CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Telekomunikacijos: istorija ir dabartis
Įengėme į XXI amių, kuris jau prie du deimtmečius buvo pavadintas kompiuterių ir ryių amiumi. Jų dėka visuomenė perėjo į auktesnįjį raidos etap¹ informacinź visuomenź. Apie j¹ yra ir dar bus daug kalbama ir raoma. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete įkurta telekomunikacijų fizikos specialybė, kuri¹ studijuoja jaunuoliai, norintys mokėti naudotis bene svarbiausiomis iame amiuje telekomunikacijų technologijomis. Komunikacijos lietuvikai reikia ryius. Jie i tikrųjų bus lemiami į imtmetį.
Daugeliui atrodo, kad telekomunikacijos yra kakas nauja. Nors kompiuterinių ryių tinklų menas i tikrųjų yra naujas, tačiau jų koncepcija gana sena. Ji gimė XIX amiuje. iuolaikiniai kompiuterinių ryių tinklų technologijai padėjo atsirasti trys dideli iradimai: telegrafas, telefonas ir teletaipas. Prisiminkime telekomunikacijų itakas.
Samuelis Morzė, telegrafo ir jo vardu pavadinto kodo tėvas, neatpaintų kompiuterio, bet atpaintų kompiuterinių ryių logik¹ ir paprastum¹, savo kodo kompiuterinį alfabet¹. Morzės telegrafas elektros impulsais siuntė laikus ir skaičius i vienos vietos į kit¹. Dabartiniai kompiuteriai daro t¹ patį, tik kur kas greičiau. Telegrafas i tikrųjų buvo pirmoji skaitmeninių ryių priemonė.
Aleksandras Belas taip pat neatpaintų modemo, bet atpaintų savo telefoninio ryio sietuv¹ (interfeis¹), kurie iki iol jungia daugelį telefonų su centrinėmis telefonų stotimis. Pasaulinis telefoninių ryių tinklas labai pasikeitė, bet laidai tarp mūsų namų ar įstaigų bei telefonų stoties nedaug pakito nuo Belo laikų. Iradėjai daug padarė sujungdami skaitmeninius kompiuterius su analogikomis telefonų linijomis.
Emilio Bodo (Baudot) iradimas labai neigarsino jo autoriaus, bet jo daugkartinio spausdinimo telegrafas buvo kompiuterių spausdintuvo ir galinio įrenginio (terminalo) pirmtakas. Kiti iradėjai patobulino Bodo iradim¹ ir gimė teletaipas. Teletaipai sujungė pasaulį TELEX tinklais, kuriais tarp alių ir emynų siunčiami spausdinti dokumentai. ie trys iradimai ir sudaro telekomunikacijų, arba lietuvikai teleryių, pagrind¹. Pavelkime, kaip ie trys iradimai atvėrė duris kompiuterių ir ryių amiui.
1844 m. geguės 24d. amerikiečių dailininkas ir iradėjas Samuelis Morzė i Aukčiausiojo teismo JAV Kapitolijaus pastato Vaingtone pasiuntė savo telegrafu pirm¹j¹ ini¹ K¹ Dievas padarė! į Baltimorź esanči¹ u 35 mylių. Telegrafo iradimui Morzė paaukojo 12 metų ir kiekvien¹ savo cent¹. Prie telegrafo sukūrimo prisidėjo ir keletas kitų iradėjų. Anglai Viljamas Kukas (Cooke) ir Čarlis Vytstounas (Wheatstone) 1845 m. taip pat upatentavo telegraf¹. Jų telegrafas ilgai buvo naudojamas Britanijos geleinkelių sistemoje inioms tarp stočių perduoti.
Kuko ir Vytstouno telegrafas turėjo 6 laidus ir sudėting¹ eių magnetinių adatų imtuv¹. Morzės telegrafas buvo paprastesnis, jam pakako vieno laido. Tai buvo tas iradimas, kurio Amerikai tuo metu labiausiai reikėjo. Amerika sparčiai plėtėsi į Vakarus ir Morzės telegrafas perdavinėjo inias. Morzė atidavė savo patentus Magnetic Telegraf Co. 1851 m. JAV buvo net 50 telegrafo kompanijų, turinčių imtus telegrafo stočių. Daugiausia jų buvo geleinkelio stotyse. 1886 m. buvo daugiau nei 4000 telegrafo stočių, isidėsčiusių visoje Amerikoje ir sukūrusių didiausi¹ pasaulyje milijono kilometrų ryių tinkl¹, įskaitant du transatlantinius kabelius. Telegrafas buvo tinkamiausiu laiku sukurtas tinkamiausias įrenginys, vienas i maloniausių sutapimų istorijoje.
Telegrafas yra elektromagnetas, per jungiklį sujungtas su elektros baterija. Įjungus jungiklį, i baterijos elektros srovė laidais teka į imtuv¹. Telegrafo jungiklis gali būti dviejose padėtyse -įjungtas ir ijungtas, bet operatorius Morzės kodu gali perduoti visas alfabeto raides ir skaičius. Morzės kodas nustato elektros impulsų ilgį ir tarp¹ tarp jų skirtingoms raidėms, taip pat takus ir brūknelius. Telegrafo imtuvo elektromagneto pietukas juda iilgai .siauros judančios popieriaus juostelės ir rao takus ir brūknelius. Operatorius i jų iifruodavo odius. Įvairios takų ir brūknelių kombinacijos sudarė skirtingus odius. Ribotas tokių kombinacijų skaičius ribojo perduodamų odių skaičių. Vėliau operatoriai i garso imoko iifruoti perduodamus odius.
Nors daugelis mano. kad Aleksandras Belas irado telefon¹, tačiau iradimo istorija yra sudėtingesnė. 1861 m. vokiečių mokytojas Filipsas Raisas (Reis) sukūrė įrenginį, kurį pavadino telefonu. Juo laidais galima buvo perduoti muzik¹. Jeigu savo iradimui būtų skyrźs daugiau laiko, Raisas būtų perdavźs ir kalba.
iuolaikinį telefon¹ sukūrė du vyrai padarź tai stulbinančiai panaiomis aplinkybėmis. Aleksandras Belas i Bostono ir Elia Grėjus (Gray) i Čikagos stengėsi sukurti harmoninį telegraf¹ įrenginį, leidiantį keleta telegrafo signalų sklisti ta pačia linija. ia problem¹ vėliau isprendė Tomas Edisonas. Nepasisekus sukurti harmoninio telegrafo, abu ie vyrai metėsi kurti telefono. Jie abu padavė praymus patentams t¹ pači¹ 1876 m. vasario 14 dien¹, tik Belas i artimesnio Bostono į Patentų biur¹ atvyko keliomis valandomis anksčiau u Grėjų. Taip JAV telefono patentas Nr. 174 465 buvo iduotas Belui.
Pirmieji metai Belui nebuvo palankūs ir jis 1877 m. u 100 tūkst. dolerių patent¹ pardavė Western Union kompanijai. Nepatenkinta Belo iradimu pastaroji pasamdė Grėjų su Edisonu patobulinti telefono. Dabartinės JAV telefono kompanijos AT&T pirmtakė buvo Belo kompanija. Ji laimėjo konkurencij¹ ilgoje kovoje su Western Union. Dabar Belo kompanija, inoma kaip AT&T, yra didiausia telefono kompanija pasaulyje, kurioje dirba per 1 mln. darbuotojų ir valdo daugiau kaip 100 mln. telefonu.
Po kelerių metų Raiso telefonas vėl buvo atsidūrźs dėmesio centre, kai keletas maesnių kompanijų bandė sumenkinti Belo patent¹ ir parodyti. kad Raiso idėja buvo pirmutinė. Bet viename teisme teisėjas pastebėjo, kad 'Raiso amius niekada nebūtų sukūrźs kalbančio telefono', ir Belas laimėjo. Daugelį principinių sprendimų kartais padaro teisėjai. Net kas turi tapti alies prezidentu
Visus telefonus sudaro siųstuvai ir imtuvai. Juos ir reikėjo sukurti. Belas sukūrė du skirtingus siųstuvus - mikrofonus. Viename buvo membrana, prispausta prie metalinio strypelio, įmerkto į silpn¹ rūgtį. Kai mogus kalbėjo į mikrofon¹. garsas judino membran¹, kuri savo ruotu kilojo strypelį rūgtyje. Judėdamas strypelis keitė elektros var¹ tarp jo ir indo dugno su rūgtimi. Kalbant į mikrofon¹ reikėjo t¹ ind¹ su rūgtimi laikyti rankoje. Beeksperimentuodamas Belas karta ipylė rūgtį
sau ant klyno ir suuko padėjėjui Vatsonui: 'Vatsonai, ateik čia!' Tai ir buvo pirmoji telefonu perduota kalba.
Belas suprato, kad kelnių jo klientams reiks daugiau nei tokių telefono aparatų, ir sugalvojo garso keitimui į elektros srovź panaudoti magnetinės indukcijos reikinį. Indas su rūgtimi buvo pakeistas membrana, kuri lietė vielos spiralėje esantį strypeli. Garsas, judindamas membran¹, judino strypelį spiralėje ir ioje susidarydavo elektros srovė. is įrenginys neveikė gerai kaip mikrofonas, tačiau veikė gerai kaip garso imtuvas - telefonas. Taigi net dabartiniams telefonams ir garsiakalbiams praverčia Belo idėja.
Pirm¹jį gerai veikiantį siųstuv¹ sukūrė Tomas Edisonas. Jis atrado. kad kai kurie anglies junginiai keičia elektros var¹ veikiant slėgiui. Jis įterpė anglies sag¹ tarp metalinių membranos ir laikiklio. Kai garsas veikdavo membran¹, jis imdavo slėgti anglį keisdamas elektros srovź per mikrofon¹. Dabar feroelektrikai didelio pjezoefekto dėka gars¹ keičia elektros signalais.
Ilgai telefonų stotyse telefonistės, sėdėdamos prie skirstomųjų skydų, sujunginėjo abonementus. Pakėlus telefono ragelį ir pasukus ranken¹, jis imdavo generuoti elektros srovź, kuri signalizuodavo operatorei. Su abonementu sujungti telefonistė įkidavo laidus į reikiamo abonemento linij¹. Mauose miesteliuose telefonistės mintinai inojo visus abonementus. Pasibaigus pokalbiui, telefonistė vėl ijungdavo linij¹ ir nutraukdavo srovź. Tokie įrenginiai Lietuvos miesteliuose veikė iki XX a. 8-ojo deimtmečio. Tačiau kitur buvo kitaip.
Toks jungimo būdas buvo per lėtas. Almanas Braunas Strogeris (Strowger) i Kanzas Sičio (JAV) jau 1889 m. sugalvojo automatinį diskinį jungiklį, kuriam telefonų stotyse nereikėjo operatorės ir kuris naudojamas iki iol.
Belo telefonai turėjo vien¹ laid¹, nes kit¹ atstodavo emė. Reikėjo maiau brangių laidu, bet buvo visokių elektros trikdių. Isiplėtus elektrifikacijai, elektros trikdiai tapo nepakeliami. Apie 1880 m. telefonų kompanijos pradėjo naudoti dviejų laidų linijas. Tokios naudojamos iki iol.
Morzės telegrafas atvėrė elektroninių ryių sienas, bet jis nebuvo tobulas. Svarbiausias jo trūkumas buvo tas, kad vienu metu viena linija galėjo kalbėtis tik du abiejuose linijos galuose esantys abonementai. Daugialaidių linijų tiesimas reikalavo laiko ir lėų. Tomas Edisonas ir kiti iradėjai galvojo, kaip sukurti telegraf¹, kuriuo vienu metu viena linija galėtų naudotis keletas operatorių, o dar geriau, kad jis veiktų visai be operatorių.
1846 m. keistu vardu vyras Royal House (liet. karalikasis namas) irado odius spausdinantį telegraf¹ - teleks¹. Jis buvo greitesnis, bet jam reikėjo dviejų operatorių abiejuose linijos galuose. Prancūzo Bodo odius spausdinantis telegrafas leido atuoniems telegrafams vienu metu naudotis ta pačia linija. Jie nesinaudojo Morzės kodu. Bodo telegrafas siuntė 5 impulsus kiekvienai raidei. Aparatai patys kodavo ir dekodavo odius, t.y. elektros impulsus paversdavo odiais ir atvirkčiai. Taip buvo siunčiami pirmieji elektroniniai laikai.
Penki Bodo impulsai reikė 25 arba 32 skirtingas kombinacijas. Jų nepakako visam kai kurių alių alfabetui kartu su skaičiais ir skyrybos enklais. Todėl buvo pridėti dar du nespausdinami enklai, kurie iplėtė kod¹ iki 62 enklų. Anglų iradėjas Donaldas Murėjus (Murray) dar patobulino Bodo telegraf¹. Iki pasirodant XX a. 8-ajį deimtmetį faksams, visur buvo naudojami teleksai, o Lietuvoje ir kai kuriose kitose trečiojo pasaulio alyse jie naudojami iki iol.
XX a. 3-ajį ir 4-ajį deimtmetį buvo sukurta keletas schemų, leidiančių telegrafo signalus perduoti trumposiomis radijo bangomis. Radijo telegrafas (teletaipas) naudojo danio poslinkio būd¹. Vieno danio signalas reikė 1, kito - 0. Kadangi radijo signalai galėjo būti junginėjami labai greit, jie sklido tokiu pat greičiu, kaip ir telefono linijomis. Teletaipu t¹ pači¹ informacij¹ buvo galima priimti daugeliui imtuvų be laidinio ryio linijų. Jais buvo naudojamasi iki XX a. 8-ajame deimtmetyje atsirandant palydovinio ryio tinklams. Taigi praėjus 50 metų po iradimo teletaipas tapo svarbiausia telekomunikacijų priemone.
Girdėdami odį 'telekomunikacijos', jaunuoliai dabar įsivaizduoja vietinių telefonų, kabelinės ir palydovinės televizijos bei kompiuterių ryių tinklus. Pirmosios elektroninių ryių linijos buvo telefono linijos tarp dviejų takų. Didėjant ių takų skaičiui, ryių tinklas XX a. virto emės rutulį apgaubusiu vielų tinklu. Didėjant perduodamos informacijos kiekiui, reikėjo naudoti vis didesnius danius. Taip tas tinklas tapo sudarytas ne tik i laidų, bet ir kabelių, mikrobangių radiorelinių linijų ir bangolaidių, nutiestų tarp miestų ir valstybių, optinio ryio linijų ir ryių palydovų.
Nors telefonai ir kompiuteriai yra skirtingų epochų ir technologijų produktai, jie yra tarsi skirti vienas kitam. Dabartinis telefonų tinklas jau negalėtų veikti be kompiuterių: skaičiuoti skambučius, pokalbių trukmź, kelių įvykius, spausdinti telefonų mokesčių kvitus ir t.t. 0 pasaulinis telefonų tinklas sujungia kompiuterius vien¹ su kitu, kad jie galėtų keistis informacija. Nors jie ir 'vedź', tačiau yra skirtingi. Kompiuterių pasaulis yra skaitmeninis. Visa informacija, kuri cirkuliuoja kompiuterių smegenyse, yra teigiami ir neigiami elektros impulsai, reikiantys 1 ir 0. Pasaulio telefonų tinklai dabar taip pat yra skaitmeniniai, iskyrus kartais paskutinius kelet¹ kilometrų tarp abonemento ir telefono stoties, kur balsas pakeičiamas skaičiais. Kad telefono ir kompiuterio 'eimyninis gyvenimas' būtų sklandus, telefono stotį su namų akute sienoje jungia tokie patys du laidai, kaip ir prie 100 metų.
Pirmieji kompiuteriai neturėjo nei ekranų, nei spausdintuvų. Jiems buvo pritaikyti įvairūs įėjimo ir iėjimo įrenginiai, įskaitant raktus, mirksinči¹sias lemputes, teletaipus, popieriaus ar perfokortų nuskaitym¹. Kol kompiuteriai buvo skirti mokslininkams vieninteliam tikslui - moksliniam darbui, maai rūpėjo pagreitinti ar palengvinti duomenų įvedim¹. Pradėjus juos naudoti verslui ir kitur, to prireikė.
Pirmiesiems įėjimo ir iėjimo įrenginiams buvo pritaikyti raktai ir perfokortos. Perforatorius skaitydavo elektros impulsus ir imudavo serij¹ skylių perfokortoje. Tada perfokortos būdavo įdedamos į kompiuterį, o jis skaitydavo tas skylutes ir atkurdavo operatoriaus urayt¹ informacij¹. Perfokortos buvo kieto popieriaus. Jose buvo galima paymėti 80 enklų. Perfokortas ir kodavim¹ jose jau 1890 m. irado Hermanas Holeritas (Hollerith). Dabartinis 10 Gb kietas diskas sukaupia informacijos tiek, kiek 35 km aukčio perfokortų krūva. Ne visi yra matź tokių kalnų. Tokie perforatoriai nebuvo patogūs: skaičiavimo centruose buvo krūvos perfokortų, jos susimaiydavo, duomenų įvedimas trukdavo valandas. Tačiau perfokortos turėjo ir privalumų. Perforatorius galėjo būti toli nuo kompiuterio, t.y. bet kur. Operatoriais galėjo būti bet kas - skylutėms muti mokslo ne-reikėjo. Bet didiausias trūkumas buvo tas, kad vienu metu kompiuteris galėjo veikti tik pagal vien¹ program¹.
Kitas tobulesnis kūrinys buvo spausdinantieji galiniai įrenginiai, kurie klavio smūgius siuntė tiesiai į kompiuterį. Tie galiniai įrenginiai buvo modifikuoti teleksai. Jais keletas operatorių vienu metu galėjo siųsti duomenis į kompiuterį.
6-¹jį deimtmetį pasirodė pirmieji vaizduokliai (videodisplėjai), kurie pakeitė spausdinančiuosius galinius įrenginius. Jie veikė greičiau, tyliau ir veiksmingiau. Jų ekranas turėjo 24 eilutes, kiekvienoje buvo po 80 enklų. Kompiuterių muziejuje Vilniuje galima pamatyti daugelį tokių įrenginių.
1966 m. maa Teksaso firma sukūrė įrenginį, kuris leido mobilų dvipusį radijo aparat¹ įjungti į telefono tinkl¹. Daugybė darbininkų ir keliaujančių verslininkų galėjo kalbėtis telefonu per dvipusź radijo sistem¹. i ryio sistema pradėjo konkuruoti su buvusi¹ja. 1977 m. JAV leido jungti prie telefono tinklų bet kokias ryių priemones, jeigu jos tenkino tam tikras s¹lygas. Prasidėjo naujas telefonų bumas. Atsirado visokių konstrukcijų ir spalvų telefonų - radijo, bevielių, autoatsakiklių, modemų, kurių dabar pilna kai kuriuose namuose.
Emilio Bodo 5 lygmenų teletaipo kodas atvėrė pasauliui greitesnio ryio priemones-ir tarnavo 50 metų. Tačiau jis turėjo trūkumų: naudojo 5 bitus kiekvienai raidei. 1966 m. keletas kompiuterių firmų bendradarbiaudamos pakeitė Bodo kod¹ 7 bitų kodu, kuriuo buvo galima perduoti 128 raides nenaudojant poslinkio. Sistema turėjo 96 spausdintas ma¹sias ir didi¹sias raides nuo A iki Z, skaičius nuo 0 iki 9, skyrybos enklus ir kelet¹ kontrolės enklų, taip pat nespausdinamų eilučių bei enklų. IBM firma sukūrė savo 8 bitų kod¹ i 256 skirtingų enklų. 127 enklus naudojo raidėms ir kitiems simboliams, o 128 - brėiniams ir kitiems ymenims.
Pirmosios elektroninio ryio priemonės - telegrafai ir teletaipai laidais siuntė nuolatinės elektros srovės impulsus. Dabartiniuose kompiuteriuose naudojamas patobulintas ios technikos variantas. Bet telefonais iki iol laidais siunčiami analoginiai signalai. Signalo stipris ir danis priklauso nuo garso stiprio ir tono. Todėl telefonas negali perduoti nuolatinės srovės signalų, naudojamų kompiuteriniuose ryių tinkluose.
5-¹jį ir 6-¹jį deimtmetį paplitus kompiuteriams, reikėjo juos suderinti su telefono ryių linijomis. Modemas (moduliatorius-demoduliatorius) paverčia kompiuterio skaitmeninius impulsus analoginiais impulsais, perduodamais telefono ryių tinklais. Pirmųjų modemų greitis buvo tik 300 bitų per sekundź. Jie dabar atrodo labai lėti, bet tada buvo greiti. Dabartiniu modemų greitis yra imtus kartų didesnis. Jiems pritaikyti mikroprocesoriai. Jie greitesni u daugelį ankstesnių kompiuterių. Tačiau informacijos perdavimo greitį dabar daugiausia nulemia dvilaidės telefono linijos.
Ankstyvieji kompiuteriai buvo dideli ir brangūs, kainavo milijonus dolerių, jiems reikėjo didelio pastovios temperatūros ploto, juos aptarnavo daug programuotojų ir technikų. Vilniaus universitete veikė didelis skaičiavimo centras, kompiuteriams auinti buvo pastatytas vandens baseinas, kompiuterius aptarnavo apie por¹ imtų monių. Dar galingesnius kompiuterius turėjo Lietuvos mokslų akademija.
Apie 1960 m. buvo sukurta laiko padalijimo sistema. Ji leido vienu metu imtams monių naudotis tuo pačiu kompiuteriu. Jie galėjo turėti savas programas ir kiekvienas su kompiuteriu bendravo per galinį įrenginį. Pastarieji i pradių buvo mechaniniai teletaipai, tik po deimtmečio atsirado vaizduokliai. Kabeliai juos jungė su pagrindiniu kompiuteriu. Tokie vaizduokliai atsirado Vilniaus universiteto katedrose, laboratorijose ir net auditorijose. Visa alis galėjo skaičiuoti tuo pačiu kompiuteriu.
Daugelis pagrindinių kompiuterių su imtais galinių įrenginių padeda vartotojams naudotis jais ir kitais kompiuteriais. Tipikas galinis įrenginys panaus į mikrokompiuterį. Jį sudaro vaizduoklis, klaviatūra ir sietuvas (interfeisas). Prieingai nei mikrokompiuteris galinis įrenginys nieko negali, kol nesujungtas su pagrindiniu kompiuteriu. Kai sujungtas, jis rodo i pagrindinio kompiuterio ateinančius duomenis ir i savo spausdinimo įrenginio siunčia elektros impulsus į pagrindinį kompiuterį. Ryys su pagrindiniu kompiuteriu vyksta per sietuv¹.
Pirmieji asmeniniai (personaliniai) IBM kompiuteriai pasirodė 1981 metais. Juos gamino tos pačios firmos, kurios gamino ir didiuosius kompiuterius. Universitetuose, firmose ir įstaigose ant stalų vietoj vaizduoklių atsirado asmeniniai kompiuteriai. Universitetuose jie padeda atlikti daug sudėtingesnius skaičiavimus ir greičiau nei didieji kompiuteriai. Įstaigose jie daniausiai kaupia visoki¹ informacij¹, telefonų numerius, per modemus skambina ir priima telefonų skambučius, siunčia faksus. elektroninius laikus, jais galima kalbėtis tarsi telefonu ir matyti panekov¹ ir t.t.
Modemas jungia skaitmeninį kompiuterio pasaulį su telefono tinklų analoginiu pasauliu. Jų dėka atsirado faksai ir turmu ukariavo pasaulį. Faksai padėjo plisti demokratijai. Vokietijos susijungimo. Sovietų S¹jungos lugimo ir Lietuvos isivadavimo metais tų alių monės faksais siuntė inias ir informacij¹ pasauliui.
Faksas nėra kakas labai nauja, kaip daugelis mano. Reuter, United Press International ir kitos agentūros panaius aparatus naudojo daugelį metų. Kaip kompiuteriai perduoda informacij¹ (1 ir 0 sraut¹), kuri reikia raides kompiuterio abėcėlėje, faksai siunčia 1 ir 0 seka panai¹ informacij¹ laidais. Tik fakso 1 ir 0 seka vaizduoja perduodamo puslapio grafinį vaizd¹.
Tipik¹ faks¹ sudaro du aparatai, įjungti prieinguose laidų galuose, kurie atlieka siųstuvo ir imtuvo vaidmenį. Siųstuvas turi vaizdo skaitytuv¹, modem¹ ir mikroprocesorių. Skaitytuvas nespalvot¹ teksto vaizd¹ paverčia 1 ir 0 srautu perdavimui per modem¹ telefono linija. Mikroprocesorius valdo skaitytuv¹ ir prie perduodamas duomenis juos suspaudia. Imtuvas taip pat turi modem¹, mikroprocesorių ir spausdinimo įrenginį. Imtuvas yra atvirkčias siųstuvui. Modemas priima duomenis i telefono linijos ir perduoda mikroprocesoriui, kuris iskleidia duomenis ir persiunčia juos spausdintuvui, kuris 1 ir 0 sraut¹ paverčia raidėmis. Bet t¹ patį gali daryti ir kompiuteris - siųsti ir priimti t¹ pači¹ informacij¹ ir dar sutaupo popieriaus.
Kaip kompiuteriai veikia kartu? Tinklai reikalingi bendravimui. Bet koks bendravimas turi savo taisykles. Kompiuteriai bendrauja pagal savas. Kompiuterių tinklais dabar juda didiuliai informacijos ir pinigų kiekiai. Bet sunku judėti tolimais atstumais. Todėl kompiuteriai sujungiami i pradių į vietinį tinkl¹ kelių kilometrų atstumu. Apie 1980 m. JAV Xerox firma pirmoji sukūrė kompiuterių tinkl¹ Ethernet, kita kompanija - Data-point tinkl¹. Kompiuteriai į tinkl¹ jungiami laidais, kabeliais ar viesolaidiais. Yra ir bevieliai mikrobangiai ryių tinklai. Sklindant toli elektros impulsams, juos veikia triukmai, jie silpsta. Tai riboja vietinių tinklų atstum¹.
Dabar daniausiai naudojamos skaitmeninių telefonų ryio linijos, nutiestos nuo vienos telefono stoties iki kitos. Tai viena i brangiausių tinklo dalių. Specialiais kabeliais perduodama imtai megabitų per sekundź iki 100 km atstumu. Firma Motorola (JAV) naudoja 23 GHz mikrobangį ryį iki 35 km atstumu. Informacijos perdavimo greitį tinklais reguliuoja formulė: greitis, padaugintas i atstumo, yra konstanta. Todėl visada iekoma kompromisų.
Vis daugiau telefono linijų yra skaitmeninės. Jais balsas perduodamas 1 ir 0 srautu, tik paskutinius kelis kilometrus balsas sklinda analoginiu pavidalu. Yra skaitmeniniai tinklai, kuriais analoginiai signalai i viso nesklinda.
Danai mes perduodame duomenis tolimais atstumais - į JAV, Japonij¹ ir kitur. Tam sukurti mikrobangiai tinklai per emės palydovus (tik mikrobangos neslopdamos praeina jonosfer¹) arba viesolaidiu per jūras ir vandenynus.
Tinklai ypač reikalingi darbo grupėms, kartu vykdančioms bendrus projektus. Greitai galima bendrauti, siųsti uduotis, gautus rezultatus, grafikus, formules, brėinius ir mokslinius straipsnius nepriklausomai kokioje alyje yra grupės nariai. Taip dabar įvairių alių mokslininkai kuria bendrus projektus ir įrenginius be jokios biurokratijos įsikiimo. Taip ryių biudetas auga, o biurokratijos maėja. Deja, Lietuvoje ji tam sparčiai prieinasi. Nepaisant to, Vilniaus universiteto fizikai turi daugybź bendrų projektų su įvairių alių universitetais ir dirba kartu tarsi tai būtu viena laboratorija. Atstumas prarado prasmź.
Ypač iplito elektroniniai laikai (E-mail). Kompiuteris kaupia savo atmintinėje paraytus laikus ir akimirksniu isiunčia juos interneto tinklais, kai tik adresato kompiuteris pasirengźs juos priimti . Toks ryys pakeičia telefonų skambučius ar asmeninius susitikimus ir paspartina bendravim¹. Elektroninis ryys padeda nepaisyti laiko juostų ir įstaigų darbo valandų. Kompiuteris įgalina bendrauti su kolegomis kitoje emės rutulio pusėje taip pat, kaip ir su u sienos esančiais laboratorijos kolegomis.
Telekomunikacijos neatsirado i oro. Jos atsirado i informacinių technologijų. O pastarosioms reikia daugybės naujų mediagų: mikrobangių ir viesolaidinių ryių linijų. elementų garso keitimui elektros signalais ir atvirkčiai, jų keitimui mikrobangomis arba viesa, mikrobangių, viesos ir kitokių stiprintuvų ir generatorių, danio ir fazės keitiklių ir dar imtų kitų.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 2148
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved