KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ KATEDRA

AB “Mažeikų nafta” Būtingės naftos terminalas

Baigiamasis bakalaurinis darbas

KLAIPĖDA 1999

“BŪTINGĖS NAFTOS TERMINALAS”

TURINYS

ĮVADAS

Anotacija

Būtingės terminalo bendra schema

Eksportas

NAFTOS EKSPORTO APŽVALGA

TALPŲ ĮRENGINIAI IR MAŽEIKIŲ SIURBLINĖ

22” MAGISTRALINIS VAMZDYNAS

BŪTINGĖS TERMINALAS

36” JŪRINIS VAMZDYNAS, PLEM IR SPM

KATODINĖ APSAUGA

SCADA (valdymo sistema)

Užpildymas

Derinimas

INŽINERINIŲ TINKLŲ ĮVEDIMAS Į EKSPLOATACIJ„

Hidrobandymai

Praplovimas ir džiovinimas

technologinis patikrinimas

Mechaninės dalies ir vamzdynų patikrinimas

Kontrolinių matavimo ir elektrinių prietaisų patikrinimas

Optinio pluošto kabelis

22” VAMZDYNO PARUOŠIMAS

Talpų, pagalbinių siurblių, Mažeikių siurblinės įvedimas į eksploatacij¹

NAFTOS TALPŲ VAMZDYNŲ UŽPILDYMAS

Naftos padavimas NUO talpŲ Į siurblius IR GAUDYKLĖS ZON„

Būtingės terminalas

36” kranto/jūrinis vamzdynas, PLEM ir SPM

TANKLAIVIO ŠVARTAVIMOSI, KROVIMO IR ATŠVARTAVIMO TVARKA

SAUGA IR TECHNOLOGINIO SAUGUMO ĮRENGIMAI

PRIEŠGAISRINĖ SAUGA

APSAUGINIAI VOŽTUVAI

KONTROLINIŲ MATAVIMO PRIETAISŲ SIGNALAI

AVARINIS STABDYMAS

VAMZDYNO AVARINIS UŽDARYMAS (ESD)

SPM AVARINIS UŽDARYMAS

VIRŠSLĖGIO KOLEKTORIUS

Importas

Technologija

Technologijos aprašymas

Projekto pagrindas

Darbo ir transportavimo režimai

Būtingės terminalo vamzdynai

Naftos sklydimo tikimybė Baltijos jūroje avarijos metu

Būtingės terminalo kainos, jų palyginimas su kitais terminalais

Naftotiekio reljefas (Mažeikiai- būtingė)

Būtingės terminalo bendra schema

išvados

ĮVADAS

Būtingės naftos terminalo tikslas yra eksportuoti arba imortuoti naft¹. Pagrindinė šio terminalo užduotis yra iš Rusijos gaunamos naftos eksportas į kitas pasaulio šalis.

Toks poreikis iškilo ištyrus, jog naftotiekiu “DRUŽBA” gali tekėti du kartus didesnis naftos kiekis negu, kad sunaudoja šiuo metu Mažeikiuose esanti naftos perdidrbimo įmonė priklausanti AB Mažeikių nafta. Tokiu būdu kilo mintis išnaudoti esama naftotiekį efektyviau kadangi tai yra pats pigiausias naftos transportavimo metodas.

Būtingės naftos terminalo vieta buvo pasirinkta dėl ekologinių bei ekonominių priežasčių.

Terminalas Būtingėje yra sukonstruotas taip, kad pajėgtų pumpuoti naft¹ 1700 m³/h.. Objektas yra suprojektuotas, kad galėtų dirbti 24 valandas per par¹, 365 dienas per metus. Funkcionalumo požiūriu rekomenduojamas operatorių skaičius yra toks: 2 operatoriai Mažeikiuose (įskaitant ir t¹, kuris aptarnaus pagalbinių siurblių zon¹), 1 operatorius Būtingėje, vienas švartavimosi/pakrovimo meistras ir vienas padėjėjas.

Per SPM galima vienu metu aptarnauti vien¹ tanklaivį. Laivo dydis gali būti nuo 50 000 iki 80 000 DWT.

Būtingės terminalas yra pritaikytas taip pat ir importui, nes sutrikus tiekimui iš Rusijos šis objektas tampa alternatyviniu naftos tiekimu į Mažeikiuse esama naftos perdirbimo įmonź.

Darbo tikslas:

Susipažinti su AB “Mažeikių Nafta” Būtingės terminalo projektais

Susipažinti su terminalo paleidimo technologija

Susipažinti suterminalo eksploatacija

anNotation

The reason of this work is to get know more about Būtingė terminal, it implementation, exploitation, future planes. Būtingė terminal is build in the reason of oil needs to Lithuania and possibility to export Russian oil and Lithuanian oil products to abroad. Būtingė terminal can transport 8 billion. t. oil per one year. This terminal is perspective, because of its good prises for transportation through pipeline.

Būtingės terminalo bendra schema

Būtingės terminalo bendra schema yra atvaizduota paveiksle nr 1

Būtingės terminalo bendra schema

Pav. 1

EKSPORTAS

NAFTOS EKSPORTO BENDRA APŽVALGA

Talpų įrenginiai ir Mažeikių siurblinė

Naftos sraut¹ matuos esamas Biržų apskaitos mazgas, prieš jam patenkant į esamas naftos saugyklas per esam¹ Biržų užpylimo linij¹. Kad būtų apsaugoti siurbliai, slėgio reguliavimo vožtuvas atsidaro, kada aptinkamas aukštas 720 kPa slėgis, kuris signalizuoja, kad siurblys pumpuoja į aklavietź.

Du siurbliai, pajėgūs pumuoti po 1250 m³/h, o jų bendras pajėgumas sudaro 2500 m³/h prie 64 m vandens spūdžio, kad galėtų tiekti naft¹ prie minimalaus 145 kPa slėgio į Mažeikių magistralinių siurblių įsiurbim¹.

Operatorinėje yra numatytos lempos, parodančios, kad šie du siurbliai yra paleisti, ir siurbliai gali būti stabdomi iš siurblinės operatorinės arba iš Būtingės terminalo. Talpų lygiams, izoliuojančios sklendės “atidaryta/uždaryta” pozicijai nustatyti bei siurblių valdymui buvo numatytas siurblinės operatorinėje programuojamas loginis kontroleris (PLC). Elektros energija siurbliams ir kontroliniams matavimo prietaisams yra numatyta per naujus kabelius, sujungtus su esama pastote ir operatorine siurblinėje.

Esamos dvi apie 50 000 m3 tūrio talpos gali būti ištuštinamos, jeigu diafragminės aklės yra pasukamos, kad nafta galėtų tekėti per esam¹ įsiurbimo kolektorių į kitus esamus siurblius.

Nafta iš pagalbinių siurblių teka į Mažeikių magistralinius siurblius, kurie yra sujungti nuosekliai. Tuo tarpu, kai kiekvienas iš siurblių yra paskaičiuotas 1700 m³/h prie 253 metrų spūdžio, trys siurbliai yra suprojektuoti magistraliniame vamzdyne sukelti bendr¹ slėgį nuo 6200 kPa iki 7000 kPa.

PLC, kuris pastatytas esamos siurblinės operatorinėje, kuri yra siurblinėje, bus skirtas stebėjimui ir valdymui.Sistema signalizuos, kai slėgis bus 250 kPa, ir atjungs visus tris Mažeikių magistralinius siurblius prie 130 kPa, kad apsaugotų siurblius nuo ertminio sugadinimo. Esant labai aukštam slėgiui siurblių išėjime, sustabdys siurblius prie 9990 kPa, kad apsaugotų technologinius vamzdynus ir magistralinį vamzdyn¹ nuo aukšto slėgio.. Kiekvienas siurblys gali būti sustabdytas arba paleistas iš operatorinės siurblinėje arba iš Būtingės terminalo.

Elektros energija magistraliniams siurbliams ir kontroliniams matavimo prietaisams yra tiekiama iš naujos pastotės per naujus kabelius.

22” magistralinis vamzdynas

Naftos srautas aplenkia Mažeikių naftotiekio paleidiklį/gaudyklź ir eina į 92 km 22” magistralinį vamzdyn¹.

Yra keturios elektrinės sklendės magistraliniame vamzdyne:

Iš magistralinio vamzdyno nafta patenka į Būtingės terminal¹, aplenkdama terminalo naftotiekio paleidiklį/gaudyklź, kai vyksta normalus darbas.

Būtingės terminalas

Eksportuojama nafta patenka į jūrinį vamzdyn¹ ir į SPM.

Reguliavimo vožtuvas reguliuoja slėgį prie 900 - 1000 kPa, kad apsaugotų už jo esančius vamzdžius.

Sistema signalizuos operatoriui, kada lygio detektorius neaptiks jokio skysčio, nurodydamas, kad Būtingės technologinių vamzdynų linijos aukštame taške yra susidarźs oro tarpas. Oro tarpas gali būti nugarintas. Operatorius turi įsitikinti, kad PLEM sklendės uždarytos ir ištirti ar yra nutekėjimas.

36” jūrinis vamzdynas, PLEM ir SPM

Nafta teka iš terminalo per 2,5 km 36 colių vamzdyno kranto dalį, 7,3 km jūrinį vamzdyn¹ ir tada per PLEM ir SPM mazgus.

Katodinė apsauga

Būtingės terminalo požeminius vamzdynus saugo 36 m gylio šulinyje esanti tiekiamos srovės sistema. Saugomo vamzdžio apsaugos sistema papildoma aukšto potencialo sukomplektuotų galvaninių anodų sistemos.

Mažeikių naftos perdirbimo įmonės požeminius vamzdynus saugo aukšto potencialo galvaninių anodų sistemos.

22” magistralinį vamzdyn¹ saugo trys negiliai esančios tiekiamos srovės sistemos.

36” kranto/jūrinis vamzdynas apsaugotas aukšto potencialo galvaninių anodų sistemų.

SCADA (valdymo sistema)

Valdymo sistema yra valdymo ir duomenų priėmimo (SCADA) sistema, kurioje naudojami valdymo skydai su programuojamais loginiais kontroleriais (PLC). SCADA sistema teikia galimybź valdyti, stebėti ir avarijos atveju sustabdyti (ESD) visus įrengimus Mažeikių naftos perdirbimo įmonės pagalbinių siurblių ir magistralinių siurblių siurblinėse, magistralinio vamzdyno sklendžių stotyse, Būtingės terminale iki jūrinio vamzdyno.

Vienas PLC kontroleris bus Mažeikių naftos perdirbimo įmonės siurblinėje ir vienas PLC kontroleris bus Būtingės terminalo dispečerinėje. Šie kontroleriai yra dubliuojami PLC. Distanciniai įvadų/išėjimų (I/O) kanalai bus šiuose PLC skyduose, kad būtų galima valdyti operacijas.

Po vien¹ atskir¹ PLC kontrolerį bus kiekvienoje magistralinio vamzdyno sklendžių stotyje.

Vienas atskiras PLC kontroleris bus Mažeikių siurblinėje. Šis PLC valdys pagalbinių siurblių ir talpų operacijas ir bus integruota su esama talpų SAAB valdymo sistema.

PASTABA: SCADA sistemos sekos turi būti laikomos rankinio darbo režimu per vis¹ vamzdyno užpildymo laikotarpį.

4. 2 UŽPILDYMAS

Įvedimas į eksploatacij¹ yra apibrėžiamas kaip vamzdynų sistemų užpildymas nafta, kurį atlieka operatorius.

Derinimas

Prieš įvedimo į eksploatacij¹ darbų pradži¹ pašalinami visi laikini įrenginiai ir pakeisti juos atitinkamais nuolatiniais. Derinimo procedūros pagrindinai apima įrengimų patikrinim¹, ar jie švarūs, sausi, paruošim¹ įvedimui į eksploatacij¹ ir inžinerinių tinklų įvedim¹ į eksploatacij¹.

Turi būti paruošti ir patikrinti prieš įvedim¹ į eksploatacij¹ šie įrenginiai:

Pagalbiniai siurbliai,

Magistraliniai siurbliai,

SPM, žarnos ir įvedimo į eksploatacij¹ tanklaivis (jeigu SPM turi būti užpildytas)

SCADA,

Optinio pluošto sistema,

Ryšių sistema,

36 colių vamzdynas užpildytas jūros vandeniu - bandymų vandens mišiniu,

Elektros sistema,

Kilnojama talpa, 40 m³ arba didesnė (vandens pildymas siurblio ir žarnų pagalba)

Kilnojamas oro kompresorius (tokio dydžio, kad atitiktų reikalavimus, aptartus įvedimo į eksploatacij¹ procedūroje).

Inžinerinių tinklų įvedimas į eksploatacij¹

Inžinerinių tinklų įvedimas į eksploatacij¹ turi būti atliekamas prieš naftos sistemos įvedim¹ į eksploatacij¹.

Priešgaisrinio vandens sistema

Priešgaisrinis vanduo prie pagalbinių siurblių Mažeikiuose

Vizuali priešgaisrinio vandens sausų vamzdynų apžiūra pagalbinių siurblių zonoje. Gaisro atveju priešgaisriniai vamzdynai bus užpildyti vandeniu.

Priešgaisrinis vanduo prie Mažeikių magistralinių siurblių

Putų sistemos įvedimas į eksploatacij¹ ir paleidimas: Vadovaujantis gamintojo rekomenduojama procedūra, kuri skirta įvedimui į eksploatacij¹.

Priešgaisrinė sistema Būtingėje

Įsitikinti, kad kilnojami gesintuvai yra tinkamose vietose ir jie veikia.

APSAUGA NUO VIRŠSLĖGIO IR UŽDARO DRENAŽO REZERVUARAI

Uždaro drenažo rezervuarai, Mažeikiuose

Įsitikinti, kad angos išėjimas neužblokuotas.

Įjungti rezervuarų kontrolinius matavimo prietaisus.

Įsitikinti, kad nerodo aliarmo.

Patikrinti aklių s¹raš¹

Patikrinti sklendžių padėtis (atidaryta ar uždaryta)

Uždaro drenažo rezervuarai ir viršslėgio kolektorius Būtingės terminale

Įsitikinti, kad angos išėjimas neužblokuotas.

Įjungti rezervuarų kontrolinius matavimo prietaisus.

Įsitikinti, kad nerodo aliarmo.

Įsitikinti, kad viršslėgio kolektoriaus linija yra tuščia.

AZOTAS reguliavimo vožtuvui Būtingėje

Įsitikinti, kad visi balionai yra tinkami prijungti. Įsitikinti, kad slėgio reguliatorius kolektoriaus pusėje rodo mažiausiai 586 kPa slėgį. Įsitikinti, kad yra pakankamai azoto balionų, kad būtų išvengta rankinio reguliavimo. Tai yra taikoma darbo metu.

Hidrobandymai

Visos technologinių vamzdynų sistemos turės būti išbandytos hidrostatiniu būdu.

Praplovimas ir išdžiovinimas

Visi įrengimai ir technologiniai vamzdynai turi būti gerai praplauti, kad nebeliktų jokių nuolaužų, apnašų, purvo, šlako, virinimo briaunų. Po hidrostatinių bandymų turi būti praplauti visi technologiniai vamzdynai ir rezervuarai. 36” jūrinė sistemos dalis nebus nei nudrenuota nei išdžiovinta.

Siurblinės vamzdynų džiovinimas bus atliekamas pučiant or¹ per visus įrengimus ir vamzdynus ir drenuojant visus žemus taškus.

22” magistralinis vamzdynas buvo išdžiovintas ežių s¹statų pagalba, kuriuos stūmė sausas oras.

Technologinis patikrinimas

Turi būti atlikta pilna visų įrengimų ir technologinių vamzdynų apžiūra, kad patikrintų, ar montuojamos detalės teisingai sumontuotos, įskaitant vamzdžių sujungimus, kontrolinių matavimo prietaisų prijungimus ir pan..

Mechaninė dalis ir technologinių vamzdynų patikrinimas

Visi reguliavimo vožtuvai ir elektrinės sklendės (MOV) yra patikrinami, atidaromi ir uždaromi parodyti, kad sklendės ir vožtuvai tinkamai dirba. Šiuo metu sklendės ir vožtuvai yra papildomai sutepami.

Kontrolinių matavimo ir elektros prietaisų patikrinimas

Visų kontrolinių matavimo ir elektros prietaisų patikrinimai turi būti atliekami prieš įvedimo į eksploatacij¹ pradži¹. Turi būti patikrintas ryšys tarp kontrolinių matavimo prietaisų valdymo sistemos ir SCADA.

Optinio pluošto kabelis

Optinio pluošto kabelis yra labai svarbi ryšių sistemos dalis. Optika turi būti patikrinta, kad būtų nustatyta, ar yra ryšys su SCADA ir kitais kontroliniais matavimo prietaisais.

22” vamzdyno paruošimas

Įsitikinti, kad talpose yra minimalus 23 400 m³ naftos kiekis, kad būtų galima paduoti į vamzdyn¹.

Įsitikinti, kad Mažeikių 22 colių sklendė ir 12 colių numetimo linijos sklendės yra uždarytos.

Įsitikinti, kad abi pagrindinės 22 colių uždaromosios prie paleidiklio/gaudyklės Mažeikiuose yra atidarytos,

Prie vamzdyno uždaromosios sklendės Manometrai bus naudojami parodyti slėgį vamzdyne, kai į jis bus užpildomas oru ir taip pat stebėti sklendžių stoties slėgio skirtum¹, kai per vamzdyn¹ yra varomi ežiai.

Sumontuoti vien¹ 0~2000 kPa manometr¹ prie Mažeikių siurblinės ežių paleidiklio ir vien¹ prie ežio gaudyklės ežio priėmimo kameros Būtingėje.

Tiekti or¹ iš Mažeikių naftos perdirbimo įmonės įrengimų oro sistemos į 6” sklendź, esanči¹ naftotiekio siurblių įsiurbimo kolektoriuje, kol vidinis slėgis nebus 1208 kPa tarp Mažeikių naftos perdirbimo įmonės ir Būtingės.

Tikimasi, kad Mažeikių naftos perdirbimo įmonės oro kompresorius atliks tai:

Vienas kompresorius  2 000 m³ prie 1300 kPa

Du kompresoriai  3 000 m³ prie 1300 kPa

Talpų, pagalbinių siurblių ir Mažeikių siurblinės įvedimas į eksploatacij¹

Šie naftos kiekiai bus reikalingi, įvedant į eksploatacij¹ projekto 1 etapo dalį:

Nafta, reikalinga 1 etapui su 10% nenumatytomis išlaidomis

Talpų technologinių vamzdynų užpildymas nafta

Patikrinti, ar talpose yra pakankamai naftos (30 850 m³), kad 1 etapo sistema būtų įvesta į eksploatacij¹.

Įsitikinti, kad visos angos ir drenos yra uždarytos.

Naftos padavimas iš talpų į pagalbinius siurblius, Mažeikių siurblinź ir gaudyklės zon¹

Naftos padavimas į pagalbinius siurblius gali būti atliekamas leidžiant naft¹ savitėkiu iš talpų į siurblių apvadinius išleidžiamuosius vožtuvus, Kada nafta užpildys siurblius iki siurblių išėjimo uždaromųjų sklendžių, galima paleisti vien¹ iš dviejų siurblių, kad naft¹ paduotų iki 22 colių sklendės

Susisiekti su visomis dispečerinėmis, kad pasiruošta naftos užpildymo pradžiai.

Pasitikrinti naftos lygį talpose, ar yra 30 850 m³ naftos, skirtos įvedimui į eksploatacij¹. 500 m³ naftos bus naudojama 1 etapo Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje esančių vamzdynų ir įrengimų įvedimui į eksploatacij¹.

Įsitikinti, kad siurblių įsiurbimo sklendės yra atidarytos.

Atidaryti reikalingas sklendes ir pradėti leisti naft¹ savitėkiu į pagalbinius siurblius.

Atidaryti visas aukštai esančias angas tarp talpų ir siurblių.

Atidaryti įsiurbimo sklendes prie siurblių. Paruošti visus tris siurblius, nugarinant or¹ ir dujas iš ¾” siurblių apvadinių sklendžių. Magistraliniai siurbliai yra paruošti darbui.

Būtingės terminalas

BTD operatorius turi kas valand¹ užrašinėti vamzdyno slėgį, ežio buvimo viet¹, naftos talpų kiekius, dirbančių siurblių skaičių ir jų išėjimo slėgį, debet¹

Tźsti oro ir dujų išleidim¹ iš vamzdyno, kad būtų palaikoma 1208 kPa. Dujos ir oras eis į 36” vamzdyn¹ ir bus išleidžiamos per 12” išleidimo vamzdį.

Įsitikinti, kad 22 colių ESD sklendė yra uždaryta

12 colių ežio gaudyklės linijos sklendė yra atidaryta.

Ežio gaudyklės rankinė pagrindinė sklendė yra atidaryta.

Sustabdyti magistralinį siurblį per SCADA Mažeikių siurblinėje, kada ežiai pasiekia 91.1-t¹ kilometr¹, šis veiksmas taip pat sumažins debet¹. Reguliuoti naftos sraut¹ ir išleisti (sumažinti slėgį) or¹ ir dujas iš vamzdyno.

Tźsti kiekvienos uždaromosios sklendės korpuso drenavim¹, kad iš jų korpusų būtų pašalintas vanduo.

Kai s¹stato pirmas ežys pasiekia 85-t¹ km, k¹ parodo ežio siųstuvas, atlikti šiuos veiksmus:

A: Sustabdyti vien¹ magistralinį siurblį Mažeikiuose

B: Atidaryti 36” sklendź maždaug 10%, kad vanduo patektų į 36” vamzdyn¹. 36” sklendė gali būti atidaryta iki 20% ar daugiau, kad būtų sumažintas slėgis ir leista naftai tekėti.

Ežių atvykimas

Įsitikinti, kad pirmasis ežys yra kameroje, patikrinant indikatorių

Įstatyti indikatorių iš karto po to, kai kiekvienas ežys praeina pro indikatorių.

Kai antras ežys praeina

A: Uždaryti 36” sklendź

B: Atidaryti 4” sklendź, esanči¹ išleidimo linijoje.

C: Uždaryti 12” sklendź, esanči¹ išleidimo linijoje

Įstatyti indikatorių

Tźsti naftos sraut¹

Stebėti skysčio, patenkančio į išleidimo mašin¹, lygį:

Kai oras neina į išleidimo mašin¹ iš 4” vožtuvo, vožtuvas parodo, kad nėra oro.

Ežių išėmimas

Vienu metu galima išimti visus tris ežius.

Uždaryti sklendes

Atidaryti 2” išlyginam¹j¹ linij¹.

Nudrenuoti ežio gaudyklź į būgn¹, kurį galima saugiai išvežti iš aikštelės.

Atidaryti sklendź slėgiui ir dujoms išleisti.

Atidaryti liuk¹ ir išimti ežius.

22” vamzdynas yra užpildytas nafta.

Palikti 22 colių sklendź į vamzdyn¹ atidaryt¹ tam, kad saulė neįkaitintų ir nepadidintų slėgio Būtingės sistemoje.

Įjungti PSV 31106, kuris buvo atjungtas.

36” kranto ir jūrinis vamzdynas, PLEM ir SPM

36 colių vamzdynas tźsiasi nuo 36 colių sklendės, iki PLEM ir SPM ir SPM žarnų ir yra užpildytas sulaikytu bandymų vandeniu, sumaišytu su gėlu vandeniu. Būtingės terminalo 1 etapo technologiniai vamzdynai ir įrengimai įvesti į eksploatacij¹ ir užpildyti nafta iki 36 colių sklendės. 36” kranto/jūrinio vamzdyno, PLEM ir SPM su žarnomis įvedimui į eksploatacij¹ reikės, kad 6600 m³ naftos būtų paduota 800 m³/h debetu, kad būtų palaikomos s¹lygos, artimos turbulentiniam srautui, tam, kad būtų sumažintas naftos ir vandens maišymasis.

Prieš įvedim¹ į eksploatacij¹ naftos pagalba visos pagrindinės SPM ir PLEM sklendės yra OPEN pozicijoje (atviros), kad vanduo laisvai ištekėtų iš vamzdynų per SPM į tanklaivį, po vandens ištekės nedidelis kiekis vandens ir naftos mišinio, o vėliau ir nafta.

Paruošti SPM naftos priėmimui, iš pradžių užpildant viršutinius SPM technologinius vamzdynus vandeniu arba iš tanklaivio (arba iš kranto). Š¹lant iš pradžių įpilti arba įpumpuoti atitinkam¹ kiekį antifrizo arba metanolio į 3” aklin¹ flanš¹, esanči¹ ant skysčių šarnyrinio pusrutulio arba į 1/2” angų kaiščius, esančius viršutiniame SPM technologiniame vamzdyne ant kiekvieno vamzdžio, kad 16” SPM stovas ir viršutiniai vamzdžiai būtų apsaugoti nuo užšalimo. Paskaičiuotas vandens, kurį reikia apsaugoti, kiekis yra maždaug 5 m³.

Atidaryti SPM viršutinio 16” vamzdyno aukštas oro angas esančias SPM plūdure, kad būtų galima užpildyti SPM vamzdį neužš¹lančiu vandeniu. Kada jis bus pilnas, įstatyti atgal angų kaiščius po to, kai jie bus apvynioti teflonine juosta.

Nustatyti vandens kiekį naftoje, kuri ateina iš Mažeikių, ypatingai pirmų 100 metrų stumiančios naftos, viduriniame taške ir gale. Šių mėginių rezultatai turi būti naudojami palyginti vandens kiekį SPM, užbaigus įvedim¹ į eksploatacij¹, ir tanklaivyje.

Pateikti, paruošti ir patikrinti radijo arba atviras mobilaus telefono linijas taip:

Racijos:

Privatūs kanalai

Krovimo operacijoms  1

Vietiniam Būtingės terminalo ryšiui 2

Jūrinė komanda  1+kanalas 16

Dispečerinė - visi

Tanklaivis - jūrinė komanda VHF

Švartavimosi/krovimo meistras ir padėjėjas

SPM plūduras - visi

(Pastaba: tai gali būti nereikalinga, bet rekomenduojama tik įvedimui į eksploatacij¹)

Mažeikių siurblinė - visi

Terminalas prie 36” sklendės

Vilkikai: Battleaxe ir Afon Wen

Kiti (kiek reikalinga)

Reikalinga, kad tanklaivis (nuo 50 000 iki 80 000 DWT) prisišvartuotų prie SPM su prijungtomis žarnomis ir manifoldu, kad būtų galima pilti į jį bandymų vandenį, naftos ir vandens mišinį ir naft¹ į atitinkamas talpas atitinkamu laiku. Gali būti naudojamas didesnis tanklaivis, jeigu ketinama krauti komercinź naft¹ eksportui įvedimo į eksploatacij¹ metu.

Bandymų vanduo, pramoninis vanduo ir pakankamas kiekis naftos turi būti pakrauta į tanklaivį, kad būtų užtikrintas pasiruošimas pirmam komerciniam tanklaiviui. Tanklaivis turi turėti atskirto (švaraus) balastinio vandens talpas. Bandymų vanduo ir vandens-naftos mišinys bus priimamas į naftos talpyklas, ir jeigu reikia, ir pakankamo tūrio talpas naftai pakrauti.

Tanklaivio dydis visų pirma priklauso nuo naftos, kuri¹ reikia pakrauti į tanklaivį.

Taip pat reikės, kad tanklaivis galėtų priimti 2 x 12” plaukiojančių žarnų galus ir pritaikyti juos prijungti.

4.5.1 BŪTINGĖS NAFTOS TERMINALAS

TANKLAIVIO PRIŠVARTAVIMO, PAKROVIMO IR ATŠVARTAVIMO TVARKA.

Reikalaujama, kad švartavimosi ir krovimo meistras vadovautųsi Tanklaivio ir terminalo operacijų rekomendacijomis, nurodytomis “Tarptautiniame naftos tanklaivių ir terminalų saugos vadove”, kurio 1996 m. ketvirtas leidimas yra laikomas šios darbinės procedūros dalimi.

Jūriniai krovos įrenginiai yra 36” x 7,5 km ilgio vamzdyno gale.

Švartavimosi ir krovos operacijos vyks prie Būtingės vieno švartavimosi taško plūduro.

OPERACIJOS IKI ŠVARTAVIMOSI IR KROVIMO

Budintį švartavimosi ir krovimo meistr¹ informuos jūrinės tarnybos apie švartavimuisi besiruošianti laiv¹ ir reikalavimus kroviniui, kuris bus kraunamas, bei atsišvartavimo nuo krantinės laik¹. Švartavimosi ir krovimo meistras atliks pasiruošimus, kad laiku būtų laive, gabenančiame į tanklaivį, su racijomis ir kitokia terminalo reikalaujama įranga, pasiruošźs išvykimui.

JŪRINIŲ ĮRENGINIŲ PATIKRINIMAS, PRIEŠ ĮLIPANT Į TANKLAIVĮ

Prieš lipdamas į tanklaivį, švartavimosi ir krovimo meistras įsitikins, kad visos žarnos ir linijos yra patenkinamos būklės ir netrukdo priimti atvykstantį laiv¹.

ĮLIPIMAS Į TANKLAIVĮ IR PASIRUOŠIMAS ŠVARTAVIMUISI

Laivas su švartavimosi ir krovimo meistru nuvyks prie nurodytoje vietoje laukiančio tanklaivio. Vykstant į tanklaivį, radijo ryšio pagalba bus patvirtinti visi terminalo reikalavimai įlipimui į tanklaivį.

Švartavimosi meistras įlips į tanklaivį, naudodamasis locmano kopėčiomis, pritvirtintomis pagal Tarptautinius jūrinius standartus. Švartavimosi ir žarnų jungtys bus pakeltos į tanklaivį, naudojant žarnų kėlimo gervź.

Įlipźs į tanklaivį švartavimosi ir krovimo meistras pradės tanklaivio pasiruošimo patikrinim¹ ir nurodys kapitono pirmajam padėjėjui, kaip laivas turi būti paruoštas, kad greičiau prisišvartuotų prie SPM.

Tanklaivio įgula pradės visus švartavimuisi reikalingus pasiruošimus, kol švartavimosi ir krovimo meistras eina į kapitono tiltelį.

ARTĖJIMAS PRIE VIENO ŠVARTAVIMOSI TAŠKO PLŪDURO

Prieš bet kokį judėjim¹ švartavimosi meistras patikrins ryšį su vilkiku, pagalbiniu laivu, tanklaivio įgula ir terminalu.

Prieš bet kokius tolimesnius veiksmus bus išduotas standartinis “Įplaukimo į terminalo s¹lygų” raštas, kurį gavźs tanklaivio kapitonas turės pasirašyti.

Artėjimas prie SPM bus aptartas ir sutartas su tanklaivio kapitonu, artėjimo kryptis priklausys nuo vyraujančio vėjo ir potvynio bei atoslūgio s¹lygų.

ŠVARTAVIMOSI OPERACIJOS

Švartavimosi operacijoms naudojami du laivai: vienas laivas skirtas SPM paėmimo linijos kėlimui ir perdavimui, kai tuo tarpu antras laiko tų dviejų plaukiojančių žarnų sekcijas šone nuo artėjančio tanklaivio.

Artėjimo metu laivo įgula paruoš mesendžerinį lyn¹ per centro kreiptuv¹ ir nuleis jį taip, kad jis būtų tik truputį virš vandens linijos, gervės, esančios laive išbandytos ir paskelbtos paruoštomis švartavimui, AKD fiksatorius paruošiamas prijungimui prie SPM grandinės.

Tada tanklaivis saugiai manevruojamas link SPM, remiantis švartavimosi meistro nurodymais.

Pagalbinis laivas ištempia pilnai paėmimo lyn¹, pasiruošdamas perduoti tanklaiviui. Kai bus patogioje pozicijoje, pagalbinis laivas manevruos link artėjančio tanklaivio priekio ir pritvirtins paėmimo lyn¹ prie mesendžerio. Atlikźs prijungim¹, pagalbinis laivas praneš švartavimosi meistrui ir laivo įgula ištrauks jį.

Pagalbinis laivas budi prie tanklaivio priekio ir padeda, pranešdamas švartavimosi meistrui apie atstum¹ tarp tanklaivio ir SPM.

Tanklaivis lėtai manevruoja link SPM, įtraukdamas paėmimo lyn¹, tuo pačiu metu nesudarydamas per didelio lyno įtempimo.

Kada grandinė praeina į tanklaivį, ji yra fiksuojama AKD fiksatoriaus pagalba.

Vienam tanklaivio įgulos nariui yra nurodoma stebėti laivapriekyje, kad Tanklaivis nepriartėtų per daug prie SPM, reikės, kad vienas įgulos narys pastoviai budėtų ir stebėtų, ar išlaikomas atitinkamas atstumas iki SPM, pranešdamas švartavimosi meistrui, kiek reikalinga per vis¹ buvimo prie SPM laik¹.

Kai tanklaivis prišvartuojamas, švartavimo meistras nurodo pagalbiniam laivui paimti pirmos žarnos gal¹ ir pasiruošti perduoti jį tanklaiviui Vilkikas bus prie antros žarnos galo, kol vyksta ši operacija.

OPERACIJOS PO ŠVARTAVIMOSI

Dvi žarnų sekcijos yra atskirai perduodamos tanklaivio žarnų keltuvui, įtrauktos į laivo krašt¹, pritvirtinamos ir prijungiamos prie tanklaivio manifoldo, pasiruošiant krovimui.

Vilkikas, kuriam nebereikia būti prie žarnos galo, plaukia link tanklaivio galo ir prisitvirtina prie galo per ilg¹ iš tanklaivio paduot¹ vilkimo lyn¹, pageidautina plaukiojantį lyn¹ iš polipropileno, ir lieka budėti, pasiruošźs patempti tanklaivį, jeigu jis per daug priartėtų prie SPM.

Terminalui pranešama apie laik¹ ir kitas reikalingas detales kartu su numatomu pasiruošimo krovimui laiku.

KROVIMO OPERACIJOS

Krovimas yra pradedamas tik po to, kai švartavimosi meistras praneša terminalui, kad viskas tanklaivyje paruošta ir kad visos sklendės yra pilnai atidarytos ir tanklaivis yra pasiruošźs priimti krovinį.

Terminalo yra prašoma atidaryti jūrinio vamzdyno sklendź ir pradėti pumpavim¹ minimaliu srautu, pranešant švartavimosi ir krovimo meistrui, kad jie tai įvykdė. Kai yra patvirtinimas, kad krovinys yra priimtas į tanklaivį, terminalui bus pranešta ir nurodoma laipsniškai padidinti sraut¹ iki reikalingo krovimo debeto.

Bet kokie krovimo debeto pakeitimai, apimant krovinio sustabdym¹, turi būti pranešami per švartavimosi ir krovimo meistr¹.

Užbaigus krovim¹, švartavimosi ir krovimo meistras nurodys uždaryti jūrinio vamzdyno sklendź. Kai patvirtinama, kad ši sklendė uždaryta, galima uždaryti laivo manifoldus ir įgula gali pradėti žarnų atjungim¹.

Aklės yra pritvirtinamos prie žarnų galų ir žarnos yra paruoštos nuleidimui.

ATŠVARTAVIMO OPERACIJOS

Kai yra patvirtinama, kad laivo varikliai paruošti, laivagalyje esantis vilkikas yra paleidžiamas ir traukimo lynas yra įtraukiamas. Pagalbinis laivas vyksta į toki¹ padėtį, kad paimtų žarnų galus ir nutemptų juos nuo tanklaivio, kai jis atsišvartuoja.

Užbaigus žarnų atjungim¹, laivo įgula pradeda pasiruošimus atsišvartavimui nuo SPM.

Kai yra pasiruošta, švartavimosi meistras praneš įgulai, kad ji atleistų paėmimo linij¹. Kai svoris lieka tik grandinės, AKD fiksatorius atleidžiamas ir paėmimo linija yra nuleidžiama. Tanklaivis laipsniškai atsitraukia nuo SPM ir vyksta į inkaravimo ar locmanavimo laukimo zon¹, kad sulauktų galutinės dokumentacijos ir muitinių procedūrų įvykdymo.

Įrengimai, kuriuos pateikė terminalas, yra gr¹žinami į pagalbinį laiv¹.

Būtingės terminalo dispečerinės operatorius (BTDO) gauna žodinius patvirtinimus iš švartavimosi/krovimo meistro, Mažeikių siurblinės ir vamzdyno įvedimo į eksploatacij¹ grupės, kad tanklaivio komanda yra vietoje ir pasiruošusi.

Švartavimosi/krovimo meistras užtikrins, kad žemiau pateikta terminalo dokumentacija buvo gauta, suprasta ir pasirašyta tanklaivio kapitono kaip suprasta ir reikalaujama, k¹ stebėjo švartavimosi/krovimo meistras:

Įplaukimo į terminal¹ s¹lygos

Laiko žurnalas

Trūkstamo kiekio aktas

Protesto laiško pranešimas

Laivo-kranto patikrinimo lapas

Terminalo taisyklių bukletas

Kita dokumentacija, kurios gali reikalauti pirkėjas, pardavėjas ar terminalas

Švartavimosi/krovimo meistras praneš apie pasiruošimus ir formalumus prieš švartavim¹si ir krovimo formalumus, patikrinimus ir reikalingus parašus BTD operatoriui, kai viskas bus atlikta.

Uždaryti 12 colių paleidimo sklendź, esanči¹ ežio gaudyklėje, kad būtų stebimas slėgis, kai atliekamas naftos užpildymas, tam kad vamzdyne būtų palaikomas maždaug 965 kPa slėgis.

Gauti žodinius patvirtinimus iš švartavimosi/krovimo meistro, Mažeikių siurblinės ir vamzdyno įvedimo į eksploatacij¹ grupės, kad tanklaivio komanda yra vietoje ir pasiruošusi.

SAUGOS IR TECHNOLOGINIO SAUGUMO ĮRENGIMAI

Priešgaisrinė sauga

Pagalbinių siurblių aikštelėje Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje strateginėse vietose yra nešiojami gesintuvai. Pagalbinių siurblių aikštelėje yra ruošiama gaisro detektorių sistema, kuri bus prijungta prie esamos gaisro signalizavimo sistemos.

Priešgaisrinių putų sistema yra numatyta Mažeikių siurblinėje. Į putų sistem¹ įeina putų koncentrato talpos ir priešgaisrinio vandens prijungimas. Putų koncentratas bus sumaišomas su vandeniu reduktoriaus pagalba, atidarius priešgaisrinio vandens sklendź. Gaisro susekimo sistema turės išėjimus naftos perdirbimo įmonei, kad sujungtų šiuos taškus su naftos perdirbimo įmonės signalizavimo skydu.. Esant signalizavimui iš mažiausiai dviejų gaisro detektorių, bus sustabdyti siurbliai ir išleidžiamos putos.

Nešiojami gesintuvai yra numatyti strateginėse vietose Būtingės terminale aplink apskaitos platformos aikšteles ir paleidiklio/gaudyklės aikšteles.

Apsauginiai vožtuvai

Apsauginiai vožtuvai yra numatyti visame terminale apsaugoti technologinius vamzdynus nuo per aukšto slėgio. Projektavimo metu atsižvelgiama į numetimo s¹lygas dėl per aukšto slėgio arba temperatūros pakilimo.

Prie kiekvieno apsauginio vožtuvo yra numatyta plombuota uždaromoji sklendė su atviru įvadu ir išėjimu. Kad būtų galima uždaryti šias užplombuotas atidarytas sklendes, reikalingas vadovo sutikimas.

Būtingės terminale dauguma apsauginių vožtuvų yra sujungti su viršslėgio kolektoriumi, rankiniu būdu nuvedant į uždaro drenažo rezervuar¹. Kitos sklendės tiesiai sujungtos su uždaro drenažo rezervuaru. Dauguma apsauginių vožtuvų ant technologinių vamzdynų yra terminiai apsauginiai vožtuvai. Šie apsauginiai vožtuvai apsaugo ilgas sublokuotų vamzdynų sekcijas (arba sublokuotų siurblių) nuo aukšto slėgio, pakilus temperatūrai. Apsauginiai vožtuvai nuo viršslėgio yra numatyti ant technologinių vamzdynų, esančių prie jūrinio vamzdyno iš Būtingės terminalo pusės, kur vamzdynų slėgis pagal technines s¹lygas yra žemesnis.

Kontrolinių matavimo prietaisų signalizavimas

Kontrolinių matavimo prietaisų signalizavimas yra numatytas visame terminale, kad praneštų operatoriams, kada technologiniai parodymai atsiduria už priimtinų ribų arba kada mechaniniai įrengimai veikiami nenormalios aplinkos. Kontrolinių matavimo prietaisų kontaktai arba programinės įrangos nustatytos vertės yra naudojamos sukelti šiuos signalizavimus.

Daugumoje atvejų, kai technologinių parodymų ekstremalios vertės sukelia sistemos ar įrengimų sustabdym¹, dubliuojantys kontroliniai matavimo prietaisai yra naudojami prie kito kontrolinio matavimo prietaiso, kuris yra naudojamas signalizavimui. Šie kontroliniai matavimo prietaisai yra prijungti prie avarinio stabdymo sistemos (ESD).

AVARINIS STABDYMAS

Automatinį avarinį stabdym¹ pradeda vamzdyno ESD sistema arba SPM ESD sistema.

VAMZDYNO AVARINIS STABDYMAS (ESD):

Esant vamzdyno avariniam stabdymui (kurį pradeda aukštas arba žemas slėgis prie bet kurio iš paleidiklių/gaudyklių, arba ESD rankinio mygtuko pagalba), bus sustabdomi šie siurbliai be jokio uždelsimo: Elektrinės sklendės pradeda užsidarym¹ nedelsiant, o užsidarymo laikas yra 75 sekundės.

SPM AVARINIS STABDYMAS

Esant SPM avariniam stabdymui (kurį pradeda krovos meistras, naudodamas SPM distancinį pult¹), bus uždaromos šios sklendės ir sustabdomi siurbliai be jokio uždelsimo. Taip pat ir elektrinės sklendės pradeda užsidarym¹ nedelsiant, o užsidarymo laikas yra 75 sekundės. PLEM sklendžių užsidarymo laikas yra 30 sekundžių.

Po SPM avarinio stabdymo krovos meistras praneš Būtingės terminalo dispečerinės operatoriui stabdymo priežastis (žarnų trūkimas, gaisras, blogas oras, susidūrimas su kitu laivu ir t.t.).

Tanklaivio kapitonas ir švartuotės meistras bus pakviesti į įvykio viet¹, kad įvertintų situacij¹ ir vykdytų avarines procedūras.

VIRŠSLĖGIO KOLEKTORIUS

Viršslėgio kolektorius ir uždaro drenažo rezervuaras

Po to kai naftos perteklius numestas, nafta susikaups viršslėgio kolektoriuje. Aukštas lygis viršslėgio kolektoriuje įjungs signal¹ dispečerinėje. Operatorius turėtų atidaryti 4” dren¹, kuri eina į uždaro drenažo rezervuar¹. Reikalinga autocisterna išvežti naftos ir vandens mišinį.

Normalaus darbo metu viršslėgio kolektorius turėtų būti tuščias.

IMPORTAS

Technologijos apraðymas

Ši ataskaita apibrėžia talpų, skirtų iš Mažeikių/Biržų gautos naftos laikymui, paleidim¹ ir tanklaivių pakrovim¹ iš Būtingės.

Nafta yra gaunama į Būtingės Terminal¹ 92 km magistraliniu vamzdynu, einančiu nuo Mažeikių naftos perdirbimo įmonės, arba tiesiogiai iš Joniškio vamzdyno, laikoma vienoje ar daugiau iš trijų 50000 m3 naftos talpų, pumpuojama pagrindiniø naftos pakrovimo ir iškrovimo siurblių pagalba. Šie siurbliai yra sujungti vamzdžiais lygiagrečiai, kad galėtų dirbti eksporto režime ir pumpuotų naft¹ povandeniniu vamzdynu per PLEM/SPM į tanklaivius.

Nafta iš Mažeikių atiteka į vien¹ iš naftos talpų ir iš čia pumpuojama eksportui vieno ar daugiau pagrindinių naftos pakrovimo ir iškrovimo siurblių pagalba. Tam pačiam tikslui galima panaudoti Terminalo naftos siurblius.

Projekto pagrindas

Būtingės Naftos Terminalo įrengimai yra suprojektuoti naftos transportavimui nuo Mažeikių naftos perdirbimo įmonės naftos terminalo iki Būtingės Terminalo, bei tanklaivių pakrovimui/iškrovimui per Kompanijos plūdur¹, esantį Baltijos jūroje. Suprojektuoti pajėgumai naftos tanklaivių parkovimui ir iškrovimui yra numatyti tokie, kad būtų galima užpildyti arba iškrauti 80,000 DWT tanklaivius per 19 valandų, numatant 30 valandų cikl¹.

Transportavimo pajėgumai, kurie patenkina metines kontraktines normas, yra tokie:

Importas: nuo laivo iki Būtingės terminalo: iki 5,400 (nominalus) m3/h.

Importas: nuo Būtingės terminalo iki Mažeikių įmonės naftos talpų: iki 1,400 (nominalus) m3/h.

Eksportas: nuo Būtingės terminalo iki laivo: iki 5,400 (nominalus) m3/h.

Eksportas: nuo Mažeikių įmonės/ Joniškio vamzdyno įsijungimo į Būtingės terminal¹: iki 1,700 (nominalus) m3/h.

Bazinio projekto duomenysnurodyti lentelėje nr. 1

Lentelė nr. 1

Darbo ir transportavimo režimai

Numatyta, kad įrangos našumas bus kaip žemiau nurodyta lentelėje nr 2, remiantis 5-siurblių išdėstymu:

lentelė nr 2

Manoma, kad operacijos yra papildančios kiekviename darbo režime. Nors metinio naftos kiekio eksportas yra numatomas kaip dominuojanti veikla, yra atsižvelgta į kitus galimus naftos transportavimo būdus, kurie įtraukti į SCADA. Keletas pavyzdžių yra:

Nafta gali būti eksportuojama tiesiai iš Mažeikių/Biržų.

Naftos importas nuo tanklaivio iki Būtingės talpų su daliniu srautu į Mažeikius.

BŪTINGĖS TERMINALO VAMZDYNAI

Būtingės terminalo statyboje naudojami vamzdžiai kurių cheminė sudėtis yra parodyta

lentelėje nr. 3.

lentelė nr 3

Būtingės terminalo staytboje yra naudojami vamzdžiai kurių išmatavimai yra parodyta

lentelėje nr. 4.

lentelė nr. 4 

Būtingės terminalo staytboje yra naudojami vamzdžiams suvirinti elektrodai kurie parodyta

lentelėje nr. 5

lentelė nr. 5

Iš lentelės nr. 3 galima teigti, jog vamzdžiai yra gaminti iš mažai legiruoto plieno. Vamzdžiai yra paskaičiuoti 25 metams naudojant naft¹ kurios sieringumas gali siekti iki 3 procentų. Šiuo metu vamzdynai yra užpildyti nafta kurios sieringumas yra 1,5 procentoź.

NAFTOS SKLYDIMO TIKIMYBĖ BALTIJOS JŪROJE

Įvykus avarijai ir išsipylus natai į Baltijos jūr¹ ji pasklis taip kaip nurodita paveiksle nr. 2

NAFTOS SKLYDIMO TIKIMYBĖ BALTIJOS JŪROJE

Pav. 2

Būtingės terminalo kainos, jų palyginimas su kitais terminalais

Būtingės terminalo kainos, jų palyginimas su kitais terminalais pavaizduotas lentelėje nr. 6

Lrntelė nr 6

Iš lentelės nr 6 matome, jog Būtingės naftos terminalas bus tikrai konkurentabilus.

9. Naftotiekio reljefas (Mažeikiai- būtingė)

Naftotiekio reljefas (Mažeikiai- būtingė) yra atvaizduotas paveiksle nr 3.

Naftotiekio reljefas (Mažeikiai- būtingė)

Pav. 3

Išvados

Surinkus ši¹ informacij¹ išryškėjo šios išvados:

Būtingės naftos terminalas yra konkurentabilus ir patrauklus klientams.

Būtingės terminalo naftotiekio reljefas yra labai nevienodame aukštyje todėl naftos eksportui ir importui reikia išvystyti skirting¹ slėgį. Eksportui reikia mažesnio slėgio, dėl to ekspotui naudojami 2 siurbliai, importui net trys.

Būtingės terminalo vamzdynai yra pritaikyti transportuoti numatomai naftai, nes pvz. Maksimalus leidžiamas sieros kiekis naftoje kuri¹ transportuojame šiuo vamzdynu yra 3 procentai. Planuojama transportuoti naft¹ kuios sieringumas svyruoja nuo 1 iki 2 procentų.