SOCIALINIO MOKYMOSI (social learning) TEORIJA - BANDURA Albert (1925 - )

SOCIALINIO MOKYMOSI (social learning) TEORIJA - BANDURA Albert (1925 - )

MOKYMASIS STEBINT (observational learning)

Viena labiausiai išskirtinių socialinio mokymosi teorijų idėjų yra ta, kad mokymasis gali įvykti ne tik tiesioginio pastiprinimo pagalba, bet ir per stebėjim¹ (observation). Bandura neneigia, kad tiesioginis pastiprinimas gali s¹lygoti elgesį, tačiau jis mano, kad tai nėra vienintelis būdas naujam elgesiui išmokti. Be to jis teigia, kad pastiprinimas yra pakankamai neefektyvus kelias elgesio pokyčiams - jam reikia gana daug laiko ir jis yra potencialiai pavojingas. Pvz.:, žmonėms būtų visai ne į naud¹, jei jų išmokim¹ eiti per gatvź degant žaliai šviesai s¹lygotų tiesioginis pastiprinimas - partrenkė juos mašina ėjus per raudon¹ švies¹, ar ne. Taigi, egzistuoja ganėtinai daug tokių situacijų, kuriose žmogus negali išbandyti daugybės elgesio būdų, kol ras t¹, kuris sukelia pastiprinim¹. Tad operantinis s¹lygojimas, kuriame bandymų-klaidų metodas naudojamas tol, kol randama tinkama reakcija, nėra efektyvus būdas kai kuriems įgūdžiams formuoti, pvz.:, tokiems kaip plaukimas ar mokymasis vairuoti, nes žmogus nuskźstų ar užsimuštų, kol rastų tinkam¹ elgesio būd¹. Todėl Bandura teigia, kad daugelyje situacijų žmogus išmoksta naujo elgesio stebėdamas pavyzdį arba modelį. Toks išmokimas vadinamas modeliavimu. Kai kurios reakcijos gali būti išmoktos tik šiuo būdu. Pvz.:, tai kalba - vaikas turi girdėti žodžius, kad galėtų juos pakartoti. Tad modeliavimas - tai modelio elgesio stebėjimas ir to elgesio kartojimas. Tuo būdu įmanoma išmokti reakcijų, kurių anksčiau nemokėta atlikti, bei galima stiprinti ar silpninti reakcijas, kurias žmogus jau mokėjo. Tai patvirtina ir Banduros klasikinis eksperimentas, kuriame maži vaikai stebėjo, kaip suaugźs žmogus daužo lėlź. Po to palikti vieni jie elgėsi dvigubai agresyviau su ta lėle, nei tie vaikai, kurie nebuvo matź tokio pavyzdžio.

Be to modeliavimo procesas gali įvykti ir tada, kai pavyzdys nerodomas tiesiogiai, o vietoje jo teikiamos žodinės instrukcijos, tiksliai paaiškinančios, kaip elgtis - verbalinis modeliavimas. Tačiau verbalinės instrukcijos paprastai papildomos ir modeliniu elgesiu. Tokia iliustracija itin palengvina išmokim¹.

Taip pat jau egzistuojančios elgesio formos, kurios paprastai nerodomos, t.y., - yra užslopintos (inhibited), gali būti daug lengviau atliekamos, jei atsiranda tam tinkamas modelis. Tokį fenomen¹ Bandura vadina išlaisvinimu (disinhibition), dėl modelio įtakos slopinimo susilpnėjimui. Kasdieninis pavyzdys būtų žmogus, kuris daug lengviau pažeis įstatym¹ tada, kai mato, kad ir kiti jį pažeidžia. Eksperimentais įrodyta, kad modelis gali padėti žmogui nebeslopinti agresyvaus ir seksualinio elgesio. Būtent įvairių tyrimų pagrindu Bandura teigia, kad daug žmogaus elgesio - tiek normalaus, tiek nenormalaus - yra išmokstamas imitacijos pagalba. Nuo vaikystės vystosi toks elgesys, kokį modelį pasiūlo visuomenė, kuri prasideda nuo tėvų modelio. Žmogus, kuris nukrypsta nuo kultūros normų - nusikaltėliai, neurotikai , narkomanai, psichopatai - išmoksta tokio elgesio , kaip ir bet kuris kitas žmogus. Skirtumas tik toks , kad jie seka kitokias modeliais, paprastai nepriimtinais visuomenei.. Lygiai taip pat vaikas išmoksta ir neracionalių savo tėvų baimių - pvz.:, matydamas savo motin¹ ar tėv¹ krūpčiojantį nuo griausmo ar pradedantį nervutis nepažįstamų akivaizdoje, jis pradės imituoti jų elgesį, ir vėliau taip elgsis ir suaugźs, nežinodamas iš kur tai atsirado.

