CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

NEOPSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS TEORIJA - HORNEY Karen (1885-1952)

psichologija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

NEOPSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS TEORIJA - HORNEY Karen (1885-1952)

BAZINIAI POREIKIAI

Horney nuomone, Froidas buvo teisus teigdamas, kad ˛mogaus asmenybź did˛iai įtakoja ankstyvosios vaikystės metai. Tačiau ji manė, kad ˛mogaus vystym¹si lemia socialinės, o ne biologinės jėgos. Pagrindinis faktorius ˛mogaus formavimuisi yra santykis tarp vaiko ir tėvų. Horney manė, kad vaikystei būdingi dviejų tipų poreikiai - saugumo (safety) ir pasitenkinimo (needs for satisfaction).Tai universalūs(visiems būdingi) motyvai, kurių patenkinimas yra ypatingai svarbus. Tačiau Horney teorijoje saugumo poreikis įgyja daug didesnź svarb¹ nei pasitenkinimo poreikis, nes pastarasis yra paprastesnis ir apima mūsų pagrindinius fiziologinius poreikius - ˛monėms reikia maisto, vandens, sekso, miego ir pan. Akivaizdu, kad nei kūdikis, nei suaugźs ˛mogus negalėtų ilgai igyventi, jei nėra bent jau minimalaus daugelio tokių poreikių patenkinimo, tad jie visada yra bent jau minimaliai patenkinti ir neturi fundamentalios įtakos asmenybės vystymuisi. Tad asmenybź formuoja saugumo poreikis. Saugumas - tai baimės nebuvimas (freedom from fear). Tai, ar vaikai patiria saugumo jausm¹ ir ar jo gyvenime dominuoja baimė, ar ne, ir įtakoja jo vėlyvesnio asmenybės augimo sveikum¹.

SAUGUMO POREIKIS IR SANTYKIS SU TĖVAIS. ISTUMTAS PRIEIKUMAS

Vaiko saugumas visikai priklauso nuo to, kaip su juo elgiasi tėvai. I esmės tėvai gali neleisti vaikui saugiai jaustis rodydami jam meilės ir ilumos trūkum¹. Horney manė, kad vaikai gali pakelti tokius patyrimus, kokie paprastai (bent Froido teorijoje) laikomi trauminiais - atsitiktinį sumuim¹, ankstyv¹ seksualinį patyrim¹ ar staigų atjunkym¹ nuo krūties be kokių nors sunkesnių pasekmių tol, kol jie jaučiasi pageidaujami ir mylimi, taigi, ir saugūs. Tačiau tėvai gali elgtis įvairiais būdais, kurie neleid˛ia vaikui pasijusti saugiai ir sukelia vaiko prieikum¹ - jie gali aikiai vertinti kit¹ vaik¹ daugiau, neteisingai bausti, nenuosekliai ir ūmiai elgtis su juo, netesėti savo pa˛adų, tyčiotis i vaiko, ˛eminti jį, izoliuoti jį nuo kitų vaikų ir pan. Tokiu atveju vaikas patiria prieikum¹ (hostility) tėvams, kuris tačiau da˛niausiai nėra ireikiamas, o u˛slopinamas, istumiamas dėl kelių prie˛asčių, tokių kaip vaiko bejėgikumo, vaiko baimės, meilės poreikio ir kaltės jausmo.

Bejėgikumas. Nebūtinai kiekvienas vaikas turi jaustis bejėgiu (helpless), nors kada is jausmas atsiranda, jis yra viena būtinų s¹lygų vystytis neurotinei asmenybei. Ar vaikas jaučiasi bejėgiu, priklauso nuo tėvų elgesio su juo. Jei vaikas yra ypač globojamas ir taip yra laikomas visikai priklausomu nuo tėvų, tada skatinamas jo bejėgikumas. Kuo labiau bejėgiu vaikas jaučiasi, tuo ma˛iau jis idrįs prie juos maitauti. Taigi, bet koks prieikumo jausmas bus istumtas.

Baimė. Vaikas lengvai gali pradėti bijoti savo tėvų dėl bausmių, grasinimų ir muimo. Taipogi gali būti naudojami ir netiesioginiai būdai vaikui įbauginti. Vaikas gali pradėti bijoti mikrobų, mainų, unų, nepa˛įstamų ˛monių, kitų vaikų ir pan., stebėdamas, k¹ tėvai sako ar koks jų santykis su iais dalykais. Kuo labiau vaikas bijo savo tėvų ar pavojingo pasaulio, tuo labiau jis istums savo prieikum¹ tėvams.

