Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Kasmetinės atostogos

karjeros



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

Kasmetinės atostogos

Artėjant vasarai, atostogų sezonui, vis daugiau darbuotojų domisi kasmetinėmis atostogomis, jų suteikimo tvarka. Todėl LPSK Teisinė darbo inspekcija surinko darbuotojams aktualiausius klausimus, susijusius su atostogų suteikimu.



Už kuriuos metus darbuotojas gali reikalauti kasmetinių papildomų atostogų?

Remiantis DK 169 str. 1 d. kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos už darbo metus. 2003 m. balandžio 22 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 497 suteikė darbuotojams teisę gauti nustatytos trukmės papildomas atostogas už 2003 metus ir vėlesnius darbo metus. Darbo metai prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos (DK 170 str. 2 d.) ir nesietini su kalendoriniais metais. Teisės aktų negaliojimas atgal reiškia, kad nesuteikiamos papildomos atostogos už prėjusius darbo metus, kurie pasibaigė anksčiau nei įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl papildomų atostogų suteikimo.

Pavyzdys: jeigu asmuo pradėjo dirbti 1982 m. balandžio 12 d., tai 2003 m. balandžio 12 d. jis turi 21 metų darbo stažą, už kurį jam priklausytų 5 papildomos atostogų dienos. Bet už 2003 metus jam papildomos atostogos negali būti suteikiamos, nes Vyriausybės nutarimas paskelbtas (taigi ir įsigaliojo) balandžio 26 d., taigi nuo šios dienos ir ne anksčiau pradėtas taikyti. Kitais metais šiam asmeniui jau bus suteikiamos kasmetinės papildomos 5 dienų atostogos.

Kokia kasmetinių papildomų atostogų suteikimo tvarka?

Minėtas Vyriausybės nutarimas nustatė ir kasmetinių papildomų atostogų suteikimo tvarką.

Galima tokia situacija, kada darbuotojui papildomos atostogos priklausytų keliais pagrindais, pavyzdžiui, už ilgalaikį nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje ir ypatingą darbų pobūdį (darbuotojų, kurių darbas atliekamas kelionėje ar lauko sąlygomis). Tokiu atveju darbuotojo pasirinkimu būtų suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos tik vienu pagrindu, paprastai ilgesnės trukmės.

Panašia tvarka skiriamos ir pailgintos atostogos, kurios negali būti sumuojamos su kasmetinėmis papildomomis atostogomis. Tuo atveju, kada darbuotojui priklauso kasmetinės pailgintos ir kasmetinės papildomos atostogos, darbuotojo pasirinkimu jam suteikiamos arba pailgintos atostogos arba prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos (Darbo kodekso 171 str. 2 d.).

Dažnai iškyla klausimų, ar galima kasmetines papildomas atostogas suteikti atskirai nuo minimaliųjų. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 171 str. 1 d. kasmetinės papildomos atostogos pridedamos (sumuojamos) prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba atskirai. Taigi, darbdavys negali atsisakyti suteikti Vyriausybės nutarimu nustatytos trukmės atostogų ar jas sutrumpinti, tačiau jeigu darbuotojui nepavyksta susitarti su darbdaviu dėl papildomų atostogų suteikimo atskirai nuo kasmetinių minimaliųjų atostogų, šios atostogos suteikiamos kartu.

Ar susirgus kasmetinių atsostogų metu, jos gali būti pratęsiamos tokiam laikotariui, kiek darbuotojas buvo laikinai nedarbingas?

Darbo kodekso 174 str. 1 d. numato kasmetinių atostogų perkėlimą bei pratęsimą. Šiame Darbo kodekso straipsnyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos perkeliamos, kad darbuotojas yra laikinai nedarbingas, įgyja teisę į tikslines atostogas ar nemokamas atostogas bei atsiradus kitoms aplinkybėms. To paties straipsnio 2 dalyje nustayta, kad šioms priežastims atsiradus kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką.

Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

Darbuotojas, norėdamas perkelti savo kasmetines atostogas, turi įforminti savo nedarbingumą ir pateikti darbdaviui nedarbingumą patvirtinančius dokumentus, be to, parašyti prašymą, kurio pagrindu jo atostogos būtų pratęstos ar perkeltos į kitą laikotarpį.

Taip pat paminėtina, kad į kasmetinių atostogų trukmę nėra įskaitomos ir švenčių dienos, o kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek šventinių dienų įėjo į atostogų laikotarpį.

Ar darbuotujas, dirbdamas toje pačioje darbovietėje pagal dvi darbo sutartis, gali reikalauti kasmetines atostogas jam suteikti skirtingu laiku už kievieną darbo sutartį?

Remiantis kasmetinių atostogų apibrėžimu (Darbo kodekso 165 str.), kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. Vien iš šio apibrėžimo galima daryti išvadą, kad darbuotojas, dirbantis ne tik toje pačioje, bet ir skirtingose darbovietėse turėtų gauti atostogas tuo pačiu metu pagal visas darbo sutartis, nes kitaip jis negalės tinkamai pailsėti.

Ši nuostata ypač turėtų būti taikoma darbuotojams, dirbantiems toje pačioje darbovietėje pagal kelias darbo sutartis. Teisės doktrinoje egzistuoja nuomonė, kad sutartis dėl papildomo darbo apskritai nėra savarankiška darbo sutarties rūšis, o tik susitarimas prie jau galiojančios darbo sutarties. Taigi atostogos šiuo atveju būtų suteikiamos už abi atliekamas darbo funkcijas, tačiau pagal vieną darbo teisinį santykį, todėl tuo pačiu metu. 

Klausimas: Kaip turi būti suteikiamos papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje?

Atsakymas: Teisę į papildomas atostogas už ilgalaikį nepertrauktąjį darbo stažą toje darbovietėje numatė Darbo kodeksas (DK 168 str. 1 d. 2 p.), kuris įsigaliojo 2003 m sausio 1 d., ir Vyriausybės 2003-04-22 nutarimu Nr. 497 patvirtintą papildomų atostogų už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje suteikimo sąlygos ir tvarka, pagal kurią darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, turi būti suteikiamos nustatytos trukmės papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.

Darbuotojams, kuriems nuo 2003-01-01 iki 2003-04-26 d., kasmetinės atostogos jau buvo suteiktos, jiems 2003 metais priklausančios papildomos atostogos už ilgalaikį nepertrauktąjį darbo stažą toje darbovietėje turi būti atiduotos pagal abiejų šalių susitarimą. Vyriausybės 2003-04-22 nutarimu Nr. 497 patvirtintoje nurodytų atostogų suteikimo sąlygose ir tvarkoje, nenurodyta, nuo kada skaičiuojamas nepertraukiamasis darbo stažas (nuo darbo toje įmonėje pradžios, nuo Darbo kodekso įsigaliojimo 2003-01-01, ar nuo Vyriausybės nutarimo Nr. 497 paskelbimo Valstybės žiniose 2003-04-26), todėl pagal DK 11 str. 2 d. taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata,- nepertraukiamasis darbo stažas papildomoms atostogoms už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje skaičiuojamas nuo darbo toje įmonėje pradžios. Pagal DK 12 str. darbo įstatymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisę į papildomas atostogas už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje darbuotojai įgijo nuo Darbo kodekso (168 str. 1 d. 2 p.) įsigaliojimo- nuo 2003 m. sausio 1 d.

Kasmetinių atostogų eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Atostogų eilė sudaroma kalendoriniams, ūkiniams/kt. vieniems metams, su kuriais darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos atostogos, nesutampa. Pvz.: šių 2003 metų atostogų eilėje vienų darbuotojų darbo metai, už kuriuos duodamos atostogos, apima 2002-2003 darbo metus, kitų darbuotojų 2003-2004 darbo metus. Darbo kodeksas nenumato atostogų suteikimo už praėjusius darbo metus, jeigu nepanaudotų atostogų dalis pagal DK 174 str. 3 d. nebuvo perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Pagal DK 169 str.1 d. kasmetinės minimalios ir prie jų pridedamos papildomos atostogos visada turi būti duodamos būtinai tais pačiais darbo metais. 2003 metų atostogų eilėje neturėtų būti, tačiau yra, darbuotojų kuriems suteikiamos atostogos už 2001-2002 ar ankstesnius darbo metus.

Pateiksime keletą pavyzdžių:

1. Darbuotojas įmonėje pradėjo dirbti 1983 m. sausio 30 d.. 20 metų nepertrauktąjį darbo stažą toje darbovietėje ir teisę į 5 kalendorinių dienų papildomas atostogas už ilgalaikį nepertrauktąjį darbo stažą toje darbovietėje jis įgijo 2003 m. sausio 31 d. 2003 metų kovo mėnesį už darbo metus nuo 2003-01-30 iki 2004-01-29 jam nebuvo suteiktos papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, todėl, kad Vyriausybė pavėlavo nustatyti papildomų atostogų už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje suteikimo sąlygas, tvarką, nustatyti trukmę. 5 kalendorinių dienų kasmetinių papildomų atostogų įsiskolinimas darbuotoji turės būti likviduotas pagal DK 174,175 arba 177 str.

2. Darbuotojas įmonėje pradėjo dirbti 1952 m. gruodžio 30 d. 2002 gruodžio 31 d. toje darbovietėje jis yra išdirbęs nepertraukiami 50 metų. 2003 metais bet kada eidamas atostogų už darbo metus nuo 2002-12-30 iki 2003 -12-29 jis turės gauti 11 kalendorinių dienų papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje (už pirmuosius 10 darbo metų- 3, už kiekvienus sekančius 5 darbo metus- po 1 kalendorinę dieną). Tačiau, jeigu tokiam darbuotojui 2003 metais bus suteikiamos atostogos už darbo metus nuo 2001-12-30 iki 2002-12-29,- papildomų atostogų jam priklausys, kaip išdirbusiam 49 darbo metus- 10 kalendorinių dienų.

3. Darbuotojas įmonėje pradėjo dirbti 1993 m. birželio 29 d.. 2003 m. birželio 30 dienai jis įgijo didesnį kaip 10 m. nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.Teisė į papildomas atostogas už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje priklausys nuo to už kuriuos darbo metus ir kada pagal atostogų eilę jam bus suteikiamos atostogos. Pvz.: 2003 m. kovo mėnesį atostogos buvo suteiktos už darbo metus nuo 2002-06-29 iki 2003-06-28. Šiuo atveju teisės į papildomas atostogas už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje nėra. Tačiau jeigu tokiam darbuotojui pagal atostogų eilę kasmetinės atostogos buvo suteiktos 2003 m liepos mėnesį už darbo metus nuo 2003-06-29 iki 2004-06-28, jam priklausys 28+3=31 kalendorinių dienų atostogos.

