CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Diagnozuojamojo objekto paskirtis, veikimo principas

technika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Diagnozuojamojo objekto paskirtis, veikimo principas

Auinimo sistema reikalinga ilumai nuvesti nuo labiausiai įkaitusių variklio detalių ir optimaliai jų temperatūrai palaikyti. Jei variklis nebūtų auinamas, labai įkaistų alkūninio ir dujų skirtymo mechanizmų detalės, jos butų blogiau tepamos. Be to, varikliui perkaitus, cilindrai blogiau prisipildytų oro ar miinio, o karbiuratoriniuose varikliuose darbinis miinys ne laiku savaime u˛sidegtų. Taip pat nepageidautina variklį perauinti, nes ant cilindrų sienelių imtų kondensuotis degalai, darbinis miinys butų blogiau paruoiamas, u˛truktų degimas. Perauintame variklyje padidėja tarpeliai mazgų sujungime, ir detalės sparčiau dyla.

Priverstinėje auinimo sistemoje skystį cirkuliuoti verčia icentrinis vandens siurblys D ( 1 pav. ). Jis atauint¹ skystį i radiatoriaus H apatinio bakelio tiekia į variklio bloko ir cilindrų auinimo ertmes A ir B, o kart¹ skystį pro termostat¹ C nukreipia į virutinį radiatoriaus bakelį. ioje auinimo sistemoje yra mentinis ventiliatorius E. Jei sistema pripildoma vandens, tai garai ir vandens perteklius, varikliui ylant, ileid˛iami į atmosfer¹, o jei antifrizu, - jie gali būti nukreipiami kondensuotis į plėtimosi bakelį G.

1 pav. Auinimo sistemos veikimo principas ir sudėtinės dalys: A - galvutės auinimas; B - bloko auinimas; C - termostatas; D - vandens siurblys; E - vėdinimo ventiliatorius; F - radiatoriaus dangtelis; G - iplėtimo bakelis; H - radiatorius; I - transmisijos auintuvas; J - karčio vo˛tuvas; K - ildymo radiatorius; L - ildymo ventiliatorius

Termostatas reikalingas greičiau auinimo skysčiui įilti, u˛vedus variklį, ir automatikai palaikyti jo temperatūr¹ optimaliose ribose. Jautrus temperatūros pokyčiui gali būti skystas arba kietas.

Termostat¹ sudaro korpusas 2 ( 2 pav. ) su angomis, balionėlis 6, vo˛tuvai 3 ir 5 su spyruoklėmis. Balionėlis kartu su vo˛tuvais gali slankioti strypu 7, apgaubtu guminiu intarpu 8. Kitoje balionėlio dalyje yra u˛pildas 4. Kol vandens temperatūra auinimo sistemoje ˛emesnė negu 75 - 78ºC, spyruoklė 1 sandariai prispaud˛ia pagrindinį vo˛tuv¹ 5 prie korpuso 2 lizdo. Tuomet pagrindinis vo˛tuvas 5 u˛daryttas ir nepraleid˛ia vandens į radiatorių. Papildomas vo˛tuvas 3 lieka u˛darytas, ir vanduo i cilindrų galvutės auinimo ertmių, aplenkdamas radiatorių, pro termostato korpuso 2 onines praleidimo angas patenka į siurblį. Kai vandens temperatūra auinimo sistemoje pakyla iki 80ºC ir daugiau, balionėlyje esantis cerezinas lydosi ir plėsdamasis spaud˛ia guminį intarp¹ 8. is slegia stryp¹ 7 ir, nugalėdamas spyruoklės 1 pasiprieinim¹, pastumia balionėlį su vo˛tuvais 3 ir 5 auktyn. Tuomet pro pagrindinio vo˛tuvo 5 ir korpuso 2 lizdo ˛iedinį plyį dalis vandens patenka į radiatorių, o kita dalis sugrį˛ta į vandens siurblį. Kai vandens temperatūra pakyla iki 90 - 95ºC, pagrindinis vo˛tuvas visikai atsidaro, o papildomas vo˛tuvas 3 u˛dengia praleidimo angas į siurblį, ir visas vanduo teka pro radiatorių ( 2 pav., b ). Varikliui autant, vyksta atvirkčias procesas.

2 pav. Termostatai su kietu u˛pildu:

1 ir 9 – vo˛tuvų spyruoklės; 2 – termostato korpusas; 3 ir 5 – papildomas ir pagrindinis vo˛tuvai; 6 – balionėlis; 7 – strypas; 8 – guminis intarpas; 10 – gaubtas; 11 – laikiklis

Diagnozavimo priemonių ap˛valga

Auinimo sistemos testeris TVU 138/3

Auinimo sistemos testeris susideda i rankinio siurblio su manometru, sujungimo movos ir standartinio adapterio K60, kuris sujungia pomp¹ su auinimo sistema. Adapteris u˛sukamas vietoj radiatoriaus, arba isiplėtimo bakelio kamčių. Siurblio pagalba, altam varikliui auinimo sistemos slėgis pakeliamas iki 1-1.5 bar.

Auinimo sistemos testeris TVU 139/1

Auinimo sistemos testeris su greito pajungimo mova ir nuleidimo vo˛tuvu . Prietaiso korpusas pagamintas i plastiku sutvirtinto stiklo audiniu. Į io prietaiso sudėtį įeinančio manometro slėgio matavimo diapazonas 02,5bar/0..36psi. i prietaiso modifikacija pasi˛ymi tuo, kad siurblio korpusas yra labai ergonomikas.

Vakuumo ir slėgio siurblys KDV 01

Kombinuotas rankinis siurblys, turintis dvi panaudojimo galimybes:
gali būti naudojamas kaip slėgio siurblys – auinimo sistemoms tikrinti;
gali būti naudojamas kaip vakuumo siurblys – įvairioms membranoms tikrinti.
Į jo sudėtį įeina:
siurblys, greito sujungimo ˛arna, manometras nuo –1 iki 3bar ir adapteriai.

Auinimo sistemos testeris TVU 100/2

Auinimo sistemos testeris, skirtas naudoti dirbtuvėse turint suspaust¹ or¹. į prietais¹ sudaro greito pajungimo mova (skirta sujungti testerį su auinimo sistema), tikslus manometras NG52, kurio diapazonas 02,5bar/ 036psi ir apsauginis vo˛tuvas, atsidarantis prie 1,2bar. Tiekiama kartoninėje dė˛utėje.

Auinimo sistemos testeris Diagnose 2000

Tai skaitmeninis prietaisas skirtas auinimo sistemos diagnostikai. io prietaiso veikimo principas remiasi sandarumo tikrinimu slėgio kritimo pagrindu. Slėgis, kuris auinimo sistemoje reguliuojamas prietaise integruoto slėgio reguliatoriaus pagalba, sukeliamas suspausto oro dėka. Slėgio kritimas matomas LCD ekrane slėgio vienetais (bar) arba procentine iraika nuo paduodamo slėgio. Prietaisas prie auinimo sistemos jungiamas varinių jungčių ir ˛arnų pagalba. Maitinimas 12-24 V

Tikrinimo galimybės :
slėgis ir sandarumas;
Isiplėtimo indo kamčio vo˛tuvo atsidarymo ir u˛sidarymo slėgis;
variklio galvutės sandarumas;
variklio bloko pa˛eidimų tiksli lokalizacija;
termostato kontrolė.

Auinimo sistemos testeris Diagnose 2000.1

Tai prietaiso Diagnose 2000 modifikacija, kurioje skaitmeninis slėgio indikatorius pakeistas mechaniniu manometru. Slėgio diapazonas 04bar. Tiekiamas plastikiniame lagaminėlyje.