Meilė. Paradoksaliu būdu meilė gali būti dar viena prie˛astis istumti prieikumui. iuo atveju Horney kalba apie netikr¹ meilź - t.y., toki¹, kada tėvai pastoviai kalba vaikui apie tai, kiek jie myli jį ir kaip daug jie aukojasi vaikui, tačiau i tikrųjų nejaučia meilės ir ilumos jam. Horney mano, kas vaikas atpa˛įsta, kada tėvų meilė yra tikra ir jį nelengva suklaidinti tokiomis netikros meilės demonstracijomis ir iraikomis. Tačiau vaikui tenka priimti į pakaital¹, nes tai yra viskas, k¹ jis turi, ir dėl to jis vėl gi istumia savo prieikum¹, bijodamas prarasti tai, k¹ jis dar turi.

ie trys faktoriai - bejėgikumas, baimė ir meilė - skatina vaik¹ istumti savo prieikum¹ tam, kad jis ibengtų savo ir taip netvirtų santykių su tėvais pablogėjimo. Vaikui arba reikia jų, arba jis bijo jų arba bijo prarasti net t¹ meilź, kuri¹ jam dar siūlo.

Kaltė. Be to, mūsų kultūroje vaikai da˛nai priverčiami jaustis kaltais dėl bet kokios prieikumo tėvams iraikos ar maito prie juos. Vaikas priverčiamas jaustis beverčiu,, nedoru ar nuodėmingu dėl savo pykčio ireikimo ar net tik dėl pykčio jautimo. Kuo didesnź kaltź vaikas jaučia, tuo giliau jis istums savo prieikum¹.

Tad dėl vienos ar kelių prie˛asčių vaikas sulaiko savo prieikum¹, kuris besikaupdamas pasireikia pats savaime baziniu nerimu.

BAZINIS NERIMAS. GYNYBOS MECHANIZMAI

Bazinis nerimas - tai esminė Horney teorijos s¹voka. Jis apibrė˛iamas kaip visk¹ apimantis, visur prasiskverbiantis ir stiprėjantis vieniumo ir bejėgikumo prieikame pasaulyje jausmas. Bazinis nerimas yra pagrindas, ant kurio vystosi neurozės ir kuris neatskiriamai susijźs su prieikumo jausmu.

Taigi, bazinis nerimas yra visaapimantis - t.y., jis pasireikia visuose ˛mogaus santykiuose su kitais ˛monėmis. ˇmogus nejaučia savo prieikumo, kuris yra giliai istumtas, tačiau jis gali pasireikti nepaisydamas jo valios - įvairiais neurotiniais simptomais. Pasireikimai gali būti įvairūs, tačiau i jausminė būsena yra ta pati kiekvienam ˛mogui - jis jaučiasi ma˛as, nereikmingas, bejėgis, apleistas ir paliktas valiai pavojingo pasaulio, kuris yra pasiruoźs jį apgauti, į˛eisti, u˛pulti, pa˛eminti, iduoti. Suprantama, ˛mogus, ypač vaikystėje stengsis apsiginti nuo ių stiprių nerimo jausmų. Horney nuomone, mūsų kultūrai yra būdingi keturi tokios gynybos mechanizmai: meilės gavimas, buvimas paklusniu, jėgos pasiekimas ir atsitraukimas.

Meilės gavimas. Bandydamas isaugoti kitų ˛monių meilź ir ilum¹, ˛mogus i tikrųjų tikisi, kad jei kiti ˛monės mylės jį, jie jo neįskaudins. Yra keli būdai, kuriais ˛mogus gali siekti meilės - pvz.:, gali bandyti daryti visk¹, ko nori kitas, arba gali bandyti papirkti ar net grasinti kitiems, kad gautų meilės.

