CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Poslinkių matavimo keitikliai

technika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Poslinkių matavimo keitikliai

Kalbėsime apie keitiklius, skirtus matavimo prietaisų, mainų, metalo apdirbimo staklių, robotų ir kitų įrenginių mazgų poslinkio ir posūkio dyd˛iams bei kryptims nustatyti. Jie taip pat gali būti naudojami poslinkių greičiui įvertinti.

Pagal matuojamo poslinkio pobūdį keitikliai skirstomi į linijinių ir kampinių poslinkių matavimo keitiklius. Antrieji keitikliai, be tiesioginės paskirties, gali būti naudojami ir linijiniams poslinkiams matuoti - tada jie yra montuojami ant pavaros kinematinės grandinės vieno i velenų.

Keitiklių konstrukcijose naudojami tam tikri signalų formavimo principai, pagal kuriuos jie skirstomi į fotoelektrinius, magnetinius, induktyviuosius, lazerinius, talpinius, banginius. Plačiausiai naudojami pirmųjų trijų tipų keitikliai. Talpiniai keitikliai jautrūs judesio paklaidoms, todėl naudojami ma˛iau. Tobulinami keitikliai, kuriuose kietų kūnų paviriuje pjezoelektriniu keitikliu su˛adinamos bangos registruojamos pjezoelektriniu jautriuoju elementu. Poslinkis nustatomas pagal ˛adinančiųjų ir su˛adintųjų virpesių fazinį poslinkį.

Pagrindiniai funkciniai rodikliai, pagal kuriuos pasirenkami matavimo keitikliai, yra tikslumas, konstrukciniai ir eksploataciniai ypatumai. Tikslumo po˛iūriu, be paklaidos, svarbus rodiklis yra ma˛iausia padalos vertė.

Keitiklio konstrukcija turi tenkinti iuos reikalavimus: jis turi būti ma˛as ir lengvas; neturėti intensyvių ilumos ir virpesių altinių; turėti reikiamų parametrų iėjimo signalus; būti reikiamai jautrus aplinkos temperatūros kitimui; būti minimaliai jautrus aplinkos slėgio ir drėgmės kitimui, jos u˛tertumui, elektriniams ir magnetiniams trikd˛iams;

u˛tikrinti reikiam¹ matavimo greitį; jo turi būti ma˛as elektrinis inertikumas ir pakankamai didelis informacijos perdavimo valdymo sistemai greitis. Be to, svarbu, kad jį būtų patogu derinti ir aptarnauti, kad jis būtų patikimas ir ilgaam˛is.

Fotoelektriniai matavimo keitikliai su rastrinėmis liniuotėmis. Tai plačiausiai naudojami matavimo keitikliai tiek matavimo prietaisuose, tiek ir metalo apdirbimo staklėse, robotuose bei įvairiuose įtaisuose, kur reikia matuoti judesius. Jų pagrind¹ sudaro periodikai kintamos struktūros rastrinės liniuotės, su˛ymėtos lygaus pločio skirtingo viesos pralaidumo arba atspindėjimo brūkniais.

Veikimas remiasi viesos srauto moduliavimu dviem vienas kito at˛vilgiu judančiais rastrais. Moduliuotoji viesa viesai jautriais elementais paverčiama elektriniais signalais, kurių kitimo dėsnis artimas sinusiniam. Skalės gali būti gaminamos i vies¹ praleid˛iančios arba j¹ atspindinčios med˛iagos.

Linijinio keitiklio su stikline liniuote schema pateikta 7.9 paveiksle, a.

Lygiagrečių spindulių pluotas nukreipiamas į viena kitos at˛vilgiu judančias rastrines matavimo ir indikatorinź liniuotes, tarp kurių yra ma˛as tarpelis. viesa moduliuojama periodikai sutampant indikatorinės liniuotės viesai pralaidiems brūkniams su matavimo liniuotės viesai pralaid˛iais ir nepralaid˛iais brūkniais. Moduliuotoji viesa apviečia keturis fotodiodus, esančius u˛ indikatorinės liniuotės keturių rastrų sektorių, kurie vienas

kito at˛vilgiu paslinkti j^ rastro ˛ingsnio dyd˛iu. Tokiu būdu viesos diodai sukuria keturis elektrinius kvazisinusinius signalus, kurių

fazės skiriasi ]/¹ periodo T dyd˛iu ir kurie nulinio lygio at˛vilgiu pasislinkź nuolatinės dedamosios dyd˛iu u_c (7.9 pav., b). Siekiant eliminuoti nuolatinź monotonikai kintanči¹ signalo dedam¹j¹ u_c ir sustiprinti nauding¹ periodikai kintanči¹ dedam¹j¹, signalai u₂ ir w₄, kurių fazinis poslinkis signalų Wj ir w₃ at˛vil-

Yra gaminami keitikliai, kurių rastrinės liniuotės daromos i specialaus stiklo, kurio ilgėjimo koeficientas artimas nuliui. Standartinių stiklinių liniuočių did˛iausias ilgis iki 34 m. Jei reikalinga ilgesnė matavimo eiga, matavimo liniuotės suduriamos. Tačiau dūrimas susijźs su techniniais sunkumais, nes liniuotės turi būti nustatomos taip, kad atstumas tarp gretimų suduriamų liniuočių brūknių būtų

tiksliai lygus kartotiniam ˛ingsnių skaičiui. io atstumo paklaida negali būti didesnė kaip ±2,5% ˛ingsnio dyd˛io. Todėl da˛niausiai suduriamos ne daugiau kaip dvi liniuotės.

Ten, kur dėl vietos stokos nepatogu naudoti fotoelektrinius keitiklius, dirbančius, kaip buvo parodyta, perviečiant liniuotes, naudojami atspind˛io keitikliai (7.9 pav., c). Juose signalai formuojami viesai atsispindėjus nuo pagrindinės liniuotės. Jie taip pat naudojami dideliems, iki kelių deimčių metrų, poslinkiams matuoti. iuo atveju rastrinė liniuotė gaminama i reikiamo ilgio metalinės juostos. Jos pavirius, ant kurio formuojamas rastras, esti padengtas specialia danga. Montuojant tokios liniuotės įklijuojamos į įrenginių, kuriuose ie keitikliai naudojami, korpus¹.

Induktyvieji keitikliai. ių keitiklių veikimo principas remiasi induktyvumo tarp galvutės (statoriaus) ir liniuotės (rotoriaus) apvijų kitimu, pastarosioms judant viena kitos at˛vilgiu (7.11 pav., a).

Elektrinio signalo kitimas artimas sinusiniam, periodas lygus liniuotės apvijos ˛ingsniui. Padavus įtamp¹ į liniuotės apvij¹, i galvutės apvijų yra igaunami du elektriniai signalai, kurių fazės skiriasi dyd˛iu 71/2. Jei maitinimo įtampa paduodama į galvutės apvijas, gali būti sudaryti amplitudinis ir fazinis darbo re˛imai. Tada i liniuotės apvijos igaunami signalai, kurių fazė periodikai nuolatos kinta maitinimo įtampos at˛vilgiu (fazinis darbo re˛imas).

ių matavimo keitiklių interpoliavimo skaičius būna 200, 1000, 2000 kartų.

Plačiausiai naudojami keitikliai su tampuotomis apvijomis. Vienas tokių keitiklių parodytas 7.11 paveiksle, b. Dėl tokios konstrukcijos ir da˛niausiai naudojamo fazinio darbo re˛imo ie keitikliai ne tokie jautrūs, kaip fo-toelektriniai keitikliai su rastrinėmis liniuotėmis, aplinkos ir iorinių mechaninių, elektrinių bei kitų trikd˛ių poveikiui. Jie yra mechanikai stiprūs, nedyla, paprastai eksploatuojami, nes nereikia ypatingos prie˛iūros bei da˛nai reguliuoti, derinti, paprastai montuojami.

Precizinių keitiklių matavimo skalė yra patogiai suduriama i atskirų liniuočių, gaminamų i med˛iagos, kurios ilgėjimo koeficientas panaus į plieno.

Ribinis induktyviųjų matavimo keitiklių tikslumas yra ma˛esnis, o matmenys - didesni negu fotoelektrinių su rastrine liniuote. Ma˛iausia paklaidos vertė ±3 fim/m, skyra 0,5 um. Dideliems ilgiams matuoti naudojami keitikliai, kurių skalė padaryta ant metalinės ilgos juostos, padengtos izoliacine danga. Tokių matavimo sistemų paklaida siekia ±10 um/m.

Kampiniai keitikliai turi apskrit¹, tvirtinam¹ ant veleno pasukam¹j¹ liniuotź ir veikia analogikai kaip linijiniai. Jų ma˛iausia paklaida siekia ±2'.

Magnetiniai matavimo keitikliai. Jų pagrind¹ sudaro tolygiai periodikai įmagnetinta sintetinės med˛iagos liniuotė ir magnetinis jutiklis (7.12 pav.). Jutikliui slenkant vir liniuotės, sukuriami periodiniai, proporcingi poslinkiui elektriniai signalai, kurie antriniu keitikliu yra stiprinami ir formuojami į standartinius matavimo sistemos signalus.

iuo metu gaminami magnetiniai matavimo keitikliai yra ne tokie tikslūs ir atsparūs magnetiniams trikd˛iams kaip fotoelektriniai ir induktyvieji, bet jie ma˛iau jautrūs u˛terimui, mazgo, prie kurio tvirtinami, judesio paklaidoms, paprastai montuojami, nesudėtinga pagaminti ilgas liniuotes.

Matavimo keitikliai, turintys mechaninius keitimo mazgus. Ten, kur nereikia didelio tikslumo, naudojami matavimo keitikliai, turintys krumpliastiebį ir krumpliaratį, kurio velenas sujungiamas su kampiniu matavimo keitikliu (7.13 pav., a).

Krumpliastiebio ir krumpliaračio modulis bei krumpliaračio krumplių skaičius derinamas su kampinio matavimo keitiklio padalos

bsraigtu-ver˛le (b); 1 - kampinis keitiklis, 2 - krumpliaratis, 3 - krumpliastiebis, 4 - sraigtas, J - ver˛lė

verte ir yra parenkamas taip, kad dalijimo ˛ingsnis būtų lygus kartotiniam milimetrų skaičiui. Ma˛iausia vertė - 1 mm. Krumplia-stiebiai paprastai gaminami iki 750 mm ilgio. Jei reikia, jie suduriami. Svarbu, kad krumpliastiebis su krumpliaračiu būtų sujungti be tarpelio ir kad būtų ma˛as krumpliaračio vainiko ekscentricitetas sukimosi aies at˛vilgiu.

io tipo matavimo keitikliuose naudojami ma˛agabaričiai fotoelektriniai ir induktyvieji matavimo keitikliai. Jie kalibruojami linijiniais vienetais. Paklaida siekia iki 50 um/m, skyra 10 |im. Tokios matavimo sistemos jautrios aplinkos u˛tertumui dulkėmis, tepalu, tepimo bei auinimo skysčiu. Todėl jos turi būti gerai apsaugotos nuo aplinkos poveikio ir periodikai valomos. Be to, eksploatuojamos jos dėvisi ir gali prarasti tikslum¹.

Taip pat naudojami keitikliai, susidedantys i sraigto ir ver˛lės bei kampinio matavimo keitiklio, sujungto su sraigtu (7.13 pav., b), nuo kurio priklauso mazgo poslinkis; io poslinkio dydis ir matuojamas.

Trapecinio profilio sraigtas gaminamas i atsparaus dilimui metalo. Jam būdinga didelis matmenų stabilumas, o paviriaus kietumas siekia iki 75 HRC. Kad ma˛iau veiktų aplinkos temperatūros kitimas, sraigtas panardinamas į tepalo voni¹. ių matavimo keitiklių paklaida 450 mm ilgyje siekia iki 6 |j,m, did˛iausias ilgis - iki 1200 mm.

Lazeriniai interferometrai. Poslinkiams ir atstumams matuoti naudojami lazeriniai interferometrai. Jų veikimo principas paaiki-

namas Maikelsono interferometro schema (7.14 pav.).