MODELIAVIM„ ĮTAKOJANTYS KINTAMIEJI

Kaip vyks pats modeliavimo procesas, nulemia trys faktorių grupės: modelio charakteristikos, stebėtojo charakteristikos ir modeliuojamo elgesio sukeliami paskatinimai.

Modelio charakteristikos. Jos ganėtinai daug veikia imitacij¹. Kasdieniniame gyvenime mus labiau įtakoja į mus panašūs žmonės, nei tie, kurie žymiai skiriasi nuo mūsų. Daug stipriau imituojamas ir gyvas modelis nei multiplikacinis veikėjas (nors pastarasis irgi sugeba indukuoti rodom¹ elgesį).

Kita modelio savybė, kuri įtakoja imitacijos stiprum¹, yra modelio amžius ir lytis, santykyje su stebėtoju. Mes linkź modeliuoti savo elgesį labiau pagal tos pačios lyties žmonių, nei skirtingos. Tuo tarpu suaugusio žmogaus pavyzdys daug stipriau sukelia imitacij¹ 4-mečiui nei 16-mečiui. Tačiau pagrinde, dažniausiai žmonės yra įtakojami savo amžiaus modelių.

Kitos svarbios modelio savybės yra statusas ir prestižas. Viename tyrime nustatyta, kad pėstieji linkź sekti per raudon¹ švies¹ paskui gerai apsirengusį žmogų, nei paskui varganai apsirengusį (nors tai būtų tas pats žmogus). TV reklama iš esmės remiasi tuo pačiu principu, naudodamasi aukšt¹ status¹ ir prestiž¹ turinčių žmonių pavyzdžiais.

Taipogi modelio atliekamas elgesys taip pat gali įtakoti imitacijos laipsnį. Labai sudėtingas elgesys imituojamas mažiau nei paprastas elgesys. Agresyvios reakcijos paprastai yra imituojamos stipriau, bent jau pas vaikus.

Stebėtojo charakteristikos. Jos taip pat lemia modeliavimo efektyvum¹. Kai kurie žmonės, ypač tie, kurie turi žem¹ savigarb¹ ir silpn¹ pasitikėjim¹ savimi, yra daug labiau imituoti elgesio modelį. Taip pat labiau imituoti elgesio modelį yra linkź ir tie žmonės, kurie buvo praeityje pastiprinami už kieno nors elgesio imitacij¹.

Su elgesiu susijź paskatinimai. Šis faktorius yra pats stipriausias savo įtaka modeliavimo situacijai. Pvz.:, aukšto statuso žmogus gali sukelti žmogaus imitacij¹, bet jei nėra tokio elgesio pastiprinimo, toks elgesys ganėtinai greitai išnyksta ir žmogus po to yra linkźs daug mažiau sekti šiuo modeliu.

MODELIAVIMO PROCESO SUDEDAMOSIOS DALYS

Išanalizavźs patį mokymosi stebint proces¹, Bandura atrado keturis tarpusavyje susijusius procesus, arba mechanizmus, iš kurių ir susideda šis procesas:dėmesio procesas, įsiminimo procesas, atgaminimo procesas ir paskatinimo arba motyvacinis procesas.

