KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

DIZAINO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

GRAFINIŲ KOMUNIKACIJŲ INTINERIJOS KATEDRA

Periodinių leidinių spaudos technologijos

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

Įvadas

Periodiniai leidiniai tai – laikraščiai, turnalai, biuleteniai. Visi šie leidiniai pasitymi dideliais tiratais ir datniausiai juos reikia atspausdinti labai greitai (pvz. per naktį). Šių leidinių ilgaamtiškumui nėra keliami dideli reikalavimai, svarbiausia kokybiškas atspausdinimas ut nedidelę kainą ir pirkėjų pritraukimas. Šiems leidiniams spausdinti labiausiai tinka ofsetinis spaudos būdas, kuris labiausiai tinka masinei spaudos gamybai, kuri sudaro didtiąją dalį poligrafinės produkcijos. Ofsetinė spauda pasitymi greitu, kokybišku spausdinimu matais kaštais (kuo didesnis tiratas, tuo matesni kaštai).

Ofsetinė spauda priklauso plokščiajai spaudai, kurios esmė yra ta, kad spausdinamieji ir tarpiniai spaudos elementai yra vienoje plokštumoje. Tai vienas iš seniausių, populiariausių ir plačiausiai naudojamų spausdinimo būdų.

Ofsetinė spauda utima dominuojančią dalį pasaulinėje spaudos rinkoje ~ 50%. Naujų technologijų įdiegimas pastaraisiais metais dar labiau sustiprino ofseto pozicijas. Paruošimo trukmė, datų suvartojimas, bei atliekų kiekis sumatėjo, o kokybė pagerėjo. Pvz. anksčiau spaudos mašinos sureguliavimas trukdavo 1 valandą, kai dabar trunka apie 15 minučių.

Darbo tikslas: Išanalizuoti periodinių leidinių spaudos technologijas.

Darbo utdaviniai:

1. aptvelgti periodinius leidinius, palyginti spaudos būdus;
2. sudaryti  produkcijos gamybos planą;
3. pasirinkti įrangą, apskaičiuoti reikalingą darbuotojų skaičių;
4. apskaičiuoti ir suprojektuoti įmonės gamybines patalpas;
5. aptvelgti darbo saugą, kokybės kontrolę ir darbuotojų motyvaciją spaustuvėje.

1. Nagrinėjamų technologijų analizė ir pasirinktos technologijos pagrindimas

1.1 Periodinė spauda

Periodinė spauda - reguliariai leidtiamų leidinių (tuo pačiu pavadinimu, vienodai įformintų, numeruotų bei datuotų, datniausiai vienodos apimties ir vienodo formato) visuma. Pvz.: laikraštis, turnalas, biuletenis.

Laikraštis – periodinis leidinys, daugiausia informacinio pobūdtio tai dienai aktualia informacija, kuris gali būti leidtiamas kiekvieną dieną, kelis kartus per savaitę, kartą per savaitę, kartą per dvi savaites ar karta per mėnesį. Lietuvoje pirmasis laikraštis pasirodė XVIII a. viduryje, o pasaulyje (Vokietijoje) – XVII a. pradtioje [1].

Turnalas – brošiūros ar knygos pavidalo, datniausiai su viršeliu ir iliustracijomis periodinis leidinys, spausdinantis daugiausia analitinio pobūdtio tekstus visuomenės gyvenimo, politikos, ekonomikos, mokslo, technikos, kultūros, meno ir kitais klausimais. Jame pateikiamos visuomenei arba atskiroms tmonių grupėms reikšmingos tinios, komentuojami praėję arba laukiami įvykiai, ekonominiai ar kultūriniai reiškiniai. Lietuvoje pirmasis turnalas pasirodė XIX a. pradtioje, tuo tarpu Pasaulyje (Vokietijoje) – XVII a. viduryje [1].

Biuletenis – informacinis periodinis leidinys skirtas atskiroms tmonių grupėms.

Mano pasirinkta tema „Periodinių leidinių spaudos technologijos“ yra aktuali teorine ir praktine prasme studijuojamoje specialybėje. Nagrinėjamas objektas yra periodiniai leidiniai, kurie gaminami ofsetiniu spaudos būdu. Periodiniuose leidiniuose pateikiama tai dienai aktuali informacija, todėl jų gamybai turi būti parinkta greita ir pigi spaudos technologija. Skirtingai nuo knygų, čia nėra svarbu išliekamoji vertė, todėl spausdinama ant plonesnio popieriaus, datniausiai susegama arba nenaudojama jokio įrišimo būdo. Svarbiausia yra greitai atspausdinti leidinius nenaudojant didelių kaštų, kurie patrauktų pirkėjų akis. Tai yra masinė spauda, kurioje dominuoja nedaug besikeičiantis pavadinimų skaičius ir dideli tiratai. Šiems leidiniams spausdinti labiausiai tinka ofsetinė spauda. Čia ji pirmauja dėl aukštos kokybės, matų paruošimo kaštų ir greito spausdinimo. Šiuo metu ofsetinė spauda yra viena populiariausių spaudos rinkoje, utimanti apie 50 proc. pasaulinės spaudos rinkos. Taip pat yra tokie spaudos būdai kaip: fleksografija, tamponinė spauda, trafaretinė spauda, skaitmeninis ofsetas.

Paminėtų spaudos būdų palyginimas (1 pav.)

Ofsetinė spauda. Ofsetinėje spaudoje yra keliami aukštesni reikalavimai spausdinimo operatorių kvalifikacijai, mašinos sureguliavimui sugaištama daugiau laiko ir sugadinama daugiau taliavų, negu fleksografinėje spaudoje ar graviūroje. Ofsetinė spauda naudojama spausdinant didelių tiratų leidinius (didesnius nei 1000 vnt.), tuomet pagaminimo kaštai yra matiausi.

Privalumai:

pastovi aukšta atspaudo kokybė — ryškesnis, švaresnis atspaudas, nes cilindro guminis paviršius puikiai prisitaiko prie spausdinamosios medtiagos paviršiaus;

platus spausdinamosios medtiagos pasirinkimas (Pvz.: audinys, metalizuoti paviršiai, oda, šiurkštus popierius);

popieriaus neveikia aukštos temperatūros kaip pvz. kopijavimo aparate;

pigesnis spaudos būdas, ypač spausdinant didesnius tiratus. Spausdinant matdaug iki 1000 kopijų ofsetu spausdinti yra šiek tiek neekonomiška, tokiu atveju labiau tinka skaitmeninė spauda.

Trūkumai:

aliminių spaudos formų tapimas jautriomis (dėl cheminės oksidacijos). Tuomet atsiranda tepimo galimybė;

pakankamai daug laiko sugaištama spaudos plokščių parengimui ir įrenginio nustatymams, todėl neapsimoka spausdinti matų tiratų.

Fleksografija – spaudos būdas, kai spausdinama naudojant gumines spaudos formas (klišes) greitai dtiūstančiais organiniais sintetiniais datais. Nors spauda fleksografijos būdu utimą 22 proc. pasaulinės rinkos, jo dalis yra sparčiausiai auganti ( apie 8 proc. per metus). Šis spaudos būdas labiausiai tinka lipnių etikečių, lanksčių įpakavimų gamybai.

Privalumai:

didelis spaudos elementų pasirinkimas;

galimybė spausdinti ant labiau storų medtiagų;

palyginti ekonomiškas spaudos būdas spausdinant didelius tiratus;

galimybė spausdinti vandeniniais datais.

Trūkumai:

didelis taško patitimas;

spaudos kokybė priklauso nuo įrengimo;

reprodukavimo problemos išgaunant šešėlius ir labiau šviesias vietas.

Trafaretinė spauda. Trafaretinės spaudos būdas ypatingas tuo, kad galima utnešti ypatingai storą datų sluoksnį. Šis spaudos būdas ypač paplitęs vizitinių kortelių gamyboje, spausdinimui ant tekstilinių etikečių ar teisiai ant pakuočių (indelių, dangtelių ir kt.). Lipnių etikečių spaudoje šis būdas yra ypač naudingas spausdinant ant skaidrių medtiagų, kur yra reikalingas neperšviečiamas, storas datų sluoksnis. Taip utspausdinus dengiančia balta spalva kitos, ant viršaus spausdinamos spalvos, tampa tymiai ryškesnės.

Tamponinė spauda — tai netiesioginis giluminės spaudos procesas. Jo metu elastingo, silikoninio tampono pagalba datai yra pernešami nuo spaudos formos (klišės) ant spausdinamojo objekto.

       Pramonėje ir reklamos paslaugų sferoje tamponinė spauda yra plačiai naudojama gaminių dekoravimui arba tymėjimui. Labiausiai tinkamos medtiagos tamponinei spaudai: akrilas, polikarbonatas, ABS, PVC, taip pat mediena, popierius, lakuoti metaliniai paviršiai. Naudojant dvikomponenčius datus galima spausdinti ant stiklo, metalo, odos ir pan.

Skaitmeninė spauda – tai spauda, kai spaudos produkcija gaunama tiesiai iš bylos. Šis spaudos būdas datniausiai naudojamas spausdinant nedidelių tiratų leidinius. Skaitmeninei spaudai yra skirtos specialios spaudos mašinos, kurios dirba skirtingais principais ir uttikrina aukštą spaudos kokybę.

1 pav. Spaudos būdų palyginimas

Periodinės spaudos tendencijos ir statistika

Atgavus Nepriklausomybę vyko staigi ir iš esmės kardinali periodinės spaudos sistemos transformacija. Atsirado naujos spaudos rūšys. Iš šešėlio išlindo religinė spauda. Atsirado nauji leidinių tipai – apskričių, regionų laikraščiai. Ypač sparčiai ėmė rastis reklaminiai ir specializuoti laikraščiai.

Visgi viena didtiausių problemų išliko iki šių dienų – tai tikslūs duomenys apie periodinę spaudą. Nors buvo sukurtos ir įstatyminės normos, kurios reikalauja leidinius deklaruoti savo tiratus, interesus ir leidėjus, tačiau praktikoje šią normą nemata dalis leidėjų ignoruoja. Pirmieji šešeri metai Nepriklausomybės buvo labai dinamiški ir periodinių leidinių kasmet vis daugėjo. Po to sekė nuosmukis. Leidinių matėjimą lėmė keletas veiksnių. Visų pirma, atsirado reiškinys, kurio nebuvo sovietmečiu – nuolat stiprėjanti konkurencija. Kita prietastis – ėmė silpnėti gyventojų susidomėjimas periodiniais leidiniais. Tai rodo visų periodinių leidinių bendro vienkartinio tirato matėjimas. Be to, sparčiai vystytis pradėjo ir privačios radijo stotys, radosi naujos televizijos. Įdomus reiškinys spaudos rinkoje tapo ir nemokamai platinami dienraščiai. Nors atskirų bandymų būta ne kartą, tačiau į rinką pirmasis sėkmingai įsiliejo „15 minučių“. Pradėtas platinti Vilniuje, vėliau jis atsirado ir Kaune, dar vėliau Klaipėdoje [2].

Šiuo metu spaudai yra labai sunkus metas. Vienas iš įtakojančių faktorių yra internetas. Vis daugiau tmonių įsigyja asmeninius kompiuterius ir naudojasi internetu. Šiuo metu Lietuvoje 40 proc. namų ūkių turi kompiuterius, iš jų 42 proc. prijungti prie interneto. Ateityje šie skaičiai tik augs. Didėjant šiems skaičiams daugėja ir įvairių informacinių portalų, elektroninių turnalų bei laikraščių. Tmonės renkasi elektronines leidinių versijas, nes kai kurios yra nemokamos, o kitų tik dalis informacijos yra apmokestinta. Taip pat čia pateikiamos naujausios tinios, kadangi informacija atnaujinama kelis kartus per parą. Taip pat spaudą paveikė ir pasaulinė krizė. Kaip savo straipsnyje teigia Gedas Vitaitis, jog „New York Times“ ir „Washington Post“ ketina matinti savo išlaidas ir atleisti dalį darbuotojų, o dar pora stambių laikraščių paskelbė, kad išlaikys tik elektronines savo laikraščių versijas. Šios tendencijos nieko gero netada ir po kurio laiko Lietuvoje taip pat gali sumatėti periodinių leidinių skaičius [3].

Kalbant apie statistiką, spaudos statistikos departamento duomenimis 2007 m. Lietuvoje utregistruota 1313 pavadinimų serialinių leidinių: laikraščių, turnalų ir biuletenių, tęstinių leidinių (2 pav.). Palyginti su 2006 m., jų išėjo 39 pavadinimais daugiau. Išleisti 474 turnalai ir 328 laikraščiai. Nors laikraščių pavadinimų skaičius šiek tiek pamatėjo, tačiau metinis tiratas, palyginti su 2006 m., padidėjo 4 %, kiekvienam Lietuvos gyventojui teko po 79 numerius. Tuo tarpu turnalų padidėjo tiek metinis tiratas, tiek pavadinimų skaičius. Metinis tiratas padidėjo 5 %, o pavadinimų skaičius išaugo 25 pavadinimais daugiau ir kiekvienam šalies gyventojui atiteko po 20 numerių. Didtioji dalis leidinių publikuota lietuvių kalba: 303 (92%) laikraščiai, 500 (86%) turnalų ir biuletenių. Kaip ir ankstesniais metais, tarp laikraščių, spausdintų kitomis kalbomis, daugiausia buvo rusų kalba – 18 pavadinimų, tarp turnalų ir biuletenių daugiausia buvo anglų kalba – 55 pavadinimai [4].

2 pav. Serialinių leidinių leidyba 2007 m.

Statistinė turnalų analizė pagal paskirtį atskleidtia, kad ir 2007 m. daugiausia vartotojams pasiūlyta leidinių, skirtų plačiajam skaitytojų ratui – 415 pavadinimų (net 71%). Didtioji jų dalis – tai laisvalaikio, turizmo, sporto leidiniai (123 pavadinimai) bei turnalai moterims, vyrams, šeimai (90 pavadinimų). 2007 m. vartotojams pateikta 166 pavadinimai specialios paskirties leidinių, pusė jų – profesiniai turnalai ir biuleteniai (3 pav.) [4].

3 pav. Turnalai ir biuleteniai pagal paskirtį 2007 m.

Statistikos pagal laikraščių išleidimo vietą duomenimis (4 pav.), Vilniaus apskrityje išleista net 38% visų laikraščių pavadinimų. Dalis jų skirta visos Lietuvos gyventojams, jie spausdinami dideliu (iki 90 tūkst.) vienkartiniu tiratu [4].

4 pav. Laikraščiai pagal išleidimo vietą 2007 m.

2. Periodinių leidinių spaudos technologijos projektavimas

Pagrindiniai bet kokio spaudos gaminio procesai yra šie: paruošiamieji darbai, spauda ir pospausdiminiai darbai. Visi šie spaudos procesai yra vienodai svarbūs ir glaudtiai susiję, reikalaujantys profesionalių ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie pagamintų kokybišką gaminį.

5 pav. pateikta spaudos produkcijos gamybos schema, kurioje patymėti procesai, atliekami nuo utsakymo priėmimo iki pagaminto produkto supakavimo. Paryškintieji langeliai nurodo procesus, kurie bus analizuojami mano darbe.

5 pav. Periodinių leidinių spaudos technologinė schema

Projektuosiu 3-ijų turnalų ir 3-ijų laikraščių spaudos technologiją.

Darbe analizuosiu spaudos bei pospaudiminius procesus (apipjovimą, lankstymą, parinkimą, segimą, apipjovimą iš trijų pusių ir pakavimą).

1 lentelė

Išleidtiamos produkcijos charakteristikos

Ofsetinėje spaudoje naudojamas kietesnis ir matiau glotnus popierius. Kadangi viena iš ofseto ypatybių yra spaudos formų drėkinimas, todėl popierius turi būti atsparus drėgmei. Taip pat naudojamas daugiau klijintas popierius.

Turnalams parinkau storesnį popierių nei laikraščiams. Turnalų viršeliams naudosiu kreidinį popierių. Kreidinis popierius pasitymi geresnėmis mechaninėmis savybėmis, yra lygesnis ir glotnesnis, ant jo galima išgauti aukštesnės kokybės atspaudus ir reikia matiau datų.

Kadangi šie leidiniai yra periodiniai, didtiausi reikalavimai yra jų prekinei išvaizdai. Jie turi pritraukti dėmesį iš pirmo tvilgsnio, suteikti potencialiam pirkėjui tam tikrą informaciją ir jį sudominti.

Svarbu tinkamai saugoti ir sandėliuoti popierių, nes nuo to priklauso spaudos kokybė. Netinkamai laikant popierių atsiranda įvairūs defektai. Popierius turi išlikti ne per sausas, kitaip jis gali tapti dielektriku. Toks įelektrintas popierius gali lipti arba atsistumti nuo kitų popieriaus lakštų ar agregatų. Jo drėgmė turėtų būti apie 6%. Todėl sandėlyje svarbu palaikyti tinkamą ir pastovią oro temperatūrą bei drėgmę. Palankiausia oro temperatūra tiekimo sandėlyje - 18 - 21°C, santykinė oro drėgmė - 40 - 60 %. Šias oro sąlygas palaikyti padeda patalpų šildymo ir drėkinimo sistema [5].

Pasirinkus spausdinamos produkcijos charakteristikas, spausdinamąją medtiagą bei apskaičiavus spaudos lankus, sudaroma gamybinė utduotis spausdinimui (tr. 2 lentelę).

2 lentelė

Gamybinė utduotis produkcijos spausdinimui

2.1 Datai ofsetinei spaudai

Didelę reikšmę uttikrinant spaudos leidinių kokybę turi spausdinimo procesas, kurio svarbiausia medtiaga yra spaudos datai, kadangi pastarieji tiesiogiai dalyvauja formuojant spaudos produkcijos – teksto ar iliustracijų – vaizdą. Todėl spaudos produkcijos kokybė daugiausia priklauso nuo to, ar gerai spaustuvininkas tino spaudos datų savybes, jų paruošimo spausdinimui taisykles ir nuo to, kaip greitai jis sugeba pašalinti defektus, atsirandančius dėl blogos datų kokybės arba netinkamo jų paruošimo.

Ofsetiniai datai turi pasitymėti:

• pasitymėti reikiamomis optinėmis savybėmis;
• būti vienalyčiai, neišsisluoksniuoti, juose neturi būti stambių pigmento dalelių;
• greitai ir tvirtai sukibti su substratu;
• uttikrinti normalią spaudos technologinio proceso eigą. Datai ofsetinei spaudai turi būti didesnio intensyvumo, nes prieš patekdami ant popieriaus jie iš pradtių patenka ant gumuoto audinio.

Labai svarbu, kad datai neprasiskiestu vandeniu, kuriuo drėkinama spaudos forma. To pasekmė yra pigmento koncentracijos sumatėjimas ir datų matesnis intensyvumas. Vėliau, vandeniu išgaravus nuo atspaudo, gautas atspaudas tampa blankiu [5].

Temiau pateikiu schemą, kaip yra pernešami datai (6 pav.).

6 pav. Datų pernešimo schema

2.2 CMYK spalvų sistema

CMYK – poligrafijoje yra dirbama su datais, kurie yra matomi atsispindinčioje šviesoje, todėl spalvos čia sąveikauja kitomis taisyklėmis. CMYK sistemoje sudėtinės arba triadinės spalvos yra tydra, violetinė ir geltona. Šios spalvos yra paeiliui utdedamos ant popieriaus sukuriant bet kokį reikiama atspalvį. Ši sistema yra superaktyvi arba sugeriančioji. Praktikoje utdedant 3 sudėtines spalvas gaunamas ne juodas, o tamsiai rudas atspalvis. Balta spalva yra popieriaus spalva arba ta spalva ant kurios dedami datai. Spalvos intensyvumas CMYK sistemoje yra matuojamas procentais, kiekviena spalva turi 100 ryškumo gradacijų. Sudėtinės spalvos naudojamos įvairiose šalyse skiriasi savo atspalviais. Europoje yra priimta Standart sistema, o JAV-SWOP sistema. Geltona, tydra, juoda, violetinė, o papildomos: raudona, mėlyna ir talia.

2.3 Drėkinimo skystis ofsetinėje spaudoje

Spaudos kokybei didelės reikšmės turi datų- vandens balanso pastovumas. Tai sąlygoja stabili drėkinimo vandens sudėtis cirkuliacinėse sistemose viso spaudos proceso metu.

Drėkinimo skysčiui naudojamas vanduo turi atitikti šiuos reikalavimus:

Vandens kietumas dH 8 - 12. Jei vanduo yra per kietas, datų volai ir cilindrai pasidengia
kalkėmis. Naudoti vandenį, išvalytą nuo druskų. Karbonatinės druskos jungiasi su datų
sudedamosiomis dalimis, todėl velenai apsineša nuosėdomis (druskomis). Tam reikalingi priedai matinantys vandens kietumą.

Vandens pH reikšmė turi būti ribose 4,5 - 5,5 (neutralus). Jei pH temesnis nei 4,5
(rūgštus vanduo), trumpėja plokštės tarnavimo laikas ir ilgėja datų dtiūvimo laikas. Jei pH didesnis nei 5,5 (šarminis vanduo), padidėja taško išsiplėtimas ir datų emulgacija (datų ir vandens jungimasis), plokštė utfonuojama, to pasėkoje pustoniai suintensyvėja ir baltose vietose atsiranda nuosėdos [5].

2.4 Spaudos baras

Spausdinimo metu datai nuo formos spaudos elementų per ofsetinį cilindrą pernešami ant spausdinamos medtiagos. Balansas tarp datų padavimo kiekio ir jo patekimo ant spaudos formos turi būti sureguliuotas taip, kad ant atspaudo nesvyruotų datų optinis tankis. Formos padengimas datais turi būti tolygus. Ofsetinėje spaudoje naudojamos spaudos formos, kurių spausdinamieji elementai priima datus ir atstumia vandenį, o tarpiniai – atvirkščiai, priima vandenį ir atstumia datus. Taigi forma drėkinama ir ant jos utnešami datai, spausdinamieji elementai jais pasidengia, o tarpiniai lieka švarūs.

Nuo formos datai patenka ant ofsetinio cilindro, kuris padengtas specialia danga. Tuomet datai pernešami ant spaudos cilindro, ant kurio yra spausdinamoji medtiaga.

Kiekvienoje sekcijoje yra utnešama skirtinga spalva, popierius iš vienos sekcijos į kitą transportuojamas perdavimo cilindrais bei griebtukų sistemomis. O lapai paduodami iš automatinės dėtuvės, išvedami grandininiu išvedimo transporteriu.

Pasirinkau Heidelberg Speedmaster SM 102 spaudos mašiną (Charakteristikos priede, 1paveiksliukas, 1 lentelė) [6].

Ši aštuonspalvė, greitaeigė mašina tinka įvairios produkcijos spausdinimui. Kadangi periodinę spaudą datniausiai reikia atspausdinti labai greitai, tai šios spaudos mašinos aukštos kokybės dvipusis spausdinimas ir greitis yra dideli privalumai. Taip pat ji yra ekonomiška dėl savo automatizacijos laipsnio. O galimybė iš anksto utprogramuoti daugiau funkcijų, leidtia sutrumpinti įrenginio paruošimą darbui [6].

3 lentelė

Spaudos cecho metinės gamybos apimties skaičiavimas

2.5 Pospausdiminis baras

Po produkcijos spausdinimo seka kiti procesai (apipjovimas, lankstymas, parinkimas, segimas ir kt.), kol leidinys įgauna savo prekinę išvaizdą.

2.5.1 Produkcijos pjaustymas

Nuo popieriaus supjaustymo labai priklauso produkcijos kokybė, todėl svarbu, kad popierius būtų lygiai supjaustytas, lapų kampai būtų 90°. Savo ruottu popieriaus supjaustymo kokybė priklauso nuo mechanizmų tikslumo, darbuotojo sugebėjimų, peilių bei popieriaus.

Pagal pjaunamų elementų kiekį pjaustymo mašinos skiriamos į vienpeiles ir tripeiles.

Temiau pateikta popieriaus pjovimo schema (7 pav.)

7 pav. Popieriaus pjovimo schema [10]

Popieriaus pjovimas vyksta sekančiai:

utdedama popieriaus stopa;

popieriaus stopa prispaudtiama prie galinės ir šoninės atramos;

vyksta pjovimo procesas

popieriaus stopa nuimama.

Taigi popieriaus pjaustymo darbams aš pasirinkau pjovimo įrenginį Polar 92E (Charakteristikos priede, 2 paveiksliukas, 2 lentelė) [7].

Šią vienpeilę pjovimo mašiną pasirinkau, kadangi ji pjauna įvairiausias medtiagas (popierių, kartoną, plėvelę) ir yra tinkama visiems iki 92 cm pločio ir 50 x 70 cm dydtio spausdiniams.

4 lentelė

Darbo imlumas lapų pjaustymui per metus

Laiko norma lapų pjaustymui apskaičiuojama pagal formulę:

LP= N_ssl x N_ps x l_p / 60; h (1)

N_ssl – stopų skaičius

N_ps – pjūvių skaičius

l_p – laiko norma vienam pjūviui, min

2.5.2 Produkcijos lankstymas

Lankstymas – vienas iš brošiūravimo procesų, kurio metu išspausdinti leidinio lapai sulankstomi į sąsiuvinius ir sudedami taip, kad puslapiai eitų numeracijos tvarka.

Produkcijos lankstymui pasirinkau Stahlfolder KD 94 Topline lankstymo mašiną (Charakteristikos priede, 3 paveiksliukas, 3 lentelė) [8].

Ši mašina tinka dirbant su įvairiais formatais. Kadangi ši mašina yra labai naši, tai puikiai tinka, kai reikia gretai paruošti produkciją. Taip pat čia yra elektroniškai kontroliuojama lapų stebėjimas ir produkcijos kontrolė. O dėl automatinio lenkimo ir peilinių velenų valdymo, yra uttikrinama optimali lenkimo kokybė.

5 lentelė

Darbo imlumas lap lankstymui per metus

2.5.3 Produkcijos parinkimas, segimas, apipjovimas iš trijų pusių

Produkcijos parinkimui, segimui ir apipjovimui iš trijų pusių pasirinkau Heidelberg Stitchmaster ST 350 liniją (Charakteristikos priede, 4 paveiksliukas, 4 lentelė) [9].

Srautinę liniją pasirinkau todėl, kad projektuojamoje įmonėje dirbama su dideliais tiratais. Čia parinkimas, parinktų blokų susegimas ir apipjovimas iš trijų pusių yra atliekamas vienu praėjimu, todėl linijas naudoti yra ekonomiškiau. Tokias linijas sudaro keturios sekcijos: parinkimo, segimo, apipjovimo iš trijų pusių bei išvedimo. O tokiose linijose parinkimas vyksta lankas į lanką

Heidelberg Stitchmaster ST 350 liniją pasirinkau dėl jos greičio, galimybės naudoti įvairius formatus ir segimo kokybės, kadangi produktai segami stovėdami vietoje. Taip pat čia įtaisyta kokybės kontrolės sistema, kuri stebi vielos ilgį, storį ir ar visos reikiamos vietos susegtos.

6 lentelė

Darbo imlumas produkcijos parinkimui, segimui, apipjovimui iš trijų pusių

2.5.4 Produkcijos pakavimas

Įmonėje pakavimo darbai bus atliekami rankomis.

7 lentelė

Darbo imlumas produkcijos pakavimui per metus

2.6 Įrenginių ir darbininkų reikiamo kiekio skaičiavimas

Apskaičiuojame visų įrenginių darbo laiko fondą (tr. 8 lentelę), įrenginių kiekį bei įrenginių ir baldų utimamą plotą (tr. 9 ir 12 lenteles), reikiamo personalo kiekį (tr. 10 ir 11 lenteles).

Įrenginių skaičiavimui reikalingi šie pradiniai duomenys:

Retiminis F_r ;

įrengimų laiko ir išdirbio normos, atliekant technologines operacijas;

įrengimų apkrovimo dydis;

Retiminis įrenginio darbo laiko fondas apskaičiuojamas pagal formulę:

F_r=[(D_d x t_V)-D_pršv x A]x p,h

D_d=D_k-D_iš-D_šv

D_d=365 – 104 – 8 = 253

F_r – retiminis įrenginio darbo laiko fondas, h

D_d - darbo dienų skaičius per metus;

t_V – pamainos darbo trukmė (7,4 val dirbant su kompiuterine įranga, 8val. dirbant su visa kita įranga),h

D_pršv - prieššventinių dienų skaičius;

A – prieššventinės dienos pamainos trukmės sutrumpinimas (datniausiai A=1), h;

p – pamainų skaičius;

D_k – metinis kalendorinių dienų skaičius;

D_iš – metinis išeiginių dienų skaičius;

D_šv – metinis šventinių dienų skaičius;

Metinis remonto laikas apskaičiuojamas pagal formulę:

t_rem= f_k + f_t + f_p, h; (4)

T_e – įrenginių tarnavimo laikas, metais

f_k – kapitalinis remontas, h

f_t – einamasis remontas, h

f_p – patikrinimas,h

t_rem – metinis remonto laikas, h

Įrenginio technologinių sustojimų laikas apskaičiuojamas pagal formulę:

f_ts=f_ps=(F_r n)/100, h; (5)

f_o – aptiūros, h

n- koeficientas įvertinantis papildomą laiko fondą (nt=1…4)

t_ps – įrenginio papildomų sustojimų laikas, h:

t_ts – įrenginio technologinių sustojimų laikas, h;

8 lentelė

Įrenginių darbo laiko fondo skaičiavimas

F_m – metinis įrenginio darbo laiko fondas, h;

F_mp – metinis įrenginio darbo laiko fondas su personalu, h;

9 lentelė

Įrenginių kiekio skaičiavimas

Įrenginių kiekis skaičiuojamas pagal formulę:

N_įr=M/(F_m x k_bn) (6)

10 lentelė

Reikiamų darbuotojų skaičiaus skaičiavimas

Reikiamas darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę

R_darb=(F_mp×N _r)/ F_ef (7)

11 lentelė

Reikiamų darbuotojų (rankiniam darbui) skaičiaus skaičiavimas

* Pakuoti padeda pjovėjas ir lankstytojas

2.7 Gamybinių plotų skaičiavimas bei įrangos išdėstymas

Pradinėje projektavimo stadijoje galima apytiksliai apskaičiuoti reikiamą gamybinių ir administracinių patalpų plotus:

S₁=K_y∑S_M (8)

S₁ – reikalingas cecho plotas, m²;

S_M – įrenginių ir baldų utimamas plotas, m²;

K_y - koeficientas įvertinantis technologinio cecho ploto ir pagrindinių įrengimų bei baldų utimamo ploto santykį;

S₂=∑S_M +(K_T x N_T) (9)

S₂ – administracijai reikalingas plotas, m²;

K_T - pagal sanitarines normas vienam asmeniui skiriamas minimalus plotas, m². (Minimalus K_y=6m²).

N_T – darbuotojų skaičius projektuojamoje patalpoje.

12 lentelė

Įrengimų ir baldų utimamas plotas gamybinėse patalpose

Formulė pagal kurią skaičiuojam

Spaudos barui reikalingas plotas: S₁= 3,5 m²

Brėtinyje paskirta 189 m²

Pospaudiminių darbų patalpai reiklingas plotas:

S₁=6,6 m²

Brėtinyje paskirta 405 m²

Medtiagų ir produkcijos sandėlio plotas: S₁ =(6 m²

Brėtinyje paskirta 126 m²

Persirengimo kambariui ir tualetams brėtinyje paskirta 23,25 m²

Ofsetinės spaudos procesų kokybės kontrolė

Pastaruoju metu labai išaugo spaudos kokybės reikalavimai. Tam didelę įtaką turi vis tobulėjančios poligrafinės mašinos – paruošiamųjų, spaudos ir apdailos procesų įrengimai. Jeigu ankščiau vienas iš pagrindinių reikalavimų buvo spalvų sutapimas atspaude (o į visa kita didelis dėmesys nebuvo kreipiamas), tai dabar kiekvienas utsakovas nori tikslaus, sodraus atspaudo.

Prieš pradedant spausdinti tiratą sutapatinamos skirtingos spalvos, nustatomas datų intensyvumas, spalvų atitikimas, kol atspausdinamas kontrolinis spaudos lapas, kuris palyginamas su kontroliniu atspaudu arba maketu. Atspausdinus reikiamos kokybės spaudos lapą, operatorius jį naudoja kaip spaudos lapo etaloną, kol baigia spausdinti tiratą. Kontrolinis spaudos lapas su utrašytu gamybos numeriu perduodamas technologui ir saugomas kol utsakovas atsiima spaudos gaminius.

Spausdinant tiratą, operatorius kas 200 spaudos lapų (sudėtingų darbų arba matų tiratų, kas 50-100) patikrina spaudos kokybę ir sulygina su kontroliniu spaudos lapu. Jei spausdinimo proceso metu operatorius pastebi spaudos neatitikimus turi nedelsiant juos šalinti. Pastabos skirtos tolimesniam procesui rašomos specialiame „Pastabos ir neatitikimai“ lape. Jei operatorius savarankiškai negali pašalinti neatitikimo ar priimti sprendimą dėl jo šalinimo, turi kreiptis į gamybos vadovą arba technologą. Ut spaudos kokybę, reikiamą kiekį ir atitikimą su maketu atsako spausdinantis tą darbą operatorius [10].

Kontrolinės skalės

Poligrafiniame atspaude datai dedasi vienas ant kito, todėl negali būti kontroliuojami atskirai be kontrolinių skalių. Kadangi datų padavimas spaudos mašinoje reguliuojamas atskirai, todėl kiekvienai spalvai reikalingos atskiros optinio tankio reikšmės. Kontrolinė skalė – tai ne vienas norminis tęstinis elementas. Ji skirta kontroliuoti įvairius spaudos proceso parametrus ir kokybei įvertinti. Kontrolinių skalių pagalba galima įvertinti visus svarbiausius spaudos kokybės kriterijus. Yra daug įvairių kontrolinių skalių, skirtų įvairiems spaudos būdams. Tačiau dauguma jų turi panašius elementus, o kontrolės principas yra tas pats.

Kontrolinės skalės tarpusavyje gali skirtis kontroliuojamų elementų kiekiu bei jų išdėstymu.

Tokios kontrolinės skalės įgavo platų panaudojamą praktikoje ir utnešamas palei visą lapo plotį, be to atskiri laukeliai išdėstomi taip, kad atitiktų datų padavimo zonas. Taip yra uttikrinamas datų padavimo reguliavimas. Šių laukelių optinis tankis yra kontroliuojamas densitometru. Pagal optinio tankio reikšmes nesunku nustatyti datų padavimo pasikeitimą.

Kiekviena spaustuvė spaudos kokybės kontrolei naudoja operatyvios kontrolės skales. Neretai šios skalės susideda tik iš šimtaprocentinių pagrindinių spalvų plokštumų. Tai neteisinga. Jeigu ,,supaprastintos” skalės parodymai atitinka nustatytas normas, spaudėjas tvirtina, kad atspausta kokybiškai, o utsakovas datnai būna priverstas pasiimti tiratą ir broko prietasčių ieškoti spaudos paruošimo etape, t. y. išsiaiškinti, ar buvo kokybiškos fotoformos.

Jeigu spaudos kontrolei naudojama tik ,,supaprastinta” skalė, eliminuojami trepingo, pilkos spaudos balanso, rastrinio taško patitimo laipsnio, tepimo, santykinio spaudos kontrasto ir kt. kontrolės galimybė .,,Kombinuotos” spaudos kontrolės skalės sudarytos iš kelių laukų, kuriais galima tikrinti įvairius spaudos parametrus (9 pav.).

C 100% M 100% Y 100% K 100%

C 40% C 80% C 100% M 40% M 80% M 100%  Y 40% Y 80% Y 100% K 40% K 80% K 100%

Spaudos proceso operatyvinės kontrolės skalė : a) supaprastintas variantas;
b) su papildomais laukeliais taško išsiplėtimo kontrolei