Paklusimas. Tai gynybos mechanizmas, kuris apima visik¹ paklusim¹ kurio nors ˛mogaus ar visų ˛monių norams. Toks ˛mogus vengs daryti bet k¹, kas galėtų suprieinti kitus. ˇmogus nedrįsta kritikuoti ar kokiu nors būdu į˛eisti kitus, jis istumia visus savo poreikius ir norus, ir net negali apginti savźs nuo ipuolių, nes bijo, jog tokia gynyba gali supykdyti u˛puolik¹. Horney mano, kad dauguma ˛monių, kurie linkź elgtis paklusniai, galvoja, kad jie i tikrųjų yra neegoistiki ir pasiaukojantys. Jiems atrodo, kad jeigu jie duoda kitiems ˛monėms ka˛k¹, tada jie jų neu˛puls.

Jėgos pasiekimas (attaining power). iuo gynybos mechanizmu ˛mogus gali kompensuoti savo bejėgikumo jausm¹ ir pasiekti saugum¹, pasiekdamas koki¹ nors sėkmź ar patirdamas pranaumo prie kitus jausm¹. Toks ˛mogus mano, kad jei jis yra stiprus, niekas jo neu˛puls.

Atsitraukimas (withdrawal - izoliacija). Visi trys minėtieji gynybos mechanizmai turi vien¹ bendr¹ savybź: kuriuo ˛mogus besinaudotų, jis stengiasi įveikti nerim¹ per santykį su kitais

˛monėmis. Tuo tarpu galima gintis nuo nerimo ir izoliuojantis - atsitraukiant nuo kitų ˛monių. Toks atsitraukimas greičiau yra psichologinis nei fizinis - ˛mogus bando tapti visikai nepriklausomas nuo kitų ˛monių, niekam nepatikėdamas savo iorinių ir vidinių poreikių patenkinimo. Pvz.:, toks ˛mogus gali siekti turto, kad be niekieno pagalbos galėtų pats apsirūpinti. Tačiau prikaupźs turto toks ˛mogus negali juo laisvai d˛iaugtis, nes nerimas skatina jį isaugoti - jis jaučia nuolatinės grėsmės baimź. Nepriklausomybė savo psichologiniuose poreikiuose pasiekiama izoliuojantis ir atsiskiriant nuo kitų - t.y., nepriklausant nuo kitų savo emocinių poreikių patenkinime. Tuo pačiu tai apima ir ˛mogaus emocinių poreikių atbukinim¹ ir minimizavim¹. ˇmogus pabėgdamas nuo emocinių kontaktų ir atsisakydamas savo poreikių tenkinimo apgina save nuo to, kad kiti ˛monės gali jį įskaudinti.

Visi ie keturi gynybos mechanizmai turi vien¹ tiksl¹ - gynyb¹ nuo nerimo. Jie yra nukreipti į saugumo ir nusiraminimo u˛tikrinim¹, o ne į laimź ar malonum¹. Taigi, tai gynyba nuo skausmo, o ne geresnio būvio siekimas. Kita bendra ių gynybos mechanizmų savybė yra jų jėga ir stiprumas. Horney nuomone, jie gali būti stipresni net nei seksualiniai ar kiti fiziologiniai poreikiai. Jie suma˛ina nerim¹, bet tai ˛mogui kainuoja nuskurdint¹ asmenybź ir konflikt¹ su savo aplinka. Labai da˛nai neurotikas nori u˛sitikrinti saugum¹ naudodamas kelis tokius mechanizmus, bet jų nesuderinamumas sukelia konflikt¹ tarp jų, pvz.:, ˛mogui reikia būti pranaesniu u˛ kitus, tačiau jis nori būti ir mylimu. Tokie nesuderinamumai negali būti isprend˛iami, tad bandymai įveikti bazinį nerim¹ formuoja vis gilesnius konfliktus.

Neurotiniai poreikiai. Horney manė, kad bet kuris ių gynybos mechanizmų gali tapti pastovia asmenybės dalimi. Tokiu atveju jis įgyja motyvo ar poreikio savybes, kurios įtakoja ˛mogaus elgesį. Ji ivardija deimt tokių poreikių, kuriuos laiko neurotiniais dėl to, kad tai yra iracionalūs ˛mogaus problemų sprendimo būdai:

Meilė ir pritarimas (affection and approval).

Dominuojantis gyvenimo draugas (dominant partner in life).

Siauras ir apribotas gyvenimas (narrow and constricted limits to life).

Jėga (power).

Inaudojimas (exploitation).

Presti˛as (prestige).

Asmeninis ˛avesys (personal admiration).

Asmeniniai pasiekimai ar ambicijos (personal achievement or ambition).

Savipakankamumas ir nepriklausomybė (self-sufficiency and independence).

Tobulumas ir nepa˛eid˛iamumas (perfection and unassailability).

Tokių poreikių turi kiekvienas ˛mogus. Kiekvienas mūsų kartais įsis¹monina, kad mes norime inaudoti kit¹ ar būti nepriklausomi nuo kitų ˛monių, mums reikia meilės ir pritarimo ir t.t. Tačiau ie poreikiai patys savaime nėra neurotiki. Tokiais jie tampa tada,kai jie yra itin intensyvūs ir priverčia ˛mogų siekti jų patenkinimo, kaip vienintelės priemonės nuo bazinio nerimo. Tokiu atveju jų patenkinimas nesuteikia ˛mogui saugumo jausmo, bet tik padeda ivengti skausmingo nerimo. Todėl ˛mogus linkźs vėl tenkinti į poreikį ir per prievart¹ (kompulsyviai) siekia jo patenkinimo bet kurioje situacijoje.

Vėlesnėje savo teorijoje Horney sugrupavo iuos poreikius į tris grupes pagal tai, kiek jie parodo ˛mogaus nuostat¹ į save ir į kitus ˛mones. Ji mano, kad kiekvienas ių poreikių būtinai turi vien¹ ių elementų: judėjim¹ link ˛monių, judėjim¹ prie ˛monės ir judėjim¹ nuo ˛monių. Pvz.:, meilės ir pritarimo bei dominuojančio gyvenimo draugo poreikis apima judėjim¹ link ˛monių. Judėjimas prie kitus ˛mones apima jėg¹, inaudojim¹, presti˛¹, ˛avesį ir ambicijas. Tuo tarpu savipakankamumo, tobulumo ir apriboto gyvenimo poreikia sudaro judėjim¹ nuo ˛monių. ias tris grupes Horney pavadino neurotinėmis tendencijomis.

NEUROTINĖS TENDENCIJOS (neurotic trends).KONFLIKTAS TARP JŲ

Neurotinės tendencijos atsiranda i gynybinių mechanizmų, taigi, turi labai daug panaumų su jais. I esmės tai į asmenybź įsiaknijź ir apėmź j¹ vis¹ gynybiniai mechanizmai. ios elgesio ir nuostatų tendencijos yra kompulsyvios, t.y., neurotikas ˛mogus yra priverstas elgtis pagal vien¹ jų. Kiekviena ių tendencijų veda prie tam tikro elgesio ir asmenybės tipo.

Judėjimas link ˛monių. Nuolanki (compliant) asmenybė. Nuolankiai asmenybei yra itin būdingas ypač stiprus meilės ir pritarimo poreikis - būti mylimam, norimam, reikiamam ir ginamam. Tokie ˛monės ireikia tokius savo poreikius visiems ˛monėms, bet paprastai jie turi poreikį vienam ˛mogui - draugui ar vedybiniam partneriui - kuris prisiimtų atsakomybź u˛ jų gyvenim¹ ir suteiktų apsaug¹ ir vadovavim¹. Tokie ˛monės manipuliuoja kitais ˛monėmis, ypač tuo savo partneriu tam, kad pasiektų savo tikslus. Taip darydami jie elgiasi tokiu būdu, kad kiti laikytų juos patraukliais. Todėl nuolankus ˛mogus da˛nai yra nepaprastai jautrus ir greitai atsiliepia į kitų ˛monių poreikius, ypač į kito ˛mogaus poreikį būti iklausytam, u˛jaustam ir suprastam. Kadangi nuolankus ˛mogus stengiasi gyventi pagal kitų ˛monių idealus ir lūkesčius, todėl jis da˛nai elgiasi taip, kad kiti laiko jį neįprastai neegoistiku, atid˛iu ir maloniu. Santykiuose su kitais toks ˛mogus stengiasi su niekuo nesipykti ir todėl atsisako savo norų dėl kitų ˛monių norų. Jis linkźs prisiimti kaltź ir nusileisti kitiems, stengiasi nepasakyti tvirtesnio ˛od˛io, nekritikuoti ir nereikalauti nieko i kitų. Taigi, jie darys visk¹ taip, kaip to reikalauja situacija ar kitas ˛mogus tam, kad gautų ilumos ir meilės.

Be tokių santykių su kitais, jis turi panaų santykį ir su savimi. Pagrindinis po˛iūrio į save elementas yra tai, kad jis jaučiasi es¹s bejėgis ir silpnas, k¹ lengvai pripa˛įsta sau ir kitiems, da˛nai su u˛uominomis į galim¹ glob¹. Dėl tokio po˛iūrio į save jis laiko kiekvien¹ kit¹ ˛mogų geresniu ir pranaesniu nei jis. Net tokiose situacijose, kuriose jis yra itin kompetentingas, palyginus su kitais, toks ˛mogus vis viena laikys save silpnesniu. Kadangi nuolankaus ˛mogaus saugumo jausmas visikai priklauso nuo kitų ˛monių po˛iūrio į jį, jis tampa visikai priklausomas nuo kitų. Tad jam reikia pastovaus pritarimo bei meilės ir bet koks atstūmimo - realaus ar įsivaizduojamo - ˛enklas yra jam katastrofa, skatinanti sutelkti jėgas, kad atgautų ˛mogaus, kuris juos atstūmė, meilź.

Derėtų atsiminti, kad tokį elgesį skatina istumtas prieikumas. Horney mano, kad tokie ˛monės yra istūmź stiprius pagie˛os ir kerto jausmus, nor¹ kontroliuoti, inaudoti ir manipuliuoti kitais ˛monėmis, ir visikai neturi jokio susidomėjimo kitais - prieingai, nei jie rodo savo elgesiu. Istumti jausmai ir norai turi būti sulaikyti (nors kartais netikėtai prasiver˛ia), tad jie tampa dar nuolankesniais.

Judėjimas prie ˛mones. Agresyvi asmenybė. Agresyvi asmenybė yra visika prieingybė nuolankiam tipui. Tokie ˛monės gyvena pasaulyje, kur, kaip jie jį supranta, kiekvienas yra prieas ir igyvens tik stipriausias. Pasaulyje galioja d˛iunglių įstatymai, pagal kuriuos labiausiai vertinama ˛mogaus stiprumas ir ˛iaurumas. Nors jo motyvacija yra tokia pati kaip ir nuolankaus tipo - bazinio nerimo paalinimas - agresyvus tipas niekada neireik tokios akivaizd˛ios atstūmimo baimės. Jis elgsis kietai, despotikai, nepaisydamas kitų ˛monių. Jam taip gyvybikai svarbu įgyti pranaum¹ ir kontrolź, kad jis visada stengsis atlikti visk¹ geriau u˛ kitus. Pralenkdamas kitus ir įgydamas pripa˛inim¹ jis jaučia pasitenkinim¹ dėl to, kad kiti pripa˛įsta jo jėg¹ ir pranaum¹. Jis turi pralenkti kitus, todėl kiekvien¹ ˛mogų vertina pagal tai, kiek naudingi gali būti santykiai su juo. Agresyvus tipas nepripa˛įsta jokio nusileidimo kitiems - jie ginčijasi, kritikuoja, reikalauja ir manipuliuoja - daro visk¹, kad pasiektų ir ilaikytų pranaumo ir jėgos jausm¹. Kadangi jis stengiasi tapti geriausiu, jis gali daug dirbti ir i tiesų sulaukti pasisekimo darbe, nors ir negaus jokio pasitenkinimo i darbo paties savaime, nes tai tėra tik priemonė tikslui pasiekti.

Toks ˛mogus jausmus laiko silpnumo po˛ymiu, todėl stengiasi ivengti bet kokio jausmo, kuris jį padarytų silpnesniu. Todėl jis itin nemėgsta silpnų ˛monių, kurie jam potencialiai gali su˛adinti gailesčio jausm¹, kurį jis be gailesčio nuslopina kuo stipriau įskaudindamas silpnesnį u˛ save. Toks ˛mogus gali atrodyti labai u˛tikrintas savimi ir pasitikintis savo sugebėjimais, tačiau kaip ir nuolanki asmenybė, jis yra istūmźs nesaugum¹ ir nerim¹, nuo kurių ginasi tokiu savo elgesiu.

