KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Elektrotechnikos ir automatikos fakultetas

Elektros sistemų katedra

Gamybinės praktikos elektrinėje ataskaita

PRAKTIKOS TURINYS

Elektrinės valdymo struktūra, elektros gamybos ir pardavimo organizavimas bei esama tvarka.

Elektrinės ekonominės veiklos, susijusios su elektros gamyba, pagrindiniai rodikliai. Kuro dalis elektrinės produkcijos savikainoje, savų reikmių elektros kiekiai ir jų dalis elektrinės gamyboje.

Elektrinės arba jos dalies elektrinė schema, schemos išpildymas ir operatyviniai perjungimai. Galimų perjungimų pavyzdžiai.

Transformatorinės pastotės ir skirstyklos.

Darbo su aukštos įtampos įrengimais ypatybės. Paskyros ir kitos saugum¹ didinančios priemonės.

Oro ir kabelių linijų savybės, išpildymas ir aptarnavimas. Linijų remonto darbai.

Elektros tinklo apsauga ir automatika.

Dispečerinis valdymas. Telemechanikos panaudojimas. Kompiuterių panaudojimas elektros gamyboje, paskirstyme ir apskaitos sistemose.

Elektros energijos apskaitos organizavimas elektrinėje. Apskaitos prietaisai, skaitiklio prijungimo ir eksploatavimo tvarka.

Elektros generatoriai ir jų žadinimo sistemos, elektros varikliai, kiti imtuvai. Elektros skirstyklos, skydai, paskirstymo spintos, apšvietimo skydeliai. Elektros linijų, ateinančių ir išeinančių, iš skydų numeravimo tvarka.

Apsauginiai įžeminimai, įžemintuvų įrengimas ir aptarnavimas. Elektros sauga elektrinėje.

BENDROSIOS ŽINIOS

Hidroenergija - atsinaujinantis, švarus, nacionalinis, todėl technologiškai gerai įsisavintas energijos šaltinis - plačiai naudojamas pasaulyje. Vandens energija vadinama hidrauline (hidroenergija), o jos kiekis – hidroenergetiniais ištekliais. Statiniai, kuriuose naudojama hidraulinė energija, vadinami hidrojėgainėmis.

Hidroelektrinės instaliuota galia – 100,8 MW, metinis elektros energijos išdirbis apie 450 mln.kWh, vienai energijos kilovatvalandei pagaminti sunaudojama 22,1 m³ vandens, generatorius suka 4 reaktyvinės turbinos su pasukamomis mentėmis. Visas tvenkinio tūris – 0,46 km³, o naudingas tūris sudaro 0,22 km³. tokio tūrio tvenkinio pakanka tik paros nuotėkio reguliavimui.

Kauno HE yra pikinė. Jos reikšmė nėra vien energetinė. Išilgai užtvankos nutiestas kelias ir geležinkelis–taigi turime tilt¹ per Nemun¹. Tvenkinys (Kauno marios) yra Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės apatinis baseinas. Kauno mariose vyksta laivyba. Kartu su Europos s¹jungos plėtra plėsis ir užtvankos kelias, planuojama nutiesti europinio lygio greitkelį (t.y pratesti greitgelį VIA BALTIKA), taip pat nutiesti dvipusį geležinkelio keli¹.

Ši hidroelektrinė apsaugo Kauno miest¹ nuo didelių potvynių. Žiem¹ pro turbinas teka šiltesnis vanduo iš gilesnių tvenkinio sluoksnių.

Pradėjusi veikti, Kauno HE atsipirko maždaug per 3,3 metų ir dabar kasdien duoda nemaž¹ peln¹.

PAGRINDINIAI HIDROELEKTRINĖS DUOMENYS

Kauno HE – tai vagos tipo hidroelektrinė, nutolusi nuo Nemuno žiočių 224 km.

Galia 100.8 MW

Hidroagregatų (generatorių) skaičius 4

Statinių keteros altitudė 48.0 m

Nominali patvankos altitudė 44.0 m

Maksimali patvankos altitudė 45.6 m

Maksimalus vandens pralaidumas 3990 m³/s.

pav.Hidroelektrinės pjūvis (per agregat¹)

HIDROELEKTRINĖS KONSTRUKCIJA

1 ir 2 žemės užtvankos: aklinos, supiltos iš smėlio ir priemolio, su centriniu branduoliu; ilgis – 912 m, didžiausias statybos aukštis – 19 m.

Gelžbetoninis hidroelektrinės pastatas, ilgis – 75,5 m, aukštis – 37,5 m.

Gravitacinio tipo vandens nupilimo užtvanka: trys pralaidos su praktinio profilio slenksčiais po 20 m kiekvienas, slėgis – 7 m, bendras ilgis – 79 m;

slenksčio altitudė – 37,0 m, segmentiniai skydai;

maksimalus pralaidumas – 3300 m³/s;

3 žemės užtvanka: aklina, suplauta iš smėlio, jos ilgis – 464 m, maksimalus aukštis – 26 m.

PAGRINDINIAI ENERGETINIAI ĮRENGINIAI – TURBINOS

PL 20 –661-VB-500 tipo,

maksimali galia 26 MW,

maksimalus debitas 190 m³/s,

patvanka 15,0 m (nuo 13 m iki 20,5 m),

apsisukimų skaičius 125 ap/min,

menčių skaičius 4.

GENERATORIAI:

VGS – 700/100 –48 tipo,

aktyvinė galia 25,2 MW,

įtampa 10,5 kV,

pilnoji galia –29 MW,

galios koeficientas–cos φ=0,87,

statoriaus srovė–1600 A,

sužadinimo srovė prie nomin.apkrovimo–980 A,

sukimosi greitis–125aps./min,

įtampa ant žiedų prie nomin.apkrovimo–215 v,

naudingo veikimo koeficientas–96,5%,

nominali aplinkos oro temperatūra–+30 ⁰C.

Žadintuvas:

Tipas VVS 220/19-12

Galia–287 kW

ELEKTRINĖS VALDYMO STRUKTŪRA, ELEKTROS GAMYBOS IR PARDAVIMO ORGANIZAVIMAS BEI ESAMA TVARKA.

Hidroelektrinė, įrenginių kompleksas, verčiantis vandens srauto energij¹ elektros energija. Susideda iš hidrotechninių įrenginių, sudarančių vandens slėgio aukštį, ir energetinių įrenginių, verčiančių vandens srauto energij¹ mechanine energija, kuri po to verčiama elektros energija. Vandens slėgio aukštį sudaro užtvanka, derivacija arba užtvanka ir derivacija kartu.

Kauno hidroelektrinėje rekonstruotos buitinių ir paviršinių nuotekų surinkimo sistemos, naujai pastatytas vandens nuvedimas iš avarinio alyvos surinkimo bako.

Kompleksiškai vertinama žemių ir betono užtvankų filtracija bei stebima hidrotechnikos statinių povandeninė būklė.

Kauno HE (100,8 MW) vidutiniškai kasmet pagamina apie 350 mln. kWh.

2. ELEKTRINĖS EKONOMINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ RODIKLIŲ DINAMIKA. ELEKTRINĖS IŠLAIDŲ IR PAJAMŲ STRUKTŪRA, PELNAS IR METINIAI MOKESČIAI. KURO DALIS ELEKTRINĖS PRODUKCIJOS SAVIKAINOJE, SAVŲ REIKMIŲ ELEKTROS KIEKIAI IR JŲ DALIS ELEKTRINĖS GAMYBOJE.

Tarifų tipai:

Vienkartinis tarifas – tai vartotojo pateiktos vienos aktyvinės elektros energijos kilovatvalandės (kWh) kaina;

Dviejų laiko zonų tarifas – susideda iš dieninio ir naktinio tarifų;

Dieninis tarifas – tai vartotojui pateiktos vienos aktyvinės el. energijos kilovatvalandės (kWh) kaina darbo dienomis nuo 17:00 iki 23:00 val. Naktinis, šeštadienio, sekmadienio tarifas – tai vartotojui pateiktos vienos aktyvinės el. energijos kilovatvalandės (kWh) kaina nakties metu nuo 23:00 iki 7:00 val. bei šeštadieniais ir sekmadieniais vis¹ par¹.

Dvikainis tarifas – susideda iš tarifų už sutartinź pusvalandinź aktyvi¹j¹ gali¹ (kW) ir pateikt¹ elektros energij¹ (kWh);

Diferencijuotas pagal laiko intervalus tarifas – susideda iš elektros energijos tarifų, diferencijuotų pagal laiko intervalus. Elektros energijos kainas nustato “Valstybės kainų ir energetikos komisija”.

ELEKTRINĖS ARBA JOS DALIES ELEKTRINĖ SCHEMA, SCHEMOS IŠPILDYMAS IR OPERATYVINIAI PERJUNGIMAI. GALIMŲ PERJUNGIMŲ PAVYZDŽIAI.

Pagrindinių elektros įrenginių schema: priedas nr.1

Operatyviųjų perjungimų organizavimas

Lietuvos energetikos sistem¹ operatyviai valdo VDT dispečeris. Jam operatyviai pavaldūs elektrinių pamainų viršininkai ir elektros tinklų CDT dispečeriai.

Kauno HE elektriniai įrenginiai yra operatyviniame valdyme:

Lietuvos energetikos sistemos VDT dispečerio;

Kauno ET CDT dispečerio;

Kauno HE pamainos viršininko (PV);

Kauno MDT dispečerio.

Pakeisti įrenginio ar jo atskirų dalių operatyvinź būklź galima tik pagal asmenų, kuriems priklauso šio įrenginio operatyvus valdymas, potvarkiu. Pamainos viršininkas, kurio operatyviniame valdyme yra įrenginys, betarpiškai vadovauja šio įrenginio ir RAA įrenginių įjungimui, atjungimui, įžeminimui ir duoda leidim¹ prileisti prie darbo. Potvarkį vykdyti operatyvius perjungimus gali duoti tik įrenginius valdantis dispečeris. VDT dispečeris potvarkį vykdyti operatyvinius prijungimus perduoda elektrinės pamainos viršininkui . Asmuo atlikźs perjungimus turi pranešti PV ir dispečeriui, davusiam potvarkį.

Duodantysis potvarkį nusako operacijų tiksl¹ ir atlikimo eiliškum¹ -perjungimus RAA grandinėse, apsaugos ir automatikos rūšį, atliekamas operacijas.

Potvarkis perjungimams atlikti privalo būti trumpas ir aiškus. Nesuprast¹ potvarkį vykdyti draudžiama.

Leidžiama vykdytojui duoti kelet¹ potvarkių perjungimams atlikti, tačiau pradėti vykdyti kit¹ potvarkį galima tik baigus pirm¹jį ir gavus atskir¹ leidim¹.

Potvarkis laikomas įvykdytu tik gavus pranešim¹. Matavimo prietaisų ar telesignalizacijos rodmenys yra tik pagalbinė priemonė.

Visi dispečerio potvarkiai apie valdomus įrenginius pavaldaus operatyvinio personalo turi būti vykdomi tiksliai ir neatidėliotinai. Klaidingi potvarkiai, kurių vykdymas gresia žmonių gyvybei ir įrenginių saugumui, nevykdomi. Apie tai motyvuotai pranešama potvarkį davusiajam ir įrašoma į operatyvinį žurnal¹ (pranešama HE direktoriui).

Vadovaujančio administracinio personalo potvarkiai perjungimams ar pakeitimams atlikti RAA grandinėse vykdomi tik leidus įrenginius valdančiam dispečeriui.

Atlikti perjungimus įrenginiuose, kuriuos tvarko dispečeris, duodamas tik bendrojo pobūdžio leidimas . Už schemos paruošim¹ atsakingas operatyvinis personalas atliekantis perjungimus.

Visose dispečerinėse tarnybose ir elektrinėse privalo būti pokalbių įrašymo aparatūra.

Vykdyti planinius perjungimus apkrovos maksimumo metu nerekomenduotina.

Nebaigus pradėtų perjungimų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl kokių nors priežasčių perjungimai nutraukiami, keistis pamainomis draudžiama. Tais atvejais, kada perjungimuose dalyvauj¹s asmuo negali jų tźsti, pasikeitim¹ sankcionuoja operatyvinio personalo vadovas, vyresnis pamainos viršininkas arba techninio skyriaus viršininkas apie tai informuodamas potvarkį perjungimus atlikti davusį asmenį.

Nesent ryšio su Kauno HE pamainos viršininku VDT dispečeris turi teisź potvarkį perjungimams atlikti duoti per kito energetinio objekto dispečerį. Pamainos viršininkas privalo užrašyti gaut¹ potvarkį į savo operatyvinį žurnal¹, o įvykdžius informuoja VDT ir CDT dispečerius.

KHE operatyvinė schema: priedas nr.2

Perjungimo lapeliai

Perjungimai elektros įrenginiuose skirstomi į paprastus ir sudėtingus. Paprasti perjungimai - kai darbai vykdomi vieno prijungimo ribose, perjungimai 0,4 kV tinkle, pavienės operacijos su RTAA tarpėmis, raktais, blokais ir pan. Perjungimai, apimantys daugiau kaip vien¹ prijunginį, vadinami sudėtingais. Galios transformatoriaus įjungimas ar išjungimas, nors vyksta vieno prijunginio ribose, yra sudėtingas perjungimas, išskyrus 10/0,4 kV transformatorius.

Įrenginiuose, kuriuose įrengta ir veikia blokuotė nuo klaidingų veiksmų su skyrikliais, paprastus perjungimus leidžiama atlikti be perjungimo lapelio. Visi kiti perjungimai atliekami naudojam perjungimo lapelius. Perjungimo lapelis yra rašytinis griežtos apskaitos dokumentas, kuriame surašyta perjungimo užduotis, darbo pradžios ir pabaigos laikas, operacijų atlikimo eiliškumas, nurodomi darbus vykdantys asmenys.

Perjungimo lapelyje privaloma surašyti visas operacijas, atliktas komutacine aparatūra, saugiklių įdėjim¹ bei išėmim¹, operacijos valdymo, antrinės komutacijos ir telemechanikos grandinėse, nurodant skydų numerius, blokų, raktų ir tarpių pavadinimus, taip pat įžeminimo peilių įjungim¹ ir išjungim¹, kilnojamų įžemiklių uždėjim¹ ir nuėmim¹, fazių sekos patikrinim¹, netipinės patikrinimo operacijos, operacijų atlikimo tvark¹.

Perjungimo lapeliai yra dvejų tipų: paprasti ir tipiniai:

Paprast¹ perjungimo lapelį užpildo asmuo, gavźs potvarkį. Pasirašo abu perjungimuose dalyvaujantys asmenys (kontroliuojantis ir vykdantis). Jei perjungimus atlieka vienas asmuo, vietoje kontroliuojančio įrašoma potvarkį davusiojo ir lapelį patikrinusiojo (ryšio priemonėmis ar tiesiogiai) asmens pavardė. Užpildant perjungimo lapelį būtina pagal operatyvinź schem¹ ar schem¹ maket¹, operatyvinį žurnal¹ bei paros žiniaraštį nustatyti komutacinės aparatūros padėtį, įjungtus įžeminimo peilius, uždėtus kilnojamuosius įžemiklius, RAA grandinių pasikeitimus.

Tipiniai perjungimo lapeliai sudaromi sudėtingiems perjungimams pagrindinėje elektrinių sujungimų schemoje, savų reikmių schemoje, relinės apsaugos ir automatikos grandinėse. Tipinius perjungimo lapelius sudaro vyresnysis pamainos viršininkas, o pasirašo CJRC viršininkas ar ETB meistras ir ETL viršininkas. Tipiniam perjungimo lapeliui suteikiamas s¹rašo numeris, nurodant kokiam įrenginiui ir kokiai schemai jis naudotinas.

Perjungimo lapelių pavyzdys: priedas nr.3

Perjungimų vykdymo tvarka

Perjungimus elektros įrenginiuose gali vykdyti asmenys, žinantys įrenginių schem¹, išdėstym¹ ir paskirtį, apmokyti ir išlaikź egzaminus ir dirbź dubleriais konkrečioje darbo vietoje. Asmenims, neturintiems tam teisės, draudžiama vykdyti operatyvinius perjungimus, išskyrus distancinį jungtuvų išjungiama bei įjungim¹.

Asmenų, turinčių teisź vykdyti operatyvius perjunimus, s¹raš¹ tvirtina Kauno HE direktorius. Kauno HE operatyvius perjungimus vykdo du darbuotojai: vienas, turintis ne žemesnź kaip VK saugos taisyklių kvalifikacij¹, antras - PK. Tais atvejais, kai pamainoje yra vienas žmogus, operatyvius perjungimus leidžiama vykdyti vienam asmeniui, turinčiam ne žemesnź kaip VK, išskyrus kilnojamųjų įžemiklių uždėjim¹. Uždedant kilnojam¹jį įžemiklį, privalo dalyvauti antras ne žemesnės kaip PK asmuo, turintis operatyvinių perjungimų teisź arba VK asmuo, neturintis operatyvių. perjungimų teisės. Vykdant perjungimus be perjungimo lapelio, asmuo, gavźs potvarkį užduoties turinį užrašo į operatyvinį žurnal¹. Tik po to vykdo užduotį. Baigźs perjungim¹ apie tai praneša užduotį davusiajam. Vykdant perjungimus pagal perjungimo lapelį, asmuo gavźs užduotį perjungimus atlikti, j¹ pakartoja ir patvirtinus, kad suprato teisingai, užpildo arba patikrina jau paruošt¹ perjungimo lapelį ir suderina su potvarkį davusiuoju. Jeigu perjungimai bus vykdomi pagal TPL, paruošia jo kopij¹, užrašo savo pavardź, pasirašo. Gavźs patvirtinim¹, kad perjungimus galima vykdyti, pradeda perjungimus.

Kai perjungimuose dalyvauja du asmenys, kontroliuojančiu paprastai būna aukštesnės kvalifikacijos, darbus tiesiogiai vykdo - žemesnės kvalifikacijos asmuo. Operacijas, kurioms atlikti reikalingas ypatingas atsargumas, galimas priešingas pareigų pasiskirstymas.

Vykdant perjungimus daugiau nei 1000 V įtampos įrenginiuose, privaloma naudotis dielektrinėmis pirštinėmis, dėvėti darbo drabužius ir apsauginį šalm¹

Pradedant vykdyti pirm¹j¹ operacij¹ abu perjungimuose dalyvaujantys asmenys atvyksta į reikiam¹ viet¹, patikrina ar schema atitinka duot¹ užduotį.

Atsistojus prie prijungimo, kur bus vykdoma pirmoji operacija, kontroliuojantysis garsiai ir aiškiai skaito pirmosios operacijos turinį. Vykdantysis pagal užrašus prie komutacinių aparatų įsitikina, kad yra reikiamoje vietoje, ranka paliečia komutacinio aparato valdymo įrenginį, perskaito jo operatyvinį pavadinim¹ ir pakartoja užduotį. Kontroliuojantysis žodžiais 'teisingai, vykdyti' duoda leidim¹ operacijai atlikti.

Atlikus operacij¹, kontroliuojantysis tai pažymi perjungimo lapelyje ir abu eina į viet¹ kur ir bus atliekama antroji operacija ir t.t.

Darbų vykdymo lapelis: priedas nr.4

RAA schemų perjungimai

Sudėtingų perjungimų atvejais operacijos RAA įrenginiuose vykdomos pagal iš anksto sudarytus perjungimo lapelius, kuriuose nurodytos visos operacijos tiek pirminėse, tiek ir antrinėse grandinėse bei šių operacijų seka.

Operatyviniai darbuotojai kartu su RAA darbuotojais paruošia perjungimo lapelius. Sudėtingų perjungimų nurodymus tikslingiau perduoti perjungimų lapeliuose, negu instrukcijose. Tais atvejais, kai vykdant perjungimus operacijos RAA įrenginiuose nevykdomos, perjungimo lapelius ruošia operatyviniai darbuotojai ir derina su RAA darbuotojais. Už perjungimo lapelių paruošim¹ atsako operatyviniai ir RAA darbuotojai. RAA darbuotojai privalo nedelsiant pranešti operatyviniams darbuotojams apie būtinum¹ koreguoti perjungimų lapelius po pakeitimų RAA schemose. Tokių lapelių komplektas turi būti elektrinėje pas operatyvinį darbuotoj¹, kuris tvarko šiuos įrenginius.

Pasikeitus RAA įrenginių eksploatacijos tvarkai ar metodui, apie tai įrašoma 'RAA žurnale'. Įrašų pagrindu perjungimo lapelis koreguojamas nedelsiant, o RAA instrukcijas leidžiama ištaisyti vėliau, laikinai vadovaujantis 'RAA žurnalo' įrašais.

KHE relinės apsaugos selektyvumo schema: priedas nr.5

Perjungimai avariniais atvejais

Avarijų ir sutrikimų likvidavimas elektros įrenginiuose vykdomas remiantis 'Avarijų ir sutrikimų likvidavimo instrukcija'. Visi operatyvieji perjungimai avarijų ar sutrikimų atvejais vykdomi tokiu pat nuoseklumu kaip ir normaliomis s¹lygomis. Perjungimus, kuriems nesudaryti tipiniai perjungimo lapeliai, leidžiama vykdyti be jų. Likvidavus avarij¹ ar sutrikim¹ operacijos surašomos į operatyvinį žurnal¹. Nesant ryšio su įrengimus valdančiu dispečeriu, operatyvinis personalas reikalingus perjungimus atlieka savarankiškai, vadovaudamasis 'Avarijų ir sutrikimų likvidavimo instrukcija'. Ryšiui atsistačius, apie tai. informuoja dispečerį.

Operatyviosios schemos ir schemos maketo tvarkymas

Kauno HE valdymo pulte privalo būti sudaryta ir patvirtina normalių elektrinių sujungimų operatyvinė schema. Ši¹ schem¹ reikia peržiūrėti ne rečiau kaip kart¹ per metus. Normalūs atjungimai—schemos makete (atitinkantys patvirtint¹ operatyvi¹j¹ schem¹) žymimi visų komutacinių aparatų padėtis, sujungtus ar uždėtus įžemyklius.

Įjungtus ar uždėtus įžemiklius operatyvinis personalas pažymi operatyviniame žurnale. Perduodant pamain¹, jame turi būti pažymėti visi schemos nukrypimai nuo normalios (išjungtų, įjungtų komutacinių aparatų padėtys, uždėti įžemikliai, RAA pakeitimai). Kaip savistovų dokument¹ operatyviniam personalui leidžiama naudoti kompiuterinź mnemo schem¹. Kompiuterinėje mnemo schemoje atliekami tokie pat žymėjimai kaip ir maketo schemoje.

4. TRANSFORMATORINĖS PASTOTĖS IR SKIRSTYKLOS.

Pastote vadinamas elektros įrenginys, kurio paskirtis transformuoti elektros energija iš vienos įtampos į kit¹ bei j¹ paskirstyti. Ji susideda iš transformatorių, skirstomųjų bei valdymo įrenginių ir pagalbinių statinių.

Transformatorinė pastotė (TP) – el. pastotė, kurioje elektros energija transformuojama iš aukštosios įtampos į žem¹j¹ ir paskirstoma žem¹ja įtampa.

Aukštinančioji transformatorinė pastotė paprastai aukština elektrinės generatorių įtamp¹ el. perdavimo linijos pradžioje.

Žeminančioji transformatorinė pastotė žemina pirminź el. tinklo įtamp¹ iki žemesnės antrinės įtampos. Žeminančiosios transformatorinės, kurios pirminź įtamp¹ transformuoja į žemesnź antrinź (iki 6-10kV) vadinamos rajoninėmis. Kitos žeminančios transformatorinės pastotės pirminź įtamp¹ (35,10,6kV) transformuoja iki vartotojų el. imtuvų įtampos (690 ,400, 230V). Didelės galios žeminančiose transformatorinėse dažnai vartojami autotransformatoriai (sumažina energijos nuostolius ir sutaupo medžiagų).

Transformatorinių pastočių įrenginiai (jėgos transformatoriai, el. skirstyklos) įrengiami lauko aikštelėse arba patalpose. 35kV pastotės dažniausi būna atviro tipo – 35kV įrengimai sumontuoti atvirame ore be jokių apsauginių apdangų. Uždaro tipo pastotės statomos rajonuose, kurių atmosfera užteršiama pelenais, nešamais iš gamyklų kaminų (pavyzdžiui, prie cemento gamyklų, elektrinių ir pan.) arba tai atvejais, kai 35kV pastotei gali būti išskirtas ribotas plotas.

Pastotės montuojamos iš atskirų įrenginių statybos vietoje, įrengiamos gatavos arba surenkamos iš gatavų blokų.

330kV transformatorių pastotės yra tikrinamos kas 2 metai; 110kV pastotės – kas 4 metai; 35kV – ne rečiau kaip kas 8 metai, nors atsižvelgiant į pastotės elektros įrenginių savybes yra tikrinamos dažniau.

Skirstyklų paskirtis – išskirstyti el. energij¹ vartotojams. Pagrindinis reikalavimas - tiekti nepertraukiam¹ elektros energij¹ vartotojams. Skirstyklos išskirsto elektros energij¹ nuo transformatorinių pastočių į 330, 110, 35, 10, 0,4kV linijas ir turi vien¹ arba kelias renkamųjų šynų sistemas arba būna be renkamųjų šynų.

Skirstykloms yra teikiama daug reikalavimų. Ilgalaikiam įrenginių darbui užtikrinti visų tipų ir įtampų skirstyklų vardiniai duomenys turi atitikti darbo s¹lygas ne tik normaliu rėžimu, bet ir trumpųjų jungimų, viršįtampių bei leistinų perkrovų atvejais. 330kV ir aukštesnės įtampos skirstyklos turi būti aprūpintos biologinėmis apsaugos priemonėmis (stacionariais ir kilnojamais ekranais) ir individualios saugos priemonėmis. 330kV ir aukštesnės įtampos skirstyklų personalas turi turėti skirstyklos teritorijos plan¹, kuriame nurodytos elektros lauko stiprumas 1,8m nuo žemės paviršiaus lygyje.

Eksploatuojant užterštos atmosferos vietose skirstyklos izoliacija turi būti stiprinama, plaunama, valoma, padengiama hidrofobinėmis pastomis. Uždarose skirstyklose įrengiama apsauga nuo dulkių ir kenksmingųjų dujų prasiskverbimo. Į uždar¹sias skirstyklas ir į komplektinių skirstyklų kameras neturi patekti gyvūnai ir paukščiai. Grindų danga turi būti tokia, kad nesudarytų cemento dulkių.

Lauko tipo kompleksinėse skirstyklose sandarinamos spintos, izoliacija padengiama hidrofobinėmis pastomis, įrengiamos automatiškai arba rankiniu būdu valdomas elektrinis šildymas ir ventiliacija. Astumai tarp medžių ir skirstyklos srovinių dalių turi būti tokie, kad neįvyktų elektros išlydžių.

6 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklose turi būti įrengtos blokuotės, neleidžiančios klaidingai operuoti skyrikliais, skirtuvais, komplektinių skirstyklų išridenamais vežimėliais ir įžeminimo peiliais. Blokavimo įrenginiai, išskyrus mechaninius, turi būti užplombuoti. Kompiuteriais valdomų įrenginių blokuotź turi užtikrinti ir programinė įranga.

6 - 10kV įtampos kompleksinėse skirstyklose turi veikti apsauga atsiradus trumpojo jungimo metu elektros lankui.

Skirstyklos, neišjungiant jų, yra apžiūrimos: kur nuolat budi darbuotojai - ne rečiau kaip kart¹ per par¹; kur nuolat budi darbuotojai išsiaiškinti iškrovoms ir vainikiniams išlydžiams - ne rečiau kaip kart¹ per mėnesį tamsiu paros metu; kur nėra nuolat budinčių darbuotojų - ne rečiau kaip kart¹ per mėnesį; ne rečiau kaip kas du kartus per metus 10/0,4kV įtampos transformatorinėse ir 10kV įtampos skirstymo punktuose, maitinančiuose pirmosios kategorijos vartotojus; kitose 10/0,4kV įtampos transformatorinėse ir skirstymo punktuose tikrinama technikos vadovo nustatyta tvarka.

5. DARBO SU AUKŠTOS ĮTAMPOS ĮRENGIMAIS YPATYBĖS. PASKYROS IR KITOS SAUGUM„ DIDINANČIOS PRIEMONĖS.

Dirbant su aukštos įtampos įrenginiais darbų saug¹ turi užtikrinti asmuo, atsakingas už darbų saug¹. Atsakingais asmenimis gali būti skiriami tik aukštos ir vidurinės kvalifikacijos žmonės.Darbai yra atliekami pagal raštinį nurodym¹, žodinį pavedim¹ ir pagal instrukcijas. Nurodymas - rašytinė užduotis būtinoms apsaugos priemonėms užtikrinti, vykdant nurodytos apimties darbus. Pavedimas - žodinė užduotis būtinoms saugos priemonėms užtikrinti vienai darbo vietai ir ne ilgesniam kaip vienai darbo dienai vykdant darbus nurodytoje apimtyje. Darbų vykdymas pagal instrukcijas - tai darbai, atliekami vadovaujantis gamintojo sudaryta techninės eksploatacijos arba darbdavio patvirtinta instrukcija, nepažeidžiant personalui privalomų įmonės saugos darbe instrukcijų.

Techninės priemonės, dirbančiųjų saugiam darbui užtikrinti, parenkamos ir numatomos atsižvelgiant į darbų, vykdomų veikiančiuose elektros įrenginiuose kategorijas:

Pirma kategorija - darbai vykdomi ant įtamp¹ turinčių srovinių dalių;

Antra kategorija - darbai vykdomi arti įtamp¹ turinčių srovinių dalių;

Trečia kategorija - darbai vykdomi, atjungus įrenginio įtampos šaltinį.

Prieš vykdant darbus ant įtamp¹ turinčių srovinių dalių yra vykdomos šios techninės priemonės:

1. Jei galima atjungiama visų gretimų el. įrenginių srovinių dalių įtampa. Nesant galimybei, šios dalys uždengiamos apsauginiais aptvarais;

2. Visų gretimų el. įrenginių elektros srovei laidūs korpusai turi būti atitverti izoliaciniais skydais arba širmomis;

3. Dirbantysis turi būti izoliuotas nuo žemės ir nuo įžemintų konstrukcijų;

4. Dirbant būtina naudoti apsaugines priemones: dielektrines pirštines, kilimėlius, kaliošus, botus; izoliuojančias lazdas, reples, pastovus, skydus, širmas; apsaugos akinius.

Vykdant darbus arti įtamp¹ turinčių srovinių dalių vykdomi tie patys reikalavimai kaip dirbant ant įtamp¹ turinčių srovinių dalių, tik turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių, įtamp¹ turinčių srovinių dalių. Tokiais atvejais yra parenkamos tokios apsauginės priemonės: izoliuojantys skydai, širmos, gaubtai.

Prieš pradedant vykdyti darbus, atjungus įtamp¹ turi būti įvykdytos šios techninės priemonės:

1. Įtampos šaltinio išjungimas;

2. Įrenginio atjungimas;

3. Užkirsti keli¹ savaiminiam arba klaidingam komutacinių aparatų įsijungimui;

4.Plakatų, draudžiančių įjungti įtamp¹ iškabinimas;

5. Įtampos nebuvimo patikrinimas;

6. Įžeminimas;

7. Darbo vietos paruošimas;

8. Leidimo plakatų iškabinimas.

6. ORO IR KABELIŲ LINIJŲ SAVYBĖS, IŠPILDYMAS IR APTARNAVIMAS. LINIJŲ REMONTO DARBAI.

Elektros linijų paskirtis yra tiekti elektros energij¹ nuo elektros energijos šaltinio iki vartotojo. Oro linijų ruožuose, kuriuose izoliacija yra teršiama, yra naudojama speciali arba sustiprinta izoliacija, o jei reikia – izoliatorius yra plaunamas ar keičiamas. Yra atliekamos periodinės ir neeilinės eksploatuojamų oro linijų apžiūros. Aukštesnės kaip 10kV įtampos oro linijos yra apžiūrimos ne rečiau kaip vien¹ kart¹ per metus, 10kV įtampos oro linijos – kart¹ per 2 metus, o 0,35kV oro linijos priklausomai nuo vietos s¹lygų, bet ne rečiau kaip kas 6 metai. Neeilinės apžiūros atliekamos išjungus linij¹ relinei apsaugai ir po stichinių reiškinių, kurie galėjo sukelti pažeidimus linijose.Oro linijos yra periodiškai apžiūrimos ir atliekami matavimai. Apžiūrų metu nustatoma:

linijų trasos būklė ir atstumai nuo laidų iki želdinių;

atramų, pamatų, laidų, trosų, izoliatorių ir armatūros būklė;

Taip pat yra prižiūrimos ir bandomos kabelinės linijos. 6 - 10kV kabeliai yra bandomi nauji ar po remonto. Transformatorių pastočių ir skirstyklų kabeliai yra bandomi ne rečiau kaip kas 8 metai, kartu remontuojant pastotes. Elektrinėse esantys kabeliai, kurie maitina pagrindinių įrenginių mechanizmus ir jungiantys atskiras skirstyklas tikrinami kas 4 metai. Skirstomųjų tinklų kabeliai maitinantys atsakingus vartotojus – kas 2 metai, o avaringi, kurie per 5 eksploatacijos metus sugenda daugiau kaip 4 kartus – kasmet.

Kabeliai yra bandomi pagal galiojančias normas. Kabeliai, kurie turi popierinź izoliacij¹ bandomi išlyginta įtampa. 10kV kabeliai prieš eksploatacij¹ yra bandomi 60kV įtampa; 10kV – po remonto ir eksploatuojant – 50kV. 6 – 10kV kabeliai ar gumine izoliacija bandomi taip pat išlyginta įtampa. 10kV kabeliai su plastmasine izoliacija yra bandomi 25kV įtampa.

Kartu apžiūrint kabelius apžiūrima ir kabelių jungimo movos, jų būklė; kabelių, apsaugotų žarnomis, antikorozinź dangos būklź. Per apžiūras pastebėti defektai yra užrašomi į žurnal¹ ir po to šalinami.

Remontas turi būti atliekamas kompleksiškai. Dirbant šiuo metodu, racionaliau naudojamas elektros linijų ir transformatorinių atjungimo laikas, sutrumpinamas energijos tiekimo vartotojų elektros įrenginiams atjungimo laikas, galima geriau organizuoti darb¹, jį mechanizuoti, padidinti darbo našum¹, sumažinti remonto savikain¹ ir užtikrinti saugaus darbo s¹lygas.

Remonto metu atliekami taip pat visi techninės priežiūros darbai, profilaktiniai bandymai ir matavimai, tikslinami ir tvirtinami techniniai dokumentai.

Kiekviename 0,35 - 10kV elektros tinklus eksploatuojančiame padalinyje sudaromi daugiamečiai 10kV linijų ir transformatorinių bei skirstomųjų punktų, taip pat 0,38kV linijų remonto planai - grafikai. Planai - grafikai sudaromi taip, kad 0,35-10kV elektros tinklai būtų remontuojami kas 12 metų, o 35kV ir aukštesnės įtampos – ne rečiau kaip kas šešeri metai.

Metiniai remonto planai sudaromi atsižvelgiant į daugiamečius remonto planus-grafikus, elektros tinklų techninź būklź, gedimų analizź ir prijungtų elektros vartotojų charakteristikas bei patikimumo kategorijas. Planuojama paprastai taip, kad atskira 10kV linija su visomis prijungtomis transformatorinėmis remontuojama tais pačiais metais. 10kV linija, kurioje numatomos didelės darbų apimtys, gali būti dalinama į atskirus remonto ruožus ir remontuojama 2 metus. Nustatant remonto darbu apimtis, taip pat reikia atsižvelgti į numatomus elektros tinklų rekonstravimo darbus ir naujiems vartotojams prijungti statytinas linijas bei transformatorines. Einamųjų metų birželio mėn. specialistai apžiūri numatomas ateinančiais metais remontuoti linijas, transformatorinės, skirstomuosius punktus ir kabelių spintas. Apžiūrų rezultatai surašomi į defektinius aktus arba remonto objekto planus.

0,35- 10kV oro linijose remonto metu atliekami šie darbai: keičiamos atramos. Statomos papildomos atramos ir ramsčiai, keičiamos atramų konstrukcijos, keičiami ir remontuojami skyrikliai ir jų pavaros, keičiami pažeisti arba neatitinkantys esamų apkrovų laidai, neizoliuoti laidai keičiami izoliuotais, perrišami ir reguliuojami laidai keičiami izoliatoriai, valomos trasos mechanizmais arba rankinėmis priemonėmis, tvarkomos sankirtos su kitomis elektros ar ryšių linijomis, upėmis, keliais, geležinkeliais bei kitais tiesiniais tvarkomi laidų sujungimai ir kontaktai, atnaujinami atramų, skyriklių bei sekcinių dėžių užrašai, plakatai, ženklai ir žymėjimai, įrengiami ar tvarkomi kiti linijų elementai, keičiami ir remontuojami įžeminimo įrenginiai, tvarkomi 0,35 kV atvadai į pastatus ir įvadines spintos, iškeliami elektros energijos apskaitos įrenginiai iš pastato vidaus į išorź, matuojamos įžeminimo varžos, matuojama grandinės ,,fazė-nulis' pilnoji varža arba trumpojo jungimo srovė .

0,35-10kV kabelių linijose remonto metu atliekami šie darbai: keičiamos ir montuojamos jungiamosios ir galinės movos; montuojami kabelių linijų intarpai; keičiami netinkami toliau eksploatuoti kabelių linijų ruožai; keičiami pasenź arba neatitinkantys apkrovų kabeliai; keičiami vertikaliai nutiesti su nusausėjusia izoliacija kabeliai; montuojami viršįtampių ribotuvai; dažomi metaliniai kabelių šarvai ir kabelius laikančios konstrukcijos nedegiais antikoroziniais lakais kabelių patalpose (rūsiuose, tuneliuose, kanaluose, kolektoriuose, šachtose); remontuojami kabelių statiniai (tuneliai, kanalai, šuliniai, prie duobės ir pan.); keičiami ir remontuojami 0,35 kV skirstomieji punktai (perjungimo punktai, kabelių spintos); įrengiami arba remontuojami kabelių apsaugos nuo elektrokorozijos įrenginiai; tvarkomi kabelių trasų ženklai.

Remont¹ gali atlikti ir rangos organizacija, turinti leidim¹ atitinkamai veiklai. Šiuo atveju remonto kokybź kontroliuoja už remontuojamų elektros tinklų eksploatavim¹ atsakingi darbuotojai.Visi elektros linijų remonto darbai, apžiūros, aptarnavimas, bandymai, matavimai yra atliekami siekiant užtikrinti linijos ilgaamžiškum¹ bei elektros energijos tiekim¹ vartotojams.

7. ELEKTROS TINKLO APSAUGOS IR AUTOMATIKA

Saugikliai yra paprasčiausi elektrinės grandinės apsaugos įrengimai. Jų pagrindinis elementas yra tirpukas, kuris, srūvant juo didelėms srovėms, viršijančioms nominalinź saugomos grandinės srovź, ištirpsta ir nutraukia grandinź. Pagal savo konstrukcij¹ saugikliai skirstomi į kamštinius, plokštinius ir vamzdinius.

Kamštiniai saugikliai sudaryli iš patronų, savo sandara analoginių elektros lempų patronams, ir įsukamų saugiklių. Jie gaminami trejopų gabaritų: maži, vidutiniai ir dideli. Maži kamštiniai saugikliai (smulkaus sriegio) yra skiriami nuo 4 iki 10A srovėms, kai įtampa 250V. Vidutiniai (normalaus sriegio) gaminami nuo 6 iki 25A srovėms, kai įtampa iki 500V

Plokštiniai saugikliai sudaryti iš kontaktinių stovelių komplekto ir cinkinio tirpuko.

Vamzdiniuose saugikliuose tirpukas yra įdėtas į išardom¹ patron¹. Patronas gaminamas iš fibrininio vamzdelio su galinėmis apkabomis, kurios saugikliuose iki 60A turi cilindrines kontaktines dalis, o saugikliuose 100 ir daugiau A — plokščius kontaktus, panašius į kontaktinius peilius. Į patrono vidų įdedamas cinko tirpukas. Saugiklio tirpuko lydymosi laikas iš esmės kinta, kintant srovės dydžiui. Dėl to saugikliais mašinas galima apsaugoti tik nuo didelių perkrovimų ir trumpo sujungimo srovių. Nuo nedidelių, bet ilgalaikių perkrovimų, kurie taip pat blogai veikia elektros variklius, turi būti imamasi kitokiu apsaugos priemonių, pvz. relės.

Elektros tinklų linijoms bei įrengimams apsaugoti nuo neleistinų darbo režimų ir avarijų naudojama relinė apsauga (RA).

Relės vartojamos įvairiose automatinio valdymo, kontrolės ir apsaugos schemose. Jos automatiškai atlieka visus reikalingus perjungimus elektrinėse grandinėse, kintant kontroliuojamam dydžiui, kurį pagauna relės priėmimo organas.

Relės skirstomos į elektrines, kai kontroliuojamieji parametrai yra elektriniai dydžiai: srovė, įtampa, galingumas ir kt., ir neelektrines, kuriomis kontroliuojami neelektriniai dydžiai: slėgimas, temperatūra, drėgnumas, lygis ir pan. Iš neelektrinių relių daugiausia vartojamos šiluminės relės.

Visų tipų relių pagrindiniai parametrai yra jautrumas, eigos pradžios ir grįžimo dydžiai, grįžimo koeficientas, sustiprinimo koeficientas, relės paveikimo laikas.

Relės jautrumas – tai sugebėjimas reaguoti į kontroliuojamo parametro nukrypim¹ nuo normalaus tos relės dydžio. Atsiradus gedimui tinkle ar įrenginyje, priklausomai nuo gedimo parametrų, įrenginys išjungiamas iš karto arba po laiko išlaikymo prieš tai signalizuojant apie gedim¹.

. Įrenginiams apsaugoti naudojamų relinių apsaugų tipai:

Dujinė apsauga;

Diferencinė apsauga;

Maksimalios srovės apsauga;

Perkrovimo apsauga;

Apsauga nuo perkaitinimo;

Apsauga nuo alyvos lygio sumažėjimo;

Minimalios įtampos apsauga;

Atkirta;

Apsauga nuo įžemėjimo;

Aukšto dažnio apsauga (naudojama ryšių linijų apsaugai);

11. Distancinė apsauga.

Dujinė apsauga: yra naudojama galios transformatorių apsaugai. Apsauga veikia esant bet kokiam vidiniam transformatoriaus gedimui, kurį lydi dujų išsiskyrimas arba alyvos lygio sumažėjimas transformatoriaus bake. Dujinė apsauga turi du elementus: signalinį ir atjungiantį.

Signalinis elementas veikia išsiskiriant iš alyvos orui arba esant gedimui, prie kurio silpnai išsiskiria dujos.

Atjungiantysis elementas veikia sumažėjus alyvos lygiui transformatoriuje arba dėl stipraus dujų išsiskyrimo, tekant alyvai stipriu srautu iš bako į konservatorių.

Diferencinė apsauga: veikia įvykus gedimui transformatoriaus viduje arba tarp prijungimo laidų nuo šynų į transformatoriaus pusź.

Maksimalios srovės apsauga: saugo transformatorių nuo išorinių trumpųjų jungimų ir rezervuoja diferencinź apsaug¹. Naudojama ir elektros linijų apsaugai. Veikia su laiko išlaikymu.

Perkrovimo apsauga: veikia apkrovus transformatorių 1,03In srove arba alyvai pasiekus 65C temperatūr¹ ir su laiko išlaikymu įjungiamas transformatoriaus apipūtimas.

Apsauga nuo perkaitinimo: suveikia į signal¹ įkaitus transformatoriaus alyvai iki 90C ir į dispečerinź paduodamas signalas.

Apsauga nuo alyvos lygio sumažėjimo: suveikia pažemėjus alyvos lygiui transformatoriaus konservatoriuje žemiau ribos alyvos lygio.

Atkirta: saugo linijas nuo trifazių trumpųjų jungimo srovių ir veikia jungtuvo atjungim¹. Atkirta veikia be laiko išlaikymo.

Distancinė apsauga: kaip ir atkirta saugo linijas nuo trumpųjų jungimų, bet ji nustatoma pagal linijos varž¹ ir skirstoma į tris zonas, kurių veikimo laikas skirtingas. Tai leidžia antrai ir trečiai zonai saugoti ne tik vis¹ linij¹, bet ir rezervuoti sekančias pastotės apsaugas, nes galima pasiekti selektyvum¹ pagal laik¹. Distancinės apsaugos pirmas ir antras laiptai yra kryptiniai, nereaguoja į trumpus jungimus vykstančius kitose zonose.

Sparčiai besivystant mikroprocesoriniai technikai vietoj NVS šalyse pagamintų relių naudojamos naujausios užsienietiškos relės. Viena užsienietiška relė (SEL) vykdo tiek funkcijų kiek atliktų 10 ir daugiau NVS šalyse pagamintos relės. SEL apsaugas valdo kompiuteriai, tai labai palengvina dispečerio bei budinčio operatyvinio personalo darb¹. Pati sistema gali surasti gedimus bei jų išvengti. Visi atjungimai bei perjungimai atliekami naudojant kompiuterizuot¹ technik¹ bei automatik¹.

Visa tai leidžia užtikrinti nepertraukiam¹ kokybiškos elektros tiekim¹ vartotojui.

8. DISPEČERINIS VALDYMAS. TELEMECHANIKOS PANAUDOJIMAS. KOMPIUTERIŲ PANAUDOJIMAS ELEKTROS GAMYBOJE, PASKIRSTYME IR APSKAITOS SISTEMOSE.

Dispečerinis valdymas užtikrina pastočių elektros energijos tiekim¹ vartotojams ir atlieka operatyvinius perjungimus. Prižiūri, kad elektros energija atitiktų galiojančių standartų reikalavimus; kad pastoviai būtų tiekiama el. energija ir kad darbuotojai galėtų saugiai dirbti gedimų vietose (operatyviniai perjungimai).

CDT yra operatyviai pavaldi vyriausiajai dispečerinei tarnybai (VDT). CDT yra operatyvinė ir rėžimų grupės. Tarnybai vadovauja viršininkas. Rėžimų grupės darb¹ organizuoja ir vadovauja jai viršininko pavaduotojas, o nesant viršininkui, jis vadovauja visam tarnybos darbui.

Visos rajonų dispečerinės tarnybos (SDT) yra operatyviai pavaldžios CDT. Įvykus gedimui elektros sistemoje SDT dispečeris – vadovas siunčia operatyvinź išvažiuojam¹j¹ brigad¹ (OIB) į gedimo viet¹. SDT dispečeriui – vadovui operatyviniais klausimais vadovauja CDT viršininkas, o režiminiais klausimais CDT viršininko pavaduotojas.

Telemechanika yra naudojama visose 330, 110, 35 ir 10kV pastotėse. Valdymui ir signalizavimui yra naudojamos įvairios aparatūros. Vis¹ informacij¹ apie elektros įrenginių darb¹ surenka kompiuteriai. Kompiuterių surinkta informacija naudojasi 330kV pastotės dispečeriai ir perduoda į AB “Lietuvos energija” VDT dispečerinź. Įmonei reikalinga informacija gr¹žinama į kompiuterinį tinkl¹ vadovų informavimui.

Kauno elektrinėje pagrindiniai įrenginiai valdomi iš valdymo pultų, kuriuose įrengti kontrolės matavimo prietaisai, valdymo raktai, signalizacijos švieslentės. Elektrinėje įrengta kompiuterinė informacinė valdymo sistema, kuri suteikia galimybź stebėti bei registruoti termofikacinio vandens, pramoninio garo, gamybinio vandens bei kitus parametrus. Naudojantis užregistruotais duomenimis, daromos įvairios elektrinės darbo režimų analizės, atliekama komercinė apskaita. Šiuo metu, naudojant kompiuterinź informacinź valdymo sistem¹, galima valdyti 110kW jungtuvus, iš dalies valdyti elektrodinį katil¹, matyti pagrindinius Petrašiūnų elektrinės termofikacinio vandens bei garo parametrus ir kt. Kompiuteriai elektrinėje taip pat naudojami buhalterinėje apskaitoje, atsiskaitymo operacijose su bankais, medžiagų ir pagrindinių priemonių apskaitoje, energijos realizavime.

9. ELEKTROS ENERGIJOS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS ELEKTRINĖJE. APSKAITOS PRIETAISAI,SKAITIKLIŲ PRIJUNGIMO IR EKSPLOATAVIMO TVARKA.

HE pagaminam¹ ir parduodam¹ energijos kiekį parodo skaitikliai, pagal kuriuos HE sužino kiek elektros energijos buvo pagaminta ir kiek pateikta vartotojams. Palyginus pateiktos elektros energijos kiekį ir sum¹, kuri¹ vartotojai yra sumokėjź už j¹, yra išieškomos skolos iš vartotojų, kurie laiku nesumoka už sunaudot¹ energij¹. Skolininkams gali būti atjungtas arba apribotas energijos tiekimas, o vartotojams, neteisėtai naudojantiems el. energij¹ yra surašomi aktai ir skiriamos baudos. Elektros energijos apskaita skirstoma į komercinź apskait¹ ir techninź apskait¹ atskiriems technologiniams procesams pramonėje, daug energijos reikalaujantiems agregatams, kiek elektros energijos sunaudojama produkcijos vienetui nustatyti, kiek atleidžiama negamybiniams reikalams ir pan. Kai reikia nustatyti vidutinį už tam tikr¹ laik¹ galios koeficient¹, vedama ne tik aktyviosios, bet ir reaktyviosios energijos apskaita. Aktyviosios energijos skaitikliai atsiskaitymui su vartotojais už sunaudot¹ elektros energij¹ turi būti pastatyti:

a) elektrinėje ar pastotėje ant linijos, jei ta linija maitinamas vienas vartotojas, savistoviai atsiskait¹s už elektros energij¹ su energija tiekiančia organizacija;

b) elektros perdavimo linijos įvade (priimamajame gale) į vartotojo pastotź, jei nėra ryšio maitinimo įtampa su energosistemos ar kito vartotojo pastote;

c) vartotojo pastotės transformatorių ankštesniosios įtampos pusėje, jei iš šios pastotės maitinami kitų vartotojų srovės ėmėjai arba yra ryšys maitinančia įtampa tarp šios pastotės ir kito vartotojo pastotės;

d) transformatorių žemesniosios įtampos pusėje, jei jie aukštosios įtampos pusėje prijungti per galios skyriklius arba per skyriklius ir tirpiuosius saugiklius (be srovės transformatorių);

e) gyvenamuose namuose skaitikliai statomi paprastai kiekvienam butui.

Reaktyviosios energijos skaitikliai statomi pas pramoninius vartotojus, kurie atsiskaito už elektros energija pagal dvilaipsnį tarif¹, ten pat, kur ir aktyviosios energijos skaitikliai (gali būti tas pats skaitiklis skaičiuojantis ir aktyvi¹, ir reaktyvi¹ energijas), pagal kuriuos atsiskaitoma už elektros energij¹; be to, ant kondensatorių baterijų 100kVA ir didesnio galingumo, sinchroniniu kompensatorių ir sinchroninių elektros varikliu prijungimų.

Teritorijos kontrolieriaus pagrindinė užduotis rūpintis skaitiklių parodymų tikrinimu bei tikslinimu, tuo tarpu inspektorių – rūpintis skaitiklių techninź būkle.

Visi skaitikliai turi būti apžiūrimi kart¹ per metus, o keičiami: kart¹ per 16 metų - vienfaziai, kart¹ per 8 metus - trifaziai. Kiekvienas atsiskaitomasis skaitiklis ant sraigtų, tvirtinančių skaitiklio gaubt¹, turi turėti plombas su valstybinio patikrinimo įspaudu, o ant gnybtų dėžutės – energija tiekiančios organizacijos plomba. Ant naujai statomų skaitiklių turi būti valstybinio patikrinimo plombos, uždėtos ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesiu.

Trifazės srovės aktyviosios ir reaktyviosios energijos apskaitai turi būti naudojami trifaziai skaitikliai. Norint tapti elektros energijos vartotoju reikia sudaryti sutartį su AB “Lietuvos energija” arba su jos filialu. Sutartimi yra apibrėžiamos tiekėjo ir vartotojo teises bei pareigos, atsiskaitymo už el. energij¹ tvarka ir kitos s¹lygas.

Visi el. energijos vartotojai suskirstyti į tris grupes:

1.Pirmos grupės vartotojai – gyventojai, vartojantys el. energij¹ gyvenamuosiuose namuose, ūkiniuose pastatuose, butuose, bendrabučiuose, vasarnamiuose, sodų sklypuose, garažuose asmeniniams automobiliams;

2.Antros grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmos grupės vartotojus), kurių leistinoji naudoti galia yra iki 30kV;

3.Trečios grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmos ir antros grupės vartotojus), kurių leistinoji naudoti galia yra virš 30kV;

Elektros energijos apskaitos prietaisus (el. skaitiklius, matavimo sistemas) tiekėjas turi įrengti kiekvienam vartotojui. Juos prižiūri, keičia arba taiso tiekėjas savo lėšomis.

11. APSAUGINIAI ĮŽEMINIMAI, ĮŽEMINTUVŲ ĮRENGIMAS IR APTARNAVIMAS. ELEKTROS SAUGA ELEKTRINĖJE.

Visos metalinėselektros įrenginių dalys,kuriuose pažeidus izoliacij¹ gali atsirasti įtampa ir dėl kurios gali nukentėti žmonės, sutrikti darbo režimas arba sugesti įrenginiai, turi buti įžemintos. Visi elektros įrenginiai arba jų elemntai , kuriuos reikia įžeminti , turi būti prijungtos prie įžemintuvo atskirais įžeminimo laidininkais. Neleidžiama įrenginių į įžeminimo grandinź įjungti nuosekliai .

Įžeminimo magistralės ir laidininkai prie požeminių įžemintuvo dalių (įžeminimo kontūro, įžeminimo konstrukcijų) turi būti privirinami. Įžemintuvo elementams iš spalvotųjų arba jais perdengtų metalų sujungti turi būti naudojamos jungtys. Įžeminimo laidininkai prie aparatų, elektros mašinų korpusų, elektros konstrukcijų ir kt. Gali būti patvirtintinami, priveržiami varztais arba įpresuojami.

Atvirai nutiesti įžeminimo laidinikai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Naujai montuojant arba perdažant, juos reikia nudažyti geltona, žalia, spalva. Kontruoliuojant įžeminimo įrenginius reikia:

-išmatuoti įžeminimo įrenginių varža paga 5.11.6 p. Reikalavimus;

-elektros įrenginio remonto metu, bet ne rečiua kaip kas 12 metų, pasirinktinai atkasti grunt¹ ir apžiūrėti žemėje esančius įžemintuvo elementus ir jų sujungimus, taip pat nustatyti, ar yra grandinė tarp įžeminamų įrenginių ir įžemintuvo elementus ir jų sujungimus, taip pat nustatyti, ar yra grandinė tarp įžeminamų įrenginių ir įžemintuvo, tarp dirbtinių ir natūraliųjų įžemintuvų, patikrinti juos jungiančių laidininkų būklź;

-ne rečiau kaip kas šešeri metai iki 1000 V įtampos įrenginiuose patikrinti grandinės “fazė- nulis” piln¹j¹ varž¹ arba trumpojo jungimo srovź;

-elektros įrenginio remonto rekuomenduojama išmatuoti prisilietimo įtamp¹.

Įžemintoji varža turi būti matuojama:

-Elektrinėse, pastotėse ir oro linijose, sumontavus, rekonstravus ir suremontavus įžemintuvus;

-Pastebėjus 110 kV ir aukštesnėe įtampos oro linijų su su saugos trosais atramose išlydžių žymes arba elektros lanko suardytus izoliatorius;

-35 kV žemesnės įtampos oro linijose prie atramų su skyrikliais- ne rečiau kaip kas dvylika metų;

-10 kV ir žemesnės įtampos transformatorinėse ir oro linijose prie atramų su viršįtampių ribotuvais ir pakartotinu nulinio laido įžeminimu – ne rečiau kaip kas dvylika metų;

-visų įtampų oro linijose, einančiose per gyvenamasias vietoves, kuriuose chemiškai agresyvus gruntas ir didelė jo savitoji varža, pasirinktinai 2% gelžbetoninių ir metalinių atramų- nerečiau kaip kas 12 metų.

10 kV ir žemesnės įtampos transformatorinėse ir oro linijose prie atramų su viršįtampių ribotuvais ir pakartotiniu nulinio laido įžeminimu- ne rečiau kaip kas 12 metų.

Atkasant grunt¹ pasirinktinai, reikia tikrinti 2% oro linijų įžemintų atramų įžemintuvus pagal 5,11,5 p. Reikalavimus. Oro linijų atramų įžemintuvus, atkasant grunt¹ ruožuose, kur intesyvi korozija, technikos vadovo nurodymu reikia tikrinti daržniau.