CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

KRUOPŲ IR MILTŲ PATIEKALAI

receptus

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

KRUOPŲ IR MILTŲ PATIEKALAI

Kruopos ir miltai gaminami i grudų – kviečių, rugių, grikių, avi˛ų ir kt. Buvo populiarūs ˛irniai ir pupos taip pat linų sėmenys, kanapės, aguonos. Juose yra truputis riebalų, daugiau baltymų, daugiausia - krakmolo (60 - 80 ). Rugių, kviečių, grikių, mie˛ių grūduose, taip pat ir kruopose bei ruginiuose miltuose yra iek tiek (0,03 – 0,20 ) vitaminų B1, B2, PP. Taigi miltų ir kruopų patiekalai yra maistingi, lengvai virkinami, tinka vaikams, pagyvenusiems ir dirbantiems ˛monėms.

Verdamos birios ir tirtos koės, virtiniai, kepami sklind˛iai, apkepai, maltiniai ir kt.

Stambios kruopos prie vartojimą perrenkamos, nuplaunamos, kartais pamirkomos. Smulkios kruopos, miltai – isijojami. Svarbu, kad miltai būtų nesuplėkę, pagaminti i nesudygusių grūdų.

ˇinotina, kad stambios kruopos ivirę labai ibrinksta – 2 – 3 kartus padidėja jų tūris.

Vidutinė skysčio norma kruopoms virti yra – 1 stiklinė kruopų – 2 - 2,5 stiklinės vandens. Kad koėje kruopos nesuliptų reikia pridėti truputį riebalų.Virti geriausia ant silpnos ugnies, gerai u˛darius dangtį. Vėliau igarinama, nukėlus dangtį ar orkaitėje.

Auktaitija nuo seno garsėjo gard˛iais miltiniais patiekalais - blynais, paliepsniais, susuktiniais, skryliais, virtiniais su mėsa, varke, altanosiais su mėlynėmis, vyniomis, koldūnais – pastarieji turi būti verdami tik vos burbuliuojančiame d˛iovintų baravykų nuovire.

Rytų Auktaitijoje mėgstami skryliai, virtiniai, sklind˛iai su spirgučių, varkės ar grietinės pada˛u (auktaičiai labai iradingi da˛inių blynams įvairove), grucė – virtos perlinės kruopos arba nesmulkinti negrūsti kviečių grūdai.

Kvietiniai miltai (aukčiausios, I ir II rūies), ruginiai – pagrindinis produktas virtiniams, kukuliams, skryliams, blynams, sklind˛iams ir kitiems patiekalams. Gatavi miltų patiekalai valgomi i karto, nes vėliau jų skonis pablogėja.

Koės pagal konsistenciją gali būti birios, tąsios, skystos. Birioms koėms imamos stambios kruopos. Biriai koei virti vienai stiklinei kruopų imama 2 – 2,5 stiklinės vandens arba dar˛ovių sultinio. Virti geriausia ant silpnos ugnies gerai u˛darytame puode, o vėliau igarinama, nukėlus dangtį arba orkaitėje.

Tąsios koės ieina, kai 1 stiklinei kruopų imama 2 – 4 stiklinės vandens arba dar˛ovių sultinio. Skystos koės verdamos i smulkių kruopų. 1 stiklinei kruopų imama 4 – 5 stiklinės vandens arba dar˛ovių sultinio.

Auktaitijos kaimuose nuo seniausių laikų blynus kepdavo krosnyse, ant stalo dėdavo atitinkamai paruotą da˛inį ir visa eimyna imdavo rankomis blyną ir pasida˛ydami da˛inyje, jį valgydavo.

Aiku, iandien blynus galima valgyti kultūringai.

Blynų skonis, pavadinimas, įvairovė priklauso nuo to, kokį brendinį – blynų miinį pasidarysite.

Blynams brendinys gaminamas i pagrindinių ingridientų:miltų, skystos terpės ir riamojo junginio, pagardinimui dedama druska, cukrus.

Blynų gali būti tiek, kiek yra miltų ir kaip jie malti – rupiai, smulkiai, avi˛iniai, grikiniai, kvietiniai, mie˛iniai, pupiniai, ˛irniniai arba jų miiniai.

Priklausomai nuo to, kas naudojama skystajai brendinio terpei:vanduo, gazuotas vanduo, pienas, pasukos, rūgpienis, vie˛iai rauginta sula, gira, įvairių rūių alus, gaunamas dar didesnis blynų skonio ir aromato įvairumas.

Senovėje. O ir dabar, kur yra ilikusios senovinės krosnys, blynai dar pautinami t.y. sudedami vienas ant kito, pertepami sviestu ar grietine ir pautinami blėstančioje krosnies kaitroje.

Pagrindinis blynų skirtumas nuo blynelių yra tas, kad jie privalo būti patiekiami su da˛iniu.

Senosiose lietuvikose kulinarinėse knygose raoma, kad blynas, turi būti didelis, kaip saulė; apvalus, kaip saulė; kartas kaip saulė. Kitaip sakant, blynai yra kepami per visą keptuvės dydį, apskrudinant i abiejų pusių ir taip patiekiant į stalą.

I senų senovės dar yra ilikę auktaitiki blynai – paliepsniai, kai keptuvė dedama krosnyje ant ˛arijų, itrauktų arčiau krosnies durelių i besikuriančios krosnies. Ji kaista ir nuo ˛arijų, ir nuo krosnies liepsnos.Krosnį reikia kūrenti sausomis lapuočių malkomis, kad ˛arijos nesproginėtų į keptuvę.Paliepsniai patiekiami su lydytu sviestu.

Avi˛inė koė

2 stiklinės avi˛inių kruopų, 1 l vandens, 2 auktai sviesto, 1 auktelis cukraus, 1 vidutinio dyd˛io bulvė, truputis druskos.

Į verdantį vandenį suberti avi˛ines kruopas. Ant silpnos ugnies ir pamaiant virti, kol suminktės. Po to, lėtai maiant, sudėti smulkiai sutarkuotą bulvę, pavirinti, suberti cukrų, druską, nuimti. Leisti pastovėti kelias minutes, kad koė ibrinktų.

Prie koės paduoti sviesto, saldaus pieno.

ˇirnių koė

0,5 l ˛irnių, 50 g lainukų, kastinio arba grietinės, 1 auktas miltų, druskos.

Gerai imirkytus ˛irnius suberti į puodą, u˛pilti vandeniu, kad apsemtų, ir virti ant silpnos ugnies, kol ˛irniai suminktės, po to maiant suberti miltus, pavirinti, įberti druskos.

Ivirtą koę sukrėsti į dubenį, u˛pilti smulkiai supjaustytais lainukais arba į koės vidurį įdėti kastinio.

Prie ˛irnių koės paduodama pasukų, rūgusio ar vie˛io pieno, grietinėlės.

ˇirnių koė seniau buvo valgoma pusryčių metu.

Ry˛ių koė

1. 1 stiklinė ry˛ių, 3 stiklinės vandens (arba dar˛ovių sultinio), 60 g augalinio aliejaus, druskos

Ry˛ius perrinkti, praplauti, apd˛iovinti ir apkepti augaliniame aliejuje, jie iek tiek praskaidrės. Paskui suberti į verdantį pasūdytą vandenį ir virti ant lėtos ugnies. Baigiant virti, nukelti dangtį ir pavirti kelias minutes, koė apd˛iūtų. Verdant koės nemaiyti. Gatavą koę ikrauti į dubenį, prie jos patiekti aliejaus,, kisieliaus,

2. 1 stiklinė ry˛ių, 3 stiklinės vandens, 1 valgomasis auktas augalinio aliejaus

Pada˛ui: 1 -2 svogūnai, 50 g augalinio aliejaus

Ivirti birią koę pagal aukčiau nurodytą receptą, svogūnus smulkiai supjaustyti. Maustyti apkepinti aliejuje. Ta mase u˛pilti į dubenį sudėtą koę.

3. 1 stiklinė ry˛ių, 3 stiklinės vandens, 3 valgomieji auktai augalinio aliejaus, druskos pagal skonį, 1/2 kg obuoliu, 2-3 valgomieji auktą, (kraus cinamono, tarkuota citrinos ˛ievele

Ivirti birią koę pagal aukčiau apraytą receptą. Obuolius nulupti, supjaustyti skiltelėmis ir sudėti į gatavą koę, u˛berti cukraus, prieskonių, 5 minutėms pastatyti į orkaitę, kad obuoliai suminktėtu,

Patiekti su aliejumi, vaisių sultimis, kisieliumi.

Piemenų koė

0,5 kg rūkytų sluoksniuotų (papilvės) lainukų, 1 – 2 stiklinės ruginių miltų, ar juodos duonos trupinių, 2-1,5 l vandens, 1 bulvė.

Rūkytus lainukus supjaustyti nedideliais kubeliais, sudėti į vandenį ir virti, kol suminktės. Maiant srovele berti miltus arba duonos trupinėlius, pavirinti 2- min. Sudėti smulkiai sutarkuotą bulvę. Virti maiant, nes greitai svyla. Maiyti mediniu auktu arba medine mentele. Virti, kol ragaujant 'negrikės' tarp dantų.

Perlinių kruopų koė su slyvomis

1,5 stiklinės perlinių kruopų, 150 g d˛iovintų slyvų, druskos, cukraus pagal skonį, 1,5 litro vandens.

Imirkytas kruopas praplauti tekančiu vandeniu, pakepinti keptuvėje ir virti pasūdytame vandenyje. Nuplautas slyvas u˛pilti pasaldintu vandeniu ir palaikyti, kad ibrinktų ir suminktėtų. Paskui iimti kauliukus, dideles slyvas perpjauti per pusę.

Gatavą koę dėti į lėktę, u˛pilant aliejaus ir pridedant slyvų.

Patiekti pusryčiams.

Grikių koė

1,5 stiklinės grikių kruopų, 3 stiklinės vandens, 50 g augalinio aliejaus, 100 g lainių, 1 svogūnas

Grikių kruopas perrinkti, pakepinti, suberti į verdantį pasūdytą vandenį ir virti, kol sutirtės, u˛dengus. Paskui pastatyti į iltą orkaitę, kad suustų.

Lainius supjaustyti nedideliais gabaliukais, pakepinti su supjaustytu svogūnu ir paduoti prie koės.

Ruginė koė

1,5 stiklinės ruginių miltų, 3-4 stiklinės vandens, 50-100 g augalinio aliejaus, druskos

Isijotus miltus lengvai pakepinti keptuvėje, siaura srovele pamaiant pilti į pasūdytą verdantį vandenį ir virti nuolat maiant 10-15 minučių. į koę įpilti aliejaus.

Mie˛inė koė

1,5 stiklinės mie˛ių kruopų, 3 stiklinės vandens, 50-100 g augalinio aliejaus, druskos

Kruopas persijoti, perrinkti, pakepinti sausoje keptuvėje, suberti į verdantį pasūdytą vandenį arba dar˛ovių sultinį ir virti, kol sutirtės. Paskui įpilti aliejaus ir virti iki galo. Koės maiyti nereikia.

Perlinių kruopų koė su bulvėmis

1 stiklinė perlinių kruopų (stambių mie˛inių), 4 stiklinės vandens arba dar˛ovių sultinio, 4-5 bulvės, 50 g sviesto arba taukų, druskos

Pada˛ui: 100 g lainių, svogūnų.

Kruopas praplauti, u˛merkti 8-10 valandų kartame vandenyje. Praplauti kruopas, iberti į keptuvę su nedideliu kiekiu augalinio aliejaus ir lengvai jas pakepinti, paskui suberti į pasūdytą verdantį vandenį arba dar˛ovių sultinį, pasūdyti, įdėti grie˛inėliais supjaustytas bulves ir ivirti.

Pada˛o paruoimas. Lainius ir svogūnus supjaustyti ir pakepinti įpilti 3-4 valgomuosius auktus dar˛ovių sultinio ir to pada˛o u˛pilti ant koės.

ˇirniniai papločiai arba raguoliai

Paima rupiai sumaltų ˛irnienių miltų, įpila vandens, įdeda druskos ir įmaio tirtesnę nei blynams telą. Tada pastato bliūdą ant stalo ar laiko ant kelių ir mediniu auktu tol plaka, kol tela palieka balta, ima akyti, ikyla pūsliukėmis. Taip iplakta tela bliūde ikyla net ir su kaupu. Tada po auktą telos u˛krečia ant kopūstlapio arba klevo lapo, kurį laiko ant delno, ir tuoj pakepa krosnyje ant laito. Papločiais nukloja visą krosnies laitą. Kai ikepa, juos su ˛arstikliu atsikasa, nulupa kopūstlapį, sudeda į bliūdą. Sakoma :”Unt podo pokėpa papločius”, mat , kupikėnai laitą vadindavo padu.

ˇirnienius papločius vadina “papalaniais”, nes jie kartais, nuo laito kepami, apsipelenuoja. ˇirnienius papločius valgo kartus pusryčiams su raugintu pienu, pasukomis, bet skaniausi jie su bulvieniu da˛iniu.

Parūgėliai

I vakaro įmaio ruginių miltų vandenyje ir pastato ilton vieton, kad parūgtų. Rytą prideda dar miltų, įpila vandens, įdeda druskos, padaro telą, tirtesnę negu blynams, ir kepa parūgėlius. Keptuvę jiems kepti gerai įkaitina, patepa gabalu lainių, tada su samteliu “sodina” ant jos parūgėlius ir pakia prie besikūrenančios krosnies angos. Parūgėliai, i apačios kaitinami, ikyla, isipučia ir greit kepa. Parūgėlius valgo su varkės da˛iniu.

Auktaitiki ˛irniniai blynai

2-3 stiklinės ˛irninių miltų, vandens, druskos

I miltų ir pasūdyto vandens u˛minkyti gana kietą telą ir mediniu auktu gerai ją imuti. Kuo daugiau oro patenka į telą, tuo ji puresnė, trapesnė ir gardesnis gatavas produktas. Imutą telą įdėti į taukais iteptą ir miltais pabarstytą keptuvę ir kepti krosnyje 40-50 minučių. Gatavus blynus tuojau kartus patiekti prie mėsos, ˛uvies, grybų patiekalų.

Blyneliai kaip ir blynai kepami i brendinio, tik blyneliams lietiniams jis yra ˛ymiai skystesnės konsistencijos, nes prad˛ioje reikia ikepti pusgaminius – lietinius. Brendinys pilamas samteliu ant įkaitintos, vos riebalais suteptos keptuvės ir pakaitinama, kol susiformuoja lietinis ir lengvai atsiskiria nuo keptuvės dugno.

Lietinių negalima apskrudinti, nes tada i jų nebus galima pagaminti blynelių.

Ant ikeptų lietinių dedami įvairūs įdarai: mėsos, pauktienos, ˛uvies, dar˛ovių, grybų, varkės, saldūs; lietiniai įvairiai lankstomi, susukami, su˛nybiami ir tik po to apkepami. Patiekiami su sviestu, grietine, vitienos spirgais, bruknių uogiene ir kt.

Skaniausi mie˛inių miltų blyneliai su vė˛ių kaklelių įdaru ir vė˛ių sviesto pada˛u, ruginių miltų blyneliai su raugintų trokintų kopūstų įdaru su grietinėlės, su gelove pada˛u.

Norint ypatingai pagerbti svečią prie blynelių Auktaitijoje buvo patiekiama liep˛ied˛ių arbata su medumi.

Ne tik senovėje, bet ir dabar blyneliai yra apkepami t.y. sudedami į apkepo indą, priklausomai nuo įdaro, pagaminamas jam tinkamas pada˛as, juo u˛pilami blyneliai ir apkepami orkaitėje.

Susuktiniai tai ne pagonybės laikų, pasilikęs apeiginis auktaičių valgis.

Ikepama daug i bet kokių miltų lietinių, jie dedami iilgai stalo, taip, kad u˛eitų vienas ant kito, paskui susukami voleliai. Ilgas volelis susukamas riestai spiralikai ir dedamas į skardą, u˛pilamas lydytu sviestu ar grietine, ar sviesto – grietinės pada˛u. Patiekiant apibarstoma kapotais rieutais ir cukrumi.

Mėgstami lankytojų auktaitiki blyneliai įdaryti rūkytais lainukais su raugintų kopūstų pada˛u; blyneliai su virtų bulvių įdaru su keptais svogūnais, su spirgučių pada˛u su grybais.

Lietiniai su mėsa

1 stiklinė miltų, 2 stiklinės pieno, 2 kiauiniai, 3 auktai sultinio, 1 sukapotas svogūnas, 400 g virtos maltos mėsos, 3 auktai aliejaus ar margarino, druskos, pipirų.

Pienas, miltai, kiauinio trynys, cukrus ir druska sumaiomi. Kiauinio baltymas iplakamas, sukrečiamas į telą, imaioma. Keptuvė itepama aliejumi. Į įkaitintus riebalus pilama po auktą telos. Lietiniai apkepami i vienos pusės. Malta mėsa pakepinama su supjaustytu svogūnu, įmuamas kiauinis, įberiama druskos, pipirų, įpilama sultinio, imaioma. Ant apkeptos lietinio pusės dedama po auktą mėsos įdaro, suvyniojama į volelį, apkepinama iki gelsvumo.

Sklind˛iai – tai keptuvėje kepti paskrudinti gaminiai. Sklind˛iams brendinys gali būti ne tik miltinis, bet ir įvairių dar˛ovių, aguročių, bulvių, morkų.

Sklind˛iams brendinys ruoiamas ˛ymiai tirtesnis, labiau panaus į papločių telą. Gana da˛nai sklind˛ių brendinys yra kildinamas alumi ar mielėmis – būtent taip yra kepami ˛ymieji mieliniai U˛gavėnių sklind˛iai. Sklind˛ių dydis neribojamas.

Lankytojų gerai vertinami auktaitiki kvietinių miltų paliepsniai, rudonieji kvietinių ir grikinių miltų blynai su rūkyto kumpio da˛iniu.

Papalaniai (kupikietiki ˛irniniai sklind˛iai)

3 stiklinės stambiai maltų ˛irnių miltų, 1 kiauinis, vandens, druskos

Pada˛ui: 2-3 svogūnai, 100 g lainių, 1 kiauinis, druskos.

I ˛irnių miltų, kiauinio ir pasūdyto vandens u˛minkyti gana kietą telą, kruopčiai imuti. Paskui po 2-3 valgomuosius auktus tos telos idėlioti ant d˛iovintų kopūstlapių ir kepti krosnyje ant pado.

Pada˛o paruoimas. Lainius ir svogūnus smulkiai supjaustyti, pakepinti, įpilti truputį vandens, įmuti kiauinį ir maiant kaitinti dar kelias

minutes.

Gatavus sklind˛ius pateikti su kartu pada˛u.

Virtiniai nuo virtinukų skiriasi tik savo dyd˛iu. Įdarų įvairove virtinukų bei virtinių aortimentas yra labai platus: virtiniai su mėsa, su varke, grybais ir tt.

altanosiai - virtiniai su įdaru. Ima mie˛inių arba kvietinių rupiai maltų miltų, bliūde ar geldelėje vandenyje kietai u˛minko telą, kočioja gabalais ir supjausto keturkampiais sklind˛iais. Sklindį padeda ant delno, įkrečia įdaro (varkės ar mėsos), i viraus u˛verčia telą ir, u˛spaudę kratus, pakratėlius u˛raito. Kai kas dar pavolioja virtinį delnuose, kad stipriau laikytųsi, tada altanosis būna pailgai apvalios formos. Padarytus altanosius sumeta į verdantį vandenį. Kai iverda, juos igriebia į bliūdą, u˛pila taukais su spirgais ir duoda į stalą. (taip gamino senovės kupikėnai)

Virtiniai altanosiai – tai tradicinis Kupikio krato apylinkių ˛monių valgis.

Į virtinių vidų įdėdavo varkės su aguonomis ar mėtomis, pjaustytų lainių, obuolių, uogų ir pan. Juos virdavo per etines, Sekmines, Deimtines po tam tikrą skaičių kiekvienam ˛mogui. Per etines – eis, Per Sekmines – septynis, Per Devintines – devynis. ˇūt būt turėjai tą skaičių tą dieną suvalgyti. Nesuvalgius – nesiseks gyvenimas.

Dabar virtiniai gaminami su aguonomis, kopūstais, razinomis, rieutais ir kitokiais įdarais.

I miltų u˛minkyti telą kaip skryliukams ir ikočioti plonu sluoksniu.. Perrinktas mėlynes sumaiyti su cukrumi ir cinamonu. Paskui ant ikočiotos telos padėti po arbatinį auktelį mėlynių, nedidele stiklinaite ipjauti virtinius. Kratus u˛lengti ir tvirtai suspausti, virtinius sudėti į verdantį pasūdytą vandenį ir virti pamaiant mediniu auktu. Gatavus virtinius sudėti į dubenį, apipilti medumi.

altanosius patiekti kartus, bet galima valgyti ir altus. Tokiu atveju gatavus virtinius reikia sudėti ant lentos taip, kad jie nesukibtų, leisti jiems atvėsti, o paskui, sudėjus į lėktę, u˛pilti medumi.

Koldūnai gaminami panaiai kaip virtinukai. Skirtumas tas, kad dedama ˛alios mėsos įdara sutaisytas su prieskoniais.

Gali būti kelių pabvadinimų mėsa (pav. Kiauliena su aviena ar kiauliena su jautiena) ir tt.

Auktaitiki koldūnai verdami vos burbuliuojančiame d˛iovintų baravykų nuovire.

Skryliai gaminami i miltų, kiauinių ir vandens, taip u˛minkant telą. Tela plonai ikočiojama ir supjaustoma peiliu arba ratuku 3 cm dyd˛io kvadratėliais arba rombeliais. Jie iverdami pasūdytame vandenyje, ipilami į kiaurasamtį ir perpilami vandeniu, ir tiekiami su aguonų, grybų, mėlynių pada˛ais.(taip gamindavo kupikėnai)

Dar vienas skrylių patiekimo būdas:Ivirtus skrylius, igriebti i vandens ir padėti ant iaudais pakloto stalo, kad nud˛iūtų. Apd˛iūvusius sudėti į dubenį ar sietą. Juos valgė da˛ydami varke.

Virtiniai – skryliai da˛niausiai daromi i mie˛inių ar rupiai maltų kvietinių miltų. Geldelėje ar moliniame bliūde įmaio vandenyje telą, įdeda druskos ir kietai u˛minko. Tada ant stalo pabarsto miltų, telą kočioja, pjausto ketvirtokais pailgais sklind˛iais – skryliais. Skrylius sumeta į verdantį pasūdytą vandenį.

Kai skryliai iverda, puodą i krosnies itraukia su akėm, nunea prie stalo ir pastato ant zaslanėlio. Tada eimininkė su samčiu griebia i puodo skrylius, prilaikydama i viraus auktu, nusunkia vandenį ir paskleid˛ia juos ant stalo. Vyresnė dukrelė skrylius paskirsto po vieną, kad jie nesuliptų, ir, kai jie atvėsta, apverčia ant kito ono. Atvėsusius skrylius eimininkė su˛eria į puodą, u˛pila taukais su spirgais ir pastato iltai krosnin. Skryliai valgomi pusryčiams, pietums, viralą pavalgius.

Skryliai ir virtiniai

Tiek skryliams tiek virtiniams tela ruoiama vienodai.Naudojami įvairaus malimo sorų miltai. Pasūdytą vandenį u˛virinti ir maiant pilti miltus. Paskui suminkyti telą, kol pasidarys vienalytė masė. Virtinių įdarai labai įvairūs. Jie Auktaitijos gyventojų mėgiamas patiekalas.

Virtinių įdarai

I. Virtų bulvių įdaras

400 g virtų bulvių, 100 g lainių, 1-2 svogūnai, pipirų, druskos

Virtas bulves sugrūsti. Lainius smulkiai supjaustyti, apkepti kartu su supjaustytais svogūnais, sumaiyti su bulvėmis, pasūdyti.

II. Raugintų kopūstų įdaras

1/2 kg kopūstų, 150 g rūkytų lainių, 1 svogūnas

Kopūstus itrokinti su apkeptais lainiais ir svogūnais iki pusiau sausos būklės.

III. Uogų arba vaisių įdaras

400 g mėlynių arba 400 g vynių be kauliukų arba 500 g obuolių, cinamono, cukraus

Vynias, mėlynes arba kitas uogas sumaiyti su cukrumi ir po arbatinį aukteli dėti ant virtiniams skirto telos. Obuolius nulupti, smulkiai supjaustyti ir sumaiyti su cukrumi ir cinamonu.

Virtiniai su aguonomis

2 stiklinės miltų, kiauinis, vandens telai iminkyti.

Aguonų masei: 2 stiklinės aguonų, cukraus pagal skoni, 200g rieutų, vanilinio cukraus (arba 200 g razinų, medaus), virinto vandens, jeigu masė per tirta.

I miltų, kiauinio ir vandens u˛minkoma tela. Plonai ikočiojamą ir supjaustoma kvadratėliais, kurie iverdami pasūdytame vandenyje, ipilami į kiaurasamti ir perpilami altu virintu vandeniu. Atvėsinti virtiniai sudedami į molinį dubenėlį ir u˛pilami paruota aguonų mase, imaioma.

Skryliukai su mėlynėmis

2 stiklinės miltų, 1 stiklinė mėlynių, 50 g medaus, druskos.

Į miltus įpilti pasūdyto virinto vandens, i lėto auktu maiant telą. Isukti ją iki vienalytės masės. Paskui plonai ją ikočioti ir peiliu supjaustyti 3x3 cm kvadaratėliais. Skrylius virti pasūdytame vandenyje. Paskui iversti į rėtuką ir apipilti altu virintu vandeniu. Ataldytus skryliukus sudėti į lėktę. Perrinktas ir nuplautas mėlynes sumaiyti su medumi ir u˛pilti skryliukus. Patiekti altus.

Norint skryliukus galima patiekti kartus, reikia juos u˛pilti kartu aliejumi ir ant viraus mėlynėmis su medumi.

Abriedukai (bried˛iukai, e˛iukai) gaminami i miltų ir pasūdyto vandens, u˛minkant kietoką telą. I jos suvoliojami pirto storumo vokeliai, supjaustomi 3 – 4 cm ilgio gabaliukais ir per tarkos antrąją pusę braukiant padaromi ratuoti vamzdeliai.

Pagaminti bried˛iukai dedami į verdantį pasūdytą vandenį ir 8 – 10 min verdami. Ivirę igriebiami ir nuvarvinami, sudedami į pusdubenį ir u˛pilami sviestu su grietine arba spirgučiais.

Bried˛iukai

3 stiklinės sorų miltų, vandens, druskos, 100 g lainių.

I miltų ir pasūdyto vandens u˛minkyti gana kietą telą, padaryti ma˛daug pirto storumo ritinėlius Ir supjaustyt; į 3-4 cm ilgio gabaliukus. Kiekvieną gabaliuką pirtu prispausti prie trintuvės antrosios pusės, ir gausis ka˛kas panaaus į „bried˛iukus'. Stipriau paspaudus, „bried˛iukai' būna plonesni, greičiau ivirs ir bus gardesnį.

Paruotus bried˛iukus sudėti į pasūdytą verdantį vandenį ir virti 8-10 minučių. Paskui igriebti, duoti nuvarvėti, sudėti j dubenį ir u˛pilti pada˛u.

Duokukuliai

1 kg juodos duonos telos, 100 g lainių

I u˛minkytos duonos telos padaryti 1/2-2 cm storio papločius (kaip kotletams), sudėti juos ant miltais pabarstytos lentos, u˛dengti ir palikti pusvaland˛iui.

Kai papločiai ikils, sudėti juos į pasūdytą verdantį vandenį ir virti 5-8 minutes (ilgai verdant, jie kietėja ir pasidaro neskanūs). Gatavus duonkukulius igriebti ir patiekti su aliejumi.

Klausimai

Kokios koės pagal konsistenciją yra verdamos?

Kokie da˛iniai yra gaminami prie blynų?

Kaip gaminami papalainiai?

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1195
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/270/KRUOP-IR-MILT-PATIEKALAI55919.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/270/KRUOP-IR-MILT-PATIEKALAI55919.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/270/KRUOP-IR-MILT-PATIEKALAI55919.php">KRUOPŲ IR MILTŲ PATIEKALAI</a>

KRUOPŲ IR MILTŲ PATIEKALAI

receptus

DOCUMENTE SIMILARE

KRUOPŲ IR MILTŲ PATIEKALAI

Avi˛inė koė

2 stiklinės avi˛inių kruopų, 1 l vandens, 2 auktai sviesto, 1 auktelis cukraus, 1 vidutinio dyd˛io bulvė, truputis druskos.

Į verdantį vandenį suberti avi˛ines kruopas. Ant silpnos ugnies ir pamaiant virti, kol suminktės. Po to, lėtai maiant, sudėti smulkiai sutarkuotą bulvę, pavirinti, suberti cukrų, druską, nuimti. Leisti pas­tovėti kelias minutes, kad koė ibrinktų.

ˇirniniai papločiai arba raguoliai

Lietiniai su mėsa

1 stiklinė miltų, 2 stiklinės pieno, 2 kiauiniai, 3 auktai sultinio, 1 sukapotas svogūnas, 400 g virtos maltos mėsos, 3 auktai aliejaus ar margarino, druskos, pipirų.

Skryliai ir virtiniai

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Avi˛inė koė

2 stiklinės avi˛inių kruopų, 1 l vandens, 2 auktai sviesto, 1 auktelis cukraus, 1 vidutinio dyd˛io bulvė, truputis druskos.

Į verdantį vandenį suberti avi˛ines kruopas. Ant silpnos ugnies ir pamaiant virti, kol suminktės. Po to, lėtai maiant, sudėti smulkiai sutarkuotą bulvę, pavirinti, suberti cukrų, druską, nuimti. Leisti pastovėti kelias minutes, kad koė ibrinktų.

1 stiklinė miltų, 2 stiklinės pieno, 2 kiauiniai, 3 auktai sultinio, 1 sukapotas svogūnas, 400 g virtos maltos mėsos, 3 auktai aliejaus ar margarino, druskos, pipirų.