DZŪKIŠKI VALGIAI

DZŪKIŠKI VALGIAI

         Jūsų dainos sudainuotos sklandžiai,

Jūsų raudos pertrauktos karų.

Ir praėję metai lyg balandžiai

Kyla po perkūnijos iš vakarų.

          O rugiai širdyje tankiau vis plaka.

          Ir pro jų vingiuojančius varpus

          Girdėt – krenta, kaip rasa ant tako,

          Jūsų grūdas skildamas pusiau.

            S. Janauskas 
 

      Pasak.  dzūkija – dainingiausias Lietuvos kraštas. Čia tyvuliuoja daug ežerų, ežerėlių apsuptų pušynais. Vingiuoja upės ir upeliai su nuostabiais slėniais. Todėl vasaros metu būna daug poilsiautojų.

      Dzūkijos žemė smėlėta, dirvos akmenuotos, todėl gyventi čia buvo nelengva, ūkeliai smulkūs. Dzūkai nuo seno daug augindavo bulvių, grikių, rugių ir kitų grūdinių kultūrų. Mityba kuklesnė negu kitų Lietuvos sričių. Kadangi daug miškų ir vandenų, tai mitybai daug naudodavo grybų ir žuvų, daug pieno produktų, daržovių, mažiau gyvulinių produktų. Sočiausi būdavo pusryčiai. Pusryčiams virdavo rūgščius barščius, kopūstus su mėsa, lašiniais, liesą sriubą: kruopas, bulvienę, morkienę, ropienę. Ši sriuba esti arba su mėsa, arba balinta. Kartais balina ir su mėsa virtą sriubą. Paskiausiai valgo mėsą – su duona, raugintais kopūstais, agurkais. Dažnai vietoj mėsos duodavo įvairių bandučių, kiaušinienės, prėskučių ir t.t. Pietums pašildydavo likusią nuo pusryčių sriubą, mėsą ir kita. Vakarienei – dažniausiai bulvienė, bulviniai ar miltiniai kukuliai, daržovių sriubos (morkienė, lapienė,kručkienė ir t.t.). Dažnai valgydavo troškintas bulves su čiolaku, salde, kručkais, ridikais, raugintais kopūstais ir agurkais, saldžiu ar rūgščiu pienu. Vasarą, sunkiausių darbų metu pavakariams duodavo sūrio, sviesto, darytinio, kavos.

      Sriubas balindavo grietine, skanindavo džiovintais bei sūdytais grybais (burokienę, bulvienę). Kopūstienę virdavo su džiovintomis žuvelėmis.

      Dzūkai daug augindavo grikių, todėl daug valgių gamindavo iš grikinių miltų bei grikių kruopų: blynus, košes, bandeles ir kt.

      Žiemai kiekviena dzūkų šeima užsiraugdavo statinę kopūstų. Į rauginamus kopūstus dėdavo druskos, cukraus, kmynų, spanguolių, pjaustytų morkų, obuolių. Į statinės dugną įdėdavo keletą gabaliukų juodos duonos, kad būtų geresnė kopūstų rūgštis.

      Mėsos pagrindiniai produktai buvo kiauliena ir lašiniai. Mėsą sūdydavo loviuose, o įsisūrėjusią kabindavo klėtelėje ant kartelės – džiovindavo. Darbymečiui darydavo skilandžius, dešras.

      Daug buvo valgoma ir miško gėrybių: uogų, riešutų, grybų. Grybus žiemai sūdydavo, baravykus – džiovindavo. Grybų patiekalai tiek kasdieninį, tiek vaišių stalą paįvairindavo apskritus metus.

      Populiariausias gėrimas buvo gira. Tam tikslui džiovinta duona arba jos plutelės užplikomos verdančiu vandeniu ir parauginamos. Girą gamino ne tik iš duonos, bet ir iš džiovintų obuolių. Arbatai naudojo liepžiedžius, mėtas, jonažoles, ramunėles, avietes

      Maistą, kaip ir aukštaičiai, visą dieną laikydavo krosnyje, o vakarienę virdavo ant viryklės.  
 
 

ŠALTI PATIEKALAI IR UŽKANDŽIAI

       Gamtinės sąlygos, ūkininkavimo būdai, religiniai papročiai, kaimyninių tautų įtaka lėmė, kad atskirose etnografinėse sritye buvo gaminami ir saviti valgiai.

       Dzūkijoje pagrindiniai verslai buvo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Tai ir pagrindiniai produktai buvo daržovės, grūdai (kruopos, miltai), pienas, mėsa.

