KÜNZEL DUJŲ GENERACIJOS principu veikiančio kieto kuro katilo

NAUDOJIMO

ir montavimo instrukcija

TURINYS

INSTRUKCIJA..…………….…3

Pristatymas.…..…………….….3

Komplektacija.……………….3

Montavimas..…………….3

Tinkamas kuras…………….…..3

Prijungimas prie kamino……………..…. 3

Šildymo sistemos pajungimas..…………….….4

Įkrovos durelės………….…….…………….…4

Pirminis utkūrimas…………… 4

Turbodegtuvo sandarumo patikrinimas.……………..…..6

Kasdieninis kūrenimas..………………..6

Degtuvo paruošimas darbui.…………….. . 6

Mediena …………..……………7

Prietiūra ir aptarnavimas……………..…..7

1.13.1. Valymas vieną kartą per dieną..……………7

1.13.2. Papildomas valymas vieną kartą per savaitꅅ………. 7

1.13.3. Papildomas valymas kartą per mėnesį.……………..7

1.13.4. Papildomas valymas 4 kartus per metus.……………..8

1.13.5. Ventiliatorius……………..8

Ką daryti gedimų atveju………….…………… 8

Malkų šildymo sistema.……………. 10

Katilo ir šilumos akumuliatoriaus apskaičiavimai …………………………..…….10

Apskaičiavimų pavyzdtiai……………..…11

Šildymo katilo kontūras……………….…………….……13

Šilumos akumuliatorius………………14

Šilumos vartotojai.……………..14

Kaip išvengti degimo tuštumos

Šildymo pajungimas

Utdara šildymo sistema………………16

Atvira šildymo sistema……………..16

Emisijos matavimai

KÜnzel temomix ventilis.…………….18

katilo HV tipinis valdymo pultas…………………………………………….20

Instrukcija

Pristatymas

KÜNZEL kieto kuro katilas yra padengtas vidutinio saugumo polietileno plėve ir pristatomas ant vienkartinio medinio padėklo kartu su katilo valdymo pultu.

Komplektacija

Kuro katilas komplektuojamas kartu su:

garantiniu raštu;

krosnies tarstekliu;

valymo šepečiu;

Montavimas

KÜNZEL dujų generacijos principu veikiantis kieto kuro katilas atitinka tarptautinį standartą DIN K 2106/90 bei BImSchV. KÜNZEL kieto kuro katilai sertifikuoti Lietuvoje ir jiems suteiktas SPSC-1662 tenklinimas.

Katilą montuoti gali tik profesionalus šildymo sistemų specialistas. Elektros prijungimą taip pat turi atlikti specialistas. Yra numatyta naudoti FI jungiklį. Katilui reikia naudoti tik karštį išlaikantį silikono kabelį! Nenaudoti plastmasinio (PVC) kabelio.

KÜNZEL katilą reikia pajungti tik kartu su paduodamo į katilą vandens temperatūros paaukštinimo prietaisu, kuris nustato vandens temperatūrą matdaug 60⁰C (KÜNZEL Thermomix ventilis Art. Nr. 150218). Utdarai šildymo sistemai montuojamas apsauginis vottuvas, veikiantis nuo 95⁰C (pvz., KÜNZEL Art. Nr. 170212). Apsauginis termovottuvas turi būti pajungtas į šalto vandens liniją, apsaugant šilumokaitį nuo perkaitimo. Turi būti nustatytas pastovus, ne matesnis nei 2 barai vandens spaudimas. Padavimo į apsauginį termovottuvą vandens linija bei išeinanti iš termovottuvo linija, visada turi būti atidarytos. Vamzdtio skersmuo turi būti DN 15.

Jeigu išeinančio vandens temperatūra artėja prie 100⁰C, reikia utgesint katilą ir apie tai pranešti katilą montavusiai įmonei.

Būtina laikytis Lietuvoje veikiančių priešgaisrinių ir statybos normatyvų (Vokietijoje – EN303). Nurodymai dėl valdymo pulto montavimo ir aptarnavimo yra aprašyti instrukcijoje.

Tinkamas kuras

KÜNZEL kieto kuro katilas yra kūrenamas tik kietu kuru – sausomis malkomis, pjuvenų briketais. Netinka drotlės ir medienos pjuvenos. Griettai draudtiama deginti chemiškai apdorotą medieną.

Prijungimas prie kamino

KÜNZEL kieto kuro katilas yra įrengtas su traukos ribotuvu, todėl jį reikia montuoti tiesiai prie kamino. Traukos ribotuvas turi būti nustatytas taip, kad trauka būtų nuo 10 iki 18 Pa.

Jeigu kamine yra labai didelė trauka, tam, kad nebūtų pertengtos 18 Pa ribos, reikalingas antras traukos ribotuvas. Jį reikia įsigyti atskirai. Jeigu dujų išvedimui naudojamas galinis ribotuvas, tai antras ribotuvas gali būti montuojamas laisvame dūmtakio šone.

Dūmų prievamzdis į kaminą gali būti montuojamas taip, kad kamino prijungimas patalpoje galimas iš trijų pusių.

Dūmtraukis iki kamino turi būti trumpas, pagal galimybę be išlenkimų ir sumontuotas kylančiai. Įvedimas į kaminą turi būti apvalus, tam kad dūmai galėtų lengvai kilti į viršų. Tai nurodo DIN 4705.

Atkreipkite dėmesį, kad kaminas būtų apskaičiuotas ne tik nominaliam apkrovimui, bet ir su pakankamu rezervu. Negalima, kad apskaičiuotas kamino skersmuo būtų matesnis ut katilo dūmtraukio skersmenį.

Šildymo sistemos pajungimas

Norint išvengti eksploatacijos sutrikimų, šildymo pajungimą siūloma atlikti pagal KÜNZEL išduotas įrengimo schemas.

Įkrovos durelės

Įkrovos durelės atidaromos dviejų svertų pagalba. Visų pirma reikia pakelti traukos sklendės svertą (1) ir ištraukti ją iki galo. Tokioje padėtyje jis utsifiksuoja. Paskui yra nuspaudtiama įkrovos durelių rankena ir durelės atidaromos. Durelės fiksuojasi ant apsauginio kablio (2), kuris yra durelių galinės dalies dešinėje pusėje. Pakėlus kablį galima dureles pilnai atidaryti. Dėmesio! Įkrovos dureles galima atverti tik tada, kai atidaryta traukos sklendė.

Po krosnies utpildymo, įkrovos dureles reikia utdaryti, bet apsauginio kablio nereikia specialiai spausti. Po to reikia pakelti traukos sklendės svertą ir iki galo įstumti į vidų. Tada nuspausti rankeną į apačią, kol ji sustos. Jeigu rankena nėra iki galo nuspausta, negali įsijungti oro ventiliatorius, kadangi neįsijungia ventiliatoriaus blokavimo jungiklis.

(Brėt. 1Įkrovos durelių utdarymas)

Pirminis utkūrimas:

1. Pakėlimo kablys

2. Valdymo pultas termosensoriniame apvalkale

3. Valdymo pultas

4. Įkrovos durelių sklendė

5. Įkrovos kamera

6. Turbodiskas

7. Oro padavimo ventiliatorius

8. Pirminis oro purkštuvas (skirstytuvas)

9. Oro pasiskirstymo dėtė (utsidaranti)

10. Antrinis oro purkštuvas (skirstytuvas)

11. Degimo kamera (peleninė)

12. Apsauginis šilumokaitis

13. Utpakalinis dūmtraukio valymo dangtelis

14. Dūminių dujų dėtė su traukos reguliatoriumi

15. Dūmų sklendė

16. Degtuvo viršutinė plokštė

17. Sūkurinė kamera

18. Degtuvo pagrindas

(Brėt. 2 Katilo dalys)

Prieš pirmą utkūrimą reikia įdėmiai perskaityti šią bei valdymo pulto instrukcijas. Dėmesio! Degtuvo keramikinės detalės ruošimo procese yra sukaupusios drėgmę, kuri dėl didelio tvirtumo sunkiai ir lėtai pašalinama. Todėl pirmo pakūrimo metu dėl stiprios ugnies intensyviai išsiskiriantys garai gali suskaldyti keramines dalis.

Pirmą kartą krosnis kūrenama tokia tvarka: utkūrimas atliekamas taip pat, kaip aprašyta skyriuje „Kasdieninis kūrenimas“ iki 3 punkto. Tada ugnis turi būti utdegta pelenų rezervuare (apatinėje kameroje). Po to, atidarius traukos sklendę ir, išjungus ventiliatorių, ugnį deginti apie 20 minučių, kūrenant smulkiom malkom. Po to būtina apie 2 valandų ilgumo pertrauka, tam, kad galėtų išsklaidyti garai. Šį procesą reiktų pakartoti matiausiai 2 kartus, tik po to katilą galima kūrenti normaliu retimu.

Norint apsaugoti degtuvą, tokia tvarka katilą reikia kūrenti ir po to, kai jis buvo ilgai nenaudojamas, pvz., po vasaros sezono.

Dėmesio! Pirmo kūrenimo metu pelenų rezervuaro apačia gali intensyviai aprasoti. Po kitų kartų to atsitikti neturėtų.

(Brėt. 3 Turbodegtuvas)

1.9. Turbodegtuvo sandarumo patikrinimas

Tam, kad KÜNZEL kieto kuro katilas degtų optimaliai, būtina, kad turbodegtuvas būtų sandarus. Degtuvo nesandarumas gali atsirasti dėl kelių prietasčių. Iš fabriko pristatytas degtuvas visada yra nesandarus todėl, kad degtuvo siūlėse dar nėra pelenų. Šis nesandarumas pašalinamas per pirmas kūrenimo valandas. Kita nesandarumo prietastis - susijusi su transportavimu, todėl naudinga prieš pirmą kūrenimą patikrinti degtuvo padėtį. Visų pirma reikia atjungti turbodiską. Tada nukelti degtuvo viršutinės plokštės dalis. Patikrinti degtuvo pagrindą. Reiktų patikrinti, ar pagrindas yra pilnai prigludęs prie katilo sienos. Jeigu taip nėra, degtuvo pagrindą reikia patraukti į priekį. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad į dvi dalis padalintos apatinės plokštės utpakalinė dalis kartu bus patraukta į priekį tam, kad tarp dalių neatsirastų plyšys. Tada ant degtuvo pagrindo reikia atgal sudėti degtuvo viršutinės plokštės segmentus. Viršutinė plokštė taip pat turi būti prigludusi prie katilo priekinės sienos. Degtuvo skylės, viršutinėje ir apatinėje plokštėje, turi būti viena virš kitos! Dedant į vietą plokštės dalis, gali atsirasti nedidelis plyšys tarp viršutinės ir apatinės plokštės. Šis plyšys degimo neįtakoja, nes jis prisipildo pelenais. Po to turbodiskas įstatomas į viršutinės plokštės degtuvo angą. Dabar degtuvas yra paruoštas naudojimui.

1.10. Kasdieninis kūrenimas

1. Įkrova išvaloma nuo pelenų turbodisko srityje. Likusieji pelenai palengvina degimą, todėl jie šalinami tik tada, kai sluoksnis yra apie 2-3 cm. Taip pat visą laiką utpildymo erdvėje turi likti nedidelis kiekis pelenų. Valant reikia pakelti turbodiską ir pelenus sustumti į sūkurinę degimo kamerą. Nebadyti kiaurai! Taip galima sugadinti! Pelenų iš utpildymo kameros negalima valyti dulkių siurbliu, nes joje gali susikaupti tarijos.

2. Išimkite peleninę ir iššluokite degimo kameros plyteles, pašalinkite pelenus iš galinės dalies. Šiems darbams galima naudoti dulkių siurblį. Priklausomai nuo medienos rūšies , peleninę valyti kas 4-7 dienas.

3. Įdėkite peleninę ir įstumkite iki galo.

4. Įdėkite popieriaus ir nedaug sausų, smulkių malkų virš turbodisko ir utkurkite. Lėtai pridėkite daugiau smulkių malkų.

5. Laikykite utdarytas įkrovos dureles ir atidarytas peleninės dureles, leiskite ugniai degti ir kada būtina, dėkite smulkias malkas.

6. Kai po 10-15 min. susidaro pakankamas tarijų kiekis, tuomet anglis reikia tolygiai paskirstyti ir įdėti nedideles malkas. Tada utdarykite įkrovos dureles bei traukos sklendę ir valdymo pulte nuspauskite mygtuką START. Greitai degimo kameroje turi atsirasti medtio dujų liepsna.

7. Matdaug po 15 min. atsiranda pakankamas tarijų kiekis (turbodegtuvas turi būti pridengtas tarijomis). Tada reikia į įkrovą pridėti smulkių malkų arba pjuvenų briketų pagal poreikį.

8. Malkos turi būti apie 50 cm ilgio, maksimalus skersmuo – 20 cm, turi būti matiausiai vieną kartą perskeltos. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad malkos būtų sudėtos glaustai, ir kad tarp jų nebūtų plyšių, nes priešingu atveju degimas bus neefektyvus ir katilas negalės dirbti visu pajėgumu.

9. Jeigu baigiant degti įkrovoje yra pakankamai tarijų pakartotinam utdegimui, tai pakanka tarijas pastumti į kraštą, išvalyti turbodisko sritį nuo pelenų, tam kad dujos galėtų laisvai judėti, ir ištuštinti pelenų rezervuarą.

10. Galiausiai smulkias malkas vėl sukrauti ant anglies likučių, įkurti ugnį ir kūrenti kaip aprašyta aukščiau.

1.11. Degtuvo paruošimas darbui

KÜNZEL kieto kuro šildymo katilas – tai moderniausia technika, kūrenama mediena arba pjuvenų briketais.

Degimas įvyksta 2 fazėm.

1. Įkrovoje malkos yra sudeginamos kaip ir kituose šildymo katiluose. Dujose, kurios išsiskiria degant, yra didelis kiekis nesudegintų sudėtinių dalių. Viena iš jų – derva. Sudeginus 1 kg malkų, atsiranda apie 170 g dervos. Jeigu derva būtų deginam ilgiau, katilas per trumpą laiką utsikimštų. Todėl yra sąlyga, kad katilas turi būti visą laiką kūrenamas didele liepsna, ir todėl nerekomenduojamas rusenimas. Tokį procesą galima nustatyti tada, kai yra pakankamai galingas šilumos akumuliatorius.

2. Įkrovoje ventiliatoriaus sukeliamas slėgis spaudtia dūmų dujas į apačią per įkaitusią anglį kartu su švietiu, iš anksto pašildytu oru, ir pilnai sudeginamos naujausioje BimSchV patentuotoje sūkurinėje kameroje.

Deginimo kameroje per atvertas peleninės dureles matoma liepsna yra švari dujų liepsna melsvai geltonos spalvos.

Dėmesio!: Kiekvieną kartą atidarant įkrovos dureles, reikia pilnai atidaryti ir fiksuoti traukos sklendę ir utdaryti peleninės dureles, kad neitų dūmai į išorę.

1.12. Mediena

Mediena yra atsinaujinantis kuras, kuris deginamas išskiria tiek anglies dioksido, kiek medis yra sukaupęs per visą augimo laiką. Be anglies dioksido augimui reikalingi t.p. vanduo ir saulės šviesa, taigi, medienoje yra akumuliuota saulės energija

Nukirstame medyje yra apie 60% vandens, todėl jis nėra tinkamas deginimui. Norint naudoti kurui, medieną reikia išdtiovinti, kad vandens liktų apie 20%. Likus didesniam kiekiui – sunaudojama daugiau kuro (vandens kiekis 45% = dvigubas sunaudojimas

Norint, kad mediena gerai išdtiūtu, ją reikia sandėliuoti matdaug 2 metus. Be to, malkos turi būti gerai vėdinamos. Suskaldyta mediena dtiūna geriau. Kelis mėnesius prieš kūrenimą malkas reikia laikyti sausoje vietoje.

Pjuvenų briketai – labai tinkamas kuras, nes juose yra tik 2-6% drėgmės!

1.13.Prietiūra ir aptarnavimas

Kaip ir visiem techniniams prietaisams, taip ir kieto kuro katilui yra būtina reguliari prietiūra ir aptarnavimas. Kai kurias aptarnavimo operacijas reikia atlikti datniau, kai kurias rečiau – tam nustatyti aptarnavimo datnumo intervalai. Išsamų aptarnavimą reiktų atlikti po to, kai katilas ilgą laiką nebuvo kūrenamas, pvz., po vasaros sezono.

1.13.1. Valymas vieną kartą per dieną

Kiekvieną dieną prieš kūrenimą reikia išvalyti likusius pelenus. Nukelkite turbodiską ir šluostykite pelenus su pirštine ar šepečiu per angą temyn į pelenų rezervuarą. Atkreipkite dėmesį, kad nebūtų utdengtos antrinio oro angos sūkurinėje kameroje.

Dėmesio! Pelenų ir anglies negalima priverstinai stumti per deginimo angą, nes taip galima sugadinti išėjimo vamzdį. Niekada įkrovos valymui nenaudokite dulkių siurblio, nes pelenuose gali būti susikaupusios tarijos.

Po to išimkite peleninę iš katilo ir valymo šepečiu, kuris yra krosnies komplekte, išvalykite vietą tarp briaunų. Viską baigus, galima išpilti pelenus (pelenus galima panaudoti kaip trąšą sodui) Įdėkite peleninę atgal, atkreipdami dėmesį į tai, kad ji būtų įdėta iki galo (iki atramos).

1.13.2. Papildomas valymas vieną kartą per savaitę

Vieną kartą per savaitę turi būti gerai išvalytos briaunos peleninės apačioje. Išimkite peleninę ir pašalinkite pelenus su krosnies komplekte esančiu įrankiu arba dulkių siurbliu. Įdėkite pelenų baką atgal, patikrinkite, kad jis būtų įdėtas iki galo.

1.13.3. Papildomas valymas kartą per mėnesį

Kartą per mėnesį turi būti išvaloma talpa degtuve tarp viršutinės plokštės ir temutinės degtuvo plokštės. Išimkite turbodiską ir išvalykite pelenus. Po to iš utpildymo talpos išimkite degtuvo tiedą ir viršutinės plokštės dalis. Pagrindą galima švariai išvalyti tik su skudurėliu ar dulkių siurbliu. Dėmesio! Ugniai atsparių keramikinių dalių paviršiuje gali atsirasti įskilimų, kurie atsiranda ne dėl netinkamo eksploatacijos retimo, ir kol detalė visiškai nesuskyla garantijos sąlygos netaikomos!

Baigus valyti, įdėkite atgal sūkurinę kamerą, viršutinės plokštės segmentus, degtuvo tiedą ir turbodiską. Atkreipkite dėmesį, kad viršutinė plokštė būtų prigludusi prie katilo priekinės sienos. Patartina po valymo įberti nedaug pelenų į viršutinės plokštės tarpus.

Norint patikrinti oro kanalus reikia išimti orlaidtio dangtį (nuimkite raudoną utdengimo dangtį. Tada atsukite abu varttus ir nuimkite orlaidtio dangtį). Dabar yra laisvai prieinami oro kanalai. Išvalykite nuo kanalų visus nešvarumus. Po to sumontuokite atgal oro kanalo dangtį ir persidengimo dangtelį.

1.13.4. Papildomas valymas 4 kartus per metus

Papildomai prie ankščiau aprašytų aptarnavimo darbų, išvalomas ventiliatorius. Dulkės kurios susidaro ore, su laiku padengia ventiliatoriaus sparnelius, todėl jis negali įpūsti pakankamai daug oro (tr. 1.13.5).

Išvalomas taip pat galinis kylantis dūmtraukis. Nuimkite nuo katilo galinį dekoratyvinį dangtį ir atidenkite valymo dangtelį. Dabar dūmtraukis yra atidengtas, ir jis išvalomas su šepečių, kuris yra komplekte su katilu. Po valymo utdenkite valymo dangtį ir padėkite atgal dekoratyvinį dangtį.

Išbirę pelenai susikaupia ut peleninės, todėl juos iš ten reikia pašalinti, pvz., dulkių siurbliu. Nepamirškite, kad švarus katilas yra tymiai našesnis ir dega geriau. O tai yra matesnis aplinkos teršimas, taupomas kuras o taip pat ir Jūsų pinigai.

Įkrovos ir peleninės durelių šarnyrus galima reguliuoti, norint uttikrinti durų sandarumą. Atsukus kontrolinę vertlę nuo varttų, galima išimti šarnyrus ir atsargiai patraukti į priekį dureles arba pilnai jas nukelti. Tada, kiek reikia sureguliuoti varttus ir dureles įdėti atgal. Visas judančias detales sutepti, kad jos lengvai judėtų.

1.13.5. Ventiliatorius

Dėmesio! Jeigu reikia atlikti kokius nors darbus su ventiliatoriumi, visų pirmą atjunkite tinklo įtampą!

Dulkės atsirandančios ore, utteršia oro ventiliatorių. Dulkės nusėda ant ventiliatoriaus sparnelių, ir ventiliatorius nebespėja įpūsti pakankamai daug oro. Todėl ventiliatorių būtina valyti 3 kartus per metus.

Valymui tinkamiausias - senas dantų šepetėlis. Nuimkite raudoną apsauginį dangtelį ir išvalykite sparnelius su nedideliu šepetėliu (pvz. senu dantų šepetėliu). Nubyrėjusios dulkės išsiurbiamos dulkių siurbliu.

Jeigu ventiliatorius labai nešvarus, gali reikėti nuimti ventiliatoriaus sparnelius. Norint tai padaryti reikia atsukti tvirtinimo varttus ir nuimti ventiliatorių. Tada ventiliatoriaus galinėje dalyje galima atsukti tris elektros variklio korpuso varttus ir viską išimti. Dabar ventiliatoriaus sparneliai yra laisvai prieinami iš visų pusių ir juos galima valyti.

1.14 Ką daryti gedimų atveju:

1. Utdegant:

a)     per įkrovos dureles rūksta dūmai:

traukos reguliatorius sureguliuotas taip, kad trauka yra per mata

kamino diametras yra per matas

kaminas yra per temas

kaminas yra dar šaltas, neįkaitęs

kamino vamzdis nesandarus

kamino vamzdis yra kreivas ir nėra į viršų kylančios krypties

reikia utdaryti įkrovos dureles ir atidaryti pelenų dureles

b)     nepasirodo malkų dujų liepsna, jos vietoje kyla dūmai

blogai utdarytos įkrovos durelės, neveikia ventiliatorius

malkos yra per drėgnos arba per didelės

anglies sluoksnis yra per matas

per daug medienos įkrovoje

per daug pelenų ant turbodisko ir todėl liepsna nuslopsta

utsikirtusi ventiliatoriaus sklendė

nesandari degtuvo viršutinė plokštė

c)     neveikia ventiliatorius

nėra paspaustas START mygtukas

įkrovos durelių sklendė yra neteisingoje padėtyje

2. Kūrenant:

a)     liepsna yra per mata

malkos per drėgnos

malkos per didelės

malkos sudėtos neglaustai

turbodiskas utsikimšęs pelenais

ventiliatoriaus sparneliai yra nešvarūs

ventiliatoriaus sklendė utstrigus

degtuvo paviršiaus plokštė priekinėje pusėje yra nesandari

b) liepsna atsimuša į pelenų dureles, katilas neišvysto pajėgumo

išeinančių dujų praėjimas ut peleninės ir jos apačioje yra utsikimšęs

dūmtraukis ant kamino viršaus yra utsikimšęs

kaminas yra utsikimšęs

kaminas netraukia dėl blogų oro sąlygų

c)  liepsna per didelė ir iššoka iš atvertų durelių

malkos per sausos

malkos suskaidytos į labai matus gabaliukus

talpa tarp viršutinės ir apatinės plokščių yra nešvari

ventiliatoriaus plokštumos sklendė per daug atvira

d)                katilas perkaista, temperatūra siekia 95^oC, liepsna per didelė

katilas per didelis šiai šildymo sistemai

šilumos akumuliatorius yra per matas šitai apšildymo sistemai

siurblio galingumas yra per matas

per daug malkų krosnyje

malkos per matos

pridenkite ventiliatoriaus oro angas

e)                liepsna yra tamsiai geltona, ventiliatorius įjungtas

degimo vietoje katilas yra utterštas, išvalykite ir tarp degtuvo plokščių

ventiliatoriaus oro sklendė utstrigusi

ventiliatoriaus sparneliai nešvarūs

malkose yra cheminių medtiagų

patikrinkite ventiliatoriaus darbą

f) katilo siurblys įsijungia ir išsijungia

patikrinkite, ar veikia grįttamo vandens temperatūros pamaišymo prietaisas (Thermomix)

kūrenkite katilą stipriau ir ilgiau

g)                nestabilus rusenimas

kamine per didelė trauka

nustatykite reikiamą trauką

paaukštinkite ventiliatoriaus termostato temperatūrą (tik standartiniame valdymo pulte)

MP pulte 911 utstatykite ventiliatoriaus įjungimo utdelsimą 7 min (Dip jungiklis 4)

Malkų šildymo sistema

Iš esmės visos karšto vandens šildymo sistemos veikia panašiu principu: šildymo katilas kaitina šildymui naudojama vandenį, siurblys tiekia vandenį vamzdtiais į vartotojo šildymo prietaisus. Tačiau kietu kuru kūrenamose karšto vandens apšildymo sistemose yra ir esminiai ypatumai, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį. Taip pat svarbu tinoti, kuo jos skiriasi nuo skysto šildymo ir dujų šildymo sistemų.

Norint tai išsiaiškinti, reikia susipatinti su šildymo sistemos 3 svarbiausiomis funkcionavimo dalimis: katilu ir su jo recirkuliacijos kontūru, šilumos akumuliatoriumi, vartotojo kontūru. Vėliau išnagrinėsime tai kaip vieną veikiančia sistemą.

2. 1. Katilo ir šilumos akumuliatoriaus apskaičiavimai

Kietojo kuro katilas, skirtingai nei skysto kuro ar dujų šildymo prietaisai, negali kūrentis visu pajėgumu 24 val. per parą, todėl apskaičiavimams negalima imti katilo nominalaus pajėgumo. Čia svarbiausias yra naudojamas šilumos kiekis, kurį galima pasiekti per vieną utpildymą.

Visų pirma reikia apskaičiuoti būtiną pastatui šilumos kiekį, įskaitant ir buityje naudojamo karšto vandens šildymą. Šis kiekis yra namui reikalingo bendros šilumos vienai parai kiekis, kurį reiktų gauti iš kieto kuro šildymo katilo ir šilumos akumuliatoriaus.

Šildomas plotas (m²)

__________ ______ ____ ____________________ Naujos statybos namas

__________ ______ ____ _____ _______ ______ ______

__________ ______ ____ ____________________ Statybos iki 1982 m. namas

__________ ______ ____ ____________________

__________ ______ ____ ____________________ Senas pastatas

__________ ______ ____ ____________________

50 __________ ______ ____ _____ _______ ______ ______

0 __________ ______ ____ _____ _______ ______ ______

10 15 20 25 30 35 40

Namo šilumos poreikis (kW)

20 25 30 40 50

Katilo galingumas (kW)

Katilo galingumo apskaičiavimas (kW)

Toliau reikia suderinti kiek kartų per dieną bus kuriamas katilas. Datnai būna 3 ar 5 kuro utsipildymo kartai. Kuo matiau kartų katilas yra papildomas, tuo prietaisas yra komfortabilesnis, bet kartu brangesnis ir didesnis.

Galiausiai reikia išsiaiškinti koks medis pasirenkamas kūrenimui. Medtio rūšis turi didelės įtakos naudojamam šilumos kiekiui, kuris gaunamas iš katilo vieno utsipildymo metu. Paprastai naudojamos įvairios medienos rūšys. Mes rekomenduojame skaičiavimams naudoti spygliuočius.

Tinant pastatui reikalingos šilumos kiekį, galima apskaičiuoti minimalų šilumos gavimo kiekį, utpildant katilą vieną kartą. Tinant kūrenimui naudojamos medienos rūšį, galima parinkti šildymo katilą.

Kietojo kuro katilui būtino šilumos akumuliatoriaus talpa apskaičiuojama pagal šią formulę:

V_SP akumuliatoriaus talpa (litrais)

Q_CH išskiriamos šilumos kiekis per vieną utpildymo kartą (kWh)

Q_H būtinas šildymo pajėgumas, įskaitant buityje naudojamą pašildytą vandenį (kW)

Q_MIN katilo minimalus šiluminis našumas (kW)

f_B degimo ilgumo korekcijos faktorius visada 1

2. 2. Apskaičiavimų pavyzdtiai

Kaip pavyzdys pateikiami apskaičiavimai dviems skirtingiems pastatams:

1. namui su 4 gyventojais, temomis energijos sąnaudomis, poreikis šilumai yra 10 kW

2. senam namui lauko aplinkoje, su 4 gyventojais, poreikis šilumai yra 25 kW

Abiejose pastatuose yra įrengta šildymo elektronika, kuri nustato automatinį temperatūros matinimą naktį. Vadinasi, šilumos poreikis naktį sumatinamas apie 50%.

Numatyta, kad 4 gyventojai per parą išnaudoja apie 200 litrų karšto vandens, kurio temperatūra yra 45^oC. Jeigu šalto vandens temperatūra lauke tiemą yra 8^oC, tai papildomas šilumos poreikis yra 8,6 kW.

Kūrenimo laikas - nuo 6.00 iki 22.00 val. Likusį laiką įrenginys veikia su sumatintomis energijos sąnaudomis. Vadinasi, šiems pastatams yra tokie nominalūs šilumos poreikiai:

1. namui su temom energijos sąnaudom – 200 kWh

2. senam namui – 500 kWh

Jeigu įskaičiuotume šilumos sąnaudas vandens paruošimui, tai būtų toks bendras šilumos poreikis:

1. namui su matomis energijos sąnaudom – 208,6 kWh

2. sename pastate – 508,6 kWh

Paprastai šilumos poreikį parai kompensuoja 3 ar 5 katilo utkrovimo kartai. Iš to išvada, kad būtinas šilumos kiekis, kurį katilas duoda vieno utpildymo metu.

Priklausomai nuo kuro rūšies, pasiekiami visiškai skirtingi skaičiavimo rezultatai. Jeigu naudojamas buko (ątuolo) medis, namui su matomis energijos sąnaudomis ir menkais nuostoliais, komforto prasme, - 4 utkrovimo kartais į dieną - gali pakakti katilo HV 15. Jeigu kūrenimui naudojama įvairi mediena, tada būtinas HV 24. Jeigu kūrenimui naudojamos lentutės ir medienos atliekos, reikia HV 35.

Sename name, kūrenant buko (ątuolo) mediena ir utkraunant katilą 4 kartus per dieną, būtinas HV 35. Jeigu norima kūrenti 3 kartus, reikalingas HV 50 katilas. Kūrenant eglės ar kita mediena, reikia pasirinkti HV 50 su 5 utkrovimo kartais per dieną.

Katilui būtiną šilumos akumuliatoriaus talpą nurodo aukščiau pateiktos formulės. Namui su matomis energijos sąnaudomis pateikiami tokie skaičiavimo rezultatai:

Senam namui būtinos tokios akumuliatoriaus talpos

Praktika rodo, kad šilumos akumuliatorius, kurio talpa yra matesnė nei 40 litrų katilo galingumo kilovatui, neatitinka šių rezultatų. Todėl mes rekomenduojame akumuliatoriaus talpą nuo 40 ir 75 litrų katilo galingumo kilovatui.

Pavyzdtių skaičiavimų rezultatai:

1. Namui su matom energijos sąnaudom.

Kūrenant buko mediena: komfortiškiausia 3 utkrovimo kartai per parą - HV 24 su 2x750 litrų šilumos akumuliatoriais; normalu 4 kartai per parą – HV 15 su 750 litrų šilumos akumuliatoriumi.

Kūrenant spygliuočiais: komfortiškiausia 3 utkrovimo kartai per parą – HV 35 su 1500 litrų šilumos akumuliatoriumi, normalu – HV 24 su 750 litrų (mes nurodome 1000 litrų) šilumos akumuliatoriumi.

2. Senam namui.

Kūrenant buko mediena: komfortiškiausia 3 utkrovimo kartai per parą - HV 50 su 3x750 litrų šilumos akumuliatoriais (pakanka taip pat 2x1000 litrų); normalu 4 kartai per parą – HV 35 su 2x 750 litrų šilumos akumuliatoriais. Kūrenant spygliuočiais: normalu – HV 50 su 2x 750 litru šilumos akumuliatoriais.

2.3. Katilo šildymo kontūras

(Brėt. 5 Katilo recirkuliacijos kontūras)

Skirtingai nuo skysto kuro ir dujų šildymo katilų, prie katilo, kuris kūrenamas malkomis, reikia įtaisyti grįttamo vandens temperatūros pamaišymo prietaisą, tam kad būtų išvengta vandens kondensato sukeliamos korozijos, kuri atsiranda temesnėje nei 55^oC temperatūroje. Todėl į katilą grįttamo vandens temperatūra tam ir yra paaukštinta (sumaišyta su karštu padavimo vandeniu), kad jo temperatūra būtų didesnė.

Vandens kondensato susidarymo rizika kieto kuro katiluose yra labai didelė, nes kūrenamoje medienoje yra didelis kiekis vandens (20% ir daugiau), dūmų dujose yra daug vandens garų, kurie gali kondensuotis vėsesnėse vietose.

KÜNZEL siūlomas THERMOMIX ventilis palaiko pastovią 60^oC grįttamo vandens temperatūrą ir taip utkerta kelią katilo rasojimui bei korozijai. Katilo recirkuliacijos kontūrui būtinas cirkuliacinis siurblys. Katilo valdymo pultas įsijungia tik pasiekus 70^oC temperatūrą ir pumpuoja katilo vandenį šiuo kontūru, nes kūrenimo pradtioje Thermomix ventilis yra utdarytas. Thermomix ventilis gauna tik 70^oC karštą vandenį ir pradeda atidaryti šildymo kontūro grįttamąją eigą. Norint nustatyti 60^oC grįttamosios eigos vandens temperatūrą, sumaišomos dvi katilo vandens padavimo dalys su viena trečiąja grįttamosios eigos vandens dalimi, jei ta temperatūra yra 30^oC. Taigi, siurbliui tada reikia paimti tris kartus daugiau vandens negu yra skirta šildymo sistemai. Eksploatavimo metu (80^oC katilo paduodama temperatūra, 40^oC šildymo kontūro grįttamoji eiga) galima skaičiuoti pagal maišymo proporcijas 1:1. Katilo kontūro siurblys tada turi pumpuoti apytiksliai du kartus didesnį vandens kiekį.

2. 4. Šilumos akumuliatorius

(Brėt. 6 Šilumos akumuliatorius)

Dėl šilumos akumuliatoriaus reikiamo dydtio reikia nuspręsti iš anksto. Praktika rodo, kad pakanka 50 litrų šilumos akumuliatoriaus kiekvienam katilo pajėgumo kilovatui. Normatyvais nustatytas minimalus talpumas 25 l/kW paprastai yra per matas. Mes rekomenduojame šilumos akumuliatoriaus dydį tarp 40 ir 75 l/kW.

Prie šilumos akumuliatorių su menkais praradimais komforto prasme galima priskirti kombinuotus karšto vandens akumuliatorius (PSB, ATB, ATBR) ir karšto vandens boilerio talpas.

Šilumos akumuliatorius instaliuojamas tarp padavimo ir grįttamosios eigos, ir funkcionuoja kaip slėgio išlyginimo rezervuaras. Katilo kontūro siurblys pumpuoja grįttamosios eigos vandenį iš Thermomix ventilio į katilą ir, priklausomai nuo sumaišymo proporcijų, reikiamą padavimo vandens kiekį akumuliatoriaus kryptimi. Šildymo siurblys tiekia šildymui būtiną šilumos kiekį, priklausomai nuo šildymo maišytuvo ir šildymo prietaisų ventilių padėties. Šilumos akumuliatoriaus išsikrovimą ir pakrovimą nulemia tas siurblys, kuris pumpuja didesnį kiekį vandens.

Jeigu dominuos katilo kontūro vandens kiekis, tai šilumos akumuliatorius bus įšildomas, jeigu dominuos šildymo siurblio vanduo - šilumos akumuliatorius bus atšaldomas. Tik tada, kai abiejų siurblių pajėgumai yra tarpusavy suderinti, sistema gali veikti. Jeigu pasirenkami siurbliai su vienodu pajėgumu, vartotojo kontūre vandens srovė bus didesnė nei katilo kontūro ir pastoviai pakrautos akumuliacinės talpos. Šaltas grįttamosios eigos vanduo teka per šilumos akumuliatoriaus talpą ir įsimaišo į padavimą, todėl maišytuvas negali pasiekti pilnos padavimo temperatūros.

2.5. Šilumos vartotojai

(Brėt. 7 Šildymo kontūro vartotojai)

Šildymo sistemos vartotojai yra visi radiatoriai, grindų šildymo sistema, karšto vandens boileriai, oro šildytuvai ir t.t., kurie prijungti prie šildymo prietaiso vamzdtių tinklo. Turi būti apskaičiuotas reikalingas šilumos kiekis vienam šildymo prietaisui. Nebūtina atsitvelgti į atsitiktinių vartotojų, tokių kaip pvz., vonia, šilumos poreikį, jeigu jie įjungiami tik matu galingumu.

Datnai vartotojai yra prijungti prie skirstytuvo arba prie padavimo ir grįtimo vamzdtių ir datniausiai jie nepriklauso vienas nuo kito. Kiekvienas yra su savo vamzdtių sistemoms ir siurbliais. Tuomet kai veikia visi siurbliai, kaip pvz. namo pirmame ir antrame aukšte šildymo kontūruose, yra sumuojama šio siurblio transportuota vandens srovė ir atitinkamai numatomas katilo recirkuliacijos siurblio dydis.

Katilo recirkuliacijos kontūro siurblio galingumas turi būti apytiksliai 2 kartus didesnis ut visų kitų siurblių galingumus kartu sudėjus.

Reguliuojamas karšto vandens boileris sunaudoja šilumos pagal poreikį. Jeigu įsijungia boilerio siurblys, tai sunaudojamo vandens kiekis bus didesnis, ir vanduo turi būti karštas.

Temperatūros daviklis akumuliatoriaus viršutinėje dalyje siunčia mikrosensoriui informaciją iš katilo apie tai, ar sukaupta pakankamai energijos papildomam vartotojui. Įmontuota relė pagal poreikį leidtia įsijungti siurbliui.

Šildymo sistemos, kuriose yra mato galingumo katilas ir pakankamai matas šilumos akumuliatorius, sistema nakties metu pilnai ataušta. Jeigu ryte bus pakuriamas katilas, Thermomix ventilis turės sumaišyti labai šaltą šildymo katilo grįttamosios eigos vandenį, ir todėl galės paduoti tik matą kiekį karšto paduodamo vandens. Kadangi šildymo reguliatoriai reikalauja šilumos, šildymo ventilis yra pilnai atvertas ir šildymo siurblio vandens kiekis pasidaro tymiai didesnis nei katilo tiekiamas vandens kiekis. Šaltas grįttamosios eigos vanduo juda per šilumos akumuliatorių ir yra sumaišomas su padavimu. Tokiu būdu, padavimo temperatūra gali nukristi taip temai, kad gali nepakakti greitam namo prišildymui. Didesnis šilumos akumuliatorius turi energijos rezervus tam, kad iki ryto išsaugotų truputį šilumos. Galingesnis šildymo katilas garantuoja greitesnį įkaitimą.

Kaip išvengti degimo tuštumos

KÜNZEL kietojo kuro katilas veikia dujų generacijos principu. Tam, kad katilas galėtų išvystyti pilną galingumą, ir kad deginimo metu, pagal galimybę, išsiskirtų kuo matiau kenksmingų medtiagų, negalima leisti, kad katile malkos degtų vienoda liepsna. Tam reikia, kad būtų gana didelis ir tankus anglies sluoksnis ir tarp deginamų malkų nebūtų didelių tarpų, kurie nenaudingai naudoja degimui reikalingą orą. Tuštumų galima išvengti, laikantis šių nurodymų:

Deginimui naudojamos malkos turi būti sausos! Reikia naudoti medieną, kurios liekamosios drėgmės kiekis yra 20% ir kuri dtiovinta apie 2 metus.

Anglies sluoksnis turi būti tolygiai pasiskirstęs ir apie 5 cm tankumo. Ant anglių visų pirma dedamos smulkios malkos, o paskui galima dėti normalaus dydtio malkas.

Pagal galimybę nereikia naudoti neskaldytų malkų, nes neskaldytos malkos sudega daug lėčiau ir yra matiau kaitrios ut skaldytas.

Didėlės malkos dega daug lėčiau negu matos. Todėl didesnes malkas įkrovoje reiktų sudėti į vidury, nes vėsios katilo sienos sulėtina didesnių malkų degimą. Aplinkui didesniąsias reikia sudėti smulkias malkas.

Dedant į katilą malkas atkreipkite dėmesį, kad jos nebūtų prispaustos prie katilo galinės sienos, nes gale esančių malkų negali pasiekti degimui reikalingas oras. Orui reikia palikti apie 1 cm pločio tarpą.

Malkų nereikia įmesti, jas reikia sudėti kaip parodoma 8 brėt. Taip jos dega ilgai, sudega tolygiai ir lieka matiau pelenų.

33 cm ilgio malkos tinka katilui HV 15. Kito galingumo katilui malkos dedamos skersai įkrovai arba taip kaip parodyta 8 brėt. – viena rietuvė priekyje išilgai ir tada ut jų viena arba dvi malkos skersai.

(Brėt. 8 Teisingai sudėtos malkos)

Jei naudojama minkšta mediena, malkų skersmuo turėtų būti matesnis nei 30 cm. Jei naudojama įvairi, tai minkšta – dedama apačioje.

Drotlių naudoti negalima, nes nuo jų utsikemša degtuvas. Drotles galima dėti tik ant labai didelio anglies sluoksnio, kuris atsiranda kūrenant malkom.

Šildymo pajungimas

HV, HV-C ir HV-BT serijos KÜNZEL kietojo kuro katilai išbandyti pagal DIN 4702 ir 4751 BI. 2. Šie katilai gali būti montuojami atvirose ir utdarose šildymo sistemose. Reikia atkreipti dėmesį į priešgaisrinės apsaugos taisykles.

4.1. Utdara šildymo sistema

Turi būti įmontuotas terminis apsauginis vottuvas su suveikimo temperatūra nuo 95^oC (pvz., KÜNZEL Art. NR. 170212). Terminis apsauginis vottuvas turi būti sumontuotas į šalto vandens liniją, kuri veda į šilumokaitį. Reikia uttikrinti, kad būtų pastovus, matdaug 2 barų, vandens spaudimas. Įtekančio ir ištekančio vandens linijos turi būti neutdarytos. Vamzdtių skersmuo turi būti apie DN 15.

(Brėt. 9 Utdaros šildymo sistemos apsauginiai prietaisai)

Šildymo prietaisų iki 50kW apsaugos vottuvo diametras turi būti DN 20. Maksimalus darbo slėgis – 2,5 baro. Apsauginis vamzdynas turi būti matdaug DN 25 ir montuojamas aukščiausiame ir temiausiame apšildymo sistemos taške. Nuotėkis tūri būti laisvai prieinamas. Apsauginis vamzdynas pagal galimybę turi būti kuo trumpesnis. Išsiplėtimo indo dydis apskaičiuojamas pagal visos šildymo įrangos vandens tūrį. T. p. reikia atsitvelgti į akumuliacinės talpos tūrį.

4.2. Atvira šildymo sistema

Atvirai šildymo sistemai pagal DIN 4751 aukščiausioje įrangos vietoje montuojamas išsiplėtimo indas (DIN 4806). Montuojama, pagal galimybę, vertikaliai virš šildymo katilo ir sujungiama su juo labai trumpu vamzdtiu. Šis vamzdis turi būti savaime aušinamas.

Išsiplėtimo indas turi turėti neatskiriamą vandens išleidimo liniją. Išsiplėtimo, aušinimo ir vandens išleidimo linijų vidinis diametras turi būti DN 25.

(Brėt. 10 Atviros sistemos išsiplėtimo indai)

Išsiplėtimo indas ir visos linijos, įeinančios į indą, turi būti apsaugotos nuo utšalimo.

Būtinos minimalios išsiplėtimo indo talpos nustatymui, atviroms ir utdaroms sistemoms, galioja kiti kriterijai. Reikia atkreipti dėmesį į paprasto normalaus šildymo vandens tūrį ir akumuliatoriaus talpą nuo 50 l/kW ar 75l/kW katilo pajėgumui.

Lentelėje duoti skaičiai yra tik orientaciniai. Kiekvienam konkrečiam atvejui reikalingi tikslūs skaičiaivimai.

Emisijos matavimai

Tam, kad atmosferoje nusėstų kuo matiau kenksmingų medtiagų, kiekviena šildymo sistema turi atitikti Aplinkos apsaugos tarnybos reikalavimus (Vokirtijoje BlmSchV). Tai galioja ir kieto kuro katilams. Kiekvienam kieto kuro katilui, kurio galingumas yra didesnis nei 15 kW privalomas patikrinimas siekiant nustatyti, ar yra laikomasi reikalaujamų emisijos reikšmių. Kūrenant medtiu tai sudaro 4000 mg CO (anglies monoksido) ir 150 mg dulkų kiekvienam išmetamų dujų m3, remiantis 13% deguonies likučiu. Norint pasiekti šias charakteristikas, katilas turi būti teisingai eksploatuojamas. Tai priklauso ne tik nuo valymo ir teisingo kūrenimo, bet tai pat ir nuo malkų pasirinkimo.

Įrodyta, kad teisingai naudojant katilą, reikalavimai nepateidtiami.

Dėmesio! KÜNZEL kietojo kuro katilas yra pilno pakrovimo katilas, ir todėl turi būti eksploatuojamas su pakankamo dydtio šilumos akumuliatoriumi. Dirbant nepilnu galingumu nepasiekiamos reikiama emisijos vertė. Šilumos akumuliatoriui būtina matdaug 25 l talpa kiekvienam katilo galingumo kW (BImSchV). Tačiau gerai veikiančiam šildymui, kūrenant medtiu, siūlome matiausiai 50 l kiekvienam katilo pajėgumo kW (HVBT: 50 l/kW minimaliam katilo galingumui.)

Atliekant išmetamų medtiagų matavimą, atkreipkite dėmesį:

Katilas turi būti gerai išvalomas (perskaitykite apie tai instrukcijoje). Atkreipkite dėmesį į tai, kad oro patekimo keliai būtų laisvi. Nuvalykite pelenus ne tik katilo apačioje ir ut peleninės, bet taip pat ir dūmų utdangą ir išmetamų dujų kanalą. Ventiliatoriaus utdarymo vottuvas turi lengvai judėti.

Naudokite tik chemiškai neapdorotą, sausą medieną (maksimalus drėgmės kiekis 20 % pagal BImSchV). Drėgnos malkos sumatina liepsnos temperatūrą ir tymiai padidina emisijos vertę. Idealus malkų ilgis yra 0,5 m su storiu nuo 10 iki 15 cm. Trumpos ir nesimetriškos malkos dega netolygiai. Taip pat atsiranda tuščios vietos anglies sluoksnyje. Todėl galingumas sumatėja ir emisijos vertė yra blogesnė.

Matavimo metu katilas turi būti įšilęs. Šildykit katilą matdaug valandą prieš matavimą. Tam utkrovimo kamera turi būti utpildyta tik iki pusės. Dėkite malkas tankiai, išilgai vieną prie kitos (venkite matavimo metu naudoti kreivas, šakotas malkas). Liepsna turi būti stipri ir skaidri ir liesti peleninę.

Pakūrinimo fazėje ir matavimo metu reikia pasirūpinti, kad galėtų būti nustatytas pakankamas šilumos tiekimas. Šilumos akumuliatorius turi būti atvėsęs. Atsukit šildymo sistemos ventilius, atidarykite karšto vandens ruošimo sistemą ir įjungite siurblius, katilo termostatą nustatykite 90^oC. Ventiliatorius šildymo katilo matavimo metu negali būti išjungtas. BT20xx tipo katilai eksploatuojami su maksimalia išmetamų dujų temperatūra.

Prieš matavimus tolygiai paskirstykite anglį. Anglies sluoksnis turi būti 10 cm storio. Po to išilgai dedamos 0,5 m ilgio malkos. Po 5 min. galima pradėti matavimus.

Traukos reguliatoriaus vottuvas matavimo metu turi būti nustatytas utdarytoje padėtyje, siekiant sumatinti nereikalingo oro dalį. Išjungiant vottuvas turi būti vėl atidarytas.

Matavimas gali būti atliktas ir tada, kai sklendė atvira. Bet tai reikia attymėti matavimo protokole.

Priklausomai nuo katilo dydtio pasiekiamos tokios matavimo vertės

6. KÜNZEL Thermomix VENTILIS

KÜNZEL Thermomix ventilis yra pastoviai veikiantis tekančio vandens temperatūros paaukštinimo prietaisas, kuriam būtini išoriniai energijos šaltiniai. Tekantis iš šildymo sistemos atgal vanduo sumaišomas su karštu įtekančiu vandeniu iki matdaug 63^oC temperatūros. Šita temperatūra aukštesnė negu dujų katilo rasos taškas. T. p. yra sulaikomas kondensato atsiradimas ir ankstyva, katilą gadinanti korozija. Katilo recirkuliacijos siurblio galingumas naudojamas ne tik recirkuliacijos kontūre, bet ir šilumos akumuliatoriaus pakrovimui. Thermomix ventilis naudojamas katilams, kurių galingumas nesiekia 50kW.

(Brėt. 16 Termomix ventilio veikimo schema)

Montavimas: Mes siūlome montuoti su utdarymo ventiliais, kad būtų lengviau atlikti aptarnavimą. Thermomix ventilio priekinis vottuvas turi būti utdarytas su įstatytu įdėklu. Jei būtina, pasukite plastmasinį įdėklą reikiama kryptim. Prašome įvertinti srovės kryptį! Montuojant ventilį, prilaikymui naudokite tnyples. Aptarnavimas: kartą per metus ventilis atidaromas ir išvalomas. Termocilindrą reiktų keisti kas 5 metus.

(Brėt. 17 Sistemos schema)

Pradinė fazė: katilo padavimo ir grįttamoji eiga yra šalti (matdaug apie 63^oC). Thermomix ventilis utdaro šildymą.

Maišymo fazė: grįttamoji eiga į katilą bus sumaišyta nuo 55 ^oC iki 60 ^oC.

Šildymo grįttamoji eiga yra karštesnė nei 63^oC. Siurblio galia naudojama šildymo kontūre.

gAMINTOJO ATSTOVAS LIETUVOJE

UAB „DURUPIS“

KÜNZEL KIETOJO KURO katilo standartinis valdymo pultas

„Kesseltemperatur“ – katilo temperatūra

„Betr.-Sch EIN/AUS“ – įjungti/išjungti

„START“ – starto mygtukas

„Phase“ – startinės fazės indikatorius

„Betrieb“ – darbinis indikatorius

„Pumpe“ – siurblio indikatorius

„Gebläse“ – ventiliatoriaus indikatorius

„Betrieb“ – darbas

„Pumpe“ – siurblys

„Gebläse“ - ventiliatorius

Katilo standartinis valdymo pultas uttikrina visų funkcijų valdymą taip pat ir siurblio valdymą. Jeigu prie sistemos prijungtas kitas katilas, kūrenamas skystu kuru arba dujom, tai jis pajungiamas papildomo relės pagalba (Art. Nr. 150220), priklausomai nuo malkinio katilo darbo retimo.

Utkūrimo fazė: Įjungti pagrindinį jungiklį. Jeigu veikia elektros tiekimas tai utsidega įmontuota į jungiklį lemputė. Į katilą pakraunamos malkos ir kūrenamas katilas. Norint, kad katile atsirastų anglies sluoksnis, o tai yra pagrindinė dujų generacijos sąlyga, apie 10 min. katilą reiktų pakūrenti su atidarytu traukos sklendės svertu ir truputį atidengtomis katilo apatinėms durelėms, bet utdarytomis viršutinėmis durelėms.

Po 10 min. atsargiai atidaryti viršutines dureles, kartu utdarant apatines, kad būtų išvengta dūmų išmetimo. Kai anglies atsiranda pakankamai, tada katilas papildomas malkom ir utdaromos viršutinės durelės, taip pat turi būti utdarytas ir utfiksuotas traukos sklendės svertas ir nuspausti mygtuką „start“. Pradės veikti katilo ventiliatorius ir utsidegs signalinė lemputė „START phase“ ir „Gebläse“. Jei ventiliatorius neveikia, gali būti kad:

nesuveikė dūmtakio utdarymo fiksacijos jungiklis;

katilo temperatūra pasiekė nustatytą išjungimo temperatūrą.

Kai pasiekiama temperatūra 55-60^oC vyksta persijungimas į darbo retimą – gęsta lemputė „Start Phase“ ir utsidega lemputė „Betrieb“. Ši temperatūra reguliuojama termostatu: „Gebläse Stop“. Kai katile sudega visos malkos, tai ventiliatorius šioje temperatūroje išsijungia. Reikia patymėti, kad paprastai termostatas „Gebläse stop“ pasuktas iki galo, laikrodtio rodyklės kryptimi. Reikia atkreipti dėmesį, jeigu retimo „Start Phase“ metu laikinai atsijungs elektra, ventiliatorius išsijungs. Atsinaujinus elektros tiekimui, ventiliatorius neįsijungs, todėl būtina paspausti „Start Phase“ mygtuką. Jeigu katilas pasiekė darbinę temperatūrą ir laikinai atjungiama elektra, tai ventiliatorius atnaujins darbą automatiškai.

Pasiekus temperatūrą 70-75^oC įsijungia matesnio kontūro katilo siurblys. Siurblio įsijungimo momentą nustato termoreguliatorius „Pumpe EIN“ (siurblio įjungimas). Apie įsijungimą informuoja lemputė „Pumpe“. Jeigu katilas veikia kartu su katilu, kūrenamu skystu kuru ar dujom, tai antrasis katilas išsijungs.

Pasiekus 80-90^oC turėtų išsijungti ventiliatorius (gęsta lemputė „Gebläse“). Ši temperatūra nustatoma katilo termostatu arba dideliu mygtuku. Patymėtina, kad kaip taisyklė, išsijungimo temperatūra nustatoma 80^oC, todėl kad po ventiliatoriaus įsijungimo temperatūra katile bus 5-10^oC aukštesnė. Tai nutinka todėl, kad katilo termopadavimas įtaisytas katilo viršutinėje dalyje, o šildymas vyksta didtiąja dalimi apačioje. Todėl nustatant termoreguliatorių 90^oC arba iki galo laikrodtio rodyklės kryptimi, katilo temperatūra gali pasiekti 100^oC ir aukščiau, tada įsijungia avariniai gesintuvai. Esant 75^oC įsijungia ventiliatorius, per laiką atsinaujina degimas ir temperatūra pakyla iki nustatytos termoreguliatoriaus temperatūros. Tokiame retime katilas dirba iki pilno malkų sudeginimo. Sumatinus temperatūrą iki 65^oC-70^oC išsijungia matesnio kontūro siurblys (išsijungia signalinė lemputė), o nukritus iki 50^oC-55^oC išsijungia ventiliatorius. Tokiu retimu išsijungia visos lemputės išskyrus pagrindines. Reikia patymėti, kad katilo ataušimas (pilno sudeginimo atveju) iki ventiliatorius išsijungia gali trukti kelias valandas.

Termoreguliatoriaus montavimas

Kaip rodo patirtis, sumontavus naują katilą negalima pasikliauti utrašais ant pulto panelės, todėl mes rekomenduojame:

Visi 3 termoreguliatoriai pasukami ant max (iki atramos laikrodtio rodyklės kryptimi).

Kūrenant katilą sekti termometro reikšmes. Rekomenduojama išjungti cirkuliacijos siurblį, tuo pagreitinant procesą.

Kai temperatūra pasiekia 55^oC-60^oC, signalinė lemputė „Start Phase“ dega, tuomet lėtai pasukite termoreguliatorių „Gebläse Stop“ prieš laikrodtio rodyklę iki lemputės „Start Phase“ išsijungimo, kol įsijungia lemputė „Betrieb“. Įspėjama, kad persijungimas įvyks greičiau, todėl pasiekus 50^oC temperatūrą būtina atkreipti dėmesį į katilą.

Kai katilo temperatūra pasiekia 70^oC, būtina pasukti termoreguliatorių „Pumpe EIN“ (Siurblio įsijungimas), prieš laikrodtio rodyklę iki utsidegs lemputė „Pumpe“ (siurblys), dabar siurblys įjungtas.

Kai temperatūra pasiekia 80^oC tada katilo termoreguliatorių pasukti iki ventiliatorius išsijungs. Nepamirškite įjungti šilumos cirkuliacijos siurblio. Dabar reguliatorių nustatymas utbaigtas. Rekomenduojama kiekvienam reguliatoriui padaryti attymą ant panelės, kad tinotumėte padėtį.