Darbo rinkos mokymo tendencijø analizë

Darbo rinkos mokymo tendencijø apžvalga ir vertinimas

Nemaž¹ poveiká stabiliam ekonomikos augimui ir šalies ámoniø konkurencingumui daro žmogiškøjø ištekliø kokybë, jø atitiktis darbo rinkos poreikiams bei jø gebëjimas vystyti veiklas, kurianèias aukšt¹ pridëtinê vertê. Šalies švietimo sistema lemia tinkamø ir darbo rinkos poreikius atitinkanèiø specialistø parengim¹.

Dabartinê Lietuvos švietimo sistem¹, remiantis Lietuvos švietimo klasifikacija, sudaro 7 lygmenys. Visa sistema susideda iš formaliojo ir neformaliojo ugdymo, mokymo ir studijø ástaigø bei organizacijø tinklo; ja naudojantis ágyjama specializacija ar tobulinama profesinë kvalifikacija (žr. 5 pried¹). Nuo asmenø ágyjamos specializacijos kokybës priklauso darbo rinkos poreikiø tenkinimas. Specializacija gali bûti ágyjama pasirinkus profesiná mokym¹, aukštesnájá moksl¹, aukštojo mokslo studijas arba pasinaudojus Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos teikiamomis galimybëmis (žr. 56 pav.).

Lietuvoje šiuo metu veikia 91 valstybinë ir nevalstybinë profesinë mokykla, 1 aukštesnioji mokykla, 28 valstybinës ir nevalstybinës kolegijos, 22 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai. Universitetø ir kolegijø yra perpus mažiau nei profesiniø mokyklø, taèiau daugiausia besimokanèiøjø yra bûtent šiose mokymo ástaigose (žr. 57 pav.).

Darbo rinkai reikalingø specialistø rengimu taip pat rûpinasi Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Tarnyb¹ sudaro Centrinë tarnyba, septynios Teritorinës darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos bei 10 darbo rinkos mokymo centrø (DRMC). Pagrindinës darbo rinkos mokymo centrø veiklos kryptys – suaugusiøjø, tarp jø – bedarbiø, profesinis mokymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos tobulinimas ir konsultavimas. Kadangi darbo rinkos profesiniame mokyme darbo rinkos mokymo centrams tenka pagrindinis vaidmuo, toliau analizuosime tik darbo rinkos mokymo centrø veikl¹.

Atlikus duomenø apie besimokanèiuosius skirtinguose švietimo sistemos lygmenyse analizê, paaiškëjo, kad daugelis jø rinkosi aukštojo mokslo studijas ir tokiø asmenø skaièius nuolat augo. Antra pagal dydá besimokanèiøjø dalis yra asmenys, pasirinkê profesiná mokym¹, taèiau ji žymiai mažesnë nei pasirinkusiøjø aukštojo mokslo studijas. Asmenø, besimokanèiø pagal profesinio mokymo programas nuo 2000–2001 mokslo metø, skaièius kito netolygiai ir kiekvienais mokslo metais sudarë apytikriai apie 44–47 tûkst. Besimokanèiøjø profesinëse mokymo ástaigose 2006–2007 m. skaièius sumažëjo 3% lyginant su praëjusiais metais. Taigi ateityje didži¹j¹ dalá darbo jëgos sudarys asmenys, ágijê aukšt¹já išsilavinim¹.

Bendro kiekvienos iš mokymo ástaigø baigusiøjø skaièiaus analizë parodë, kad daugiausia asmenø ágyja aukšt¹já išsilavinim¹. Baigusiø aukštojo mokslo studijas (tiek universitetines, tiek neuniversitetines) asmenø skaièius auga, atitinkamai augant besimokanèiøjø skaièiui. 2007 m., palyginus su 2002 m., asmenø, baigusiøjø aukštojo universitetinio mokslo studijas, skaièius išaugo 59%. Pastebëta, kad ypaè išaugo asmenø, baigusiø aukštojo neuniversitetinio mokslo studijas (jei 2002 mokslo metø pabaigoje tokiø asmenø buvo tik 32, tai 2007 m. – 12457) (žr. 57 pav.).

Tuo tarpu parengtø specialistø skaièius profesinëse mokyklose nuolat mažëjo. 2007 m., palyginus su 2002 m., parengtø specialistø buvo 15% mažiau, jose besimokanèiøjø skaièiui beveik nepakitus. Darbo rinkos mokymo centruose šiuo metu parengiama dvigubai daugiau asmenø, ágyjanèiø tam tikr¹ profesinê kvalifikacij¹, nei profesinëse mokyklose. Tikëtina, kad ši profesinio rengimo priemonë yra populiaresnë dël to, kad asmuo gali ágyti tam tikr¹ profesinê kvalifikacij¹ ne ilgiau kaip per vienus metus (priklausomai nuo pasirinktos mokymo programos). Tuo tarpu mokslas profesinëse mokyklose trunka nuo vienø iki ketveriø metø (priklausomai nuo profesinio mokymo pakopos). Todël galima daryti prielaid¹, kad galimybë greièiau ágyti norim¹ profesinê kvalifikacij¹ lemia didesná darbo rinkos mokymo centrø populiarum¹. Pastebëta, jog asmenø, mokomø pagal profesinio mokymo programas darbo rinkos mokymo centruose, skirtingai nei profesinëse mokyklose, skaièius nuo 2000 m. nuolat augo ir 2006 m. sudarë 175% 2000 m. lygio (žr. 57 pav.).

Šaltinis: sudaryta autoriø, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybës duomenimis ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos pateikiamomis veiklos ataskaitomis

Rengiamø specialistø pagal švietimo sritis analizë parodë, jog analizuojamuoju laikotarpiu (2002–2007 metais) mokymo ástaigose daugiausia buvo parengta verslo ir administravimo, inžinerijos ir inžineriniø profesijø, pedagogikos, architektûros ir statybos bei gamybos ir perdirbimo specialistø. 58 paveiksle pateikiamas analizuojamuoju laikotarpiu parengtø skirtingø studijø srièiø specialistø pasiskirstymas pagal mokymo ástaigas.

Analizë rodo, jog universitetuose, kolegijose, aukštesniosiose mokyklose verslo ir administravimo specialistø analizuojamuoju laikotarpiu parengiama beveik dvigubai daugiau nei kitø srièiø specialistø. Didžioji dalis šios srities specialistø yra parengiama aukštosiose mokyklose. Pedagogikos srities specialistø taip pat daugiausia parengiama aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose.

Profesinëse mokyklose analizuojamuoju laikotarpiu daugiausia buvo parengta inžinerijos ir inžineriniø profesijø specialistø. Šios mokymo ástaigos taip pat pirmauja pagal rengiamø architektûros ir statybos bei gamybos ir perdirbimo specialistø skaièiø. Pastebëta, kad profesinëse mokyklose parengtø specialistø pasiskirstymas pagal pasirinkt¹ studijø sritá yra tolygesnis nei kitose mokymo ástaigose.

Šaltinis: sudaryta autoriø, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybës duomenimis

Parengtø specialistø skaièiaus pokyèiø skirtingose mokymo ástaigose analizë parodë, kad universitetuose, lyginant 2007 m. su 2002 m., labiausiai išaugo socialiniø mokslø srities specialistø rengimas (218,6%). Didžiausi parengtø specialistø skaièiaus pokyèiai taip pat yra kompiuterijos (147,7%), socialiniø paslaugø (145,7%), veterinarijos (111,1%), verslo ir administravimo (82,8%) studijø srityse. Labiausiai sumažëjo universitetuose parengtø saugos paslaugø ir paslaugø asmenims specialistø skaièius, atitinkamai 71,6% ir 46,7%.

Kolegijose, lyginant 2007 m. su 2004 m., parengtø specialistø skaièius labiausiai išaugo architektûros ir statybos srityje (323,8%). Taip pat žymiai išaugo ir parengtø pedagogikos (305,8%), aplinkosaugos (215,2%), transporto paslaugø (173,9%), inžinerijos ir inžineriniø profesijø (167,1%) specialistø skaièius. Labiausiai sumažëjo parengtø veterinarijos (45,5%) ir teisës (24,6%) specialistø skaièius.

Aukštesniosiose mokyklose analizuojamuoju laikotarpiu visø srièiø rengiamø specialistø skaièius nuolat mažëjo. Tai lëmë nuolat mažëjantis aukštesniøjø mokyklø skaièius. Nuo 2004 m. mokslo metø pradžios aukštesniosiose mokyklose nëra parengiama kompiuterijos ir veterinarijos specialistø, o nuo 2006 m. mokslo metø pradžios taip pat nëra parengiama saugos paslaugø, teisës ir aplinkosaugos specialistø. Labiausiai sumažëjo aukštesniosiose mokyklose parengtø sveikatos priežiûros bei žemës ûkio, miškininkystës ir žuvininkystës specialistø (99%), o mažiausias parengtø specialistø skaièiaus pokytis pastebëtas humanitariniø mokslø srityje. Palyginus 2007 m. su 2002 m., šios srities specialistø parengimas aukštesniosiose mokyklose sumažëjo 27,8%. Šiuo metu vienintelëje likusioje aukštesniojoje mokykloje aukštesniøjø studijø veikla nëra vykdoma. Taigi artimiausiu metu specialistai, turintys aukštesnájá tam tikros srities išsilavinim¹, nebus rengiami.

Profesinëse mokyklose parengtø specialistø skaièiaus pokyèiø analizë parodë, kad labiausiai išaugo saugos paslaugø specialistø parengimas. Lyginant 2007 m. su 2002 m., saugos paslaugø specialistø parengta 508% daugiau, toliau atitinkamai seka išaugês parengtø sveikatos priežiûros (300%) ir socialiniø paslaugø (144,2%) specialistø skaièius. Labiausiai sumažëjo parengtø žemës ûkio, miškininkystës ir žuvininkystës bei gamybos ir perdirbimo specialistø skaièius, atitinkamai 60,3% ir 37,7%.

Darbo rinkos mokymo centruose (DRMC) rengiami asmenys gali ágyti I-ojo arba II-ojo lygio profesinê kvalifikacij¹ arba ágyti leidim¹ atlikti konkretø darb¹ pagal ávairias profesinio mokymo programas. Šiuo metu darbo rinkos mokymo centruose profesinê kvalifikacij¹ galima ágyti pagal 482 mokymo programas. Mokymo programos suformuotos šiose švietimo srityse: aplinkosaugos, architektûros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos ir inžineriniø profesijø, kompiuterijos, meno, paslaugø asmenims, saugos paslaugø, socialiniø paslaugø, sveikatos priežiûros, transporto paslaugø, verslo ir administravimo. Daugiausia darbo rinkos mokymo programø yra parengta verslo ir administravimo srityje, gamybos ir perdirbimo, inžineriniø profesijø bei meno ir dizaino srityse. Darbo rinkos profesinio mokymo programos yra nuolat papildomos ir atnaujinamos konsultuojantis su darbdaviais. Dažniausiai darbo rinkos mokymo centrø paslaugomis naudojasi bedarbiai, darbdaviø nukreipti mokytis asmenys bei atvykusieji savo iniciatyva. Nuo 2002 m. nuolat auga asmenø, kurie yra darbdaviø nukreipiami mokytis á darbo rinkos mokymo centrus, skaièius (žr. 59 pav.). Ši tendencija taip pat atspindi augantá darbuotojø, turinèiø tam tikros srities profesiná parengim¹, poreiká.

Šaltinis: sudaryta autoriø, remiantis Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos duomenimis.

Siekiant išsiaiškinti, kokiø specialistø pagal skirtingas studijø sritis yra rengiama daugiausia, buvo atlikta daugiausia specialistø parengianèiø studijø srièiø detalizacija. Atliekant detalizacij¹ pagal mokymo programas, bûtina pažymëti, kad dël skirtingo kiekvieno lygmens studijø paskirties skiriasi ir ágyjamos specializacijos pobûdis. Universitetai ir kolegijos suteikia plataus pobûdžio tam tikros srities išsilavinim¹, o aukštesniosiose ir profesinëse mokyklose ágyjama siauresnë tam tikros studijø srities specializacija. Atsižvelgiant á tai, verslo ir administravimo srities kvalifikacij¹ ágijusiø specialistø detalizacija pateikiama tik aukštesniosiose ir profesinëse mokyklose.

Detalizavus verslo ir administravimo srities programas aukštesniosiose mokyklose, 2002–2007 metø laikotarpiu daugiausia buvo parengta specialistø pagal buhalterinës apskaitos (4706 asmenys) bei valdymo ir administravimo (3436 asmenys) mokymo programas. Profesinës mokyklos pagal ši¹ studijø sritá daugiausiai parengë darbo organizavimo (9623 asmenys), sekretoriø ir kontoros darbo (2723 asmenys) bei didmeninës ir mažmeninës prekybos (1911 asmenys) specialistø. Pedagogikos specialistø detalizacija pagal mokymo programas šiame darbe nebus atliekama, kadangi šios srities specialistø paklausa nebuvo analizuota.

Atlikus detalizacij¹ inžinerijos ir inžineriniø profesijø srityje, paaiškëjo, kad universitetai šioje srityje per 2002–2007 metø laikotarpá daugiausia parengë mechanikos, elektronikos ir pramonës inžinerijos specialistø, mažiausia – matavimø (geodezijos) ir chemijos inžinerijos. Kolegijose atitinkamu laikotarpiu daugiausia parengta transporto, pramonës ir statybos inžinerijos specialistø, mažiausia – mechanikos inžinerijos ir energetikos specialistø. Aukštesniosiose mokyklose daugiausia buvo parengta varikliniø transporto priemoniø bei elektronikos ir automatikos specialistø. Profesinës mokyklos inžinerijos ir inžineriniø profesijø srityje daugiausia parengë varikliniø transporto priemoniø, laivø ir orlaiviø specialistø, mechanikos ir metalo darbø bei elektros ir energijos specialistø (žr. 60 pav.).

Šaltinis: sudaryta autoriø, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybës duomenimis

Statybos ir architektûros srityje 2002–2007 metø laikotarpiu daugiausia buvo parengta statybos ir statybos inžinerijos specialistø. Pažymëtina, kad aukštosiose mokyklose rengiami tik statybos inžinerijos specialistai, o aukštesniosiose ir profesinëse mokyklose be statybos inžinerijos rengiami ir ávairiø statybos srities profesijø specialistai. Lyginant 2007 m. parengtø statybos ir statybos inžinerijos specialistø skaièiø su 2002 m., šiø specialistø rengimas profesinëse mokyklose išaugo 23%. Taip pat šiek išaugo ir parengtø statybos inžinerijos specialistø skaièius universitetuose, atitinkamai 3%, taèiau analizuojamuoju laikotarpiu parengtø statybos inžinerijos specialistø skaièius kito netolygiai. (žr. 61 pav

Šaltinis: sudaryta autoriø, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybës duomenimis

Gamybos ir perdirbimo specialistø analizuojamuoju 2002–2007 metø laikotarpiu daugiausia parengë aukštesniosios ir profesinës mokyklos. Aukštesniosios mokyklos daugiausia parengë specialistø pagal maisto produktø gamybos mokymo programas, o profesinës mokyklos – pagal tekstilës, aprangos, odos ir avalynës mokymo programas. Tiek aukštesniosios, tiek profesinës mokyklos parengë labai mažai specialistø pagal medžiagø (medienos, popieriaus, plastiko, stiklo) mokymo programas (žr. 62 pav.). Aukštesniosiose mokyklose pagal medžiagø program¹ rengiami baldø ir medienos gaminiø, stiklo dirbiniø, dailiosios keramikos technologai. Profesinëse mokyklose pagal ši¹ program¹ rengiami baldžiai.

Šaltinis: sudaryta autoriø, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybës duomenimis

Darbo rinkos mokymo centruose 2004 m. I-ojo pusmeèio–2007 m. I-ojo pusmeèio duomenimis daugiausia asmenø buvo parengta pagal kroviniø kabinëtojo, darbininko, dirbanèio aukštalipiø darbus, elektriniø krautuvø ir vežimëliø vairuotojo bei kitas mokymo programas (žr. 63 pav.).

Šaltinis: sudaryta autoriø, remiantis Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos duomenimis

Per analizuojam¹ laikotarpá darbo rinkos mokymo centruose daugiausia asmenø yra parengiama pagal mokymo programas, kurios priskiriamos statybos ir statybos inžinerijos, profesinës sveikatos ir darbo saugos bei transporto paslaugø studijø sritims.

Atlikta darbo rinkos mokymo padëties apžvalga parodë, jog asmenys Lietuvoje labiausiai linkê rinktis aukštojo mokslo studijas, o profesinë kvalifikacija dažniausiai ágyjama darbo rinkos mokymo centruose. Pastaraisiais metais ypaè padaugëjo asmenø, ágyjanèiø aukšt¹já neuniversitetiná išsilavinim¹ kolegijose. Galimybës ágyti aukštesnájá išsilavinim¹ šiuo metu yra ypaè ribotos, kadangi veikia tik viena aukštesnioji mokykla, o aukštesniøjø studijø veikla praktiškai nëra vykdoma. Šá pokytá lëmë tai, kad dauguma kolegijø buvo ásteigtos reorganizavus aukštesni¹sias mokyklas.

Ávertinus specialistø rengim¹, pažymëtina, kad daugiausiai buvo parengta asmenø, kuriø ágyta specializacija susijusi su socialiniø mokslø sritimi. Ši tendencija atsispindi visose mokymo ástaigose, nepriklausomai nuo ágyjamo išsilavinimo lygmens. Toliau pagal parengtø specialistø skaièiø seka ávairûs technologinës ir inžinerinës srities specialistai. Daugiausiai šios srities specialistø parengiama profesinio rengimo mokymo ástaigose.

Taip pat atkreiptinas dëmesys á tai, kad nuo nepriklausomybës atkûrimo Lietuvos švietimo sistema, siekiant padidinti jos efektyvum¹, buvo nuolat reformuojama ir šis procesas vis dar tebevyksta. Kaip teigia J. Ruškus ir kt. (2005), Lietuvoje turi bûti sukurta tokia švietimo sistema, kuri padëtø asmeniui ágyti profesinê kvalifikacij¹, atitinkanèi¹ šiuolaikiniø technologijø, kultûros bei asmeniniø gebëjimø lygá ir sudarytø s¹lygas mokytis vis¹ gyvenim¹. Vienas iš bûdø ávertinti švietimo sistemos efektyvum¹ – išanalizuoti, kaip specialistø rengimas atitinka darbo rinkos poreikius. 

Darbo rinkos mokymo tendencijø analizës palyginimas su atliktu tyrimu

Reikiamos kokybës ir kiekio specialistø rengimas reiškia tinkam¹ darbo rinkos poreikiø tenkinim¹. Atsižvelgiant á atliktus darbo paklausos tyrimo rezultatus bei á darbo rinkos mokymo tendencijø analizê, galima teigti, jog švietimo sistema Lietuvoje nepakankamai tenkina darbo rinkos poreikius.

Pirmiausia paminëtina, kad šiuo metu labiausiai reikalingi profesinës srities parengim¹ turintys specialistai, o švietimo sistema daugiausia parengia aukšt¹já išsilavinim¹ turinèiø specialistø (žr. 7 lentelê). Skirtumas tarp profesiná parengim¹ turinèiø asmenø ir aukšt¹já išsilavinim¹ turinèiø asmenø nuolat auga, nes parengtø specialistø profesinëse mokyklose skaièius mažëja, o aukštosiose – auga. 2007 m. mokslo metø pabaigoje skirtumas tarp profesinëse ir aukštosiose mokyklose parengtø specialistø sudarë 3,4 karto.

1 lentelë

Parengtø specialistø skaièius (tûkst.) profesinëse ir aukštosiose mokyklose

2002–2007 metais

Pastaba: lentelë sudaryta autoriø, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybës duomenimis

Sektoriniø praktinio mokymo centrø plëtros studijoje (2007) teigiama, kad esant tam tikro išsilavinimo darbo jëgos pertekliui, darbo rinkoje veikia išstûmimo efektas – aukštesnio išsilavinimo darbuotojai „nusileidžia profesijø kopëèiomis žemyn“, dirbdami jø kvalifikacijos neatitinkantá darb¹ ir taip išstumdami žemesnës kvalifikacijos darbuotojus iš darbo rinkos. Taip pat prarandamos ir investicijos á asmens su aukštuoju išsilavinimu parengim¹, nes ágijês aukšt¹já išsilavinim¹ asmuo pasirenka darb¹, kuris nereikalauja ágytø žiniø ir gebëjimø panaudojimo. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad šiuo metu darbo rinkoje darbuotojø trûkumo problema yra ypaè ryški, todël trûksta ne tik profesiná, bet ir aukšt¹já išsilavinim¹ turinèiø asmenø.

Atsižvelgiant á šias tendencijas, toliau bus detalizuojami profesinio ir aukštojo išsilavinimo švietimo sistemos lygmenys. Šie lygmenys detalizuojami pagal paklausiausias atitinkam¹ profesij¹ turinèiø darbuotojø grupes ir pagal mokymo ástaigø parengtas mokymo programas.

Pagal profesinio rengimo programas 2002–2007 metø laikotarpiu daugiausia parengta varikliniø transporto priemoniø, laivø ir orlaiviø, darbo organizavimo, statybos ir statybos inžinerijos bei kt. srièiø specialistø. Palyginus šiuos duomenis su atitinkamos srities profesiná išsilavinim¹ turinèiø asmenø poreikiu, galima teigti, kad pagal profesinio mokymo programas rengiami specialistai turëtø tenkinti metalo apdirbimo, mašinø gamybos ir giminiškø profesijø darbininkø, statybininkø montuotojø, statybininkø apdailininkø, mašinø operatoriø ir surinkëjø, tekstilininkø, siuvëjø ir giminiškø profesijø darbininkø poreikius (žr. 8 lentelê). Atsižvelgiant á mokymo programas, pagal kurias parengiama daugiausiai specialistø, visiškai nepatenkinamas tik varikliniø keliø transporto priemoniø vairuotojø poreikis. Remiantis darbo paklausos tyrimo analizës duomenimis, specialistø, kuriø daugiausiai parengiama, paklausa yra didžiausia, todël darytina išvada, kad bendras specialistø, parengtø pagal profesinio mokymo programas, skaièius nepakankamai tenkina darbo rinkos poreikius. Atitinkamø srièiø specialistø reikia daugiau, nei kad jø yra parengiama mokymo ástaigose. Šiø tendencijø priežastis galëtø bûti mažas profesinëse mokyklose rengiamø asmenø skaièius.

2 lentelë

Paklausiausiø darbuotojø grupiø ir mokymo programø, pagal kurias parengta daugiausiai profesiná išsilavinim¹ turinèiø specialistø, palyginimas

Pastaba: lentelë sudaryta autoriø, remiantis darbo paklausos tyrimo ir Statistikos departamento prie LR Vyriausybës duomenimis

2002–2007 metø laikotarpiu daugiausia specialistø aukštosiose mokyklose buvo parengta pagal verslo ir administravimo, mokytojø rengimo ir pedagogikos bei inžinerijos ir inžineriniø profesijø mokymo programas. Šiø srièiø specialistø rengimas turëtø tenkinti darbo rinkos, ypaè verslo ir administravimo specialistø, poreikius, taèiau remiantis darbo paklausos tyrimu, šiuo metu verslo specialistø paklausa yra didžiausia (žr. 9 lentelê). Darytina išvada, kad nors aukštosiose mokyklose parengiama daugiausia paklausiausiø srièiø specialistø, jø skaièius išlieka nepakankamas patenkinti darbo rinkos poreikius.

3 lentelë

Paklausiausiø darbuotojø grupiø ir mokymo programø, pagal kurias parengta daugiausiai aukšt¹já išsilavinim¹ turinèiø specialistø, palyginimas

Pastaba: lentelë sudaryta autoriø, remiantis darbo paklausos tyrimo ir Statistikos departamento prie LR Vyriausybës duomenimis

Kitas ne mažiaus svarbus reikalavimas, kurá turëtø ávykdyti švietimo sistema, kad patenkintø darbo rinkos poreikius, – rengiamø specialistø kokybë. Pažymëtina, kad penktadalis apklausoje dalyvavusiø ámoniø atstovø nurodë, jog Lietuvoje ruošiami specialistai neatitinka jiems keliamø reikalavimø. Tikëtina, jog ši problema kyla dël neišvystyto ámoniø ir mokymo ástaigø bendradarbiavimo.

Apibendrinant galima teigti, kad specialistø rengimo sistema nepatenkina darbo rinkos poreikiø nei kiekybiniø, nei kokybiniø parametrø atžvilgiu. Švietimo sistemos kiekybiniø parametrø neatitikim¹ darbo rinkos poreikiams atspindi tai, jog paklausa specialistams, kuriø daugiausia parengia mokymo ástaigos, išlieka didžiausia. Apžvelgus Lietuvos darbo rink¹, nustatyta, kad darbo pasiûlos mažëjimui didžiausi¹ átak¹ daro dideli emigracijos mastai. Peršasi išvada, kad dël emigracijos Lietuva netenka parengtø specialistø, o tai lemia nepakankam¹ darbo rinkos poreikiø tenkinim¹.

Pasiûlymai rengiamø specialistø kokybei bei kiekiui ir darbo jëgos pasiûlos ir paklausos suderinamumo problemai sprêsti

Atlikta darbo paklausos ir specialistø rengimo tendencijø analizë parodë, kad Lietuvos švietimo sistema netenkina darbo rinkos poreikiø nei kiekybiniø, nei kokybiniø parametrø atžvilgiu. Dar viena svarbi problema – parengtø specialistø netolygus pasiskirstymas skirtinguose švietimo sistemos lygmenyse, t. y. ypaè daug aukšt¹já išsilavinim¹ ágijusiø asmenø. Pagrindinë neatitikimo pagal kiekybinius parametrus priežastis yra specialistø emigracija. Kokybiniø parametrø neatitikim¹ darbo rinkos poreikiams s¹lygoja lemia ekonominës ir verslo aplinkos pokyèiai, prie kuriø švietimo sistema nespëja prisitaikyti. Didelá aukšt¹já išsilavinim¹ ágijusiø asmenø skaièiø lemia vyraujanti nuomonë, jog aukštosiose mokyklose ágyjamas išsilavinimas kokybiškesnis ir suteikiantis daugiau galimybiø ásilieti á darbo rink¹.

Siekiant patenkinti kiekybinius darbo rinkos poreikius, bûtina mažinti emigracijos mastus ir skatinti išvykusiø asmenø reemigracij¹. Tam atitinkamai turi bûti reguliuojama valstybës politika, kuri mažintø ekonominê migracij¹ skatinanèius veiksnius. Kokybiniams darbo rinkos poreikiø parametrams patenkinti bûtina gerinti profesinio rengimo kokybê ir didinti profesinio išsilavinimo patrauklum¹. Ne mažiau svarbi ir aukštojo mokslo reforma, kuri turi bûti organizuojama taip, kad aukšt¹já išsilavinim¹ ágytø asmenys, kurie vëliau gebëtø efektyviai panaudoti ágytas ir kurti naujas žinias. Dar vienas labai svarbus aspektas – ámoniø ir mokymo ástaigø bendradarbiavimo skatinimas. Kaip teigia J. Ruškus ir kt. (2005), profesinis rengimas be darbdavio dalyvavimo nëra adekvatus darbo rinkos poreikiams ir iš principo yra ydingas. Ámoniø bendradarbiavimas ne tik su profesinëmis, bet ir su kitomis mokymo ástaigomis leistø užtikrinti rengiamø specialistø atitiktá darbo rinkos poreikiams ir pagreitintø švietimo sistemos persiorientavim¹ prie darbo rinkos poreikiø.

Atitinkamos valstybës politikos svarba pabrëžiama ir 2007 m. Europos Vadovø Tarybos suformuotose pirmininkaujanèios valstybës-narës išvadose. Jose teigiama, kad bûtina vykdyti reformas ir iki galo ágyvendinti darbo program¹, visø pirma modernizuojant aukšt¹já moksl¹, užtikrinant aukštos kokybës bei patrauklø profesiná švietim¹ ir mokym¹, taip pat ágyvendinant nacionalines mokymosi vis¹ gyvenim¹ strategijas.

Paminëtina, kad tiek emigracijos mažinimas, tiek švietimo sistemos tobulinimas, tiek bendradarbiavimo tarp ámoniø ir mokymo ástaigø skatinimas yra glaudžiai tarpusavyje susijusios priemonës. Kiekvienos šiø srièiø ágyvendinimo sëkmë daro átak¹ kitø srièiø sëkmei, todël bûtina derinti taikomas priemones, kad bûtø sukurta tokia švietimo sistema, kuri padëtø asmeniui ágyti specializacij¹, atitinkanèi¹ darbo rinkos poreikius ir sudarytø s¹lygas mokytis vis¹ gyvenim¹.