BITUMINËS IR DEGUTINES RIŠANÈIOSIOS MEDŽIAGOS BEI GAMINIAI

BITUMINËS IR DEGUTINES RIŠANÈIOSIOS MEDŽIAGOS BEI GAMINIAI

§ 1. BENDROS ŽINIOS

Bituminës ir degutinës rišanèiosios medžiagos — tai sudëtingi daugiamolekuliniø angliavandeniliø ir jø junginiø su siera, deguo­nimi ir azotu mišiniai, kuriø fizinës-mechaninës savybës žymiai kin­ta, kintant temperatûrai. Bituminës ir degutinës rišanèiosios medžia­gos skirstomos á:

bitumines, sudarytas iš naftos bitumø arba naftos ir gamtiniø bitumø lydiniø; degutinës — akmens angliø ir skalûnø degutu miši­nius arba pikiø ir degutiniø alyvø lydinius; gudrondegutus, sudary­tus iš produktø, kurie gaunami, oksiduojant akmens angliø pokosto ir naftos gudrono mišiná; deguto-bitumo-polimerø, á kuriø sudëtá áei­na naftos bitumai arba akmens angliø deguto medžiagos ir polimerai (áskaitant kauèiukà).

Svarbiausios bituminiø ir degutiniø medžiagø savybës yra šios: nepralaidumas vandeniui, atsparumas rûgštims, šarmams, agresy­viems skysèiams ir dujoms. Be to, šios medžiagos gerai sulimpa su akmens medžiagomis, mediena, metalais. Kaitinant jos suminkštëja, o atšàlant — greitai kietëja.

Iš bituminiø ir degutiniø rišanèiøjø medžiagø gaminami asfalti­niai skiediniai ir betonai, stogo dangos, hidroizoliacinës ir garo izolia­cinës medžiagos ir gaminiai, hidroizoliacinës, stogo ir keliø mastikos ir emulsijos, stogo ir hidroizoliacinës pastos. Iš jø gaminamos her­metinës medžiagos siûlëms hermetinti ir lakai — antikorozinei meta­lø apsaugai.

§ 2. BITUMAI

Pagal žaliavà bitumai skirstomi á gamtinius ir naftos. Pagal konsistencijà (18°C temperatûroje) jie skirstomi á kietus, pusiau kie­tus ir skystus, o pagal pagrindinæ paskirtá — á statybinius, stogo ir keliø.

Gamtinis bitumas — tai organinë juodos arba tamsiai rudos spal­vos medžiaga. Kaitinamas jis palaipsniui minkštëja ir suskystëja, o ataušdamas — kietëja. Vandenyje bitumas netirpsta, bet lengvai tirpsta anglies disulfide, chloroforme, benzole ir, kiek sunkiau, ben­zine. Gamtinio bitumo struktûra ir fizinës-mechaninës, fizinës-che-minës savybës yra artimos naftiniø bitumø savybëms (gamtinis bitu­mas atsparesnis atmosferiniams ir cheminiams veiksniams, nes jame nëra parafino ir yra daugiau mineraliniø medžiagø).  _s

Grynas gamtinis bitumas retai sutinkamas. JKiek dažniau jis ran­damas bitumo prisigërusiose (asfaltinëse) uolienose (klintyse, dolo­mituose, smiltainiuose, grunte). Gamtinis bitumas susidarë iš naftos, pakliuvusios j viršutinius žemës plutos sluoksnius, lëtai atsiskiriant iš jos lengvoms ir vidutinëms frakcijoms ', o taip pat vykstant oksi­dacijos ir polimerizacijos procesams.

Gamtinj bitumà galima išskirti, virinant asfaltines uolienas kati­luose arba veikiant jas organiniais tirpikliais. Nepakankamai kietas bitumas oksiduojamas, prapuèiant perkaitintais garais arba oru.

Statybinëms medžiagoms gaminti vartojami ir asfaltiniø klinèiø bei asfaltiniø dolomitø milteliai — asfalto milteliai. Asfalto milte­liuose yra 5—8% bitumo; jie vartojami asfaltinei mastikai ir asfalt­betoniui gaminti. Pridëjus asfalto milteliø, gaminiai bûna kietesni ir minkštëja aukštesnëje temperatûroje.

Naftos bitumas— tai naftos perdirbimo produktas. Pagal perdir­bimo bûdà naftos bitumai yra trijø pagrindiniø rûšiø: liekamieji gudrorian oksiduotieji ir krekinginiai.

-----Liekamasis gudronas gaunamas, nudistiliavus iš naftos benzinà,

žibalà ir žymià dalá alyviniø frakcijø atmosferiniu-vakuuminiu bûdu. • Normalioje temperatûroje gudronai yra kietos arba beveik kietos, •tamsios arba tamsiai rudos spalvos medžiagos.

Oksiduotieji bitumai gaunami, prapûtus orà per naftines liekanas (mazutà, gudronà), esant 240—300 °C temperatûrai. Siame procese oro deguonis reaguoja su vandeniliu, ir susidaro vandens garai. Ne­tekdami vandenilio, naftiniai likuèiai tirštëja — polimerinasi ir su-tankëja.

Krekinginiai bitumai gaunami, krekinguojant naftà ir naftines alyvas (t. y. skaidant jas aukštoje temperatûroje, siekiant gauti maksimalø benzino kieká). Prapuèiant per šias liekanas orà, gaunami oksiduotieji krekinginiai bitumai.

Pagal kietumà, tàsumà ir minkštëjimo temperatûrà kietieji ir pu­siau kieti bitumai skirstomi á markes (32 lent.).

Bitumo kietumas (pasipriešinimas daleliø perstûmimui) priklauso nuo temperatûros. Žemoje temperatûroje bitumas bûna žymiai kie­tesnis, o aukštoje temperatûroje jis suskystëja. Kietumo rodiklis — tai adatos, veikiamos tam tikro dydžio apkrovos, ásmigimo per 5 s gylis (matuojamas dešimtosiomis milimetro dalimis) á 25 arba 0 °C temperatûros bitumà. Bandoma specialiu prietaisu — penetrametnu

Bitumo tàsumas randamas duktilometru, kuriuo baTfdomos (tëtri-piamos) bituminës „aštuoniukës'. Bitumo tàsumo rodikliu yra „aš-

A .A. A.

tuoniukës' pailgëjimas (cm) iki ji nutrûksta. Tempimo greitis — 5- cm/min; bandomø aštuoniukiø temperatûra — 25 arba 0 'C.

Bitumo minkštëjimo temperatûra randama prietaisu „Žiedas ir rutuliukas' (13.1 pav., a). Nustatyta, kad bitumo minkštëjimo tem­peratûra atitinka vandens temperatûrà prietaise tuo momentu, kai rutuliukas nusileidžia ant apatinës lentynëlës (137T~pav., c).

Sunkiausiai lydosi BH-V markës bitumas, kurio minkštëjimo tem­peratûra 90 °C. Tuo atveju, kai minkštëjimo temperatûra turi bûti aukštesnë, vartojamas rubraksas — naftos bitumo perdirbimo pro-dûktas. Jis gaunamas, oksiduojant 260—300 °C temperatûroje bitumà su šarmø priedu.. Rubrakso minkštëjimo temperatûra^ 135 °C; jis vartojamas šilumai atsparioms hidroizoliacinëms medžiagoms ga­minti.

Tarp aprašytøjø bitumø savybiø yra tam tikras ryšys. Kietiesiems bitumams bûdinga aukšta minkštëjimo temperatûra ir mažas tàsu­mas. Žemos minkštëjimo temperatûros bitumai yra tàsesni. Svarbios yrk ir šios bitumø savybës: užsidegimo temperatûra, patvarumas vandenyje (priklauso nuo alyvø, dervø ir asfaltenø kiekio bitume), adhezija, atsparumas atmosferiniams veiksniams ir kt. Bitumus sta­tybai reikia parinkti, atsižvelgiant j eksploatacines sàlygas.

Skysti bitumai skirstomi j dvi klases: A klasës — tirštëjanèius vidutiniu greièiu, ir B klasës — lëtai tirštëjanèius; kiekvienos klasës bitumai dar skirstomi j 6 markes. Skysti bitumai gaunami ne tik perdirbant naftà, bet ir praskiedžiant kietà arba pusiau kietà bitumà skystais naftos produktais.

§ 3. DEGUTAI. SUDËTINES ORGANINËS RISANCIOSIOS MEDŽIAGOS

Degutai — tai klampûs, juodos arba tamsiai rudos spalvos, bû­dingo kvapo skysèiai, sudaryti iš angliavandeniliø ir jø junginiø su siera, azotu ir deguonimi. Degutai gaunami, kondensuojant dujinius produktus, kurie susidaro, irstant organinëms medžiagoms (akmens anglims, durpëms, medienai ir kt.) aukštos temperatûros aplinkoje, kur neprieina oras. Statyboje plaèiausiai vartojamas akmens angliø degutas, kuris dažniausiai gaunamas kaip šalutinis produktas, kok-suojant akmens anglis arba gaminant iš jø dujas.

Skaidant akmens anglá, susidaro žaliasis degutas, kuris statybos .reikalams nevartojamas. Jame yra didelis kiekis lakiøjø medžiagø, kurios, net nežymiai pakaitintos (pavyzdžiui, saulës spinduliø), išga­ruoja ir todël pasikeièia deguto savybës (padidëja trapumas). Iš žaliojo deguto atskiriamos lengvosios ir vidutinës alyvos, ir gauna­mas valytas degutas.

Deguto sudëtinës dalys atsiskiria jvairioje temperatûroje: leng­vosios alyvos — iki' 170 °C, vidutinës—170—270 °C; sunkiosios — 270—300 °C ir antraceno alyva — 300—360 °C. Atskyrus alyvas, gau­namas pikis — juodos spalvos, kieta medžiaga. Pikis gaminamas tri­jø rûšiø: minkštasis, vidutinis ir pikis, gautas, koksuojant akmens anglis žemoje, t. y. 450—600 °C, temperatûroje. Sie pikiai vieni nuo kitø skiriasi minkštëjimo temperatûra. Pikio minkštëjimo tempera­tûra priklauso nuo alyvø atskyrimo laipsnio: kuo daugiau jame yra alyvø, tuo jis minkštesnis.

Antraceno alyva — tai skysta, žalsvai geltonos spalvos masë; ji pasižymi bûdingu kvapu, kurá jai suteikia fenoliai ir sieros junginiai.

Akmens angliø degutas keliø statybai gaunamas, koksuojant ang­lis arba sulydant akmens angliø piká su alyvomis, arba atskiriantvandená iš žaliojo deguto. Jie gaminami aštuoniø markiø: nuo XI-1 iki Jl-8.

Sudëtinis degutas (JXC—JXC8 markiø) gaunamas, sulydant piká su antraceno alyva. Sudëtinis degutas yra pakankamai rišlus, paly­ginti netrapus, mažai suminkštëja nuo saulës spinduliø. Jis varto-

• jamas stogo dangos medžiagoms, priklijavimo ir dažymo mastikoms gaminti ir keliø statybai. Keièiant sudëtiniø daliø santyká, galima pagaminti ávairaus kietumo ir ávairios minkštëjimo temperatûros su-

: dëtinj degutà (kuo daugiau pikio, tuo kietesnis, trapesnis ir aukš­tesnës minkštëjimo temperatûros yra lydinys). Degutinës medžiagos nepûva, nes jose yra fenolø. Taèiau atvirame ore jos greièiau senëja (padidëja kietumas, trapumas, sutrûkinëja), negu bituminës. Dirbant su degutinëmis medžiagomis, reikia laikytis saugumo technikos tai­sykliø.

Skalûnø alyva gaminama, termiškai apdirbant degius skalûnus, neprieinant prie jø orui. Tokiu bûdu gaunamos dujos, žemos tempe­ratûros degutas ir puskoksis. Degutas dar skaidomas j benzinà, dize-liná kurà ir kt. medžiagas. Likutis (skysta masë) ir vartojamas kaip skalûnø alyva. Pagal savybes šis degutas skirstomas á šešias mar­kes (Cl—C6).

Sudëtinës organinës rišanèiosios medžiagos. Iki XX a. vidurio buvo vartojamos arba bituminës, arba degutinës medžiagos. Taèiau, vienos ir kitos medžiagos turi trûkumø: bituminës medžiagos drëg­noje aplinkoje gali pûti (degutinës yra atsparios biologiniams veiks­niams), o degutinës, kaip jau buvo minëta, ore greièiau senëja. To­dël mûsø šalyje gaminamos sudëtinës, biologiniams veiksniams atsparesnës medžiagos: pikio-bitumo, bitumo-pikio, gudrondegutai, gumos-bitumo, bitumo-polimerø.

Pikio-bitumo ir bitumo-pikio mišiniai gaunami, mechaniškai su­maišant akmens angliø piká su naftos bitumu. Sie mišiniai biolo­giškai atsparesni už bitumà, o, palyginus su degutu, lëèiau senëja. Taèiau praktiškai ne iš kiekvieno pikio ir ne su bet kokiu bitumu ámanoma pagaminti homogeniškus mišinius (dažnai jie išsisluoks-niuoja). Todël tokie mišiniai plaèiau negaminami.

Gudrondegutai gaminami, oksiduojant aukštesnëje kaip 200 °C temperatûroje pusiau kietus (BH-I, BH-II) bitumus ir antraceninj akmens angliø pokostà (antraceno alyvà). Gautasis produktas yra atsparus biologiniams veiksniams ir já galima pagaminti reikiamos minkštëjimo temperatûros. Gudrondegutai vartojami stogo dangos ir hidroizoliacijos medžiagoms gaminti.

Gumos-bitumo rišanèioji medžiaga gaminama iš bitumo ir gumos (senø padangø ir gumos pramonës atliekø). Guma susmulkinama ir ištirpinama bitume (kaitinant). Pagaminta vienalytë medžiaga už bitumà yra stipresnë, elastingesnë, atsparesnë šalèiui, biologi­niams veiksniams ir lëèiau senëja (lakiosios frakcijos iš bitumo neiš­garuoja, o áeina á brinkstanèios gumos sudëtá).§ 4. ASFALTINIS SKIEDINYS IR BETONAS. DEGUTINIS BETONAS

Asfaltiniai skiediniai ir betonai — tai dirbtinës medžiagos, gau­namos, sutankinant specialius mišinius iš bitumo, mineraliniø mil­teliø ir užpildø — smëlio (skiediniai) ir skaldos arba žvirgždo (beto­nai). Tokie mišiniai vartojami karšti arba šalti. Karšti mišiniai (ne žemesnës kaip 150 °C temperatûros) klojami ant sauso pagrindo, o šalti — ir ant drëgno pagrindo. Salti mišiniai kietëja lëèiau, negu karštieji; jie kietëja, išgaruojant tirpikliui. Asfaltiniø mišiniø rišan-èioji medžiaga yra bitumo ir mineraliniø milteliø (asfaltiniø, klin­tiniø, dolomitiniø) mišinys (asfaltinë mastika); vartojama taip pat ir gamyklose pagaminta asfaltinë mastika, pridedant j jà bitumo. Mineraliniai milteliai turi bûti sausi, purûs; pervežant ir laikant juos reikia apsaugoti nuo drëgmës.

Karštasis asfaltinis skiedinys gaminamas iš išlydyto bitumo, sau­sø mineraliniø milteliø ir išdžiovinto bei pakaitinto smëlio. Bitumas turi atitikti sukietëjusio skiedinio eksploatacijos sàlygas. Pavyzdžiui, grindims uždarose patalpose galima vartoti asfaltiná skiediná iš bitu­mo, kurio minkštëjimo temperatûra yra 40 °C, o šaligatviams asfal­tinis skiedinys gaminamas iš bitumo, kurio minkštëjimo temperatû­ra yra žymiai aukštesnë.

Smëlis turi bûti sausas ir švarus, iki 5 mm stambumo. Rišanèio-sios medžiagos imama 10—-15% daugiau, negu jos reikia užpildø tuštumoms užpildyti. Asfaltinis skiedinys vartojamas pramoniniø pastatø grindims, šaligatviams ir keliø su intensyviu judëjimu dan­gai. Asfaltinio skiedinio fiziniai-mechaniniai rodikliai nustatyti tokie: Qt >2200 kg/m³; /?_g„>30 kG/cm² (2,94 MN/ra²) ²; vandens ágeriamu-mas^l,5% (tûrio atžvilgiu).

Karštasis asfaltbetonis gaminamas iš bitumo, mineraliniø milte­liø, smëlio ir skaldos. Skalda gali bûti iki 15, 25 mm arba iki 40 mm stambumo. Užpildai turi bûti iš stipriø ir tankiø uolienø, sausi ir švarûs. Betono sudëtis parenkama pagal gatavus receptus arba apskaièiuojama pagal specialià metodikà. Svarbiausios asfalt­betonio savybës yra šios: stiprumas, laidumas vandeniui ir atsparu­mas šalèiui. Labai svarbi savybë yra ir asfaltbetonio stabilumas. Stabilumas bandomas tokia tvarka: 210 kG/cm² slëgiu supresuojamas 5 cm skersmens ritinëlis ir jis prastumiamas per 4,4 cm skersmens žiedà. Aukštos kokybës asfaltbetoniniam ritinëliui prastumti reikia ne mažesnës kaip 900 kg apkrovos.

Karštasis asfaltbetonis gaminamas kilnojamose ir stacionarinëse gamyklose. Bitumas, smëlis ir skalda pakaitinami iki 175 °C, o mil­teliai— iki 105 °C; po to medžiagos dozuojamos, sukraunamos á mai­šytuvà ir sumaišomos.

Dangos pagrindu gali bûti akmeninis grindinys, betono arba skal­dos sluoksnis. Kelio danga daroma iš vieno arba dviejø sluoksniø,kurie sutankinami sunkiais volais. Klojamo asfaltbetonio tempera­tûra turi bûti ne žemesnë kaip 130 °C. Karštas asfaltbetonis varto­jamas ir labai storam hidroizoliaciniam sluoksniui, grindims ir kt.

Šaltasis asfaltbetonis gaminamas iš naftinio bitumo, mineraliniø milteliø, tirpiklio ir užpildø — smëlio ir žvirgždo (arba skaldos). Kaip tirpiklis, vartojamas benzolas, gazolinas³, lakinis benzinas (uaitspi-ritas) ir kt. Pagamintas mišinys vartojamas, esant bet kokiam orui; ant pagrindo jis paskleidžiamas 5—8 cm storio sluoksniu, kuris su­tankinamas lengvu volu. Galutinai sluoksnis sutankëja (per keletà dienø), judant transporto priemonëms. Kietëjimo procesas tæsiasi 20—30 parø. Šaltasis asfaltbetonis pigesnis už karštàjá, taèiau jis ne toks patvarus.

Be aprašytøjø asfaltbetoniø, dar vartojamas plûktasis asfaltas — bitumo ir mineraliniø priedø mišinys (be užpildø), skirtas nedide­lëms duobutëms keliø dangoje užtaisyti; asfaltinës plokštës — iš as­faltinio skiedinio ir asfaltbetonio pagamintos plokštës grindims ir šaligatviams; spalvotasis asfaltbetonis — asfaltbetonis su pigmentø priedu.

Degutiniai skiediniai ir betonai yra asfalto skiediniams ir asfalt­betoniams analogiškos medžiagos. Ore jie greitai oksiduojasi ir tam­pa trapiais. Palyginus su asfaltbetoniu, jie mažiau atsparûs vande­niui ir šilumai, greièiau nusidëvi, o neigiamoje temperatûroje —■ daugiau deformuojasi. Degutinis betonas vartojamas III kategorijos akeliams ir remonto darbams (už gyvenvieèiø ribø).

S § 5. STOGO IR HIDROIZOLIACINES MASTIKOS

Stogo ir hidroizoliacinëmis mastikomis vadinamos plastiškos me­džiagos, kurios gaunamos, sumaišant organines rišanèiàsias medžia­gas su mineraliniais priedais ir kitokiomis medžiagomis (antisepti­nëmis, plastifikuojanèiomis ir kt.). Ruloninëms medžiagoms suklijuoti ir priklijuoti ir hidroizoliacijai vartojamos bituminës, degutinës, de-guto-bitumo, gudrondeguto, bitumo-polimerø, bitumo-gumos ir gud-rondeguto-polimerø mastikos. Bituminës, degutinës ir kompleksinës medžiagos yra rišantieji komponentai, pasižymintieji klijinëmis ir hidroizoliacinëmis savybëmis. Á mastikas dedama priedø, kad jos bû­tø termiškai atsparesnës, ne tokios trapios ir kad mažiau reikëtø rišanèiøjø medžiagø. Vartojami milteliø pavidalo priedai (klinèiø, dolomitø, kreidos, plytø, talko milteliai, cementas ir kt.) ir pluoštiniai priedai (VII—VIII rûšies asbestas, trumpapluoštë mineralinë vata ir kt.). Galima vartoti smulkiø mineraliniø ir pluoštiniø priedø miši­ná (kombinuotus priedus).

Pagal panaudojimo bûdà mastikos skirstomos á karštas ir šaltas. Vartojamos tokios karštàs mastikos: bituminës, ákaitintos iki 160— 180 °C, degutinës ir gudrondeguto — iki 130—150 °C, su polimerø prie-du — iki 70 °C. Šaltos mastikos — tai naftos bitumo tirpalo organi­niame tirpiklyje (benzine, ligroine, uaitspirite, kukersoliniame lake, žalioje naftos alyvoje ir kt.), priedø, antiseptiniø medžiagø, o kartais ir specialiø priedø mišinys. Šaltos mastikos vartojamos nepakaitin­tos, jeigu aplinkos temperatûra-—iki +5°C; žemesnëje temperatû­roje šaltos mastikos vartojamos pakaitintos iki 60—70 °C.

Pagal paskirtá mastikos skirstomos á priklijavimo, vartojamas ruloninëms medžiagoms suklijuoti ir priklijuoti (stogo dangos ir hidroizoliavimo darbams), stogo-hidroizoliacines, vartojamas berulo-ninei dangai ir hidroizoliacijai, o taip pat ir ruloninëms medžia­goms suklijuoti bei priklijuoti, ir hidroizoliacines asfaltines, vartoja­mas hidroizoliaciniam tinkui arba lietinei hidroizoliacijai.

Karštosios mastikos gaminamos tokiø markiø: bituminës — MBK-F-55, MBK-r-65, MBK-r-75, MBK-r-85 ir MBK-r-100; bitumo-gumos — MPE-r-n-100, MPE-r-n-1-100; degutinës — MflK-r-50, MAK-r-60, MAK-r-70; gudrondeguto — Mr-r-70.

Šaltosios mastikos gaminamos tokiø markiø: ibitumo-soliarinës alyvos — MEK-X-60, MBK-X-65 ir MBK-X-75; bitumo-kukersolinës — BJIK-I ir BJIK-II⁴.

Mastikos rûšis (bituminë, degutinë ir t. t.) turi atitikti prikli­juojamøjø ir suklijuojamøjø medžiagø rišanèioms medžiagoms. Bi­tuminës ir kompleksinës bituminës mastikos vartojamos bituminëms arba kompleksinëms bituminëms ruloninëms medžiagoms suklijuoti ir priklijuoti, o degutinës — degutinëms.

Mastikos šiluminis atsparumas (nustatomas pagal specialià me­todikà) turi atitikti klimatines sàlygas ir stogo dangos nuolydá. Kai mastikos šiluminis atsparumas per mažas, karštomis dienomis ji išteka iš po ruloniniø medžiagø, o kai dangos nuolydis didelis, gali nušliaužti visa danga.

Mastikos gaminamos specialiuose cechuose. Priedai turi bûti ne drëgnesni kaip 3—5%. Priklijavimo mastikose turi bûti 15—25% pluoštinio priedo. Sudëtiniø priedø (50% pluoštinio ir 50% milte­liø) imama .20—30% (mastikoje MEK-r-55) ir 25—35% —kitø mar­kiø mastikoms. Mastikoms MEKT-75, 85 ir 100 galima vartoti tik milteliø pavidalo priedus. MBK-F-55 ir 65 mastikoms milteliø pavi­dalo priedus galima vartoti tiktai tuo atveju, kai mastika vartoja­ma labai mažo nuolydžio (iki 2,5%) stogui. Analogiškai vartojami priedai ir degutinëms mastikoms gaminti, kuriø dedama tokie kie­kiai: 5—15% pluoštiniø, 15—20% sudëtiniø; milteliø pavidalo prie­dai vartojami tada, kai labai mažas stogo nuolydis. Gaminant asfal­tinæ hidroizoliacinæ mastikà, dedama 65—70% milteliø pavidalo ir 15—25% pluoštiniø priedø.

Priklijavimo ir stogo-hidroizoliacinë mastika 18±2°C tempera­tûroje turi bûti kieta vienalytë medžiaga, be matomø priemaišø irá bitumu nepadengtø daleliø. Sukietëjæs mastikos sluoksnis turi bûti ^pakankamai lankstus, [kaitintos mastikos (bituminës — iki 160— i,180°C, o degutinës ir gudrondeguto — iki 130—150°C) turi bûti j lengvai užtepamos (šepeèiu arba mentele) ant lygaus paviršiaus iki <2 mm storio sluoksniu. Salta mastika 18±2°C temperatûroje turi | á bûti slanki, vienalytë ir be matomø priemaišø. Saitas mastikas ypaè ;ipatogu vartoti šaltame metø laikotarpyje. Jos kietëja, skiedikliui ási­skverbiant j pagrindà arba j ruloninæ medžiagà bei išgaruojant lakiosioms jos frakcijoms. Vartojant šaltas mastikas, mažiau išeik-vojama rišanèiøjø medžiagø, nes šias mastikas galima užtepti plo­nesniø sluoksniu; be to, stogo darbø sezonas yra ilgesnis.

Mastika izolas. Ruloninëms medžiagoms suklijuoti ir priklijuoti (stogo dangos ir hidroizoliavimo darbams), o taip pat beruloninei stogo dangai ir hidroizoliacijai bei siûlëms tarp surenkamøjø pasta­tø plokšèiø hermetinti vartojama efektyvi karšta ir šalta masttka izolas. Ji gaminama iš gumos-bitumo, kaip rišanèiosios medžiagos (gautos, termiškai apdirbant devulkanizuotà gumà), naftos bitumo, o daugeliu atvejø — ir polimeriniø medžiagø (poliizobutileno, ku-marono, kanifolijos) bei priedø (antiseptiniø, mineraliniø ir kt.). Karštosios izolo mastikos gaminamos tokiø markiø: karšta, horizon­taliems paviršiams — MPE-F-F; siûlëms hermetizuoti — MPB-F-M; vertikaliems paviršiams izoliuoti ■— MPBT-B.

Parketlentës klijuojamos šalta arba karšta bitumine mastika. Karštoji bituminë mastika parketlentëms klijuoti prie betoninio pa­grindo susideda iš naftos bitumo, šlako milteliø, labai smulkaus smëlio, žemos rûšies asbesto, medienos miltø ir trupintø durpiø. Karštoji mastika tepama (ne žemesnës kaip 150 °C temperatûros) lygiu, ne storesniu kaip 2 mm sluoksniu. Šaltoji bituminë mastika parketlentëms klijuoti prie betoninio pagrindo susideda iš naftos bitumo, gesintø kalkiø, toluolo, benzino ir medžio dervos. Parketui priklijuoti vartojama ir šalta bitumo-molio mastika.

I § 6. BITUMINES IR DEGUTINËS EMULSIJOS

I BEI PASTOS

Bituminës ir degutinës emulsijos — tai dispersinës sistemos, ku­riose vanduo yra terpë, o disperguotas bitumas arba degutas — fazë. Šios emulsijos gaminamos specialiais maišytuvais; be vandens ir bitumo (deguto), vartojamos ir specialios medžiagos — emulsikliai (sulfitiniai spirito žlaugtai, oleino rûgštis, klijai), kurie padeda su­sidaryti emulsijai ir neleidžia bitumo (deguto) lašeliams koagu-liuoti. Apytikrë emulsijos sudëtis tokia: rišanèiøjø medžiagø — apie 50%, emulsiklio — 0,01—5%; vandens — likæs kiekis.

Palyginus su bitumu ir degutu, kurie vartojami išlydyti, emulsijos yra pranašesnës: jos vartojamos šaltos ir jas galima užtepti ant drëgnø paviršiø, prie kuriø emulsijos gerai prilimpa.

Emulsijos vartojamos hidroizoliaciniam ir garo izoliaciniam sluoksniui padaryti, jomis gruntuojamas hidroizoliacinio sluoksniopagrindas, priklijuojamos ruloninës medžiagos, hidrofobizuojami ga- ' miniø paviršiai, sumažinamas sunkiojo betono laidumas vandeniui. Emulsijos suskystinamos vandeniu.

Pastos — tai grietinës konsistencijos, analogiškos sudëties kaip ir emulsijos, medžiagos, kurioms gaminti vartojami kieti emulsikliai: negesintos arba gesintos kalkës, molis, maltas trepelas. Apytikrë bituminiø hidroizoliaciniø pastø sudëtis tokia: bitumo — 45—55%, vandens ■—38—47%, emulsiklio — 8—12%. Pastos praskiedžiamos vandeniø; jos vartojamos vandens ir garo izoliaciniam sluoksniui, izoliuojamam paviršiui gruntuoti, šaltoms mastikoms gaminti.

§ 7. RULONINËS STOGO DANGOS MEDŽIAGOS

Stogo dangos medžiagos iš organiniø rišanèiøjø medžiagø gali bûti dviejø tipø:

medžiagos, kuriose pagrindas Jjiàrtonas_>__-stiklirii§_ audinys ir kt.) jmirkytas arba jmirkytas ir padengtas organinëmis rišanèiosiomis medžiagomis;

medžiagos, kuriose juostinio pagrindo nëra ir kurios gaunamos, kalandrais valcuojant á juostas organiniø rišanèiøjø medžiagø, už­pildø ir priedø mišiná.

Labiau paplitusios pirmosios grupës medžiagos; antrosios gru­pës medžiagos yra vertingos tais atvejais, kai stogo danga turi bûti lankstesnë (ypaè žemesnëje temperatûroje).

Ruloninës medžiagos, kuriø pagrindas jmirkytas ir padengtas organinës rišanèiosios medžiagos sluoksniu ⁵, dar apibarstomas ávai­riu barstalu: talko milteliais, smulkiu žëruèiu, smulkiu paprastu, spalvotu arba nuspalvintu 0,5—3 mm stambumo smëliu. Barstalas apsaugo dengiamàjá sluoksná nuo saulës, šviesos, drëgmës, oro deguonies, dujø ir kitokiø žalingø faktoriø átakos. Kuo didesná pa­viršiaus plotà dengia barstalas, tuo lëèiau senëja ruloninis stogas. Be to, barstalas sumažina degamumà ir neleidžia sulipti juostai, suvyniojant jà á rulonà.

Pagal panaudotà rišanèiàjà medžiagà ruloninës medžiagos skirs­tomos á bitumines, degutines, deguto-bitumo, gudrondeguto ir bitumo-polimerø. Bituminës medžiagos atsparesnës atmosferiniams veiks­niams (ypaè saulës spinduliø átakai), ir stogo danga ilgiau tveria, negu danga iš degutiniø medžiagø. Taèiau drëgnoje aplinkoje de-gutinës medžiagos yra patvaresnës (nepûva kartonas), nes degute yra antiseptiniø medžiagø (fenolø).

Stogo danga (o kartais ir hidroizoliacinis sluoksnis) dažniausiai daromi iš keleto ruloninës medžiagos sluoksniø, kurie prie pagrindo ir tarpusavyje suklijuojami bitumine (bituminës ruloninës medžia­gos) arba degutine (degutines ruloninës medžiagos) mastikomis. Dangos nuolydis — 7—15°.Daugumai ruloniniø medžiagø gaminti vartojamas specialus, is augalinio pluošto, maltø skudurø, makulatûros ir celiuliozës paga-''rnintas kartonas, kuris turi bûti stiprus, lankstus ir gerai ágeriatitis organines rišanèiàsias medžiagas. Kartonas turi bûti ištisas, bë raukšliø ir skyliø. Kuo sunkesnis kartonas, tuo jis stipresnis ir dau­giau ágeria bitumo (deguto). Pagal 1 m² kartono mase' gramais Jis ^skirstomas á markes (250—650) i Juostos plotis —^50, 1000 ir 1025 mm. ^L---------—^J

Ruloninës medžiagos, kuriø pagrindas yra kartonas, gaminamos pagal tokià technologinæ schemà. Kartonas išvyniojamas iš rulono, išdžiovinamas ir traukiamas per išlydytà bitumà (degutà); po to jis praleidžiamas tarp dviejø velenø, kurie išspaudžia bitumo (deguto) pertekliø. Jeigu daromas apsauginis sluoksnis, tuomet juosta dar traukiama per kità vonià, kurioje yra išlydytos sunkiai lydžios orga­ninës medžiagos. Po to karšta juosta apibarstoma karštu barstalu, ataušinama šaldomaisiais cilindrais (pastarieji aušinami vandeniu), supjaustoma mechaninëmis žirklëmis á dalis ir suvyniojama á ru­lonus.

Ruloninei stogo dangai (o kartais ir vandens bei garo izoliacijai) dažniausiai vartojamos tokios ruloninës medžiagos: bituminës — pergaminas ir ruberoidas; degutinës — tolis; deguto-bitumo ruloninës medžiagos ir kt.

Pergaminas (11-350)⁶ — tai stogo dangos ir hidroizoliacinë me­džiaga, gaminama iš stoginio kartono, já ámirkant (impregnuojant) karštu naftos bitumu (minkštëjimo temperatûra — 40—53 °C). Juos­tos jplotis — 750, 1000 ir 1025 mm; juostos (rulono) plotas — 20±0,5 m². Pergaminas vartojamas daugiasluoksnës stogo dangos apatiniams sluoksniams (klijuojant karšta mastika) ir „klijuotinei' garo izoliacijai.

Ruberoidas⁷ — tai stogo dangai ir hidroizoliacijai vartojama me­džiaga, kuri gaminama iš kartono, já ámirkant žemos markës bitume, o po to iš abiejø pusiø padengiant sunkiai lydomo bitumo ir priedtj (asbesto, talko ir kt.) mišiniu ir apibarstant barstalu. PK-420 ir PK-350 markës ruberoidas iš vienos pusës apibarstytas smulkiais (iki 0,5 mm dydžio) mineraliniais milteliais, o iš kitos — stambiagrûdžiu barstalu; PH-350 markës — iš vienos pusës mineraliniais milteliais, o iš kitos — žëruèio žvyneliais; PI1-250 markës ruberoidas — iš abie­jø pusiø apibarstytas mineraliniais milteliais ⁸.

Rupus barstalas gali bûti paprastas, spalvotas, nudažytas. Pasta­raisiais dviem atvejais gaunamas PU,-420 markës spalvotasis rube­roidas. Ruberoido PK-420 ir PU-350 juostos pakraštys (70—100 mm •ploèio juostelë) neapibarstoma (paliekama užleisti ir priklijuoti gre-timai juostai). Juostos plotas: PK-420 — 10±0,5 m²; PH-350 — 15±0,5 m², PIl-250 —20±0,5 m². Piûvyje ruberoidas turi bûti juo­das arba juodas su rusvu atspalviu ir jame neturi bûti šviesiø ne­ámirkusiø vietø; ruberoido juosta turi bûti ištisa, be skyliø ir raukš­liø. Juostos galai ir pakrašèiai turi bûti lygûs, neáplëšti.

Ruberoidas PK-420, PK-350 ir P^-350 vartojamas daugiasluoks­nës stogo dangos viršutiniam sluoksniui, o PIl-250 markës — tik apatiniams sluoksniams. Prie pagrindo ruberoidas ir sluoksniai tar­pusavyje klijuojami karšta arba šalta bitumine mastika.

Visasàjunginio statybos organizavimo, mechanizavimo ir techni­nës pagalbos mokslinio tyrimo instituto ir Lietuvos TSR Statybos ministerijos „Orgtechstatybos' tresto darbuotojø grupë pasiûlë tech­nologinëje linijoje ruberoido apatinæ pusæ padengti bituminës masti-kos sluoksniu (ne<750 g/m²). Toks ruberoidas klijuojamas specialia mašina, kurios šildymo átaisai mastikos sluoksná išlydo, o kiti átaisai prispaudžia ruberoidà prie pagrindo. Tokiu ruberoidu greièiau už­dengiami stogai, danga yra geresnës kokybës, o mastikos suvarto­jama mažiau.

Iš ruberoido juostos kartais gaminami JIB-650 irJIB-500⁹ markës lakštai stogo dangai. Lakštø matmenys — 444X333. Tokie lakštai vartojami stogo dangos (ne lëkštesnës kaip 30°) viršutiniam sluoks­niui.

'^ Ruberoidas biologiniams poveikiams yra neatsparus:-..lëkštoje stogo dangoje iFliždaruose hidroizoliacijas sluoksniuose jis pelija, netenka elastingumo ir pradeda praleisti vandená. Tokioms konstruk­cijoms reikia vartoti biologiškai atsparesnes medžiagas, pagamintas iš deguto-bitumo, gudrondeguto ir deguto.

Stiklo ruberoidas — tai ruloninë stogo dangos ir hidroizoliacinë medžiaga, gaminama, iš abiejø pusiø padengiant stikliná audiná (stiklûnà) bitumo, priedø ir antiseptiniø medžiagø mišiniu ir api­barstant barstalu. Rulono plotas — 10±0,5 m². Stiklo ruberoidas gaminamas tokiø markiø: CP-K — stoginis su stambiagrûdžiu bars­talu (stogo dangos viršutiniam sluoksniui); CP-M — stoginis su žë-rutiniu barstalu (stogo dangos viršutiniam sluoksniui); CP-M — hidroizoliacinis su smulkiagrûdžiu barstalu (hidroizoliacijai ir stogo dangos apatiniams sluoksniams). Palyginus su ruberoidine, stogo danga iš stiklo ruberoido yra patvaresnë ir ekonomiškesnë (reikia mažiau sluoksniø).

Deguto-bitumo ruloninë medžiaga /IB-350 gaminama iš stoginio kartono, ámirkant já deguto produktais ir iš abiejø pusiø padengiant bitumu. Juostos plotis — 65—105 cm, o jos plotas 20±0,5 m². De­guto-bitumo medžiagos vartojamos daugiasluoksnei lëkšto stogo dangai, klijuotinei hidroizoliacijai ir garo izoliacijai.

Gudrondeguto medžiagos (PFM) gaminamos iš stoginio kartono, ámirkant já ir padengiant iš abiejø pusiø gudrondegutu. Juostos plotis — 65—105 cm', juostos plotas 10±0,5 m². Gudrondeguto me-džiagos vartojamos daugiasluoksnio lëkšto stogo dangai, klijuotinei garo izoliacijai; jos klijuojamos šalta arba karšta bitumine ir gud-rondeguto mastika.

Ruloninës stogo dangos medžiagos iš stiklinio audinio ir stikli­nio veltinio. Šios medžiagos gaminamos iš stiklinio pluošto audinio arba veltinio, kurie ámirkomi ir padengiami bitumine, bitumo-gumos arba bitumo-polimero mase ir iš vienos arba abiejø pusiø apibars­toma barstalu. Juostos (vieno rulono) plotas— 10 m². Stiklinis stogo audinys ir stiklinis stogo veltinis vartojami daugiasluoksnei lëkšto stogo dangai, klijuotinei hidroizoliacijai ir garo izoliacijai; jie pri­klijuojami karšta arba šalta bitumine mastika.

Tolis — tai ruloninë stoginë ir hidroizoliacinë medžiaga, gami­nama iš kartono ir akmens angliø arba skalûnø degutiniø produktø. Tolis gali bûti be apsauginio ir su apsauginiu sluoksniu.

Tolis be apsauginio sluoksnio — tai degutiniais produktais im­pregnuotas kartonas; gaminamas dviejø tipø: paklojamasis (stogo dangos), TK-350 markës¹⁰, skirtas stogo dangos apatiniams sluoks­niams bei garo izoliacijai ir hidroizoliacinis, TT-350 markës '. Pasta­rasis yra stipresnis tempiant ir jmirkytas sunkiai besilydanèiu degutu.

Tolis su apsauginiu sluoksniu taip pat gaminamas dviejø tipø: tolis, apibarstytas kvarciniu smëliu, TFI-350 markës ¹² (vartojamas apatiniams ir viršutiniams stogo dangos sluoksniams) ir tolis su rupiu barstalu, TBK-420 ir TBK-350 markës, kuris vartojamas tiktai viršutiniam daugiasluoksnës stogo dangos sluoksniui. TFI-350 mar­kës toliui gaminti (kartonui ámirkyti ir padengti) vartojami vienodø savybiø degutiniai produktai; stambiagrûdžio tolio apsauginiam sluoksniui vartojami sunkiau lydomi degutiniai produktai ir mine­ralinis užpildas (analogiškai ruberoidui). Tolis klijuojamas karš­tomis degutinëmis mastikomis.

§ 8. RULONINES HIDROIZOLIACINËS MEDŽIAGOS

Pergaminà, ruberoidà ir stoginá tolá netikslinga vartoti hidroizo-^: liacijai, nes jø pagrindas (kartonas) labai drëgnomis sàlygomis ' gali supûti. Be to, šios medžiagos yra palyginti nepakankamai .elastingos ir stiprios. Šiuo metu hidroizoliacijai vartojamos specia­lios ruloninës medžiagos: hidroizolis, folgoizolis, stikloizolis, sun-' kusis stiklo ruberoidas ir valcuotos medžiagos, kuriose iš viso nëra ■' pagrindo — ruloninis izolis, brizolis ir kt.

Hidroizoliu vadinama ruloninë medžiaga, gaunama, ámirkant asbesto arba asbesto-celiuliozës kartonà naftos bitumu, kurio minkš-tëjimo temperatûra — ne žemesnë kaip +50 °C. Pagal kokybæ hid­roizolis skirstomas á markes FH-1 ir FH-2 (FH-1 markës hidroizoliokokybë aukštesnë); juostos plotis — 95±0,5 cm; juostos ilgis — 20±0,4 m. Hidroizolis vartojamas požeminëms konstrukcijoms ir metaliniams vamzdžiams izoliuoti, taip pat ir lëkšto stogo dangai (priklijuojamas karšta bitumine mastika).

Bitumuota folija (folijos izolas)¹³ — tai dvisluoksnë ruloninë me­džiaga, kurià sudaro plona, lygi arba rifliuota (rievëta) folija ir ant jos apatinës pusës esantis apsauginis modifikuotas bitumo-gumos, kaip rišanèiosios medžiagos, sluoksnis. Folijos ir apsauginio sluoks­nio storis priklauso nuo bitumuotos folijos paskirties bei statiniø klasës ir gali bûti toks: folijos — 0,1—0,3 mm, bitumo-gumos sluoks­nio — 0,8—4 mm. Bitumuotos folijos geroji pusë nudažoma atmosfe­riniams veiksniams atspariais lakais arba dažais. Bitumuota folija yra lanksti, nelaidi vandeniui, ilgaamžë medžiaga. Ji vartojama siûlëms hermetinti (tarp sieniniø plokšèiø), stogo dangai, hidroizo-liacijai ir garo izoliacijai.

Stiklo izolas — tai ruloninë hidroizoliacinë ir stogo dangos me­džiaga, gaminama, iš abiejø pusiø padengiant stiklapluoštiná audiná bitumo-gumos mase.

Sunkusis stiklo ruberoidas¹⁴ — tai ruloninë hidroizoliacinë me­džiaga, gaunama, padengiant atsparø biologiniams veiksniams šta-peliná ¹⁵ stikliná tinklà bitumine mase. Juostos storis — 4 mm; 1 m² juostos masë— 4 kg.

Ruloninis izolas — tai hidroizoliacinë ir stogo dangos medžiaga. Jis gaminamas iš gumos-bitumo, kaip rišanèiosios medžiagos, plasti-fikatoriø, asbesto ir antiseptiko. Juostos plotis — 1 m, ilgis — iki 10 m, o storis — 2 mm. Ruloninis izolas vartojamas klijuotinei hidro-izoliacijai ir lëkštam stogui dengti (klijuojamas izolo mastika arba karšta bitumine mastika).

Brizolas — tai ruloninë (be pagrindo) medžiaga, gaminama iš su­kapotos gumos, rubrakso arba BH-IV markës naftos bitumo, užpildo (asbesto) ir plastifikatoriø. Juostos plotis — 0,4—0,45 m, storis — iki 2 mm; rulono plotas — iki 25 m². Brizolas vartojamas požeminiø metaliniø vamzdynø antikorozinei apsaugai.

Pastaruoju metu pradedamos vartoti naujos ruloninës hidroizo-liacinës medžiagos: FMH ir MHF markës — iš gudrondeguto ir kau­èiuko, FMFI markës — iš bitumo (BH-IV arba BH-V), poliizobutile-no ir fenolio-formaldehido bei pluoštinio ir milteliø pavidalo užpildo. Šios medžiagos gaminamos valcavimo ir kalandravimo bûdu. Jos yra elastingos neigiamoje temperatûroje ir ilgaamžës; vartojamos požeminei hidroizoliacijai, lëkštiems stogams.

Hidroizoliacinës asfaltinës plokštës skirstomos á armuotas ir ne--armuotas. Pirmosios gaminamos, padengiant metaliná tinklelá arba stikliná audiná karšta hidroizoliacinë mastika arba smëliniu asfalt-betoniu. Antrosios gaminamos iš tokiø pat medžiagø, presuojant

mišiná formose. Šios plokštës vartojamos klijuotinei hidroizoliacijai. Hidroizoliacinës plëvelës skirstomos á dvi grupes: pagamintas tik

iš polimerø ir plëvelës, kurios gaminamos iš polimeriniø medžiagø,

bitumø, akmens angliø degutu ir užpildø.

Polietileninë plëvelë gaminama iš polietileno ekstruzijos bûdu ir ; ištempiant pneumatiniu bûdu. Plëvelës storis—-0,04—0,2 mm. Ji ^vartojama klijuotinei hidroizoliacijai, statomø pastatø apsaugai nuo j krituliø, metaliniø vamzdynø antikorozinei apsaugai ir kt. Plëvelë áklijuojama gudrondeguto arba polimerine mastika. Gaminamos plë-Pvelës ir su klijiniu sluoksniu. Si plëvelë palyginti greitai senëja,

ypaè veikiama saulës šviesos. Hidroizoliacijai galima vartoti ir poli-

vinilchloridines, ir poliizobutilenines plëveles.

§ 9. HERMETIZUOJANÈIOS MEDŽIAGOS

Hermetizuojanèiomis medžiagomis (hermetikais) hermetinamos siûlës tarp surenkamøjø pastatø elementø (pavyzdžiui, tarp sieniniø plokšèiø). Tokie hermetikai apsaugo patalpas nuo vandens, sniego ir vëjo prasiskverbimo. Kai prasiskverbia vanduo, plokštës tampa lai-desnës šilumai, suvirinimo siûlës greièiau rûdija ir genda vidinë apdaila. Vadinasi, hermetikai turi bûti drëgmei, garams ir dujoms nelaidžios medžiagos.

Kintant temperatûrai, kinta plokšèiø, o kartu siûliø matmenys. Vadinasi, hermetikai teigiamoje ir neigiamoje temperatûroje turi bûti elastiškos, siûliø sandarumà užtikrinanèios medžiagos. Jos turi bûti atsparios ir atmosferiniams veiksniams.

Siûlëms hermetinti vartojami elastingi tarpikliai ir hermetizuo­janèios mastikos. Tarpikliai á siûles ádedami suspausti, o mastikos á siûles áspaudžiamos suspaustu oru; mastikos turi bûti atsparios šilumai ir gerø adheziniø savybiø.

Hermetikai gaminami iš bitumo-gumos kompozicijø ir polime­riniø medžiagø. Elastiški hermetikai gaminami ávairios konfigûra­cijos, akytø ir monolitiniø juostø arba virvës pavidalo. Atsižvelgiant á reikalavimus, šie tarpikliai ástatomi „sausai' arba su specialiomis klijinëmis mastikomis. Mûsø šalyje plaèiausiai vartojami tokie elas­tingieji hermetikai: poroizolas, hernitas •— FI, poliuretaniniai, kauèiu-kiniai intarpai ir kt.

Poroizolas gaminamas, vulkanizuojant dujø pripildytà gumà, modifikuotà naftiniais distiliatais (pradinë žaliava — senø padangø trupiniai). Poroizolas gali,'bûti su atviromis poromis (M markës) arba padengtas monolitine plëvele (n markës). M markës poroizolas, prieš áspaudžiant á siûlæ, suspaudžiamas ir á siûlæ ádedamas kartu su šalta izolo mastika. n markës poroizolo apsauginë plëvelë yra at­spari ozonui. Todël juo galima hermetinti išorines siûles (nevarto­jant mastikos). Skerspiûvio diametras (kraštinë)—-30, 40, 50 ir 60 mm. Hernitas n — tai akytas, 20, 40 arba 60 mm skersmens, pilkai rusvos spalvos, labai elastingas guminis tarpiklis, kurio paviršius padengtas orui ir vanáeniui nelaidžia plëvele. Jis gaminamas iš poli-chlorpreninio kauèiuko (nairito), užpildø ir minkštikliø. Tarpikliø ilgis — 3 m; jø tûrio masë — 300—600 kg/m³. Hernito savybës ne­pakinta nuo +70 iki —40 °C temperatûros intervale; hermetiškumas užtikrinamas, suspaudžiant tarpiklá siûlëje 30—40% pradinio tûrio. Hernitu hermetinamos išoriniø sieniniø plokšèiø vertikalios ir hori­zontalios siûlës.

Gaminami dar tokie tarpikliai: yjin ¹⁶ — sandarinimo tarpiklinës juostos (porolonas) iš putø poliuretano, kauèiuko juostos yJIK ir kt. Poliuretaniniai sandarinimo tarpikliai gaminami staèiakampio skers-piûvio, 1,0 cm ploèio, 0,8 cm storio ir 200 cm ilgio. Sie tarpikliai bûna dviejø markiø: A — su užteptais vienoje pusëje klijais, kurie padengti popieriumi arba sintetine plëvele ir B-—be klijø. Jais sandarinami langai.

Mastikos pavidalo hermetikais galima užpildyti ávairios konfigû­racijos siûles, siûles su nuokrypomis nuo projektinio dydžio, kaver­nas ir kitokius defektus. Jomis galima gerai užpildyti vertikaliø ir horizontaliø siûliø sankirtas. Mastikos gerai prilimpa prie betono ir jø adhezinës savybës nepakinta teigiamoje ir neigiamoje tempera­tûroje. Siûlëms hermetinti vartojama izolo mastika F-M (jos sudëtis aprašyta šio skyriaus § 5), mastika yM-40 (juoda) ir yMC-50 (šviesi).

Poliizobutileninës mastikos yM-40 ir yMC-50 gaminamos, sumai­šant stambiamolekuliná poliizobutilenà, gumos tirpalà ir užpildus. Šios mastikos yra plastiškos, nekietëja, gerai prilimpa prie betono, metalø ir kitokiø medžiagø paviršiaus; jos absoliuèiai nelaidžios ga­rui, orui ir beveik neágeria vandens. Mastikos yM-40 ir yMC-50 vartojamos stambiaplokšèiø pastatø horizontalioms ir vertikalioms siûlëms hermetinti. Jø eksploatacinë temperatûra — nuo +80 iki —60 °C. Paruošta mastika tiekiama statinëse. Ja užpildomos stikla-plastinës ampulës; ampulës su mastika pakaitinamos iki 50—60 ^CC, po to mastika suspaustu oru áspaudžiama á siûles.

Tiokolinës mastikos (FC-1 ir y-30M markës — juodos spalvos; yT-32 — baltos spalvos) paruošiamos iš polisulfidinio kauèiuko — tiokolio, kuris vulkanizuojanèiø agentø átakoje tampa netirpia, j gu­mà panašia medžiaga. Tiokolinëms mastikoms bûdingos geros adhe­zinës savybës, atsparumas atmosferiniams veiksniams ir ozonui, di­delis elastiškumas (iki —45 °C). šios mastikos ant švaraus sauso paviršiaus užtepamos teptuku arba mentele (atsižvelgiant á kon-sistencijà, kuri reguliuojama skiedikliu).§ 10. BITUMINIØ IR DEGUTINIØ MEDŽIAGØ BEI GAMINIØ PERVEŽIMAS IR LAIKYMAS

Kieti bitumai transportuojami medinëse statinëse, faneriniuose ir metalo-faneros bûgnuose, popieriniuose maišuose arba be taros; jie pakraunami á atvirus arba dengtus vagonus. Sie bitumai laikomi uždaruose sandëliuose arba pastogëje.

Pusiau kieti bitumai (keliø, stoginis EHK-2), akmens angliø bei skalûniniai degutai ir skystas pikis transportuojami metalinëse arba medinëse statinëse, konteineriuose, autocisternose, geležinkeliø cis­ternose (kuriose yra kaitintuvas šioms medžiagoms suskystinti). Taroje atvežtos medžiagos laikomos uždaruose sandëliuose arba pa­stogëje, o atvežtos cisternose — specialiose dengtose saugyklose.

Skysti bitumai ir degutai pervežami statinëse ir cisternose (ku­riose yra kaitintuvai).

Kietas pikis ir rubraksas pervežami be taros, dengtuose arba at­viruose vagonuose; jie laikomi atviroje aikštelëje arba pastogëje. Ávairiø markiø organinës rišanèiosios medžiagos laikomos atskirai.

Emulsijos transportuojamos statinëse, cisternose ir laikomos ne žemesnëje kaip 0 °C temperatûroje. Tara turi bûti švari, nes kai ku­rios medžiagos stimuliuoja koaguliacijà.

Pastoms ir šaltoms mastikoms bûtina hermetiška tara.

Visos ruloninës ir pagalbinës medžiagos gamykloje turi bûti ati­tinkamai supakuotos, kad jos negestø, neužsiterštø, neveiktø jø at­mosferiniai veiksniai. Pervežant šias medžiagas reikia apsaugoti nuo saulës, lietaus, sniego ir smûgiø.

Ruloninës medžiagos su kartoniniu arba kitokiu pagrindu perve­žamos ir laikomos vertikalioje padëtyje, ne daugiau kaip dviem eilë­mis (pagal aukštá). Viršuje galima dar krauti vienà eilæ horizontaliø rulonø. 750 mm ilgio rulonus galima sukrauti trimis eilëmis (pagal aukštá). Ruloninës medžiagos be kartoninio pagrindo pervežamos ir laikomos horizontalioje padëtyje, sukrautos ne daugiau kaip 5 ei­lëmis.

Lakštinës medžiagos supakuojamos á ryšulius (po 41—68 lakš­tus), kurie laikomi horizontalioje padëtyje (ne daugiau kaip 4 eilës).

Akytieji hermetikai supakuojami po 10 vienetø á ryšulius ir á po­pierinæ tarà. Pervežant ir laikant, negalima ant jø dëti sunkiø me­džiagø.

Organinës rišanèiosios medžiagos ir gaminiai iš jø yra lengvai degûs. Atsižvelgiant j tai, sandëliai árengiami pagal atitinkamas priešgaisrines taisykles.