CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

BITUMINĖS IR DEGUTINES RIANČIOSIOS MEDˇIAGOS BEI GAMINIAI

technika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

BITUMINĖS IR DEGUTINES RIANČIOSIOS MEDˇIAGOS BEI GAMINIAI

§ 1. BENDROS ˇINIOS

Bituminės ir degutinės riančiosios med˛iagos — tai sudėtingi daugiamolekulinių angliavandenilių ir jų junginių su siera, deguonimi ir azotu miiniai, kurių fizinės-mechaninės savybės ˛ymiai kinta, kintant temperatūrai. Bituminės ir degutinės riančiosios med˛iagos skirstomos į:

bitumines, sudarytas i naftos bitumų arba naftos ir gamtinių bitumų lydinių; degutinės — akmens anglių ir skalūnų degutu miinius arba pikių ir degutinių alyvų lydinius; gudrondegutus, sudarytus i produktų, kurie gaunami, oksiduojant akmens anglių pokosto ir naftos gudrono miinį; deguto-bitumo-polimerų, į kurių sudėtį įeina naftos bitumai arba akmens anglių deguto med˛iagos ir polimerai (įskaitant kaučiuką).

Svarbiausios bituminių ir degutinių med˛iagų savybės yra ios: nepralaidumas vandeniui, atsparumas rūgtims, armams, agresyviems skysčiams ir dujoms. Be to, ios med˛iagos gerai sulimpa su akmens med˛iagomis, mediena, metalais. Kaitinant jos suminktėja, o atąlant — greitai kietėja.

I bituminių ir degutinių riančiųjų med˛iagų gaminami asfaltiniai skiediniai ir betonai, stogo dangos, hidroizoliacinės ir garo izoliacinės med˛iagos ir gaminiai, hidroizoliacinės, stogo ir kelių mastikos ir emulsijos, stogo ir hidroizoliacinės pastos. I jų gaminamos hermetinės med˛iagos siūlėms hermetinti ir lakai — antikorozinei metalų apsaugai.

§ 2. BITUMAI

Pagal ˛aliavą bitumai skirstomi į gamtinius ir naftos. Pagal konsistenciją (18°C temperatūroje) jie skirstomi į kietus, pusiau kietus ir skystus, o pagal pagrindinę paskirtį — į statybinius, stogo ir kelių.

Gamtinis bitumas — tai organinė juodos arba tamsiai rudos spalvos med˛iaga. Kaitinamas jis palaipsniui minktėja ir suskystėja, o ataudamas — kietėja. Vandenyje bitumas netirpsta, bet lengvai tirpsta anglies disulfide, chloroforme, benzole ir, kiek sunkiau, benzine. Gamtinio bitumo struktūra ir fizinės-mechaninės, fizinės-che-minės savybės yra artimos naftinių bitumų savybėms (gamtinis bitumas atsparesnis atmosferiniams ir cheminiams veiksniams, nes jame nėra parafino ir yra daugiau mineralinių med˛iagų). _s

Grynas gamtinis bitumas retai sutinkamas. JKiek da˛niau jis randamas bitumo prisigėrusiose (asfaltinėse) uolienose (klintyse, dolomituose, smiltainiuose, grunte). Gamtinis bitumas susidarė i naftos, pakliuvusios j virutinius ˛emės plutos sluoksnius, lėtai atsiskiriant i jos lengvoms ir vidutinėms frakcijoms ', o taip pat vykstant oksidacijos ir polimerizacijos procesams.

Gamtinj bitumą galima iskirti, virinant asfaltines uolienas katiluose arba veikiant jas organiniais tirpikliais. Nepakankamai kietas bitumas oksiduojamas, prapučiant perkaitintais garais arba oru.

Statybinėms med˛iagoms gaminti vartojami ir asfaltinių klinčių bei asfaltinių dolomitų milteliai — asfalto milteliai. Asfalto milteliuose yra 5—8% bitumo; jie vartojami asfaltinei mastikai ir asfaltbetoniui gaminti. Pridėjus asfalto miltelių, gaminiai būna kietesni ir minktėja auktesnėje temperatūroje.

Naftos bitumas— tai naftos perdirbimo produktas. Pagal perdirbimo būdą naftos bitumai yra trijų pagrindinių rūių: liekamieji gudrorian oksiduotieji ir krekinginiai.

-----Liekamasis gudronas gaunamas, nudistiliavus i naftos benziną,

˛ibalą ir ˛ymią dalį alyvinių frakcijų atmosferiniu-vakuuminiu būdu. • Normalioje temperatūroje gudronai yra kietos arba beveik kietos, •tamsios arba tamsiai rudos spalvos med˛iagos.

Oksiduotieji bitumai gaunami, prapūtus orą per naftines liekanas (mazutą, gudroną), esant 240—300 °C temperatūrai. Siame procese oro deguonis reaguoja su vandeniliu, ir susidaro vandens garai. Netekdami vandenilio, naftiniai likučiai tirtėja — polimerinasi ir su-tankėja.

Krekinginiai bitumai gaunami, krekinguojant naftą ir naftines alyvas (t. y. skaidant jas auktoje temperatūroje, siekiant gauti maksimalų benzino kiekį). Prapučiant per ias liekanas orą, gaunami oksiduotieji krekinginiai bitumai.

Pagal kietumą, tąsumą ir minktėjimo temperatūrą kietieji ir pusiau kieti bitumai skirstomi į markes (32 lent.).

Bitumo kietumas (pasiprieinimas dalelių perstūmimui) priklauso nuo temperatūros. ˇemoje temperatūroje bitumas būna ˛ymiai kietesnis, o auktoje temperatūroje jis suskystėja. Kietumo rodiklis — tai adatos, veikiamos tam tikro dyd˛io apkrovos, įsmigimo per 5 s gylis (matuojamas deimtosiomis milimetro dalimis) į 25 arba 0 °C temperatūros bitumą. Bandoma specialiu prietaisu — penetrametnu

Bitumo tąsumas randamas duktilometru, kuriuo baTfdomos (tėtri-piamos) bituminės „atuoniukės'. Bitumo tąsumo rodikliu yra „a-

A .A. A.

tuoniukės' pailgėjimas (cm) iki ji nutrūksta. Tempimo greitis — 5- cm/min; bandomų atuoniukių temperatūra — 25 arba 0 'C.

Bitumo minktėjimo temperatūra randama prietaisu „ˇiedas ir rutuliukas' (13.1 pav., a). Nustatyta, kad bitumo minktėjimo temperatūra atitinka vandens temperatūrą prietaise tuo momentu, kai rutuliukas nusileid˛ia ant apatinės lentynėlės (137T~pav., c).

Sunkiausiai lydosi BH-V markės bitumas, kurio minktėjimo temperatūra 90 °C. Tuo atveju, kai minktėjimo temperatūra turi būti auktesnė, vartojamas rubraksas — naftos bitumo perdirbimo pro-dūktas. Jis gaunamas, oksiduojant 260—300 °C temperatūroje bitumą su armų priedu.. Rubrakso minktėjimo temperatūra^ 135 °C; jis vartojamas ilumai atsparioms hidroizoliacinėms med˛iagoms gaminti.

Tarp apraytųjų bitumų savybių yra tam tikras ryys. Kietiesiems bitumams būdinga aukta minktėjimo temperatūra ir ma˛as tąsumas. ˇemos minktėjimo temperatūros bitumai yra tąsesni. Svarbios yrk ir ios bitumų savybės: u˛sidegimo temperatūra, patvarumas vandenyje (priklauso nuo alyvų, dervų ir asfaltenų kiekio bitume), adhezija, atsparumas atmosferiniams veiksniams ir kt. Bitumus statybai reikia parinkti, atsi˛velgiant j eksploatacines sąlygas.

Skysti bitumai skirstomi j dvi klases: A klasės — tirtėjančius vidutiniu greičiu, ir B klasės — lėtai tirtėjančius; kiekvienos klasės bitumai dar skirstomi j 6 markes. Skysti bitumai gaunami ne tik perdirbant naftą, bet ir praskied˛iant kietą arba pusiau kietą bitumą skystais naftos produktais.

§ 3. DEGUTAI. SUDĖTINES ORGANINĖS RISANCIOSIOS MEDˇIAGOS

Degutai — tai klampūs, juodos arba tamsiai rudos spalvos, būdingo kvapo skysčiai, sudaryti i angliavandenilių ir jų junginių su siera, azotu ir deguonimi. Degutai gaunami, kondensuojant dujinius produktus, kurie susidaro, irstant organinėms med˛iagoms (akmens anglims, durpėms, medienai ir kt.) auktos temperatūros aplinkoje, kur neprieina oras. Statyboje plačiausiai vartojamas akmens anglių degutas, kuris da˛niausiai gaunamas kaip alutinis produktas, kok-suojant akmens anglis arba gaminant i jų dujas.

Skaidant akmens anglį, susidaro ˛aliasis degutas, kuris statybos .reikalams nevartojamas. Jame yra didelis kiekis lakiųjų med˛iagų, kurios, net ne˛ymiai pakaitintos (pavyzd˛iui, saulės spindulių), igaruoja ir todėl pasikeičia deguto savybės (padidėja trapumas). I ˛aliojo deguto atskiriamos lengvosios ir vidutinės alyvos, ir gaunamas valytas degutas.

Deguto sudėtinės dalys atsiskiria jvairioje temperatūroje: lengvosios alyvos — iki' 170 °C, vidutinės—170—270 °C; sunkiosios — 270—300 °C ir antraceno alyva — 300—360 °C. Atskyrus alyvas, gaunamas pikis — juodos spalvos, kieta med˛iaga. Pikis gaminamas trijų rūių: minktasis, vidutinis ir pikis, gautas, koksuojant akmens anglis ˛emoje, t. y. 450—600 °C, temperatūroje. Sie pikiai vieni nuo kitų skiriasi minktėjimo temperatūra. Pikio minktėjimo temperatūra priklauso nuo alyvų atskyrimo laipsnio: kuo daugiau jame yra alyvų, tuo jis minktesnis.

Antraceno alyva — tai skysta, ˛alsvai geltonos spalvos masė; ji pasi˛ymi būdingu kvapu, kurį jai suteikia fenoliai ir sieros junginiai.

Akmens anglių degutas kelių statybai gaunamas, koksuojant anglis arba sulydant akmens anglių pikį su alyvomis, arba atskiriantvandenį i ˛aliojo deguto. Jie gaminami atuonių markių: nuo XI-1 iki Jl-8.

Sudėtinis degutas (JXC—JXC8 markių) gaunamas, sulydant pikį su antraceno alyva. Sudėtinis degutas yra pakankamai rilus, palyginti netrapus, ma˛ai suminktėja nuo saulės spindulių. Jis varto-

• jamas stogo dangos med˛iagoms, priklijavimo ir da˛ymo mastikoms gaminti ir kelių statybai. Keičiant sudėtinių dalių santykį, galima pagaminti įvairaus kietumo ir įvairios minktėjimo temperatūros su-

: dėtinj degutą (kuo daugiau pikio, tuo kietesnis, trapesnis ir auktesnės minktėjimo temperatūros yra lydinys). Degutinės med˛iagos nepūva, nes jose yra fenolų. Tačiau atvirame ore jos greičiau senėja (padidėja kietumas, trapumas, sutrūkinėja), negu bituminės. Dirbant su degutinėmis med˛iagomis, reikia laikytis saugumo technikos taisyklių.

Skalūnų alyva gaminama, termikai apdirbant degius skalūnus, neprieinant prie jų orui. Tokiu būdu gaunamos dujos, ˛emos temperatūros degutas ir puskoksis. Degutas dar skaidomas j benziną, dize-linį kurą ir kt. med˛iagas. Likutis (skysta masė) ir vartojamas kaip skalūnų alyva. Pagal savybes is degutas skirstomas į eias markes (Cl—C6).

Sudėtinės organinės riančiosios med˛iagos. Iki XX a. vidurio buvo vartojamos arba bituminės, arba degutinės med˛iagos. Tačiau, vienos ir kitos med˛iagos turi trūkumų: bituminės med˛iagos drėgnoje aplinkoje gali pūti (degutinės yra atsparios biologiniams veiksniams), o degutinės, kaip jau buvo minėta, ore greičiau senėja. Todėl mūsų alyje gaminamos sudėtinės, biologiniams veiksniams atsparesnės med˛iagos: pikio-bitumo, bitumo-pikio, gudrondegutai, gumos-bitumo, bitumo-polimerų.

Pikio-bitumo ir bitumo-pikio miiniai gaunami, mechanikai sumaiant akmens anglių pikį su naftos bitumu. Sie miiniai biologikai atsparesni u˛ bitumą, o, palyginus su degutu, lėčiau senėja. Tačiau praktikai ne i kiekvieno pikio ir ne su bet kokiu bitumu įmanoma pagaminti homogenikus miinius (da˛nai jie isisluoks-niuoja). Todėl tokie miiniai plačiau negaminami.

Gudrondegutai gaminami, oksiduojant auktesnėje kaip 200 °C temperatūroje pusiau kietus (BH-I, BH-II) bitumus ir antraceninj akmens anglių pokostą (antraceno alyvą). Gautasis produktas yra atsparus biologiniams veiksniams ir jį galima pagaminti reikiamos minktėjimo temperatūros. Gudrondegutai vartojami stogo dangos ir hidroizoliacijos med˛iagoms gaminti.

Gumos-bitumo riančioji med˛iaga gaminama i bitumo ir gumos (senų padangų ir gumos pramonės atliekų). Guma susmulkinama ir itirpinama bitume (kaitinant). Pagaminta vienalytė med˛iaga u˛ bitumą yra stipresnė, elastingesnė, atsparesnė alčiui, biologiniams veiksniams ir lėčiau senėja (lakiosios frakcijos i bitumo neigaruoja, o įeina į brinkstančios gumos sudėtį).§ 4. ASFALTINIS SKIEDINYS IR BETONAS. DEGUTINIS BETONAS

Asfaltiniai skiediniai ir betonai — tai dirbtinės med˛iagos, gaunamos, sutankinant specialius miinius i bitumo, mineralinių miltelių ir u˛pildų — smėlio (skiediniai) ir skaldos arba ˛virg˛do (betonai). Tokie miiniai vartojami karti arba alti. Karti miiniai (ne ˛emesnės kaip 150 °C temperatūros) klojami ant sauso pagrindo, o alti — ir ant drėgno pagrindo. Salti miiniai kietėja lėčiau, negu kartieji; jie kietėja, igaruojant tirpikliui. Asfaltinių miinių rian-čioji med˛iaga yra bitumo ir mineralinių miltelių (asfaltinių, klintinių, dolomitinių) miinys (asfaltinė mastika); vartojama taip pat ir gamyklose pagaminta asfaltinė mastika, pridedant j ją bitumo. Mineraliniai milteliai turi būti sausi, purūs; perve˛ant ir laikant juos reikia apsaugoti nuo drėgmės.

Kartasis asfaltinis skiedinys gaminamas i ilydyto bitumo, sausų mineralinių miltelių ir id˛iovinto bei pakaitinto smėlio. Bitumas turi atitikti sukietėjusio skiedinio eksploatacijos sąlygas. Pavyzd˛iui, grindims u˛darose patalpose galima vartoti asfaltinį skiedinį i bitumo, kurio minktėjimo temperatūra yra 40 °C, o aligatviams asfaltinis skiedinys gaminamas i bitumo, kurio minktėjimo temperatūra yra ˛ymiai auktesnė.

Smėlis turi būti sausas ir varus, iki 5 mm stambumo. Riančio-sios med˛iagos imama 10—-15% daugiau, negu jos reikia u˛pildų tutumoms u˛pildyti. Asfaltinis skiedinys vartojamas pramoninių pastatų grindims, aligatviams ir kelių su intensyviu judėjimu dangai. Asfaltinio skiedinio fiziniai-mechaniniai rodikliai nustatyti tokie: Qt >2200 kg/m³; /?_g„>30 kG/cm² (2,94 MN/ra²) ²; vandens įgeriamu-mas^l,5% (tūrio at˛vilgiu).

Kartasis asfaltbetonis gaminamas i bitumo, mineralinių miltelių, smėlio ir skaldos. Skalda gali būti iki 15, 25 mm arba iki 40 mm stambumo. U˛pildai turi būti i stiprių ir tankių uolienų, sausi ir varūs. Betono sudėtis parenkama pagal gatavus receptus arba apskaičiuojama pagal specialią metodiką. Svarbiausios asfaltbetonio savybės yra ios: stiprumas, laidumas vandeniui ir atsparumas alčiui. Labai svarbi savybė yra ir asfaltbetonio stabilumas. Stabilumas bandomas tokia tvarka: 210 kG/cm² slėgiu supresuojamas 5 cm skersmens ritinėlis ir jis prastumiamas per 4,4 cm skersmens ˛iedą. Auktos kokybės asfaltbetoniniam ritinėliui prastumti reikia ne ma˛esnės kaip 900 kg apkrovos.

Kartasis asfaltbetonis gaminamas kilnojamose ir stacionarinėse gamyklose. Bitumas, smėlis ir skalda pakaitinami iki 175 °C, o milteliai— iki 105 °C; po to med˛iagos dozuojamos, sukraunamos į maiytuvą ir sumaiomos.

Dangos pagrindu gali būti akmeninis grindinys, betono arba skaldos sluoksnis. Kelio danga daroma i vieno arba dviejų sluoksnių,kurie sutankinami sunkiais volais. Klojamo asfaltbetonio temperatūra turi būti ne ˛emesnė kaip 130 °C. Kartas asfaltbetonis vartojamas ir labai storam hidroizoliaciniam sluoksniui, grindims ir kt.

altasis asfaltbetonis gaminamas i naftinio bitumo, mineralinių miltelių, tirpiklio ir u˛pildų — smėlio ir ˛virg˛do (arba skaldos). Kaip tirpiklis, vartojamas benzolas, gazolinas³, lakinis benzinas (uaitspi-ritas) ir kt. Pagamintas miinys vartojamas, esant bet kokiam orui; ant pagrindo jis paskleid˛iamas 5—8 cm storio sluoksniu, kuris sutankinamas lengvu volu. Galutinai sluoksnis sutankėja (per keletą dienų), judant transporto priemonėms. Kietėjimo procesas tęsiasi 20—30 parų. altasis asfaltbetonis pigesnis u˛ kartąjį, tačiau jis ne toks patvarus.

Be apraytųjų asfaltbetonių, dar vartojamas plūktasis asfaltas — bitumo ir mineralinių priedų miinys (be u˛pildų), skirtas nedidelėms duobutėms kelių dangoje u˛taisyti; asfaltinės ploktės — i asfaltinio skiedinio ir asfaltbetonio pagamintos ploktės grindims ir aligatviams; spalvotasis asfaltbetonis — asfaltbetonis su pigmentų priedu.

Degutiniai skiediniai ir betonai yra asfalto skiediniams ir asfaltbetoniams analogikos med˛iagos. Ore jie greitai oksiduojasi ir tampa trapiais. Palyginus su asfaltbetoniu, jie ma˛iau atsparūs vandeniui ir ilumai, greičiau nusidėvi, o neigiamoje temperatūroje —■ daugiau deformuojasi. Degutinis betonas vartojamas III kategorijos akeliams ir remonto darbams (u˛ gyvenviečių ribų).

S § 5. STOGO IR HIDROIZOLIACINES MASTIKOS

Stogo ir hidroizoliacinėmis mastikomis vadinamos plastikos med˛iagos, kurios gaunamos, sumaiant organines riančiąsias med˛iagas su mineraliniais priedais ir kitokiomis med˛iagomis (antiseptinėmis, plastifikuojančiomis ir kt.). Ruloninėms med˛iagoms suklijuoti ir priklijuoti ir hidroizoliacijai vartojamos bituminės, degutinės, de-guto-bitumo, gudrondeguto, bitumo-polimerų, bitumo-gumos ir gud-rondeguto-polimerų mastikos. Bituminės, degutinės ir kompleksinės med˛iagos yra riantieji komponentai, pasi˛ymintieji klijinėmis ir hidroizoliacinėmis savybėmis. Į mastikas dedama priedų, kad jos būtų termikai atsparesnės, ne tokios trapios ir kad ma˛iau reikėtų riančiųjų med˛iagų. Vartojami miltelių pavidalo priedai (klinčių, dolomitų, kreidos, plytų, talko milteliai, cementas ir kt.) ir pluotiniai priedai (VII—VIII rūies asbestas, trumpapluotė mineralinė vata ir kt.). Galima vartoti smulkių mineralinių ir pluotinių priedų miinį (kombinuotus priedus).

Pagal panaudojimo būdą mastikos skirstomos į kartas ir altas. Vartojamos tokios kartąs mastikos: bituminės, įkaitintos iki 160— 180 °C, degutinės ir gudrondeguto — iki 130—150 °C, su polimerų prie-du — iki 70 °C. altos mastikos — tai naftos bitumo tirpalo organiniame tirpiklyje (benzine, ligroine, uaitspirite, kukersoliniame lake, ˛alioje naftos alyvoje ir kt.), priedų, antiseptinių med˛iagų, o kartais ir specialių priedų miinys. altos mastikos vartojamos nepakaitintos, jeigu aplinkos temperatūra-—iki +5°C; ˛emesnėje temperatūroje altos mastikos vartojamos pakaitintos iki 60—70 °C.

Pagal paskirtį mastikos skirstomos į priklijavimo, vartojamas ruloninėms med˛iagoms suklijuoti ir priklijuoti (stogo dangos ir hidroizoliavimo darbams), stogo-hidroizoliacines, vartojamas berulo-ninei dangai ir hidroizoliacijai, o taip pat ir ruloninėms med˛iagoms suklijuoti bei priklijuoti, ir hidroizoliacines asfaltines, vartojamas hidroizoliaciniam tinkui arba lietinei hidroizoliacijai.

Kartosios mastikos gaminamos tokių markių: bituminės — MBK-F-55, MBK-r-65, MBK-r-75, MBK-r-85 ir MBK-r-100; bitumo-gumos — MPE-r-n-100, MPE-r-n-1-100; degutinės — MflK-r-50, MAK-r-60, MAK-r-70; gudrondeguto — Mr-r-70.

altosios mastikos gaminamos tokių markių: ibitumo-soliarinės alyvos — MEK-X-60, MBK-X-65 ir MBK-X-75; bitumo-kukersolinės — BJIK-I ir BJIK-II⁴.

Mastikos rūis (bituminė, degutinė ir t. t.) turi atitikti priklijuojamųjų ir suklijuojamųjų med˛iagų riančioms med˛iagoms. Bituminės ir kompleksinės bituminės mastikos vartojamos bituminėms arba kompleksinėms bituminėms ruloninėms med˛iagoms suklijuoti ir priklijuoti, o degutinės — degutinėms.

Mastikos iluminis atsparumas (nustatomas pagal specialią metodiką) turi atitikti klimatines sąlygas ir stogo dangos nuolydį. Kai mastikos iluminis atsparumas per ma˛as, kartomis dienomis ji iteka i po ruloninių med˛iagų, o kai dangos nuolydis didelis, gali nuliau˛ti visa danga.

Mastikos gaminamos specialiuose cechuose. Priedai turi būti ne drėgnesni kaip 3—5%. Priklijavimo mastikose turi būti 15—25% pluotinio priedo. Sudėtinių priedų (50% pluotinio ir 50% miltelių) imama .20—30% (mastikoje MEK-r-55) ir 25—35% —kitų markių mastikoms. Mastikoms MEKT-75, 85 ir 100 galima vartoti tik miltelių pavidalo priedus. MBK-F-55 ir 65 mastikoms miltelių pavidalo priedus galima vartoti tiktai tuo atveju, kai mastika vartojama labai ma˛o nuolyd˛io (iki 2,5%) stogui. Analogikai vartojami priedai ir degutinėms mastikoms gaminti, kurių dedama tokie kiekiai: 5—15% pluotinių, 15—20% sudėtinių; miltelių pavidalo priedai vartojami tada, kai labai ma˛as stogo nuolydis. Gaminant asfaltinę hidroizoliacinę mastiką, dedama 65—70% miltelių pavidalo ir 15—25% pluotinių priedų.

Priklijavimo ir stogo-hidroizoliacinė mastika 18±2°C temperatūroje turi būti kieta vienalytė med˛iaga, be matomų priemaių irį bitumu nepadengtų dalelių. Sukietėjęs mastikos sluoksnis turi būti ^pakankamai lankstus, [kaitintos mastikos (bituminės — iki 160— i,180°C, o degutinės ir gudrondeguto — iki 130—150°C) turi būti j lengvai u˛tepamos (epečiu arba mentele) ant lygaus paviriaus iki <2 mm storio sluoksniu. Salta mastika 18±2°C temperatūroje turi | į būti slanki, vienalytė ir be matomų priemaių. Saitas mastikas ypač ;ipatogu vartoti altame metų laikotarpyje. Jos kietėja, skiedikliui įsiskverbiant j pagrindą arba j ruloninę med˛iagą bei igaruojant lakiosioms jos frakcijoms. Vartojant altas mastikas, ma˛iau ieik-vojama riančiųjų med˛iagų, nes ias mastikas galima u˛tepti plonesnių sluoksniu; be to, stogo darbų sezonas yra ilgesnis.

Mastika izolas. Ruloninėms med˛iagoms suklijuoti ir priklijuoti (stogo dangos ir hidroizoliavimo darbams), o taip pat beruloninei stogo dangai ir hidroizoliacijai bei siūlėms tarp surenkamųjų pastatų plokčių hermetinti vartojama efektyvi karta ir alta masttka izolas. Ji gaminama i gumos-bitumo, kaip riančiosios med˛iagos (gautos, termikai apdirbant devulkanizuotą gumą), naftos bitumo, o daugeliu atvejų — ir polimerinių med˛iagų (poliizobutileno, ku-marono, kanifolijos) bei priedų (antiseptinių, mineralinių ir kt.). Kartosios izolo mastikos gaminamos tokių markių: karta, horizontaliems paviriams — MPE-F-F; siūlėms hermetizuoti — MPB-F-M; vertikaliems paviriams izoliuoti ■— MPBT-B.

Parketlentės klijuojamos alta arba karta bitumine mastika. Kartoji bituminė mastika parketlentėms klijuoti prie betoninio pagrindo susideda i naftos bitumo, lako miltelių, labai smulkaus smėlio, ˛emos rūies asbesto, medienos miltų ir trupintų durpių. Kartoji mastika tepama (ne ˛emesnės kaip 150 °C temperatūros) lygiu, ne storesniu kaip 2 mm sluoksniu. altoji bituminė mastika parketlentėms klijuoti prie betoninio pagrindo susideda i naftos bitumo, gesintų kalkių, toluolo, benzino ir med˛io dervos. Parketui priklijuoti vartojama ir alta bitumo-molio mastika.

I § 6. BITUMINES IR DEGUTINĖS EMULSIJOS

I BEI PASTOS

Bituminės ir degutinės emulsijos — tai dispersinės sistemos, kuriose vanduo yra terpė, o disperguotas bitumas arba degutas — fazė. ios emulsijos gaminamos specialiais maiytuvais; be vandens ir bitumo (deguto), vartojamos ir specialios med˛iagos — emulsikliai (sulfitiniai spirito ˛laugtai, oleino rūgtis, klijai), kurie padeda susidaryti emulsijai ir neleid˛ia bitumo (deguto) laeliams koagu-liuoti. Apytikrė emulsijos sudėtis tokia: riančiųjų med˛iagų — apie 50%, emulsiklio — 0,01—5%; vandens — likęs kiekis.

Palyginus su bitumu ir degutu, kurie vartojami ilydyti, emulsijos yra pranaesnės: jos vartojamos altos ir jas galima u˛tepti ant drėgnų pavirių, prie kurių emulsijos gerai prilimpa.

Emulsijos vartojamos hidroizoliaciniam ir garo izoliaciniam sluoksniui padaryti, jomis gruntuojamas hidroizoliacinio sluoksniopagrindas, priklijuojamos ruloninės med˛iagos, hidrofobizuojami ga- ' minių paviriai, suma˛inamas sunkiojo betono laidumas vandeniui. Emulsijos suskystinamos vandeniu.

Pastos — tai grietinės konsistencijos, analogikos sudėties kaip ir emulsijos, med˛iagos, kurioms gaminti vartojami kieti emulsikliai: negesintos arba gesintos kalkės, molis, maltas trepelas. Apytikrė bituminių hidroizoliacinių pastų sudėtis tokia: bitumo — 45—55%, vandens ■—38—47%, emulsiklio — 8—12%. Pastos praskied˛iamos vandenių; jos vartojamos vandens ir garo izoliaciniam sluoksniui, izoliuojamam paviriui gruntuoti, altoms mastikoms gaminti.

§ 7. RULONINĖS STOGO DANGOS MEDˇIAGOS

Stogo dangos med˛iagos i organinių riančiųjų med˛iagų gali būti dviejų tipų:

med˛iagos, kuriose pagrindas Jjiąrtonas_>__-stiklirii§_ audinys ir kt.) jmirkytas arba jmirkytas ir padengtas organinėmis riančiosiomis med˛iagomis;

med˛iagos, kuriose juostinio pagrindo nėra ir kurios gaunamos, kalandrais valcuojant į juostas organinių riančiųjų med˛iagų, u˛pildų ir priedų miinį.

Labiau paplitusios pirmosios grupės med˛iagos; antrosios grupės med˛iagos yra vertingos tais atvejais, kai stogo danga turi būti lankstesnė (ypač ˛emesnėje temperatūroje).

Ruloninės med˛iagos, kurių pagrindas jmirkytas ir padengtas organinės riančiosios med˛iagos sluoksniu ⁵, dar apibarstomas įvairiu barstalu: talko milteliais, smulkiu ˛ėručiu, smulkiu paprastu, spalvotu arba nuspalvintu 0,5—3 mm stambumo smėliu. Barstalas apsaugo dengiamąjį sluoksnį nuo saulės, viesos, drėgmės, oro deguonies, dujų ir kitokių ˛alingų faktorių įtakos. Kuo didesnį paviriaus plotą dengia barstalas, tuo lėčiau senėja ruloninis stogas. Be to, barstalas suma˛ina degamumą ir neleid˛ia sulipti juostai, suvyniojant ją į ruloną.

Pagal panaudotą riančiąją med˛iagą ruloninės med˛iagos skirstomos į bitumines, degutines, deguto-bitumo, gudrondeguto ir bitumo-polimerų. Bituminės med˛iagos atsparesnės atmosferiniams veiksniams (ypač saulės spindulių įtakai), ir stogo danga ilgiau tveria, negu danga i degutinių med˛iagų. Tačiau drėgnoje aplinkoje de-gutinės med˛iagos yra patvaresnės (nepūva kartonas), nes degute yra antiseptinių med˛iagų (fenolų).

Stogo danga (o kartais ir hidroizoliacinis sluoksnis) da˛niausiai daromi i keleto ruloninės med˛iagos sluoksnių, kurie prie pagrindo ir tarpusavyje suklijuojami bitumine (bituminės ruloninės med˛iagos) arba degutine (degutines ruloninės med˛iagos) mastikomis. Dangos nuolydis — 7—15°.Daugumai ruloninių med˛iagų gaminti vartojamas specialus, is augalinio pluoto, maltų skudurų, makulatūros ir celiuliozės paga-''rnintas kartonas, kuris turi būti stiprus, lankstus ir gerai įgeriatitis organines riančiąsias med˛iagas. Kartonas turi būti itisas, bė rauklių ir skylių. Kuo sunkesnis kartonas, tuo jis stipresnis ir daugiau įgeria bitumo (deguto). Pagal 1 m² kartono mase' gramais Jis ^skirstomas į markes (250—650) i Juostos plotis —^50, 1000 ir 1025 mm. ^L---------—^J

Ruloninės med˛iagos, kurių pagrindas yra kartonas, gaminamos pagal tokią technologinę schemą. Kartonas ivyniojamas i rulono, id˛iovinamas ir traukiamas per ilydytą bitumą (degutą); po to jis praleid˛iamas tarp dviejų velenų, kurie ispaud˛ia bitumo (deguto) perteklių. Jeigu daromas apsauginis sluoksnis, tuomet juosta dar traukiama per kitą vonią, kurioje yra ilydytos sunkiai lyd˛ios organinės med˛iagos. Po to karta juosta apibarstoma kartu barstalu, atauinama aldomaisiais cilindrais (pastarieji auinami vandeniu), supjaustoma mechaninėmis ˛irklėmis į dalis ir suvyniojama į rulonus.

Ruloninei stogo dangai (o kartais ir vandens bei garo izoliacijai) da˛niausiai vartojamos tokios ruloninės med˛iagos: bituminės — pergaminas ir ruberoidas; degutinės — tolis; deguto-bitumo ruloninės med˛iagos ir kt.

Pergaminas (11-350)⁶ — tai stogo dangos ir hidroizoliacinė med˛iaga, gaminama i stoginio kartono, jį įmirkant (impregnuojant) kartu naftos bitumu (minktėjimo temperatūra — 40—53 °C). Juostos jplotis — 750, 1000 ir 1025 mm; juostos (rulono) plotas — 20±0,5 m². Pergaminas vartojamas daugiasluoksnės stogo dangos apatiniams sluoksniams (klijuojant karta mastika) ir „klijuotinei' garo izoliacijai.

Ruberoidas⁷ — tai stogo dangai ir hidroizoliacijai vartojama med˛iaga, kuri gaminama i kartono, jį įmirkant ˛emos markės bitume, o po to i abiejų pusių padengiant sunkiai lydomo bitumo ir priedtj (asbesto, talko ir kt.) miiniu ir apibarstant barstalu. PK-420 ir PK-350 markės ruberoidas i vienos pusės apibarstytas smulkiais (iki 0,5 mm dyd˛io) mineraliniais milteliais, o i kitos — stambiagrūd˛iu barstalu; PH-350 markės — i vienos pusės mineraliniais milteliais, o i kitos — ˛ėručio ˛vyneliais; PI1-250 markės ruberoidas — i abiejų pusių apibarstytas mineraliniais milteliais ⁸.

Rupus barstalas gali būti paprastas, spalvotas, nuda˛ytas. Pastaraisiais dviem atvejais gaunamas PU,-420 markės spalvotasis ruberoidas. Ruberoido PK-420 ir PU-350 juostos pakratys (70—100 mm •pločio juostelė) neapibarstoma (paliekama u˛leisti ir priklijuoti gre-timai juostai). Juostos plotas: PK-420 — 10±0,5 m²; PH-350 — 15±0,5 m², PIl-250 —20±0,5 m². Piūvyje ruberoidas turi būti juodas arba juodas su rusvu atspalviu ir jame neturi būti viesių neįmirkusių vietų; ruberoido juosta turi būti itisa, be skylių ir rauklių. Juostos galai ir pakračiai turi būti lygūs, neįplėti.

Ruberoidas PK-420, PK-350 ir P^-350 vartojamas daugiasluoksnės stogo dangos virutiniam sluoksniui, o PIl-250 markės — tik apatiniams sluoksniams. Prie pagrindo ruberoidas ir sluoksniai tarpusavyje klijuojami karta arba alta bitumine mastika.

Visasąjunginio statybos organizavimo, mechanizavimo ir techninės pagalbos mokslinio tyrimo instituto ir Lietuvos TSR Statybos ministerijos „Orgtechstatybos' tresto darbuotojų grupė pasiūlė technologinėje linijoje ruberoido apatinę pusę padengti bituminės masti-kos sluoksniu (ne<750 g/m²). Toks ruberoidas klijuojamas specialia maina, kurios ildymo įtaisai mastikos sluoksnį ilydo, o kiti įtaisai prispaud˛ia ruberoidą prie pagrindo. Tokiu ruberoidu greičiau u˛dengiami stogai, danga yra geresnės kokybės, o mastikos suvartojama ma˛iau.

I ruberoido juostos kartais gaminami JIB-650 irJIB-500⁹ markės laktai stogo dangai. Laktų matmenys — 444X333. Tokie laktai vartojami stogo dangos (ne lėktesnės kaip 30°) virutiniam sluoksniui.

'^ Ruberoidas biologiniams poveikiams yra neatsparus:-..lėktoje stogo dangoje iFli˛daruose hidroizoliacijas sluoksniuose jis pelija, netenka elastingumo ir pradeda praleisti vandenį. Tokioms konstrukcijoms reikia vartoti biologikai atsparesnes med˛iagas, pagamintas i deguto-bitumo, gudrondeguto ir deguto.

Stiklo ruberoidas — tai ruloninė stogo dangos ir hidroizoliacinė med˛iaga, gaminama, i abiejų pusių padengiant stiklinį audinį (stiklūną) bitumo, priedų ir antiseptinių med˛iagų miiniu ir apibarstant barstalu. Rulono plotas — 10±0,5 m². Stiklo ruberoidas gaminamas tokių markių: CP-K — stoginis su stambiagrūd˛iu barstalu (stogo dangos virutiniam sluoksniui); CP-M — stoginis su ˛ė-rutiniu barstalu (stogo dangos virutiniam sluoksniui); CP-M — hidroizoliacinis su smulkiagrūd˛iu barstalu (hidroizoliacijai ir stogo dangos apatiniams sluoksniams). Palyginus su ruberoidine, stogo danga i stiklo ruberoido yra patvaresnė ir ekonomikesnė (reikia ma˛iau sluoksnių).

Deguto-bitumo ruloninė med˛iaga /IB-350 gaminama i stoginio kartono, įmirkant jį deguto produktais ir i abiejų pusių padengiant bitumu. Juostos plotis — 65—105 cm, o jos plotas 20±0,5 m². Deguto-bitumo med˛iagos vartojamos daugiasluoksnei lėkto stogo dangai, klijuotinei hidroizoliacijai ir garo izoliacijai.

Gudrondeguto med˛iagos (PFM) gaminamos i stoginio kartono, įmirkant jį ir padengiant i abiejų pusių gudrondegutu. Juostos plotis — 65—105 cm', juostos plotas 10±0,5 m². Gudrondeguto me-d˛iagos vartojamos daugiasluoksnio lėkto stogo dangai, klijuotinei garo izoliacijai; jos klijuojamos alta arba karta bitumine ir gud-rondeguto mastika.

Ruloninės stogo dangos med˛iagos i stiklinio audinio ir stiklinio veltinio. ios med˛iagos gaminamos i stiklinio pluoto audinio arba veltinio, kurie įmirkomi ir padengiami bitumine, bitumo-gumos arba bitumo-polimero mase ir i vienos arba abiejų pusių apibarstoma barstalu. Juostos (vieno rulono) plotas— 10 m². Stiklinis stogo audinys ir stiklinis stogo veltinis vartojami daugiasluoksnei lėkto stogo dangai, klijuotinei hidroizoliacijai ir garo izoliacijai; jie priklijuojami karta arba alta bitumine mastika.

Tolis — tai ruloninė stoginė ir hidroizoliacinė med˛iaga, gaminama i kartono ir akmens anglių arba skalūnų degutinių produktų. Tolis gali būti be apsauginio ir su apsauginiu sluoksniu.

Tolis be apsauginio sluoksnio — tai degutiniais produktais impregnuotas kartonas; gaminamas dviejų tipų: paklojamasis (stogo dangos), TK-350 markės¹⁰, skirtas stogo dangos apatiniams sluoksniams bei garo izoliacijai ir hidroizoliacinis, TT-350 markės '. Pastarasis yra stipresnis tempiant ir jmirkytas sunkiai besilydančiu degutu.

Tolis su apsauginiu sluoksniu taip pat gaminamas dviejų tipų: tolis, apibarstytas kvarciniu smėliu, TFI-350 markės ¹² (vartojamas apatiniams ir virutiniams stogo dangos sluoksniams) ir tolis su rupiu barstalu, TBK-420 ir TBK-350 markės, kuris vartojamas tiktai virutiniam daugiasluoksnės stogo dangos sluoksniui. TFI-350 markės toliui gaminti (kartonui įmirkyti ir padengti) vartojami vienodų savybių degutiniai produktai; stambiagrūd˛io tolio apsauginiam sluoksniui vartojami sunkiau lydomi degutiniai produktai ir mineralinis u˛pildas (analogikai ruberoidui). Tolis klijuojamas kartomis degutinėmis mastikomis.

§ 8. RULONINES HIDROIZOLIACINĖS MEDˇIAGOS

Pergaminą, ruberoidą ir stoginį tolį netikslinga vartoti hidroizo-^: liacijai, nes jų pagrindas (kartonas) labai drėgnomis sąlygomis ' gali supūti. Be to, ios med˛iagos yra palyginti nepakankamai .elastingos ir stiprios. iuo metu hidroizoliacijai vartojamos specialios ruloninės med˛iagos: hidroizolis, folgoizolis, stikloizolis, sun-' kusis stiklo ruberoidas ir valcuotos med˛iagos, kuriose i viso nėra ■' pagrindo — ruloninis izolis, brizolis ir kt.

Hidroizoliu vadinama ruloninė med˛iaga, gaunama, įmirkant asbesto arba asbesto-celiuliozės kartoną naftos bitumu, kurio mink-tėjimo temperatūra — ne ˛emesnė kaip +50 °C. Pagal kokybę hidroizolis skirstomas į markes FH-1 ir FH-2 (FH-1 markės hidroizoliokokybė auktesnė); juostos plotis — 95±0,5 cm; juostos ilgis — 20±0,4 m. Hidroizolis vartojamas po˛eminėms konstrukcijoms ir metaliniams vamzd˛iams izoliuoti, taip pat ir lėkto stogo dangai (priklijuojamas karta bitumine mastika).

Bitumuota folija (folijos izolas)¹³ — tai dvisluoksnė ruloninė med˛iaga, kurią sudaro plona, lygi arba rifliuota (rievėta) folija ir ant jos apatinės pusės esantis apsauginis modifikuotas bitumo-gumos, kaip riančiosios med˛iagos, sluoksnis. Folijos ir apsauginio sluoksnio storis priklauso nuo bitumuotos folijos paskirties bei statinių klasės ir gali būti toks: folijos — 0,1—0,3 mm, bitumo-gumos sluoksnio — 0,8—4 mm. Bitumuotos folijos geroji pusė nuda˛oma atmosferiniams veiksniams atspariais lakais arba da˛ais. Bitumuota folija yra lanksti, nelaidi vandeniui, ilgaam˛ė med˛iaga. Ji vartojama siūlėms hermetinti (tarp sieninių plokčių), stogo dangai, hidroizo-liacijai ir garo izoliacijai.

Stiklo izolas — tai ruloninė hidroizoliacinė ir stogo dangos med˛iaga, gaminama, i abiejų pusių padengiant stiklapluotinį audinį bitumo-gumos mase.

Sunkusis stiklo ruberoidas¹⁴ — tai ruloninė hidroizoliacinė med˛iaga, gaunama, padengiant atsparų biologiniams veiksniams ta-pelinį ¹⁵ stiklinį tinklą bitumine mase. Juostos storis — 4 mm; 1 m²juostos masė— 4 kg.

Ruloninis izolas — tai hidroizoliacinė ir stogo dangos med˛iaga. Jis gaminamas i gumos-bitumo, kaip riančiosios med˛iagos, plasti-fikatorių, asbesto ir antiseptiko. Juostos plotis — 1 m, ilgis — iki 10 m, o storis — 2 mm. Ruloninis izolas vartojamas klijuotinei hidro-izoliacijai ir lėktam stogui dengti (klijuojamas izolo mastika arba karta bitumine mastika).

Brizolas — tai ruloninė (be pagrindo) med˛iaga, gaminama i sukapotos gumos, rubrakso arba BH-IV markės naftos bitumo, u˛pildo (asbesto) ir plastifikatorių. Juostos plotis — 0,4—0,45 m, storis — iki 2 mm; rulono plotas — iki 25 m². Brizolas vartojamas po˛eminių metalinių vamzdynų antikorozinei apsaugai.

Pastaruoju metu pradedamos vartoti naujos ruloninės hidroizo-liacinės med˛iagos: FMH ir MHF markės — i gudrondeguto ir kaučiuko, FMFI markės — i bitumo (BH-IV arba BH-V), poliizobutile-no ir fenolio-formaldehido bei pluotinio ir miltelių pavidalo u˛pildo. ios med˛iagos gaminamos valcavimo ir kalandravimo būdu. Jos yra elastingos neigiamoje temperatūroje ir ilgaam˛ės; vartojamos po˛eminei hidroizoliacijai, lėktiems stogams.

Hidroizoliacinės asfaltinės ploktės skirstomos į armuotas ir ne--armuotas. Pirmosios gaminamos, padengiant metalinį tinklelį arba stiklinį audinį karta hidroizoliacinė mastika arba smėliniu asfalt-betoniu. Antrosios gaminamos i tokių pat med˛iagų, presuojant

miinį formose. ios ploktės vartojamos klijuotinei hidroizoliacijai. Hidroizoliacinės plėvelės skirstomos į dvi grupes: pagamintas tik

i polimerų ir plėvelės, kurios gaminamos i polimerinių med˛iagų,

bitumų, akmens anglių degutu ir u˛pildų.

Polietileninė plėvelė gaminama i polietileno ekstruzijos būdu ir ; itempiant pneumatiniu būdu. Plėvelės storis—-0,04—0,2 mm. Ji ^vartojama klijuotinei hidroizoliacijai, statomų pastatų apsaugai nuo j kritulių, metalinių vamzdynų antikorozinei apsaugai ir kt. Plėvelė įklijuojama gudrondeguto arba polimerine mastika. Gaminamos plė-Pvelės ir su klijiniu sluoksniu. Si plėvelė palyginti greitai senėja,

ypač veikiama saulės viesos. Hidroizoliacijai galima vartoti ir poli-

vinilchloridines, ir poliizobutilenines plėveles.

§ 9. HERMETIZUOJANČIOS MEDˇIAGOS

Hermetizuojančiomis med˛iagomis (hermetikais) hermetinamos siūlės tarp surenkamųjų pastatų elementų (pavyzd˛iui, tarp sieninių plokčių). Tokie hermetikai apsaugo patalpas nuo vandens, sniego ir vėjo prasiskverbimo. Kai prasiskverbia vanduo, ploktės tampa lai-desnės ilumai, suvirinimo siūlės greičiau rūdija ir genda vidinė apdaila. Vadinasi, hermetikai turi būti drėgmei, garams ir dujoms nelaid˛ios med˛iagos.

Kintant temperatūrai, kinta plokčių, o kartu siūlių matmenys. Vadinasi, hermetikai teigiamoje ir neigiamoje temperatūroje turi būti elastikos, siūlių sandarumą u˛tikrinančios med˛iagos. Jos turi būti atsparios ir atmosferiniams veiksniams.

Siūlėms hermetinti vartojami elastingi tarpikliai ir hermetizuojančios mastikos. Tarpikliai į siūles įdedami suspausti, o mastikos į siūles įspaud˛iamos suspaustu oru; mastikos turi būti atsparios ilumai ir gerų adhezinių savybių.

Hermetikai gaminami i bitumo-gumos kompozicijų ir polimerinių med˛iagų. Elastiki hermetikai gaminami įvairios konfigūracijos, akytų ir monolitinių juostų arba virvės pavidalo. Atsi˛velgiant į reikalavimus, ie tarpikliai įstatomi „sausai' arba su specialiomis klijinėmis mastikomis. Mūsų alyje plačiausiai vartojami tokie elastingieji hermetikai: poroizolas, hernitas •— FI, poliuretaniniai, kaučiu-kiniai intarpai ir kt.

Poroizolas gaminamas, vulkanizuojant dujų pripildytą gumą, modifikuotą naftiniais distiliatais (pradinė ˛aliava — senų padangų trupiniai). Poroizolas gali,'būti su atviromis poromis (M markės) arba padengtas monolitine plėvele (n markės). M markės poroizolas, prie įspaud˛iant į siūlę, suspaud˛iamas ir į siūlę įdedamas kartu su alta izolo mastika. n markės poroizolo apsauginė plėvelė yra atspari ozonui. Todėl juo galima hermetinti iorines siūles (nevartojant mastikos). Skerspiūvio diametras (kratinė)—-30, 40, 50 ir 60 mm. Hernitas n — tai akytas, 20, 40 arba 60 mm skersmens, pilkai rusvos spalvos, labai elastingas guminis tarpiklis, kurio pavirius padengtas orui ir vanįeniui nelaid˛ia plėvele. Jis gaminamas i poli-chlorpreninio kaučiuko (nairito), u˛pildų ir minktiklių. Tarpiklių ilgis — 3 m; jų tūrio masė — 300—600 kg/m³. Hernito savybės nepakinta nuo +70 iki —40 °C temperatūros intervale; hermetikumas u˛tikrinamas, suspaud˛iant tarpiklį siūlėje 30—40% pradinio tūrio. Hernitu hermetinamos iorinių sieninių plokčių vertikalios ir horizontalios siūlės.

Gaminami dar tokie tarpikliai: yjin ¹⁶ — sandarinimo tarpiklinės juostos (porolonas) i putų poliuretano, kaučiuko juostos yJIK ir kt. Poliuretaniniai sandarinimo tarpikliai gaminami stačiakampio skers-piūvio, 1,0 cm pločio, 0,8 cm storio ir 200 cm ilgio. Sie tarpikliai būna dviejų markių: A — su u˛teptais vienoje pusėje klijais, kurie padengti popieriumi arba sintetine plėvele ir B-—be klijų. Jais sandarinami langai.

Mastikos pavidalo hermetikais galima u˛pildyti įvairios konfigūracijos siūles, siūles su nuokrypomis nuo projektinio dyd˛io, kavernas ir kitokius defektus. Jomis galima gerai u˛pildyti vertikalių ir horizontalių siūlių sankirtas. Mastikos gerai prilimpa prie betono ir jų adhezinės savybės nepakinta teigiamoje ir neigiamoje temperatūroje. Siūlėms hermetinti vartojama izolo mastika F-M (jos sudėtis aprayta io skyriaus § 5), mastika yM-40 (juoda) ir yMC-50 (viesi).

Poliizobutileninės mastikos yM-40 ir yMC-50 gaminamos, sumaiant stambiamolekulinį poliizobutileną, gumos tirpalą ir u˛pildus. ios mastikos yra plastikos, nekietėja, gerai prilimpa prie betono, metalų ir kitokių med˛iagų paviriaus; jos absoliučiai nelaid˛ios garui, orui ir beveik neįgeria vandens. Mastikos yM-40 ir yMC-50 vartojamos stambiaplokčių pastatų horizontalioms ir vertikalioms siūlėms hermetinti. Jų eksploatacinė temperatūra — nuo +80 iki —60 °C. Paruota mastika tiekiama statinėse. Ja u˛pildomos stikla-plastinės ampulės; ampulės su mastika pakaitinamos iki 50—60 ^CC, po to mastika suspaustu oru įspaud˛iama į siūles.

Tiokolinės mastikos (FC-1 ir y-30M markės — juodos spalvos; yT-32 — baltos spalvos) paruoiamos i polisulfidinio kaučiuko — tiokolio, kuris vulkanizuojančių agentų įtakoje tampa netirpia, j gumą panaia med˛iaga. Tiokolinėms mastikoms būdingos geros adhezinės savybės, atsparumas atmosferiniams veiksniams ir ozonui, didelis elastikumas (iki —45 °C). ios mastikos ant varaus sauso paviriaus u˛tepamos teptuku arba mentele (atsi˛velgiant į kon-sistenciją, kuri reguliuojama skiedikliu).§ 10. BITUMINIŲ IR DEGUTINIŲ MEDˇIAGŲ BEI GAMINIŲ PERVEˇIMAS IR LAIKYMAS

Kieti bitumai transportuojami medinėse statinėse, faneriniuose ir metalo-faneros būgnuose, popieriniuose maiuose arba be taros; jie pakraunami į atvirus arba dengtus vagonus. Sie bitumai laikomi u˛daruose sandėliuose arba pastogėje.

Pusiau kieti bitumai (kelių, stoginis EHK-2), akmens anglių bei skalūniniai degutai ir skystas pikis transportuojami metalinėse arba medinėse statinėse, konteineriuose, autocisternose, gele˛inkelių cisternose (kuriose yra kaitintuvas ioms med˛iagoms suskystinti). Taroje atve˛tos med˛iagos laikomos u˛daruose sandėliuose arba pastogėje, o atve˛tos cisternose — specialiose dengtose saugyklose.

Skysti bitumai ir degutai perve˛ami statinėse ir cisternose (kuriose yra kaitintuvai).

Kietas pikis ir rubraksas perve˛ami be taros, dengtuose arba atviruose vagonuose; jie laikomi atviroje aiktelėje arba pastogėje. Įvairių markių organinės riančiosios med˛iagos laikomos atskirai.

Emulsijos transportuojamos statinėse, cisternose ir laikomos ne ˛emesnėje kaip 0 °C temperatūroje. Tara turi būti vari, nes kai kurios med˛iagos stimuliuoja koaguliaciją.

Pastoms ir altoms mastikoms būtina hermetika tara.

Visos ruloninės ir pagalbinės med˛iagos gamykloje turi būti atitinkamai supakuotos, kad jos negestų, neu˛sitertų, neveiktų jų atmosferiniai veiksniai. Perve˛ant ias med˛iagas reikia apsaugoti nuo saulės, lietaus, sniego ir smūgių.

Ruloninės med˛iagos su kartoniniu arba kitokiu pagrindu perve˛amos ir laikomos vertikalioje padėtyje, ne daugiau kaip dviem eilėmis (pagal auktį). Viruje galima dar krauti vieną eilę horizontalių rulonų. 750 mm ilgio rulonus galima sukrauti trimis eilėmis (pagal auktį). Ruloninės med˛iagos be kartoninio pagrindo perve˛amos ir laikomos horizontalioje padėtyje, sukrautos ne daugiau kaip 5 eilėmis.

Laktinės med˛iagos supakuojamos į ryulius (po 41—68 laktus), kurie laikomi horizontalioje padėtyje (ne daugiau kaip 4 eilės).

Akytieji hermetikai supakuojami po 10 vienetų į ryulius ir į popierinę tarą. Perve˛ant ir laikant, negalima ant jų dėti sunkių med˛iagų.

Organinės riančiosios med˛iagos ir gaminiai i jų yra lengvai degūs. Atsi˛velgiant j tai, sandėliai įrengiami pagal atitinkamas priegaisrines taisykles.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2526
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/BITUMINS-IR-DEGUTINES-RIANIOSI64531.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/BITUMINS-IR-DEGUTINES-RIANIOSI64531.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/BITUMINS-IR-DEGUTINES-RIANIOSI64531.php">BITUMINĖS IR DEGUTINES RIANČIOSIOS MEDˇIAGOS BEI GAMINIAI</a>

BITUMINĖS IR DEGUTINES RIANČIOSIOS MEDˇIAGOS BEI GAMINIAI

technika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

BITUMINĖS IR DEGUTINES RIANČIOSIOS MEDˇIAGOS BEI GAMINIAI