CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Kasmetinės atostogos
Artėjant vasarai, atostogų sezonui, vis daugiau darbuotojų domisi kasmetinėmis atostogomis, jų suteikimo tvarka. Todėl LPSK Teisinė darbo inspekcija surinko darbuotojams aktualiausius klausimus, susijusius su atostogų suteikimu.
U kuriuos metus darbuotojas gali reikalauti kasmetinių papildomų atostogų?
Remiantis DK 169 str. 1 d. kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos u darbo metus. 2003 m. balandio 22 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 497 suteikė darbuotojams teisę gauti nustatytos trukmės papildomas atostogas u 2003 metus ir vėlesnius darbo metus. Darbo metai prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos (DK 170 str. 2 d.) ir nesietini su kalendoriniais metais. Teisės aktų negaliojimas atgal reikia, kad nesuteikiamos papildomos atostogos u prėjusius darbo metus, kurie pasibaigė anksčiau nei įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl papildomų atostogų suteikimo.
Pavyzdys: jeigu asmuo pradėjo dirbti 1982 m. balandio 12 d., tai 2003 m. balandio 12 d. jis turi 21 metų darbo staą, u kurį jam priklausytų 5 papildomos atostogų dienos. Bet u 2003 metus jam papildomos atostogos negali būti suteikiamos, nes Vyriausybės nutarimas paskelbtas (taigi ir įsigaliojo) balandio 26 d., taigi nuo ios dienos ir ne anksčiau pradėtas taikyti. Kitais metais iam asmeniui jau bus suteikiamos kasmetinės papildomos 5 dienų atostogos.
Kokia kasmetinių papildomų atostogų suteikimo tvarka?
Minėtas Vyriausybės nutarimas nustatė ir kasmetinių papildomų atostogų suteikimo tvarką.
Galima tokia situacija, kada darbuotojui papildomos atostogos priklausytų keliais pagrindais, pavyzdiui, u ilgalaikį nepertraukiamą darbo staą toje darbovietėje ir ypatingą darbų pobūdį (darbuotojų, kurių darbas atliekamas kelionėje ar lauko sąlygomis). Tokiu atveju darbuotojo pasirinkimu būtų suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos tik vienu pagrindu, paprastai ilgesnės trukmės.
Panaia tvarka skiriamos ir pailgintos atostogos, kurios negali būti sumuojamos su kasmetinėmis papildomomis atostogomis. Tuo atveju, kada darbuotojui priklauso kasmetinės pailgintos ir kasmetinės papildomos atostogos, darbuotojo pasirinkimu jam suteikiamos arba pailgintos atostogos arba prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos (Darbo kodekso 171 str. 2 d.).
Danai ikyla klausimų, ar galima kasmetines papildomas atostogas suteikti atskirai nuo minimaliųjų. Paymėtina, kad pagal Darbo kodekso 171 str. 1 d. kasmetinės papildomos atostogos pridedamos (sumuojamos) prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba atskirai. Taigi, darbdavys negali atsisakyti suteikti Vyriausybės nutarimu nustatytos trukmės atostogų ar jas sutrumpinti, tačiau jeigu darbuotojui nepavyksta susitarti su darbdaviu dėl papildomų atostogų suteikimo atskirai nuo kasmetinių minimaliųjų atostogų, ios atostogos suteikiamos kartu.
Ar susirgus kasmetinių atsostogų metu, jos gali būti pratęsiamos tokiam laikotariui, kiek darbuotojas buvo laikinai nedarbingas?
Darbo kodekso 174 str. 1 d. numato kasmetinių atostogų perkėlimą bei pratęsimą. iame Darbo kodekso straipsnyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos perkeliamos, kad darbuotojas yra laikinai nedarbingas, įgyja teisę į tikslines atostogas ar nemokamas atostogas bei atsiradus kitoms aplinkybėms. To paties straipsnio 2 dalyje nustayta, kad ioms prieastims atsiradus kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką.
Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo praymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Darbuotojas, norėdamas perkelti savo kasmetines atostogas, turi įforminti savo nedarbingumą ir pateikti darbdaviui nedarbingumą patvirtinančius dokumentus, be to, parayti praymą, kurio pagrindu jo atostogos būtų pratęstos ar perkeltos į kitą laikotarpį.
Taip pat paminėtina, kad į kasmetinių atostogų trukmę nėra įskaitomos ir venčių dienos, o kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek ventinių dienų įėjo į atostogų laikotarpį.
Ar darbuotujas, dirbdamas toje pačioje darbovietėje pagal dvi darbo sutartis, gali reikalauti kasmetines atostogas jam suteikti skirtingu laiku u kievieną darbo sutartį?
Remiantis kasmetinių atostogų apibrėimu (Darbo kodekso 165 str.), kasmetinės atostogos tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąinti. Vien i io apibrėimo galima daryti ivadą, kad darbuotojas, dirbantis ne tik toje pačioje, bet ir skirtingose darbovietėse turėtų gauti atostogas tuo pačiu metu pagal visas darbo sutartis, nes kitaip jis negalės tinkamai pailsėti.
i nuostata ypač turėtų būti taikoma darbuotojams, dirbantiems toje pačioje darbovietėje pagal kelias darbo sutartis. Teisės doktrinoje egzistuoja nuomonė, kad sutartis dėl papildomo darbo apskritai nėra savarankika darbo sutarties rūis, o tik susitarimas prie jau galiojančios darbo sutarties. Taigi atostogos iuo atveju būtų suteikiamos u abi atliekamas darbo funkcijas, tačiau pagal vieną darbo teisinį santykį, todėl tuo pačiu metu.
Klausimas: Kaip turi būti suteikiamos papildomos atostogos u ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje?
Atsakymas: Teisę į papildomas atostogas u ilgalaikį nepertrauktąjį darbo staą toje darbovietėje numatė Darbo kodeksas (DK 168 str. 1 d. 2 p.), kuris įsigaliojo 2003 m sausio 1 d., ir Vyriausybės 2003-04-22 nutarimu Nr. 497 patvirtintą papildomų atostogų u ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje suteikimo sąlygos ir tvarka, pagal kurią darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje, turi būti suteikiamos nustatytos trukmės papildomos atostogos u ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje.
Darbuotojams, kuriems nuo 2003-01-01 iki 2003-04-26 d., kasmetinės atostogos jau buvo suteiktos, jiems 2003 metais priklausančios papildomos atostogos u ilgalaikį nepertrauktąjį darbo staą toje darbovietėje turi būti atiduotos pagal abiejų alių susitarimą. Vyriausybės 2003-04-22 nutarimu Nr. 497 patvirtintoje nurodytų atostogų suteikimo sąlygose ir tvarkoje, nenurodyta, nuo kada skaičiuojamas nepertraukiamasis darbo staas (nuo darbo toje įmonėje pradios, nuo Darbo kodekso įsigaliojimo 2003-01-01, ar nuo Vyriausybės nutarimo Nr. 497 paskelbimo Valstybės iniose 2003-04-26), todėl pagal DK 11 str. 2 d. taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata,- nepertraukiamasis darbo staas papildomoms atostogoms u ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje skaičiuojamas nuo darbo toje įmonėje pradios. Pagal DK 12 str. darbo įstatymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisę į papildomas atostogas u ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje darbuotojai įgijo nuo Darbo kodekso (168 str. 1 d. 2 p.) įsigaliojimo- nuo 2003 m. sausio 1 d.
Kasmetinių atostogų eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma alių susitarimu. Atostogų eilė sudaroma kalendoriniams, ūkiniams/kt. vieniems metams, su kuriais darbuotojo darbo metai, u kuriuos suteikiamos atostogos, nesutampa. Pvz.: ių 2003 metų atostogų eilėje vienų darbuotojų darbo metai, u kuriuos duodamos atostogos, apima 2002-2003 darbo metus, kitų darbuotojų 2003-2004 darbo metus. Darbo kodeksas nenumato atostogų suteikimo u praėjusius darbo metus, jeigu nepanaudotų atostogų dalis pagal DK 174 str. 3 d. nebuvo perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Pagal DK 169 str.1 d. kasmetinės minimalios ir prie jų pridedamos papildomos atostogos visada turi būti duodamos būtinai tais pačiais darbo metais. 2003 metų atostogų eilėje neturėtų būti, tačiau yra, darbuotojų kuriems suteikiamos atostogos u 2001-2002 ar ankstesnius darbo metus.
Pateiksime keletą pavyzdių:
1. Darbuotojas įmonėje pradėjo dirbti 1983 m. sausio 30 d.. 20 metų nepertrauktąjį darbo staą toje darbovietėje ir teisę į 5 kalendorinių dienų papildomas atostogas u ilgalaikį nepertrauktąjį darbo staą toje darbovietėje jis įgijo 2003 m. sausio 31 d. 2003 metų kovo mėnesį u darbo metus nuo 2003-01-30 iki 2004-01-29 jam nebuvo suteiktos papildomos atostogos u ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje, todėl, kad Vyriausybė pavėlavo nustatyti papildomų atostogų u ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje suteikimo sąlygas, tvarką, nustatyti trukmę. 5 kalendorinių dienų kasmetinių papildomų atostogų įsiskolinimas darbuotoji turės būti likviduotas pagal DK 174,175 arba 177 str.
2. Darbuotojas įmonėje pradėjo dirbti 1952 m. gruodio 30 d. 2002 gruodio 31 d. toje darbovietėje jis yra idirbęs nepertraukiami 50 metų. 2003 metais bet kada eidamas atostogų u darbo metus nuo 2002-12-30 iki 2003 -12-29 jis turės gauti 11 kalendorinių dienų papildomos atostogos u ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje (u pirmuosius 10 darbo metų- 3, u kiekvienus sekančius 5 darbo metus- po 1 kalendorinę dieną). Tačiau, jeigu tokiam darbuotojui 2003 metais bus suteikiamos atostogos u darbo metus nuo 2001-12-30 iki 2002-12-29,- papildomų atostogų jam priklausys, kaip idirbusiam 49 darbo metus- 10 kalendorinių dienų.
3. Darbuotojas įmonėje pradėjo dirbti 1993 m. birelio 29 d.. 2003 m. birelio 30 dienai jis įgijo didesnį kaip 10 m. nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje.Teisė į papildomas atostogas u ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje priklausys nuo to u kuriuos darbo metus ir kada pagal atostogų eilę jam bus suteikiamos atostogos. Pvz.: 2003 m. kovo mėnesį atostogos buvo suteiktos u darbo metus nuo 2002-06-29 iki 2003-06-28. iuo atveju teisės į papildomas atostogas u ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo staą toje darbovietėje nėra. Tačiau jeigu tokiam darbuotojui pagal atostogų eilę kasmetinės atostogos buvo suteiktos 2003 m liepos mėnesį u darbo metus nuo 2003-06-29 iki 2004-06-28, jam priklausys 28+3=31 kalendorinių dienų atostogos.
DARBUOTOJO TEISĖS
Jūs esate
darbuotojas, kuris dirba pagal sutartį arba agentas, o galbūt
Jūs gavote pelningą vadovo darbo vietą - ar inote, i ko turi būti sudaryta darbo sutartis? Siūlome perskaityti puslapį 'Jūsų darbo
sutartis'.
Ar jau turėjote dvi savaites
atostogų iais metais? Kada galite eiti atostogų
jeigu ką tik pradėjote naują darbą? Skaitykite puslapį 'Jūsų atostogos'.
iame puslapyje rasite atsakymus į iuos ir kitus
klausimus.
Ar Jūs esate darboholikas,
o gal Jūsų darbdaviui patinka, kai Jūs dirbate virvalandius? Kiek laiko praleidiate darbe? Ar
'Jūs laukiatės
ir dirbate' - is puslapis skirtas būsimoms mamoms. Jeigu neinote savo teisių, perskaitykite!
'Jeigu esate mao vaiko tėvas arba mama' - čia rasite informacijos apie savo teises.
Kasmetinės
atostogos yra minimalios ir pailgintos. Kasmetinių
minimalių atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos.
U pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po eių
mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, bet ne
vėliau kaip iki darbo metų pabaigos.
Atostogos u antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet
kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę, kurios
sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. O ten, kur i sutartis
nesudaroma, - atostogų suteikimo eilė nustatoma alims susitarus.
Atostogos suteikiamos dalimis
alims susitarus.
Viena i atostogų dalių negali būti
trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.
Ataukti i atostogų leidiama
tik darbuotojui sutikus.
Nepanaudota atostogų dalis turi būti
suteikiama kitu darbo metų laiku arba prijungiama prie kitų darbo
metų atostogų.
Laikotarpis, įskaitomas į darbo staą, u kurį suteikiamos kasmetinės atostogos:
laikas, kai pagal įstatymus isaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo umokestis arba jo dalis, taip pat kai jam mokama stipendija ar kitos imokos;
laikas, kai darbuotojas gavo laikinojo nedarbingumo arba nėtumo ir gimdymo paalpą;
nemokamos atostogos iki 14 kalendorinių dienų;
nemokamos atostogos iki 30 kalendorinių dienų invalidams, taip pat tėvams, globėjams, rūpintojams, slaugantiems invalidą;
kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai
Atostogų laiku darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo
umokestis. Darbo umokestis u kasmetines minimalias
atostogas mokamas ne vėliau kaip prie tris kalendorines dienas iki
prasidedant atostogoms.
Jeigu darbuotojui priklausantis darbo umokestis nustatytu
laiku nesumokamas ne
Nepanaudotos
atostogos - paplitęs reikinys. Darbuotojams pakeisti atostogas pinigine
kompensacija neleidiama. Kai
Piniginė kompensacija u nepanaudotas atostogas imokama
nutraukiant darbo sutartį neatsivelgiant į jos
terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal
nepanaudotų atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui,
darbo dienų skaičių. Kai darbuotojui atostogos nebuvo
suteiktos daugiau kaip u vienerius darbo metus, kompensacija imokama u visas
nepanaudotas atostogas, jeigu įstatymas nenustato kitaip.
TIKSLINĖS ATOSTOGOS
Tikslinės
atostogos yra: nėtumo ir gimdymo, vaiko prieiūros, mokymosi,
nemokamos.
Moterims suteikiamos
nėtumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo
ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba
gimus dviems ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). U ių atostogų laiką
mokama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo
nustatyta paalpa.
Motinai, jos pageidavimu,
suteikiamos atostogos vaikui priiūrėti iki jam sueis treji metai. eimos pasirinkimu, ios atostogos suteikiamos vaiko
giminaičiams, faktikai auginantiems vaiką. Atostogas galima
imti visas i karto arba dalimis, taip pat asmenys, turintys teisę gauti
ias atostogas, gali imti jas pakaitomis.
Darbuotojams suteikiamos
atostogos stojamiems egzaminams į auktąsias ir auktesniąsias
mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui. Pagal mokymosi įstaigų paymas-ikvietimus
suteikiamos mokymosi atostogos:
eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui, įskaitoms - po dvi dienas,
laboratoriniams darbams - pagal mokymo planus,
diplominiam darbui baigti ir ginti - 30 kalendorinių dienų;
valstybiniams egzaminams - po eias dienas.
Nemokamos atostogos
Piniginė kompensacija vietoj atostogų
Ar darbuotojas gali nepasinaudoti priklausančiomis kasmetinėmis
atostogomis, o reikalauti imokėti u jas piniginę kompensaciją?
Pagal Darbo kodekso (DK) 166-
straipsnius, kasmetinės atostogos gali būti trijų
rūių: minimalios, pailgintos ir papildomos. To
kodekso straipsnyje nurodyta, kad kasmetines minimaliąsias atostogas
pakeisti pinigine kompensacija neleidiama. Vadinasi,
vietoje kitų kasmetinių atostogų (pailgintų ir
papildomų) galima piniginė kompensacija. Manytume, kad dirbančiam
darbuotojui jo praymu pakeisti pinigine kompensacija
galima tik kasmetines papildomąsias atostogas. Tačiau
to daryti negalima su kasmetinėmis pailgintomis atostogomis, nes
darbuotojui turi būti sudarytos sąlygos kiekvienais darbo metais
pailsėti, atgauti fizines ir moralines jėgas, kad po atostogų
jis galėtų su nauja energija kibti į darbą.
Darbo kodekso straipsnyje nustatyta, kad kai darbuotojas atleidiamas i darbo ir
Atostogos
sergant maamečiam vaikui
Kasmetinių atostogų metu susirgo mano maametis vaikas, kuris buvo
paguldytas į ligoninę, o su juo ir a, nes turėjau
priiūrėti vaiką. Ar
Darbo kodekso str. 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad suteiktos kasmetinės
atostogos pratęsiamos, jeigu atostogaujantis darbuotojas tapo nedarbingas.
Bet kodeksas nenumato, kad tokios atostogos turėtų būti
pratęstos tuo pagrindu, kad tuo metu sirgo darbuotojo vaikas, kuriam buvo
reikalinga tėvų prieiūra.
STR. 2003 10 04
Kasmetinių atostogų apmokėjimas
Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - 28
kalendorinės dienos, neįskaitant valstybinių venčių. Darbuotojams iki 18 metų,
invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems vaiką iki
keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki
16 metų,- 35 kalendorinės dienos. Dirbantiems
ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę atostogos
netrumpinamos. Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos
suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas
susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine
rizika, taip pat kurių specifinės darbo sąlygos, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 .
Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandio 22 d. nutarimu Nr. 497 nustatyta
tvarka u darbą sąlygomis, kurios neatitinka normalių darbo
sąlygų, u ilgalaikį nepertraukiamąjį
darbąvienoje darbovietėje, u ypatingą darbų
pobūdį. Atostogų laiku darbuotojui
garantuojamas vidutinis darbo umokestis. Vidutinio
darbo umokesčio apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. geguės 27 d. nutarimu Nr. 650.
Darbo umokestis u kasmetines minimalias atostogas mokamas
ne vėliau kaip prie tris kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms.
Darbuotoją atleidiant (nesvarbu
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 1506
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved