VALSTYBĖS POLITIKA

VALSTYBĖS POLITIKA

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų, taip pat ir žmonių su proto negalia, užimtumo politika, kaip matoma ir įstatymuose, remiais daugiausia kvotų sistema. 2003 metais pasirašytas „Bendrasis aprėpties memorandumas“ pateikia keletą rekomendacijų siekiant pegerinti neįgaliųjų asmenų teisės į darbą realizavimą, kurios aktualios sutrikusio intelekto žmonėms. Šios koncepcijos įtvirtintos Lietuvos „Nacionaliniame 2004-2006 metų kovos prieš skurdą ir socialinę atskirtį veiksmų plane“. Europos Sąjunga 2004-2006 metais skiria 147 mln. Eurų nedarbui ir socialinei atskirčiai mažinti, investicijoms į žmonių išteklius, gebėjimams prisitaikyti prie rinkos pokyčių didinti, sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemą. Lėšos naudojamos finansuoti keletai konkrečių Lietuvos neįgalių asmenų renginių, didinant jų socialinę integraciją, tobulinant profesinę bei darbinę reabilitaciją, pritaikant fizinę bei darbinę aplinką, kuriant pritaikytas neįgaliesiems mokymo programas. Lietuvos bendrasis programavimo dokumentas 2004-2006 metams numato dvi priemones ypač svarbias neįgaliųjų teisėms į darbą įgyvendinti. Jų pagrindinis tikslas mažinti socialinę atskirtį ir vykdyti jos prevenciją, užtikrinti lygias galimybes darbo rinkoje visiems socialinės rizikos grupėms, tarp kurių ir neįgaklieji.

Darbo biržoje įsiregistravusiems neįgaliesiems nustatyta tvarka sudaromi individualūs įsidarbinimo planai, kuriuose numatomos labiausiai tinkančios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės integruoti jiems į darbo rinką. Neįgaliesiems užimtumo garantijos, taip pat ir įdarbinimas į užimtumo fondo remiamus darbus, teikiamas prioritetine tvarka. Tačiau praktikoje jiems šiomis papildomomis garantijomis pasinaudoti sunku, nes daugelis jų pripažinti nedarbingais ir negai užsiregistruoti darbo biržoje..

Galima paminėti keletą priežasčių, dėl kurių sutrikusio intelekto asmenys negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje:

pripažinti neveiksniais žmonės su proto negalia, kuriems nustatyta globa, praranda teisę į darbą, todėl teisiškai jiems yra visiškai atimta galimybė įsidarbinti, netgi socialinėse įmonėse;

pagrindinis valstybės neįgalių asmenų įsidarbinimo skatinimo būdas kvotos yra neprieinamas daugumai žmonių turinčių proto negalią dėl tos pačios priežasties – jie įvertinami kaip visiškai nedarbingi asmenys;

kol kas neišplėtota remiamo įdarbinimo struktūra – efektyvus būdas, kai gaudami jiems reikiamą pagalbą, žmonės su proto negalia integruotoje aplinkoje gali dirbti atviroje darbo rinkoje. Tačiau kol kas remiamo žmonių su proto negalia įdarbinimo projektų nedaug. Be to, tik palyginus neseniai buvo įtvirtintas darbo asistento statusas;

neįgalaus asmens galimybės įsidarbinti atviroje darbo rinkoje labai priklauso nuo jo negalios pobūdžio bei laipsnio. Įdarbinami daugiausią lengvą negalios formą turintys asmenys – 2003 metais iš 2046 per darbo biržos tarnybas įdarbintų neįgaliųjų tik 20 ( 1 proc. ) turėjo sunkauis laipsnio negalią, 367 ( 18 proc. ) vidutinio. Taip pat mažiau įdarbinami asmenys turintys proto sutrikimų – 2003 metais Vilniaus Psichosocialinės reabilitacijos centro atliktos nedidelės apimties apklausos duomenimis, nė vienas darbdavys nepasirinko sutrikusios psichikos asmenų kaip prioriteto įdarbinnat iš visų negalią turinčių žmonių;

šiuo metu nėra apsaugoto įdarbinimo sutrikusio intelekto asmenims politikos. Yra keletas apsaugoto įdarbinimo pavyzdžių, kai tokie asmenys įdarbinami dienos centruose, tačiau tai dažniausiai būna tik centro steigėjų geranoriškumas ir iniciatyva, be to, to negalima vadinti apsaugotu darbu, nes čia dirbantys asmenys negauna atlygio;

nors yra socialinių įmonių žmonėms su fizine negalia, žmonėms su protine negalia tokių įmonių specialiai įkurta nėra ( Sutrikusio intelekto asmenų teisės,2005 ).

Kadangi didžioji dalis žmonių su proto negalia nedirba, verta būtų trumpai aprašyti jiems skiriamą socialinę apsaugą. Darbas garantuoja bent jau minimalias pajamas – minimalų darbo užmokestį. 2004 metais atlikto tyrimo duomenimis, sutrikusio intelekto asmenų gaunamos pajamos sudaro tik 60 proc. minimaluas darbo užmokesčio; sutrikusio intelekto žmonėms teikiamos kompensacijos per mėnesį sudarė 293 litus, ovidutinės mėnesio išlaidos – 478,37 lito. Likusi išlaidų dalis padengiama jų šeimos narių, globėjų ar rūpintojų. Tiesa įvairios išmokos neįgaliesiems nuolat didėja, tačiau vis dar yra nepakankamos užtikrinti minimalius gyvenimo standartus. Ypač tai pasakytina apie asmenis su proto negalia, kurie dėl to, jog dauguma iš jų pripažįstami nedarbingi, negali registruotis darbo biržoje ir neturi darbo stažo, negali gauti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos bei nedarbo draudimo išmokos, kurios yra mokamos tik darbo stažą turintiems asmenims. Tokiu atveju, nedirbantys ir darbo stažo neturintys žmonės su proto negalia turi teisę gauti tik šalpos pensiją bei kitas išmokas bei socialinės paramos priemones mažas pajamas gaunančioms šeimoms, tokias kai pbūsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam bei karštam vandeniui kompensacijas. Nuo 2004 metų Valstybinių šalpos išmokų įstatymas išplėtė paramos gavėjų sąrašą. Dabar ją gali gauti ir tėvai ( įtėviai ), globėjai ir rūpintojai sulaukę pensijinio amžiaus arba turintys sunkią ar vidutinę negalią, kurie bent 15 metų namuose slaugė vaikus nuo vaikystės turinčius ar iki 18 metų įgijusius sunkią ar vidutinę negalią. Taip pat numatytos atskiros tikslinės išmokos asmenims iki 24 metų įgijusiems sunkią ar vidutinę negalią.

Žmonės su proto negalią, turintys darbo stažą, gali gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Daugiausia galimybių ją gauti turi lengvą protinį sutrikimą turintys asmenys. Daugelis žmonių su proto negalia taip pat neatitinka ir nedarbo draudimo išmokai gauti reikalingų sąlygų – darbingumo nustatymo, registravimosi darbo biržoje ir kai kurių kitų – todėl jos negauna ( Sutrikusio intelekto asmenų teisės,2005 ).