Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Poslinkių matavimo keitikliai

technika



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

Poslinkių matavimo keitikliai

Kalbėsime apie keitiklius, skirtus matavi­mo prietaisų, mašinų, metalo apdirbimo stak­lių, robotų ir kitų įrenginių mazgų poslinkio ir posūkio dydžiams bei kryptims nustatyti. Jie taip pat gali būti naudojami poslinkių grei­čiui įvertinti.



Pagal matuojamo poslinkio pobūdį keitik­liai skirstomi į linijinių ir kampinių poslinkių matavimo keitiklius. Antrieji keitikliai, be tie­sioginės paskirties, gali būti naudojami ir lini­jiniams poslinkiams matuoti - tada jie yra montuojami ant pavaros kinematinės grandi­nės vieno iš velenų.

Keitiklių konstrukcijose naudojami tam tikri signalų formavimo principai, pagal ku­riuos jie skirstomi į fotoelektrinius, magneti­nius, induktyviuosius, lazerinius, talpinius, banginius. Plačiausiai naudojami pirmųjų tri­jų tipų keitikliai. Talpiniai keitikliai jautrūs judesio paklaidoms, todėl naudojami mažiau. Tobulinami keitikliai, kuriuose kietų kūnų pa­viršiuje pjezoelektriniu keitikliu sužadinamos bangos registruojamos pjezoelektriniu jaut­riuoju elementu. Poslinkis nustatomas pagal žadinančiųjų ir sužadintųjų virpesių fazinį po­slinkį.

Pagrindiniai funkciniai rodikliai, pagal ku­riuos pasirenkami matavimo keitikliai, yra tikslumas, konstrukciniai ir eksploataciniai ypatumai. Tikslumo požiūriu, be paklaidos, svarbus rodiklis yra mažiausia padalos vertė.

Keitiklio konstrukcija turi tenkinti šiuos reikalavimus: jis turi būti mažas ir lengvas; neturėti intensyvių šilumos ir virpesių šalti­nių; turėti reikiamų parametrų išėjimo signa­lus; būti reikiamai jautrus aplinkos tempera­tūros kitimui; būti minimaliai jautrus aplin­kos slėgio ir drėgmės kitimui, jos užterštu­mui, elektriniams ir magnetiniams trikdžiams;

užtikrinti reikiam¹ matavimo greitį; jo turi būti mažas elektrinis inertiškumas ir pakankamai didelis informacijos perdavimo valdymo sis­temai greitis. Be to, svarbu, kad jį būtų pato­gu derinti ir aptarnauti, kad jis būtų patiki­mas ir ilgaamžis.

Fotoelektriniai matavimo keitikliai su rast­rinėmis liniuotėmis. Tai plačiausiai naudoja­mi matavimo keitikliai tiek matavimo prietai­suose, tiek ir metalo apdirbimo staklėse, ro­botuose bei įvairiuose įtaisuose, kur reikia ma­tuoti judesius. Jų pagrind¹ sudaro periodiš­kai kintamos struktūros rastrinės liniuotės, su­žymėtos lygaus pločio skirtingo šviesos pra­laidumo arba atspindėjimo brūkšniais.

Veikimas remiasi šviesos srauto modulia­vimu dviem vienas kito atžvilgiu judančiais rastrais. Moduliuotoji šviesa šviesai jautriais elementais paverčiama elektriniais signalais, kurių kitimo dėsnis artimas sinusiniam. Ska­lės gali būti gaminamos iš švies¹ praleidžian­čios arba j¹ atspindinčios medžiagos.

Linijinio keitiklio su stikline liniuote sche­ma pateikta 7.9 paveiksle, a.

