SOCIALINËS PSICHOLOGIJOS MOKSLO DALYKAS. SOC. PSICH. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

SOCIALINËS PSICHOLOGIJOS MOKSLO DALYKAS. SOC. PSICH. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI.

KAS YRA SOCIALINË PSICHOLOGIJA

Socialinë psichologija - tai sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio ty­rinëjimas (lot. socialis - visuomenës, visuomeninis). Kiekvienas žmogus yra savo ir kitø žmoniø elgesio tyrëjas, vadinasi, tarsi ir socialinis psicholo­gas. Kai kas mano, kad daug patyrês žmogus yra net ir geras psichologas. Gal ir taip, bet tendencingas psichologas, nes patirtis ne tik praturtina žmogaus m¹stym¹, bet ir iškraipo, ypaè jei ta patirtis liûdna. Socialinë psichologija kaip mokslas remiasi objektyviais kriterijais ir visuotinai pri­pažintais dësniais, jos teiginiai grindžiami stebëjimais ir eksperimentais. Daug kas psichologijos dësnius „atranda' patys, k¹ nors pastebëjê, á kaimynus pasižiûrëjê, - štai jau ir „dësnis'! Mokslinëje litera­tûroje praktiniu darbu ir statistine analize nepagrástas teiginys vadinamas anekdotiniu. Taigi socialinë psichologija yra mokslinis, pagrástas tyrimo duome­nimis, sistemingas žmogaus elgesio tyrinëjimas.

ŽMOGUS IR JO SOCIALINË APLINKA. SOCIALINIS ELGESYS. KAS TAI?

Elgesys gali bûti ir biologinis. Antai alkoholio kiekio kraujyje ir nuovargio ryšys nëra socialinës psichologijos tyrimo objektas, nes tiek vienas, tiek kitas veiksnys priklauso fiziologijai. Taigi kas yra socialinis elgesys? Tai individø ir jø grupiø tarpusavio santykiai ir elgesys. Vadinasi, bûtø galima kalbëti ir apie gyvûnø socialinê psichologij¹. Aplinka, kurioje gyvename, yra kartu ir fizinë, ir biologinë, ir socialinë. Fizinê aplink¹ sudaro negyvo­sios gamtos reiškiniai. Biologinë aplinka - tai gyvybës apraiškos bet ku­riuo lygiu. Socialinë aplinka - žmoniø tarpusavio ryšiai.

AŠ IR KITI

Socialinis elgesys yra mažiausiai dviejø žmoniø elgesys. Tai, kokia mano nuotaika, k¹ aš darau ir ar apskritai k¹ nors veikiu, priklauso ir nuo manês, ir nuo kitø žmoniø. Ir atvirkšèiai, kitø žmoniø elgesys priklauso nuo ma­no elgesio. Taigi, jei jiems liûdna, ko gero, ir aš prie to bûsiu prisidëjês. Vadinasi, kitas žmogus yra dirgiklis, sukeliantis mumyse tam tikr¹ atsak¹, o mes patys savo ruožtu esame saviti dirgikliai arba stimulai kitiems žmo­nëms. Kito žmogaus reakcija á mus dažnai nëra pirminë, „be jokio reika­lo', paprastai ji yra atsakas á mûsø veiksmus, dabartinius ar buvusius. Stimulo-reakcijos principu ir vyksta bendravimas.

EGO

Santykiaudamas su socialine aplinka žmogus pasireiškia kaip atskiras vie­netas, organizuotas, vientisas. Bet juk kažkas turi jungti, derinti tai, k¹ žmogus patyrë praeityje ir k¹ patiria dabar, kas jis buvo praeityje ir kas yra dabar. Tas potyrius vienijantis elementas, tarpusavio santykiø atskaitos taškas yra mûsø asmenybë. Mums vis¹ gyvenim¹ tenka sprêsti problem¹ -bûti arba individualybe, s¹lygiškai atsiribojusia nuo kitø žmoniø átakos ir dël šios priežasties patirianèia nemalonumø, arba bûti grupës, kito žmo­gaus dalimi, jaustis saugiai, bet riboti savo individualum¹.

ŽMOGUS GRUPËJE

Be kitø žmoniø pagalbos ir poveikio žmonëmis netaptume. Bendrijoje iš­mokstame kalbëti, reikšti jausmus, bendrauti, dirbti ir dar daug ko reikalin­go ir ne visai reikalingo. Žmoniø grupëje tampame civilizuoti. Nuu gimimo iki mirties esame grupës nariai. Grupë (apskritai visuomenë) kelia žmo­gui savus reikalavimus, nustato taisykles, draudimus. Polinkis paklusti tiems reikalavimams rodo žmogaus konformizm¹, polinkis priešintis - negatyviz­m¹. Kelio tarp šiø dviejø kraštutinumø ieškome skausmingai, tada ir išryš­këja mûsø individualybë. Grupës nariai yra nevienodai kitø jos nariø verti­nami, nevienodai populiarûs. Žmogaus vieta grupëje tarp kitø jos nariø yra vadinama statusu.

Socialinë psichologija yra palyginti jaunas mokslas. Kai kas socialinê psichologij¹ vadina „grupiø psichologija', „mažø grupiø psicho­logija', „individø grupinës elgsenos psichologija' ir pan.

Socialinës psichologijos tyrimø objektas yra grupiø psichikos ir individø s¹veikos reiškiniai. Kai kalbame apie vienokios ar kitokios žmoniø grupës psichinius reiškinius, kyla abejoniø dël tø reiškiniø prigimties. Iš bendrosios psichologijos moks­lo žinome, kad psichikos reiškiniai yra susijê su smegenø ir visos nervø veiklos sistema. Akivaizdu, kad jokiø grupiniø ar socialiniø smegenø nëra, nëra vi­suomeninës nervø sistemos. Kyla klausimas, kaip tada gali egzistuoti grupi­niai psichikos reiškiniai? Ávairiø gyvenimo situacijø stebëjimai rodo, kaip jau buvo sakyta, daugybê dvasinio gyvenimo reiškiniø, bûdingø grupëms. Žmonës daro átak¹ vieni kitiems net ir tiesiogiai nekontaktuodami, grupëse susiformuoja tipiš­ki ávairiø reiškiniø vertinimai, elgsenos stereotipai (reikia pasveikinti sutikt¹ žmogø), paproèiai (mirusiesiems giedamos specialios giesmës), mados (mini ar maksi apranga tinka merginai), kalbëjimo bendraujant manieros ir pan.

Socialinë psichologija labai glaudžiai susijusi su kitais mokslais – bendr¹ja psichologija. Ilgainiui ji po truputá išsiskyrë iš bendrosios psichologijos ir tapo atskira psichologijos mokslo šaka. Ir šiuo me­tu bendroji psichologija teikia socialinei psichologijai didelê dalá savo koncep­tualinio (s¹vokø ir teiginiø) aparato ir atitinkamus terminus toms s¹vokoms pavadinti. Pradedant pavadinimu „psichologija', socialinëje psichologijoje yra motyvacijos, interesø, vaizdiniø, emocijø, taip pat daugybë kitø s¹vokø ir ter­minø.

Pagrindinis skirtumas tarp bendrosios ir socialinës psichologijos yra tas, kad socialinë psichologija pirmiausia tiria tuos psichinius reiškinius, kurie ky­la žmonëms bendraujant ir kurie yra bendri grupës nariams, o bendroái psi­chologija pirmiausiai domisi atskiro individo psichika, jos atskirais reiškiniais, tø reiškiniø dësningumais.

Besiplëtojanti socialinë psichologija glaudžiai susijusi su atskiromis psi­chologijos šakomis.

Socialinë psichologija daugiau tyrinëja tiesioginius realius reiškinius, vykstan­èius mažesnëse, realiai apibrëžtose grupëse (psichologiná klimat¹, tarpasme­nines simpatijas ir antipatijas, vertybiø ir vertybiniø orientacijø sistemas as­menybëse ir grupëse ir kt.). Suprantama, kad, norint suprasti daugelá sociali­nës psichologijos reiškiniø, pasitelkiami sociologijos visuomeniniai dësniai (koks individø vaidmuo visuomenës raidoje, kaip atskirø grupiø veikla pri­klauso nuo bendros visuomeninës tvarkos ir kt.). Taèiau sociologija gali tapti tušèia abstrakcija, net pavojinga visuomenës raidai (kaip tai atsitiko su vadi­nam¹ja marksistine-leninine sociologija), jei ji nesirems gilesniais socialinës psichologijos atliekamais asmenybiø ir grupiø psichiniø reiškiniø tyrimais.

Socialinë psichologija, be minëtos sociologijos ir psichologiniø mokslø, turi ryšiø ir su kitais mokslais, vienaip ar kitaip tirianèiais žmoniø grupiø reiš­kinius: su antropologija, konstitucine biologija, edukologija, politologija, er­gonomika ir kt.

Socialinës psichologijos tikslai, struktûra.

Socialinë psichologija rado, kad mikrogrupëse egzistuoja formaliø ir neformaliø santykiø tarp grupës nariø struktûros, kad žmonës grupëse pasiskirstê tam tikromis rolëmis, arba vaidmenimis. Iš­aiškinti ávairiø žmoniø komunikacijos bûdai, elgsenos stereotipai ir daugybë kitokiø reiškiniø. Socialinë psichologija, kaip ir kiti mokslai, skverbiasi gilyn á pastebëtus reiškinius ir nustato jø dësnius.

Socialinës psichologijos reikšmë yra ta, kad ji aprëpia žmoniø visuomenës, jø sutartinio gyvenimo, kolektyvinio bendravimo pažinim¹, indi­vido ir grupës adaptacijos reiškinius, jø pažinim¹. Šis pažinimas reikalingas sociologijos mokslui, tirianèiam bendriausius visuomenës vystimosi dësnius. Jis reikalingas psichologijos mokslui, aiškinanèiam atskirø asmenybiø psichi­nës veiklos dësningumus, reikalingas pedagogikai, kurianèiai teorij¹ ir meto­dus, kaip mokyti ir auklëti jaun¹j¹ kart¹ visuomenës gyvenimui ir tos visuo­menës gyvenimo tobulinimui.

Kadangi žmonës visada yra vienø ar kitø grupiø nariai, bendrauja sutarti­nai veikdami, tai bet kokioje veiklos srityje socialinës psichologijos žinios turi didelê praktinê reikšmê. Suteikdama žiniø apie grupiø poreikius, nuotaikas, tikslus ir kitas ypatybes, socialinë psichologija padeda moksliškai organizuoti ávairiø grupiø darbo ir valdymo problemas. Gamybinëje veikloje socialinës psichologijos žinios bûtinos žmoniø santykiams tobulinti, medicinoje - grupi­nei psichoterapijai taikyti, teisës srityje - grupinëms átakoms aiškinti, norint perauklëti nusikaltëlius, kosminëje psichologijoje - laivø águloms parinkti pa­gal psichologinio suderinamumo požymius, pedagoginiame darbe - kolektyvi­niam jaunosios kartos mokymui ir auklëjimui organizuoti.

Kultûriniame darbe socialinë psichologija turi teikti informacij¹ apie ávai­riø žmoniø grupiø kultûrinius poreikius, meninius skonius, kultûriniø verty­biø vertinimo kriterijus.

Socialinës psichologijos žinios bûtinos norint tobulinti bendravim¹, tarpas­meninius santykius ir vadovavim¹ ávairiø grupiø žmonëms (mokyk­loje, moksliniø tyrimø, karinës veiklos ir kitose grupëse, siekiant tobulinti tø grupiø veikl¹ taip, kad ji duotø geresniø rezultatø ir kartu keltø žmonëms pasitenkinim¹ (laimê) jø veikloje).

Socialinës psichologijos žinios reikalingos kiekvienam išsilavinusiam žmo­gui, kad jis sugebëtø geriau suprasti savo ir kitø žmoniø padëtá socialinëje erdvëje, galëtø tobulinti santykius su kitais žmonëmis (daug žymiø žmoniø tai laiko viena didžiausiø žmoniø gyvensenos vertybiø) ir taip sudaryti sau ir ki­tiems maloni¹ darbo, poilsio ir visos gyvensenos atmosfer¹.

Sprêsdama savo žiniø apie žmoniø grupiø psichikos reiškinius sistemos kûrimo problemas, socialinë psichologija šakojasi j atskiras disciplinas pri­klausomai nuo tiriamø grupiø pobûdžio. Šiuo metu ypaè išsiskiria darbo ir edukologinë socialinë psichologija, šeimos socialinë psichologija, ekstrema­liomis s¹lygomis veikianèiø grupiø (kariniø daliniø, laivø ekipažø ir kt.), ku­rianèiø žmoniø grupiø ir 1.1, socialinë psichologija. Be to, socialinës psicholo­gijos struktûroje išsiskiria žiniø sistemos, apimanèios skirtingus grupinës žmo­niø gyvensenos reiškinius: tarpasmeniniø santykiø, komunikacijos, vadovavi­mo, asmenybës socializacijos, desocializacijos, panikos, gandø, seksualinio ben­dravimo ir pasirengimo mirèiai, grupinës terapijos ir kitos ávairiø grupiø gyve­nim¹ tirianèios sritys.

Socialinë psichologija kaip atskiras mokslas susiforimavo tik XX a. pradžioje.

Amerikieèiø psicholo­gas suformulavo šiuos socialinës psichologijos objekto ypatumus, trukdanèius ieškoti patikimø metodø, o bûtent:

a) socialiniø reiškiniø nuolati­nis kitimas trukdo nustatyti jø dësningumus;

b) žmogus gali laisva valia norëti viena, ásis¹moninti k¹ kita, kalbëti treèia, elgtis dar kitaip, todël iš jo žodiniø ataskaitø sunku ážvelgti ties¹;

c) socialiniai reiškiniai visada s¹lygojami tam tikros kultûros, todël sunku rasti bendrus dësningumus;

d) socialiniø reiški­niø vertybiniai aspektai daro átakos jø atrankai ir interpretacijai;

e) žmogus visuomenëje yra atvira sistema, dël to sunku nuspëti jo elgsen¹;

f) anksèiau nurodyti objekto ypatumai trukdo eksperimentø metod¹ taikyti tyrimams.