LIETUVOS DARBO RINKOS APˇVALGA IR VERTINIMAS

Lietuvos darbo rinkos ap˛valga ir vertinimas

LIETUVOS DARBO RINKOS APˇVALGA IR VERTINIMAS

Lietuvos darbo rinkos ap˛valga ir vertinimas

Darbo rinka: paklaus¹ ir pasiūl¹ formuojantys veiksniai

Pagrindinių Lietuvos darbo rinkos makroekonominių ir socialinių rodiklių ap˛valga ir vertinimas

Lietuvos darbo rinka Europos S¹jungos kontekste

Darbo rinka: paklaus¹ ir pasiūl¹ formuojantys veiksniai

Pagrindinių Lietuvos darbo rinkos makroekonominių ir socialinių rodiklių ap˛valga ir vertinimas

Lietuvos darbo rinka Europos S¹jungos kontekste

karjeros

karjeros

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Darbo samprata. Remiantis B. Martinkumi ir A. Savanevičiene (1996), visuomeniniu po˛iūriu darbas yra s¹moninga protinė arba fizinė veikla siekiant tikslo, kai dirbantysis tiesiogiai ar netiesiogiai patenkina savo poreikius. Ekonomikoje į darb¹ ˛iūrima kaip į s¹moning¹ ˛mogaus veikl¹, tuo besiskirianči¹ nuo instinktyvios, įgimtos organizmo reakcijos ar fizikinio darbo sampratos.

Darbas ekonominės literatūros altiniuose apibrė˛iamas nevienodai. J. Gai˛iūnas darb¹ apibrė˛ia kaip savarankiku veiksniu virtusį iteklių (˛monių gebėjim¹ ir nor¹ dirbti), kuris nėra tinkamas taupyti ir kaupti. B. Harms darb¹ apibrė˛ia kaip s¹moning¹ protinių ir fizinių jėgų naudojim¹, nukreipt¹ į poreikių patenkinim¹ arba pajamų gavim¹. Darbo s¹voka paprastai siejama su tikslu, orientuotu pajamoms gauti. Tokios nuomonės laikosi E. Carell, teigdamas, kad pagrindinis po˛ymis, iskiriantis darb¹ i kitų veiklos sričių, yra motyvuotas tikslo siekimas. Ekonomikos moksle darbas įgauna ekonominź prasmź, ireikt¹ ekonominių tikslų siekiu. Apibendrindami įvairių autorių darbo s¹vokos aikinim¹, B. Martinkus ir D. Ber˛inskienė (2005) darb¹ apibrė˛ia kaip ˛monių veikl¹, ireikt¹ potencialiais fiziniais ir protiniais asmenų gebėjimais, naudojamais vertės kūrimo procese, ir nukreipt¹ asmeninių bei visuomeninių poreikių patenkinimo linkme siekiant ekonominių tikslų.

Darbas, kaip ir ˛emė bei kapitalas, yra pirminis gamybos veiksnys. Be io veiksnio nei kapitalas, nei ˛emė negali dalyvauti gamybos procese. Darbo itekliai yra visuminė visuomeninė darbo jėga, kuri¹ sudaro visi darbingi alies gyventojai, turintys būtinus ūkinei veiklai plėtoti fizinius, protinius, psichinius sugebėjimus, reikalingas ˛inias ir isilavinim¹. Darbas, kaip gamybos veiksnys, kartu yra prekė, įgyjama rinkoje, kurioje veikia paklausos ir pasiūlos dėsniai.

Darbo jėgos pasiūla yra tas visuomeninio darbo kiekis, kurį darbo rinkoje siūlo samdomieji darbuotojai. Darbo pasiūl¹ apibūdina individų sugebėjimas ir noras dirbti, esant alternatyvioms darbo u˛mokesčio, darbo s¹lygų, darbo laiko ir vietos pasirinkimo galimybėms. Darbo jėgos pasiūla plači¹ja prasme aprėpia u˛imtuosius ir bedarbius. Siaur¹ja prasme darbo jėgos pasiūla aprėpia tik bedarbius. Konkrečiomis ekonomikos s¹lygomis siūlomo darbo kiekį rinkoje ireikia aktyviai iekantys darbo, įregistruoti ir neįregistruoti darbo bir˛oje bedarbiai. Darbo jėgos pasiūlai įtakos turi ie pagrindiniai veiksniai: darbo u˛mokestis (darbo kaina), valstybės darbo politika, laisvalaikio vertybės.

Darbo jėgos paklausa yra tas darbo kiekis, kurį nori ir gali samdyti darbdaviai. Darbdavių galimybes samdyti darbo jėg¹ lemia daug veiksnių: darbo u˛mokestis (darbo kaina), įmonės gaminamos produkcijos kainos rinkoje, verslo ciklo fazės, profesinių s¹jungų veikla.

Darbo pasiūla ir paklausa yra pagrindiniai darbo rinkos veiksniai. Pusiausvyros take darbo u˛mokestis u˛tikrina tokį siūlomo darbo kiekį, kuris visikai patenkina darbdavių poreikius (Navickas ir kt., 1999). Vykstant gamybos procesams ir tenkinant darbo, kaip gamybos veiksnio, poreikį, susiformuoja darbo rinka.

Darbo rinkos samprata. Mokslinėje ekonominėje literatūroje esama nema˛ai įvairių teorijų, nagrinėjančių darbo rinkos procesus. Yra iskiriamos dvi kryptys, tiriančios darbo rinkos procesus:

darbo rinkos teorija, analizuojanti darbo rinkos struktūr¹, sudėtį, funkcionavimo galimybes (Schmid, 1995; Layard, 1991; Jackman, 1991; Nickell, 1991); nagrinėjanti darbo naumo ypatybes (Berggren, 1992; Clawson, 1980; Klein, 1989; Vorgt, 1990; Williams, 1992; Halsam, 1992); darbo jėgos isidėstymo problemas (Krugman, 1991; Olgaard, 2001); derybų, susijusių su darbo u˛mokesčiu, galimybes (Mayer, 1991; Rotschield, 1994; Rolle, 1997) ir pasiūlos bei paklausos pusiausvyrų būsenas;

darbo ekonomikos teorija, analizuojanti techninės pa˛angos, globalizacijos procesų lemiamus veiksnius bei poveikį darbo rinkai (Wielgosz, 1987; Carpenter, 1987; Womack, 1990; Jones, 1990; Roos, 1990); infliacijos ir nedarbo veiksnius (Sollow, 1998; Spycher, 1973; Thurow, 1978, ir kt.); darbo u˛mokesčio diferencijacijas įmonės lygiu ir derybas (Hearley, 1995; Geary, 1982; Kennan, 1982); darbdavių ir darbuotojų santykius (Bemardin, 1994; DeNisi, 1994; Worgotter, 1997; Huber, 1997).

Pagrindinės sritys, darančios did˛iausi¹ poveikį darbo rinkai, yra:

darbo jėgos charakteristikos (homogenikumas, ˛mogikasis kapitalas, heterogenikumas, socialinės charakteristikos);

isidėstymo procesai (veiksnių mobilumas, substitucija, vidinės ir iorinės rinkos);

kainos susidarymas;

ilyginamieji procesai (pusiausvyros tendencijos, struktūriniai nukrypimai nuo pusiausvyros).

Darbo rink¹ galima apibrė˛ti kaip viet¹ arba procedūr¹, kurioje s¹veikauja darbdavys ir darbo iekantis asmuo, norėdami sutarti dėl pačios darbo veiklos s¹lygų, laiko, darbo u˛mokesčio, socialinių imokų bei garantijų ir pan. Darbo rinka, sudedamoji rinkos ekonomikos dalis, be savo pagrindinės funkcijos – darbo jėgos paskirstymo tarp ekonominių veiklų, profesijų, teritorijų, įmonių atlieka dar dvi socialines ekonomines funkcijas: paskirsto gyventojų pajamas darbo u˛mokesčio forma ir tokiu būdu skatina darbo veikl¹; visiems formaliai sudaro vienodas galimybes pasinaudoti teise į darb¹ ir profesinį tobulėjim¹. Atitinkamai darbo rinkai būdingi specifiniai po˛ymiai:

darbo veiksnio specifikumas (darbas, kaip subjektyvus veiksnys, grind˛iamas asmeninių savybių principu, neatskiriamas nuo paties individo);

darbo veiksnio mobilumas (ribotas, palyginti su kitais gamybos veiksniais);

darbo rinkos daugiadimensikumas (darbo rink¹ sudaro daugybė dalinių rinkų, besiskiriančių teritoriniu, administraciniu, asmeniniu, kvalifikaciniu ir kt. po˛ymiais);

darbo pasiūlos ir paklausos s¹veikos pobūdis (darbo pasiūl¹ darbo rinkoje reguliuoja ekonominiai, demografiniai, kultūriniai, psichologiniai, socialiniai ir kt. veiksniai, o darbo paklaus¹ – labiau ekonominiai veiksniai; dėl neekonominių veiksnių inertikumo darbo pasiūla yra stabilesnė nei darbo paklaus¹);

informacijos ribotumas (darbo rinkos dalyviai neturi pakankamai isamios informacijos apie situacij¹ darbo rinkoje);

socialinis aspektas (egzistuojanti socialinė intervencija, veikianti per visuomeninius institutus, pakeičia teisines ir institucines darbo rinkos s¹lygas);

darbo jėgos kainos nustatymas (susidaranči¹ darbo kain¹ darbo rinkoje lemia keletas veiksnių: socialinis asmens statusas, s¹naudos, susijusios su gamyba ir investicijomis, rinkos reguliavimas ir pan.);

heterogenikumo principas (heterogeninės darbo rinkos analizės plotmėje skirtingai vertinamos moterų, vyrų, jaunimo, pagyvenusių asmenų, marginalinių darbo rinkos grupių u˛imtumo galimybės).

Kadangi darbo rinka – atvira sistema, jos funkcionavimo atvirum¹ veikia daugelis veiksnių. Jie gali būti priskiriami vidiniams ir ioriniams (Martinkus ir kt., 2005). Veiksnių struktūra, daranti įtak¹ darbo rinkai, pateikta 1 paveiksle.

1 pav. Darbo rink¹ veikiantys veiksniai

altinis: Martinkus B., Ber˛inskienė, D., 2005

Minėt¹sias veiksnių grupes atspindi įvairus makroekonominiai ir socialiniai rodikliai. Kintant iems veiksniams, kinta ir situacija darbo rinkoje. Todėl analizuojant darbo rink¹, būtina atsi˛velgti į visus pagrindinius veiksnius ir juos atspindinčius rodiklius.

Remiantis Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos į˛valga pagal regionines ir pasaulio tendencijas (2007), „pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomika pasi˛ymėjo ypač sparčiais (6,9%–10,3%) bendrojo vidaus produkto augimo tempais.“ „Nuo 2004 m. gegu˛ės mėnesio Lietuvos ekonomika yra bendros ES ekonominės erdvės dalis. <> Kaip ir daugumai naujųjų ES alių, Lietuvos ekonomikai būdingas besivejančios plėtros modelis: pagrindinis tikslas yra kuo greičiau priartėti prie ES ekonomikos ivystymo lygio. <> Lietuvoje per penkerius metus BVP vienam gyventojui perkamosios galios standartais palyginti su ES 15 padidėjo nuo 37% iki 48%, o palyginti su ES 25 – nuo 40% iki 52%.“ Spartus Lietuvos ekonomikos augimas lemia darbo jėgos paklausos alyje augim¹. Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos į˛valgoje teigiama, jog nedarbas „jau nėra alies ekonomikos problema“.

Lietuvoje iki 2001 m. nedarbo lygis nuolat augo ir 2001 m. sudarė 17,4%. 2002 metais prasidėjusios nedarbo lygio ma˛ėjimo ir u˛imtumo lygio augimo tendencijos tźsiasi iki iol. Dėl aukčiau paminėtos prie˛asties 2002 metai pasirinkti kaip pagrindinis atskaitos takas tolimesnei darbo rinkos analizei.

2006 metais Statistikos departamento prie LR Vyriausybės (toliau Statistikos departamento) duomenimis nedarbo lygis alyje sudarė 5,6%, o u˛imtumo lygis – 63,6%. Ma˛ėjant nedarbo lygiui, ilgalaikių bedarbių skaičius taip pat nuolat ma˛ėjo. 2002 m. ilgalaikiai bedarbiai sudarė 54,9% visų bedarbių, o 2006 m. jau tik 44,3%. Remiantis Statistikos departamento leid˛iamu „Demografijos metračiu 2006“, da˛niausiai ilgalaikiai bedarbiai yra vyresnio am˛iaus miesto gyventojai, negalintys prisitaikyti prie naujų darbo rinkos s¹lygų. Dėl ilgalaikio nedarbo prarandama darbo jėga, kuri neprisideda prie alies ekonominio augimo potencialo didinimo. Kadangi ilgalaikis nedarbas yra vienas pagrindinių socialinės rizikos ir skurdo veiksnių ir tiesiogiai susijźs su socialine atskirtimi, tai ma˛ėjanti ilgalaikių bedarbių dalis ma˛ina minėtų socialinių problemų atsiradimo tikimybź.

Kaip matyti i 2 paveiksle pateiktų duomenų, analizuojamojo laikotarpio metu nedarbo lygio ma˛ėjimo tempai buvo didesni u˛ u˛imtumo lygio augimo tempus. 2006 m., palyginti su 2001 m., kai buvo u˛fiksuotas paskutinis nedarbo lygio rodiklio augimas, nedarbo lygis suma˛ėjo 68%, u˛imtumo lygiui iaugus 11%.

2 pav. Nedarbo lygio ( ir u˛imtumo lygio (%) kitimas 2001–2006 metais

altinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Analizuojant nedarbo lygio ir u˛imtumo lygio duomenis pagal apskritis, beveik visose alies apskrityse pastebimos panaios tendencijos nedarbo lygio ma˛ėjimas yra spartesnis u˛ u˛imtumo lygio augim¹ (˛r. 1 pried¹). iame kontekste isiskiria Panevė˛io apskritis, kurioje ma˛ėjant nedarbo lygiui, ma˛ėja ir u˛imtumo lygis. I visų apskričių 2006 m. ma˛iausias nedarbo lygis buvo Marijampolės (2,6%) bei Vilniaus apskrityse (5%), o did˛iausias – Panevė˛io apskrityje (8%). U˛imtumo lygis atitinkamai buvo did˛iausias Vilniaus (67,2%) bei Marijampolės apskrityse (65,4%), o ma˛iausias – Panevė˛io apskrityje (57,3%) (˛r. 3 pav.).

Nedarbo lygis

U˛imtumo lygis

3 pav. Nedarbo ir u˛imtumo lygio skirtumai apskrityse lyginant su bendromis alies tendencijomis 2006 metais

altinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Kaip matyti i 3 pav. pateiktų duomenų, u˛imtumo lygio rodiklis Alytaus, Panevė˛io, iaulių ir Tauragės apskrityse yra ˛ymiai ma˛esnis u˛ alies u˛imtumo lygio rodiklį. Tai byloja apie nevienod¹ gyventojų aktyvumo lygį skirtingose apskrityse. Su did˛iausiu nukrypimu nuo bendrų alies tendencijų bei didesnėmis nei kitų apskričių darbo rinkos problemomis susiduria Panevė˛io apskritis. Viena iuos skirtumus lėmusių prie˛asčių 2006 m. prad˛ioje įvykźs did˛iausios Panevė˛io miesto įmonės AB „Ekranas“ bankrotas.

Nors tiek vyrų, tiek ir moterų u˛imtumo lygis 2002–2006 metų laikotarpiu nuolat didėjo, moterų u˛imtumas viso analizuojamo laikotarpio metu buvo ˛emesnis u˛ vyrų u˛imtum¹ (˛r. 1 lentelź). Nors analizuojamojo laikotarpio metu vyrų u˛imtumo lygis buvo 5 procentiniais punktais didesnis u˛ moterų u˛imtumo lygį, 2002 m. Statistikos departamento u˛fiksuotas vyrų ir moterų nedarbo lygio skirtumas 2005 ir 2006 m. beveik inyko.

1 lentelė

Vyrų ir moterų u˛imtumo ir nedarbo lygis ( 2002–2006 metais

U˛imtumo lygis (%)
Vyrai
Moterys
Nedarbo lygis (
Vyrai
Moterys

altinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės

Analizuojant 15 64 metų am˛iaus gyventojų u˛imtum¹ pagal am˛iaus grupes, galima iskirti did˛iausiu u˛imtumo lygiu pasi˛yminči¹ 25 54 metų am˛iaus grupź. Nuo 2002 metų u˛imtumo lygis ioje am˛iaus grupėje iaugo 6% ir 2006 m. sudarė 81,7%. Daugiausia, t. y. 20% analizuojamojo laikotarpio metu iaugo 55 64 metų am˛iaus asmenų u˛imtumo lygis, kurį i dalies galima paaikinti pensinio am˛iaus didėjimu. 2006 m. u˛imtumo lygis ioje am˛iaus grupėje sudarė 49,6%, Gyventojų u˛imtumo lygis 15 24 metų am˛iaus grupėje iki 2005 m. ma˛ėjźs, 2006 m. (lyginant su 2005 m.) iaugo 12%, iki 23,7%.

Esminių pokyčių u˛imtųjų struktūroje pagal ekonominės veiklos rūis analizuojamo 2002 2006 m. laikotarpio metu neįvyko. 2006 m. did˛iausia u˛imtųjų dalis buvo D (apdirbamosios gamybos) bei G (didmeninės ir ma˛meninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo) srityse, atitinkamai 17,65% ir 16,98% u˛imtųjų. Po jų sekė A (˛emės ūkio, med˛ioklės ir mikininkystės) sritis, kurioje dirbo 12,27% u˛imtųjų. Analizuojant u˛imtųjų dalies atskirose ūkio srityse kitim¹, paminėtina, kad nors apdirbamoji gamyba viso analizuojamo laikotarpio metu pirmavo pagal u˛imtųjų skaičių, nuo 2002 m. u˛imtųjų dalis ioje ūkinės veiklos srityje nuosekliai ma˛ėja. ˇemės ūkis, med˛ioklė ir mikininkystė iki 2003 m. pagal u˛imtųjų skaičių buvo antroji svarbiausia ūkinės veiklos sritis. Dėl vykdomos ˛emės ūkio reformos u˛imtųjų skaičius ioje ūkinės veiklos srityje analizuojamo laikotarpio metu taip pat nuosekliai ma˛ėjo. Nuo 2004 m. į antr¹j¹ viet¹ pagal u˛imtųjų skaičių pakilo ir iki 2006 m. isilaikė didmeninės ir ma˛meninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo sritis, kurioje u˛imtųjų dalis nuo 2003 m. nuolat didėja.

Analizuojamo 2002 2006 metų laikotarpio metu sparčiausiai augo u˛imtųjų skaičius ˛uvininkystės (237,5%), statybos (59,6%), nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos (42,6%) srityse. Atitinkamai iaugo ir u˛imtųjų iose ūkinės veiklos srityse dalis. Labiausiai u˛imtųjų skaičius suma˛ėjo ˛emės ūkio, med˛ioklės ir mikininkystės srityje (26,4%) ir privačių namų ūkio, samdančių namų ūkio darbininkus, veiklos (25%) srityje. Pa˛ymėtina, kad u˛imtųjų skaičius did˛iausias tose ekonominės veiklos rūyse, kuriose did˛iausias ūkio subjektų skaičius (didmeninė ir ma˛meninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas, nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla bei apdirbamoji gamyba).

Nedarbo ir u˛imtumo lygio rodiklių analizė pagal įvairius parametrus parodė, kad spartus ekonominis augimas analizuojamojo laikotarpio metu lėmė nedarbo lygio Lietuvoje ma˛ėjim¹ ir u˛imtumo lygio augim¹. Atsi˛velgiant į ias tendencijas, toliau analizuojami rodikliai, atspindintys auganči¹ darbo jėgos paklaus¹ ir ma˛ėjanči¹ darbo jėgos pasiūl¹.

Makroekonominiai ir socialiniai rodikliai, atspindintys auganči¹ darbo paklaus¹ ir ma˛ėjanči¹ pasiūl¹. Darbo paklausos pokytį rodo ne tik u˛imtumo ar nedarbo lygio pokyčiai, bet ir laisvų bei u˛imtų darbo vietų skaičiaus kitimas. Statistiniai duomenys, leid˛iantys įvertinti laisvų ir u˛imtų darbo vietų skaičiaus pokyčius, Lietuvoje renkami ir skelbiami nuo 2004 m. Analizuojamojo 2004 2007 metų laikotarpio metu pastebima tiek laisvų, tiek u˛imtų darbo vietų skaičiaus augimo tendencija. Nors 2005 m., lyginant su 2004 m., laisvų darbo vietų skaičius suma˛ėjo, 2007 m. II-ajį ketvirtį, lyginant su 2006 m. II-uoju ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius iaugo 42%. U˛imtų darbo vietų skaičiaus viso analizuojamojo 2004 2007 m. laikotarpio metu nuolat augo. 2007 m. II-ajį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, u˛imtų darbo vietų skaičius padidėjo 4%. Įvertinus tiek laisvų, tiek u˛imtų darbo vietų skaičiaus augim¹, galima teigti, jog darbo jėgos paklausa analizuojamojo laikotarpio metu nuosekliai augo. Antra vertus, spartus laisvų darbo vietų skaičiaus augimas, atspindi nepakankam¹ darbo jėgos pasiūl¹.

Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. III-ojo ketvirčio pabaigoje alyje buvo 29,3 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 19,3%, o palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu 22,3% (˛r. 4 pav.). 2007 m. III-ojo ketvirčio pabaigoje laisvų darbo vietų lygis alyje buvo 2,2 procento, tai yra 0,3 procentinio punkto daugiau nei praėjusį ketvirtį ir atitinkamu 2006 m. laikotarpiu. Did˛iausias laisvų darbo vietų lygis u˛fiksuotas statyboje 4,5%, vieajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime 3,7%, pramonėje 2,8%, finansiniame tarpininkavime 2,7%. Ma˛iausias laisvų darbo vietų lygis buvo vietime tik 0,5 procento

4 pav. Laisvų darbo vietų skaičiaus (tūkst.) kitimas
2004–2007 metais (ketvirčiais)

altinis: sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

2007 m. III-ojo ketvirčio pabaigoje daugiausia laisvų darbo vietų u˛fiksuota apdirbamojoje gamyboje – 7,4 tūkst (25,42%), statyboje 5,7 tūkst. (19,33%), didmeninės ir ma˛meninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo sektoriuje 4,3 tūkst. (14,84%), vieajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime 3,2 tūkst. (11,1%), transporto, sandėliavimo ir ryių įmonėse 2,3 tūkst. (8,0%). Ma˛iausia laisvų darbo vietų 2007 m. III-ojo ketvirčio pabaigoje buvo ˛emės ūkyje, med˛ioklėje, mikininkystėje ir ˛uvininkystėje 1,7% visų laisvų darbo vietų (˛r. 5 pav.).

D	Apdirbamoji gamyba
F	Statyba
G	Didmeninė ir ma˛meninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas
L	Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas
I	Transportas, sandėliavimas ir ryiai

5 pav. Laisvų darbo vietų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūis 2007 m. III-ajį ketv.

altinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Veikiančių ūkio subjektų skaičius analizuojamojo 2002 2006 metų laikotarpio metu taip pat nuosekliai augo (˛r. 2 lentelź). Did˛iausias (4%) veikiančių ūkio subjektų skaičiaus augimas, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, u˛fiksuotas 2006 metais. Nuo 2002 iki 2006 metų veikiančių ūkio subjektų skaičius iaugo 12%.

2 lentelė

Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pabaigoje 2002–2006 metais (vnt.)

Metai
Veikiančių ūkio subjektų skaičius

altinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės

Veikiančių ūkio subjektų skaičiaus augimas yra svarbus darbo jėgos paklaus¹ formuojantis veiksnys. Atsi˛velgiant į tai, kad veikiančių ūkio subjektų skaičiaus augimas buvo ma˛esnis nei u˛imtų darbo vietų skaičiaus augimas, galima daryti prielaid¹, kad naujos darbo vietos buvo kuriamos tiek jau veikiančiuose, tiek naujai susikūrusiuose ūkio subjektuose.

Veikiančių ūkio subjektų skaičius analizuojamojo 2002–2006 metų laikotarpiu nuosekliai augo Vilniaus ir Tauragės apskrityse. Nors kitose apskrityse veikiančių ūkio subjektų skaičius kito netolygiai, visose jose 2006 m., palyginti su 2005 m., ūkio subjektų skaičius iaugo. Ypač sparčiai veikiančių ūkio subjektų skaičius 2006 m., lyginant su 2005 m., iaugo Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse, atitinkamai 6,9%, 6,5% ir 5,3%. Panevė˛io apskrityje iki 2005 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius nuolat didėjźs, 2006 m., palyginti su 2005, suma˛ėjo 3,4%. Tokiam ūkio subjektų skaičiaus pasikeitimui įtakos turėjo ir AB „Ekranas“ bei su ios įmonės veikla glaud˛iai susijusių įmonių (pvz., UAB „Ekmecha“) bankrotai.

R. D. Williams (2004) bei L. Osberg (1995) siūlo darbo paklaus¹ ir jos pokyčius vertinti pagal u˛imtų gyventojų dirbtų valandų skaičių ir jo kitim¹. Statistikos departamento duomenimis vidutinis per savaitź dirbtų valandų skaičius nuo 2002 m. nuolat augo. Jei 2002 m vidutinis dirbtų valandų skaičius per savaitź buvo 37,8, tai 2006 m. jau 38,6. Atitinkamai iaugo ir u˛imtų gyventojų, dirbančių 40 ir daugiau valandų per savaitź, skaičius (˛r. 6 pav.). Analizuojamo laikotarpio metu nuosekliai augźs per savaitź vidutinikai dirbtų valandų skaičius byloja apie minėto laikotarpio metu nuosekliai augusi¹ darbo jėgos paklaus¹.

6 pav. U˛imtų gyventojų skaičius (tūkst.) pagal dirbamų valandų per savaitź skaičių 2002–2006 metais

altinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Darbo paklausos augim¹ atspindi ir suma˛ėjusi i darbo atleistų asmenų, skaičiuojant nuo visų bedarbių, dalis. Atleistų i darbo asmenų dalis, skaičiuojant nuo visų bedarbių, 2002 m. sudariusi 38%, 2006 m. suma˛ėjo iki 21%. Atlikus u˛imtųjų ir bedarbių skaičiaus pagal profesijų grupes pokyčių analizź, galima vertinti bendros darbo paklausos struktūros pokyčius. Nuo 2002 m. u˛imtųjų skaičius labiausiai iaugo iose profesijų grupėse: ginkluotųjų pajėgų tarnautojų (43,8%), specialistų (23,4%), įstatymų leidėjų, vyresniųjų pareigūnų ir valdytojų (22%) bei kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (19,3%) grupėse. Atitinkamai bedarbių skaičius labiausiai suma˛ėjo tokiose profesijų grupėse kaip jaunesnieji tarnautojai (72,2%), jaunesnieji specialistai ir technikai (70,5%), kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai (68%) bei aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai (66%). Did˛iausias bedarbių skaičius 2006 m. buvo nekvalifikuotų darbininkų bei kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų grupėse, o ma˛iausias įstatymų leidėjų, vyresniųjų pareigūnų ir valdytojų, kvalifikuotų prekinio ˛emės ūkio ir ˛uvininkystės darbininkų bei specialistų grupėse. Įvertinus minėtus pokyčius, galima daryti prielaid¹, kad Lietuvoje analizuojamojo laikotarpio metu iaugo darbuotojų, turinčių aukt¹jį bei profesinį isilavinim¹, poreikis. Ma˛ėjantis bedarbių ir augantis u˛imtųjų skaičius kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų profesijų grupėse rodo, jog paklausa ios profesijų grupės darbuotojams taip pat didėja.

Darbo pasiūlos pokyčius pirmiausia atspindi alies gyventojų skaičiaus pokyčiai. Nuo 1992 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat ma˛ėjo. 2006 m., palyginti su 1991 m., gyventojų skaičius Lietuvoje suma˛ėjo 8%.

Gyventojų skaičiaus kitimas pagal am˛iaus grupes analizuojamojo 2002 2006 m. laikotarpio metu pateikiamas 3 lentelėje. Analizuoti gyventojų skaičiaus kitim¹ pagal am˛iaus grupes tikslinga atsi˛velgiant į tai, kad 15 64 metų am˛iaus grupės alies gyventojai yra svarbiausias darbo jėgos pasiūlos elementas.

3 lentelė

Gyventojų skaičiaus kitimas pagal am˛iaus grupes metų prad˛ioje 2002–2007 metais (asmenys)

altinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės

Nuo 2003 metų 15 64 metų am˛iaus grupės alies gyventojų skaičius, nors ir ne˛ymiai, tačiau nuosekliai ma˛ėjo. Atitinkamai visu analizuojamuoju 2002–2006 m. laikotarpiu nuosekliai didėjo alies gyventojų, patenkančių į senyvo am˛iaus ˛monių (65 ir daugiau metų) grupź, skaičius. ios am˛iaus grupės gyventojų skaičius vidutinikai padidėja apie 1% kasmet. Analizuojant alies gyventojų struktūros pagal atskiras am˛iaus grupes kitim¹, pastebėta, kad 15 64 metų am˛iaus gyventojų dalis nuo 66,8% 2002 m. iaugo iki 68,5% 2007 m. prad˛ioje. Taip pat didėja ir senyvo am˛iaus alies gyventojų dalis. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sparčiai ma˛ėja alies gyventojų, patenkančių į 0 14 metų am˛iau grupź, skaičius ir dalis gyventojų struktūroje. Vidutinikai kasmet nuo 2001 metų 0 14 metų am˛iaus gyventojų skaičius ma˛ėjo po 4%. Atsi˛velgiant į spartų 0 14 metų am˛iaus grupės alies gyventojų skaičiaus ma˛ėjim¹, galima prognozuoti, kad darbo jėgos pasiūla artimiausiais metais dar labiau suma˛ės.

Did˛iausia 15 64 metų am˛iaus gyventojų dalis tarp visų apskrities gyventojų 2007 m. prad˛ioje buvo Vilniaus apskrityje (71%), ma˛iausia – Marijampolės ir Tauragės apskrityse (po 66%). Visose Lietuvos apskrityse sparčiai didėja senyvo am˛iaus gyventojų ir ma˛ėja gyventojų, patenkančių į 0 14 metų am˛iaus grupź, dalis. Sparčiausiai 0 14 metų am˛iaus gyventojų skaičius 2002 2006 m. laikotarpiu ma˛ėjo Utenos (24%) ir Alytaus apskrityse (20,9%), o lėčiausiai Vilniaus apskrityje (15,3%). 65 metų ir vyresnio am˛iaus alies gyventojų skaičius analizuojamuoju laikotarpiu sparčiausiai augo Vilniaus (11,8%) ir Klaipėdos (9,8%) apskrityse, o lėčiausiai Tauragės apskrityje (0,3%). Atsi˛velgiant į aukčiau įvardintas gyventojų skaičiaus kitimo tendencijas, galima prognozuoti, kad su darbo jėgos pasiūlos ma˛ėjimo problema ateityje susidurs visos alies apskritys.

Pagrindinės gyventojų skaičiaus ma˛ėjimo prie˛astys yra:

ma˛ėjantis gimstamumas;

neigiamas migracijos saldo.

Viena i gyventojų skaičiaus ma˛ėjimo Lietuvoje prie˛asčių yra ma˛ėjantis gimstamumas. 1990 m. prasidėjusi gimusiųjų skaičius ma˛ėjimo tendencija tźsėsi iki 2003 metų. Nors 2003 m. gimusiųjų skaičius pradėjo didėti ir iki 2006 m. gimstamumo rodiklis iaugo 7% iki 9,2 gimusiųjų 1000 alies gyventojų, tačiau gimstamumo lygis, kurį atspindi suminis gimstamumo rodiklis, vis dar ilieka ˛emas ir neu˛tikrina kartų kaitos. 2006 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,31 (2002 m. – 1,24). is rodiklis turėtų svyruoti apie 2,1 (kiekviena moteris turėtų pagimdyti ma˛iausiai po 2 kūdikius), kad būtų u˛tikrinta kartų kaita ir stabilus gyventojų skaičius alyje (Demografijos metratis, 2007).

Ma˛ėjantis gimstamumas ir netolygiai kintantis, bet ilaikantis ne˛ymų augim¹ mirtingumas atsispindi neigiamame natūralios kaitos rodiklyje. 2006 m. natūralios kaitos rodiklis buvo -13.548 ir palyginti su 2002 m. padidėjo 23%. 1990–2006 m. laikotarpiu dėl natūralios kaitos Lietuva neteko 49 tūkst. gyventojų. Apskričių gimstamumo ir natūralios kaitos rodikliai atspindi bendr¹ alies gyventojų ma˛ėjimo tendencij¹ ir yra pateikiami io mokslinio tyrimo darbo prieduose (˛r. 2 pried¹). Ma˛ėjant alies gyventojų skaičiui, ma˛ėja ir darbingo am˛iaus gyventojų skaičius, o kartu ir darbo jėgos pasiūla.

Dar viena svarbi alies gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos pasiūlos ma˛ėjimo prie˛astis yra gyventojų emigracija. Iaugźs migracinis mobilumas yra vienas iuolaikinės visuomenės raidos bruo˛ų, ypač būdingas pokomunistinėms alims, tarp jų ir Lietuvai (Sipavičienė, 2006). Iki 1990 viena i alies gyventojų skaičiaus augimo prie˛asčių buvo migracija i buvusios TSRS, tačiau į proces¹ pakeitė masinė emigracija, praėjusį deimtmetį siekusi vidutinikai 20 25 tūkst. ˛monių kasmet. Tiksliai įvertinti i Lietuvos emigravusiųjų ˛monių skaičių yra sudėtinga, kadangi daugiau nei pusė visų emigravusiųjų nedeklaruoja savo ivykimo. Statistikos departamento skaičiavimu ypač didelė emigravusių alies gyventojų dalis nedeklaravo savo ivykimo 2001 m. (69%) ir 2005 m. (68%). „Demografijos metračio 2006“ (2007) duomenimis, nuo 1990 m., įvertinant deklaruotus ir nedeklaruotus ivykimus, emigravo 447 tūkst. alies gyventojų, imigravo – 87 tūkst. ˛monių. iuo laikotarpiu neigiamas migracijos saldo sudarė 360 tūkst. gyventojų. I Lietuvos emigravusių alies gyventojų skaičius nuo 315,4 tūkst. asmenų 2002 m. iaugo iki 418,7 tūkst. asmenų 2005 metais; atitinkamai augo ir neigiamas migracijos saldo (˛r. 7 pav.) 2006 m. i Lietuvos emigravo 27,8 tūkst. alies gyventojų. Nuo 2000 m. i alies vidutinikai kasmet ivyksta 27 tūkst. gyventojų.

7 pav. Įmigravusiųjų, emigravusiųjų skaičiaus (vnt.) pokyčiai ir migracijos saldo (vnt.) 2002–2006 metais

altinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Emigravusių gyventojų am˛iaus analizė parodė, kad daugiausia ivyksta jauni, darbingo am˛iaus alies gyventojai. „2006 m. penktadalį emigrantų sudarė 25–29 metų am˛iaus gyventojai, 20–24 metų am˛iaus gyventojai – 15 procentų ir 30–34 metų am˛iaus – 12 procentų. <> 60 metų ir vyresnio am˛iaus gyventojai 2006 m. sudarė nedidelź dalį – apie 4 procentus visų emigrantų. <> 2006 m. kas septintas emigruojantis asmuo buvo 0–14 metų am˛iaus vaikas“ (Demografijos metratis, 2007). Nors ie Statistikos departamento pateikti duomenys atspindi tik deklaravusių savo ivykim¹ emigrantų pasiskirstym¹ pagal am˛ių, tačiau tikėtina, kad panaus emigravusių alies gyventojų pasiskirstymas pagal am˛ių yra ir tarp savo ivykimo nedeklaravusių asmenų.

Svarbus emigruojančių alies gyventojų po˛ymis yra tai, jog nema˛a dalis ivykstančiųjų neturi darbo. 2006 m. ei i deimties 15 metų ir vyresnio am˛iaus emigrantų prie ivykdami nedirbo (Demografijos metratis, 2007).

Lietuvos demografinių rodiklių analizė parodė, jog alies gyventojų skaičiaus ma˛ėjim¹ lėmė tiek neigiama natūrali kaita, tiek ir neigiamas migracijos saldo. Atsi˛velgiant į tai, kad analizuojamojo 1990–2006 metų laikotarpio metu dėl natūralios gyventojų kaitos alies gyventojų skaičius suma˛ėjo 49 tūkst., o dėl migracinių procesų 360 tūkst., galima daryti ivad¹, kad did˛iausi¹ įtak¹ gyventojų skaičiaus ma˛ėjimui turėjo emigraciniai procesai (˛r. 8 pav.).

8 pav. Natūralios kaitos ir migracijos saldo (vnt.) pokyčiai 1990–2006 metais

altinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Lietuvos darbo bir˛os u˛sakymu Darbo ir socialinių tyrimų institutas 2006 m. atliko mokslinį tyrim¹ tema ,,Darbo jėgos paklausos bei darbo vietų u˛pildymo problemų tyrimas“. io tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojų teritorinis ir profesinis mobilumas yra nepakankamas. Tai rodo, kad bedarbiai nepasinaudoja darbo pasiūlos galimybėmis kituose alies regionuose. Teritorinio mobilumo nepakankamum¹ atspindi ir nedarbo bei u˛imtumo lygio skirtumai apskrityse. alies gyventojai taip pat nepakankamai efektyviai naudojamasi galimybe keisti turimas profesines kvalifikacijas. Atsi˛velgiant į emigracijos mastus ir tendencijas, galima teigti, jog nedirbantys asmenys labiau linkź emigruoti i alies nei iekoti darbo kitoje alies teritorijoje ar keisti profesinź kvalifikacij¹ ir likti dirbti Lietuvoje.

Statistikos departamentas fiksuoja darbo jėg¹ ir jos pokyčius nuo 1998 metų. Visu 1998 2006 m. laikotarpiu buvo stebima nuolatinė darbo jėgos ma˛ėjimo tendencija. Kartu ma˛ėjo ir santykinė darbo jėgos dalis visų alies gyventojų struktūroje. Darbo jėgos dalis, skaičiuojant nuo visų alies gyventojų, suma˛ėjo nuo 48,3% 1998 m. iki 46,8% 2006 metais.

Darbo jėgos aktyvumo lygis yra dar vienas svarbus darbo jėgos pasiūl¹ ir paklaus¹ atspindintis rodiklis. Darbo jėgos aktyvumo lygis, 1999 m. pasiekźs aukčiausi¹ savo reikmź (72,1%), vėlesniais metais nuosekliai ma˛ėjo ir 2006 m. tesudarė 67,4%. Analizuojant darbo jėgos aktyvum¹ skirtingose alies apskrityse, matyti, kad did˛iausias darbo jėgos aktyvumo lygis 2006 m. buvo Vilniaus (70,8%) ir Marijampolės apskrityse (68%). Atitinkamai ma˛iausias – Alytaus (61,8%) ir Panevė˛io apskrityse (62,3%) (˛r. 1 pried¹ ). Darbo jėgos aktyvumo lygis alyje 2006 m., palyginti su 1999 m., suma˛ėjo 6,5%. ie darbo jėgos aktyvumo lygio pokyčiai leid˛ia teigti, jog viena i spartaus nedarbo lygio ma˛ėjimo prie˛asčių Lietuvoje yra ma˛ėjantis aktyvių gyventojų, priskiriamų darbo jėgai, skaičius.

Nors 25 54 metų am˛iaus grupės gyventojai pasi˛ymi did˛iausiu aktyvumo lygiu, jis per pastaruosius penkerius metus nuolat ma˛ėjo ir atitiko visos alies gyventojų aktyvumo lygio ma˛ėjimo tendencijas. Analizuojamuoju 2002–2006 metų laikotarpiu ios am˛iaus grupės gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis suma˛ėjo 2,6% ir 2006 m. sudarė 86,2%. 15–24 metų am˛iaus grupėje darbo jėgos aktyvumo lygis analizuojamuoju 2002 2006 m. laikotarpiu suma˛ėjo 14,3%. Iaugźs darbo jėgos aktyvumo lygis pastebimas tik 55 64 metų am˛iaus grupėje. Nuo 2002 m. ių asmenų darbo jėgos aktyvumo lygis iaugo 13,5% ir 2006 m. sudarė 52,9%. Ma˛ėjantį jaunesnio am˛iaus darbo jėgos aktyvumo lygį galima būtų i dalies paaikinti dideliu nedeklaruojamos emigracijos mastu. Nedeklaravź ivykimo gyventojai patenka į gyventojų skaičiaus apskait¹, tačiau nepatenka į darbo jėgos apskait¹, o tai daro įtak¹ darbo jėgos aktyvumo lygio vertinimui.

Darbo jėgos pasiūl¹ bei paklaus¹ atspindi ir u˛imtų gyventojų dalies, skaičiuojant nuo visos darbo jėgos, rodiklis. io rodiklio reikmė nuo 86,2% 2002 metais analizuojamuoju laikotarpiu nuolat didėjo ir 2006 m. sudarė 94,4%. U˛imtų gyventojų dalies, skaičiuojant nuo visos darbo jėgos, kitimo tendencijos alies apskrityse atspindi bendras io rodiklio augimo tendencijas. 2006 m. did˛iausia u˛imtų gyventojų, skaičiuojant nuo visos darbo jėgos, dalis buvo Marijampolės (97,4%), Tauragės (95,7%) ir Vilniaus (95%) apskrityse, o ma˛iausia – Panevė˛io apskrityje (92%). Aukta u˛imtų gyventojų dalies, skaičiuojant nuo visos darbo jėgos, rodiklio reikmė rodo, jog esamas darbo jėgos pasiūlos potencialas jau yra beveik inaudotas.

Darbo jėgos aktyvumo lygio ir u˛imtų gyventojų dalies, skaičiuojant nuo visos darbo jėgos, rodiklių kitimas analizuojamuoju 2002–2006 m. laikotarpiu pavaizduotas 9 paveiksle.

9 pav. Darbo jėgos aktyvumo lygio ir u˛imtų gyventojų dalies, skaičiuojant nuo visos darbo jėgos, rodikliai 2002–2006 metais

altinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Ma˛ėjanči¹ darbo jėgos pasiūl¹ atspindi vidutinio darbo u˛mokesčio alyje augimas. Vidutinis mėnesinis bruto darbo u˛mokestis (VDU) Lietuvoje 2000 2006 m. laikotarpiu iaugo 54% ir 2006 m. sudarė 1496 Lt. Vien 2006 m., lyginant su 2005 m., vidutinio mėnesinio bruto darbo u˛mokestis iaugo 17%. 2007 m. II-ajį ketvirtį VDU alyje sudarė 1826,3 Lt. Vidutinio mėnesinio darbo u˛mokesčio analizė pagal ekonominės veiklos rūis parodė, jog 2007 m. II-ajį ketvirtį did˛iausias vidutinis mėnesinis bruto darbo u˛mokestis buvo finansinio tarpininkavimo (3640,2 Lt), vieojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (2248,1 Lt) bei kasybos ir karjerų eksploatavimo (2300,5 Lt) srityse. Tuo tarpu ma˛iausias vidutinis mėnesinis bruto darbo u˛mokestis buvo viebučių ir restoranų (1069,1 Lt) bei ˛emės ūkio, med˛ioklės ir mikininkystės (1427,4 Lt) srityse.

Sparčiausias VDU augimas 2007 m. II-ajį ketvirtį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, u˛fiksuotas statybos (31%) ir ˛uvininkystės (28%) srityse. Sparčiau negu vidutinikai vidutinis mėnesinis bruto darbo u˛mokestis augo ˛emės ūkio, med˛ioklės ir mikininkystės (24%), apdirbamosios gamybos (24%) bei didmeninės ir ma˛meninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo (21%) srityse. Statybos srityje darbo u˛mokestis sparčiausiai augo 2004 m. ir 2006 m., o ˛uvininkystės srityje 2003, 2004 ir 2007 metais. Darbo u˛mokesčio Lietuvoje analizė leid˛ia teigti, kad darbo jėgos pasiūlos ma˛ėjimas analizuojamuoju laikotarpiu lėmė spartų vidutinio mėnesinio bruto darbo u˛mokesčio augim¹.

Remiantis AB SEB Vilniaus banko ekspertų pateikiama Lietuvos makroekonomikos ap˛valga (2007) ir darbo rinkos vertinimais, 2007 m. II-ajį ketvirtį, palyginti su 2006 m. II-uoju ketvirčiu, did˛iausi¹ įtak¹ vidutinio mėnesinio atlyginimo augimui, eliminavus minimalios mėnesinės algos pokyčių įtak¹, privačiame sektoriuje turėjo VDU augimas finansinio tarpininkavimo srityje.

Apie ma˛ėjanči¹ darbo jėgos pasiūl¹ byloja ir nuo 2004 m. stebima spartesnio vidutinio mėnesinio bruto darbo u˛mokesčio augimo, lyginant su darbo jėgos sukuriamos pridėtinės vertės augimu, tendencija (˛r. 10 pav.).

10 pav. Darbo naumo ir VDU kitimas ( metais

altinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Makroekonominė situacija, kai vidutinis mėnesinis bruto darbo u˛mokestis auga sparčiau nei darbo naumas, nėra vertinama vien tik teigiamai, kadangi ji gali paskatinti infliacinius procesus. Remiantis AB SEB Vilniaus banko makroekonomikos ap˛valgoje (2007) pateikiamu darbo rinkos vertinimu, iuo metu uoliuojantis darbo u˛mokesčio augimas ne tiek padeda didinti u˛imtum¹, kiek iliustruoja konkurencinź darbdavių kov¹, siekiant ilaikyti arba pervilioti tinkamus darbuotojus. AB SEB Vilniaus banko ekspertai teigia, jog Lietuvos ekonomikos augimas yra per˛engźs vadinam¹jį NAIRU (angl. non-accelerating inflation rate of unemployment), t. y. infliacijos nespartinantį nedarbo lygį. Kitaip tariant, darbo jėgos trūkumas verčia darbdavius didinti darbo u˛mokestį, o augančios verslo s¹naudos savo ruo˛tu spartina kainų lygio kilim¹, nes darbo naumo augimas nekompensuoja darbo u˛mokesčio augimo tempų. Trumpo laikotarpio metu darbo jėgos trūkumas didina infliacijos rizik¹, o ilgame laikotarpyje – stabdo ekonomikos plėtr¹.

Kaip parodė atlikta makroekonominių ir socialinių rodiklių analizė, nedarbo lygio ma˛ėjim¹ lemia tiek auganti darbo jėgos paklausa, tiek ma˛ėjanti darbo jėgos pasiūla.

Lietuvos įmonės darbo pasiūlos trūkumo problem¹ sprend˛ia įsive˛damos darbo jėg¹ i trečiųjų (ne ES) alių. ios tendencijos ypač sustiprėjo 2005 2007 m. laikotarpiu. 2006 m., palyginti su 2002 m., u˛sieniečiams iduodamų leidimų dirbti skaičius iaugo daugiau nei 6 kartus (˛r. 11 pav.). Daugiausia leidimų dirbti Lietuvoje iduota tarptautinių reisų vairuotojams, statybininkams montuotojams ir statybininkams apdailininkams, laivų korpusų surinkėjams ir suvirintojams, suvirintojams elektra bei virėjams ir kepėjams. Daugiausia leidimų dirbti Lietuvoje yra iduota Baltarusijos ir Ukrainos gyventojams. 2006 m. ių alių darbuotojai sudarė 70% visų i trečiųjų alių į Lietuv¹ dirbti atvykusių asmenų, o 2007 m. I-ajį pusmetį net 83,6%.

11 pav. U˛sieniečiams iduotų darbo leidimų skaičiaus kitimas nuo 2002 m. iki 2007 10 31

altinis: Lietuvos darbo bir˛a

Nors u˛sieniečiams iduodamų leidimų dirbti, o kartu ir darbuotojų i trečiųjų alių skaičius per pastaruosius metus sparčiai iaugo, jų skaičius yra nedidelis palyginti su neigiamo gyventojų prieaugio ir migracijos saldo s¹lygotu alies gyventojų skaičiaus, o kartu darbo jėgos pasiūlos ma˛ėjimu. Norint i trečiųjų alių įve˛ama darbo jėga patenkinti aukčiau paminėtų veiksnių s¹lygot¹ darbo jėgos trūkum¹, reikėtų labai ˛enkliai padidinti i trečiųjų alių įve˛amų darbuotojų skaičių.

Siekiant įvertinti ekonominius nuostolius, kuriuos Lietuva patyrė dėl intensyvios emigracijos bei ma˛ėjančio gimstamumo s¹lygoto darbo jėgos pasiūlos ma˛ėjimo, galima naudoti pakoreguoto BVP kitimo indekso metod¹ (Pocius ir kt., 2005). Ekonominis nuostolis yra apskaičiuojamas pagal ˛emiau pateikt¹ lygybź, nuostolius prilyginant dėl ma˛esnio nei prognozuota u˛imtųjų skaičiaus nesukurtoms BVP apimtims.

kur ekonominis nuostolis; – bazinio laikotarpio darbo naumas; – u˛imtųjų skaičiaus pokytis, apskaičiuojamas kaip potencialaus ir faktinio u˛imtųjų skaičiaus skirtumas.

Darbo naumas yra prilyginamas pridėtinei vertei, kuri¹ vidutinikai sukuria vienas u˛imtasis per metus. Kiekvienų metų u˛imtųjų skaičiaus pokytis apskaičiuojamas kaip kiekvienų metų potencialaus u˛imtųjų skaičiaus ir tų metų realaus u˛imtųjų skaičiaus skirtumas. U˛imtųjų skaičiaus kitimo 1998–2006 metais prognozė remiasi prielaida, kad u˛imtųjų skaičius kiekvienais metais, lyginant su 1997 metų u˛imtųjų skaičiumi, kuris, gyventojų u˛imtumo tyrimo duomenimis, siekė 1570,7 tūkstančius, didės po 1,5 procento. Realaus u˛imtųjų skaičiaus 1998–2006 metais kitim¹ lėmė ma˛ėjantis gimstamumas ir auganti darbingo am˛iaus asmenų emigracija. ie veiksniai neleido didėti u˛imtųjų skaičiui, o kartu ir sukurti papildomos pridėtinės vertės. 4 lentelėje pateikiami duomenys, kuriais remiantis gali būti apskaičiuojamas ekonominis nuostolis dėl ma˛esnio nei prognozuota u˛imtųjų skaičiaus augimo.

4 lentelė

U˛imtųjų skaičius (prognozuojamas ir realus), u˛imtųjų skaičiaus pokytis ir darbo naumas 2002–2006 metais


U˛imtųjų skaičius (tūkst.) 1997 m. prognozė
Faktinis u˛imtųjų skaičius (tūkst.)
U˛imtųjų skaičiaus pokytis (tūkst.)
Darbo naumas (tūkst. Lt)

Pastaba: lentelė sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės statistikos duomenimis

Atlikti ekonominio nuostolio skaičiavimai parodė, jog patiriamas ekonominis nuostolis dėl emigracijos ir ma˛ėjančio gimstamumo analizuojamuoju 2002–2006 metų laikotarpiu nuolat augo. 2006 m., palyginti su 2002 m., ekonominis nuostolis iaugo 55,4% ir 2006 m. sudarė 14.717,6 mln. litų (˛r. 12 pav.).

12 pav. Ekonominis nuostolis dėl ma˛esnio nei prognozuota u˛imtųjų skaičiaus augimo 2002–2006 metais

Atlikti skaičiavimai parodė, jog alis dėl vis augančios emigracijos ir ma˛ėjančio gimstamumo patiria didelių ekonomių nuostolių. Tais atvejais, kai alies ekonomikos plėtra yra labiau orientuota į tradicines, ypač daug darbo reikalingas ekonomines veiklas, ma˛ėjanti darbo jėgos pasiūla kelia grėsmź alies ekonomikos plėtrai. Dėl to būtina daugiau dėmesio skirti darbo naumo didinimui, kurio pagrindas efektyvus didelź pridėtinź vertź kuriančios darbo jėgos panaudojimas.

Kadangi Lietuva – ES narė ir dalyvauja bendros ES erdvės kūrimo procese, Lietuvos darbo rink¹ neivengiamai veikia kitų ES alių-narių darbo rinkose vykstantys pokyčiai. Siekiant tinkamai įvertinti Lietuvos darbo rink¹ ir galimas pokyčių joje tendencijas, būtina palyginti Lietuvos darbo rink¹ Europos S¹jungos kontekste.

Kaip teigiama Europos Komisijos parengtoje ataskaitoje „U˛imtumas Europoje 2007“, 2006 m., sparčiau nei buvo prognozuota augant visos Europos S¹jungos ekonomikai, ˛ymiai pagerėjo ir padėtis ES darbo rinkose. U˛imtumas ES 27 alyse 2006 m., palyginti su 2005 m., iaugo 1,4% ir tai buvo did˛iausias nuo 2000 m. u˛imtumo augimo tempas. ES 27 alyse 2006 m., palyginti su 2005 m., darbo naumas (matuojamas BVP, tenkančiu vienam u˛imtajam) iaugo 1,5% ir buvo iek tiek didesnis nei JAV (1,4%). Did˛iausia pa˛anga 2006 m, lyginant su ankstesniais penkeriais metais, padaryta ir siekiant Lisabonos strategijoje numatyto bendro ES gyventojų 70% u˛imtumo lygio tikslo bei 60% moterų ir 50% vyresnio am˛iaus (55 64 metų am˛iaus grupės) asmenų u˛imtumo lygio tikslų 2010 metais. 2006 m. bendras visų ES gyventojų, moterų ir vyresnio am˛iaus (55 64 metų am˛iaus grupės) asmenų u˛imtumas buvo atitinkamai 64,3 %, 57,1 % ir 43,5 %.

Lyginant Lietuvos ir kitų ES alių nedarbo ir u˛imtumo lygio rodiklius, paminėtina, kad 2006 m. Lietuvos nedarbo lygio rodiklis buvo vienas ma˛iausių tarp ES alių. Kartu Lietuvos nedarbo lygio rodiklis 2006 m. buvo gerokai ma˛esnis tiek u˛ ES 15, tiek u˛ ES 25 alių nedarbo lygio rodiklį (˛r. 13 pav.).

13 pav. Nedarbo lygio rodiklio kitimas ES 25 alyse, ES 15 alyse ir Lietuvoje 2002–2006 metais

altinis: sudaryta autorių, remiantis Eurostat duomenimis

Aukčiausias nedarbo lygis tarp ES alių-narių 2006 m. buvo Lenkijoje (13,8%) ir Slovakijoje (13,4%), ma˛iausias – Olandijoje ir Danijoje, po 3,9%. Nuo 2003 m. tiek ES 15 alių, tiek ES 25 alių nedarbo lygio rodiklis ma˛ėjo. Pastebėtina, kad analizuojamuoju laikotarpiu nedarbo lygis Lietuvoje ma˛ėjo kur kas sparčiau nei ES 15 bei ES 25 nedarbo lygis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nedarbo lygis Lietuvoje ma˛ėjo nuo 2002 m., 2002–2005 m. laikotarpio metu jis buvo auktesnis u˛ ES alių vidurkį.

Visu analizuojamuoju 2002–2006 metų laikotarpiu u˛imtumo lygis Lietuvoje buvo ma˛esnis tiek u˛ 15 senųjų ES alių-narių, tiek u˛ 25 ES alių-narių u˛imtumo lygio rodiklį, kurie 2006 metais atitinkamai sudarė 66% ir 64,7% (˛r. 14 pav.). Did˛iausias u˛imtumo lygis 2006 m. buvo Danijoje (77,4%) ir Olandijoje (74,3%), ma˛iausias – Lenkijoje (54,5%) ir Maltoje (54,8%). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ES alys-narės, pasi˛yminčios auktu u˛imtumo lygiu, kartu pasi˛ymi ir ˛emu nedarbo lygio rodikliu.

14 pav. U˛imtumo lygio rodiklio kitimas ES 25 alyse,
ES 15 alyse ir Lietuvoje 2002–2006 metais

altinis: sudaryta autorių, remiantis Eurostat duomenimis

Nors visu analizuojamuoju 2002–2006 m. laikotarpiu u˛imtumo lygis Lietuvoje buvo ˛emesnis u˛ ES 15 ir ES 25 alių u˛imtumo lygio rodiklį, jis augo sparčiau nei ES 15 bei ES 25 alyse. Lietuva visu analizuojamuoju laikotarpiu palaipsniui artėjo tiek prie ES 15 alių, tiek prie ES 25 alių u˛imtumo lygio rodiklio.

Nedarbo ir u˛imtumo lygio skirtumai tarp ES alių narių rodo, kad ES alys-narės susiduria su skirtingomis darbo rinkos problemomis. Minėti skirtumai taip pat leid˛ia daryti prielaid¹, kad darbo jėga ES alyse dar nėra pakankamai mobili.

Remiantis bendrai Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato bei Europos S¹jungos statistikos agentūros „Eurostat“ (toliau – Eurostat) parengtu leidiniu „Socialinė aplinka Europos S¹jungoje 2005 2006“ (2007), nuo 2010 m. Europos S¹junga susidurs su pirmosiomis visuomenės senėjimo pasekmėmis. Lietuvoje kasmet didėjant neigiamam natūralios kaitos rodikliui, taip pat stebimas visuomenės senėjimo procesas. ios tendencijos reikia, jog Lietuva, kaip ir kitos Europos S¹jungos alys, susidurs su tomis pačiomis visuomenės senėjimo nulemtomis problemomis.

Ma˛ėjantį gyventojų, o tuo pačiu ir darbingo am˛iaus asmenų skaičių daugumoje Europos S¹jungos valstybių kompensuoja didėjantis imigracijos mastas tiek i naujųjų ES alių-narių, tiek i trečiųjų ne ES alių. 2006 m. tik penkiose ES valstybėse narėse migracijos saldo 1000 gyventojų buvo neigiamas: Olandijoje (-2,2), Lietuvoje ir Estijoje (po -1,4), Lenkijoje (-1,2) ir Latvijoje (-1,1). Deja, imigracijos potencialo nepavyksta tinkamai inaudoti. Kaip teigiama Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos į˛valgoje pagal regionines ir pasaulio tendencijas, nelanksti ES darbo rinka stabdo darbo jėgos mobilum¹ ir didina nedarb¹, ypač tarp imigrantų.

Vidinei ir iorinei migracijai įvertinti, 2006 m. ES piliečių veiksmų tarnyba (ECAS) parengė ataskait¹ „K¹ vis dar baugina ES plėtra?“ apie ES alių piliečių mobilum¹ ES viduje ir migracijos srautus. Remiantis ia ataskaita, galima teigti, kad vidinis ES piliečių mobilumas nėra didelis. 2004 m. asmenys i trečiųjų (ne ES) alių sudarė 5,5% visų Europos S¹jungos gyventojų skaičiaus. Palyginimui, asmenys atvykź i 10 naujųjų ES alių-narių 2004 m. sudarė tik 0,2% 15 senųjų ES alių gyventojų skaičiaus. Viena i tokios pasyvios vidinės migracijos prie˛asčių buvo senųjų ES alių narių teisės aktai, ribojź vidinės darbo jėgos imigracij¹. Ataskaitoje prognozuojama, jog naujųjų ES alių makroekonominiams rodikliams sparčiai artėjant prie ES alių vidurkio, vidinės migracijos tendencijos neturėtų labai keistis. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors bendru ES mastu imigraciniai darbo jėgos srautai i naujųjų ES alių-narių nėra dideli, tačiau ma˛os alys, tarp jų ir Lietuva, dėl to gali susidurti su papildomomis darbo jėgos trūkumo problemomis. Ataskaitoje prognozuojama, kad sparčiai augant naujųjų ES alių-narių ekonomikai, darbo jėgos emigracija i ių alių turėtų ma˛ėti.

2006 m. Gyvenimo ir darbo s¹lygų gerinimo Europos fondo parengtoje ataskaitoje „Mobilumas Europoje“, ES alys-narės (remiantis 2005 m. Eurobarometro vykdyto tyrimo apie ES piliečių teritorinį ir darbo vietos mobilum¹ duomenimis) buvo suskirstytos pagal ių alių piliečių polinkį į teritorinį ir profesinį mobilum¹ ES viduje. Lietuva kartu su kitomis Baltijos alimis priskirta tai alių grupei, kurios gyventojai pasi˛ymi auktu tiek teritoriniu, tiek ir profesiniu mobilumu (˛r. 15 pav.). ioje ataskaitoje teigiama, jog ES alių gyventojai vidutinikai yra ma˛iau mobilūs u˛ JAV gyventojus.

Auktas teritorinis mobilumas

Airija

Belgija

Liuksemburgas

Prancūzija

Vokietija

Danija

Estija

Jungtinė Karalystė

Latvija

Lietuva

Olandija

Suomija

vedija

ˇemas teritorinis mobilumas

Austrija

Graikija

Italija

Malta

Lenkija

Portugalija

Slovakija

Slovėnija

Čekija

Ispanija

Kipras

Vengrija

ˇemas profesinis mobilumas

Auktas profesinis mobilumas

15 pav. ES 25 alių pasiskirstymas pagal teritorinį ir profesinį mobilum¹

altinis: sudaryta autorių, remiantis Gyvenimo ir darbo s¹lygų gerinimo Europos fondo parengtos ataskaitos „Mobilumas Europoje“ duomenimis, 2006

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos darbo bir˛os u˛sakymu atliktas Darbo jėgos paklausos bei darbo vietų u˛pildymo problemų tyrimas parodė prieingas tendencijas alies viduje. Tai dar kart¹ patvirtina teiginį, jog Lietuvos gyventojai labiau linkź emigruoti i alies nei iekoti darbo kitoje alies teritorijoje ar keisti profesinź kvalifikacij¹ ir likti dirbti Lietuvoje.

Europos Komisijos parengtame komunikate „Europos demografijos ateitis: iūkį paversti galimybe“ teigiama, kad senėjant visuomenei, ekonomikos augimo rodikliai dėl suma˛ėjusio darbingo am˛iaus gyventojų skaičiaus taip pat ma˛ės. Jei dabartinės darbo rinko politikos kryptys ir tendencijos nepasikeis, prognozuojamas vidutinis metinis 25 ES valstybių narių BVP augimo rodiklis nuo 2,4% 2004–2010 m. suma˛ės iki 1,2% 2030–2050 m. Europa neivengiamai vis daugiau dėmesio turės skirti darbo naumo didėjimu, kuris taps pagrindiniu ekonomikos augimo altiniu.

Darbo naumo palyginimui ES alyse gali būti naudojamas BVP, tenkančio vienam u˛imtajam rodiklis, apskaičiuotas perkamosios galios standartais (angl. Purchasing Power Standard). Pastebima, kad analizuojamuoju 2002–2006 metų laikotarpiu darbo naumas Lietuvoje buvo beveik du kartus ma˛esnis u˛ ES 27 alių darbo naumo rodiklį (˛r. 16 pav.).

16 pav. Darbo naumo Lietuvoje, ES 15, ES 25 ir ES 27 alyse kitimas 2002–2006 metais

altinis: sudaryta autorių, remiantis Eurostat duomenimis

Nors darbo naumas Lietuvoje, lyginant su ES 27 alimis, analizuojamuoju laikotarpiu nuolat augo, tiek 15 senųjų ES alių-narių, tiek 25 ES alių-narių darbo naumas, lyginant su ES 27 vidurkiu, analizuojamuoju laikotarpiu pama˛u, tačiau nuosekliai ma˛ėjo. Taip pat pastebima, kad 2006 m. ma˛esnis darbo naumas negu Lietuvoje (58,5%, skaičiuojant nuo ES 27 vidurkio) buvo u˛fiksuotas tik Bulgarijoje (35,3%, skaičiuojant nuo ES 27 vidurkio), Rumunijoje (38,3%, skaičiuojant nuo ES 27 vidurkio) ir Latvijoje (52,2%, skaičiuojant nuo ES 27 vidurkio). Darbo naumo didinimas yra viena i efektyviausių galimybių kompensuoti darbo jėgos pasiūlos Lietuvoje ma˛ėjim¹.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

Vizualizari: 1601
Importanta:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/269/LIETUVOS-DARBO-RINKOS-APVALGA-92842.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/269/LIETUVOS-DARBO-RINKOS-APVALGA-92842.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/269/LIETUVOS-DARBO-RINKOS-APVALGA-92842.php">LIETUVOS DARBO RINKOS APˇVALGA IR VERTINIMAS</a>

Am˛iaus grupės