Lygiagrečių spindulių pluoštas nukreipia­mas į viena kitos atžvilgiu judančias rastrines matavimo ir indikatorinź liniuotes, tarp kurių yra mažas tarpelis. Šviesa moduliuojama pe­riodiškai sutampant indikatorinės liniuotės šviesai pralaidiems brūkšniams su matavimo liniuotės šviesai pralaidžiais ir nepralaidžiais brūkšniais. Moduliuotoji šviesa apšviečia ke­turis fotodiodus, esančius už indikatorinės li­niuotės keturių rastrų sektorių, kurie vienas

kito atžvilgiu paslinkti j^ rastro žingsnio dy­džiu. Tokiu būdu šviesos diodai sukuria ketu­ris elektrinius kvazisinusinius signalus, kurių

fazės skiriasi ]/¹ periodo T dydžiu ir kurie nulinio lygio atžvilgiu pasislinkź nuolatinės de­damosios dydžiu uc (7.9 pav., b). Siekiant eli­minuoti nuolatinź monotoniškai kintanči¹ sig­nalo dedam¹j¹ uc ir sustiprinti nauding¹ pe­riodiškai kintanči¹ dedam¹j¹, signalai u2 ir w4, kurių fazinis poslinkis signalų Wj ir w3 atžvil-

Yra gaminami keitikliai, kurių rastrinės liniuo­tės daromos iš specialaus stiklo, kurio ilgėji­mo koeficientas artimas nuliui. Standartinių stiklinių liniuočių didžiausias ilgis iki 34 m. Jei reikalinga ilgesnė matavimo eiga, matavi­mo liniuotės suduriamos. Tačiau dūrimas su­sijźs su techniniais sunkumais, nes liniuotės turi būti nustatomos taip, kad atstumas tarp gretimų suduriamų liniuočių brūkšnių būtų

tiksliai lygus kartotiniam žingsnių skaičiui. Šio atstumo paklaida negali būti didesnė kaip ±2,5% žingsnio dydžio. Todėl dažniausiai su­duriamos ne daugiau kaip dvi liniuotės.

Ten, kur dėl vietos stokos nepatogu nau­doti fotoelektrinius keitiklius, dirbančius, kaip buvo parodyta, peršviečiant liniuotes, naudo­jami atspindžio keitikliai (7.9 pav., c). Juose signalai formuojami šviesai atsispindėjus nuo pagrindinės liniuotės. Jie taip pat naudoja­mi dideliems, iki kelių dešimčių metrų, po­slinkiams matuoti. Šiuo atveju rastrinė liniuo­tė gaminama iš reikiamo ilgio metalinės juos­tos. Jos paviršius, ant kurio formuojamas rastras, esti padengtas specialia danga. Mon­tuojant tokios liniuotės įklijuojamos į įrengi­nių, kuriuose šie keitikliai naudojami, kor­pus¹.

Induktyvieji keitikliai. Šių keitiklių veiki­mo principas remiasi induktyvumo tarp gal­vutės (statoriaus) ir liniuotės (rotoriaus) ap­vijų kitimu, pastarosioms judant viena kitos atžvilgiu (7.11 pav., a).

Elektrinio signalo kitimas artimas sinusi­niam, periodas lygus liniuotės apvijos žings­niui. Padavus įtamp¹ į liniuotės apvij¹, iš galvutės apvijų yra išgaunami du elektriniai sig­nalai, kurių fazės skiriasi dydžiu 71/2. Jei mai­tinimo įtampa paduodama į galvutės apvijas, gali būti sudaryti amplitudinis ir fazinis darbo režimai. Tada iš liniuotės apvijos išgaunami signalai, kurių fazė periodiškai nuolatos kinta maitinimo įtampos atžvilgiu (fazinis darbo re­žimas).

Šių matavimo keitiklių interpoliavimo skai­čius būna 200, 1000, 2000 kartų.

Plačiausiai naudojami keitikliai su štam­puotomis apvijomis. Vienas tokių keitiklių pa­rodytas 7.11 paveiksle, b. Dėl tokios konstruk­cijos ir dažniausiai naudojamo fazinio darbo režimo šie keitikliai ne tokie jautrūs, kaip fo-toelektriniai keitikliai su rastrinėmis liniuotė­mis, aplinkos ir išorinių mechaninių, elektri­nių bei kitų trikdžių poveikiui. Jie yra mecha­niškai stiprūs, nedyla, paprastai eksploatuoja­mi, nes nereikia ypatingos priežiūros bei daž­nai reguliuoti, derinti, paprastai montuojami.

Precizinių keitiklių matavimo skalė yra pa­togiai suduriama iš atskirų liniuočių, gamina­mų iš medžiagos, kurios ilgėjimo koeficientas panašus į plieno.

Ribinis induktyviųjų matavimo keitiklių tikslumas yra mažesnis, o matmenys - dides­ni negu fotoelektrinių su rastrine liniuote. Mažiausia paklaidos vertė ±3 fim/m, skyra 0,5 um. Dideliems ilgiams matuoti naudoja­mi keitikliai, kurių skalė padaryta ant metalinės ilgos juostos, padengtos izoliacine dan­ga. Tokių matavimo sistemų paklaida siekia ±10 um/m.

Kampiniai keitikliai turi apskrit¹, tvirtina­m¹ ant veleno pasukam¹j¹ liniuotź ir veikia analogiškai kaip linijiniai. Jų mažiausia pa­klaida siekia ±2'.

Magnetiniai matavimo keitikliai. Jų pa­grind¹ sudaro tolygiai periodiškai įmagnetin­ta sintetinės medžiagos liniuotė ir magnetinis jutiklis (7.12 pav.). Jutikliui slenkant virš li­niuotės, sukuriami periodiniai, proporcingi po­slinkiui elektriniai signalai, kurie antriniu kei­tikliu yra stiprinami ir formuojami į standar­tinius matavimo sistemos signalus.

Šiuo metu gaminami magnetiniai matavi­mo keitikliai yra ne tokie tikslūs ir atsparūs magnetiniams trikdžiams kaip fotoelektriniai ir induktyvieji, bet jie mažiau jautrūs užterši­mui, mazgo, prie kurio tvirtinami, judesio paklaidoms, paprastai montuojami, nesudėtin­ga pagaminti ilgas liniuotes.

Matavimo keitikliai, turintys mechaninius keitimo mazgus. Ten, kur nereikia didelio tiks­lumo, naudojami matavimo keitikliai, turin­tys krumpliastiebį ir krumpliaratį, kurio vele­nas sujungiamas su kampiniu matavimo kei­tikliu (7.13 pav., a).

Krumpliastiebio ir krumpliaračio modulis bei krumpliaračio krumplių skaičius derina­mas su kampinio matavimo keitiklio padalos

bsraigtu-veržle (b); 1 - kampinis keitiklis, 2 - krumpliaratis, 3 - krumpliastiebis, 4 - sraigtas, J - veržlė

verte ir yra parenkamas taip, kad dalijimo žingsnis būtų lygus kartotiniam milimetrų skaičiui. Mažiausia vertė - 1 mm. Krumplia-stiebiai paprastai gaminami iki 750 mm ilgio. Jei reikia, jie suduriami. Svarbu, kad krump­liastiebis su krumpliaračiu būtų sujungti be tarpelio ir kad būtų mažas krumpliara­čio vainiko ekscentricitetas sukimosi ašies at­žvilgiu.

Šio tipo matavimo keitikliuose naudojami mažagabaričiai fotoelektriniai ir induktyvieji matavimo keitikliai. Jie kalibruojami linijiniais vienetais. Paklaida siekia iki 50 um/m, skyra 10 |im. Tokios matavimo sistemos jautrios ap­linkos užterštumui dulkėmis, tepalu, tepimo bei aušinimo skysčiu. Todėl jos turi būti gerai apsaugotos nuo aplinkos poveikio ir periodiš­kai valomos. Be to, eksploatuojamos jos dėvi­si ir gali prarasti tikslum¹.

Taip pat naudojami keitikliai, susidedan­tys iš sraigto ir veržlės bei kampinio matavi­mo keitiklio, sujungto su sraigtu (7.13 pav., b), nuo kurio priklauso mazgo poslinkis; šio poslinkio dydis ir matuojamas.

Trapecinio profilio sraigtas gaminamas iš atsparaus dilimui metalo. Jam būdinga dide­lis matmenų stabilumas, o paviršiaus kietu­mas siekia iki 75 HRC. Kad mažiau veiktų aplinkos temperatūros kitimas, sraigtas panar­dinamas į tepalo voni¹. Šių matavimo keitik­lių paklaida 450 mm ilgyje siekia iki 6 |j,m, didžiausias ilgis - iki 1200 mm.

Lazeriniai interferometrai. Poslinkiams ir atstumams matuoti naudojami lazeriniai in­terferometrai. Jų veikimo principas paaiški-

namas Maikelsono interferometro schema (7.14 pav.).

Lazerio šviesos srautas dalijimo kubu pa­dalijamas į du srautus, nukreipiamus dviem statmenomis kryptimis. Vienas iš jų atsispindi nuo nejudamo veidrodėlio, antras - nuo ju­damojo, susieto su objektu, kurio poslinkis matuojamas. Susitikź kubo skiriamojoje plokštumoje šie koherentiški šviesos spindu­liai interferuoja. Judant slankiajam veidrodė­liui, per diafragm¹ stebimos slenkančios in­terferencinės juostos. Praslinkusių juostų skai­čius proporcingas poslinkio dydžiui. Norint jį nustatyti, reikia suskaičiuoti, kiek praslinko juostų. Tai atliekama fotoelementais. Be jų, dar yra signalo stiprinimo, formavimo, stabi­lizavimo, koregavimo įtaisai. Gali būti ir rod-menų įtaisai. Bangos ilgis nėra kartotinis patogiai praktiniam naudojimui milimetro daliai, pavyzdžiui, 0,01 |0.m, todėl naudoja­mos sudėtingesnės signalų interpoliavimo sis­temos.

Kadangi šiuose matavimo keitikliuose po­slinkio dydis vertinamas pagal lazerio šviesos bangos ilgį, o šis priklauso nuo aplinkos slė­gio, temperatūros ir drėgmės, tai matavimo sistemoje numatyti įtaisai paklaidoms, atsiran­dančioms dėl šių veiksnių, kompensuoti. Po­slinkio matavimo paklaida siekia iki 1 u,m/m ir beveik tiesiškai priklauso nuo matuojamo­jo poslinkio. Šių keitiklių skyra gali būti iki 0,01 p.m. Jų tikslumas ir darbingumas, be jau minėtų veiksnių, labai priklauso nuo aplinkos užterštumo ir nuo oro srautų judėjimo.

Lazeriniai interferometrai naudojami tiks­liuose matavimo ir kitos paskirties įrenginiuo­se poslinkiams matuoti. Panaudojant papildo­mus optinius įrenginius, jais galima tiksliai ma­tuoti mažus linijinius poslinkius statmenai spindulių krypčiai ir kampinius svyravimus ašių, statmenų spinduliams, atžvilgiu. Todėl lazeriniai interferometrai plačiai naudojami matavimo įrenginių, metalo apdirbimo stak­lių mazgų judesių tikslumui tikrinti. Jie yra patogiai jungiami su kompiuteriais, kurie au­tomatiškai įvertina, registruoja ir pateikia ma­tavimo rezultatus.

Kampiniams poslinkiams, tiesa, daug re­čiau nei linijiniams, matuoti naudojami žiedi­niai lazeriniai interferometrai. Juose lazerio spindulys nukreipiamas uždara trajektorija ir skaidomas į dvi priešingas kryptis. Posūkio kampas, analogiškai kaip ir linijiniais keitik­liais, nustatomas pagal interferencinių juostų poslinkį.

5.3. Virpesių matavimas

Virpesių matavimas yra plati matavimų sri­tis. Metodai ir priemonės priklauso nuo to, kokių įrenginių, kokie virpesiai, kokie virpe­sių parametrai ir kokiomis s¹lygomis yra ma­tuojami. Jie yra apibrėžiami prieš matuojant. Dėl didelės įvairovės visi šių matavimų as­pektai negali būti išnagrinėti.

Pagrindiniai matuojamieji virpesiai yra si­nusiniai. Tai tokie virpesiai, kai matuojamas

svyravimų dydis kinta pagal sinusinį arba ar­tim¹ jam dėsnį.

Paprasčiausias pavyzdys yra virpesiai, atsi­randantys sukantis nesubalansuotam velenui (7.15 pav.). Dėl išcentrinių jėgų atsirandantys bet kurio jo taško poslinkiai nagrinėjama kryp­timi nusakomi artimu sinusiniam dėsniu.

Tačiau mašinose, staklėse, varikliuose vie­nu metu virpesius sukelia daug dirbančių me­chanizmų, todėl virpesiai dažnai esti sudėtin­gos periodinės formos. Taip atsitinka, pavyz­džiui, dirbant keturtakčiam vidaus degimo va­rikliui. Technikoje taip pat dažni neperiodiniai virpesiai, atsirandantys dėl smūgių, kra­tymo. Tokie virpesiai yra atsitiktinio pobūdžio. Minėtų būdingų formų virpesiai parodyti 7.16 paveiksle. Virpesių grafikai taip pat skiriasi priklausomai nuo to, kas yra matuojama -poslinkiai, greičiai ar pagreičiai.

Virpesių matavimo principai ir priemonės

Virpesiams matuoti taikomas kinematinis ir dinaminis matavimo principas.

Taikant kinematinį princip¹ matuojama tiksli judančio kūno momentinė padėtis neju­damoje koordinačių sistemojexlylzl. Tai nu­statoma judančio kūno bet kurio taško P ko­ordinatėmis sistemoje xlylz[ ir kampais tarp minėtos sistemos ašių ir koordinačių sistemos x1yiz1, susietos su judančiu kūnu, ašių (7.17 pav.).

Matuojant dinaminiu principu veikiančiais prietaisais, sukuriama dirbtinė nejudama at­skaitos sistema. Tokie prietaisai vadinami iner­ciniais. Kaip jie veikia, akivaizdžiai parodyta 7.18 paveiksle. Prie virpančio kūno tiriamojo taško pritvirtinama liauna spyruoklė, o prie jos galo - inercinė masė. Jei ši masė pakan­kamai didelė, o spyruoklė pakankamai liau­na, tai užgesus laisviesiems svyravimams iner­cinė masė nejudės. Susiet¹ su ja koordinačių sistem¹ bus galima laikyti nejudama ir jos at­žvilgiu matuoti kūno svyravimus.

Matuojamieji virpesių parametrai priklau­so nuo daug s¹lygų: matavimo tikslo, virpesių atsiradimo priežasčių, jų pobūdžio ir pan. Ta­čiau dažniausiai yra matuojami ir skaičiuoja­mi šie poslinkių parametrai:

a) momentinės reikšmės;

b) didžiausių ir mažiausių reikšmių skirtu­mai;

c) atsitiktinių dydžių charakteristikos: skirs-tinio tankio funkcija, koreliacinės funkcijos;

d) periodinių virpesių pagrindinio svy­ravimo dažnis, kitų harmoninių dedamų-

jų dažniai, amplitudės, faziniai poslinkiai ir pan.

Tam tikslui užrašomi virpesių grafikai ir atliekama jų analizė, t. y. nustatomos minėtos arba kitos atsitiktinių procesų charakteristi­kos, harmoninė analizė arba kitoks matema­tinis matavimo rezultatų įvertinimas. Papras­tai tai atlieka skaičiavimo įtaisai, įeinantys į prietaisų sudėtį, panaudojant tam tikslui skir­tas programas.

Yra daug virpesių matavimo prietaisų kla­sifikavimo požymių. Čia aptarsime tik pagrin­dinius iš jų. Iš šių požymių galima susidaryti matuojamasis objektas pagal galimybź turi bū­ti pagamintas iš magnetinės medžiagos arba padengtas tokia medžiaga.

Virpesių poslinkio matavimo keitikliai dau­giausia naudojami transporto priemonių, ma­šinų, staklių, jų montavimo pamatų, pastatų ir kt. virpesių amplitudei matuoti. Tokiais prie­taisais registruojami kelių, geležinkelio bėgių, Žemės paviršiaus poslinkiai.

Virpesių greičio matavimckeitikliais matuojamas virpesių intensyvumas, kontro­liuojami sukrėtimai, susijź su sprogdinimo darbais. Jie plačiai naudojami geologinėje žvalgyboje. Pagal virpesių greitį sprendžiama, kaip žmogaus organizmas reaguoja į virpe­sius.

Turint virpesių pagreičio matavimo keitik­lius, galima išmatuoti matuojamųjų objektų pagreičius, nustatyti inercijos apkrovas bei po-krypius horizonto atžvilgiu.

Šiems matavimams taip pat naudojami po-tenciometriniai ir talpiniai keitikliai.

Keitikliai, naudojami santykinių virpesių greičiui matuoti, veikia elektrodinaminiu

principu. Labiausiai paplitź keitikliai su vir­pančiomis ritėmis naudojami ir absoliučiųjų virpesių greičiui matuoti.

5.4. Greičio matavimas

Linijinis greitis v yra išreiškiamas nueito kelio s ir laiko t santykiu, t. y.

v = s/t.

Todėl vidutiniam linijiniam greičiui nusta­tyti gali būti panaudotos linijinių poslinkių ma­tavimo sistemos, kartu fiksuojant laik¹, per kurį tas poslinkis įvyko.

Greičiui matuoti gali būti panaudotas elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Kaip veikia toks keitiklis, parodyta 7.27 paveiksle. Magnetinis laukas juda nejudamo laidininko atžvilgiu. Tarp įtampos U ir magnetinio lauko judėjimo greičio v egzistuoja tiesinė priklau­somybė = Blv;

Kampinis greitis co išreiškiamas posūkio kampo 0 ir sukimosi trukmės t santykiu:

čia B - magnetinė indukcija; / - laidininko ilgis.

Tokiu principu veikiančio linijinio greičio matuoklio schema parodyta 7.28 paveiksle.

Plačiai yra naudojamas linijinio greičio matavimo metodas įvairiais mechanizmais keičiant linijinį greitį kampiniu ir matuojant besisukančio elemento, pavyzdžiui, ratu­ko, krumpliaračio, sukimosi dažnį. Tarp su­kimosi dažnio oo„ ir matuojamo linijinio grei­čio v yra pastovi priklausomybė. Todėl to­kiu būdu linijinį greitį galima matuoti kampi­nio greičio matuokliu, graduotu linijinio grei­čio vienetais. Toks principas naudojamas matuoti konvejerio, automobilio greitį, teks­tilėje.

Greitis

Sukimosi greitis gali būti nusakomas suki­mosi dažniu, t. y. pilnų sūkių skaičiumi n per laiko vienet¹:

co„ = n/1.

Šis parametras pramonėje, kasdienėje praktikoje vartojamas dažniausiai. Sukimosi dažnis matuojamas įvairios konstrukcijos prie­taisais, vadinamais tachometrais, kurių veiki­mas remiasi įvairiais/fizikiniais reiškiniais.

Paprasčiausi yra mechaniniai tachometrai. Beje, jie taip pat gali turėti elektrinius arba pneumatinius keitiklius, todėl tachometrai gali būti panaudoti kontrolei ir valdymui. Pato­gesni yra elektriniai tachometrai, t. y. tacho­metrai, kurių išėjimo signalai elektriniai, nes jų signalai paprasčiau apdorojami. Svarbu, kad tachometras nedarytų įtakos matuojamam su­kimosi dažniui. Šiuo požiūriu priimtiniausi yra tachometrai, tiesiogiai nesiliečiantys su besi­sukančiu kūnu ir neimantys iš jo energijos ar­ba imantys nedaug. Tokie tachometrai su ma­tuojamuoju objektu susiejami indukciniu, magnetiniu arba fotoelektriniu būdu. Jais ga­li būti matuojami labai dideli greičiai, labai mažų objektų sukimasis. Dar vienas pranašu­mas - tai galimybė perduoti signalus tam tik­ru atstumu arba pateikti matavimo rezultatus skaitmeniniu pavidalu.

Daugiausia naudojami dviejų tipų mecha­niniai tachometrai: sukuriantys sūkurines sro­ves ir išcentriniai.

Pirmieji iš jų turi besisukantį nuolatinį magnet¹, kuris sukuria sūkurines sroves aliu­minio diske, sujungtame su rodykle. Sukimo momentas ir rodyklės posūkio kampas yra pro­porcingi sukimosi dažniui. Šie tachometrai naudojami nuo 0 iki 100 Hz sukimosi dažniui matuoti. Jų santykinė paklaida yra nuo ±1 iki ±0,3%.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1615
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved