Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

AUTOMOBILIO „RENAULT“ ELEKTRINIAI ĮRENGINIAI (KURSINIS DARBAS)

technika



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

UKMERGĖS AUKŠTESNIOJI VERSLO

MOKYKA



AUTOMOBILIO „RENAULT“

ELEKTRINIAI ĮRENGINIAI

(KURSINIS DARBAS)

TURINYS

  1. ĮVADAS
  2. ELEKTRINIAI ĮRENGINIAI, GEDIMAI IR JŲ REMONTAS
  3. REMONTO KAINOS
  4. ĮRANKIAI
  5. PRIEDAI
  6. LITERATŪRA

ĮVADAS

Prieškariniai laikai

1898 m. Louis Renault sukonstravo savo pirmąją “voiturette” - savaeigę karietą, kurioje buvo įmontuota pirmoji greičių dėžė su tiesiogine pavara. Pabrėžtinas įvykis: tais metais šeši žmonės pagamino šešis automobilius.

1899 m. įsikūrė Renault kompanija su vienintele gamykla Billancourt’e.

1905 m. pirmųjų taxi automobilių pristatymas pasauliui, kurie po 10 metų tapo legendiniais Marne Taxi (“Taxis de la Marne”).

1913 m. automobilių gamyba šoktelėjo iki 10 000 vienetų per metus.

1926 m. Renault modelis 40 CV sumušė pasaulio greičio rekordą: per 24 valandas buvo nuvažiuota 4,167.78 km, o vidutinis greitis siekė 173.649 km/h. Šis modelis tapo pirmuoju automobiliu kada nors išvysčiusiu tokį greitį.

1930 m. tarp paryžiečių tapo labai populiarūs naujo kėbulo autobusai. Atsirado Renault mašinos ant bėgių. Louis Renault taip pat susilaukė pasisekimo aeronautikos pramonėje.

Renault pasikeitimai

1944 m. Louis Renault mirė.

1945 m. Renault gamyklos buvo nacionalizuotos.

1947 m. pristatytas naujas Renault modelis 4 CV.

1950 m. supažindinimas su Fregate modeliu.

Išsiplėtimas

1951 m. Rueil ir Lardy (miestuose) buvo sukurti Renault Techniniai Centrai.

1952 m. gamyba buvo pradėta ir Flins fabrike. Įsikūrė Fasa-Renault filialas Ispanijoje.

1956 m. Dauphine modelio pristatymas.

1961 m. buvo pagaminta 1,105,547 modelių 4CV. Renault 4 pakeitė pastaruosius ir jų buvo pagaminta 8 milijonai.

1969 m. pirmą kartą Renault metinis gamybos reitingas išaugo iki 1 milijono automobilių.

1971 m. buvo pasirašyti susitarimai su Peugeot ir Volvo dėl variklių gamybos. Šie susitarimai tapo Renault strategijos pradžia, atsižvelgiant į gamybinę partnerystę.

1972 m. buvo pristatytas Renault 5 modelis.

1978/1979 m. Renault įsigijo AMC ir Mack Trucks akcijų Jungtinėse Valstijose.

1981 m. istorinė Renault pergalė “Formulė - 1” lenktynėse (500 cc Turbo) Prancūzijos Grand Prix.

1983 m. susitarimas tarp Matra ir Renault dėl Espace modelio. Pirmą kartą Renault metinis gamybos reitingas išaugo iki 2 milijonų vienetų per metus.

1984 m. Renault 25 ir Renault Superfive modelių pristatymas.
Globalizacija

1986 m. naujasis Renault koncerno prezidentas Georges Besse buvo nužudytas lapkričio 17 d. Gruodžio 19 d. jį pakeitė R.H.Levy.

1987 m. Renault pardavė savo akcijų Amerikos automobilių kompanijai, Chrysler’iui. Tai buvo rimtos krizės pabaiga: Renault ir vėl pasiekė 3,7 bilijonų Prancūzijos frankų pajamų apimtis.

1988 m. Renault 19 modelio pristatymas. Pajamų apimtys viršijo 8,9 bilijonus Prancūzijos frankų.

1989 m. Renault 19 įrodė neabejotiną pasisekimą.

1990 m. planai dėl Renault ir Volvo įmonių susijungimo buvo pradėti svarstyti. Renault 19 pradėti surinkinėti Taivanyje. Clio modelio pristatymas. “La Regie Renault” tapo Renault SA (dabartinis Renault koncerno pavadinimas).

1991 m. pristatytas naujasis Renault Espace, pirmasis Renault vienatūris automobilis.

1992 m. Louis Schweitzer buvo išrinktas koncerno prezidentu. Renault pradėjo eksportuoti automobilius į Braziliją. Po istorinių 94 metų darbo užsidarė pirmoji Renault gamykla Billancourt. Williams-Renault laimėjo Formulės - 1 čempionatą su Nigeliu Mansella. Renault Safrane modelio pristatymas.

1993 m. Renault pristatė dar vieną vienatūrį modelį Twingo. Planai dėl Renault ir Volvo susijungimo žlugo. Williams-Renault laimėjo pasaulio “Formulė-1” čempionatą su Alainu Prostu. Turkijoje buvo parduota daugiau nei 132 000 automobilių. Renault 19 modelio pristatymas Argentinoje. Renault viršijo pajamas už 7 praėjusius metus.

1994 m. Renault Laguna modelio pristatymas. Ypatingai sėkmingas dalinis kompanijos privatizavimas. Twingo modelis pradėtas surinkinėti Taivanyje, o Renault 19 Turkijoje. Komercinė sėkmė Argentinoje. Williams-Renault laimėjo pasaulio “Formulė-1” čempionatą 3 kartą iš eilės.

1995 m. Renault Megane modelio pristatymas. Renault žengė žingsnį susitarimo link su Brazilija dėl Megane modelio gamybos 1999 metais. Twingo modelis paplito Japonijoje. Kompanija šventė milijoninio automobilio pagaminimą Turkijoje. Michaelis Schumacheris laimėjo pasaulio “Formulė-1” čempionatą su Benetton-Renault, leisdamas švęst Renault jau ketvirtąją pergalę iš eilės.

1996 m. Renault Scenic modelio, trečiojo Renault vienatūrio, pristatymas.

1997 m. Renault Kangoo modelio, liaudyje vadinamo “kabluko”, pristatymas.

1998 m. Pats svarbiausias metų įvykis: Renault 100 metų jubiliejus! Clio ir Twingo modelių atnaujinimas Clio 2 bei Twingo 2 variantais. Automatinės greičių dėžės PROACTIVE naujovė.

1999 m. planai Renault Clio Sport V6 24V sportinį automobilį paleisti serijinei gamybai (anksčiau šis modelis buvo gaminamas tik lenktynėms). Renault Scenic modelio atskyrimas nuo Megane šeimos. Renault Megane Kombi pristatymas - jau šeštasis Megane šeimos narys (dar su Scenic modeliu). Smūgio testų metu, kuriuos organizavo “Euro NCAP” visi Megane šeimos nariai buvo pripažinti saugiausiais automobiliais savo klasėje. Atnaujinti Renault Laguna (su nauju 1.9 d Ci dyzaliniu varikliu) ir Renault Safrane variantai. Renault Megane Coupe ir Megane Cabriolet tapo dar galingesni su pirmuoju Europoje tiesioginio įpurškimo benzininiu varikliu. Renault “sukirto rankomis” su Nissan koncernu, įsigydami 30% pastarųjų akcijų. Pasaulinė premjera - Renault Scenic RX4; pirmasis vienatūris automobilis (ir pirmasis Renault automobilis) su 4 varomais ratais. Šiais metais Renault taip pat pristatė 2000 metų automobilį Avantime, iš esmės besiskiriantį nuo bet kurio kito iki šiol gaminto modelio.

ELEKTRINIAI ĮRENGINIAI, GEDIMAI

IR JŲ REMONTAS

Šiuo metu automobiliuose yra akumuliatorių baterijos, kurias reikia ar nereikia techniškai prižiūrėti.

Prižiūrimos akumuliatorių baterijos turi tarnauti ne mažiau kaip vienerius metus, kai per metus nuvažiuojama ne daugiau kaip 150000km, ir ne mažiau kaip dvejus metus, kai nuvažiuota ne daugiau kaip 9000 km. Techniškai neaptarnaujamos akumuliatorių baterijos tarnauja ilgiau. Su jomis nuvažiuojama iki 500000 km.

Akumuliatorių baterijų laikas labai daug priklauso nuo jų transportavimo, saugojimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros.

Transportavimas ir saugojimas

Akumuliatorių baterijos turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, atmosferinių kritulių, dulkių ir purvo. Kai akumuliatoriaus baterijos yra sausai įkrautos, saugojimo laikas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Saugojimo metu visi kamščiai sandariai užsukami kad, veikiant deguoniui plokštelės nesioksiduotu ir baterija neišsikrautu. Temperatūra patalpoje turi būti ne mažesnė kaip – 40 laipsnių ir ne aukštesnė kaip – 60 laipsnių.

Techninės priežiūros nereikalaujančios ir laikinai nuimtos nuo automobilių akumuliatorių baterijos saugomos su elektrolitu. Jos dalinai išsikrauna, todėl temperatūra neturi viršyti 0 laipsnių, o saugojimo laikas – 1,5 metų. Kambario temperatūroje akumuliatorių baterijos su elektrolitu saugomos neilgiau kaip 9 mėn. Saugomos baterijos visiškai įkrautos. Techninės priežiūros nereikalaujančios akumuliatorių baterijos iki 1 metų papildomai neįkraunant, o techniškai prižiūrimos- kas mėnesį, tikrinant elektrolito tankį, o jam sumažėjus daugiau kaip 0,04g/cm3 papildomai įkraunamas. Kai temperatūra yra mažesnė kaip – 15 laipsnių visiškai įkrautas akumuliatoriaus baterijas galima saugoti paliekant automobilyje.

Pradedant eksploatuoti sausai įkrautos akumuliatorių baterijos pripilamos1,26 g/cm tankio elektrolito, palaikome 20 min. ir pradedame važinėti. Vis tik pirmam kartui jos įkraunamos. Ne pro šalį būtu įkrauti akumuliatorių baterijas, gautas su elektrolitu.

Eksploatavimo metu akumuliatorių baterijos laikas nuo laiko yra valomos, patikrinama, kaip jos pritvirtintos, matuojamas elektrolito lygis ir tankis, baterijos įtampa. Be to, akumuliatorių baterijos yra periodiškai įkraunamos.

Baterijos paviršius turi būti švarus ir sausas. Per nešvarumus ir drėgmę akumuliatoriai išsikrauna. Paviršius nuvalomas skuduru, sudrėkintu 10% kalcinuotos sodos arba amonio chlorido skiedinyje, kad būtų neutralizuota rūgštis. Išvadai ir laidų antgaliai, švariai nuvalyti variniu šepečiu, priveržiami ir sutepami techniniu vazelinu.

Elektrolito lygis turi būti 10 – 15 mm virš plokštelių. Neapsemtos plokštės sulfatuojasi ir suyra.

Elektrolitas dažniausiai nusenka todėl, kad jame dėl elektrolizės ir garavimo sumažėja vandens. Tačiau kartais elektrolitas nuteka pro nesandarumus arba ištaškomas dėl per didelės generatoriaus įkrovimo srovės įtampos.

Elektrolito lygis tikrinamas kas 10 – 15 dienų, o kai labai karšta – dar dažniau. Ant permatomų akumuliatorių baterijų korpusų būna žymės “max” ir “min”. Kai žymių nėra, elektrolito lygis tikrinamas plonu stikliniu vamzdeliu. Kai elektrolito lygis per žemas, įpilama distiliuoto vandens. Kad elektrolitas geriau susimaišytų, baterija 10 – 15 min. papildomi įkraunama arba vanduo pilamas veikiant varikliu.

Elektrolito tankis rodo akumuliatoriaus išsikrovimo laipsnį. Visiškai įkrautų akumuliatorių baterijų, eksploatuojamų Lietuvoje, šis tankis yra 1,28g/cm. Akumuliatorius iškrovus 25% tankis sumažėja 0,04 g/cm. Akumuliatorių baterijas reikia įkrauti, kai elektrolito tankis žiemą sumažėja 25% - iki 1,24 g/cm, o vasarą 50% - iki 1,20 g/cm3. Baterija yra visiškai išsikrovusi, kai tankis krinta iki 1.12 g/cm3. Elektrolito tankis yra matuojamas rūgščiamačiais. Matavimo metu elektrolito temperatūra turi būti + 25 oC. Jeigu ji yra kitokia, tai, naudojantis specialiu grafiku, daroma pataisa. Tankio skirtumas tarp atskirų akumuliatorių turi neviršyti 0,01 g/cm3.

Akumuliatorių baterijos įtampa taip pat atspindi išsikrovimo laipsnį. Įtampą galima pamatuoti apkrautoje ir neapkrautoje baterijoje. Baterija pakraunama, kai akumuliatorių baterijos įjungiamos į specialius prietaisus. Liestukus liečiamas minusinis akumuliatoriaus baterijos išvadas, o kojele – pliusinis.

Baterija yra tvarkinga, jei voltmetras po 5 sekundžių rodo ne mažesnę kaip 9 v įtampą. Ilgiau matuoti negalima, nes kenkia rezistoriams ir akumuliatorių baterijoms.

Apie akumuliatoriaus baterijos būklią, kuriai nereikalinga priežiūra, sprendžiama iš baterijos indikatoriaus spalvos. Pvz .: Renault markės automobilio instrukcijoje yra tokios nuorodos: indikatorius žalias – baterija tvarkinga; patamsėjęs, ypač pajuodęs,- reikia įkrauti; šviesiai geltonas – žemas elektrolito lygis ir bateriją reikia pakeisti (esant tokiai spalvai negalima bandyti bateriją įkrauti arba prijungti laidus nuo kito akumuliatoriaus).

Akumuliatoriaus baterijos įkraunamos kilnojamaisiai arba stacionariaisiai įrengimais, turinčiais transformatorius ir lygintuvus. Prietaisais baterijas galima įkrauti reikiamo stiprumo srove, kuri naujose baterijose yra lygi vienam dešimtadaliui baterijos talpos. Pvz.: jeigu baterijos talpa 60 Ah, tai ją reikia įkrauti 6 A srove. Padėvėtos baterijos įkraunamos didesnio stiprumo srove. Krovimo metu kas 2-3 valandas matuojama elektrolito temperatūra ir tankis.   Jeigu temperatūra daugiau negu +45 oC, sumažėja srovės stiprumas. Baterija kraunama tol, kol iš elektrolito pradeda intensiviai išsikirti dujos. Jeigu pasibaigus įkrovimui, elektrolito tankis didesnis už normą, pilma distiliuoto vandens, o jei per mažas - 1,4 g/cm3 tankio elekrolito.

Būdingi akumuliatorių baterijos gedimai pateikti 1 lentelėja (žiurėti į priedus).

Generatorius tiekia srovę elekros imtuvams ir įkrauna akumuliatorių bateriją, kai automobilio variklis veikia.

Akumuliatorių baterijos krovimo grandinės gedimų požymiai yra tokie: baterija neįkraunama arba įkraunama per daug.

Kai akumuliatorių baterija įkraunama, varikliui dirbant įvairiais sūkiais, ampermetras rodo iškrovimo srovę, o voltmetras – akumuliatorių baterijos įtampą. Šio sutrikimo priežastys nutrūkęs arba praslysta generatoriaus dirželis, nutrūkusi krovimo grandinė, generatoriaus sužadinimo grandinė, sugedęs įtampos reguliatorius.

Akumuliatorių bateriją įkrovus nepakankamai, ampermetras rodo mažą įkrovimo srovę, įkrovimo srovė, nors baterija išsikrovusi, įjungus žbintus staiga sumažėja arba apermetras pradeda rodyti išsikrovimą, ampermetro ir voltmetro rodyklės šokinėja. Nepakankama įkrovimo priežastys yra šios: generatoriaus dirželio laisvumas, praslydimas, įtampos reguliatoriaus sutrikimai, blogi kontaktai, generatoriaus krovimo arba sužadinimo grandinėse.

Kai akumuliatoriaus įkraunama per daug, voltmetras rodo padidintą įtampą, o ampermetro rodyklė, nors akumuliatorių baterija visiškai įkrauta, visuomet rodo įkrovimą, akumuliatorių baterijos elekrolite išskiria daug dujų ir greitai mažėja elektrolito lygis, dažniau perdega lemputės. Dažniausia visa tai atsitinka sugedus įtampos reguliatoriui. Be to. Gali būti oksidavęsi uždegimo jungiklio kontaktai.

Generatoriaus gedimai yra šie: tai blogas kontaktas tarp šepetėlių ir kontaktinių žiedų, apvijų nutrūkimas, trumpas sujungimas ir lygintuvo diodų pramušimas.

Generatoriaus techninė priežiūra yra minimali: kiekvieną dieną stebima, ar įkraunama akumuliatorių baterija, maždaug kas 15000km tikrinamas dirželio įtempimas, kas 50 – 60 tūkst. km arba remontuojant generatorių tikrinamas šepetėlių aukštis, nuvalomi šepetėliai ir kontaktiniai žiedai.

Automobilių dirželis, spaudžiant jį 40 N jėga, turi įlinkti apie 10 – 15 mm. Šis įlinkis automoilyje reguliuojamas perstumiant generatorių arba itempimo ritinėliu. Per daug įtempti negalima, nes genda generatorius. Automobilio charakteristikoje yra nurodytas šepetėlių nominalus ir minimalus aukšis. Šepetėliams sudilus, blogėja kontaktas tarp jų ir kontaktinių žiedų. Paprastaišeptėlius reikia keisti, kai jie iš laikiklių išlenda mažiau negu 5mm.

Kontaktiniai žiedai valomi benzine suvilgytu minkštu skudurėliu, o jeigi jie subraižyti – smulkia šlifavimo juostele.

Generatoriui gendant (nekraunant), kai dirželio įtempimas normalus, galima trumpai sujungti generatoriaus gnybtus „+“ ir „Š“. Ampermetro rodyklė turi šoktelti, o voltmetras rodyti įtampą. Galima naudotie testeriu arba voltmetru.voltmetras turi rodyti 12-13 V įtampą, bet ne daugiaukaip 14 V. Įjungus žibintus ir kitus srovės imtuvus vis vien turi rodyti 13 -14 V. Jeigu taip nėra, generatorius yra išimamas specialiame stende.

Kadangi šiuolaikiniuose generatoriuose yra elektroninių prietaisų, tai siekiant, kad generatoriai ilgiau tarnautų arba remontuojant nebūtų sugadintti, reikia laikytis tam tikrų taisyklių:

veikiant varikliui, negalima atjungti akumuliatorių baterijos, o generatoriusišimamas tik atjungus akumuliatorių bateriją:

negalima sumaišyti pašalinio elektros energijos šaltinio „+“ su „-“,  pvz.: užvedant variklį nuo kito automobilio;

vykdant suvirinimo darbus, suvirinimo aparato masės gnybtas turi būti sujungtas su suvirinamąja detale, o laidai nuo generatoriaus atjungti;

draudžiama tikrinti generatorių „kibirkštimi“, t.y. sujungiant jo gnybtus su korpusu.

Uždegimo sistemos yra labai įvairios. Seniausia ir papraščiausia yra kontaktinė uždegimo sistema.

Konaktinėje tranzistorinėje uždegimo sistemoje yra tranzistorinis komutatorius, kuriuo nuteka žemos įtampos srovė.

Nekontaktinėja tranzistorinėje uždegimo sistemoje vietoj kontaktų yra impulsų davikliai: indukcinis ir Holo.

Statinėje elekroninėje uždengimo sistemoje, kuriuo valdoma maitinimo ir uždegimo sistema. Daugiausiai techninės priežiūros tenka kontaktiniai uždegimo sistemai (pavaizduota 1 pav. priede).

Dažniausi pasitaikantysuždegimo sistemos gedimai nurodyti 2 lentelėja (žiūrėti priede).

Bendroji kontaktinės uždegimo sistemos būklė įvertinama subjektyviai – pagal įvairius išorinius požymius arba įvairiais prietaisais.

Kai neveikia viena žvakė, pasikeičia variklio darbo tonas, variklis virpa ir sunaudoja daugiau degalų. Tada, veikiant varikliu, iš eilės nuo žvakių atjunginėjami aukštos įtampos laidai. Atjungus laidus nuo veikiančios žvakės, variklio veikimas pasikeičia, o nuo neveikiančios – išliekatoks pat. Kartais naudojamasi neonine lempute.   Ji prijungiama prie veikiančios žvakės , blyksi. Kontaktinę uždegimo sistemą galima tikrinti ir ištraukus iš skirstytuvo centriniu aukštos įtampos laidu. Laido galas priartinamas prie masės, o variklio alkūninis velenas pasukamas starteriu. Turi pasirodyti intensyvi kibirkštis.

Objektyviau uždegimo sistemos būklė tikrinama įvairiais prietaisais ir variklių testeriais

Uždegimo žvakės yra pakeičiamos naujomis maždaug kas 30000 km. Kas 10000 km. žvakės patikrinamos prietaisais, turinčiais oscilografus. Vis tik geriau žvakes išsisukti, apžiūrėti, nuvalyti ir patikrinti tarpelį tarp elektrodų.

Jeigu žvakių elektrodai aprūkę, reiškia, kad variklis ilgai dirbo tuščiąja eiga, buvo per daug riebus degusis mišinys, netinkamas tarpelis tarp pertraukiklio kontaktų, sugedęs kondensatorius arba pati žvakė. Kai visos žvakės tepaluotos, daroma išvada, kad sudilę cilindrai, stūmokliai ir jų žiedai, o kai viena – greičiausiai pradegęs vožtuvas. Elektrolidai gali būti labai išdegę. Tai atsitinka tada, kai degusis mišinys nuolat paliesinamas arba yra neteisingas uždegimo momentas.

Žvakės tikrinamos ir valomos sausu smėliu specialiame prietaise. Pirmiausia į prietaisą tiekiamas suslėgtas iki 0.3 – 0.6 Mpa oras, kuris siurbia smėlį ir pučia link elektrodų. Po to žvakė apipučiama grynu oru ir, padidinus slėgį iki 0,6 – 0,8 Mpa, išbandoma.

Tarpelis tarp žvakės elektrodų priklauso nuo žvkės markės i būna 0,7 – 0,9 mm. Jis tikrinams apvaliu tarpumačiu, nes naudojant plokščiajį, neįvertinamos įdubos elektroduose.

Įsuktos žvakės yra užveržiamos 1,5 – 3 g/m sukimo momentu.

Charakteringi skirtytuvo gedimai yra tokie: užsiteršia, okartais įtrūksta skirstytuvo dangtelis ir rotarius, susidėvi ir oksiduojasi pertraukiklio kontaktai, tarpelis tarp jų padidėja arba sumažėja, susidėvi kumštelis ir įvorės nusilpsta išscentrinio reguliatoriaus spyruoklės, įtrūksta vakuuminio reguliatoriaus diafragma, pramušumas kondensatorius. Šiuo atveju kontaktai kibirkščiuoja ir viename iš jų susidaro įdubos, o kitame gauburėlis. Be to, kontaktai apdega.

Periodiškai yra tikrinamas tarpelis tarp pertraukiklio kontaktų. Daugelio automobilių jis turi būti 0,30 – 0,45 mm. Kai šis tarpelis tikrinamas tarpumačiu, neįvertinama tai, kad ant vieno kontakto yra įduba, o ant kito gauburėlis ir nevienodos sudilusios kumštelio briaunos. Objektyviau tarpelį galima įvertinti matuojant kampą, kuriuo pasissuka kumštelis, kai kontaktai uždaryti.

Kai tarpelis tarp kontaktų normalus, jie būna atsijungia tol, kol kumštelis pasisuka kampu, atitnkanciu atkarpą AB. Kampas atitnkantis atkarpą BC, yra toks, kuriuo pasisuka kumštelis, kai kontaktai susijungę. Šis kampas vadinamas uždaros buklės kampu. Dylant pertraukiklio judamojo kontakto svirtelės atramėlėms arba patiems kontaktams, tarpelis tarp jų didėja, o uždaros būklės kampas mažėja

Uždaros būklės kampu matuoti yra naudojami prietaisai, matuojantys pro uždarus kontaktus pratekančios srovės vidutinį dydį. Šis dydis yra tiesiog proporcingas uždaros būklės kampu, todėl prietaiso skalė yra sugraduota laipsniais arba procentais. Keturių cilindrų variklio uždaros būklės kampas turi būti 40o – 45o, šešių - 35 o - 45 o, aštuonių - 29 o - 33 o. Jeigu kampas yra kotoks, tarpelis tarp kontaktų reguliuojamas ekscentriku, prieš tai atleidus fiksavimo sraigtą.

Kai kondensatoriaus dielektrikas pramušamas, uždegimo sistemos grandinė susijungia su mase ir sistema nebeveikia. Kondersatoriaus tikrinimas matuojant jo varžą. Netinkamas kondensatorius yra pakeičiamas.

Pagrindinis skirstytuvo techninės priežiūros darbas yra pradinio uždegimo paskubos kampo tikrinimas ir reguliavimas.

Uždegimo paskubos kampu vadinamas kampas, kuris sudaro alkūninio veleno žastas su vertikalia tiese tuo momentu, kai kibirkščiuoja žvakė. Tai visiškai analogiška dyzelinių variklių įpurškimo paskubos kampu.

Uždegimo paskubos kampas tikrinamas stroboskopu. Stroboskopo pagrindinio laido jungtis yra uždėti ant variklio pirmojo cil;indro aukštos įtampos laido, o kiti laidai – prijungti prie akumuliatorių baterijos.

Uždegimo ritė nutrūksta arba įvyksta jose trumpas susijungimas, įtrūksta dangtelis, kartais blogai kontaktuoja ladai. Dėl to dažniausiai uždegimo sistema nustoja veikti.

Uždegimo ritė yra tikrinami prietaisais, turinčiais oscilografus, arba iškrovikliais. Be to, yra matuojama ir apvijų varža. Netinkama ritė pakeičiama.

Kontaktinėje tranzistorinėje uždegimo sistemoje mažiau apdega kontaktai, kadangi pro juos teka tik silpna tranzistoriaus valdymo srovė.

Nuvažiavus apie 1 – 2 tūkst. km, galima padidinti tarpelį tarp žvakių elektrodų iki 1,0 – 1,1 mm. Tranzisrinis komutatorius tikrinamas multitesteriu – matuojama varža ir srovės stiprumas.

Nekontaktinės tranzistorinės uždegimo sistemos techninė priežiūra taip pat turi savo ypatybių.

Jeigu prietaisų skydelyje yra voltmetras, tai sistema tikrinama taip. Įjungus uždegimą, voltmetro rodyklė pirmiausia nusistovi ties skalės viduriu, o po kelių sekundžių šiek tiek pasislenka į dešinę. Tai reiškia, kad akumuliatorių baterija yra tvarkinga.

Jeigu voltmetro nėra, tikrinama kontroline lempute. Jos vienas laidas prijungiamas prie masės, o antras – prie uždegimo ritės gnybto, kuris yra sujungtas su komutatoriaus gnybtu. Kai komutatorius tvarkingas, lemputė po kelių sekundžių pradedadegti ryškiau .

Tikrinti sistemą, atjunginėjant veikiančio variklio aukštos įtampos laidus, nepatartina, nes yra pavojinga ir galima sugadinti Holo daviklį bei komutatorių.

Holo daviklis tikrinamas multitesteriu. Taigi matuojama įtampa tarp laidų, einančių nuo komutatoriaus gnybtų 3 ir 6 iki atitimkamų Holo daviklio gnybtų. Tada rankiniu būdu lėtai sukamas alkūninis velenas. Jei daviklis nesugedęs, įtampa staiga keičiasi nuo minimalaus dydžio iki maksimalaus dydžio.

Starteris turi labai daug įtakos automobilio valdymui. Charakteringiausi starterio gedimai išvardinti 3 lentelėja (priede).

Bendroji starterio būklė įvertinama subjektyviai pagal įvairius išorinius požymius arba tikrinant starterį įvairiais prietaisais.

Paleidžiant variklį žibintai prigęsta. Jeigu starterio inkaras nesisuka ir žibintai neprigęsta, taigalima daryti išvada, kad gedimas yra grandinėje iki starterio, o jeidu žibintai prigęsta ir starterio inkaras nesisuka, tai gedimas greičiausiai yra starteryje.

Išimtas starteris tikrinamas specialiuose stenduose. Juose yra pamatuojama starterio naudojama srovė, kai inkaras sukasi laisvai ir kai neleidžiama suktis, kaip pat inkaro sūkių dažnis.

Starteris gali būti įjungtas ne ilgiau kaip 10 – 20 s., o jei įjungtas – gali perkaisti apvijos. Kategoriškai draudžiama pavažiuoti starterio pagalba, nes jis labai perkraunamas.

Inkaro kolektorius valomas į benziną pamirkyti skudurėliu, smulkiu švitriniu popieriumi, o jeigu reikia, nutekinamas specialiose staklėse. Patikrintas starteris yra labai gerai pritvirtinamas savo vietoje.

Žibintai tiesiogiai turi įtakos eismo saugumui. Dėl to jie visada turi būti techniškai tvarkingi ir tinkamai bei pakankamai stipriai šviesti.

Tinkamai sureguliuoti asimetriniai žibintai turi šviesti truputį žemyn ir šiek tiek į dešinę. Ar jie šviečia teisingai, galima patikrinti specialiais prietaisais arba šviečiant į specialų ant sienos nubraižyro ekrano.

Tik tinkamai prižiūrint žibintus galima važinėti saugiai ir patogiai.

REMONTO KAINOS

PAVADINIMAS

VIENETAS

KAINA(lt)

LAIKAS (val)

Uždegimo žvakių keitimas

Starterio keitimas

ĮRANKIAI

Voltmetras

Rūgščiamačiai

Densimetras

Raktai įvairaus diametro

Atsuktuvas

PRIEDAI

1 lentelė. Akumuliatorinių baterijų gedimai.

Gedimų priežastis

Požymiai šalinami

1. Akumuliatorių baterijoje greitai išsikrauna užvedant variklį, alkuninis velenas sukasi per lėtai.

Automobiliui stovint arba lėtai važiuojant ilgai laikomi įjungti srovės imtuvai.

Savaiminis iškrovimas dėl nešvaraus paviršiaus.

Trumpas plokštelių jungimas.

Saviminis išsikrovimas įpylus nedistiliuoto vandens.

Trumpas jungimas uždegimo ritės starterio ir kitose grandinėse.

Plokštelių sulfatacija dėl ilgo baterijų saugojimo, ekspoatavimo dalinai iškrovus ir per žemo elektrolito lygio.

Išvadų ir laidų antgalių oksidacija dėl nepakankamo tvirtinimo.

Generatoriaus gedimai.

Vengti vienu metu įjungti daug imtuvų.

Paviršių nuvalyti.

Matuojant įtampą be apkrovimo, volmetras rodo mažą elektrovaros jėgą, nors elektro lito tankis normalus. Įkraunant elektrolitas „neverda“. Pakeisti separatorius, plokšteles, išvalyti nuosėdas.

Bateriją iškrauti per 10 val., kol įtampa akumuliatoriuje kris iki 1,1 – 1,2 V. Elektrolitą išpylti, bateriją išplauti, įpylti šviežio elektrolito ir įkrauti.

Išjungti visus imtuvus ir „masės“ laidu paliesti neigiamą baterijos išvadą. Jeigu kibirkščiuoja – yra trumpas jungimas.

Baterija greitai išsikrauna ir greitai įsikrauna. Plokštelės pasidengia baltomis apnašomis. Jeigu sulfatuojasi nedaug, išpylti seną elektrolitą, įpylti šviežio, kurio tankis 1,145 g/cm oC, ir įkrauti, nustačius 0,05 imtumo srovės styprumą. Jeigu sulfatacija didelė – pakeisti plokšteles.

Nuvalyti, sutepti techniniu vazelinu.

Patikrinti, ar krauna.

2. Greitai mažėja elektrolito lygis

2.1. Nesandarus korpusas.

2.2. Baterija nuolat perkraunama dėl perdidelės generatoriaus įtampos.

2.3. Nesandariai užsukti kamščiai.

Patikrinti, užklijuoti arba pakeisti.

Patikrinti generatorių.

Užsukti.

3. Elektrolitas išsilaisto pro ventiliacijos skyles.

3.1. Per didelis elekrolito lygis.

3.2. Per didelė generatoriaus krovimo srovė.

3.3. Nesandarūs kamščiai.

3.4. Trumpas plokšteliu jungimas.

Patikrinti, gumine kriauše ištraukti.

Patikrinti generatorių.

Pakeisti.

Suremontuoti akumuliatorių bateriją.

4. Akumuliatorių baterija nesikrauna.

4.1. Nutrūkusi grandinė tarp generatoriaus ir akumuliatorių baterijos.

4.2. Išbyrėjus aktyvioji plokštelių masė.

4.3. Plokštelių sulfatacija.

Išsiaiškinti ir pašalintį gedimą.

Žema įtampa, matuojant neapkrovus, nors elektrolito tankis normalus. Kraunant „neverda“. Pakeisti plokšteles.

Žr. į 1.6. punktą.

5. Amperas rodo per didelę įkrovimo srovę, norsįtampa normali.

5.1. trumpas plokštelių jungimasis.

Suremontuoti akumuliatorių bateriją.

lentelė. Charakteringi kontaktinės uždegimo sistemos gedimai.

Gedimų požymiai

Gedimai

Variklis neužsiveda.

Variklis užsiveda, bet išjungus starterį užgęsta.

Variklis užsiveda sunkiai.

Neveikia vienas arba keli variklio cilindrai.

Variklio cilindrai dirba su pertūkiais.

Variklio galios ir ekonomiškumas sumažėja.

Netvarkingos visos žavakės.

Nutrūkęs, nekontaktuoja centrinis aukštos įtampos laidas arba pažeista jo izoliacija.

Pažeista degimo ritės antrinės apvijos izoliacija.

Netvarkingas skirstytuvo rotarius.

Nutrūkęs nekontaktuoja žemos įtampos grandinės laidai.

Susitepalavę, oksiduoti arba apdegę pertraukiklio kontaktai.

Pertraukiklio išvadas arba judamojo kontakto svirtelė susijungusi su korpusu.

Nutrūkęs konden satoriaus laidas arba pramuštas kondensatorius.

Nutrūkęs arba perdegęs papildomos uždegimo ritės rezistorius.

Nutrūkęs arba nekontakuoja laidas tarp uždegimo jungiklio ir papildomo rezistoriaus.

Sugedęs uždegimo jungiklis.

Išsikrovusi akumuliatorių baterija.

Apdegusios žvakės

Sudrėkusi viršutinioji žvakių dalis.

Sudrėkęs skirstytuvo dangtelis ir rotarius.

Neveikia žvakė.

Netvarkingi radijo trikdžiųslopintuvai.

Nutrūkęs, nekontaktuoja žvakės aukštos įtampos laidas arba pažeista jo įzoliacija.

Įtrūkęs skirstytuvo dangtelis.

Blogai pritvirtinti laidai.

Skistytuvas blogai priveržtas prie variklio.

Susidėvėjusios judančios pertraukiklio detalės.

Nutrūkęs laidelis, jungiantis judamąjį ir nejudamąjį pertraukiklio diskus.

Netekusi tamprumo pertraukiklio svirtelės spyruoklė.

Oksidavęsi arba susitepalavę pertraukiklio kontaktai.

Netinkamas tarpelis tarp pertraukiklio kontaktų.

Blogai priveržtas kondensatorius.

Netverkinga uždegimo ritė.

Įtūkęs skistytuvo dangtelis.

Netinkamas tarpelis tarp žvakių elektrodų.

Apdegūsios žvakės, įtrūkę jų izoliatoriai.

Netinkamai nustatytas uždegimo momentas.

Sudegęs uždegimo ankstinimo regiliatoriai.

Netinkamas tarpelis tarpv pertraukiklio kontaktų.

lentelė. Starterio gedimai.

Gedimai

Priežastys

Starteris nesijungia.

Starterio traukos relė susijungia, bet velenas nesissuka arba sukasi lėtai.

Traukos relė susijungia ir vėl atsijungia.

Traukos relė susijungia, bet starterio velenas nesisuka.

Traukos relė susijungia, bet nesukimba krumpliaračiai.

Paleiduas variklį, starteris neatsijungia.

Padidėjas triukšmas užvedant variklį.

Išsikrovusi akumuliatorių baterija, sugedęs uždegimo jungiklis arba relės.

Išsikrovusi akumuliatorių baterija, nepriveržti laidai, užsiteršęs inkaro kolektorius, sudilę šepetėliai, jungiasi su mase izoliuoto šepetėlio laikiklis, išsitempusios šepetėlių spyruoklės, trumpai susijungusios inkaro apvijos, inkaro strigimas įvorėse.

Nutrūkusi relės palaikančioji apvija.

Sugedusi laisvosios eigos mova, lūžus pavaros mechanizmo svirtelė arba spyruoklė.

Išsitempusi pavaros mechanizmo spyruoklė, ištrupėję krumpliaračiai, susikoksavęs ant šlicų esantis tepalas.

Įstrigęs uždegimo jungiklis arba starterio pavaros mechanizmas, sulipę traukos relės kontaktai.

Blogai pritvirtintas starteris, išlūžę krumpliaračiai, labai susdilusios inkaro įvorės ir išdrožos, starteris persikreipęs.

Kontaktinė uždegimo sistema

MOTRONIC uždegimo sistemos.

LITERATŪRA

Virgaitis J. „Automobilių tehninė priežiūra “ V.: Petro Ofsetas 2001 m.

Jonaitis L. „Mašinų techninio aptarnavimas ir remontas“ V.: Mokslas 1984 m.

Giedra K. ir kt. „Automobiliai“ K.: smaltijos leidykla 2002 m.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 5313
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved