EKONOMINIO PAGRINDIMO SKYRIUS

6.1. Įrengimų vertė ir nusidėvėjimas

Poste yra naudojami įvairūs technologiniai įrengimai - tai stacionarūs keltuvai, įtaisai, kontrolės – matavimo įrengimai. Technologinius įrengimus parenku iš žinynų ir katalogų. Įrengimus ir stendus būtina parinkti modernius ir šiuolaikiškus, atitinkančius šių dienų reikalavimus. Kėlimo ir transportavimo įrengimai parenkami atsižvelgiant į keliamų ir transportuojamų gaminių masę ir gabaritus, jų transportavimo kelių trajektoriją ir ilgį. Gamybinis inventorius – tai darbastaliai, lentynos, spintos, i ir t.t. Gamybos inventorius parenkamas taip, kad būtų patenkinti visi technologinio proceso reikalavimai ir racionaliai sutvarkytos darbo vietos. Inventorius parenkamas iš katalogų, žinynų arba projektuojamas individualiai.

Įrengimai ilgainiui juos eksploatuojant dėvisi, netenka dalies savo vertės, kuri perkeliama į gaminamą produkciją t.y. įskaičiuojama į savikainą. Todėl būtina apskaičiuoti pagrindinių įrengimų nusidėvėjimą per metus, kad būtų galima planuoti išlaidas įrengimų remontui ar senų įrengimų pakeitimą naujais. 24 lentelėje pateikti įrengimai, kurių kaina nemažesnė nei 500 Lt.[1]

24 lentelė

Įrengimų nusidėvėjimo skaičiavimas

Gamybinių patalpų išlaikymo sąnaudos

Postas steigiamas nuosavoje įmonėje, steigimui yra patalpos. Nors patalpos nuosavos, bet reikalingos lėšos remontui 7000 litų.

6.2. Elektros energija

Metinės elektros energijos sąnaudos įrengimams ir apšvietimui:

I_įr = 18764,46 ∙0.37= 6942,85 Lt

Iapš =2471,04 ∙0,37=914,28 Lt

Bendras elektros energijos poreikis:

Im=Iįr + Iapš

Im=6942,85 + 914,28 =7857 Lt 

Im=7857,13 Lt

6.3. Gamybos personalo darbo užmokestis

25 lentelėje pateikti duomenys apie personalo darbo įkainius, metinis atlyginimų fondas, bei visa suma, kurią per metus įmonė turės sumokėti darbuotojams.

25 lentelė

Darbuotojai ir jų darbo apmokėjimas

6.4. Finansavimo poreikis ir šaltiniai

Veikiančios autoremonto įmonės funkcionavimui užtikrinti reikalingos piniginės lėšos. Yra keletas įmonės kapitalo formavimo šaltinių: veikiančios įmonės pelnas, bankų kreditai, parduodamos akcijos. Didžioji įmonės naudojamų piniginių lėšų dalis sukaupiama parduodant įmonės teikiamas remonto paslaugas. Kadangi šios lėšos susidaro pačioje įmonėje, tai jos vadinamos vidinėmis lėšomis. Kitos lėšos turi ateiti iš išorinių šaltinių ir jos vadinamos išorinėmis lėšomis. Tačiau, gali nutikti ir taip, kad gautųjų piniginių lėšų neužtenka veiklos išlaidoms padengti. Tuomet įmonė pritraukia išorines lėšas. Trūkstant gamybinių lėšų išlaidoms padengti įmonė gali iš turimų sukauptų arba mažindami savo išlaidas. Kai įmonė sukaupia žymiai daugiau pinigų nei jai reikia, tuomet ji turi kapitalo perteklių, kuris yra labai nuostolingas, kadangi tai nenaudingos lėšos, kurios galėtų būti panaudotos materialinėms vertybėms kurti. Be to, tai užkrauna įmonei bereikalingą naštą, nes tenka mokėti dividendus ir palūkanas už investicijas, kurios šiuo momentu visai nereikalingos. [2]

26 lentelė

Finansavimo poreikis ir šaltiniai

6.5. Paskolos grąžinimo grafikas

Įrengimams įsigyti iš banko“ SwedBank“ imama ilgalaikė paskola 25000 Lt. Ši paskola bus padengta per septynerius metus. Mokėjimai bus atliekami kiekvienų metų pabaigoje. Palūkanų norma už paskolą sudaro 13 %. Kad apskaičiuoti metinius mokėjimus yra naudojamas koeficientas, kuris priklauso nuo palūkanų normos ir metų. Koeficientas yra 4,4226.

27 lentelė

Paskolos grąžinimo grafikas

6.6. Sąnaudų prognozė

Sąnaudų prognozė naudojama pelno apskaičiavimui, o svarbiausia - paslaugų savikainai apskaičiuoti. Visos sąnaudos skirstomos į gamybos, administracines. Į pelno (nuostolių) skaičiavimą administracinės ir pardavimų sąnaudos bus perkeliamos kaip veiklos sąnaudos. [3]

28 lentelė

Sąnaudų prognozė

Straipsniai	Suma per metus, Lt
1. Kintamosios sąnaudos
1.1. Tiesioginis darbo užmokestis
1.2. Įmokos socialiniam draudimui
1.3. Elektros energija
1.4. Kitos sąnaudos
2. Pastoviosios sąnaudos
2.1. Administracijos darbo užmokestis
2.2. Įmokos socialiniam draudimui	28 lent. tęsinys
2.3. Įrengimų nusidėvėjimas
2.4. Įrengimų remontas ir eksploatacija
2.5. Kitos sąnaudos
Iš viso sąnaudų

6.7. Pelno (nuostolio) prognozė

Pelnas – pagrindinis įmonės gamybinės veiklos įvertinimo ekonominis rodiklis, nusakantis jos gamybos efektyvumą rinkos ekonomikos sąlygomis. Įmonės, kurių pajamos už realizuotą produkciją viršija gamybos išlaidas – savikainą, vadinamos pelningomis arba rentabiliomis. Tačiau, jei įmonės pajamos už gautą realizuotą produkciją mažesnės už gamybos išlaidas, tai tokia įmonė yra nuostolinga.

Veiklos sąnaudos - patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės

veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą

veiklą[4]

Grynasis pelnas – gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti, atėmus (finansines) subjekto veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius.

Pelno mokestis – mokestis renkamas nuo juridinių asmenų pelno.

Paslaugų savikaina – prekės pagaminimo ar paslaugos suteikimo vertė gamintojui ar paslaugos teikėjui.

Pelnas – ūkinės veiklos finansuose, iš veiklos gaunama nauda, išreikšta piniginiais vienetais (turto padidėjimas).

Bendrasis pelnas – pelno dalis nuo vieno parduoto produkto kainos, kai į produkto kainą neįskaitomas Pridėtinės vertės mokestis.[5]

29 lentelė

Pelno (nuostolio) prognozė

Straipsniai	Suma per metus, Lt
1. Pajamos iš paslaugų
2. Paslaugų savikaina	29 lent. tęsinys
3. Bendrasis pelnas (nuostolis)
4. Veiklos sąnaudos (pastoviosios)
5. Veiklos pelnas (nuostoliai)
6. Finansinės sąnaudos (palūkanos)
7. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
8. Pelno mokestis
9. Grynasis pelnas

6.8. Projekto atsipirkimo laikas

Projekto atsipirkimo laikas apskaičiuojamas pagal formulę:

metai (6.4)

T_at – projekto atsipirkimo laikas;

LP – lėšų poreikis, Lt;

GPL – grynasis pelnas, Lt;

N_m – nusidėvėjimas, Lt.[6]

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Baigiamojo projekto tikslas – suprojektuoti UAB „Busturas“ autobusų užpakalinių tiltų remonto barą. Apžvelgus šį projektą, galima pateikti šias išvadas:

Išanalizuota įmonės veikla, pagal kurią matome, kokia yra darbų paklausa.

Suprojektuota užpakalinių tiltų remonto technologija, kuri leis įmonei atlikti užpakalinių tiltų remonto darbus efektyviau

Numatytas baro darbo organizavimas, kuris nustatys kam ir kokius darbus reikia atlikti.

Sukonstruotas prietaisas, skirtas varančiojo tilto reduktoriaus guolių korpuso tvirtinimui, kuris padės atlikti remonto darbus išvengiant broko.

Ekonomiškai pagrystas projektas, kuris parodo, jog projektas nebus nuostolingas

Suprojektavus užpakalinių tiltų remonto barą, pateikiami šie pasiūlymai:

Remonto darbus atlikti tik pagal suprojektuotą technologinį procesą, kad būtų išvengta remonto borko.

Remonto metu naudotis projekte nurodyta įranga.

INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Bakutienė V., Bojarskas A., Palepšaitis S. Studentų techninės dokumentacijos įforminimo metodinės rekomendacijos. Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras. 2005.
2. Giedra K., Kirka A., Slavinskas S. „Automobiliai“ – Kaunas: Smaltija, 2006
3. Jonušas R., Kalpokas J., Lazaravičius P. „Remonto technologija“ – Kaunas: Technologija
4. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Žin. 2003, Nr. 7 – 3170
5. Martinkus B., Žilvinas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2001.
6. Pelanis A. Metodinė medžiaga kursiniam ir diplominiam projektavimui, įrangos pavyzdžiai ir jų kainos. Šiauliai: ŠATM, 2000.
7. Tilindis V. Autoserviso įmonių technologinio projektavimo pagrindai. Vilnius: Technika, 2006.
8. Umaras V. Automobilių remonto kursinio projekto metodiniai nurodymai – Šiauliai: Šiaulių kolegija, 2007.
9. Žiliukas P. ir kiti. Mašinų elementai: Analizė, konstravimas ir taikymas. Kaunas, Technologija, 1999.
10. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės (BPST-01-97).- Vilnius
11. Higienos normą HN: 98 2000
12. https://sena.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=101854
13. https://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=174910
14. https://www.busturas.lt/
15. https://www.gaudre.lt/failai/Istrauka_HN_98_2000.pdf
16. https://www.savinge.lt/index.php/produktai/28;product_id;238508

PRIEDAS

Autobusai

SETROS 2002-2003 M.
Kiekis: 4 autobusai Keleivių vietų skaičius: Kuro bako talpa litrais: Kuro sąnaudos 100 km/l: Patogumai: automatinė klimato reguliavimo sistema, karštas vanduo, audio-video (2-3 monitoriai), WC	2 pav. Autobusas Setra 2003 m.
AUTOBUSAI SU MIEGAMOSIOMIS VIETOMIS
Kiekis: 5 autobusai Miegamų vietų skaičius: Kuro bako talpa litrais: Kuro sąnaudos 100 km/l: Patogumai: pledai, pagalvės, balta patalynė, automatinė klimato reguliavimo sistema, karštas vanduo, audio-video (2 monitoriai), WC	3 pav. Autobusas su miegamosiom vietom
AUTOBUSAI 1991-1993 M.
Autobusas su baru Keleivių vietų skaičius: Kuro bako talpa litrais: Kuro sąnaudos 100 km/l: Patogumai: automatinė klimato reguliavimo sistema, karštas vanduo, audio-video (2-3 monitoriai), WC	4 pav. Autobusas su baru
Dviaukštis autobusas Keleivių vietų skaičius: 68 Kuro bako talpa litrais: 450 Kuro sąnaudos 100 km/l: 35 Patogumai: automatinė klimato reguliavimo sistema, karštas vanduo, audio-video (2-3 monitoriai), WC	5 pav. Dviaukštis autobusas
AUTOBUSAI 1996 M.-1998 M.
Dviaukštis autobusas Keleivių vietų skaičius: Kuro bako talpa litrais: Kuro sąnaudos 100 km/l: Patogumai: automatinė klimato reguliavimo sistema, karštas vanduo, audio-video, CD grotuvas, WC	6 pav. Dviaukštis autobusas Setra
Autobusas SETRA 1996 m. Keleivių vietų skaičius: Kuro bako talpa litrais: Kuro sąnaudos 100 km/l: Patogumai: elektroninė klimato kontrolė, karštas vanduo, audio-video (2 monitoriai), WC	7 pav. Autobusas Setra 1996m.
Autobusas SETRA 1999 m. Keleivių vietų skaičius: Patogumai: elektroninė klimato kontrolė, karštas vanduo, vaizdo ir garso aparatūra, WC	8 pav. Autobusas Setra 1999m.