Lazerio viesos srautas dalijimo kubu padalijamas į du srautus, nukreipiamus dviem statmenomis kryptimis. Vienas i jų atsispindi nuo nejudamo veidrodėlio, antras - nuo judamojo, susieto su objektu, kurio poslinkis matuojamas. Susitikź kubo skiriamojoje ploktumoje ie koherentiki viesos spinduliai interferuoja. Judant slankiajam veidrodėliui, per diafragm¹ stebimos slenkančios interferencinės juostos. Praslinkusių juostų skaičius proporcingas poslinkio dyd˛iui. Norint jį nustatyti, reikia suskaičiuoti, kiek praslinko juostų. Tai atliekama fotoelementais. Be jų, dar yra signalo stiprinimo, formavimo, stabilizavimo, koregavimo įtaisai. Gali būti ir rod-menų įtaisai. Bangos ilgis nėra kartotinis patogiai praktiniam naudojimui milimetro daliai, pavyzd˛iui, 0,01 |0.m, todėl naudojamos sudėtingesnės signalų interpoliavimo sistemos.

Kadangi iuose matavimo keitikliuose poslinkio dydis vertinamas pagal lazerio viesos bangos ilgį, o is priklauso nuo aplinkos slėgio, temperatūros ir drėgmės, tai matavimo sistemoje numatyti įtaisai paklaidoms, atsirandančioms dėl ių veiksnių, kompensuoti. Poslinkio matavimo paklaida siekia iki 1 u,m/m ir beveik tiesikai priklauso nuo matuojamojo poslinkio. ių keitiklių skyra gali būti iki 0,01 p.m. Jų tikslumas ir darbingumas, be jau minėtų veiksnių, labai priklauso nuo aplinkos u˛tertumo ir nuo oro srautų judėjimo.

Lazeriniai interferometrai naudojami tiksliuose matavimo ir kitos paskirties įrenginiuose poslinkiams matuoti. Panaudojant papildomus optinius įrenginius, jais galima tiksliai matuoti ma˛us linijinius poslinkius statmenai spindulių krypčiai ir kampinius svyravimus aių, statmenų spinduliams, at˛vilgiu. Todėl lazeriniai interferometrai plačiai naudojami matavimo įrenginių, metalo apdirbimo staklių mazgų judesių tikslumui tikrinti. Jie yra patogiai jungiami su kompiuteriais, kurie automatikai įvertina, registruoja ir pateikia matavimo rezultatus.

Kampiniams poslinkiams, tiesa, daug rečiau nei linijiniams, matuoti naudojami ˛iediniai lazeriniai interferometrai. Juose lazerio spindulys nukreipiamas u˛dara trajektorija ir skaidomas į dvi prieingas kryptis. Posūkio kampas, analogikai kaip ir linijiniais keitikliais, nustatomas pagal interferencinių juostų poslinkį.

5.3. Virpesių matavimas

Virpesių matavimas yra plati matavimų sritis. Metodai ir priemonės priklauso nuo to, kokių įrenginių, kokie virpesiai, kokie virpesių parametrai ir kokiomis s¹lygomis yra matuojami. Jie yra apibrė˛iami prie matuojant. Dėl didelės įvairovės visi ių matavimų aspektai negali būti inagrinėti.

Pagrindiniai matuojamieji virpesiai yra sinusiniai. Tai tokie virpesiai, kai matuojamas

svyravimų dydis kinta pagal sinusinį arba artim¹ jam dėsnį.

Paprasčiausias pavyzdys yra virpesiai, atsirandantys sukantis nesubalansuotam velenui (7.15 pav.). Dėl icentrinių jėgų atsirandantys bet kurio jo tako poslinkiai nagrinėjama kryptimi nusakomi artimu sinusiniam dėsniu.

Tačiau mainose, staklėse, varikliuose vienu metu virpesius sukelia daug dirbančių mechanizmų, todėl virpesiai da˛nai esti sudėtingos periodinės formos. Taip atsitinka, pavyzd˛iui, dirbant keturtakčiam vidaus degimo varikliui. Technikoje taip pat da˛ni neperiodiniai virpesiai, atsirandantys dėl smūgių, kratymo. Tokie virpesiai yra atsitiktinio pobūd˛io. Minėtų būdingų formų virpesiai parodyti 7.16 paveiksle. Virpesių grafikai taip pat skiriasi priklausomai nuo to, kas yra matuojama -poslinkiai, greičiai ar pagreičiai.

Virpesių matavimo principai ir priemonės

Virpesiams matuoti taikomas kinematinis ir dinaminis matavimo principas.

Taikant kinematinį princip¹ matuojama tiksli judančio kūno momentinė padėtis nejudamoje koordinačių sistemojex_ly_lz_l. Tai nustatoma judančio kūno bet kurio tako P koordinatėmis sistemoje x_ly_lz_[ ir kampais tarp minėtos sistemos aių ir koordinačių sistemos x₁yiz₁, susietos su judančiu kūnu, aių (7.17 pav.).

Matuojant dinaminiu principu veikiančiais prietaisais, sukuriama dirbtinė nejudama atskaitos sistema. Tokie prietaisai vadinami inerciniais. Kaip jie veikia, akivaizd˛iai parodyta 7.18 paveiksle. Prie virpančio kūno tiriamojo tako pritvirtinama liauna spyruoklė, o prie jos galo - inercinė masė. Jei i masė pakankamai didelė, o spyruoklė pakankamai liauna, tai u˛gesus laisviesiems svyravimams inercinė masė nejudės. Susiet¹ su ja koordinačių sistem¹ bus galima laikyti nejudama ir jos at˛vilgiu matuoti kūno svyravimus.

Matuojamieji virpesių parametrai priklauso nuo daug s¹lygų: matavimo tikslo, virpesių atsiradimo prie˛asčių, jų pobūd˛io ir pan. Tačiau da˛niausiai yra matuojami ir skaičiuojami ie poslinkių parametrai:

a) momentinės reikmės;

b) did˛iausių ir ma˛iausių reikmių skirtumai;

c) atsitiktinių dyd˛ių charakteristikos: skirs-tinio tankio funkcija, koreliacinės funkcijos;

d) periodinių virpesių pagrindinio svyravimo da˛nis, kitų harmoninių dedamų-

jų da˛niai, amplitudės, faziniai poslinkiai ir pan.

Tam tikslui u˛raomi virpesių grafikai ir atliekama jų analizė, t. y. nustatomos minėtos arba kitos atsitiktinių procesų charakteristikos, harmoninė analizė arba kitoks matematinis matavimo rezultatų įvertinimas. Paprastai tai atlieka skaičiavimo įtaisai, įeinantys į prietaisų sudėtį, panaudojant tam tikslui skirtas programas.

Yra daug virpesių matavimo prietaisų klasifikavimo po˛ymių. Čia aptarsime tik pagrindinius i jų. I ių po˛ymių galima susidaryti matuojamasis objektas pagal galimybź turi būti pagamintas i magnetinės med˛iagos arba padengtas tokia med˛iaga.

Virpesių poslinkio matavimo keitikliai daugiausia naudojami transporto priemonių, mainų, staklių, jų montavimo pamatų, pastatų ir kt. virpesių amplitudei matuoti. Tokiais prietaisais registruojami kelių, gele˛inkelio bėgių, ˇemės paviriaus poslinkiai.

Virpesių greičio matavimckeitikliais matuojamas virpesių intensyvumas, kontroliuojami sukrėtimai, susijź su sprogdinimo darbais. Jie plačiai naudojami geologinėje ˛valgyboje. Pagal virpesių greitį sprend˛iama, kaip ˛mogaus organizmas reaguoja į virpesius.

Turint virpesių pagreičio matavimo keitiklius, galima imatuoti matuojamųjų objektų pagreičius, nustatyti inercijos apkrovas bei po-krypius horizonto at˛vilgiu.

iems matavimams taip pat naudojami po-tenciometriniai ir talpiniai keitikliai.

Keitikliai, naudojami santykinių virpesių greičiui matuoti, veikia elektrodinaminiu

principu. Labiausiai paplitź keitikliai su virpančiomis ritėmis naudojami ir absoliučiųjų virpesių greičiui matuoti.

5.4. Greičio matavimas

Linijinis greitis v yra ireikiamas nueito kelio s ir laiko t santykiu, t. y.

v = s/t.

Todėl vidutiniam linijiniam greičiui nustatyti gali būti panaudotos linijinių poslinkių matavimo sistemos, kartu fiksuojant laik¹, per kurį tas poslinkis įvyko.

Greičiui matuoti gali būti panaudotas elektromagnetinės indukcijos reikinys. Kaip veikia toks keitiklis, parodyta 7.27 paveiksle. Magnetinis laukas juda nejudamo laidininko at˛vilgiu. Tarp įtampos U ir magnetinio lauko judėjimo greičio v egzistuoja tiesinė priklausomybė = Blv;

Kampinis greitis co ireikiamas posūkio kampo 0 ir sukimosi trukmės t santykiu:

čia B - magnetinė indukcija; / - laidininko ilgis.

Tokiu principu veikiančio linijinio greičio matuoklio schema parodyta 7.28 paveiksle.

Plačiai yra naudojamas linijinio greičio matavimo metodas įvairiais mechanizmais keičiant linijinį greitį kampiniu ir matuojant besisukančio elemento, pavyzd˛iui, ratuko, krumpliaračio, sukimosi da˛nį. Tarp sukimosi da˛nio oo„ ir matuojamo linijinio greičio v yra pastovi priklausomybė. Todėl tokiu būdu linijinį greitį galima matuoti kampinio greičio matuokliu, graduotu linijinio greičio vienetais. Toks principas naudojamas matuoti konvejerio, automobilio greitį, tekstilėje.

Greitis

Sukimosi greitis gali būti nusakomas sukimosi da˛niu, t. y. pilnų sūkių skaičiumi n per laiko vienet¹:

co„ = n/1.

is parametras pramonėje, kasdienėje praktikoje vartojamas da˛niausiai. Sukimosi da˛nis matuojamas įvairios konstrukcijos prietaisais, vadinamais tachometrais, kurių veikimas remiasi įvairiais/fizikiniais reikiniais.

Paprasčiausi yra mechaniniai tachometrai. Beje, jie taip pat gali turėti elektrinius arba pneumatinius keitiklius, todėl tachometrai gali būti panaudoti kontrolei ir valdymui. Patogesni yra elektriniai tachometrai, t. y. tachometrai, kurių iėjimo signalai elektriniai, nes jų signalai paprasčiau apdorojami. Svarbu, kad tachometras nedarytų įtakos matuojamam sukimosi da˛niui. iuo po˛iūriu priimtiniausi yra tachometrai, tiesiogiai nesiliečiantys su besisukančiu kūnu ir neimantys i jo energijos arba imantys nedaug. Tokie tachometrai su matuojamuoju objektu susiejami indukciniu, magnetiniu arba fotoelektriniu būdu. Jais gali būti matuojami labai dideli greičiai, labai ma˛ų objektų sukimasis. Dar vienas pranaumas - tai galimybė perduoti signalus tam tikru atstumu arba pateikti matavimo rezultatus skaitmeniniu pavidalu.

Daugiausia naudojami dviejų tipų mechaniniai tachometrai: sukuriantys sūkurines sroves ir icentriniai.

Pirmieji i jų turi besisukantį nuolatinį magnet¹, kuris sukuria sūkurines sroves aliuminio diske, sujungtame su rodykle. Sukimo momentas ir rodyklės posūkio kampas yra proporcingi sukimosi da˛niui. ie tachometrai naudojami nuo 0 iki 100 Hz sukimosi da˛niui matuoti. Jų santykinė paklaida yra nuo ±1 iki ±0,3%.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1608
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/Poslinki-matavimo-keitikliai42663.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/Poslinki-matavimo-keitikliai42663.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/Poslinki-matavimo-keitikliai42663.php">Poslinkių matavimo keitikliai</a>

Poslinkių matavimo keitikliai

technika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: