AUTOMOBILIO „SAAB“ DYZELINĖ MAITINIMO SISTEMA (KURSINIS DARBAS)

AUTOMOBILIO „SAAB“

DYZELINĖ MAITINIMO SISTEMA

(KURSINIS DARBAS)

1. VADAS
2. DYZELINĖ MAITINIMO SISTEMA PAGRINDINIAI GEDIMAI
3. PAGRINDINIAI GEDIMAI
4. DYZELINĖS MAITINIMO SISTEMOS PRIEŽIURA
5. DEGALŲ TIEKIMO Į CILINDRUS ANKSTINIMAS IR REGULIAVIMAS
6. DIDELIO SLĖGIO SIURBLIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
7. REMONTO KAINOS
8. ĮRANKIAI IR ĮRANGA
9. PRIEDAI
10. LITERATŪRA

VADAS

1937: Saab

Viskas prasidėjo 1937-aisiais – metais, kai buvo įsteigta Svenska Aeroplan Aktiebolaget (sutrumpintai SAAB), kuri turėjo aprūpinti Švedų Oro pajėgas šalies viduje pagamintais bombonešiais ir naikintuvais. Greitai paaiškėjo, kad čia ištobulinti įgūdžiai ir kompetencija gali būti panaudoti dirbant automobilių dizaino ir gamybos srityje. Pirmajam kompanijos automobilio prototipui kurti buvo išrinkta penkiolika lėktuvų inžinierių.

Inžinieriai dirbo savo patirties ir techninių žinių pagrindu, visiškai nevaržomi konvencijų ir tradicijų, nusistovėjusių automobilių industrijoje. Rezultatas – automobilis, nepanašus nė į vieną kitą. Šio prototipinio automobilio savybės buvo priekiniai varomieji ratai, transversaliai įrengtas variklis, išskirtinai stipri apsauginė kabina ir aerodinamiška sparno forma. Jis buvo pramintas Saab 92001.

Praėjus penkiasdešimčiai metų po pirmojo prototipo pristatymo, Saab pelnė novatoriaus reputaciją. Inžinieriai, kuriantys Saab dizainą ir tobulinantys automobilius, nuolat stebino automobilių pasaulį savo netradiciniais sprendimais. Jų mąstymas daugeliu atveju virto dizainu, kuris vėliau tapo norma visoje industrijoje.

Įkvėpimas, gautas iš aviacijos, nedingsta.

1946: Po Karo

Po karo buvo logiškai nuspręsta gaminti automobilius. Įvertinimas, gautas gaminant aviaciją, suteikė Saab unikalią poziciją.

1947: Saab 92001

Šių metų birželį spaudai buvo pristatytas Saab 92 prototipas. Tai buvo automobilis su transversaliu dvieigiu varikliu, priekiniais varomaisiais ratais, tvirta apsaugos kabina ir aerodinamišku sparno formos profiliu.

1949: Saab 92

Pirmasis serijinės gamybos Saab turėjo žemesnį stabdžių koeficientą nei daugelis šiandienos automobilių. Saab 92 taip pat tapo oficialiu pavadinimu, o gruodžio mėnesį prasidėjo serijinė gamyba. Iki nutrūkstant gamybai 1956m., buvo pagaminta daugiau nei 20.000 šių automobilių

1990: Saab Automobile AB

Saab automobilių skyrius buvo restruktūrizuotas į nepriklausomą kompaniją, Saab Automobile AB. Investavusiai AB ir General Motors priklauso po 50 % šios kompanijos

1991: Saab 9000 CS

Įrengta pirmoji pasaulyje oro kondicionavimo be CFC sistema ir viena stipriausių šoninio poveikio apsaugos sistemų

1999: Saab 9-5 Universalas

Automobilis aktyviam gyvenimo būdui. Krovinį tvirtinantys kabliai, slankiojančios krovininės grindys ir ant stogo esančios sijos siūlo puikias galimybes vežti krovinius.

DYZELINĖ MAITINIMO SISTEMA

PAGRINDINIAI GEDIMAI

Daugelyje lengvųjų automobilių yra dyzeliniai varikliai.

Dyzelinės maitinimo sistemos dažniausiai yra su sekciniais ir skirstomaisiais didelio slėgio siurbliais.

Lengvieji automobiliai turi skirstomuosius siurblius nors   pasitaiko ir sekciniai. Pvz.: SAAB modelio automobiliuose.

Bendroji sistemos diagnostika atliekama matuojant degalų sąnaudas, bei suodžių keikį deginiuose. Suodžių kiekis nustatomas įvairiais suodžių matuokliais.

PAGRINDINIAI GEDIMAI

DYZELINĖS MAITINIMO SISTEMOS

PRIEŽIURA

Prižiūrint dyzelinę maitinimo sistemą atliekami tokie darbai:

Iš sistemos išleidžiamas oras.

Plaunami valomi arba keičiami filtrai.

Tikrinami ir reguliuojami purkštuvai.

Tikrinamas ir reguliuojamas degalų tiekimo į cilindrus ankstinimas.

Reguliuojami variklio tuščiosios eigos ir maksimlūs sūkiai.

Tikrinamas ir reguliuojamas didelio slėgio siurblys.

Oro iš sistemos išleidimas

Oras iš sistemos išleidžiamas pro specialius degalų filtrų ir didelio slėgio siurblio kamščius.

Oras automobilyje iš maitinimo sistemos išleidžiamas tada kai atsilaisvima degalų vamzdelių atvamzdžiai, visiškai sunaudojami degalai arba keičiamas smulkaus valymo filtras. Šiam tikslui kažkie atsukami degų filtro ir didelio slėgio siurblio oro išleidimo kamščiai ir starteriu truputi pasukamas variklio aliuminis velenas. Tai galima padaryti ir pumpuojant rankiniu siurbliu. Jei šitaip išleistioro nepavyksta, tada šiek tiek atleidžiami dviejų purkštuvų atvamzdžiai, akseleratoriaus pedalas nuspaudžiamas iki galo ir alkūninis velenas sukamas tol, kol išeina oras.

Degalų filtų priežiūra.

Prižiūrint degalų filtrus, iš jū periodiškai išleidžiamos nuosedos, o patys filtrau plaunami arba keičiami. Automobilių filtras keičiamas kas 10000 km. Filtravimo elementas juose keičiamas kas 30000 km.

Purkštuvų tikrinimas.

Purkštuvai tikrinami variklyje, arba nuimti – specialiame stende. Nuimti nuo variklio purkštuvai tikrinami maksimetru arba kontroliniu purkštuvu. Maksimetras yra tam tikras purkštuvas, kuriuo, sukant gaubtuvinę veržlę, galima nustatyti išpurškimo slėgį.

Tikrinant kontroliniu purkštuvu, yra naudojamas sureguliuotas purkštuvas. Bu purkštuvai turi pradeti purkšti vienu metu. Tikrinamasis purkštuvas reguliuojamas jei jis pradeda purkšti ankščiau arba vėliau negu kontrolinis. Stende patikrinamas išpurškimo slėgis, purkštuvo sandarumas ir išpurškimo kokybė.

DEGALŲ TIEKIMO Į CILINDRUS ANKSTINIMAS

IR

REGULIAVIMAS

Jis priklauso nuo t, koks yra didelio slėgio siurblys.

Variklio alkūniniam velenui sukantis dideliu greičiu, degalai į cilindrą įpurškiami ne tada kai stūmoklis jau yra viršutiniame rimties taške, bet truputi ankščiau.

Kai didelio slėgio siurblys yra sekcinis, degalų tiekimo pradžia nustatoma momentoskopu. Momentoskopas ant didelio slėgio siurblio pirmosios sekcijos antvamzdžio. Į momentoskopą pripumpuojama degalų. Toliau alkūninis velenas sukamas rankiniu būdu tol, kol vamzdelyje susjuda degalai. Degalams sujudėjus turi žymės ant variklio smagračio sankabos korpuso. Žymės gali būti ir ant variklio priekio. Jei žymės nesutampa, įpurškimo ankstinimas reguliuojamas perstatant siurblio jungimo movas.

Kai didelio slėgio siurblys skirstomasis, degalų tiekimo pradžia tikrinama ir reguliuojama kitaip. Reguliuoti reikia, jei yra reguliuojams dirželio įtempimas, keičimas dirželis arba pajudintas didelio slėgio siurblio.

Variklio tuščiajai eigai ir maksimaliems sūkiams reguliuoti didelio slėgio siurbliuose yra specialūs sraigtai. Sūkiai matuojami tachometru. Variklis turi būti įšilęs. Automobilio variklio tuščios eigos sūkiai būna 650 – 900 aps/min. Maksimalūs sūkiai matuojami nuspaudus akseliaratoriaus pedala iki galo. Maksimalių sūkių matavimo metu visi elektros imtuvai turi būti atjungti. Be to, reguliuojama ir didelio slėgio siurblio pavara.

Reguliatoriaus valdymo svirtis neveikiant varikliui turi remtis į minimalių sūkių reguliavimo sraigtą. Reguliuojama traukle nuspaustas pedalas būna tol, kol svirtis atsiriemia į maksimalių sūkių reguliavimo sraigtą. Minimalių ir maksimalių sūkių sraigtais reguliuojamas tikrinams didelio slėgio siurblys specialiame stende.

DIDELIO SLĖGIO SIURBLIŲ

TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Techniškai prižūrėti, reguliuti ir remontuoti galima tik dirbtuvėse, turinčiose specialius įrengimus.

Stenduose nustatoma daugelis reguliuojamų parametrų, tačiau pagrindiniai yra šie:

Skcijų degalų tiekimo pradžia.

Tiekiamas degalų kiekis ir tiekimo tolygumas.

REMONTO KAINOS

ĮRANKIAI IR ĮRANGA

1. Įvairaus diametro raktai.
2. Atsuktuvai.
3. Maitinimo sistemos tikrinimo stendas.

PRIEDAI

Dyzelinė maitynimo sistema a – su sekciniu siurbliu, b – su skirstomuoju siurbliu.

Degalų filtras.

LITERATŪRA

Virgaitis J. „Automobilių tehninė priežiūra “  V.: Petro Ofsetas 2001 m.

Jonaitis L. „Mašinų techninio aptarnavimas ir remontas“ V.: Mokslas 1984 m.

Giedra K. ir kt. „Automobiliai“ K.: smaltijos leidykla 2002 m.