Dėmesio (attentional) procesas. Dėmesio procesas įtakoja mokym¹si stebint tuo, kad modeliavimas negali įvykti, jei žmogus nekreipia dėmesio į modelį. Žmogui nepakanka vien tik matyti modelį ir jo veiksmus, jis turi atidžiai stebėti modelį, kad gautų pakankamai informacijos tam, kad imituotų modelį. Žmogaus dėmesį veikia kai kurie faktoriai, kurie ir nulemia, kad žmogus yra labiau dėmesingas kai kuriems žmonėms (ir kai kuriose situacijose) nei kitiems. Kaip jau minėta, vieni tokių faktorių yra modelio amžius, statusas, lytis ir modelio panašumas su stebėtoju. Taip pat atidžiau stebimi tie modeliai, kurie atrodo kompetentingesni ar yra ekspertai kurioje nors srityje. Bendrai tariant, bet kurios modelio savybės, kurios daro jį patrauklų, sukels didesnį susidomėjim¹ modeliu, taigi, padidins ir imitacijos tikimybź.

Dėmesys modeliui taip pat priklauso ir nuo percepcinių bei kognityvinių stebinčiojo sugebėjimų, bei modeliuojamo elgesio vertės. Kuo stipriau išvystyti kognityviniai sugebėjimai, kuo daugiau žinių iki tol turi žmogus, tuo atidžiau jis stebės modeliuojam¹ elgesį ir tuo geriau jį suvoks. Be to, žmogus atidžiau stebės modelį tada, kai modeliuojamas elgesys yra jam reikšmingas. Taip pat atidžiau žmogus stebi t¹ elgesį, kuris sukelia paskatinim¹ arba bausmź. Stebima bausmė taip pat efektyviai veikia modeliavim¹, kaip ir stebimas paskatinimas.

Įsiminimo (retention) procesas. Jei žmogus neimituoja modelio elgesio iš karto, žmogus turi įsiminti stebim¹ elgesį. Jei tai neįvyksta, žmogus nesugeba to elgesio imituoti vėliau. Tam, kad žmogus įsimintų elgesį, būtinas elgesio užkodavimas simbolių pagalba. Tokių simbolinių reprezentacijų pripažinimas išskiria Bandur¹ iš radikaliųjų bihevioristų tarpo. Jis teigia esant dvi reprezentacines sistemas - vaizdinź ir verbalinź - kurių pagalba modelio elgesys yra atsimenamas. Stebėdamas elgesį žmogus suformuoja lengvai atsimenamus vaizdus to, k¹ jis mato. Šių vaizdų (images) susiformavim¹ nulemia s¹lygojimo procesas, todėl bet koks tos situacijos priminimas lengvai sukelia vaizdus, kurie atkuria, kas vyko toje situacijoje. Todėl mes galime lengvai atkurti modelio elgesį, nors jau ir nematome paties modelio. Kita reprezentacinė sistema - verbalinė - yra panaši į vaizdinź, tik ji apima verbalinį užkodavim¹ to, k¹ mes matome. Stebėjimo metu žmogus gali žodžiais pats sau aprašyti, k¹ daro modelis. Šie žodiniai aprašymai (užkodavimai) vėliau gali būti pakartojami ir taip jie gali nurodyti, kaip turi būti atliekamas tam tikras elgesys. Šios dvi sistemos ir padeda įsiminti stebėtus įvykius ir juos atgaminti vėlesniam atlikimui.

Atgaminimo (production) procesas. Minėtų simbolinių reprezentacijų pervedimas į tiesioginį elgesį ir yra atgaminimo , arba motorinės reprodukcijos procesas. Nors žmogus gali rūpestingai suformuoti ir įsiminti simbolines modelio elgesio reprezentacijas ir tyliai jas sau kartoti be galo daug kartų, jis vis tiek gali nesugebėti atlikti to elgesio teisingai. Taip yra ypač tais atvejais, kai bandoma atlikti ypač sudėtingų įgūdžių reikalaujantį elgesį. Tik stebėjimo nepakanka, kad galėtum lengvai atgaminti bet kokį elgesį. Tam reikalinga pastovi praktika atliekant motorinius judesius (bei grįžtamojo ryšio pobūdžio informacija apie jų teisingum¹) tam, kad įgustum lengvai atlikti t¹ elgesį, nors pats stebėjimas ir įsiminimas ir gali padėti tai padaryti lengviau.

Paskatinimo arba motyvaciniai (incentive and motivational) procesai. Net jei elgesiui atgaminti yra pakankamai įgūdžių, žmogus gali jo ir neatlikti, jei tas elgesys nėra skatinamas arba nėra motyvacijos jam atlikti. Tinkamas paskatinimas ne tik sukelia elgesio atkartojim¹, bet įtakoja ir dėmesio bei įsiminimo procesus.

Dažnai motyvacija įsiminti ir atlikti tam tikr¹ elgesį gali būti įtakojama bausmės arba paskatinimo anticipacijos (numatymo) - žmogus mato , ar modelio elgesys sukelia teigiam¹ paskatinim¹, ar padeda išvengti bausmės, ir tai gali stipriai motyvuoti įsidėmėti, įsiminti ir vėliau (panašioje situacijoje) atlikti šį elgesį. Pastiprinimas čia patiriamas netiesioginiu būdu (vicariously - pavaduojančiai) stebėjimo metu, kada žmogus numato (anticipuoja), kad jo toks elgesys irgi sukels tokias pat pasekmes.

Bandura taip pat teigia, kad nors pastiprinimas iš tikrųjų gali palengvinti išmokim¹, tačiau jis nėra būtinas tam, kad išmokimas įvyktų. Yra daugybė kitų faktorių, neei pastiprinimas, kurie skatina žmogų atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus, pvz.:, garsūs garsai, ryški šviesa, neįprasta stimuliacija ir pan.

AŠ (self) SAMPRATA

Banduros teorijoje ‘Aš’ nėra koks nors vidinis psichinis organas, kuris įtakoja elgesį. ‘Aš’ - tai greičiau kognityvinės struktūros, kurios apjungia suvokimo , įvertinimo ir reguliacijos mechanizmus. Todėl ‘Aš’ yra ne visuma, bet kognityvinių procesų ir struktūrų darinys. Banduros teorijoje ypač svarbi vieta skiriama dviem ‘Aš’ aspektams - savźs pastiprinimui (self-reinforcement) ir savźs efektyvumo suvokimui (self-efficacy).

Savźs pastiprinimas. Jis yra tiek pat svarbus, kiek pastiprinimas patiriamas kitu būdu, ypač paaugusiems vaikams ir suaugusiems. Žmonės dažnai nusistato sau elgesio ir pasiekimų standartus įvairiose veiklose ir tada patys save apdovanoja arba baudžia už tai, ar pasiekia juos, ar ne, t.y., ar jie atitinka lūkesčius patiems sau. Toks paskatinimas sau gali būti tiesiog pasididžiavimo arba pasitenkinimo jausmas, tuo tarpu bausmė sau gali būti gėda, kaltė ir depresija dėl to, kad nesielgi taip, kaip pats to nori. Daugelis mūsų elgesio yra reguliuojama šitokio vis besitźsiančio savźs pastiprinimo proceso, kuris įgalina žmogų atlikti net t¹ darb¹, už kurį nėra išorinių pastiprinimų. Kad įvyktų savźs pastiprinimas, reikalingi tam tikri vidiniai atlikimo standartai, subjektyvus kriterijus, su kuriuo nuolat lyginamas ir taip vertinamas elgesys. Dažnai tokiu kriterijumi gali būti žmogaus elgesys praeityje - žmogus stengiasi atlikti koki¹ nors veikl¹ tiek pat gerai ar net geriau, nei tai darė anksčiau. Nes kada pasiekiamas tam tikras lygis, jis gali daugiau žmogaus ir nebemotyvuoti, todėl vėl turi būti pakeltas standartas. Tačiau nesėkmė pasiekti sau nustatyt¹ standart¹ gali paskatinti ir pažeminti reikalavimus sau iki realistiškesnio lygmens.

Pradiniai vidiniai standartai paprastai išmokstami iš modelio, ypač tėvų ar kitų reikšmingų žmonių vaiko gyvenime, elgesio. Priėmźs modelio standart¹, žmogus pradeda vertinti savo elgesį pagal t¹ standart¹, kurį vėliau gali modifikuoti.

Savo efektyvumo vertinimas (self-efficacy). Savo efektyvumo vertinimas - tai žmogaus savigarbos ar savo vertės jausmas, kuris s¹lygojamas to, kiek žmogus jaučiasi es¹s efektyvus tvarkydamasis su gyvenimu. Atitikimas savo paties iškeltiems standartams padidina savźs efektyvumo jausm¹, tuo tarpu nesėkmė pasiekti šiuos standartus šį jausm¹ mažina.

Žmonės, kurie kelia sau nerealiai aukštus veiklos standartus, kurie modeliuoja savo lūkesčius pagal ypač efektyvius modelius, ir kurie stengiasi atitikti šiems standartams nepaisant nuolatinės nesėkmės, gali save ypač griežtai bausti. Toks elgesys lengvai sukelia depresij¹, savźs nuvertinim¹. Žmonės, kurių savo efektyvumo suvokimas yra žemas, lengvai linksta į alkoholizm¹, rezignacij¹ ar į fantazijas, kuriose jie lengvai pasiekia lygį, viršijantį jų sugebėjimus. Jie jaučiasi bejėgiai, nesugebantys įtakoti savo gyvenimo ir įvykių, kurie veikia juos. Todėl jie tiki, kad bet kokios pastangos yra bergždžios ir nevaisingos. Kada jie susiduria su kliūtimis ir problemomis, jie greitai nustoja jas sprźsti, jei pradiniai bandymai įveikti jas yra neefektyvūs.

Žmonės su aukštu savo efektyvumo vertinimu tiki, kad jie gali efektyviai susitvarkyti su savo gyvenimo problemomis. Kadangi jie tikisi sėkmės, jie daug ilgiau bando įveikti kliūtis nei žmonės su žemo savo efektyvumo vertinimu. Jie labiau pasitiki savo sugebėjimais ir mažiau pasiduoda abejonėms savimi. Be to, sunkias užduotis jie laiko iššūkiu, o ne grėsme, ir siekia tokių iššūkių, kad galėtų įveikti juos.

Savo efektyvumo vertinimas gali įtakoti beveik visus gyvenimo aspektus. Savo efektyvumo suvokimui turi įtakos ir lytiniai skirtumai. Vyrai savo efektyvum¹ vertina vienodai aukštai tiek tradiciškai vyriškose, tiek moteriškose profesijose, tuo tarpu moterys savo efektyvum¹ vertina žemiau tradiciškai vyriškose profesijose, nepaisant to, kad tiek vyrų, tiek moterų sugebėjimai yra vienodi.

Savo efektyvumo vertinimo lygis yra įtakojamas keturių informacijos šaltinių: atlikimo lygio (performance attainment), netiesioginio patyrimo (vicarious experiences), žodinio įtikinėjimo (verbal persuasion) bei kitų socialinės įtakos tipų, ir fiziologinio sujaudinimo (arousal).

Stipriausi¹ įtak¹ savo efektyvumo vertinimui turi veiklos lygis. Praeityje buvusios sėkmės sprendžiant įvairius uždavinius, apsprendžia mūsų savo efektyvumo vertinim¹. Jei anksčiau veikla buvo sėkminga, tai rodo mūsų sugebėjimus ir tuo pačiu stiprina savo efektyvumo suvokim¹. Tuo tarpu nesėkmės, ypač besikartojančios, mūsų savźs efektyvumo jausm¹ mažina.

Netiesioginis (vicarious) patyrimas, t.y., matymas kaip sėkmingai kiti žmonės atlieka tam tikr¹ veikl¹, taip pat gali stiprinti savo efektyvumo jausm¹, ypač tada, kai žmogus mano, kad stebimas modelis yra tokių pat sugebėjimų kaip ir jis pats. Tuo pačiu kito žmogaus nesėkmės stebėjimas savo efektyvumo jausm¹ susilpnina. Be to, modeliai apskritai gali stiprinti savźs efektyvumo jausm¹ rodydami efektyvias strategijas sunkio situacijos įveikimui.

Žodinis įtikinėjimas - t.y., pasakymas žmonėms, kad jie turi pakankamai sugebėjimų, kad jie pasiektų tai, ko nori pasiekti - taip pat gal I padidinti savo efektyvumo jausm¹. Tai viena plačiausiai naudojamų tėvų, mokytojų, draugų ir terapeutų technika. Tačiau kad verbalinis įtikinėjimas būtų efektyvus, jis turi būti realistiškas.

Fiziologinis sujaudinimas taip pat gali būti pagrindu savo efektyvumo vertinimui. Mes dažnai išnaudojame toki¹ informacij¹, kaip, pvz.:, mūsų baimės lygis ar šaltakraujiškumas stresinėse situacijose, sprźsdami apie savo sugebėjimus susitvarkyti su problema. Žmonės dažniau geriau vertina savo pajėgum¹ tada, kai nėra susijaudinź ir įsitempź. Veikloje, kuri reikalauja jėgos ir ištvermės, žmonės savo efektyvum¹ vertina pagal nuovargio ir skausmo lygį.

MODELIAVIMO IR SAVO EFEKTYVUMO SUVOKIMO VYSTYMASIS

Modeliavimo procesas vystosi kintant amžiui ir subrendimo lygiui. Kūdikystėje modeliavimas tėra tik imitacija, kuri atliekama iškart. Kūdikiai dar neturi kognityvinių sugebėjimų, tokių kaip vaizdinių ar verbalinių reprezentacijų sistemos, kurios yra reikalingos uždelstai modelio imitacijai. Be to, kūdikiui reikia bent kelet¹ kartų rodyti modelio elgesį, kol jis pabandys pakartoti jį. Be to, modeliuojamas elgesys turi atitikti kūdikio sensomotorinį išsivystymo lygį, kas taip pat riboja modeliavim¹. 2 metų amžiaus vaikai jau yra pasiruošź imituoti elgesį vėliau nei stebi jį. Vystymosi eigoje be atsiradusių sensomotorinių ir kognityvinių sugebėjimų, kinta ir elgesio pastiprinimų pobūdis. Kūdikiai ir vaikai yra pastiprinami tiesioginiais fiziniai stimulais, tokiais kaip maistas, bausmė. Kuo labiau jie auga, tuo fizinis pastiprinimas tampa labiau asocijuotas su reikšmingų žmonių, paprastai tėvų, pritarimu, o nemalonus patyrimas arba bausmė - su nepritarimu. Dėl tokių s¹sajų socialinės pritarimo ir nepritarimo reakcijos įgyja pastiprinimo savybių ir pačios įgyja motyvacinź gali¹. Aukščiausiame vaikystės išsivystymo lygyje mes internalizuojame mūsų tėvų idealų elgesį ir tada pastiprinimus, kaip ir bausmes už elgesį reguliuoja žmogaus ‘Aš’. Taip vaikai išmoksta kelti sau tokius elgesio standartus, kokius jiems kelia tėvai. Be to jie išmoksta tai, kad modeliai gali padėti jiems išvystyti efektyvias strategijas susitvarkyti su fizine ir socialine aplinka, kas gali padidinti jų savo efektyvumo vertinim¹. Pats savo efektyvumo suvokimas pirmiausia atsiranda tada, kai vaikas pradeda įvaldyti savo fizinź ir socialinź aplink¹. Per tokius bandymus paveikti savo aplink¹ jie sužino apie savo fizinius ir socialinius sugebėjimus. Iš pradžių tai liečia daugiausia tėvus, kurie atsako į vaiko bandymus savo vertinimais ir paskatinimais. Vėliau vaik¹ pradeda įtakoti ir bendraamžių įvertinimas. Kaip aukšto efektyvumo modeliai vaikams yra tie jų bendraamžiai, kurie yra labiausiai prityrź ir įgudź įvairiuose žaidimuose. Be to bendraamžiai suteikia standarto lygmenį veiklos lygiui ir savo efektyvumo vertinimui. Vėliau stiprų poveikį turi mokykla, kuri padidina savo efektyvumo jausm¹ išvystydama kognityvinius sugebėjimus ir problemų sprendimo įgūdžius, kurie yra esminiai efektyviam gyvenimo problemų sprendimui.