CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Nedarbo rūys, atsiradimo prie˛astys bei nedarbingumo lygis Lietuvoje

karjeros

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

PANEVĖˇIO 5-OJI VIDURINĖ MOKYKLA

Ekonomikos projektinis

darbas

Nedarbo rūys, atsiradimo prie˛astys bei nedarbingumo lygis Lietuvoje

2008/2009 m.m.

Turinys:

Įvadas .

Nedarbas ir jo rūys.

Nedarbo prie˛astys.

Bedarbių vyrų sudėtis pagal am˛ių 2003-siais metais. Bedarbių moterų sudėtis pagal am˛ių 2003-siais metais.

2007 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo pats ˛emiausias Baltijos alyse.

Vidutinis nedarbo lygis 2008-aisiais, jo augimas.

Kas įtakoja nedarbo lygį.

Ivados.

Įvadas

Nedarbas – bene aktualiausia problema ių dienų ˛mogui. Daugelio nuomone, nedarbas galbūt ir ma˛ėja, tačiau atlyginimai yra per ma˛i. Bet, jeigu būtų mokamas auktas u˛mokestis u˛ darb¹, tai įtakotų darbo vietų ma˛ėjim¹ ir nedarbo lygio kilim¹ mūsų alyje. Tačiau nedarbo lygis priklauso ne tik nuo darbo u˛mokesčio, bet ir nuo kitų daugybės veiksnių, kurie bus itirti darbe. Norint galutinai isiaikinti, kodėl nedarbo lygis didėja arba ma˛ėja, kas jį įtakoja ir kaip tai veikia ˛monių gyvenim¹, svarbu pateikti ne tik statistinius duomenis, bet ir teorinį pagrind¹: kas yra nedarbo lygis, kokių rūių jis gali būti ir kitus teorinius aspektus, padėsiančius mums giliau susipa˛inti su nedarbu Lietuvoje

Nedarbas ir jo rūys

Darbo itekliai yra darbingo am˛iaus (nuo 18 metų) dirbantys ar aktyviai iekantys darbo alies ˛monės. Nenorintys dirbti ir darbo neiekantys negali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo itekliais nelaikomi ir kareiviai, studentai , ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų eimininkės, nors jų darbas gali būti daug sunkesnis u˛ dirbančiu firmose ir įstaigose, t.y. tiesiogiai gamyboje.

Bedarbiai - tai ˛monės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieko, registruodamiesi įsidarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti.

Darbo iteklius sudaro bendras dirbančiųjų, tinkamų darbuotis alies ūkyje, skaičius.

Nedarbo lygis = Bedarbių skaičius / Darbo iteklių skaičiaus * 100 %

Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, rodantis kuri darbo iteklių dalis neu˛imta; tai asmenų, galinčių ir norinčiu dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais, procentinė iraika. Taigi nedarbo lygis parodo, koks yra visų darbo iteklių bedarbių procentas.

Iskiriamos tokios nedarbo ruys: prislėgtasis nedarbas, tekamasis nedarbas, struktūrinis nedarbas, ciklinis nedarbas.

Prislėgtasis nedarbas: Įsivaizduokite, kad jau kurį laik¹ neturite darbo. Aktyviai jo iekojote, apėjote visas galimas įdarbinimo įstaigas, bet viskas veltui. Tada tenka pasikliauti giminių, draugų, darbo bir˛os globa. Kadangi nuotaika subjurusi, jaučiatės prislėgtas, tai darbo paiekas nutraukiate kaip beviltikas.Taigi jūs, kaip bedarbis, aktyviai neiekantis darbo, neįsiregistruojate į darbo bir˛¹ ir esate nelaikomas bedarbiu.

Antra vertus, reikia ilaikyti eim¹, mokėti u˛ but¹, paslaugas ir pan. Tenka iekoti bet kokio darbo. Ir tai gali būti padienis, ne visos darbo dienos ar savaitės darbas, darbas ˛emesnės kvalifikacijos nei turima. Toks nedarbas vadinamas paslėptuoju nedarbu. Paslėptasis nedarbas ir neoficialus u˛imtumas apima 15 – 20 % ekonomikai aktyvių Lietuvos gyventojų.

Tekamasis nedarbas – tai trumpalaikis, neivengiamas nedarbas. Termin¹ „tekamasis“ nedarbas ekonomistai vartoja kalbėdami apie tokius darbuotojus, kurie ieko darbo arba tikisi jį greitai gauti artimiausioje ateityje. Kai ˛mogus gali laisvai rinktis veiklos rūis ir darbo vietas, kiekvienu konkrečiu laikotarpiu dalis darbuotojų atsiduria „tarp darbų“. Vieni keičia darbo vietas savanorikai, kiti ieko naujo darbo atleisti i ankstesniojo, treti laikinai netenka sezoninio darbo. Taigi visada atsiras ˛monių, kurie nedirba dėl neivengiamų prie˛asčių.

Struktūrinis nedarbas – nedarbo forma, kuri¹ s¹lygoja gamybos techninio lygio augimas, kai esamoji dalies darbuotojų kvalifikacija neatitinka darbo paklausos reikalavimų.

Termin¹ „struktūrinis“ ekonomistai vartoja sudėties prasme. Laikui bėgant vartotojų paklausa ir technologija gerokai pakinta, o tai savo ruo˛tu keičia visuminės paklausos darbo jėgai sudėtį. Dėl tokių ūkinės veiklos pokyčių kai kurių profesijų paklausa suma˛ėja arba visikai inyksta, o paklausa kitų, įskaitant naujas profesijas, iauga.

Antai ilgalaikiai vartotojų pirmenybių pasikeitimai, taip pat ir geografinis darbo vienetų pasiskirstymas, s¹lygojanti ˛monių migracija, gali sukelti struktūrinį nedarb¹. Nedarbas atsiranda dėl to, kad darbo rinka į iuos pokyčius reaguoja lėtai.

Ciklinis nedarbas – nedarbas, s¹lygojamas bendro ekonomikos nuosmukio.

Ciklinį nedarb¹ sukelia tokia ūkinės veiklos ciklo fazė, kuriai būdingas visuminių ilaidų nepakankamumas. Tai gamybos ma˛inimo ir nuosmūkio laikotarpis, kai visuminė paklausa prekėms ir paslaugoms ma˛ėja, krinta u˛imtumas ir nedarbas didėja.

iandien ˛odis „nedarbas“ daugeliui asocijuojasi su individo finansiniais sunkumais. Tai tik vienas reikinio aspektas.. ˇmogus itiktas priverstinio nedarbo, kenčia ir psichologikai, ko ekonomistai nesugeba imatuoti.

Nedarbo prie˛astys

Nedarbo ma˛inimo priemones galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: didinančias darbo pasiūl¹ ir didinančias darbo paklaus¹. Darbo pasiūla gali būti padidinta:

Tobulinant darbo rinkos paslaugas. Kai kurie asmenys bedarbiais yra dėl to, kad neturi reikiamos informacijos apie laisvas darbo vietas. Todėl geresnis gyventojų informavimas apie įsidarbinimo galimybes, laisvų darbo vietų duomenų banko kaupimas kompiuteriuose gali padėti ma˛inti tekam¹jį ir struktūrinį nedarb¹;

Tobulinant deficitinių specialybių profesionalų paruoim¹. Naujos arba laisvos darbo vietos da˛niausiai būna skirtos specialistams. Tuo tarpu dauguma bedarbių yra nekvalifikuoti arba patekź į bedarbių kategorij¹ i prarandančių reikmź ūkio akų.

Koreguojant valstybės pagalb¹ bedarbiams. Nedarbo paalpos, imokamos i valstybės biud˛eto, apsaugo ˛mones nuo skurdo. Tačiau ios paalpos turi grį˛tam¹j¹ įtak¹ nedarbo lygiui – jos padidina savanorik¹ nedarb¹ ir pailgina darbo vietos iekojimo trukmź.

Taigi ios ivardintos priemonės gali ma˛inti nedarb¹, didinant darbo pasiūl¹.

Bedarbių vyrų sudėtis pagal am˛ių 2003-siais metais.

Bedarbių moterų sudėtis pagal am˛ių 2003-siais metais.

2007 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo pats ˛emiausias Baltijos alyse

Statistikos departamentas pranea, kad gyventojų u˛imtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis 2007 m. sudarė 4,3 procento, aukčiausias nedarbo lygis buvo 2001 m. – 17,4 procento.

Moterų ir vyrų nedarbo lygis 2007 m. buvo vienodas – 4,3 procento. Jaunimo nedarbo lygis 2007 m. sudarė 8,2 procento (2006 m. – 9,8 proc.). Did˛iausias jaunimo nedarbo lygis buvo 2001 m. – 31,1 procento.

2007 m. alyje buvo 69 tūkst. bedarbių – ma˛iausiai per pastaruosius penkerius metus. Did˛iausias bedarbių skaičius buvo 2001 m. – 284 tūkst.

Jaunų (15–24 metų am˛iaus) bedarbių skaičius kas metai ma˛ėja. 2007 m. jų buvo 12 tūkst. Jaunų bedarbių daugiausia buvo 2000 m. – 54 tūkst.

Ma˛ėjant bedarbių skaičiui, gerokai suma˛ėjo ilgalaikių bedarbių, t. y. asmenų, iekančių darbo vienus metus ir ilgiau, skaičius. Per metus jų suma˛ėjo nuo 40 tūkst. 2006 m. iki 22 tūkst.

U˛imtumo lygis pagal lytį skirtingas – vyrų u˛imtumas didesnis nei moterų. 2007 m. vyrų ir moterų u˛imtumo lygis sudarė atitinkamai 67,9 ir 62,2 procento.

Toliau didėja pagyvenusių (55–64 metų am˛iaus) gyventojų u˛imtumo lygis, kuris 2007 m. iaugo iki 53,4 procento.

Daugiausia gyventojų 2007 m. dirbo pramonėje – 299 tūkst. , prekyboje – 262 tūkst.

Nedarbo lygis 2001–2007 m.

Procentais

Vidutinis nedarbo lygis 2008-aisiais

Vidutinis nedarbo lygis 2007 metais Lietuvoje buvo 4,6 proc. - 0,2 procentinio punkto ma˛iau nei 2006-aisiais.

Nedarbo lygis sausio 1-¹j¹ buvo 4,3 proc., o prie metus is rodiklis buvo 4,7 procento,darbo iekojo daugiau nei 90,9 tūkst. ˛monių, arba 4,3 proc. visų darbingo am˛iaus alies gyventojų.

Nedarbo lygis Lietuvoje auga

Bedarbių treči¹jį 2008 m. ketvirtį buvo 97,2 tūkst., per metus jų skaičius padidėjo 34 tūkst., o per ketvirtį jų skaičius iaugo 25 tūkst.

Didėja jaunimo (15–24 metų am˛iaus) nedarbo lygis. Treči¹jį 2008 m. ketvirtį jaunimo nedarbo lygis siekė 15 procentų, o pie metus ios am˛iaus grupės gyventojų nedarbo lygis sudarė 8,7 procento. Daugėja ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, iekančių darbo vienus metus ir ilgiau. Per metus jų skaičius padidėjo 3 tūkst.. Nedarbo lygis treči¹jį 2008 m. ketvirtį Estijoje buvo 6,2, Latvijoje – 7,2 procento, o prie metus – atitinkamai 4,2 ir 5,9 procento.

Kas įtakoja nedarbo lygį.

Natūralu, kad did˛iausias nedarbo lygis yra tarp 15 – 18 metų am˛iaus grupės ˛monių. T¹ įtakoja daugelis prie˛asčių:

eimos materialinė ir socialinė padėtis.

Gabumų stoka.

ˇalingi įpročiai.

Bendraam˛ių įtaka.

Kita.

1. eimos materialinė ir socialinė padėtis – itin da˛nas atvejis, kad vaikai i asocialių eimų, baigź pagrindinź mokykl¹, netźsia mokslų, bet ir nesirūpina darbo paiekomis. I vienos pusės, blogas tėvų įprotis naudotis valstybės paalpomis pragyvenimui persiduoda ir jų vaikams. Kaimuose tokio am˛iaus vaikai da˛nai būna verčiami dirbti ūkio darbus arba patys pasirenka toki¹ savo ateitį. Materialiai apsirūpinusiose eimose vaikų poreikius visikai patenkina tėvai. O jų tėvai dėl laiko stokos ne visuomet pasirūpina turiningu u˛imtumu, t.y. mokslo arba darbo siekimu.

2. Gabumų stoka. Ne kiekvienas yra apdovanotas protu. Be to, alutiniai veiksniai, kaip pavyzd˛iui: sportas, hobis, ar kiti pomėgiai atima did˛i¹j¹ dalį laiko skirto mokslui ir jaunimas labiau linkźs mėgautis iais pomėgiais

3. ˇalingi įpročiai. Alkoholis, narkotikai ir kitos priklausomybź skatinančios med˛iagos veda jaunim¹ degradacijos link.

4. Bendraam˛ių įtaka. Draugai, pa˛įstami ir kiti aplinkiniai turi didelės įtakos ˛mogaus gyvenime. Noras neatsilikti nuo kitų, priverčia jaun¹ ˛mogų sekti jų pėdomis: leisti tėvų sunkiai u˛dirbamus pinigus, priklausyti kuriai nors gaujai ar net sektai, paleistuvauti ir valkatauti.

Nedarbo lygio skirtumas tarp nedirbančių 65 metų ir vyresnių vyrų ir moterų susidaro dėl skirtingo darbingo am˛iaus ribos. Vyrų nedarbo lygis yra auktesnis, nes vyrai vėliau ileid˛iami į pensij¹ nei moterys. Dėl to yra priversti dirbti vyresnio am˛iaus, o garbingo am˛iaus darbuotojai nėra paklausūs darbo rinkoje.

Ivados

iame darbe mes nuosekliai inagrinėjome daugelį veiksnių, turinčių įtakos nedarbo lygio kitimui Lietuvoje. Pateikiame teorinź med˛iag¹ ir priėjome tokias ivadas:

Did˛iausias nedarbo lygis ilieka 15 – 24 metų am˛iaus, t.y. auktos kvalifikacijos neturinčių ˛monių, grupėje.

Kvalifikuotų darbuotojų, turinčių aukt¹jį isilavinim¹, stygius lemia ˛em¹ nedarbo lygį ir tolesnį jo ma˛ėjim¹.

Moterų nedarbo lygis yra ma˛esnis nei vyrų, nors paskutiniaisiais metais pastebimas vyrų nedarbo lygio ma˛ėjimas.

ˇemas alies apmokėjimo lygis įtakoja „proto nutekėjim¹“ į u˛sienio alis ir dėl to auktos kvalifikacijos darbuotojų nedarbo lygis taip pat ma˛ėja.

Pastaraisiais metais pastebimas nedarbo lygio augimas tarp brandaus am˛iaus ˛monių dėl susidariusio po˛iūrio, kad jaunesni darbuotojai yra produktyvesni.

Literatūra:

https://litas.lt/krize/nedarbo-lygis-lietuvoje-auga/

https://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/72092

https://zinios.blog.mtgnewmedia.se/2008/11/28/nedarbo-lygis-lietuvoje-spali-maziausias-tarp-baltijos-saliu-eurostat/

www.google.lt

Bernardas Simanavičius, VGTU

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1650
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/269/Nedarbo-rys-atsiradimo-prieast72388.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/269/Nedarbo-rys-atsiradimo-prieast72388.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/269/Nedarbo-rys-atsiradimo-prieast72388.php">Nedarbo rūys, atsiradimo prie˛astys bei nedarbingumo lygis Lietuvoje</a>

Nedarbo rūys, atsiradimo prie˛astys bei nedarbingumo lygis Lietuvoje

karjeros

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Nedarbo rūys, atsiradimo prie˛astys bei nedarbingumo lygis Lietuvoje