CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
VERSLO TECHNOLOGIJŲ KATEDRA
KARJEROS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
ĮVADAS
Jau
io darbo tikslas: apvelgti karjeros planavimo etapus remiantis turimais literatūros altiniais;
Tyrimo objektas: karjera.
Tyrimo metodas: mokslinės literatūros analizė.
Darbo udaviniai:
Isiaikinti ir suprasti, kas tai yra karjera;
Susipainti su karjeros planavimo aspektais;
Paanalizuoti karjeros planavimo ir realizavimo proceso etapus;
Paanalizuoti individualios karjeros planavim¹;
Ianalizuoti karjeros planavimo ir realizavimo problemas;
karjeros planavimas ir organizavimas
A. Sakalo skirtingose knygose, galime rasti skirtingus karjeros apibūdinimus. A. Sakalas (1998) savo knygoje karjer¹ apibūdina taip: tai darbuotojo pareigybių darbo vietų raida įmonėje.
Taigi pradiai reikėtų isiaikinti kas tai yra karjera:
Karjera tai stimulas, verčiantis mogų siekti geresnių darbo rezultatų, jo naumo tobulėjimo. Kiekvieno mogaus karjeros supratimas yra individualus. Tikrai ne visi trokta uimti auktas vadovaujančias pareigas. Yra monių, kuriems siekti karjeros reikia planuoti atitinkam¹ tobulėjim¹ tam tikroje srityje ar profesijų grupėje. Vadinasi, organizacijoje negali būti sukurta ir visiems taikoma viena karjeros planavimo strategija. Todėl palaipsniui karjeros planavimo ir formavimo iniciatyva perduodama patiems darbuotojams. Tuo tarpu organizasacijos uduotis visapusikai paremti darbuotojus, siekiančius karjeros, suteikti reikiam¹ informacij¹ bei apmokym¹. (1, psl. 50)
Karjera Tai darbuotojo pareigybių / darbo vietų raida įmonėje (-ėse). Nors karjera daniausiai asocijuojasi su vertikaliu darbuotojo augimu, tačiau ji apima ir horizontalų judėjim¹. Kylant darbuotojų reikalavimų lygiui, jis darosi vis svarbesnis. Planuojant karjer¹, asmeniniai aspektai būtinai derinami su organizacijos poreikiais. (6, 140 psl.)
Taigi trumpai tariant karjera yra mogaus siekimas tobulėti, siekti tam tikrų usibrėtų rezultatų. Tačiau kaip tai susijź su organizacijos veikla?
Norėdamos tvirčiau susieti organizacijos narį su pačia organizacija, daugelis Vakarų firmų perspektyviausiems darbuotojams taiko tam tikr¹ program¹, vadinam¹ gyvenimo (karjeros) planavimu (anglikai life-career planning). Pastebėjź perpektyvų darbuotoj¹ ir pamatź, kad jis, kaip daugelis jaunų monių, dar neturi savo aikios gyvenimo programos, firmos vadovai parengia jam ilgalaikź ( iki 10-15 metų) veiklos ir darbo organizacijoje program¹. Joje numatomas darbuotojo kvalifikacijų ugdymas (mokymas mokymo įstaigose, staavimas įvairiose įstaigose, kūrybinės komandiruotės bei atostogos) bei preliminarinis kopimas per įvairias pareigybes. Tokia programa pateikiama darbuotojui kaip organizacijos veiklos naudojant ir plečiant jo galimybes bendram organizacijos ir paties mogaus labui gairės. Danai ji patikslinama pagal paties darbuotojo pareiktas pastabas ir norus. Todėl ji labai susieja mogų su organizacija, verčia jį kelti organizacijos interesus, kurie visuomet yra ilgalaikikesni, negu pavienio asmens interesai, vir jo asmeninių, sustiprina darbuotojo susitapatinim¹ su organizacija ir atsidavim¹ jai. (2, psl. 112)
Labai svarbi¹ reikmź tobulinant personalo ugdymo sistem¹ turi darbuotojų karjeros planavimas. i veikla integruoja organizacijos (jos savininkų, vadovų) ir atskiro darbuotojo interesus bei tikslus. Darbuotojas suinteresuotas susiplanuoti savo profesinės veiklos etapus, utikrinančius jo ekonominio gerbūvio ir socialinės padėties pokyčius, o organizacijai būtina skatinti personalo aktyvum¹, inoti kaip keisis kokybinė sudėtis, koks bus darbuotojų judėjimas įvairiausiomis profesinėmis ir pareigybinėmis trajektorijomis.
Kaip taisyklė, karjeros plane idėstomi keturi pagrindiniai parametrai:
Karjeros pakopos (etapai).
Pakopų realizavimo laikas.
Kvalifikaciniai reikalavimai uimti atskirų pakopų pareigas.
Priemonės kiekvienai pakopai pasiekti. (3, psl 130)
Sėkmingas karjeros planavimas organizacijoje leidia:
v Patenkinti darbuotojų potencialo ugdymo ir profesinio augimo poreikius;
v Utikrinti pastovų kvalifikuotų specialistų skaičiaus augim¹;
v Efektyviai panaudoti darbuotojų galimybes;
v Padidinti darbuotojų pasitikėjim¹ savo jėgomis;
v Suformuoti vidinį profesinio augimo rezerv¹;
v Atsirasti pagarbiems santykiams tarp organizacijos vadovybės ir pavaldinių. (1, psl. 49-50)
Taigi matome kad karjeros planavimas leidia organizacijos nariui suartėti su su pačia organizacija, galimybź pasiekti auktenių rezultatų, usitikrinti gerbūvį bei socialinź padėtį, o pačiai organizacijai efektyviai panaudoti darbuotojų galimybes darbinėje veikloje.
Karjeros planavim¹ organizacijose reikia organizuoti dvejomis pagrindinėmis kryptimis:
Ø I darbuotojo pusės, individualiai planuoti savo karjer¹;
Ø I organizacijos pusės, organizuoti darbuotojo individualios karjeros rėmim¹, sudarant įvairias karjeros planavimo programas.
Organizacijos vaidmuo formuojant darbuotojo karjer¹
Karjeros formavimas |
Darbuotojas |
Organizacija |
Atsakomybė |
Prisiima atsakomybź u individualų karjeros planavim¹ |
Prisiima atsakomybź udarbuotojo ugdym¹ |
Informacija |
Gauna informacij¹ per savianalizź ir duomenų rinkim¹: K¹ a mėgstu daryti? Kokios mano stipriosios ir silpnosios pusės? Kur a noriu eiti? |
Suteikia informacij¹ atspindinči¹ realybź: Kaip vadovas vertina darbuotoj¹? Kaip kiti vertina darbuotoj¹? Kokia yra reali situacija? |
Planavimas |
Sudaro individualų karjeros plan¹ |
Padeda darbuotojui įvertinti plan¹ |
Veikla |
Rodo iniciatyv¹, vykdydamas darbo uduotis |
Suteikia konsultacijas ir informacij¹ apie tolesnes galimybes |
A. Sakalas (1998) rao, kad planuojant karjer¹, asmeniniai aspektai būtinai derinami su organizacijos poreikiais. Kiekviena įmonė, norėdama organizuoti sisteming¹ karjeros planavim¹, turi sukurti atitinkam¹ individualios karjeros planavimo ir realizavimo sistem¹. Jos viena nuo kitos skiriasi:
Karjeros planus sudarančių darbuotojų skaičiumi;
Vadovybės, darbuotojų įtraukimo į karjeros planavim¹ ir realizavim¹ lygiu;
Karjeros planavimo, realizavimo, reglamentavimo lygiu.
Remiantis vienų i literatūros altinių galima skirti tris pagrindinius karjeros planavimo ir įgyvendinimo proceso etapus:
1. Karjeros planavimo ir realizavimo proceso parengiamasis etapas:
Priimamas sprendimas
2. Individualios karjeros planavimo etape:
a. Nustatomi ios srities įmonės interesai, taikoma vertinimo sistema, sudaromi perspektyviniai pavadavimo planai;
b. Remiantis įmonėje, savźs vertinimu, aplinkinių nuomone, nustatomi individo interesai, gabumai, siekiai, mėginama suderinti individo ir aplinkinių nuomones;
c. Sudaromas karjeros planas, įvertinantis individo ir įmonės siekius, numatomos įgyvendinimo priemonės ir vadovybės pagalba joms įgyvendinti.
3. Individualios karjeros priemonių realizavimo, įvertinimo ir karjeros realizavimo etapas.
Tuo tarpu kitas literatūros altinis iskiria iek tiek kitokius karjeros planavimo proceso pagrindinius etapus:
1 etapas savźs įvertinimas. io etapo tikslas painti save, objektyviai įvertinti savo polinkius, motyvus, sugebėjimus, padėtį bei asmeninio gyvenimo ir darbo siekius. Siekiant padėti darbuotojams tai atlikti kokybikai, organizacijoje patariama turėti standartines savźs įvertinimo formas. Juose suformuluoti klausimai palengvintų į darb¹.
2 etapas galimybių numatymas. io tetapo tikslas darbuotojų sugebėjimus, interesus, vertybes, poreikius susieti su karjeros galimybėmis.
3 etapas tikslų nustatymas. Aikia įvardijus asmeninius siekius ir potencialias galimybes, reikia apsibrėti ir savo karjeros tikslus. Pagrįstų ir motyvuojančių tikslų nustatymas yra vienas svarbiausių efektyvaus karjeros planavimo elementų, tačiau savaime tai dar negarantuoja sėkmingo jų įgyvendinimo. Tikslai yra tarsi orientyrai, nurodantys darbuotojui, ko jis nori pasiekti.
4 etapas individualių karjeros planų parengimas.
5 etapas
Sakalas A. ir alčius A.
kiek kitaip patikslina karjeros
1) asmeninių sugebėjimų, interesų ir karjeros tikslų įvertinimas, kurį atlieka pats individas (Stephen P. Robbins (2003) teigia, kad darbuotojų savźs įvertinimas dera su tokiomis vertybėmis kaip savivalda ir įgaliojimų suteikimas. Darbuotojai labai gerai atsiliepia apie savźs įvertinim¹; tai sumaina darbuotojų prieikum¹ įvertinimo procesui; toks įvertinimas gali tapti puikia priemone skatinti darbuotojų ir jų tiesioginių vadovų diskusijas apie darbo rezultatus. Tačiau toks vertinimas gali būti ipūstas ir neobjektyvus);
2) individo potencialo įvertinimas, kurį atlieka organizacija;
3) susipainimas su informacija apie karjeros galimybes organizacijoje;
4) karjeros koregavimas, siekiant numatyti realius tikslus ir priemones jiems pasiekti.
Karjeros planavimo rezultatas yra darbuotojo paskyrimas į pareigas. Karjeros plane numatyta darbų seka turi didelź įtak¹ organizacijos veiklos efektyvumui, todėl svarbu, kad poreikiai laiku būtų patenkinami. Kita vertus, tai turi būti suderinama su darbuotojų interesais. Įmonės ir darbuotojų interesus pilnai suderinti sunku, tačiau sistemingas karjeros planavimas padeda sumainti atotrūkį iki minimumo. Kiekvienos karjeros plane numatytos pareigos pasiekiamos tada, kai individas įgyja reikiam¹ patyrim¹ ir yra tam pasirengźs. Konsultuojant darbuotojus karjeros klausimais, svarbiau pabrėti realistinį, o ne tradicikai suprantam¹ kilim¹. To nepadarius, darbuotojui teks spėlioti, kokia bus jo karjera, jei s¹lygos organizacijoje pasikeistų.
R.Adamonienė pateikia tokius karjeros planavimo proceso pagrindinius etapus:
1 etapas savźs vertinimas. io etapo tikslas painti save, objektyviai įvertinti savo polinkius, motyvus, sugebėjimus, padėtį bei asmeninio gyvenimo ir darbo siekius.
2 etapas galimybių numatymas. io etapo tikslas darbuotojo sugebėjimus, interesus, vertybes, poreikius susieti su karjeros galimybėmis.
3 etapas tikslų nustatymas
4 etapas individualių karjeros planų parengimas. iamź plane turėtų atsispindėti trumpalaikiai ir ilgalaikiai darbuotojo tikslai, sekantis profesinio augimo etapas, naujos inios, patirtis, kurias turi įgyti darbuotojas
5 etapas plano įgyvendinimas
(1, psl. 51-52-53)
A.Sakalas trumpai apvelgia pagrindinių karjeros organizavimo koncepcijų raid¹.
Tradiciniams karjeros planavimo metodams būdinga kad:
paprastai apimami tik valdymo kadrai, danai tik aukčiausiojo lygio;
orientacija į įmonės ekonominius tikslus: bendradarbiai yra vertinami tiek. Kiek jie padeda realizuoti iuos tikslus;
darbuotojai nedalyvauja sudarant iuos planus, jiems paliekamas vykdytojo vaidmuo.
Moderniais karjeros planavimo metodais į pirm¹ viet¹ ikeliami individų reikalavimai ir mėginama juos suderinti su organizacijos interesais taip, kad būtų gautas diiausias ekonominis efektas. Yra kelios artimos, bet turinčios tam tirkų skirtumų modernios karjeros planavimo koncepcijos.
Humanistinės vadybos mokyklos koncepcijoje pagrindinis dėmesys skiriamas vadovams, kaip svarbiausiai personalo kategorijai, kitoms personalo kategorijoms dėmesys kur kas maesnis. Čia irykėja gerosios ir blogosios ios koncepcijos ypatybės. Labai motyvuotas vadovas gali daug nuveikti, tačiau danai jo veiklos efektyvumas gerokai sumaėja, kai tuo nesuinteresuoti kitų personalo grupių darbuotojai. Čia sudaromi karjeros planai, jie suderinami su mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonėmis.
Paties darbuotojo valdomoje karjeros koncepcijoje ypač pabrėiamas paties karjeros subjekto vaidmuo. Darbuotojas pats geriausiai ino, kokių tikslų jis siekia, savo galimybes ir todėl gali objektyviausiai planuoti savo karjer¹. Jo ir organizacijos tikslai suderinami individualiai kalbantis su vadovu. Organizacijai tokie motyvuoti, inantys, ko siekia, darbuotojai yra labai vertingi.
Kalifornijoje sukurt¹ karjeros planavimo kocepcij¹ įgyvendina trys subjektai:
skyriaus vadovas;
darbuotojas;
personalo skyriaus darbutojas, atsakingas u personalo ugdym¹.
Čia kur kas daugiau dėmesio darbuotojo karjerai skiria organizacija, ji ne tik dalyvauja sudarant karjeros raidos planus, bet ir sukuria: karjeros stebėjimo sistem¹, skiria
Darbuotojui patarėj¹ konsultant¹.
Benson ir Thorton karjeros planavimo koncepcijoje taip pat pabrėiamas organizacijos vaidmuo. Atsivelgiant į karjeros subjektų ir darbuotojų lygį, galimos įvairios karjeros organizavimo formos. Gali būti sudaromi individualūs karjeros realizavimo planai, u jų realizavim¹ didiausia atsakomybė tenka pačiam darbuotojui. is variantas taikomas atsakingiems, s¹moningiems darbuotojams, kurie sugeba savarankikai dirbti, yra auktos kvalifikacijos.
(6, 145-146 psl.)
Daugiau kaip prie trisdeimt metų dabar vienas labiausiai cituojamų vadybos specialistų Piteris Drakeris ikėlė metod¹, kaip ilgalaikikesnių tikslų linkme nukreipti bet kurio organizacijos nario veikl¹. Metod¹ jis pavadino vadyba uduotimis (literatūroje danai vadinama anglika santrumpa MBO management by objectives). MBO tai vadovo drauge su pavaldiniu sudaryta darbuotojo veiklos programa metams, numatanti svarbiausius jo darbo rezultatus. Kai kurios organizacijos į MBO įtraukia ir organizacijai svarbius kvalifikacijos kėlimo planus, ir net darbuotojo asmeninio ugdymo planus, kuriais organizacija tiesiogiai nėra suinteresuota, bet turi galimybių suteikti darbuotojui pagalb¹, pvz, imokti uzsienio kalb¹, lavintis veiklos srityje, nutolusioje nuo organizacijos veiklos. (5, psl. 54)
Viena i situatyvinės teorijos atmainų tikslinis valdymas arba valdymas tikslų pagrindu (Management by Objectives - MBO).
Ankstesnėse teorijose tikslingas valdymas suprantamas kaip organizacijos tikslų nustatymas, jų įgyvendinimo mechanizmo organizavimas ir veikla, utikrinanti ių tikslų realizavim¹. Valdymo tikslų pagrindu alininkai tikslinį valdym¹ supranta daug plačiau. Jų manymu, toks valdymas tai tiklų medio visiems valdymo lygiams sudarymas. io poiūrio logika tokia : tik tuomet, kai visuose organizacijos hierarchiniuose lygiuose visi darbuotojai inos savo tikslus, adaptuotus prie organizacijos tikslų, organizacijos veikla bus efektyvi. Be to, sudarant tokį tikslų medį turi dalyvauti dauguma organizacijos narių, o keičiantis situacijai, jį vėlgi visi koreguoti. (4, psl. 139)
Karjera daugma vienodai apibrėiama visuose altiniuose. Karjera tai veiksnys, kuris verčia darbuotoj¹ siekti savo tikslų ir pasiekti savo poreikių patenkinim¹. Tačiau tik A.Sakalas paminėjo, kad darbuotojas gali siekti karjeros i ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai. Vertikalus judėjimas kai keičiamos pareigos i auktesnes, o horizontalus kai uimamos pareigos tarpusavyje skiriasi tik padėtimi, tačiau ne atsakingumo laipsniu. Tiek F.S.Butkus, tiek P.Zakarevičius paymi kad karjeros perspektyvomis turi buti suinteresuoti tiek organizacija, tiek darbuotojas. Akcentuojamas neatsiejamas tarpusavio ryys. Tik A.Sakalo knygoj minimos karjeros koncepcijos nuo anksciau naudotų iki iuolaikinių. Kaip matome skirtingai aikinamas ir tikslingas valdymas. F.S.Butkus savo knygelėje MBO aikina kaip vadovo ir pavaldinio veiklos program¹, o P.Zakarevičius tik kaip organizacijos tam tikr¹ veikl¹
Mano nuomone tik sudėjus visų autorių mintis galima būtų galima pilnai iaikint¹ darb¹ apie karjeros planavim¹ ir organizavim¹
Naudota literatūra
R.Adomaitienė, A.Sakalas, V.ilingienė. Personalo valdymas, Kaunas Technologija,2002 m.
F.S.Butkus Organizacijos ir vadyba, Vilnius, Alma litera, 1996 m.
P.Zakarevičius. Pokyčiai organizacijose : prieastys, valdymas, pasekmės, Kaunas, VDU, 2003 m.
P.Zakarevičius. Vadyba: genezė, dabartis, tendencijos, Kaunas, VDU, 1998 m.
F.S.Butkus. Personalo vadyba, Vilnius, Technika, 1998 m.
A.Sakalas. Personalo vadyba, Vilnius Margi ratai, 1998 m.
Lietuvos Islandijos UAB HNIT-BALTIC yra geografinių informacinių sistemų (GIS) pardavimų lyderė Baltijos alyse bei viena didiausių GIS diegimo paslaugas teikiančių įmonių Rytų ir Vidurio Europoje. 72,80 proc. akcijų priklauso Islandijos įmonei, likusios 27,20 proc. priklauso Lietuvos fiziniams asmenims.Tai yra pelno siekianti organizacija.
UAB HNIT-BALTIC klientams siūlo:
Įmonė siekia moderniausių GIS technologijų pagalba padėti klientams efektyviai valdyti organizacijos darbo procesus, kelti kliento aptarnavimo ir paslaugų kokybź, apskaityti ir valdyti organizacijos turt¹, įrengimus ir transport¹, efektyviai planuoti ir modeliuoti procesus bei aplink¹, priimti sprendimus, įvertinančius ne tik tradicinius, bet ir geografinį veiksnį.
Mūsų įmonėje dirba 54 darbuotojai. Tarp jų - 2 projektų vadovai, 3 GIS analitikai, 4 GIS ininieriai, 4 telekomunikacinių sistemų analitikai, 6 ininieriai - programuotojai, 3 techninio aptarnavimo specialistai, kiti - auktos kvalifikacijos GIS specialistai. Įmonėje dirba 3 mokslų daktarai, trečdalis darbuotojų turi magistro laipsnį, kiti jo siekia. Daugumos darbo staas įmonėje ilgesnis, nei 6 metai. Amiaus vidurkis 32 metai. Įmonės valdymo struktūra emiau pateiktoje pateikta schemoje.
Valdymo struktūra
Remiantis pateikta organizacijos valdymo struktūra matyti, kad didiausi¹ valdi¹ ioje organizacijoje turi valdyba, ji sprendia visus klausimus susijusius su ia bendrove bei planuoja tolimesnź įmonės veikl¹. Direktorius yra tiesiogiai pavaldus valdybai, priima svarbiausius sprendimus, tvarko įmonės turt¹ bei sudaro įvairias sutartis, susijusias su personalo samdymu, partnerių paieka, svarbių projektų pasiraymu. Administracijos darbuotojai (sekretorė, organizacijos finansininkai) atsakingi u finansus, susitikimus, klientų aptarnavim¹ biure.
Kiekvienas departamentas turi savo vadov¹, kurie yra pavaldūs direktoriui ir atsako u savo darbuotojų darb¹, projektų inicijavim¹. Vadybininkai rūpinasi klientų paieka ir aptarnavimu. Tiesioginį produkto kūrim¹ atlieka ininieriai- programuotojai, kurie vykdo tai ko nori usakovas, t.y kuria programas susijusias su usakovo pageidaujamais objektais (tai gali būti iluminių trasų emėlapiai,elektros trasų, dujotiekio ir t.t).
Norėdamas suinoti ar taikomas darbuotojų karjeros planavimas įmonėje, papraiau pakomentuoti direktoriaus.
Deja, turiu pripainti, kad mes to netaikome, mes turbūt per daug esame usikasź savo rutinoje, nors sutinku, kad tai yra būtinas dalykas. Kakada mes naudojome karjeros planavimo metod¹, mes turėjome personalo rezerv¹, kur buvo suraomi darbuotojai su atitinkamų auktuoju isilavinimu ir ne paslaptis, kad darbuotojas atėjźs į įmonź pradeda dirbti pareigose, neatitinkančiose jo isilavinimo, daniausia emesnėse, nei jo isilavinimas leistų. Todėl pravartu inoti savo darbuotojų galimybes tam, kad juos įtraukti į karjeros planus. I tiesų, kas liečia karjeros planus, juos įmanoma pritaikyti mūsų įmonėje, mes galbūt grįime prie to. Lojalumo laipsnis gali padidėti, bet gali iaugti ir atvirktinis efektas. Mano praktikoje buvo tokia situacija, kai a, matydamas, kad darbuotojas yra ketvirčiu galvos auktesnis u kitus, pakalbėjau su juo apie pareigų paauktinim¹ ir efektas buvo atvirkčias. Jis tiesiog pasikeitė t¹ pači¹ dien¹, emė nesiskaityti su savo kolegomis. Bet gal tai yra puikus būdas painti mogų, kaip sakoma: jei nori painti mogų, padaryk jį virininku
A. Sakalas ir A. alčius (1997) pabrėia,
kad prie sudarant individualų, bet kartu ir realų karjeros plan¹,
reikia inoti realius jo vykdymo variantus. iuo metu tai ne taip paprasta
padaryti įmonėje, neturinčioje reglamentuoto pareigybių s¹rao,
kurioje taip pat pavadintas pareigybes einantys darbuotojai dirba skirting¹
darb¹. Reikia tipinio dokumento kuris padėtų isiaikinti
judėjimo galimybes savo darbovietėje. Sudarant tipinius
įmonės karjeros planus,
1. Numatomos pagrindinės funkcijos. Galima pasinaudoti tiek bendromis, tiek konkrečiomis funkcijomis arba jas sujungti mėginant sukomponuoti aikiai apvelgiam¹ sistem¹.
2. Visos pareigybės, darbo vietos, suskirstomos į lygius pagal darbo sudėtingum¹. Galimas ir supaprastintas variantas nustatyti darbo vietos rang¹ pagal gaunam¹ umokestį, tačiau tik suprantant, kad darbo umokestis ne visada atspindi darbo turinį ir kad toks skirstymas yra laikinas.
3. Atliekama tarpgrupinio faktiko judėjimo analizė. Nustatomas tarp funkcinis ir judėjimas tarp skirtingų lygių , udaros giminingos funkcijos.
4. Suformuojamas siūlomas tipinis karjeros planas. Čia nepakanka įvertinti susiklosčiusių tendencijų reikia įvertinti ir pareigybių reikalavimus (atskiros inios isilavinimui, patyrimui).
Tipiniame karjeros plane pateikti reikalavimai, keliami norinčiam eiti pareigas darbuotojui, papildomai gali būti nurodomas reikalingas darbo staas, tačiau geriausia apsiriboti tik minimaliais pareigybės reikalavimais, kurių nepatenkinantis darbuotojas negali į j¹ pretenduoti. Tipiniai karjeros planai gali būti sudaromi lentelių forma, gali būti naudojami grafikai. Jų privalumas vaizdumas: kiekvienas, kam tai įdomų, gali suvokti, kokiomis kryptimis jis gali plėtoti savo karjer¹, atsirinkti jam patraukliausius variantus ir tik tada isamiau inagrinėti, ko dar reikia jai realizuoti.
Darbuotojo, planuojančio savo karjer¹, tikslas objektyviai įvertinti savo polinkius, motyvus, gabumus, padėtį, asmeninio gyvenimo ir darbo siekius. Savianalizź ir savźs vertinim¹ daniausiai rekomenduojama pradėti nuo darbinės biografijos raymo. Joje turi atsispindėti:
Isilavinimo lygis, baigto mokslo institucija, įgyta specialybė;
Įmonės pareigos, sprendiami udaviniai, darbo s¹lygos, socialinis statusas, pasiektas naumo lygis;
Kitų gyvenimo sričių (eimyninio gyvenimo, laisvalaikio) charakteristika.
Kitame etape atliekama to, kas pasiekta, analizė, iskiriant teigiamus ir neigiamus rezultatus, stengiamasi objektyviai atskleisti laimėjimų ir nepasisekimų prieastis. Toliau nustatomos konkrečiam darbui reikalingos savybės. Savźs vertinimui būdingas subjektyvumas, todėl individuali¹ nuomonź būtina derinti su kolektyvine (vadovų, bendradarbių, draugų). Tai gali būti atliekama arba individualiai, arba kolektyviai.
A. Sakalas (1998) pataria isiaikinus savo galimybes ir pageidavimus, galima sudaryti individualios karjeros plan¹. Rekomenduojama organizuoti karjeros sudarymo seminar¹, kuriame lektoriai, taikydami grupinio darbo metodus, moko sudaryti individualius karjeros planus. Individualiame karjeros plane turi atsispindėti keletas svarbių momentų:
trumpalaikiai ir ilgalaikiai darbuotojo tikslai;
tolesnis profesinio tobulėjimo etapas;
naujos inios, kvalifikacija, patirtis;
pagrindinės priemonės, kurios leistų pasiekti usibrėtus tikslus (pvz., neakivaizdinis mokymasis, mokymasis po darbo);
organizacijos
įsipareigojimai, padedantys darbuotojui pasirengti kitam karjeros etapui
(pavyzdiui,
Paprastai individualus
karjeros planas oficialiai fiksuojamas specialiame dokumente. Rekomenduojama
naudotis karjeros
Tai principinė
karjeros
U individualios karjeros realizavimo priemones pirmiausia atsakingas pats darbuotojas, tai i esmės keičia Lietuvoje vyraujanči¹ realizavimo schem¹. Pagal senas tradicijas kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas yra ne paties darbuotojo, bet įmonės reikalas. Tuo tarpu nauja koncepcija remiasi sena patarle: kol gyveni, tol (pats) mokaisi. inoma, tai nereikia, kad įmonė, valstybė nusialina nuo kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo. Jos turi sudaryti jų finansinius iteklius atitinkančias s¹lygas, bet iniciatyvos, noro mokytis, tobulėti reikalaujama i darbuotojo. Taigi galima formuluoti du naujus reikalavimus:
Įsis¹moninti, kad pats esi atsakingas u savo kvalifikacij¹, jos lygį;
Būtina planuoti savo laik¹, iekoti ir remtis paangiais mokymosi metodais.
Norėčiau
paminėti realius individualios karjeros įgyvendinimo variantus.
Neretai karjera suprantama kaip vertikalus darbuotojo perėjimas į
auktesnes pareigas. Tačiau tai labai supaprastinta nuomonė, danai
neatitinkanti darbuotojų vertybių sistemos. KTU atlikti tyrimai rodo,
kad net iais sunkiais ekonominių poiūriu laikais vadovaujančiam
personalui įdomus darbas yra vienas i svarbiausių stimulų.
inoma, daniausiai einant auktesnes pareigas dirbti įdomiau, tačiau toli
grau ne visada, todėl danai vertikaliosios karjeros pagrindinis stimulas
ne įdomus darbas, bet materialinis atlyginimas, įtakos
padidėjimas. Prie vertikaliosios karjeros perdėto vertinimo prisideda
ir tai, kad Lietuvoje dar gana stiprus vadovo kultas ir su tuo susijźs geresnis
darbo umokestis, danai net emutiniame
Iplečiant, humanizuojant darbuotojų darbo turinį horizontaliai, kai tame pačiame lygyje imokstama papildomų darbų;
Iplečiant, humanizuojant darbo vietos turinį, kai iplečiama darbo vietoje atliekamų udavinių grupė;
Iplečiant, humanizuojant darbo vietų turinį, nuolatos keičiant darbo vietas.
Karjeros realizavimo sėkmė labai priklauso nuo vadovybės domėjimosi karjeros rezultatais. Tam turi būti garantuojama nuolatinė, bet neįkyri kontrolė, kuri¹ darbuotojas traktuotų kaip pagalb¹. Kontrolė vykdoma vertinant karjeros siekimo proces¹ ir organizuojant pokalbius apie karjer¹. Jie turi būti reguliarūs, vykti ne rečiau kaip kart¹ per metus. Karjeros planui sudaryti gali būti taikomi ir specialūs metodai (pavyzdiui, scenarijų metodas). Būsimoje pareigybėje reikia numatyti staavimosi, keitimosi patyrimu, pavadavimo galimybes. Priemonės, kurioms reikia bendrų su įmonź pastangų, turi būti aptartos pokalbyje apie karjer¹, kai galutinai suderinamos tikslo siekimo priemonės, paskiriami joms realizuoti reikalingi itekliai.
Nagrinėdamas karjer¹, jos planavim¹ bei planavimo etapus padariau tokias ivadas:
Efektyvi personalo pripainimo sistema, apimanti karjeros planavimo bei personalo ugdymo organizavim¹ įmonėse.
Pastebėjau, kad kiekviename literatūros altinyje karjeros planavimo etapai yra labai panaūs, tačiau vis dėlto ne vienodai apibūdinami.
Visuose altiniuose yra iskiriamos dvi pagrindinės karjeros organizavimo kryptys: tai yra pats darbuotojas ir organizacija.
Remiantis literatūros altiniais apibendrinus galima iskirti tokius karjeros planavimo etapus:
savźs įvertinim¹ atlieka pats
darbuotojas, individo potencialo įvertinim¹ atlieka organizacija,
susipainimas su informacija apie karjeros galimybes organizacijoje,
individualių karjeros planų parengimas,
Gerai parengti darbuotojų karjeros planai yra ne tik sėkminga darbuotojo karjera, bet ir sėkminga organizacijos veikla.
Karjeros planavimo
problemos kyla: nes karjeros planavim¹ ir poreikio planavim¹ atlieka skirtingos
orientacijos specialistai,
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 1859
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved