CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
KÜNZEL DUJØ GENERACIJOS principu veikianèio kieto kuro katilo
NAUDOJIMO
ir montavimo instrukcija
TURINYS
INSTRUKCIJA..…………….…3
Pristatymas.…..…………….….3
Komplektacija.……………….3
Montavimas..…………….3
Tinkamas kuras…………….…..3
Prijungimas prie kamino……………..…. 3
Ðildymo sistemos pajungimas..…………….….4
Ákrovos durelës………….…….…………….…4
Pirminis utkûrimas…………… 4
Turbodegtuvo sandarumo patikrinimas.……………..…..6
Kasdieninis kûrenimas..………………..6
Degtuvo paruoðimas darbui.…………….. . 6
Mediena …………..……………7
Prietiûra ir aptarnavimas……………..…..7
1.13.1. Valymas vienà kartà per dienà..……………7
1.13.2. Papildomas valymas vienà kartà per savaitæ……………. 7
1.13.3. Papildomas valymas kartà per mënesá.……………..7
1.13.4. Papildomas valymas 4 kartus per metus.……………..8
1.13.5. Ventiliatorius……………..8
Kà daryti gedimø atveju………….…………… 8
Malkø ðildymo sistema.……………. 10
Katilo ir ðilumos akumuliatoriaus apskaièiavimai …………………………..…….10
Apskaièiavimø pavyzdtiai……………..…11
Ðildymo katilo kontûras……………….…………….……13
Ðilumos akumuliatorius………………14
Ðilumos vartotojai.……………..14
Kaip iðvengti degimo tuðtumos
Ðildymo pajungimas
Utdara ðildymo sistema………………16
Atvira ðildymo sistema……………..16
Emisijos matavimai
KÜnzel temomix ventilis.…………….18
katilo HV tipinis valdymo pultas…………………………………………….20
Instrukcija
Pristatymas
KÜNZEL kieto kuro katilas yra padengtas vidutinio saugumo polietileno plëve ir pristatomas ant vienkartinio medinio padëklo kartu su katilo valdymo pultu.
Komplektacija
Kuro katilas komplektuojamas kartu su:
garantiniu raðtu;
krosnies tarstekliu;
valymo ðepeèiu;
Montavimas
KÜNZEL dujø generacijos principu veikiantis kieto kuro katilas atitinka tarptautiná standartà DIN K 2106/90 bei BImSchV. KÜNZEL kieto kuro katilai sertifikuoti Lietuvoje ir jiems suteiktas SPSC-1662 tenklinimas.
Katilà montuoti gali tik profesionalus ðildymo sistemø specialistas. Elektros prijungimà taip pat turi atlikti specialistas. Yra numatyta naudoti FI jungiklá. Katilui reikia naudoti tik karðtá iðlaikantá silikono kabelá! Nenaudoti plastmasinio (PVC) kabelio.
KÜNZEL katilà reikia pajungti tik kartu su paduodamo á katilà vandens temperatûros paaukðtinimo prietaisu, kuris nustato vandens temperatûrà matdaug 600C (KÜNZEL Thermomix ventilis Art. Nr. 150218). Utdarai ðildymo sistemai montuojamas apsauginis vottuvas, veikiantis nuo 950C (pvz., KÜNZEL Art. Nr. 170212). Apsauginis termovottuvas turi bûti pajungtas á ðalto vandens linijà, apsaugant ðilumokaitá nuo perkaitimo. Turi bûti nustatytas pastovus, ne matesnis nei 2 barai vandens spaudimas. Padavimo á apsauginá termovottuvà vandens linija bei iðeinanti ið termovottuvo linija, visada turi bûti atidarytos. Vamzdtio skersmuo turi bûti DN 15.
Jeigu iðeinanèio vandens temperatûra artëja prie 1000C, reikia utgesint katilà ir apie tai praneðti katilà montavusiai ámonei.
Bûtina laikytis Lietuvoje veikianèiø prieðgaisriniø ir statybos normatyvø (Vokietijoje – EN303). Nurodymai dël valdymo pulto montavimo ir aptarnavimo yra apraðyti instrukcijoje.
Tinkamas kuras
KÜNZEL kieto kuro katilas yra kûrenamas tik kietu kuru – sausomis malkomis, pjuvenø briketais. Netinka drotlës ir medienos pjuvenos. Griettai draudtiama deginti chemiðkai apdorotà medienà.
Prijungimas prie kamino
KÜNZEL kieto kuro katilas yra árengtas su traukos ribotuvu, todël já reikia montuoti tiesiai prie kamino. Traukos ribotuvas turi bûti nustatytas taip, kad trauka bûtø nuo 10 iki 18 Pa.
Jeigu kamine yra labai didelë trauka, tam, kad nebûtø pertengtos 18 Pa ribos, reikalingas antras traukos ribotuvas. Já reikia ásigyti atskirai. Jeigu dujø iðvedimui naudojamas galinis ribotuvas, tai antras ribotuvas gali bûti montuojamas laisvame dûmtakio ðone.
Dûmø prievamzdis á kaminà gali bûti montuojamas taip, kad kamino prijungimas patalpoje galimas ið trijø pusiø.
Dûmtraukis iki kamino turi bûti trumpas, pagal galimybæ be iðlenkimø ir sumontuotas kylanèiai. Ávedimas á kaminà turi bûti apvalus, tam kad dûmai galëtø lengvai kilti á virðø. Tai nurodo DIN 4705.
Atkreipkite dëmesá, kad kaminas bûtø apskaièiuotas ne tik nominaliam apkrovimui, bet ir su pakankamu rezervu. Negalima, kad apskaièiuotas kamino skersmuo bûtø matesnis ut katilo dûmtraukio skersmená.
Ðildymo sistemos pajungimas
Norint iðvengti eksploatacijos sutrikimø, ðildymo pajungimà siûloma atlikti pagal KÜNZEL iðduotas árengimo schemas.
Ákrovos durelës
Ákrovos durelës atidaromos dviejø svertø pagalba. Visø pirma reikia pakelti traukos sklendës svertà (1) ir iðtraukti jà iki galo. Tokioje padëtyje jis utsifiksuoja. Paskui yra nuspaudtiama ákrovos dureliø rankena ir durelës atidaromos. Durelës fiksuojasi ant apsauginio kablio (2), kuris yra dureliø galinës dalies deðinëje pusëje. Pakëlus kablá galima dureles pilnai atidaryti. Dëmesio! Ákrovos dureles galima atverti tik tada, kai atidaryta traukos sklendë.
Po krosnies utpildymo, ákrovos dureles reikia utdaryti, bet apsauginio kablio nereikia specialiai spausti. Po to reikia pakelti traukos sklendës svertà ir iki galo ástumti á vidø. Tada nuspausti rankenà á apaèià, kol ji sustos. Jeigu rankena nëra iki galo nuspausta, negali ásijungti oro ventiliatorius, kadangi neásijungia ventiliatoriaus blokavimo jungiklis.
(Brët. 1Ákrovos dureliø utdarymas)
Pirminis utkûrimas:
1. Pakëlimo kablys
2. Valdymo pultas termosensoriniame apvalkale
3. Valdymo pultas
4. Ákrovos dureliø sklendë
5. Ákrovos kamera
6. Turbodiskas
7. Oro padavimo ventiliatorius
8. Pirminis oro purkðtuvas (skirstytuvas)
9. Oro pasiskirstymo dëtë (utsidaranti)
10. Antrinis oro purkðtuvas (skirstytuvas)
11. Degimo kamera (peleninë)
12. Apsauginis ðilumokaitis
13. Utpakalinis dûmtraukio valymo dangtelis
14. Dûminiø dujø dëtë su traukos reguliatoriumi
15. Dûmø sklendë
16. Degtuvo virðutinë plokðtë
17. Sûkurinë kamera
18. Degtuvo pagrindas
(Brët. 2 Katilo dalys)
Prieð pirmà utkûrimà reikia ádëmiai perskaityti ðià bei valdymo pulto instrukcijas. Dëmesio! Degtuvo keramikinës detalës ruoðimo procese yra sukaupusios drëgmæ, kuri dël didelio tvirtumo sunkiai ir lëtai paðalinama. Todël pirmo pakûrimo metu dël stiprios ugnies intensyviai iðsiskiriantys garai gali suskaldyti keramines dalis.
Pirmà kartà krosnis kûrenama tokia tvarka:
utkûrimas atliekamas taip pat, kaip apraðyta skyriuje „Kasdieninis kûrenimas“
iki 3 punkto. Tada ugnis turi bûti utdegta pelenø rezervuare (apatinëje
kameroje). Po to, atidarius traukos sklendæ ir, iðjungus ventiliatoriø, ugná
deginti apie 20 minuèiø, kûrenant smulkiom malkom.
Norint apsaugoti degtuvà, tokia tvarka katilà reikia kûrenti ir po to, kai jis buvo ilgai nenaudojamas, pvz., po vasaros sezono.
Dëmesio! Pirmo kûrenimo metu pelenø rezervuaro apaèia gali intensyviai aprasoti. Po kitø kartø to atsitikti neturëtø.
(Brët. 3 Turbodegtuvas)
1.9. Turbodegtuvo sandarumo patikrinimas
Tam, kad KÜNZEL kieto kuro katilas degtø optimaliai, bûtina, kad turbodegtuvas bûtø sandarus. Degtuvo nesandarumas gali atsirasti dël keliø prietasèiø. Ið fabriko pristatytas degtuvas visada yra nesandarus todël, kad degtuvo siûlëse dar nëra pelenø. Ðis nesandarumas paðalinamas per pirmas kûrenimo valandas. Kita nesandarumo prietastis - susijusi su transportavimu, todël naudinga prieð pirmà kûrenimà patikrinti degtuvo padëtá. Visø pirma reikia atjungti turbodiskà. Tada nukelti degtuvo virðutinës plokðtës dalis. Patikrinti degtuvo pagrindà. Reiktø patikrinti, ar pagrindas yra pilnai prigludæs prie katilo sienos. Jeigu taip nëra, degtuvo pagrindà reikia patraukti á prieká. Taip pat reikia atkreipti dëmesá á tai, kad á dvi dalis padalintos apatinës plokðtës utpakalinë dalis kartu bus patraukta á prieká tam, kad tarp daliø neatsirastø plyðys. Tada ant degtuvo pagrindo reikia atgal sudëti degtuvo virðutinës plokðtës segmentus. Virðutinë plokðtë taip pat turi bûti prigludusi prie katilo priekinës sienos. Degtuvo skylës, virðutinëje ir apatinëje plokðtëje, turi bûti viena virð kitos! Dedant á vietà plokðtës dalis, gali atsirasti nedidelis plyðys tarp virðutinës ir apatinës plokðtës. Ðis plyðys degimo neátakoja, nes jis prisipildo pelenais. Po to turbodiskas ástatomas á virðutinës plokðtës degtuvo angà. Dabar degtuvas yra paruoðtas naudojimui.
1.10. Kasdieninis kûrenimas
1. Ákrova iðvaloma nuo pelenø turbodisko srityje. Likusieji pelenai palengvina degimà, todël jie ðalinami tik tada, kai sluoksnis yra apie 2-3 cm. Taip pat visà laikà utpildymo erdvëje turi likti nedidelis kiekis pelenø. Valant reikia pakelti turbodiskà ir pelenus sustumti á sûkurinæ degimo kamerà. Nebadyti kiaurai! Taip galima sugadinti! Pelenø ið utpildymo kameros negalima valyti dulkiø siurbliu, nes joje gali susikaupti tarijos.
2. Iðimkite peleninæ ir iððluokite degimo kameros plyteles, paðalinkite pelenus ið galinës dalies. Ðiems darbams galima naudoti dulkiø siurblá. Priklausomai nuo medienos rûðies , peleninæ valyti kas 4-7 dienas.
3. Ádëkite peleninæ ir ástumkite iki galo.
4. Ádëkite popieriaus ir nedaug sausø, smulkiø malkø virð turbodisko ir utkurkite. Lëtai pridëkite daugiau smulkiø malkø.
5. Laikykite utdarytas ákrovos dureles ir atidarytas peleninës dureles, leiskite ugniai degti ir kada bûtina, dëkite smulkias malkas.
6. Kai po 10-15 min. susidaro pakankamas tarijø kiekis, tuomet anglis reikia tolygiai paskirstyti ir ádëti nedideles malkas. Tada utdarykite ákrovos dureles bei traukos sklendæ ir valdymo pulte nuspauskite mygtukà START. Greitai degimo kameroje turi atsirasti medtio dujø liepsna.
7. Matdaug po 15 min. atsiranda pakankamas tarijø kiekis (turbodegtuvas turi bûti pridengtas tarijomis). Tada reikia á ákrovà pridëti smulkiø malkø arba pjuvenø briketø pagal poreiká.
8. Malkos turi bûti apie 50 cm ilgio, maksimalus skersmuo – 20 cm, turi bûti matiausiai vienà kartà perskeltos. Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad malkos bûtø sudëtos glaustai, ir kad tarp jø nebûtø plyðiø, nes prieðingu atveju degimas bus neefektyvus ir katilas negalës dirbti visu pajëgumu.
9. Jeigu baigiant degti ákrovoje yra pakankamai tarijø pakartotinam utdegimui, tai pakanka tarijas pastumti á kraðtà, iðvalyti turbodisko sritá nuo pelenø, tam kad dujos galëtø laisvai judëti, ir iðtuðtinti pelenø rezervuarà.
10. Galiausiai smulkias malkas vël sukrauti ant anglies likuèiø, ákurti ugná ir kûrenti kaip apraðyta aukðèiau.
1.11. Degtuvo paruoðimas darbui
KÜNZEL kieto kuro ðildymo katilas – tai moderniausia technika, kûrenama mediena arba pjuvenø briketais.
Degimas ávyksta 2 fazëm.
1. Ákrovoje malkos yra sudeginamos kaip ir kituose ðildymo katiluose. Dujose, kurios iðsiskiria degant, yra didelis kiekis nesudegintø sudëtiniø daliø. Viena ið jø – derva. Sudeginus 1 kg malkø, atsiranda apie 170 g dervos. Jeigu derva bûtø deginam ilgiau, katilas per trumpà laikà utsikimðtø. Todël yra sàlyga, kad katilas turi bûti visà laikà kûrenamas didele liepsna, ir todël nerekomenduojamas rusenimas. Toká procesà galima nustatyti tada, kai yra pakankamai galingas ðilumos akumuliatorius.
2. Ákrovoje ventiliatoriaus sukeliamas slëgis spaudtia dûmø dujas á apaèià per ákaitusià anglá kartu su ðvietiu, ið anksto paðildytu oru, ir pilnai sudeginamos naujausioje BimSchV patentuotoje sûkurinëje kameroje.
Deginimo kameroje per atvertas peleninës dureles matoma liepsna yra ðvari dujø liepsna melsvai geltonos spalvos.
Dëmesio!: Kiekvienà kartà atidarant ákrovos dureles, reikia pilnai atidaryti ir fiksuoti traukos sklendæ ir utdaryti peleninës dureles, kad neitø dûmai á iðoræ.
1.12. Mediena
Mediena yra atsinaujinantis kuras, kuris deginamas iðskiria tiek anglies dioksido, kiek medis yra sukaupæs per visà augimo laikà. Be anglies dioksido augimui reikalingi t.p. vanduo ir saulës ðviesa, taigi, medienoje yra akumuliuota saulës energija
Nukirstame medyje yra apie 60% vandens, todël jis nëra tinkamas deginimui. Norint naudoti kurui, medienà reikia iðdtiovinti, kad vandens liktø apie 20%. Likus didesniam kiekiui – sunaudojama daugiau kuro (vandens kiekis 45% = dvigubas sunaudojimas
Norint, kad mediena gerai iðdtiûtu, jà reikia sandëliuoti matdaug 2 metus. Be to, malkos turi bûti gerai vëdinamos. Suskaldyta mediena dtiûna geriau. Kelis mënesius prieð kûrenimà malkas reikia laikyti sausoje vietoje.
Pjuvenø briketai – labai tinkamas kuras, nes juose yra tik 2-6% drëgmës!
1.13.Prietiûra ir aptarnavimas
Kaip ir visiem techniniams prietaisams, taip ir kieto kuro katilui yra bûtina reguliari prietiûra ir aptarnavimas. Kai kurias aptarnavimo operacijas reikia atlikti datniau, kai kurias reèiau – tam nustatyti aptarnavimo datnumo intervalai. Iðsamø aptarnavimà reiktø atlikti po to, kai katilas ilgà laikà nebuvo kûrenamas, pvz., po vasaros sezono.
1.13.1. Valymas vienà kartà per dienà
Kiekvienà dienà prieð kûrenimà reikia iðvalyti likusius pelenus. Nukelkite turbodiskà ir ðluostykite pelenus su pirðtine ar ðepeèiu per angà temyn á pelenø rezervuarà. Atkreipkite dëmesá, kad nebûtø utdengtos antrinio oro angos sûkurinëje kameroje.
Dëmesio! Pelenø ir anglies negalima priverstinai stumti per deginimo angà, nes taip galima sugadinti iðëjimo vamzdá. Niekada ákrovos valymui nenaudokite dulkiø siurblio, nes pelenuose gali bûti susikaupusios tarijos.
Po to iðimkite peleninæ ið katilo ir valymo ðepeèiu, kuris yra krosnies komplekte, iðvalykite vietà tarp briaunø. Viskà baigus, galima iðpilti pelenus (pelenus galima panaudoti kaip tràðà sodui) Ádëkite peleninæ atgal, atkreipdami dëmesá á tai, kad ji bûtø ádëta iki galo (iki atramos).
1.13.2. Papildomas valymas vienà kartà per savaitæ
Vienà kartà per savaitæ turi bûti gerai iðvalytos briaunos peleninës apaèioje. Iðimkite peleninæ ir paðalinkite pelenus su krosnies komplekte esanèiu árankiu arba dulkiø siurbliu. Ádëkite pelenø bakà atgal, patikrinkite, kad jis bûtø ádëtas iki galo.
1.13.3. Papildomas valymas kartà per mënesá
Kartà per mënesá turi bûti iðvaloma talpa degtuve tarp virðutinës plokðtës ir temutinës degtuvo plokðtës. Iðimkite turbodiskà ir iðvalykite pelenus. Po to ið utpildymo talpos iðimkite degtuvo tiedà ir virðutinës plokðtës dalis. Pagrindà galima ðvariai iðvalyti tik su skudurëliu ar dulkiø siurbliu. Dëmesio! Ugniai atspariø keramikiniø daliø pavirðiuje gali atsirasti áskilimø, kurie atsiranda ne dël netinkamo eksploatacijos retimo, ir kol detalë visiðkai nesuskyla garantijos sàlygos netaikomos!
Baigus valyti, ádëkite atgal sûkurinæ kamerà, virðutinës plokðtës segmentus, degtuvo tiedà ir turbodiskà. Atkreipkite dëmesá, kad virðutinë plokðtë bûtø prigludusi prie katilo priekinës sienos. Patartina po valymo áberti nedaug pelenø á virðutinës plokðtës tarpus.
Norint patikrinti oro kanalus reikia iðimti orlaidtio dangtá (nuimkite raudonà utdengimo dangtá. Tada atsukite abu varttus ir nuimkite orlaidtio dangtá). Dabar yra laisvai prieinami oro kanalai. Iðvalykite nuo kanalø visus neðvarumus. Po to sumontuokite atgal oro kanalo dangtá ir persidengimo dangtelá.
1.13.4. Papildomas valymas 4 kartus per metus
Papildomai prie ankðèiau apraðytø aptarnavimo darbø, iðvalomas ventiliatorius. Dulkës kurios susidaro ore, su laiku padengia ventiliatoriaus sparnelius, todël jis negali ápûsti pakankamai daug oro (tr. 1.13.5).
Iðvalomas taip pat galinis kylantis dûmtraukis. Nuimkite nuo katilo galiná dekoratyviná dangtá ir atidenkite valymo dangtelá. Dabar dûmtraukis yra atidengtas, ir jis iðvalomas su ðepeèiø, kuris yra komplekte su katilu. Po valymo utdenkite valymo dangtá ir padëkite atgal dekoratyviná dangtá.
Iðbiræ pelenai susikaupia ut peleninës, todël juos ið ten reikia paðalinti, pvz., dulkiø siurbliu. Nepamirðkite, kad ðvarus katilas yra tymiai naðesnis ir dega geriau. O tai yra matesnis aplinkos terðimas, taupomas kuras o taip pat ir Jûsø pinigai.
Ákrovos ir peleninës dureliø ðarnyrus galima reguliuoti, norint uttikrinti durø sandarumà. Atsukus kontrolinæ vertlæ nuo varttø, galima iðimti ðarnyrus ir atsargiai patraukti á prieká dureles arba pilnai jas nukelti. Tada, kiek reikia sureguliuoti varttus ir dureles ádëti atgal. Visas judanèias detales sutepti, kad jos lengvai judëtø.
1.13.5. Ventiliatorius
Dëmesio! Jeigu reikia atlikti kokius nors darbus su ventiliatoriumi, visø pirmà atjunkite tinklo átampà!
Dulkës atsirandanèios ore, utterðia oro ventiliatoriø. Dulkës nusëda ant ventiliatoriaus sparneliø, ir ventiliatorius nebespëja ápûsti pakankamai daug oro. Todël ventiliatoriø bûtina valyti 3 kartus per metus.
Valymui tinkamiausias - senas dantø ðepetëlis. Nuimkite raudonà apsauginá dangtelá ir iðvalykite sparnelius su nedideliu ðepetëliu (pvz. senu dantø ðepetëliu). Nubyrëjusios dulkës iðsiurbiamos dulkiø siurbliu.
Jeigu ventiliatorius labai neðvarus, gali reikëti nuimti ventiliatoriaus sparnelius. Norint tai padaryti reikia atsukti tvirtinimo varttus ir nuimti ventiliatoriø. Tada ventiliatoriaus galinëje dalyje galima atsukti tris elektros variklio korpuso varttus ir viskà iðimti. Dabar ventiliatoriaus sparneliai yra laisvai prieinami ið visø pusiø ir juos galima valyti.
1.14 Kà daryti gedimø atveju:
1. Utdegant:
a) per ákrovos dureles rûksta dûmai:
traukos reguliatorius sureguliuotas taip, kad trauka yra per mata
kamino diametras yra per matas
kaminas yra per temas
kaminas yra dar ðaltas, neákaitæs
kamino vamzdis nesandarus
kamino vamzdis yra kreivas ir nëra á virðø kylanèios krypties
reikia utdaryti ákrovos
dureles ir atidaryti pelenø dureles
b) nepasirodo malkø dujø liepsna, jos vietoje kyla dûmai
blogai utdarytos ákrovos durelës, neveikia ventiliatorius
malkos yra per drëgnos arba per didelës
anglies sluoksnis yra per matas
per daug medienos ákrovoje
per daug pelenø ant turbodisko ir todël liepsna nuslopsta
utsikirtusi ventiliatoriaus sklendë
nesandari degtuvo virðutinë plokðtë
c) neveikia ventiliatorius
nëra paspaustas START mygtukas
ákrovos dureliø sklendë yra neteisingoje padëtyje
2. Kûrenant:
a) liepsna yra per mata
malkos per drëgnos
malkos per didelës
malkos sudëtos neglaustai
turbodiskas utsikimðæs pelenais
ventiliatoriaus sparneliai yra neðvarûs
ventiliatoriaus sklendë utstrigus
degtuvo pavirðiaus plokðtë priekinëje pusëje yra nesandari
b) liepsna atsimuða á pelenø dureles, katilas neiðvysto pajëgumo
iðeinanèiø dujø praëjimas ut peleninës ir jos apaèioje yra utsikimðæs
dûmtraukis ant kamino virðaus yra utsikimðæs
kaminas yra utsikimðæs
kaminas netraukia dël blogø oro sàlygø
c) liepsna per didelë ir iððoka ið atvertø dureliø
malkos per sausos
malkos suskaidytos á labai matus gabaliukus
talpa tarp virðutinës ir apatinës plokðèiø yra neðvari
ventiliatoriaus plokðtumos sklendë per daug atvira
d) katilas perkaista, temperatûra siekia 95oC, liepsna per didelë
katilas per didelis ðiai ðildymo sistemai
ðilumos akumuliatorius yra per matas ðitai apðildymo sistemai
siurblio galingumas yra per matas
per daug malkø krosnyje
malkos per matos
pridenkite
ventiliatoriaus oro angas
e) liepsna yra tamsiai geltona, ventiliatorius ájungtas
degimo vietoje katilas yra utterðtas, iðvalykite ir tarp degtuvo plokðèiø
ventiliatoriaus oro sklendë utstrigusi
ventiliatoriaus sparneliai neðvarûs
malkose yra cheminiø medtiagø
patikrinkite
ventiliatoriaus darbà
f) katilo siurblys ásijungia ir iðsijungia
patikrinkite, ar veikia gráttamo vandens temperatûros pamaiðymo prietaisas
(Thermomix)
kûrenkite katilà stipriau ir ilgiau
g) nestabilus rusenimas
kamine per didelë trauka
nustatykite reikiamà
traukà
paaukðtinkite ventiliatoriaus termostato temperatûrà (tik standartiniame valdymo pulte)
MP pulte 911 utstatykite ventiliatoriaus ájungimo utdelsimà 7 min (Dip jungiklis 4)
Malkø ðildymo sistema
Ið esmës visos karðto vandens ðildymo sistemos veikia panaðiu principu: ðildymo katilas kaitina ðildymui naudojama vandená, siurblys tiekia vandená vamzdtiais á vartotojo ðildymo prietaisus. Taèiau kietu kuru kûrenamose karðto vandens apðildymo sistemose yra ir esminiai ypatumai, á kuriuos reiktø atkreipti dëmesá. Taip pat svarbu tinoti, kuo jos skiriasi nuo skysto ðildymo ir dujø ðildymo sistemø.
Norint tai iðsiaiðkinti, reikia susipatinti su ðildymo sistemos 3 svarbiausiomis funkcionavimo dalimis: katilu ir su jo recirkuliacijos kontûru, ðilumos akumuliatoriumi, vartotojo kontûru. Vëliau iðnagrinësime tai kaip vienà veikianèia sistemà.
2. 1. Katilo ir ðilumos akumuliatoriaus apskaièiavimai
Kietojo kuro katilas, skirtingai nei skysto kuro ar dujø ðildymo prietaisai, negali kûrentis visu pajëgumu 24 val. per parà, todël apskaièiavimams negalima imti katilo nominalaus pajëgumo. Èia svarbiausias yra naudojamas ðilumos kiekis, kurá galima pasiekti per vienà utpildymà.
Visø pirma reikia apskaièiuoti bûtinà pastatui ðilumos kieká, áskaitant ir buityje naudojamo karðto vandens ðildymà. Ðis kiekis yra namui reikalingo bendros ðilumos vienai parai kiekis, kurá reiktø gauti ið kieto kuro ðildymo katilo ir ðilumos akumuliatoriaus.
Ðildomas plotas (m²)
![]() |
Toliau reikia suderinti kiek kartø per dienà bus kuriamas katilas. Datnai bûna 3 ar 5 kuro utsipildymo kartai. Kuo matiau kartø katilas yra papildomas, tuo prietaisas yra komfortabilesnis, bet kartu brangesnis ir didesnis.
Galiausiai reikia iðsiaiðkinti koks medis pasirenkamas kûrenimui. Medtio rûðis turi didelës átakos naudojamam ðilumos kiekiui, kuris gaunamas ið katilo vieno utsipildymo metu. Paprastai naudojamos ávairios medienos rûðys. Mes rekomenduojame skaièiavimams naudoti spygliuoèius.
Tinant pastatui reikalingos ðilumos kieká, galima apskaièiuoti minimalø ðilumos gavimo kieká, utpildant katilà vienà kartà. Tinant kûrenimui naudojamos medienos rûðá, galima parinkti ðildymo katilà.
Kietojo kuro katilui bûtino ðilumos akumuliatoriaus talpa apskaièiuojama pagal ðià formulæ:
VSP akumuliatoriaus talpa (litrais)
QCH iðskiriamos ðilumos kiekis per vienà utpildymo kartà (kWh)
QH bûtinas ðildymo pajëgumas, áskaitant buityje naudojamà paðildytà vandená (kW)
QMIN katilo minimalus ðiluminis naðumas (kW)
fB degimo ilgumo korekcijos faktorius visada 1
2. 2. Apskaièiavimø pavyzdtiai
Kaip pavyzdys pateikiami apskaièiavimai dviems skirtingiems pastatams:
1. namui su 4 gyventojais, temomis energijos sànaudomis, poreikis ðilumai yra 10 kW
2. senam namui lauko aplinkoje, su 4 gyventojais, poreikis ðilumai yra 25 kW
Abiejose pastatuose yra árengta ðildymo elektronika, kuri nustato automatiná temperatûros matinimà naktá. Vadinasi, ðilumos poreikis naktá sumatinamas apie 50%.
Numatyta, kad 4 gyventojai per parà iðnaudoja apie 200 litrø karðto vandens, kurio temperatûra yra 45oC. Jeigu ðalto vandens temperatûra lauke tiemà yra 8oC, tai papildomas ðilumos poreikis yra 8,6 kW.
Kûrenimo laikas - nuo 6.00 iki 22.00 val. Likusá laikà árenginys veikia su sumatintomis energijos sànaudomis. Vadinasi, ðiems pastatams yra tokie nominalûs ðilumos poreikiai:
1. namui su temom energijos sànaudom – 200 kWh
2. senam namui – 500 kWh
Jeigu áskaièiuotume ðilumos sànaudas vandens paruoðimui, tai bûtø toks bendras ðilumos poreikis:
1. namui su matomis energijos sànaudom – 208,6 kWh
2. sename pastate – 508,6 kWh
Paprastai ðilumos poreiká parai kompensuoja 3 ar 5 katilo utkrovimo kartai. Ið to iðvada, kad bûtinas ðilumos kiekis, kurá katilas duoda vieno utpildymo metu.
Utkrovimo kartai |
Namas su matom sànaudom |
Senas namas |
69,5kWh/utkrovimas |
169,5kW/ utkrovimas |
|
52,2kWh/ utkrovimas |
127,2kW/ utkrovimas |
|
41,7kWh/ utkrovimas |
101,7 kW/ utkrovimas |
|
Iðskiriamas ðilumos kiekis / Katilo tipas |
HV15 |
HV24 |
HV35 |
HV50 |
|
Katilo galingumas |
kW | ||||
Naudingas vieno utkrovimo ðilumos kiekis buko (àtuolo) medienoje. |
kWh | ||||
Naudingas vieno utkrovimo ðilumos kiekis eglës medienoje |
kWh |
| |||
Naudingas vieno utkrovimo ðilumos kiekis medtio lentelëse |
kWh |
Priklausomai nuo kuro rûðies, pasiekiami visiðkai skirtingi skaièiavimo rezultatai. Jeigu naudojamas buko (àtuolo) medis, namui su matomis energijos sànaudomis ir menkais nuostoliais, komforto prasme, - 4 utkrovimo kartais á dienà - gali pakakti katilo HV 15. Jeigu kûrenimui naudojama ávairi mediena, tada bûtinas HV 24. Jeigu kûrenimui naudojamos lentutës ir medienos atliekos, reikia HV 35.
Sename name, kûrenant buko (àtuolo) mediena ir utkraunant katilà 4 kartus per dienà, bûtinas HV 35. Jeigu norima kûrenti 3 kartus, reikalingas HV 50 katilas. Kûrenant eglës ar kita mediena, reikia pasirinkti HV 50 su 5 utkrovimo kartais per dienà.
Katilui bûtinà ðilumos akumuliatoriaus talpà nurodo aukðèiau pateiktos formulës. Namui su matomis energijos sànaudomis pateikiami tokie skaièiavimo rezultatai:
Medienos rûðis / Katilo tipas |
HV15 |
HV24 |
HV35 |
HV50 |
|
Nominalus galingumas |
kW | ||||
Minimalus galingumas |
kW | ||||
Akumuliatoriaus talpa, kûrenant bukà (àtuolà) |
l | ||||
Akumuliatoriaus talpa, kûrenant eglæ |
l | ||||
Akumuliatoriaus talpa, kûrenant med. lenteles |
l |
Senam namui bûtinos tokios akumuliatoriaus talpos
Medienos rûðis / Katilo tipas |
HV15 |
HV24 |
HV35 |
HV50 |
|
Nominalus galingumas |
kW | ||||
Minimalus galingumas |
kW | ||||
Akumuliatoriaus talpa, kûrenant bukà (àtuolà) |
l | ||||
Akumuliatoriaus talpa, kûrenant eglæ |
l | ||||
Akumuliatoriaus talpa, kûrenant med. lenteles |
l |
Praktika rodo, kad ðilumos akumuliatorius, kurio talpa yra matesnë nei 40 litrø katilo galingumo kilovatui, neatitinka ðiø rezultatø. Todël mes rekomenduojame akumuliatoriaus talpà nuo 40 ir 75 litrø katilo galingumo kilovatui.
Katilo tipas |
Akumuliatoriaus talpa |
FO 15 |
500L |
HV 15 |
500L – 750L |
HV 24 |
1500L – 2000L |
HV 35 |
2000L – 2500L |
HV 50 |
2500L – 3000L |
BT 2030 |
1000L – 1500L |
BT 2050 |
2000L – 3000L |
Pavyzdtiø skaièiavimø rezultatai:
1. Namui su matom energijos sànaudom.
Kûrenant buko mediena: komfortiðkiausia 3 utkrovimo kartai per parà - HV 24 su 2x750 litrø ðilumos akumuliatoriais; normalu 4 kartai per parà – HV 15 su 750 litrø ðilumos akumuliatoriumi.
Kûrenant spygliuoèiais: komfortiðkiausia 3 utkrovimo kartai per parà – HV 35 su 1500 litrø ðilumos akumuliatoriumi, normalu – HV 24 su 750 litrø (mes nurodome 1000 litrø) ðilumos akumuliatoriumi.
2. Senam namui.
Kûrenant buko mediena: komfortiðkiausia 3 utkrovimo kartai per parà - HV 50 su 3x750 litrø ðilumos akumuliatoriais (pakanka taip pat 2x1000 litrø); normalu 4 kartai per parà – HV 35 su 2x 750 litrø ðilumos akumuliatoriais. Kûrenant spygliuoèiais: normalu – HV 50 su 2x 750 litru ðilumos akumuliatoriais.
2.3. Katilo ðildymo kontûras
(Brët. 5 Katilo recirkuliacijos kontûras)
Skirtingai nuo skysto kuro ir dujø ðildymo katilø, prie katilo, kuris kûrenamas malkomis, reikia átaisyti gráttamo vandens temperatûros pamaiðymo prietaisà, tam kad bûtø iðvengta vandens kondensato sukeliamos korozijos, kuri atsiranda temesnëje nei 55oC temperatûroje. Todël á katilà gráttamo vandens temperatûra tam ir yra paaukðtinta (sumaiðyta su karðtu padavimo vandeniu), kad jo temperatûra bûtø didesnë.
Vandens kondensato susidarymo rizika kieto kuro katiluose yra labai didelë, nes kûrenamoje medienoje yra didelis kiekis vandens (20% ir daugiau), dûmø dujose yra daug vandens garø, kurie gali kondensuotis vësesnëse vietose.
KÜNZEL siûlomas THERMOMIX ventilis palaiko pastovià 60oC gráttamo vandens temperatûrà ir taip utkerta kelià katilo rasojimui bei korozijai. Katilo recirkuliacijos kontûrui bûtinas cirkuliacinis siurblys. Katilo valdymo pultas ásijungia tik pasiekus 70oC temperatûrà ir pumpuoja katilo vandená ðiuo kontûru, nes kûrenimo pradtioje Thermomix ventilis yra utdarytas. Thermomix ventilis gauna tik 70oC karðtà vandená ir pradeda atidaryti ðildymo kontûro gráttamàjà eigà. Norint nustatyti 60oC gráttamosios eigos vandens temperatûrà, sumaiðomos dvi katilo vandens padavimo dalys su viena treèiàja gráttamosios eigos vandens dalimi, jei ta temperatûra yra 30oC. Taigi, siurbliui tada reikia paimti tris kartus daugiau vandens negu yra skirta ðildymo sistemai. Eksploatavimo metu (80oC katilo paduodama temperatûra, 40oC ðildymo kontûro gráttamoji eiga) galima skaièiuoti pagal maiðymo proporcijas 1:1. Katilo kontûro siurblys tada turi pumpuoti apytiksliai du kartus didesná vandens kieká.
2. 4. Ðilumos akumuliatorius
(Brët. 6 Ðilumos akumuliatorius)
Dël ðilumos akumuliatoriaus reikiamo dydtio reikia nuspræsti ið anksto. Praktika rodo, kad pakanka 50 litrø ðilumos akumuliatoriaus kiekvienam katilo pajëgumo kilovatui. Normatyvais nustatytas minimalus talpumas 25 l/kW paprastai yra per matas. Mes rekomenduojame ðilumos akumuliatoriaus dydá tarp 40 ir 75 l/kW.
Prie ðilumos akumuliatoriø su menkais praradimais komforto prasme galima priskirti kombinuotus karðto vandens akumuliatorius (PSB, ATB, ATBR) ir karðto vandens boilerio talpas.
Ðilumos akumuliatorius instaliuojamas tarp padavimo ir gráttamosios eigos, ir funkcionuoja kaip slëgio iðlyginimo rezervuaras. Katilo kontûro siurblys pumpuoja gráttamosios eigos vandená ið Thermomix ventilio á katilà ir, priklausomai nuo sumaiðymo proporcijø, reikiamà padavimo vandens kieká akumuliatoriaus kryptimi. Ðildymo siurblys tiekia ðildymui bûtinà ðilumos kieká, priklausomai nuo ðildymo maiðytuvo ir ðildymo prietaisø ventiliø padëties. Ðilumos akumuliatoriaus iðsikrovimà ir pakrovimà nulemia tas siurblys, kuris pumpuja didesná kieká vandens.
Jeigu dominuos katilo kontûro vandens kiekis, tai ðilumos akumuliatorius bus áðildomas, jeigu dominuos ðildymo siurblio vanduo - ðilumos akumuliatorius bus atðaldomas. Tik tada, kai abiejø siurbliø pajëgumai yra tarpusavy suderinti, sistema gali veikti. Jeigu pasirenkami siurbliai su vienodu pajëgumu, vartotojo kontûre vandens srovë bus didesnë nei katilo kontûro ir pastoviai pakrautos akumuliacinës talpos. Ðaltas gráttamosios eigos vanduo teka per ðilumos akumuliatoriaus talpà ir ásimaiðo á padavimà, todël maiðytuvas negali pasiekti pilnos padavimo temperatûros.
2.5. Ðilumos vartotojai
(Brët. 7 Ðildymo kontûro vartotojai)
Ðildymo sistemos vartotojai yra visi radiatoriai, grindø ðildymo sistema, karðto vandens boileriai, oro ðildytuvai ir t.t., kurie prijungti prie ðildymo prietaiso vamzdtiø tinklo. Turi bûti apskaièiuotas reikalingas ðilumos kiekis vienam ðildymo prietaisui. Nebûtina atsitvelgti á atsitiktiniø vartotojø, tokiø kaip pvz., vonia, ðilumos poreiká, jeigu jie ájungiami tik matu galingumu.
Datnai vartotojai yra prijungti prie skirstytuvo arba prie padavimo ir grátimo vamzdtiø ir datniausiai jie nepriklauso vienas nuo kito. Kiekvienas yra su savo vamzdtiø sistemoms ir siurbliais. Tuomet kai veikia visi siurbliai, kaip pvz. namo pirmame ir antrame aukðte ðildymo kontûruose, yra sumuojama ðio siurblio transportuota vandens srovë ir atitinkamai numatomas katilo recirkuliacijos siurblio dydis.
Katilo recirkuliacijos kontûro siurblio galingumas turi bûti apytiksliai 2 kartus didesnis ut visø kitø siurbliø galingumus kartu sudëjus.
Reguliuojamas karðto vandens boileris sunaudoja ðilumos pagal poreiká. Jeigu ásijungia boilerio siurblys, tai sunaudojamo vandens kiekis bus didesnis, ir vanduo turi bûti karðtas.
Temperatûros daviklis akumuliatoriaus virðutinëje dalyje siunèia mikrosensoriui informacijà ið katilo apie tai, ar sukaupta pakankamai energijos papildomam vartotojui. Ámontuota relë pagal poreiká leidtia ásijungti siurbliui.
Ðildymo sistemos, kuriose yra mato galingumo katilas ir pakankamai matas ðilumos akumuliatorius, sistema nakties metu pilnai atauðta. Jeigu ryte bus pakuriamas katilas, Thermomix ventilis turës sumaiðyti labai ðaltà ðildymo katilo gráttamosios eigos vandená, ir todël galës paduoti tik matà kieká karðto paduodamo vandens. Kadangi ðildymo reguliatoriai reikalauja ðilumos, ðildymo ventilis yra pilnai atvertas ir ðildymo siurblio vandens kiekis pasidaro tymiai didesnis nei katilo tiekiamas vandens kiekis. Ðaltas gráttamosios eigos vanduo juda per ðilumos akumuliatoriø ir yra sumaiðomas su padavimu. Tokiu bûdu, padavimo temperatûra gali nukristi taip temai, kad gali nepakakti greitam namo priðildymui. Didesnis ðilumos akumuliatorius turi energijos rezervus tam, kad iki ryto iðsaugotø truputá ðilumos. Galingesnis ðildymo katilas garantuoja greitesná ákaitimà.
Kaip iðvengti degimo tuðtumos
KÜNZEL kietojo kuro katilas veikia dujø generacijos principu. Tam, kad katilas galëtø iðvystyti pilnà galingumà, ir kad deginimo metu, pagal galimybæ, iðsiskirtø kuo matiau kenksmingø medtiagø, negalima leisti, kad katile malkos degtø vienoda liepsna. Tam reikia, kad bûtø gana didelis ir tankus anglies sluoksnis ir tarp deginamø malkø nebûtø dideliø tarpø, kurie nenaudingai naudoja degimui reikalingà orà. Tuðtumø galima iðvengti, laikantis ðiø nurodymø:
Deginimui naudojamos malkos turi bûti sausos! Reikia naudoti medienà, kurios liekamosios drëgmës kiekis yra 20% ir kuri dtiovinta apie 2 metus.
Anglies sluoksnis turi bûti tolygiai pasiskirstæs ir apie 5 cm tankumo. Ant angliø visø pirma dedamos smulkios malkos, o paskui galima dëti normalaus dydtio malkas.
Pagal galimybæ nereikia naudoti neskaldytø malkø, nes neskaldytos malkos sudega daug lëèiau ir yra matiau kaitrios ut skaldytas.
Didëlës malkos dega daug lëèiau negu matos. Todël didesnes malkas ákrovoje reiktø sudëti á vidury, nes vësios katilo sienos sulëtina didesniø malkø degimà. Aplinkui didesniàsias reikia sudëti smulkias malkas.
Dedant á katilà malkas atkreipkite dëmesá, kad jos nebûtø prispaustos prie katilo galinës sienos, nes gale esanèiø malkø negali pasiekti degimui reikalingas oras. Orui reikia palikti apie 1 cm ploèio tarpà.
Malkø nereikia ámesti, jas reikia sudëti kaip parodoma 8 brët. Taip jos dega ilgai, sudega tolygiai ir lieka matiau pelenø.
33 cm ilgio malkos tinka katilui HV 15. Kito galingumo katilui malkos dedamos skersai ákrovai arba taip kaip parodyta 8 brët. – viena rietuvë priekyje iðilgai ir tada ut jø viena arba dvi malkos skersai.
(Brët. 8 Teisingai sudëtos malkos)
Jei naudojama minkðta mediena, malkø skersmuo turëtø bûti matesnis nei 30 cm. Jei naudojama ávairi, tai minkðta – dedama apaèioje.
Drotliø naudoti negalima, nes nuo jø utsikemða degtuvas. Drotles galima dëti tik ant labai didelio anglies sluoksnio, kuris atsiranda kûrenant malkom.
Ðildymo pajungimas
HV, HV-C ir HV-BT serijos KÜNZEL kietojo kuro katilai iðbandyti pagal DIN 4702 ir 4751 BI. 2. Ðie katilai gali bûti montuojami atvirose ir utdarose ðildymo sistemose. Reikia atkreipti dëmesá á prieðgaisrinës apsaugos taisykles.
4.1. Utdara ðildymo sistema
Turi bûti ámontuotas terminis apsauginis vottuvas su suveikimo temperatûra nuo 95oC (pvz., KÜNZEL Art. NR. 170212). Terminis apsauginis vottuvas turi bûti sumontuotas á ðalto vandens linijà, kuri veda á ðilumokaitá. Reikia uttikrinti, kad bûtø pastovus, matdaug 2 barø, vandens spaudimas. Átekanèio ir iðtekanèio vandens linijos turi bûti neutdarytos. Vamzdtiø skersmuo turi bûti apie DN 15.
(Brët. 9 Utdaros ðildymo sistemos apsauginiai prietaisai)
Ðildymo prietaisø iki 50kW apsaugos vottuvo diametras turi bûti DN 20. Maksimalus darbo slëgis – 2,5 baro. Apsauginis vamzdynas turi bûti matdaug DN 25 ir montuojamas aukðèiausiame ir temiausiame apðildymo sistemos taðke. Nuotëkis tûri bûti laisvai prieinamas. Apsauginis vamzdynas pagal galimybæ turi bûti kuo trumpesnis. Iðsiplëtimo indo dydis apskaièiuojamas pagal visos ðildymo árangos vandens tûrá. T. p. reikia atsitvelgti á akumuliacinës talpos tûrá.
4.2. Atvira ðildymo sistema
Atvirai ðildymo sistemai pagal DIN 4751 aukðèiausioje árangos vietoje montuojamas iðsiplëtimo indas (DIN 4806). Montuojama, pagal galimybæ, vertikaliai virð ðildymo katilo ir sujungiama su juo labai trumpu vamzdtiu. Ðis vamzdis turi bûti savaime auðinamas.
Iðsiplëtimo indas turi turëti neatskiriamà vandens iðleidimo linijà. Iðsiplëtimo, auðinimo ir vandens iðleidimo linijø vidinis diametras turi bûti DN 25.
(Brët. 10 Atviros sistemos iðsiplëtimo indai)
Iðsiplëtimo indas ir visos linijos, áeinanèios á indà, turi bûti apsaugotos nuo utðalimo.
Bûtinos minimalios iðsiplëtimo indo talpos nustatymui, atviroms ir utdaroms sistemoms, galioja kiti kriterijai. Reikia atkreipti dëmesá á paprasto normalaus ðildymo vandens tûrá ir akumuliatoriaus talpà nuo 50 l/kW ar 75l/kW katilo pajëgumui.
Lentelëje duoti skaièiai yra tik orientaciniai. Kiekvienam konkreèiam atvejui reikalingi tikslûs skaièiaivimai.
Katilo galingumas [kW] |
Plëtimosi indo talpa, jei karðto vandens akumuliatoriaus talpa |
|
Iki 50 l/kW |
iki 75 l/kW |
|
Emisijos matavimai
Tam, kad atmosferoje nusëstø kuo matiau kenksmingø medtiagø, kiekviena ðildymo sistema turi atitikti Aplinkos apsaugos tarnybos reikalavimus (Vokirtijoje BlmSchV). Tai galioja ir kieto kuro katilams. Kiekvienam kieto kuro katilui, kurio galingumas yra didesnis nei 15 kW privalomas patikrinimas siekiant nustatyti, ar yra laikomasi reikalaujamø emisijos reikðmiø. Kûrenant medtiu tai sudaro 4000 mg CO (anglies monoksido) ir 150 mg dulkø kiekvienam iðmetamø dujø m3, remiantis 13% deguonies likuèiu. Norint pasiekti ðias charakteristikas, katilas turi bûti teisingai eksploatuojamas. Tai priklauso ne tik nuo valymo ir teisingo kûrenimo, bet tai pat ir nuo malkø pasirinkimo.
Árodyta, kad teisingai naudojant katilà, reikalavimai nepateidtiami.
Dëmesio! KÜNZEL kietojo kuro katilas yra pilno pakrovimo katilas, ir todël turi bûti eksploatuojamas su pakankamo dydtio ðilumos akumuliatoriumi. Dirbant nepilnu galingumu nepasiekiamos reikiama emisijos vertë. Ðilumos akumuliatoriui bûtina matdaug 25 l talpa kiekvienam katilo galingumo kW (BImSchV). Taèiau gerai veikianèiam ðildymui, kûrenant medtiu, siûlome matiausiai 50 l kiekvienam katilo pajëgumo kW (HVBT: 50 l/kW minimaliam katilo galingumui.)
Atliekant iðmetamø medtiagø matavimà, atkreipkite dëmesá:
Katilas turi bûti gerai iðvalomas (perskaitykite apie tai instrukcijoje). Atkreipkite dëmesá á tai, kad oro patekimo keliai bûtø laisvi. Nuvalykite pelenus ne tik katilo apaèioje ir ut peleninës, bet taip pat ir dûmø utdangà ir iðmetamø dujø kanalà. Ventiliatoriaus utdarymo vottuvas turi lengvai judëti.
Naudokite tik chemiðkai neapdorotà, sausà medienà (maksimalus drëgmës kiekis 20 % pagal BImSchV). Drëgnos malkos sumatina liepsnos temperatûrà ir tymiai padidina emisijos vertæ. Idealus malkø ilgis yra 0,5 m su storiu nuo 10 iki 15 cm. Trumpos ir nesimetriðkos malkos dega netolygiai. Taip pat atsiranda tuðèios vietos anglies sluoksnyje. Todël galingumas sumatëja ir emisijos vertë yra blogesnë.
Matavimo metu katilas turi bûti áðilæs. Ðildykit katilà matdaug valandà prieð matavimà. Tam utkrovimo kamera turi bûti utpildyta tik iki pusës. Dëkite malkas tankiai, iðilgai vienà prie kitos (venkite matavimo metu naudoti kreivas, ðakotas malkas). Liepsna turi bûti stipri ir skaidri ir liesti peleninæ.
Pakûrinimo fazëje ir matavimo metu reikia pasirûpinti, kad galëtø bûti nustatytas pakankamas ðilumos tiekimas. Ðilumos akumuliatorius turi bûti atvësæs. Atsukit ðildymo sistemos ventilius, atidarykite karðto vandens ruoðimo sistemà ir ájungite siurblius, katilo termostatà nustatykite 90oC. Ventiliatorius ðildymo katilo matavimo metu negali bûti iðjungtas. BT20xx tipo katilai eksploatuojami su maksimalia iðmetamø dujø temperatûra.
Prieð matavimus tolygiai paskirstykite anglá. Anglies sluoksnis turi bûti 10 cm storio. Po to iðilgai dedamos 0,5 m ilgio malkos. Po 5 min. galima pradëti matavimus.
Traukos reguliatoriaus vottuvas matavimo metu turi bûti nustatytas utdarytoje padëtyje, siekiant sumatinti nereikalingo oro dalá. Iðjungiant vottuvas turi bûti vël atidarytas.
Matavimas gali bûti atliktas ir tada, kai sklendë atvira. Bet tai reikia attymëti matavimo protokole.
Priklausomai nuo katilo dydtio pasiekiamos tokios matavimo vertës
Katilo temperatûra |
80oC – 85oC |
Iðmetamø dujø temperatûra |
220oC – 260oC |
Deguonis (O2) | |
Anglies oksidas (CO) |
500 – 3000ppm |
6. KÜNZEL Thermomix VENTILIS
KÜNZEL Thermomix ventilis yra pastoviai veikiantis tekanèio vandens temperatûros paaukðtinimo prietaisas, kuriam bûtini iðoriniai energijos ðaltiniai. Tekantis ið ðildymo sistemos atgal vanduo sumaiðomas su karðtu átekanèiu vandeniu iki matdaug 63oC temperatûros. Ðita temperatûra aukðtesnë negu dujø katilo rasos taðkas. T. p. yra sulaikomas kondensato atsiradimas ir ankstyva, katilà gadinanti korozija. Katilo recirkuliacijos siurblio galingumas naudojamas ne tik recirkuliacijos kontûre, bet ir ðilumos akumuliatoriaus pakrovimui. Thermomix ventilis naudojamas katilams, kuriø galingumas nesiekia 50kW.
(Brët. 16 Termomix ventilio veikimo schema)
Montavimas: Mes siûlome montuoti su utdarymo ventiliais, kad bûtø lengviau atlikti aptarnavimà. Thermomix ventilio priekinis vottuvas turi bûti utdarytas su ástatytu ádëklu. Jei bûtina, pasukite plastmasiná ádëklà reikiama kryptim. Praðome ávertinti srovës kryptá! Montuojant ventilá, prilaikymui naudokite tnyples. Aptarnavimas: kartà per metus ventilis atidaromas ir iðvalomas. Termocilindrà reiktø keisti kas 5 metus.
(Brët. 17 Sistemos schema)
Pradinë fazë: katilo padavimo ir gráttamoji eiga yra ðalti (matdaug apie 63oC). Thermomix ventilis utdaro ðildymà.
Maiðymo fazë: gráttamoji eiga á katilà bus sumaiðyta nuo 55 oC iki 60 oC.
Ðildymo gráttamoji eiga yra karðtesnë nei 63oC. Siurblio galia naudojama ðildymo kontûre.
UAB „DURUPIS“
KAUNE: Draugystës g.19, |
VILNIUJE:Krokuvos g.8, |
KLAIPËDOJE:
Dubysos g.27, |
VILNIUJE: Geletinio
vilko g. 6b, |
KÜNZEL KIETOJO KURO katilo standartinis valdymo pultas
„Kesseltemperatur“ – katilo temperatûra
„Betr.-Sch EIN/AUS“ – ájungti/iðjungti
„START“ – starto mygtukas
„Phase“ – startinës fazës indikatorius
„Betrieb“ – darbinis indikatorius
„Pumpe“ – siurblio indikatorius
„Gebläse“ – ventiliatoriaus indikatorius
„Betrieb“ – darbas
„Pumpe“ – siurblys
„Gebläse“ - ventiliatorius
Katilo standartinis valdymo pultas uttikrina visø funkcijø valdymà taip pat ir siurblio valdymà. Jeigu prie sistemos prijungtas kitas katilas, kûrenamas skystu kuru arba dujom, tai jis pajungiamas papildomo relës pagalba (Art. Nr. 150220), priklausomai nuo malkinio katilo darbo retimo.
Utkûrimo fazë: Ájungti pagrindiná jungiklá. Jeigu veikia elektros tiekimas tai utsidega ámontuota á jungiklá lemputë. Á katilà pakraunamos malkos ir kûrenamas katilas. Norint, kad katile atsirastø anglies sluoksnis, o tai yra pagrindinë dujø generacijos sàlyga, apie 10 min. katilà reiktø pakûrenti su atidarytu traukos sklendës svertu ir truputá atidengtomis katilo apatinëms durelëms, bet utdarytomis virðutinëmis durelëms.
Po 10 min. atsargiai atidaryti virðutines dureles, kartu utdarant apatines, kad bûtø iðvengta dûmø iðmetimo. Kai anglies atsiranda pakankamai, tada katilas papildomas malkom ir utdaromos virðutinës durelës, taip pat turi bûti utdarytas ir utfiksuotas traukos sklendës svertas ir nuspausti mygtukà „start“. Pradës veikti katilo ventiliatorius ir utsidegs signalinë lemputë „START phase“ ir „Gebläse“. Jei ventiliatorius neveikia, gali bûti kad:
nesuveikë dûmtakio utdarymo fiksacijos jungiklis;
katilo temperatûra pasiekë nustatytà iðjungimo temperatûrà.
Kai pasiekiama temperatûra 55-60oC vyksta persijungimas á darbo retimà – gæsta lemputë „Start Phase“ ir utsidega lemputë „Betrieb“. Ði temperatûra reguliuojama termostatu: „Gebläse Stop“. Kai katile sudega visos malkos, tai ventiliatorius ðioje temperatûroje iðsijungia. Reikia patymëti, kad paprastai termostatas „Gebläse stop“ pasuktas iki galo, laikrodtio rodyklës kryptimi. Reikia atkreipti dëmesá, jeigu retimo „Start Phase“ metu laikinai atsijungs elektra, ventiliatorius iðsijungs. Atsinaujinus elektros tiekimui, ventiliatorius neásijungs, todël bûtina paspausti „Start Phase“ mygtukà. Jeigu katilas pasiekë darbinæ temperatûrà ir laikinai atjungiama elektra, tai ventiliatorius atnaujins darbà automatiðkai.
Pasiekus temperatûrà 70-75oC ásijungia matesnio kontûro katilo siurblys. Siurblio ásijungimo momentà nustato termoreguliatorius „Pumpe EIN“ (siurblio ájungimas). Apie ásijungimà informuoja lemputë „Pumpe“. Jeigu katilas veikia kartu su katilu, kûrenamu skystu kuru ar dujom, tai antrasis katilas iðsijungs.
Pasiekus 80-90oC turëtø iðsijungti ventiliatorius (gæsta lemputë „Gebläse“). Ði temperatûra nustatoma katilo termostatu arba dideliu mygtuku. Patymëtina, kad kaip taisyklë, iðsijungimo temperatûra nustatoma 80oC, todël kad po ventiliatoriaus ásijungimo temperatûra katile bus 5-10oC aukðtesnë. Tai nutinka todël, kad katilo termopadavimas átaisytas katilo virðutinëje dalyje, o ðildymas vyksta didtiàja dalimi apaèioje. Todël nustatant termoreguliatoriø 90oC arba iki galo laikrodtio rodyklës kryptimi, katilo temperatûra gali pasiekti 100oC ir aukðèiau, tada ásijungia avariniai gesintuvai. Esant 75oC ásijungia ventiliatorius, per laikà atsinaujina degimas ir temperatûra pakyla iki nustatytos termoreguliatoriaus temperatûros. Tokiame retime katilas dirba iki pilno malkø sudeginimo. Sumatinus temperatûrà iki 65oC-70oC iðsijungia matesnio kontûro siurblys (iðsijungia signalinë lemputë), o nukritus iki 50oC-55oC iðsijungia ventiliatorius. Tokiu retimu iðsijungia visos lemputës iðskyrus pagrindines. Reikia patymëti, kad katilo atauðimas (pilno sudeginimo atveju) iki ventiliatorius iðsijungia gali trukti kelias valandas.
Termoreguliatoriaus montavimas
Kaip rodo patirtis, sumontavus naujà katilà negalima pasikliauti utraðais ant pulto panelës, todël mes rekomenduojame:
Visi 3 termoreguliatoriai pasukami ant max (iki atramos laikrodtio rodyklës kryptimi).
Kûrenant katilà sekti termometro reikðmes. Rekomenduojama iðjungti cirkuliacijos siurblá, tuo pagreitinant procesà.
Kai temperatûra pasiekia 55oC-60oC, signalinë lemputë „Start Phase“ dega, tuomet lëtai pasukite termoreguliatoriø „Gebläse Stop“ prieð laikrodtio rodyklæ iki lemputës „Start Phase“ iðsijungimo, kol ásijungia lemputë „Betrieb“. Áspëjama, kad persijungimas ávyks greièiau, todël pasiekus 50oC temperatûrà bûtina atkreipti dëmesá á katilà.
Kai katilo temperatûra pasiekia 70oC, bûtina pasukti termoreguliatoriø „Pumpe EIN“ (Siurblio ásijungimas), prieð laikrodtio rodyklæ iki utsidegs lemputë „Pumpe“ (siurblys), dabar siurblys ájungtas.
Kai temperatûra pasiekia 80oC tada katilo termoreguliatoriø pasukti iki ventiliatorius iðsijungs. Nepamirðkite ájungti ðilumos cirkuliacijos siurblio. Dabar reguliatoriø nustatymas utbaigtas. Rekomenduojama kiekvienam reguliatoriui padaryti attymà ant panelës, kad tinotumëte padëtá.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 8436
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2025 . All rights reserved