Auinimo sistemos u˛pildymo prietaisas KVB 01

is prietaisas skirtas u˛pildyti auinimo sistemai, sudarant joje vakuum¹. Tokiu būdu patikrinamas auinimo sistemos sandarumas bei eliminuojama galimybė susidaryti oro kamčiams.

Auinimo sistemos testeris LR 200.P

Tai prietaisas, analogikas prietaisui TVU138/3, tačiau turi praplėst¹ adapterių komplektacij¹, kurie skirti sekantiems automobiliams:
K60 – standartas;
K22 – VW, Audi seniems automobiliams;
K23 – Peugeot, Fiat, Citroen;
K31 – Opel, Ford;
K32 – BMW;
K33 – Japonikiems automobiliams;
K38 – VW Passat, Golf dyzelis.

Auinimo sistemos testeris LR 310

Auinimo sistemos testeris, į kurio sudėtį įeina:
auinimo sistemos siurblys TVU138/5;
universalus adapteris UA50;
greito sujungimo ˛arna FZ100K.

Galvutės tarpinės sandarumo testeris LT200.2

is prietaisas padeda greitai patikrinti galvutės ir jos tarpinės sandarum¹. Prietaisas susideda i dviejų kamerų mėgintuvėlio, guminio siurblio ir reagento. Įpylus į mėgintuvėlį reagento, jis adapterio pagalba sujungiamas su auinimo sistema. iltas variklis paleid˛iamas kelėtai minučių dirbti didesniais sūkiais. Jeigu galvutė nesandari, tai reagentas keičia spalv¹.

Auinimo, langų apiplovimo skysčių u˛alimo temperatūros ir elektrolito tankio testeris FT 2030

Tam, kad nustatyti auinimo, langų apiplovimo skysčio u˛alimo temperatūr¹, ar akumuliatoriaus elektrolito tankį, u˛tenka vieno lao skysčio, kuris u˛lainamas ant prietaiso. Matavimo rezultatai atskaitomi atitinkamose prietaiso skalėse, pagal viesos lū˛imo koeficient¹.

Auinimo sistemos diagnostika

3.1 Auinimo sistemos pagrindiniai gedimo po˛ymiai

Pagrindinis po˛ymis, kad turime gedim¹, vienaip ar kitaip susijusį su auinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Pamėginkime ivardinti iuos gedimus.

Visų pirma - tai sugedźs auinimo sistemos siurblys, neatsidarantis termostatas, u˛sikimźs radiatorius, neveikiantis radiatoriaus ventiliatorius, (sugedźs pats ventiliatorius arba jo paleidimo temperatūrinis daviklis), auinimo sistemos nesandarumas, pa˛eista variklio galvutė arba jos tarpinė, nepilnai nuorinta auinimo sistema, neveikiantis auinimo sistemos isiplėtimo talpos (arba radiatoriaus) kamčio vo˛tuvas. Matome, kad ių gedimų skaičius yra ne toks jau ma˛as, be to, da˛nai jie vienas su kitu būna susijź. Todėl tenka sugaiti daug laiko, nustatant pagrindinź variklio kaitimo prie˛astį. Auinimo sistemos diagnostik¹ apsunkina tai, kad beveik visų iuolaikinių automobilių auinimo sistemos yra u˛daro tipo t.y. neturi susisiekimo su atmosfera. Kaip ˛inoma i fizikos, kylant slėgiui, taip pat didėja virimo temperatūros reikmė. Savaime suprantama, kad didėjant virimo temperatūros reikmei, ma˛ėja pačio virimo proceso atsiradimo galimybė. Yra automobilių, kurių antras auinimo sistemos ventiliatoriaus greitis įsijungia prie 105⁰C. Esant tokiai temperatūrai, atsiradźs nesandarumas sukels virimo proces¹ (dėl slėgio kritimo) auinimo sistemoje ir tuo pačiu sutriks auinimo skysčio cirkuliacija. Savaime suprantama, toks variklis pradės kaisti. Todėl pradedant auinimo sistemos diagnostik¹, patartina įsitikinti ar ji yra sandari (auinimo sistemos sandarumo reikalauja ir galvutės bei jos tarpinės sandarumo testas). Auinimo sistemos sandarumas tikrinamas altam varikliui sukėlus joje slėgį. Yra keletas praktinių būdų tai atlikti. Vienas jų būtų atsukant auinimo sistemos kamtį ir vietoje jo, parinkus atitinkam¹ adapterį , sujungti auimo sistem¹ su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius (auinimo sistemos testerius). Rekomenduotinas paduodamo oro slėgis 1-1,4 bar. Ioriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti auinimo skystis. Atliekant sandarumo tikrinim¹ , patartina lygiagrečiai atlikti ir nuorinimo procedūr¹, t .y. esant suspaustam auinimo skysčiui, kelis kartus atsukti ir u˛sukti nuorinimo vo˛tuvus. Atliekant ias procedūras, reikia nepamirti atidaryti salono apildymo. Prie auinimo sistemos sandarumo testo reikėtų priskirti ir isiplėtimo indo kamčio tikrinim¹ .Kaip taisyklė, kamtis turi slėgio vo˛tuv¹, kurio neteisingas funkcionavimas taip pat gali sukelti variklio temperatūros didėjim¹. Daugelyje automobilių, gamintojai ant paties kamčio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vo˛tuvas. Pavyzd˛iui: japonikiems automobiliams is atsidarymo slėgis svyruoja nuo 0,9 iki 1,2 bar. Tuo tarpu, kai kurių Audi 100 automobilių atsidarymo slėgis yra 1,3bar. Jeigu ant kamčio nėra nurodytas vo˛tuvo atsidarymo slėgis, tada io parametro reikia iekoti io automobilio techninėse s¹lygose. Tam, kad patikrinti kamtį, taip pat naudojamas suspaustas oras ir specializuoti, tik tam kamčių tipui, skirti adapteriai.

Tikrinamas kamtis nusukamas nuo isiplėtimo indo ir u˛sukamas ant adapterio. Adapteris sujungiamas su suspausto oro altiniu . Palaipsniui keliamas slėgis, kurio dydis stebimas manometro pagalba. Pasiekus vo˛tuvo atsidarymo slėgį, jis akimirksniui atsidaro ir vėl u˛sidaro t.y. palaiko pastovų slėgį. Galimi vo˛tuvo gedimai: vo˛tuvas aplamai nelaiko slėgio, keliant slėgį - neatsidaro, atsidaro ne prie tos slėgio reikmės, kuri nurodyta techninėje literatūroje. Esant bet kuriam i ių gedimų, kamtį būtina keisti.

Laiku nepastebėjus, variklio temperatūros padidėjimo labai da˛nai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susijź su variklio galvutės tarpinės pa˛eidimu bei pačios galvutės trūkiais. Pagrindinai po˛ymiai rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai yra padidėjźs auinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apildymas bei u˛verdantis auinimo skystis. Visus iuos reikinius s¹lygoja, patenkanti kompresija į auinimo sistem¹. i kompresija sutrikdo normali¹ auinimo skysčio cirkuliacij¹. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai ne įsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaikinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus jutiklis, esant sutrikusiai auinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamtis. Tokiu atveju, temperatūrinio jutiklio aplinkos temperatūra bus ˛emesnė ir jis neįjungs ventiliatoriaus.
Nuosekliai diagnozuojant auinimo sistem¹, sekantis etapas būtų, taip vadinamas, galvutės sandarumo testas. Esmź io testo sudaro tai, kad testo metu naudojamas reagentas, kuris keičia savo spalv¹. Atliekant test¹, pro galvutės tarpinės nesandarumus patenka, degimo metu susidarźs, anglies dioksidas CO2. Būtent, spalvos pasikeitimas ir nurodo tai, kad yra pa˛eidimai.

is testas ne imtu procentų nustato pa˛eidim¹. Tai pastebėta atliekant test¹ dyzeliniams varikliams. į reikinį galima suprasti panagrinėjus degimo proceso metu susidariusias dujas. Degant kuro miiniui benzininiame variklyje CO2 kiekis yra 12,3, tuo tarpu dyzeliniame variklyje ių dujų kiekis yra tik 7. Savaime suprantama, kad, esant ma˛esniam CO2 kiekiui , ma˛esnė jo dalis, per atsiradusį nesandarum¹ ,gali patekti į auinimo sistem¹ .
Anglies dioksido kiekio skirtumas s¹lygoja tai, kad dyzeliniui varikliui reakcijos intensyvumas yra ma˛esnis. Jo kartais neu˛tenka, kad nustatyti galvutės tarpinės nesandarum¹. Be to, reikia neu˛mirti, kad dyzelinio variklio kompresija yra kur kas auktesnė, negu benzininio variklio . is faktorius gali nulemti tai , kad slėgis auinimo sistemoje didėja jau suspaudimo metu. Susidarantis slėgis apsunkina CO2 , kurios susidaro tik degimo proceso metu, patekim¹ į auinimo sistem¹. Tokiais atvejais stebimas stiprus auinimo sistemos slėgio padidėjimas ( auinimo sistemos jungiamosios ˛arnos tampa labai kietos ). is po˛ymis leid˛ia manyti, kad yra galvutės tarpinės arba pačios galvutės pa˛eidimas. ie paminėti niuansai labai priklauso nuo pa˛eidimo pobūd˛io ir vietos .Tas pagrinde ir nulemia ,kad galvutės tarpinės testas kartais neparodo pa˛eidimo. Nagrinėjant auinimo sistemos diagnostikos klausim¹ , matosi kad jis apima įvairių automobilio mazgų funkcionavim¹. Norint sėkmingai alinti įvairius gedimus ,susijusius su auinimo sistema, būtinas kompleksinis priėjimas. Vieno ar kito mazgo pakeitimas da˛niausiai nepaalina variklio kaitimo prie˛asties.

3.1 lentelė. Auinimo sistemos prie˛iūros ir diagnostikos nurodymai

Auinimo sistemos pagrindinių dalių techninė prie˛iūra ir gedimų diagnozavimas

3.2.1 Vandens siurblio dir˛elis

Vandens siurblio dir˛elis turi būti gerai įtemptas ( 3 pav. ). Jo įtempimas da˛niausiai tikrinamas spaud˛iant tam tikra jėga arba pasukus dir˛elį statmenai sukimos krypčiai ( turi pasisukti ne didesniu kaip 90° kampu ). Rusikų automobilių dir˛elis, spaud˛iant 40N ( 4 kg ) jėga, turi įlinkti ne daugiau kaip 10-15 mm. Vakarietikų automobilių dir˛elių įlinkis da˛nai būna ma˛esnis, pavyzd˛iui, spaud˛iant 100 N ( 10 kg ) jėga, automobilio ,, Toyota Corrola‘‘ – apie 5 mm.

pav. Dir˛elio įtempimo reguliavimas. a – reguliavimas genaratoriumi: 1 – generatorius, 2 – reguliavimo ploktelė; b – reguliavimas įtempimo ritinėliu: 1 – ver˛lė, 2 – įtempimo ritinėlis, 3 – svirtis; c – reguliavimas tarpinėmis: 1 – plieno tarpiklis, 2 – nuimamoji skriemulio pusė, 3 - dir˛elis

3.2.2 Termostatas

Termostatas yra da˛niausiai gendanti auinimo sistemos dalis. Jis tikrinamas iimtas i variklio pagal vo˛tuvų atsidarymo temperatūr¹ ( 5 pav. ). Daugelio automobilių termostato vo˛tuvas pradeda atsidaryti, kai temperatūra pakyla iki +90-92°C, o visai atsidaro prie 100°C temperatūrai. Jei vo˛tuvas atsidaro nelaiku, termostatas keičiamas.

a b

4 pav. Termostato tikrinimas. 1 – laikiklis; 2 – termometras; 3 – indikatorius; 4 – termostatas; 5 – indas su vandeniu; 6 – elektrinis kaitintuvas

3.2.3 Auinimo sistemos plovimas

Ant auinimo sistemos sistemos sienelių gali susidaryti nuosėdų – nuovirų, smėlio, tepalo, organinių priemaių ir korozijos produktų. Kai nuosėdų sluoksnis būna 1 mm, degalų s¹naudos padidėja iki 9%, o variklio galia suma˛ėja 8,5%; kai kada io sluoksnio storis – 2-4 mm. Norint to ivengti, pirmiausia, ypač senesnių markių sunkve˛imiuose, reikia naudoti minkt¹ vandenį, kuriame yra ma˛ai kalcio ir magnio druskų. Tai lietaus arba virintas vanduo. Kai kurių automobilių auinimo sistemos gali būti iplaunamos.

Plovimo būdų yra įvarių. Pavyzd˛iui, ileidus i sistemos auinimo skystį, į j¹ pripilama tirpalo, pagaminto i 10 litrų vandens ir jame esančių: 380 g koncentruotos acto rūgties, 70 g trilono ir 145 g korozijos inhibitoriaus. Tirpalas, automobiliui va˛inėjant, sistemoje laikomas 2-6 valandas. Po to jis i sistemos ileid˛iamas ir ji du kartus iplaunama 2% sodos tirpalu bei kartu vandeniu.

5 pav. Auinimo sistemos plovimas: a – radiatoriaus, b – cilindrų bloko auinimo ertmės

6 pav. Bloko auinimo ertmės

3.2.4 Auinimo skysčio temperatūros jutiklis

Auinimo skysčio temperatūros duoda parodymus kintant įtampai nuo 0,2 – 4,8 voltų. Bendru atveju jeigu įtampa jutiklyje ieina i ribų 0,2 – 0,8 tada testeris gali parodyti kad jutiklis blogai veikia.Tai reikia, kad variklis gali dirbti ir su sugedusiu auinimo skysčio temperatūros jutikliu. I to galima suprasti, kad auinimo skysčio temperatūros jutiklis,

esant kartam varikliui rodo, kad variklis yra iltas arba visai altas. Esant tokiam gedimui varikliui paduodamas riebus miinys, nors variklis i tiesų yra kartas. Kadangi ECM valdymo kompiuteris atpa˛įsta įtampa, kuri susidaro tarp auinimo skysčio temperatūros jutiklio (apvijos) galų, tai testui atlikti galime naudoti voltmetr¹ arba osciloskop¹.

6 paveiksle galime pamatyti Bosch tipo testerį, kuris naudojamas auinimo skysčio temperatūros jutiklio parodymams tikrinti.

6 pav. Auinimo skysčio temperatūros jutiklis

7 paveiksle parodytas įtampos kritimas kuri susidaro tarp auinimo skysčio temperatūros jutiklio (apvijos) galų. Atliekant į test¹ yra įjungtas degimas tačiau variklis neu˛vestas. Auinimo skysčio temperatūros jutiklis sujungtas su testeriu, kuriame galima pamatyti kreivź, kuri parodo didelź įtamp¹, o tai reikia kad variklis altas - auinimo skysčio temperatūros jutiklio apvija alta (ma˛a var˛a).

Variklio auinimo skysčio temperatūra ˛ema (variklis altas)

Temperatūra kyla, įtampa ma˛ėja;

Variklis kartas.

7 pav. Įtampos kritimo kreivė esant altam varikliui

Tada įjungiamas variklis ir ildomas iki darbinės, optimalios temperatūros, tada matome osciloskope, kad įtampa krenta. Tam, kad auinimo skysčio temperatūra pakiltų reikia truputį laiko. Tai reikia, kad osciloskopo laiko intervalas suderinamas proporcingai (1:10).

3.2.5 Auinimo skystis

Varikliui auinti da˛niausiai naudojamas antifrizo ir vandens miinys. Jeigu auinimo sistemoje cirkuliuotų tik vanduo, jis sukeltų elektrolizź bei korozij¹, todėl antifrizo sudėtyje yra ir antikorozinių elementų. Tinkamai paruotas antifrizo ir vandens miinys apsaugo nuo rūgties atsiradimo ir korozijos, taip pat beveik 13 laipsnių padidina (lyginant su paprastu vandeniu) skysčio u˛virimo temperatūr¹, apsaugo sistem¹ nuo u˛alimo. Be to, auinimo skystis sutepa vandens pompos rieboklį, u˛pildo variklyje esanči¹ tuči¹ erdvź, kuri juosia cilindrus ir degimo kameras. Veikiančio variklio iskiriama iluma perduodama auinimo skysčiui. Jeigu jis u˛verda, nebegali auinti įkaitusių cilindrų sienelių ir variklio galvutės. Tada ilumos perteklius kaupiasi cilindruose, ir stūmokliai gali susidėvėti.

Kita antifrizo funkcija - sistemos apsauga nuo u˛alimo. Jei auinimo sistemoje būtų grynas vanduo, aldamas jis plėstųsi ir dėl to įtrūktų cilindrų galvutės, radiatorius ir kitos detalės.

Auinimo skystį pravartu patikrinti prie kiekvien¹ kelionź. Plėtimosi bakelyje jo lygis turi būti ne ˛emesnis negu minimali riba. Įkaitźs auinimo skystis isiplečia ir pakyla 20 mm, todėl jo lygį reikia tikrinti, kol variklis altas. Ap˛iūrint variklį, taip pat reikia atkreipti dėmesį į vandens siurblio dir˛elį (priklausomai nuo variklio - trapecinį arba juostinį). Jei jis susidėvėjo ar įtrūko, būtina jį pakeisti, jei atsilaisvino -įtempti.

Auinimo skystis turi būti keičiamas kart¹ per dvejus metus. Prie tai specialiu prietaisu reikia pamatuoti miinio stiprum¹. Jei auinimo sistema hermetika, papildomai įpilti skysčio reikia labai retai. Jei į sistem¹ kasdien tenka įpilti litr¹ ar daugiau skysčio, vadinasi, reikia iekoti vietos, pro kuri¹ iteka antifrizas.

3.2.5 lentelė. Glikolio ir vandens maiymas

	Paprastas vanduo	/50 C₂H₆O₂/Vanduo	70/30 C₂H₆O₂/Vanduo
U˛alimo temperarūra	0 C / 32 F	-37 C / -35 F	-55 C / -67 F
U˛virimo temperatūra	100 C / 212 F	106 C / 223 F	113 C / 235 F

3.2.6 Auinimo sistemos silpniausios vietos

Silpnosios auinimo sistemos vietos - virutinė ir apatinė guminės ˛arnelės bei jų sujungimai ( 8 pav. ). Aptikus trūkusi¹ ˛arnelź, pro kuri¹ sunkiasi skystis, j¹ nesunkiai galima pasikeisti. Kai kurie pratekėjimai atsiranda tada, kai, esant altai sistemai, susitraukia detalės ir taip suformuoja plyius. Kiti pratekėjimai atsiranda sistemai įkaitus, esant slėgimui. Skystis gali sunktis pro kaitinimo jutiklį, ir kaitinimo reguliavimo vo˛tuv¹, vandens pomp¹, dangtelius. Jei nepavyko aptikti skysčio nutekėjimo vietos, o auinimo skystis ir toliau dingsta, tai nutekėjimas gali būti vidinis, per galvutės tarpinź ar net per pači¹ galvutź.

8 pav. Variklio auinimo sistema

3.2.7 Auinimo sistemos radiatorius

Radiatorius da˛niausiai prakiūra dėl nuolatinio kratymo va˛inėjant – sulitavimo vietose atsiranda plyiai. Prie remontuojant radiatorių reikia iplauti. Iplautas radiatorius bandomas suslėgtu vab˛ndeniu arba oru. Skylės yra u˛lituojamos.

Lituojamasis pavirius turi būti varus – purv¹, tepal¹, da˛us ir rūdis reikia nuvalyti dilde ir vytrinimo popieriumi. Kaitinant lituojam¹ pavirių reikia apsaugoti nuo oksidacijos cinko chlorido ir amonio chlorido fliusais.

Radiatoriai lituojami vario lituokliu ant specialaus stalo su vonia ( 9 pav. ). Toks lituoklis greit įkaista ir gerai įkaitina lituojam¹ viet¹. Kartais yra naudojamas elektrinis lituoklis ( 10 pav. ). Elektrinio lituoklio pastovi temperatūra.

9 pav. Stalas radiatoriams remontuoti: 1 – vamzdis suslegtam orui; 2 – manometras; 3 – vonia; 4 – kanalizacijos vamzdis; 5 – vandentiekio vamzdis; 6 – ventiliacijos vamzdis; 7 – stalas; 8 – grotelės

10 pav. Elektrinis lituoklis: 1 – korpusas; 2 – kaitinimo elementas; 3 – rankena; 4 – laidai; 5 – varinis strypas

3.2.8 Auinimo sistemos ventiliatorius

Ventiliatorius skirtas vėsinti auinimo skystį, kai jo temperatūra virija leistin¹ remperatūr¹. Būna įvairių pavarų skirtų ventiliatoriui sukti. Ventiliatorius nėra nuolat sukamas. Būna įvarių movų, kurios įjungia ventiliatorių. iuo metu labai paplitź eloktros varikliu sukamas ventiliatorius. Radiatoriuje yra jutiklis, kuris prie tam tikros temperatūros įjungia elektros variklį.

11 pav. Ventiliatoriaus dir˛inė pavara

3.2.9 Auinimo sistemos sandarumo tikrinimas

Nesandarumai auinimo sistemoje nustatomi tikrinant slėgiu. Vietoj radiatoriaus dangtelio prie jo atvamzd˛io prijungiamas rankinis siurblys. Siurbliu auinimo sistemoje sudaromas slėgis 0,6-1 bar perteklinis slėgis. Auinimo sistema į slėgį turi ilaikyti 2 min. Jei slėgis ma˛ėja, nustatomos nesandarumų vietos ir jos u˛sandarinamos. Tuo pačiu įtaisu galima patikrinti dangtelio garų vo˛tuvo atsidarymo slėgį ( 12 pav. ).

12 pav. Slėgio tikrinimo įtaisas

Neturint rankinio siurblio galima naudoti oro kompresorių. Reikia reguliuojamojo vo˛tuvo, kad būtų galima nustatyti reikiam¹ slėgį – 0,6-1 bar. Sandarumo diagnozavimo sistema yra parodyta 1 priede. 2 priede pavaizduotas oro kompresorius, kuris yra naudojamas aprūpinti pneumatinius įrenginius. Kompresorius yra galingas, bet įtaisius vo˛tuv¹ galima jį naudot ir auinimo sistemos sandarumui tikrinti.

4. Ivados: nuo auinimo sistemos labai priklauso efektyvus variklio darbas. Jei variklio temperatūra per ma˛a padidėja kuro s¹naudos, neinaudojama variklio galia. U˛siterus auinimo angoms, taip pat suma˛ėja variklio galia. Jei sistema nesandari tai nuolaidos reikės įpilti skysčio, o tai padidins eksploatacijos kaina.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 5983
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/Diagnozuojamojo-objekto-paskir83331.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/Diagnozuojamojo-objekto-paskir83331.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/Diagnozuojamojo-objekto-paskir83331.php">Diagnozuojamojo objekto paskirtis, veikimo principas</a>

Diagnozuojamojo objekto paskirtis, veikimo principas

technika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: