SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS MOKSLO DALYKAS. SOC. PSICH. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS MOKSLO DALYKAS. SOC. PSICH. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI.

KAS YRA SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

Socialinė psichologija - tai sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio ty­rinėjimas (lot. socialis - visuomenės, visuomeninis). Kiekvienas žmogus yra savo ir kitų žmonių elgesio tyrėjas, vadinasi, tarsi ir socialinis psicholo­gas. Kai kas mano, kad daug patyrźs žmogus yra net ir geras psichologas. Gal ir taip, bet tendencingas psichologas, nes patirtis ne tik praturtina žmogaus m¹stym¹, bet ir iškraipo, ypač jei ta patirtis liūdna. Socialinė psichologija kaip mokslas remiasi objektyviais kriterijais ir visuotinai pri­pažintais dėsniais, jos teiginiai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais. Daug kas psichologijos dėsnius „atranda' patys, k¹ nors pastebėjź, į kaimynus pasižiūrėjź, - štai jau ir „dėsnis'! Mokslinėje litera­tūroje praktiniu darbu ir statistine analize nepagrįstas teiginys vadinamas anekdotiniu. Taigi socialinė psichologija yra mokslinis, pagrįstas tyrimo duome­nimis, sistemingas žmogaus elgesio tyrinėjimas.

ŽMOGUS IR JO SOCIALINĖ APLINKA. SOCIALINIS ELGESYS. KAS TAI?

Elgesys gali būti ir biologinis. Antai alkoholio kiekio kraujyje ir nuovargio ryšys nėra socialinės psichologijos tyrimo objektas, nes tiek vienas, tiek kitas veiksnys priklauso fiziologijai. Taigi kas yra socialinis elgesys? Tai individų ir jų grupių tarpusavio santykiai ir elgesys. Vadinasi, būtų galima kalbėti ir apie gyvūnų socialinź psichologij¹. Aplinka, kurioje gyvename, yra kartu ir fizinė, ir biologinė, ir socialinė. Fizinź aplink¹ sudaro negyvo­sios gamtos reiškiniai. Biologinė aplinka - tai gyvybės apraiškos bet ku­riuo lygiu. Socialinė aplinka - žmonių tarpusavio ryšiai.

AŠ IR KITI

Socialinis elgesys yra mažiausiai dviejų žmonių elgesys. Tai, kokia mano nuotaika, k¹ aš darau ir ar apskritai k¹ nors veikiu, priklauso ir nuo manźs, ir nuo kitų žmonių. Ir atvirkščiai, kitų žmonių elgesys priklauso nuo ma­no elgesio. Taigi, jei jiems liūdna, ko gero, ir aš prie to būsiu prisidėjźs. Vadinasi, kitas žmogus yra dirgiklis, sukeliantis mumyse tam tikr¹ atsak¹, o mes patys savo ruožtu esame saviti dirgikliai arba stimulai kitiems žmo­nėms. Kito žmogaus reakcija į mus dažnai nėra pirminė, „be jokio reika­lo', paprastai ji yra atsakas į mūsų veiksmus, dabartinius ar buvusius. Stimulo-reakcijos principu ir vyksta bendravimas.

EGO

Santykiaudamas su socialine aplinka žmogus pasireiškia kaip atskiras vie­netas, organizuotas, vientisas. Bet juk kažkas turi jungti, derinti tai, k¹ žmogus patyrė praeityje ir k¹ patiria dabar, kas jis buvo praeityje ir kas yra dabar. Tas potyrius vienijantis elementas, tarpusavio santykių atskaitos taškas yra mūsų asmenybė. Mums vis¹ gyvenim¹ tenka sprźsti problem¹ -būti arba individualybe, s¹lygiškai atsiribojusia nuo kitų žmonių įtakos ir dėl šios priežasties patiriančia nemalonumų, arba būti grupės, kito žmo­gaus dalimi, jaustis saugiai, bet riboti savo individualum¹.

ŽMOGUS GRUPĖJE

Be kitų žmonių pagalbos ir poveikio žmonėmis netaptume. Bendrijoje iš­mokstame kalbėti, reikšti jausmus, bendrauti, dirbti ir dar daug ko reikalin­go ir ne visai reikalingo. Žmonių grupėje tampame civilizuoti. Nuu gimimo iki mirties esame grupės nariai. Grupė (apskritai visuomenė) kelia žmo­gui savus reikalavimus, nustato taisykles, draudimus. Polinkis paklusti tiems reikalavimams rodo žmogaus konformizm¹, polinkis priešintis - negatyviz­m¹. Kelio tarp šių dviejų kraštutinumų ieškome skausmingai, tada ir išryš­kėja mūsų individualybė. Grupės nariai yra nevienodai kitų jos narių verti­nami, nevienodai populiarūs. Žmogaus vieta grupėje tarp kitų jos narių yra vadinama statusu.

Socialinė psichologija yra palyginti jaunas mokslas. Kai kas socialinź psichologij¹ vadina „grupių psichologija', „mažų grupių psicho­logija', „individų grupinės elgsenos psichologija' ir pan.

Socialinės psichologijos tyrimų objektas yra grupių psichikos ir individų s¹veikos reiškiniai. Kai kalbame apie vienokios ar kitokios žmonių grupės psichinius reiškinius, kyla abejonių dėl tų reiškinių prigimties. Iš bendrosios psichologijos moks­lo žinome, kad psichikos reiškiniai yra susijź su smegenų ir visos nervų veiklos sistema. Akivaizdu, kad jokių grupinių ar socialinių smegenų nėra, nėra vi­suomeninės nervų sistemos. Kyla klausimas, kaip tada gali egzistuoti grupi­niai psichikos reiškiniai? Įvairių gyvenimo situacijų stebėjimai rodo, kaip jau buvo sakyta, daugybź dvasinio gyvenimo reiškinių, būdingų grupėms. Žmonės daro įtak¹ vieni kitiems net ir tiesiogiai nekontaktuodami, grupėse susiformuoja tipiš­ki įvairių reiškinių vertinimai, elgsenos stereotipai (reikia pasveikinti sutikt¹ žmogų), papročiai (mirusiesiems giedamos specialios giesmės), mados (mini ar maksi apranga tinka merginai), kalbėjimo bendraujant manieros ir pan.

Socialinė psichologija labai glaudžiai susijusi su kitais mokslais – bendr¹ja psichologija. Ilgainiui ji po truputį išsiskyrė iš bendrosios psichologijos ir tapo atskira psichologijos mokslo šaka. Ir šiuo me­tu bendroji psichologija teikia socialinei psichologijai didelź dalį savo koncep­tualinio (s¹vokų ir teiginių) aparato ir atitinkamus terminus toms s¹vokoms pavadinti. Pradedant pavadinimu „psichologija', socialinėje psichologijoje yra motyvacijos, interesų, vaizdinių, emocijų, taip pat daugybė kitų s¹vokų ir ter­minų.

Pagrindinis skirtumas tarp bendrosios ir socialinės psichologijos yra tas, kad socialinė psichologija pirmiausia tiria tuos psichinius reiškinius, kurie ky­la žmonėms bendraujant ir kurie yra bendri grupės nariams, o bendroįi psi­chologija pirmiausiai domisi atskiro individo psichika, jos atskirais reiškiniais, tų reiškinių dėsningumais.

Besiplėtojanti socialinė psichologija glaudžiai susijusi su atskiromis psi­chologijos šakomis.

Socialinė psichologija daugiau tyrinėja tiesioginius realius reiškinius, vykstan­čius mažesnėse, realiai apibrėžtose grupėse (psichologinį klimat¹, tarpasme­nines simpatijas ir antipatijas, vertybių ir vertybinių orientacijų sistemas as­menybėse ir grupėse ir kt.). Suprantama, kad, norint suprasti daugelį sociali­nės psichologijos reiškinių, pasitelkiami sociologijos visuomeniniai dėsniai (koks individų vaidmuo visuomenės raidoje, kaip atskirų grupių veikla pri­klauso nuo bendros visuomeninės tvarkos ir kt.). Tačiau sociologija gali tapti tuščia abstrakcija, net pavojinga visuomenės raidai (kaip tai atsitiko su vadi­nam¹ja marksistine-leninine sociologija), jei ji nesirems gilesniais socialinės psichologijos atliekamais asmenybių ir grupių psichinių reiškinių tyrimais.

Socialinė psichologija, be minėtos sociologijos ir psichologinių mokslų, turi ryšių ir su kitais mokslais, vienaip ar kitaip tiriančiais žmonių grupių reiš­kinius: su antropologija, konstitucine biologija, edukologija, politologija, er­gonomika ir kt.

Socialinės psichologijos tikslai, struktūra.

Socialinė psichologija rado, kad mikrogrupėse egzistuoja formalių ir neformalių santykių tarp grupės narių struktūros, kad žmonės grupėse pasiskirstź tam tikromis rolėmis, arba vaidmenimis. Iš­aiškinti įvairių žmonių komunikacijos būdai, elgsenos stereotipai ir daugybė kitokių reiškinių. Socialinė psichologija, kaip ir kiti mokslai, skverbiasi gilyn į pastebėtus reiškinius ir nustato jų dėsnius.

Socialinės psichologijos reikšmė yra ta, kad ji aprėpia žmonių visuomenės, jų sutartinio gyvenimo, kolektyvinio bendravimo pažinim¹, indi­vido ir grupės adaptacijos reiškinius, jų pažinim¹. Šis pažinimas reikalingas sociologijos mokslui, tiriančiam bendriausius visuomenės vystimosi dėsnius. Jis reikalingas psichologijos mokslui, aiškinančiam atskirų asmenybių psichi­nės veiklos dėsningumus, reikalingas pedagogikai, kuriančiai teorij¹ ir meto­dus, kaip mokyti ir auklėti jaun¹j¹ kart¹ visuomenės gyvenimui ir tos visuo­menės gyvenimo tobulinimui.

Kadangi žmonės visada yra vienų ar kitų grupių nariai, bendrauja sutarti­nai veikdami, tai bet kokioje veiklos srityje socialinės psichologijos žinios turi didelź praktinź reikšmź. Suteikdama žinių apie grupių poreikius, nuotaikas, tikslus ir kitas ypatybes, socialinė psichologija padeda moksliškai organizuoti įvairių grupių darbo ir valdymo problemas. Gamybinėje veikloje socialinės psichologijos žinios būtinos žmonių santykiams tobulinti, medicinoje - grupi­nei psichoterapijai taikyti, teisės srityje - grupinėms įtakoms aiškinti, norint perauklėti nusikaltėlius, kosminėje psichologijoje - laivų įguloms parinkti pa­gal psichologinio suderinamumo požymius, pedagoginiame darbe - kolektyvi­niam jaunosios kartos mokymui ir auklėjimui organizuoti.

Kultūriniame darbe socialinė psichologija turi teikti informacij¹ apie įvai­rių žmonių grupių kultūrinius poreikius, meninius skonius, kultūrinių verty­bių vertinimo kriterijus.

Socialinės psichologijos žinios būtinos norint tobulinti bendravim¹, tarpas­meninius santykius ir vadovavim¹ įvairių grupių žmonėms (mokyk­loje, mokslinių tyrimų, karinės veiklos ir kitose grupėse, siekiant tobulinti tų grupių veikl¹ taip, kad ji duotų geresnių rezultatų ir kartu keltų žmonėms pasitenkinim¹ (laimź) jų veikloje).

Socialinės psichologijos žinios reikalingos kiekvienam išsilavinusiam žmo­gui, kad jis sugebėtų geriau suprasti savo ir kitų žmonių padėtį socialinėje erdvėje, galėtų tobulinti santykius su kitais žmonėmis (daug žymių žmonių tai laiko viena didžiausių žmonių gyvensenos vertybių) ir taip sudaryti sau ir ki­tiems maloni¹ darbo, poilsio ir visos gyvensenos atmosfer¹.

Sprźsdama savo žinių apie žmonių grupių psichikos reiškinius sistemos kūrimo problemas, socialinė psichologija šakojasi j atskiras disciplinas pri­klausomai nuo tiriamų grupių pobūdžio. Šiuo metu ypač išsiskiria darbo ir edukologinė socialinė psichologija, šeimos socialinė psichologija, ekstrema­liomis s¹lygomis veikiančių grupių (karinių dalinių, laivų ekipažų ir kt.), ku­riančių žmonių grupių ir 1.1, socialinė psichologija. Be to, socialinės psicholo­gijos struktūroje išsiskiria žinių sistemos, apimančios skirtingus grupinės žmo­nių gyvensenos reiškinius: tarpasmeninių santykių, komunikacijos, vadovavi­mo, asmenybės socializacijos, desocializacijos, panikos, gandų, seksualinio ben­dravimo ir pasirengimo mirčiai, grupinės terapijos ir kitos įvairių grupių gyve­nim¹ tiriančios sritys.

Socialinė psichologija kaip atskiras mokslas susiforimavo tik XX a. pradžioje.

Amerikiečių psicholo­gas suformulavo šiuos socialinės psichologijos objekto ypatumus, trukdančius ieškoti patikimų metodų, o būtent:

a) socialinių reiškinių nuolati­nis kitimas trukdo nustatyti jų dėsningumus;

b) žmogus gali laisva valia norėti viena, įsis¹moninti k¹ kita, kalbėti trečia, elgtis dar kitaip, todėl iš jo žodinių ataskaitų sunku įžvelgti ties¹;

c) socialiniai reiškiniai visada s¹lygojami tam tikros kultūros, todėl sunku rasti bendrus dėsningumus;

d) socialinių reiški­nių vertybiniai aspektai daro įtakos jų atrankai ir interpretacijai;

e) žmogus visuomenėje yra atvira sistema, dėl to sunku nuspėti jo elgsen¹;

f) anksčiau nurodyti objekto ypatumai trukdo eksperimentų metod¹ taikyti tyrimams.