Judėjimas nuo ˛monių. Izoliuota (detached) asmenybė. Izoliuota asmenybė linkusi palaikyti emocinį atstum¹ su visais kitais ˛monėmis. Toks ˛mogus neturi įsivelti į santykius su kitais jokia kaina. Jis neturi mylėti, nekźsti ar net bendradarbiauti su kitais ˛monėmis. Tam kad pasiektų visik¹ atitolim¹, jis stengiasi tapti visikai savipakankančiu ˛mogumi, k¹ daro su dideliu iradingumu. Todėl jis stengiasi kuo geriau ivystyti savo paties iteklius, garantuojančius visik¹ nepriklausomybź - arba turtingum¹, arba asketizm¹. Toks ˛mogus turi beveik desperatik¹ privatumo poreikį. Jam reikia kuo daugiau (kiek tik įmanoma) praleisti laiko vienam. Jam sunku dalintis su kitais net muzikos klausymusi. Jo nepriklausomybės poreikis daro jį ypač jautrų viskam, kas primena bandym¹ įtakoti, įpareigoti ar priversti jį ka˛k¹ atlikti. Jis stengiasi vengti tokių ribojančių situacijų ir ˛monių, tad jis nemėgsta tvarkaračių, ritualų, vedybų, ilgalaikių kontraktų ir net anktų sienų.

Izoliuotas ˛mogus taip pat patiria nor¹ jaustis pranaesniu u˛ kitus, bet ne visai taip, kaip tai patiria agresyvios asmenybės. Izoliuotas tipas negali aktyviai var˛ytis su kitais ˛monėmis dėl pranaumo, todėl jis jaučiasi taip, lyg jo pranaumas turėtų būti pripa˛įstamas automatikai, be pastangų i jo pusės. Vienas i tokio pranaumo pasireikimų yra jausmas, kad tu esi i tiesų unikalus, vienintelis ir nepakartojamas (galbūt dar ir nesuprastas), i visų isiskiriantis ˛mogus.

Kadangi izoliuotas ˛mogus nenori įsitraukti į bet kokius santykius su kitais ˛monėmis, jis neigia bet kokį jausm¹ kitiems, ypač meilź ir neapykant¹. Suartėjimas jam reikia konflikt¹, todėl jo turi būti vengiama. Dėl tokių būtinų savo emocinių poreikių apribojimų izoliuotas tipas ypatingai pabrė˛ia proto ir logikos svarb¹ arba gali kanalizuoti savo jausmus kūryboje.

Horney teigia, kad neurotikas turi vien¹ dominuojanči¹ tendencij¹, bet jam ka˛kokiu laipsniu būdingos ir kitos dvi. Pvz.:, ypač dominuojantis ir agresyvus ˛mogus turi tam tikrus nuolankumo ir izoliacijos poreikius. Tačiau elgesį ir nuostatas į kitus ˛mones bei save, ˛inoma, nulemia dominuojanti tendencija. Tai būdas galvoti ir veikti taip, kad bazinis nerimas slopinamas geriausiai, ir bet koks nukrypimas nuo jo ˛mogui yra grėsmingas. Todėl kitos dvi tendencijos yra aktyviai slopinamos. Bet tai tik blogina padėtį, nes istumtos tendencijos jėga gali būti labai didelė, tad neurotikas ˛mogus būtinai patiria konflikt¹, kuris kyla dėl ių trijų tendencijų nesuderinamumo. Tokį konflikt¹ patiria ir normalūs ˛monės, tik kiek ma˛esniu laipsniu. Nes normalus ˛mogus gali ireikti visas tris tendencijas - ji kartais gali būti agresyvus, kartais nuolaidus ir kartais pasitraukźs - t.y., taip, kaip to reikalauja situacija. ios trys tendencijos, tokiu atveju, papildo viena kit¹. Todėl normalus ˛mogus yra lankstesnis nei neurotikas, kuris yra rigidikas (nelankstus) ir todėl reaguoja į visas situacijas vienodai, iekodamas jose tik to, kas galėtų patenkinti jo vienintelį poreikį ivengti bazinio nerimo.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1233
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/268/NEOPSICHOANALITIN-ASMENYBS-TEO61256.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/268/NEOPSICHOANALITIN-ASMENYBS-TEO61256.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/268/NEOPSICHOANALITIN-ASMENYBS-TEO61256.php">NEOPSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS TEORIJA - HORNEY Karen (1885-1952)</a>

NEOPSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS TEORIJA - HORNEY Karen (1885-1952)

psichologija

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: