeda ne gauti naujos informacijos apie daiktus, reikinius ar jų savybes, bet ir yra igyvenamas santykis su pa˛įstama tikrove.

Jausmai- yra subjektyvus ˛mogaus santykio su pa˛įstamais daiktais, reikiniais, kitais ˛monėmis ir pačiu savimi igyvenimas.

Mokslininkai ginčijasi, koks yra ryys tarp to, ką mes mąstome ir to, kaip jaučiamės? Ar visada kyla minčių? Ar irdis paklusta proto balsui?

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Emocijos ir jausmai yra psichikos reikiniai,kurie yra skiriasi nuo kitų pa˛inimo procesų Emocijos ir jausmai padeda ne gauti naujos informacijos apie daiktus, reikinius ar jų savybes, bet ir yra igyvenamas santykis su pa˛įstama tikrove.

Jausmai- yra subjektyvus ˛mogaus santykio su pa˛įstamais daiktais, reikiniais, kitais ˛monėmis ir pačiu savimi igyvenimas.

Mokslininkai ginčijasi, koks yra ryys tarp to, ką mes mąstome ir to, kaip jaučiamės? Ar visada kyla minčių? Ar irdis paklusta proto balsui?