       Kopūstus, agurkus raugdavo mediniuose kubiluose, kurių užtekdavo iki pavasario. Burokus laikydavo rūsiuose, o dalį taip pat raugdavo. Pasak A. Trainavičienės (Kabelių k. Varėnos r.)gerą aruodą  pripildavoir kručkų, kuriuos ir patys valgė ir gyvulius šėrė.Geltoni saldesni – sau, o balti didesni – gyvuliams. Būdavo kai ateina vakaras, tai atneši kručkų, morkų –visa šeimyna graužia. Žirnius, būdavo, per naktį pamerki, prieš ugnį ant keptuvės pakepini – visa šeimyna saujom stvarsto, trauškia. Kramtė viską, kas papuola: riešutus, girinius obuoliukus, šermukšnius, spanguoles, kačėnus, kai pjaustydavo kopūstus.

       Žiemos metu daugiau suvartodavo mėsos. Iš mėsos Dzūkijoje buvo naudojama kiauliena, veršiena, o rudenį, pjovimo metu ir aviena. Laikymui mėsą sūdydavo, džiovindavo, gamino dešras, skilandžius. Sunkesniems vasaros darbams, kai jau nebebūdavo mėsos – laikydavo skilandį.

       Jei žiemą suvartodavo daugiau mėsos, tai vasarą – pieno ir jo produktų: sviesto, grietinės, varškės, sūrio. Sūrį džiovindavo. (taip pasakojo Marcinkonių k., Varėnos r. senoliai)

       Maistui daug sunaudodavo ir žuvies. Ją taip pat sūdydavo, džiovindavo.

       Grybus rinkdavo ne tik savo šeimos maistui paįvairinti, bet ir pardavimui. Rinkdavo: baravykus, raudonikius, lepšius, ūmėdes, kazlėkus, voveraites. Baravykus ir raudonikius džiovindavo. Žaliuokes, baravykus – marinuodavo statinaitėse, moliniuose ar stikliniuose induose; voveraites, rudmėses – raugindavo.

       Vietoj cukraus dzūkai naudodavo medų (drevinį medų).

Burokėlių mišrainė su krienais

       Išvirtus buokėlius stambiai sutarkuoti, sumaišyti su tarkuotais krienais, paskaninti kmynais, druska bei cukrumi ir užpilti aliejumi. 

Burokėlių salotos su riešutais

       Virtas paraugintas burokėlis, 2 svogūnai, pusė stiklinės riešutų, 2 šaukštai aliejaus, truputis pipirų ir druskos.

       Burokėlio vidų išskobti, kad liktų tik plonos sienelės, o kraštus išpjaustyti kampuotai. Išskobtą minkštimą ir svogūną supjaustyti smulkiai. Riešutus smulkiai sukapoti. Ant burokėlių ir svogūnų užpilti aliejaus, užberti pipirų ir druskos, viską sumaišyti. Šį mišinį sudėti į išskobto burokėlio vidurį, užbarstyti riešutais.

       Burokėlių salotos valgomos prie silkės ir žuvies patiekalų. 

Žalių morkų salotos

       2 vidutinio dydžio morkos, 2 obuoliai, 8-10 graikinių riešutų, 5 džiovintos slyvos arba šaukštas razinų, 2 – 3 šaukštai grietinės, pagal skonį citrinos rūgšties arba citrinos sulčių.

       Nuskusti morkas ir nulupti obuolius, stambiai sutarkuoti ir apšlakstyti citrinos sultimis arba rūgštimi. Džiovintas slyvas supjaustyti juostelėmis (jei labai kietos ir neišsiima kauliukai, 1 – 2 val. pamirkyti šaltame vandenyje).

       Jei naudojamos razinos, jas gerainuplauti ir 30 – 40 min. pamirkyti šaltame vandenyje. Paskui išgriebti ir nusausinti.

       Visus produktus sumaišyti, užpilti grietine, viršų užbarstyti susmulkintais riešutais. 
 

       Žalių griežčių salotos

       Griežtis, 3 obuoliai, 2 šaukštai aliejaus, pagal skonį druskos, cukraus, citrinos rūgšties, petražolių lapelių.

       Griežtį nulupti, nuplauti ir geltoną minkštimą bei nuluptus obuolius stambiai sutarkuoti. Įberti citrinos rūgšties, druskos, užpilti aliejumi ir sumaišyti. Sudėti į salotinę ir apibarstyti susmulkintais petražolių lapeliais. 

       Virtų pupelių salotos

       3 stiklinės virtų pupelių, svogūnas, česnako skiltelė, 4 šaukštai aliejaus, pagal skonį citrinos rūgšties, druskos.

       Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinti aliejuje, kol pagels. Česnaką smulkiai supjaustyti ir suberti į jau pakepintus svogūnus. Pupeles pasūdyti, parūgštinti ir užpiltipakepintu svogūnu bei česnaku, gerai išmaišyti. 

       Pupos su svogūnais

       220 g pupų, 2 – 3 svogūnai, 30 g aliejaus.

       Išbrinkinti pupas, išvirti ir truputį pasūdyti. Svogūnus supjaustyti griežinėliais, pakepinti aliejuje. Į svogūnus sudėti pupas, viską išmaišyti, sudėti į lėkštę. 

       Raugintų kopūstų salotos su spirgučiais

       0,5 l raugintų kopūstų, 1 šaukštas cukraus, 0,5 stiklinės aliejaus, 2 šaukštai spirgučio.

       Raugintus kopūstus, jei labai rūgštūs, nuplauti šaltu vandeniu, pabarstyti cukrumi. Aliejų užvirinti, ataušinti, užpilti ant kopūstų, sumaišyti.

       Raugintų kopūstų salotas dėti į salotinę ir užbarstyti spirgučių. Prie šių salotų duodama karštų šutintų bulvių arba bulvių su lupenomis. 

Grybų maišinys

       0,5 l virtų grybų, 1 virta morka, 1 virta bulvė, 2 svogūnai, pusė stiklinės aliejaus, truputį pipirų, druskos.

       Grybus ir 1 svogūną sumalti, įberti pipirų, druskos. Bulvę ir morką stambiai sutarkuoti ir maišyti su grybais. Aliejų pavirinti su smulkiai kapotu svogūnu ir užpilti ant grybų mišinio.

       Grybų mišinį galima tepti ant juodos duonos, paduoti prie virtų bulvių, patiekti kaip užkandį. 
 

Grožio salotos

       100 g grikių, 1 šaukštas medaus, 1 tarkuotas obuolys, 1 šaukštas smulkintų graikiškų riešutų, 1 citrinos sultys, 3 šaukštai pieno ar grietinėlės.

       Grikius išvirti, kad būtų birūs, atvėsinti, sumaišyti su kitais produktais. 
 

Lašiniai

       Lašinius ir kitą mėsą dzūkai sūdydavo  tik tamsioje patalpoje ir be salietros. Gerai atvėsusius lašinius iš visų pusių įtrindavo druska (10 proc. mėsos svorio). Sūdydavo mediniame inde. Sudėtus į indą lašinius dar apibarstydavo druska. Lašiniai įsisūrėdavo per 2-3 savaites. Per tą laiką juos dažnai vartydavo, palaistydavo atsiradusiu sūrymu, kad vienodžiau įsisūrėtų, nebūtų geltonų dėmių.

       Priekinę papilvės dalį , kur lašinukai peraugę raumenimis, sūdydavo kartu su lašiniais.

       Užpakalinę papilvės dalį – storus patižusius lašinius sulydydavo į taukus.

       Įsisūrėjusius lašinius sandariai uždengdavo kubile ir palikdavo šaltoje tamsioje kamaroje. Dzūkai mėgdavo lašinius valgyti žalius, virtus arba spirgintus.

        Sūdydavo ne tiklašinius, bet ir kumpius. Kumpius kaip ir lašinius įtrindavo druska  ir sudėdavo į medinį kubilą., dugną  apipilant druska, kad padengtų. Sudėjus į kubilą sandariai neuždengdavo. Kumpis įsisūrėdavo per 4 – 6 savaites; įsisūrėjimo laikas priklausė ir nuo patalpos temperatūros ir nuo kumpio dydžio.

       Įsisūrėjusius kumpius nušluostydavo švaria drobele, druskos likučius nugramdydavo peiliu. Kad per ilgesnį laiką druska neišsiskirtų į kumpių paviršių, kumpiusmirkydavo virintame šaltame vandenyje,paskuidžiovindavo 2 – 3 dienas sausoje vėsioje patalpoje.

        Kumpius vytindavo kaimo kamarose nuo 0,5 iki 2 metų: kuo ilgiau kumpis būdavo vytinamas, tuo jis turėjo aitresnį, fermentuotos mėsos aromatą, tuo jis brangiau ir kainuodavo. Dzūkiškų vytintų kumpių kokybės rodiklis būdavo plonytis baltasis pelėsinis apnašas ir specifinis vytintos mėsos aromatas.

       Sūdydavo ne tik lašinius, kumpius bet ir galvas, kojas, ausis. 

       Kiaulės galvos sūris

       Nedidelė kiaulės galva, 2 svogūnai, 8 pipirai, mairūnų, druskos.

       Šviežia ar sūdyta kiaulės galvą sukapoti į 4 – 8 dalis, sudėti į šaltą vandenį ir virti, kol suminkštės. Atvėsinti tame pačiame skystyje, kur virė. Tada mėsą išimti, supjaustyti nedideliais gabalais, vėl sudėti į sultinį kartu su druska, su supjaustytais ir pakepintais svogūnais, pipirais, mairūnu, ir gerai išmaišyti. Supilti į kiaulės pūslę, skrandį, gerai užrišti ir paslėgti.. Laikyti kol visai atšals ir sustings. 

Virta kiauliena

       1 kg neriebaus kumpio, 100 g lašinukų, svogūnas, 2 morkos, saliero gabalėlis, 2 petražolės šaknys, lauro lapelis, truputis druskos, česnako.

       Kumpis prismaigstyti supjaustytais lašinukais bei česnaku, dėti į puodą kartu su su daržovėmis ir užpilti tiek pasūdyto vandens, kad mėsa būtų apsemta. Virti kol suminkštės. Išvirus atšaldyti, supjaustyti. Algoma su krienais arba raugintomis daržovėmis. 

Kepeninė dešra

       1 kg kiaulės kepenų, širdis, inkstai, liežuvie, 0,5 kg lašinių, lauro lapelių, pipirų, druskos.

       Šaltame vandenyje išmirkyti kepenis, supjaustyti riekelėmis, nuplikyti ir palakyti 15 – 20 min. karštame vandenyje. Paruošti inkstai gerai išplaunami ir apverdami kartu su širdimi ir liežuviu, prieskoniais. Apvirusius išgriebti, atvėsusius sumalti kartu su kepenimis. Masę gerai išsukti. Atskirai išvirti lašinius, supjaustyti nedideliais gabalėliais, sumaišyti su kepenimis, įberti maltų pipirų, druskos, išmaišyti, sukimšti į paruoštas storąsias žarnas ir pavirti 10 – 15 min.

       Kepeninės dešros suvartojamos greitai, pusryčiams. Dažniausiai su duona, užtepta sviestu. 
 

SRIUBOS

       Sriubos bene geriausiai atskleidžia lietuvių etnografinių sričių maitinimąsi ir virtuvių skirtumus bei ypatumus. Iš to, ką į verdamos sriubos puodą šeimininkė sumesdavo, galima spręsti apie vyraujančius produktus.

       Dzūkai gamindavo ir tebegamina grybų sriubas. Prie ežerų gyvenantys skanaudavo žuvienes. Būdų paruošti sriubą būdavo begalės.

       Pagrindinė daržovė buvo: ropė, kopūstas, griežčiai, svogūnai, morkos, burokai, žirniai.

       Verdant į sriubas dėdavo sūdytos mėsos, pažandės, uodegos ar koją.

       Kasdieniniai pusryčiai dvi sriubos. Dažniausiai tai raudonų burokėlių sriuba. Jei ne burokėlių, tai pirma sriuba -  kopūstai. Vasarą, kai užauga kopūstai, virė iš šviežių kopūstų, o žiemą iš raugintų. Raugindavo kopūstus medinėje statinaitėje. Iš anksto pasiruošdavo spanguolių, kmynų, krapų. Supjaustydavo kopūstus, sugrūsdavo statinaitėje. Saaitę palaikydavo kambaryje, o po to išnešdavo į rūsį. Užtekdavo iki rūgštynių. Valgydavo virtus kopūstus ir žalius. Pietums su kauliuku ir pečiun keptomis bulvėmis, vakarienei žalius su bulvėmis. Burokus raugindavo – dėl rūgšties. Išvirtus burokus nulupdavo, sudėdavo į  indą ir užpildavo šaltu vandeniu, įberdavo truputį druskos ir raugindavo. Rasalą (skystį nuo burokų) pildavo ant silkių, o pačius burokus naudodavo sriuboms ar salotoms gaminti. Barščius daugiausia virdavo su grybais, balindavo grietine. Pavasarį rinkdavo rūgštynes, dilgėles ir iš jų virdavo sriubas.(E. Leigutė. Lietuvos aidas. 2007 05 08 Nr 102)

       Dzūkai gamindavo ir šaltas sriubas.

        Pamirštos unikalios sriubos – putros. Dar kitaip vadinamos miltsriubėmis. Jos gaminamos iš raugo, tirštokos, jų gamybai naudota sula, gira, raugintų daržovių sūrymas.

       Skaninti sriuboms į jas buvo pilamas ir pienas.

       Ypač dzūkų mėgtos saldžios sriubos. Jos buvo gaminamos iš miške prisirinktų uogų, paskaninant miltinės tešlos gumuliukais. Jos buvo valgomos ir karštos ir šaltos. 

       Kopūstai su džiovintom žuvelėm

       Smulkias žuveles (mailių) sudžiovinti krosnyje ir laikyti sausoje vietoje. Prieš Kalėdas su jomis virti kopūstus. Į puodą sudėti kopūstus, džiovintas žuveles, užpilti vandeniu ir pašauti krosnin. 

       Poliauka

       Vanduo, kuriame virė žuvis vadinama poliauka. Užvirus vandeniui, įdėti supjaustytą žuvį. Jei žuvis smulki, tai dėti nepaustytą. Kai baigia virti, įpjautyti svogūno, įmesti pipirų, lauro lapelių. Jei nėra lauro lapelio, galima įdėti mėtos lapelį. 

       Grybų rasalas

       Reikia: burokėlio, džiovintų grybų (baravykų), miežinių kruopų, pipirų, svogūnų pakeptų su aliejumi.

       Į vandenį dėti sutarkuotą burokėlį, grybus, kruopas. Kai burokėliai išverda, puodą nukelti ir palikti ataušti. Supilti pakepintus svogūnus. Valgoma su bulvėmis. Bulvės virtos su lupena aba keptos pečiuje. 

       Grybų sriuba (grybienė)

       2-3 džiovinti grybai, 1-2 svogūnai, 3 šaukštai aliejaus, 1-2 l vandens, 0,5 stiklinės miežinių kruopų, truputis pipirų ir druskos.

       Į vandenį sudėti nuplautas kruopas, grybus ir virti, kol kruopos išvirs. Išvirusius grybus išgriebti ir supjaustyti plonais šiaudeliais, pakepinti aliejuje su smulkiai supaustytais svogūnais, pridėti pipirų, druskos ir supilti į išvirusia kruopas.

       Prie grybų sriubos paduoti bulvių, išvirtų su lupenomis. 
 

       Barščiai su baravykais

       1-2 burokėliai, 4-5 džiovinti baravykai, svogūnas, pusė stiklinės grietinės, lauro lapelių, duskos 2 l vandens.

       Baravykai gerai nuplaunami ir išverdami. Juos išgriebus, į tą sultinį sukrečiami atskirai išvirti ir stambiai sutarkuoti burokėliai. Kiek pavirus, sudedami plonais rėželiais supjaustyti baravykai, svogūnas, įmetama lauro lapelių, pasūdoma. Pavirus 5-10 min. užbalinama grietine. Tiekiama pietums arba pusryčiams. Valgoma su karštomis bulvėmis. 
 

       Rūgštynių sriuba su miežinėmis kruopomis

       1 sauja rūgštynių, 2 l vandens, 2 šaukštai miežinių kruopų, 1 stiklinė grietinės, druskos.

       Į verdantį vandenį suberti kruopas ir virti, kol jos suminkštės. Po to sudėti supjaustytas nuplautas rūgštynes, įberti druskos, pavirinti kelias minutes, nukelti nuo ugnies, įdėti grietinės.

       Prie šios sriubos duodamos karštos bulvės, išvirtos su lupenomis. 

       Grikių kruopų sriuba ( grikių kruopienė )

       2 l daržovių nuoviro, 1 stiklinė grikių kruopų, 1 svogūnas, 2 šaukštai sviesto, druskos.

       Į verdantį daržovių nuovirą suberti perinktus grikius, sudėti smulkiai pjaustytą ir svieste pakepintą svogūną, pasūdyti. Pamaišant virti pusvalandį. 
 
 

       Mėsiška sriuba su grikiais

       1,5 l vandens, 0,5 kg mėsos, 1 svogūnas, 1 stiklinė grikių kruopų, prieskonių, druskos.

       Užvirinti vandenį su mėsa, suberti smulkiai supjaustytą svogūną, morką. Mėsai išvirus suberti kruopas ir pavirti dar 15-20 min. Virimo pabaigoje sudėti prieskonius ir pasūdyti. 

       Lapienė

       Surinkti jaunų dilgėlių ar griežčių (kručkų) lapus, supjaustyti, troškinti ir dėti į puodą, kuriame jau virda bulvienė su kruopomis. Jei yra mėsos, alima dėti mėsą ar paskaninti spirgintais lašinukais, taukine ar rūgščia grietine. 

       Žirnių sriuba

       600 g kiaulienos, stiklinė džiovintų žirnių, pusė stiklinės perlinių kruopų.

       Iš šviežios ar sūdytos kiaulienos ir daržovių verdamas sultinys, kartu sudedami mirkyti žirniai, kiek pavirus – mirkytos perlinės kruopos. Jei mėsa liesa, galima ją užbalinti grietine. 
 

       Kopūstynė

       0,5 l raugintų kopūstų, 1 l vandens, 2 džiovinti grybai, 2 šaukštai aliejaus, 1 svogūnas, 1 virta bulvė, lauro lapelių, druskos.

       Į puodą supilti vandenį, sudėti kopūstus ( jei rūgštūs nuplauti ) ir džiovintus grybus. Išvirus kopūstus, grybus išgriebti ir supjaustyti plonomis juostelėmis. Smulkiai pjaustytą svogūną, grybus pakepinti aliejuje ir supilti į sriubą. Sudėti lauo lapelius ir druską.

       Virtą bulvę sutrinti šaukštu, įpilti tos pačios sriubos ir kai susidarys tiršta tyrė, supilti į sriubą, Viską užvirinti.

       Prie kopūstynės paduodamos karštos su lupenomis bulvės. 

       Juka

       Kai kiaulę paskerdžia, tai kraują nuleidžia ir verda juką.. Į puodą dėdavo riebios skerdienos, pavirdavo apie 2 val. Tada įdėdavo druskos, lauro lapų ir supildavo išplaktą su duona sumaišytą kraują. Kad mėsa nebūtų raudona nuo kraujo, ją išimdavo prieš supilant kraują.

       Juka valgoma pietums su duona. 

       Grikių miltų putraitė

       Į rūgusį pieną įpilti grikių miltų ir truputį cukraus. Plakti mediniu šaukštu tol, kol pasidaro tąsi tyrė. 

       Grikių putra

       2 stiklinės grikinių miltų, 1 stiklinė kvietinių miltų, 1-2 kiaušiniai, druskos, cukraus, 1 l nenugriebto pieno, 0,5 l vandens.

       Supilti miltus į dbenį, įmušti kiaušinį, įpilti vandens, maišyti ir daryti kukuliukus. Užvirinti vandenį, supilti pieną, vėl užvirinti ir sumesti kukuliukus. Tegu 10-15 min. paverda.

       Valgyti šiltą. 

       Saldė

       Rupiai sumalti žalius rugius (nes džiovinti neturi saldumo). Miltus užpilti šaltu vandeniu, išplakti košę ir su puodu įstumti pečiun. Laikyti iki vakaro. Vakare puodą ištraukti, košė būna skani. Po to vėl užkurti pečių, į puodą įpilti dar vandens ir pastatyti ant žarijų, kad iš lėto virtų. Tada supilti į medinį kubilėlį, pripilti dar virto vandens ir rauginti kokias tri dienas. Paskui pripilti molinį bliūdą ir nešti ant stalo. Valgyti su pečiuj keptom bulvėm. Ir pavalgai ir atsigeri sykiu.

       Duonienė

       1 stiklinė kubeliais pjaustytos duonos, 1 l vandens, 1 šaukštas kmynų, 2-3 šaukštai medaus, šaukštas sviesto.

       Į verdantį vandenį  sudėti supjaustytą juodą duoną, sviestą ir medų, įberti kmynų. Kelis kartus pamaišyti ir duonienė paruošta.  

       Grikių sriuba su moliūgais

       3-4 stiklinės grikių kruopų, 2 stiklinės andens, 2-2,5 stiklinės pieno, 1 šaukštas sviesto, 1 arbatinis šaukštas cukraus, druskos, 200 g moliūgo.

       Kruopas berti į verdantį vandenį, pavirus dėti stambiai sutarkuotą moliūgą. Baigiant virti, supilti pieną (virintą), įdėti sviesto, cukraus. 
 
       Kartojimo klausimai: 

1. Iš kokių produktų dzūkai gamindavo sriubas?
2. Kodėl verdant sriubas, mažai naudodavo mėsos?
3. Kokius prieskonius naudojo sriubom paskaninti?