Dėl šių papildomų atostogų suteikimo visuomenės informavimo priemonėse pasirodė skirtingų DK 168 str. ir Vyriausybės nutarimo Nr. 497 aiškinimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu sudaryta Darbo įstatymų aiškinimo asmenų grupė teisę į papildomas atostogas sieja su Vyriausybės nutarimo Nr. 497 paskelbimo Valstybės žiniose diena (2003-04-26), o ne su Darbo kodekso168 str. 1 d. 2 p., nustatančio teisę į šias atostogas, įsigaliojimo diena- 2003-01-01. Su tokia nuostata sutikti negalima, nes Vyriausybė pusmetį vėlavo priimti nutarimą Nr. 497. 2002 m. birželio 4 d. LR Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926 5 str. 1 p. Vyriausybė iki 2002 m. liepos 1 d. turėjo patvirtinti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, kurie būtini Darbo kodekso nuostatoms įgyvendinti, projektų rengimo planą, iki 2002 m. spalio 1 d. pateikti Seimui įstatymų, kurie būtini Darbo kodekso nuostatoms įgyvendinti, projektus ir iki 2002 m. gruodžio 1 d. patvirtinti kitus norminius teisės aktus, kurie būtini Darbo kodekso nuostatoms įgyvendinti. 2002 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1189 patvirtintame norminių teisės aktų, kurie būtini Darbo kodekso nuostatoms įgyvendinti, projektų rengimo plano 2.3 p parašyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija iki 2002 m. spalio 31 d. turėjo parengti ir pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl kasmetinių papildomų ir pailgintų atostogų suteikimo tvarkos. Tokiu būdu Vyriausybės nutarimas Nr. 497 buvo paruoštas ir priimtas ne iki 2002 m. Gruožio 1 d., kaip to reikalavo įstatymas, o 2003 m. balandžio 22 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926 5 str. 1 p. nepaisymas, vilkinimas ir betvarkė Vyriausybėje, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijose negali būti pagrindu pažeidinėti Darbo kodekse numatytą darbuotojų teisę į papildomas atostogas, aiškinti kad reikia nukelti šios teisės taikymo laiką. Pagal Darbo kodekso 10 str. 3 d., nustatant tikrąją normos reikšmę turi būti atsižvelgiama į aiškinamos normos tikslus ir uždavinius. Papildomų atostogų už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje tikslas yra darbo santykių stabilumas (DK 2 str. 1 d. 8 p.) , darbuotojų sveikatos išsaugojimas ir atstatymas, teisingas atlyginimas už ilgalaikį darbą (Konstitucijos 48 str. DK 2 str.1d. 5,6 p.p.). Aiškinant kitaip būtų pažeisti DK 4 str. 4 d. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

DARBUOTOJO TEISĖS

Jūs esate darbuotojas, kuris dirba pagal sutartį arba agentas, o galbūt Jūs gavote pelningą vadovo darbo vietą - ar žinote, iš ko turi būti sudaryta darbo sutartis? Siūlome perskaityti puslapį 'Jūsų darbo sutartis'.

Ar jau turėjote dvi savaites atostogų šiais metais? Kada galite eiti atostogų jeigu ką tik pradėjote naują darbą? Skaitykite puslapį 'Jūsų atostogos'. Šiame puslapyje rasite atsakymus į šiuos ir kitus klausimus.

Ar Jūs esate darboholikas, o gal Jūsų darbdaviui patinka, kai Jūs dirbate viršvalandžius? Kiek laiko praleidžiate darbe? Ar dėl to nukenčia Jūsų šeima ir sveikata?

'Jūs laukiatės ir dirbate' - šis puslapis skirtas būsimoms mamoms. Jeigu nežinote savo teisių, perskaitykite!

'Jeigu esate mažo vaiko tėvas arba mama' - čia rasite informacijos apie savo teises.

KASMETINĖS ATOSTOGOS

Kasmetinės atostogos yra minimalios ir pailgintos. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos. Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po šešių mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, bet ne vėliau kaip iki darbo metų pabaigos.

Atostogos už antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę, kurios sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. O ten, kur ši sutartis nesudaroma, - atostogų suteikimo eilė nustatoma šalims susitarus.

Atostogos suteikiamos dalimis šalims susitarus. Viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

Atšaukti iš atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus. Nepanaudota atostogų dalis turi būti suteikiama kitu darbo metų laiku arba prijungiama prie kitų darbo metų atostogų.

Laikotarpis, įskaitomas į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos:

laikas, kai pagal įstatymus išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis, taip pat kai jam mokama stipendija ar kitos išmokos;

laikas, kai darbuotojas gavo laikinojo nedarbingumo arba nėštumo ir gimdymo pašalpą;

nemokamos atostogos iki 14 kalendorinių dienų;

nemokamos atostogos iki 30 kalendorinių dienų invalidams, taip pat tėvams, globėjams, rūpintojams, slaugantiems invalidą;

kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai

Atostogų laiku darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo užmokestis. Darbo užmokestis už kasmetines minimalias atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms.

Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, už praleistą laiką mokant kaip už atostogas.

PINIGINĖ KOMPENSACIJA UŽ NEPANAUDOTAS ATOSTOGAS

Nepanaudotos atostogos - paplitęs reiškinys. Darbuotojams pakeisti atostogas pinigine kompensacija neleidžiama. Kai dėl darbo santykių pasibaigimo darbuotojui negali būti suteiktos atostogos arba kai darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Kai darbuotojui atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas, jeigu įstatymas nenustato kitaip.

TIKSLINĖS ATOSTOGOS

Tikslinės atostogos yra: nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, mokymosi, nemokamos.

Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviems ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Už šių atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa.

Motinai, jos pageidavimu, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai. Šeimos pasirinkimu, šios atostogos suteikiamos vaiko giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis, taip pat asmenys, turintys teisę gauti šias atostogas, gali imti jas pakaitomis.

Darbuotojams suteikiamos atostogos stojamiems egzaminams į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui. Pagal mokymosi įstaigų pažymas-iškvietimus suteikiamos mokymosi atostogos:

eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui, įskaitoms - po dvi dienas,

laboratoriniams darbams - pagal mokymo planus,

diplominiam darbui baigti ir ginti - 30 kalendorinių dienų;

valstybiniams egzaminams - po šešias dienas.

NEMOKAMOS ATOSTOGOS

Nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka arba šalims susitarus esant darbuotojo raštiškam prašymui.

Piniginė kompensacija vietoj atostogų

Ar darbuotojas gali nepasinaudoti priklausančiomis kasmetinėmis atostogomis, o reikalauti išmokėti už jas piniginę kompensaciją?


Pagal Darbo kodekso (DK) 166- straipsnius, kasmetinės atostogos gali būti trijų rūšių: minimalios, pailgintos ir papildomos. To kodekso straipsnyje nurodyta, kad kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Vadinasi, vietoje kitų kasmetinių atostogų (pailgintų ir papildomų) galima piniginė kompensacija. Manytume, kad dirbančiam darbuotojui jo prašymu pakeisti pinigine kompensacija galima tik kasmetines papildomąsias atostogas. Tačiau to daryti negalima su kasmetinėmis pailgintomis atostogomis, nes darbuotojui turi būti sudarytos sąlygos kiekvienais darbo metais pailsėti, atgauti fizines ir moralines jėgas, kad po atostogų jis galėtų su nauja energija kibti į darbą.

Darbo kodekso straipsnyje nustatyta, kad kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo ir dėl to jam negali būti suteiktos visų rūšių kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą, išskyrus papildomąsias, kurias Vyriausybė numatė tik 2003 04 22 nutarimu Nr. 340 (Žin., Nr. ). Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių, bet atostoginiai pinigai apskaičiuojami pagal atleidimo dieną darbuotojo turimą vidutinį darbo užmokestį. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienus darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejus metus.

Atostogos sergant mažamečiam vaikui

Kasmetinių atostogų metu susirgo mano mažametis vaikas, kuris buvo paguldytas į ligoninę, o su juo ir aš, nes turėjau prižiūrėti vaiką.
Ar dėl šios priežasties man bus pratęstos atostogos?

Darbo kodekso str. 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad suteiktos kasmetinės atostogos pratęsiamos, jeigu atostogaujantis darbuotojas tapo nedarbingas. Bet kodeksas nenumato, kad tokios atostogos turėtų būti pratęstos tuo pagrindu, kad tuo metu sirgo darbuotojo vaikas, kuriam buvo reikalinga tėvų priežiūra.

STR. 2003 10 04

Kasmetinių atostogų apmokėjimas

Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - 28 kalendorinės dienos, neįskaitant valstybinių švenčių. Darbuotojams iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki  16 metų,- 35 kalendorinės dienos. Dirbantiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę atostogos netrumpinamos. Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių specifinės darbo sąlygos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 . Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 nustatyta tvarka už darbą sąlygomis, kurios neatitinka normalių darbo sąlygų, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbąvienoje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį. Atostogų laiku darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo užmokestis. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. Darbo užmokestis už kasmetines minimalias atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms.
 Darbuotoją atleidžiant (nesvarbu dėl kokių priežasčių), už nepanaudotas atostogas turi būti mokama kompensacija.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1506
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved