UŽPAKALINIŲ TILTŲ REMONTO TECHNOLOGIJA

2.1. Metinė darbų apimtis ir gamybos programa

Gamybos programa ir projekto duomenys

2 lentelė

Projekto duomenys

Surandamas techninių priežiūrų periodiškumas.

Ridos tarp dalinių techninių priežiūrų TP_d ir pilnų techninių priežiūrų TP_p yra nustatomos remiantis literatūros šaltiniais, normatyvine medžiaga ar veikiančių įmonių gamybine patirtimi.

Riedmenų techninių priežiūrų periodiškumas pasirenkamas iš literatūros šaltinių. Rezultatai surašomi 4 lentelę.

3 lentelė

Riedmenų techninių priežiūrų periodiškumas

Įvertinant eksploatacines, bei gamtines klimatines sąlygas ridos tarp techninių priežiūrų turi būti koreguojamos koeficientais k ir k₃

Atliekamas pirmas ridų koregavimas pagal formules:

L^'_TPd = L_TPd ∙ k₁ ∙ k₃ ; (2.1)

L^'_TPp = L_TPp ∙ k₁ ∙ k₃ . (2.2) čia: L_TPd – rida tarp dalinių techninių priežiūrų, km;

L_TPp - rida tarp pilnų techninių priežiūrų, km;

k₁ – koeficientas, įvertinantis eksploatavimo sąlygų kategoriją;

k₃ – koeficientas, įvertinantis gamtines klimatines sąlygas;

k₁

k₃

Pirmojo ridų koregavimo skaičiavimai atlikti 5 lentelėje.

4 lentelė

Pirmojo ridų koregavimo rezultatai

Kadangi automobilių dalinė techninės priežiūra TP_d ir pilna techninė priežiūra TP_p atliekamos po tam tikro pilnų darbo dienų skaičiaus, tai šių priežiūrų ridos turi būti kartotinos vidutinei paros ridai L_VP, o taip pat ir tarp savęs. Todėl būtina atlikti antrąjį ridų koregavimą.

Tam tikslui būtina surasti ridų koregavimo koeficientus, kurie apskaičiuojami sekančiai:

(2.3)

(2.4)

Pastaba. Rezultatą reikia suapvalinti iki sveiko skaičiaus.

Antro ridų koregavimo skaičiavimai bei rezultatai surašomi į 6 lentelę.

5 lentelė

Koregavimo koeficientai

Antrajam ridų koregavimui naudojamos šios formulės:

L^''_TPd = L_KP ∙ X₁; (2.5)

L^''_TPp = L^''_TPd ∙ X₂. (2.6)

Antrojo ridų koregavimo skaičiavimai bei rezultatai surašomi į 7 lentelę.

6 lentelė

Antrojo ridų koregavimo rezultatai

2.2. Darbų apimtis

Darbų imlumas produkcijos vienetui

Darbų imlumo normos produkcijos vienetui yra parenkamos remiantis literatūros šaltiniais, normatyvine medžiaga arba veikiančių įmonių gamybine patirtimi. [5]

Darbų imlumo normos pateiktos 7 lentelėje.

7 lentelė

Darbų imlumo normos

Darbų imlumo normos turi būti koreguojamos koeficientais:

k₂ – koeficientas, įvertinantis automobilio tipą ir modifikaciją,

k₄ – koeficientas, įvertinantis automobilio ridą nuo eksploatacijos pradžios,

k₅ – koeficientas, įvertinantis aptarnaujančios įmonės dydį,

k_m – koeficientas, įvertinantis plovimo ir valymo darbų mechanizacijos laipsnį.

Koeficientų reikšmės nustatomos pagal normatyvinę medžiagą.[6]

Darbų imlumo normų koregavimo koeficientų reikšmės surašomos į 8 lentelę.

8 lentelė

Darbų imlumo normų koregavimo koeficientų reikšmės

Darbų imlumo normų koregavimui naudojame šias formules:

(2.7)

(2.8)

(2.9)

(2.10)

Skaičiavimo rezultatai pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė

Koreguotos darbų imlumo normos

Norint apskaičiuoti metinę darbų apimtį, būtina nustatyti automobilių metinę ridą. Ridai apskaičiuoti būtina žinoti techninio paruoštumo koeficientą a_T, bei išleidimo į liniją koeficientą a_IŠ

Techninio paruoštumo koeficientas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

=0,60 (2.11)

čia: LKP – kasdieninės priežiūros rida, km ( ji lygi L_VP

(D_TPp + D_ER) – automobilio prastova techninėje priežiūroje ir einamajame remonte,

dienomis/1000 km ridos.

Autobusų prastovos techninėje priežiūroje ir einamajame remonte koeficientai nurodyti 10 lentelėje.

10 lentelė

Prastovos koeficientai

Išleidimo į liniją koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

(2.12)

čia: D_dd – darbo dienų skaičius metuose (D_d.d. 365 dienos), nes autobusai eksploatuojami

septynias dienas per savaitę.

D_kd – kalendorinių dienų skaičius metuose (D_k.d. 365 dienos).

Skaičiavimo rezultatai pateikti 11 lentelėje.

11 lentelė

Išleidimo į liniją koeficientai

Apskaičiuojama metinė rida kiekvienos klasės automobiliams atskirai. Ji surandama pagal šią formulę:

(2.13)

čia: A_s – automobilių skaičius,

L_VP­ – vidutinė paros rida,

D_kd – kalendorinių dienų skaičius,

a_IŠ – išleidimo į liniją koeficientas.

Skaičiavimo rezultatai pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė

Metinė automobilių rida

Apskaičiuojamas pilnų, dalinių ir kasdieninių techninių priežiūrų skaičius atskiroms automobilių grupėms per metus:

(2.14)

(2.15)

(2.16)

Skaičiavimai ir rezultatai pateikti 13 lentelėje.

13 lentelė

Techninių priežiūrų skaičius per metus

Apskaičiuojamas techninių priežiūrų skaičius per parą. Naudojamos šios formulės:

(2.17)

(2.18)

(2.19)

Duomenys, skaičiavimai ir rezultatai surašyti 14 lentelėje.

14 lentelė

Techninių priežiūrų skaičius per parą

Įmonės gamybos programa surašyta 15 lentelėje.

15 lentelė

Įmonės gamybos programa

Jei N^P_KP ≥ 50 vnt., N^P_TPd ≥ 15 vnt. Ir N^P_TPp ≥ 7 vnt., tai darbus tikslinga atlikti srovinėje linijoje.

Metinio darbų imlumo paskaičiavimui naudojame šias formules:

(2.20)

(2.21)

(2.22) (2.23)

Įmonės metinis darbų imlumas paskaičiuojamas 16 lentelėje.

16 lentelė

Įmonės metinis darbų imlumas

Gamybinio padalinio metinė darbų apimtis apskaičiuojama pagal formulę:

(2.24)

čia: C – darbų dalis procentais, tenkanti užpakalinių tiltų einamojo remonto zonai nuo visos einamojo remonto

darbų apimties. 

Darbų dalis procentais parenkama iš literatūros. Šiuo atveju C = 5 %.

Zonos metinė darbų apimtis paskaičiuota 17 lentelėje

17 lentelė

Baro metinė darbų apimtis

2.3. Darbuotojų skaičius

Įmonės gamybinei veiklai reikalingas darbininkų kiekis skai­čiuojamas pagal specifinius poreikius. Skiriami technologiškai būtinas ir etatinis darbuotojų kiekis. Technologiškai būtinas darbuotojų kiekis užtikrina pamainos programos įvykdymą. Neatvykus į darbą kuriam nors darbuotojų (specialistui), jo darbo vieta pamainos metu bus tuš­čia.

Etatiniai darbuotojai reikalingi metinei gamybos programai įvyk­dyti. Jų kiekio poreikis apskaičiuojamas, įvertinus darbuotojų atosto­gas, komandiruotes, neatvykimą į darbą dėl pateisinamų ir ne­pateisinamų priežasčių ir pan.

Skaičiuojamas kiekvieno technologinio padalinio (zonos, cecho, baro, skyriaus ir pan.) darbuotojų poreikis atskirai pagal padalinio me­tinę darbų apimtį.

Technologiškai būtinų darbuotojų kiekis R_p apskaičiuojamas pa­gal formulę:

,

čia: T_m - skaičiuojamojo padalinio metinė darbų apimtis, žm.- h;

F_dv - darbo vietos arba technologiškai būtino darbuotojo metinis darbo laiko fondas, esant vienos pamainos darbo režimui, h.

Darbo vietos fondas F_dv priklauso nuo pamainos darbo trukmės ir darbo dienų per metus. Tų profesijų darbuotojams, kurių darbo sąlygos priskiriamos prie normalių, bendroji savaitės darbo trukmė yra 40 h, o tų, kurių darbo sąlygos kenksmingos sveikatai, - 36 h.

Technologiškai būtino darbuotojo metinis darbo laiko fondas F_dv nustatomas pagal formulę:

, (2.26)

čia: D_mk - vienerių metų kalendorinių dienų kiekis (365);

D_pd - poilsio dienų kiekis per metus (šeštadieniai, sekmadieniai);

D_šv- švenčių dienų kiekis per metus;

P - pamainos darbo trukmė, h;

D_pp - dienų kiekis per metus prieš švenčių dienas;

1 - pamainos trukmės trumpinimas 1 valanda prieš švenčių dienas.

F_dv = = 2011

etato

Priimta 2,25 etato

Etatinių darbuotojų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

R_E =, (2.27)

čia: T_m - skaičiuojamojo padalinio metinė darbų apimtis, žm. h;

F_e - etatinio darbuotojo metinis darbo laiko fondas, h, įvertinant atostogų D_at ir neatvykimo į darbą dėl pateisinamų priežasčių D_ppr laiką.

Etatinio darbuotojo metinis darbo laiko fondas F_e apskaičiuojamas pagal formulę:

F_e = (D_mk – D_pd - D_šv – D_at – D_ppr) ∙ P – D_pp ∙ 1, (2.28)

F_e =(365 – 98 - 14 – 20 – 5) ∙ 8 – 13 ∙ 1=1811

R_E = etato

Priimta: 2,5 etato

Baro įrangos priežiūros darbuotojų skaičius

R_p R_E ( 2.29 )

R_p 0,25= 0,625 etato

Priimta: 0,75 etato

Darbuotojas prižiūrės ne tik užpakalinių tiltų remonto baro įrangą.

Vadovaujančių darbuotojų skaičius

R_vad R_E R_p) (2.30)

R_vad

Priimta: 0,5 etato

Meistras vadovaus keliems gamybiniams barams.

Pagalbinių darbų postai - tai postai, kuriuose atliekamos pagal­binės technologinės operacijos: automobilių priėmimo iš klientų ir grąžinimo, kontrolės atlikus TP ir ER darbus, džiovinimo atlikus plo­vimo ir valymo darbus, parengimo dažyti ir džiovinti nudažius, lau­kiančių TP ir ER, automobilių saugojimo.

Nustatant bendrąjį pagalbinių postų kiekį, gali būti priimama, kad vienam darbo postui tenka 0,20-0,50 pagalbinio posto.

Priėmimo postų Z_pr kiekis apskaičiuojamas taip:

Z_pr = , (2.34)

čia: N - metinis atvykstančių automobilių kiekis;

d - vieno automobilio į miesto stotį atvykimų kiekis per metus;

d = 2 - 5;

- automobilių atvykimo netolygumo koeficientas;

φ = 1,1 - 1,5;

D_m - įmonės darbo dienų kiekis per metus;

T_pr - automobilių priėmimo zonos paros darbo trukmė, h;

A_pr - automobilių priėmimo posto našumas, automobilių per va­landą;

A_pr

Z_pr = = 0,20 posto

Priimta 1 postas

Skaičiuojant automobilių grąžinimo savininkams postų kiekį, są­lygiškai galima teigti, kad grąžinamų automobilių kiekis per parą yra lygus atvykstančių į stotį automobilių kiekiui.

Vienam darbo postui gamybinėse patalpose tenka 0,2-0,5 lauki­mo posto.

Automobilių saugojimo zonoje saugomi automobiliai, kuriems at­likti TP ir ER darbai. Atvykus savininkui, automobilis iš saugojimo zonos nuvaromas į grąžinimo savininkui postą.[14]

Suremontuotų automobilių vietų kiekis Z_su nustatomas taip:

Z_su =, (2.35)

čia:  T_p - automobilių atvykimų į remonto įmonę kiekis per parą;

T_v - suremontuoto automobilio buvimo remonto įmonėje vidutinis laikas iki

grąžinimo savininkui (apie 4 h);

T_iš - automobilių grąžinimo zonos paros darbo trukmė, h.

Z_su = = 0,25 vietos

Priimta 1 vieta

2.4. Gamybos įranga

Gamybos įrangą sudaro technologiniai įrengimai, kėlimo transportavimo įrengimai ir gamybos inventorius.

Technologiniai įrenginiai – tai stacionarūs, judantys arba pernešami stendai,staklės, įtaisai, kontrolės – matavimo įrenginiai. Reikalingas technologinių įrenginių kiekis yra paskaičiuojamas arba parenkamas. Jų reikia tiek, kad būtų galima mechanizuoti ir kokybiškai atlikti visus techninės priežiūros ir einamojo remonto darbus, atsižvelgiant į įmonės gamybinės programos dydį, pamainų skaičių ir padalinyje dirbančiųjų darbininkų skaičių. Technologiniai įrenginiai parinkami iš žinynų ir katalogų. Įrenginiai parenkami modernius ir šiuolaikiniai, atitinkantys šių dienų reikalavimus.

Autoserviso įmonėse naudojami technologiniai įrenginiai pagal atliekamų operacijų sudėtingumą skirstomi į pagrindinius ir komplektinius. Pagrindiniams įrenginiams priskiriami tokie: įvairios staklės, presai, žaizdrai, išardymo ir surinkimo darbų stendai, stacionarieji diagnostikos stendai, dažymo ir džiovinimo kameros ir kt. Tai daž­niausiai stacionariniu būdu sumontuoti įrenginiai.

Komplektinius įrenginius sudaro įrankių rinkiniai (mobilieji), skirti tam tikrų specialybių darbams - šaltkalvio-elektriko, kėbulų re­monto, suvirinimo ir litavimo, elektriko, kuro aparatūros specialisto įrankių komplektai ir kt. Šie įrankių rinkiniai gali būti nešiojami ar ve­žiojami specialiais vežimėliais.

Kėlimo – transportavimo įrengimai parenkami atsižvelgiant į keliamų ir transportuojamų gaminių masę bei gabaritus, transportavimo kelio trajektoriją ir ilgį. Kėlimo ir transportavimo įrengimai parenkami darbo vietoms, taip pat gaminiams ir medžiagoms perkelti ir transportuoti tarp darbo vietų.

Gamybinis inventorius – tai darbastaliai, stelažai, padėklai, lentynos, bakai, rezervuarai, tara, atliekų bei šiukšlių konteineriai, apsauginiai ekranai, atitvėrimo įtaisai ir kita. Gamybos inventorius parinkamas taip, kad būtų išlaikyti technologinio proceso reikalavimai ir racionaliai sutvarkytos darbo vietos. Inventorius parenkamas iš katalogų ir žinynų.

Sandėlių įrenginiai - tai specifiniai stelažai, smulkių atsarginių dalių dėžės, mobilieji keltuvai, lipimo įrenginiai, eksploatacinių me­džiagų konteineriai ir kt.

Komplektinių įrenginių kiekis nustatomas komplektais iš „Tech­nologinių įrenginių ir specializuotų instrumentų tabelio' (katalogo) kiekvienam barui (akumuliatoriniam, kuro aparatūros, elektro­technikos, padangų ir kt.) atskirai.

Kėlimo ir apžiūros, kėlimo ir transportavimo įrenginių kiekis nu­statomas pagal TP, ER, TP srovinių linijų kiekį, jų specializaciją, dar­bų rūšis, taip pat ir projektuojamų gamybos procesų mechanizavimo lygį.

Bendrosios paskirties (gamybinio inventoriaus) įrenginių, nau­dojamų visą darbo pamainą, kiekis nustatomas pagal dirbančiųjų la­biausiai apkrautoje pamainoje kiekį.

Sandėlių įrenginių kiekis nustatomas atsižvelgiant į laikomų at­sargų kiekį ir sąrašą.

Projektuojamo baro gamybos įranga pateikta 18 ir 19 lentelėse.

18 lentelė

Įrengimų žiniaraštis

Įrengimų pavadinimas

Modelis, tipas

Trumpa techninė charakteristika

Skaičius

Instaliuota galia, kw

Gabaritai plane

Užimamas grindų plotas, m2

Didmeninė kaina lt

Vieneto

Bendra

Vieneto

Bendra

Vieneto

Bendra

1. Technologiniai įrengimai

1. Galandinimo staklės

MAKITA - 35М

Max aps. 2300

1200x670

2. Prietaisas guolių defektavimui

AF-CC-205

Paklaida 0,01mm

600x400

3. Stendas užpakalinių tiltų ardymui ir surinkimui

BETA-680

Universalus

1000x700

4. Stendas užpakalinių tiltų reduktorių ardymui ir surinkimui

BETA-320

Universalus

830x350

5. Stendas užpakalinio tilto diferencialo ardymui ir surinkimui

nestandartinis

Pagamintas pagal Scania metodinius nurodymus

500x500

6. Prietaisas guolio nupresavimui nuo diferencialo dėžutės

MAP

Hidraulinis

300x300

7. Stendas užpakalinių tiltų pridirbimui

HP7103

Sukimo momentas 18 lent. tęsinys   iki 130 Nm

2000x1000

8. Hidraulinis presas

ZALM15

15 tonų su manometru

1560x640

9.Stacionarios gręžimo staklės

DB130

Max. 1400 aps

1245x815

2. Gamybos inventorius

10.Šaltkalviškas darbastalis

OMEGA-1080

Komplektojamas su spaustuvais

1240x800

11. Padėklas užpakaliniams tiltams

Medinis

X

12. Spinta įrankiams

PADMA

800x500

13. Šiukšlių dėžė

nestandartinė

Talpa 40 l

500x500

3. Kėlmo – transportavimo įranga

14. Mobilus kranas

Kėlimo galia 1,5 t

700x900

15. Vežimėlis

FICE

Max. apkrova 800 kg

1000x500

Viso

19 lentelė

Prietaisai, įtaisai ir įrankiai

Pavadinimas	Modelis	Charakteristika	Kiekis		Kaina, Lt		Suma, Lt
1. Pneumatinis veržliasūkis	M1 - 42 EL	Komplekte 18 galvučių Oro kiekis 122 l/min Maksimali galia 783Nm
2. Įvairių raktų ir įrankių rinkinys	PROXXON	Rinkinyje terkšlinių raktų, šešaikampių raktų, žiauninių- žiedinių raktų komplektai.
3. Plaktukas	PROXXON	Svoris 400 g
4. Plaktukas	PROXXON	Svoris 1000 g
5. Dratinis šepetys	CHILS
6. Replės fiksavimo žiedams	PROXXON	Iki Ų 100 mm
7. Filtras su tepaline	MARELL	Tepalinės talpa 30 l	19 lent. tęsinys
8. Aukšto slėgio žarna	STEAM	10 m, atlaiko 16 bar slėgį
9. Slankmatis	LIVEL	0-150 0,1mm tikslumo.
10. Dinamometrinis raktas	CHILS	20-250 Nm
11. Mikrometras	LIVEL	0-75mm 0,01mm tikslumo
12. Specialių įrankių, prietaisų rinkinys autobusams	KNOR-BREMS	45 spec įrankių komplektas
		Iš viso:

Užpakalinių tiltų remonto zonoje naudosime pagrindines medžiagas nurodytas 20 lentelėje.

20 lentelė

Pagrindinės gamyboje naudojamos medžiagos

2.5. Gamybinių patalpų plotas

Gamybiniu vadinamas plotas, skirtas technologiniam procesui atlikti šiame bare.

Baro gamybinis plotas apskaičiuojamas pagal formulę:

Fb Fįr. Kp (3.15 )

čia: Fįr įrengimų ir inventoriaus užimamas plotas, 13,69 m² ,

Kp koeficientas įrengimų ir inventoriaus užimamam plotui perskaičiuoti į baro plotą,

K_p = 4

Fb = Fįr.· Kp =13,69·4=54,76 m²

Vadovaujantis statybos normomis ir taisyklėmis gamybinių patalpų paskaičiuotas plotas, dažnai nesutampa su plotu, kuris gaunamas projektuojant pastatą.

Tam tikslui parenkamas kolonų tinklas ir zonos plotas priimamas artimiausias, tačiau jis gali skirtis nuo paskaičiuoto ±15 %.

Priimamas užpakalinių tiltų remonto zonos plotas - 55 m².

2.6. Energetika

2.6.1. Elektros energija

Metinės elektros energijos sąnaudos įrengimams

W_įr = ΣP_g · F_t.įr · ŋ_ap · k_pak (2.39)

čia: ΣP_g – visų srovės imtuvų instaliuotos galios suma, kw×h,

F_t.įr – tikrasis metinis įrenginių darbo laiko fondas, esant dviem pamainom, h,

F_t.įr = 2808 h

ŋ_ap. – įrenginių apkrovos koeficientas,

k_pak – paklausos koeficientas,

ŋ_ap = 0,75

k_pak

W_įr = · 2808 · 0,75· 0,5=18764,46 kw·h

Metinės elektros energijos sąnaudos apšvietimui

Wapš = R · Q · Fb (2.40)

čia: R – elektros energijos sąnaudų norma w 1 m² baro grindų ploto per 1h,

R = 15-20 w/1m²

Q – apšvietimo elektra valandų skaičius per metus, h,

Q = 2808 h

Fb – baro grindų plotas m².

Wapš = 16 · 2808 · 55/1000=2471,04 kw·h

Metinės elektros energijos sąnaudos

W_m = Wšr + Wapš (2.41)

W_m =2471,04 +18764,46 =21235,5 kw·h

2.6.2. Suslėgto oro sąnaudos

Metinės suslėgto oro sąnaudos nustatomos susumavus įvairių vartotojų (oro imtuvų) suslėgto oro sąnaudas.

Qsusl. = 1.5 Σq · n · Kpan · Kvien · Ft.įr (2.42)

čia: q – vieno vartotojo suslėgto oro santykinės sąnaudos, m/h,

n – vienvardžių suslėgto oro vartotojų skaičius,

K_pan – įrengimų (oro imtuvų) panaudojimo koeficientas,

K_vien – vienalaikiškumo koeficientas,

Kpan =

K_vien

Q_susl =1.5· 122 · 2 · 0,2 · 2808=143881,92 m³

Vanduo gamybos reikalams

Vanduo vartojamas automobilių agregatams , detalėms bei mazgams plauti ir riebalams nuo jų šalinti. Metinės baro vandens sąnaudos detalėms plauti sudaro 12 m³.

2.7. Technologinio proceso organizavimo schema

3 pav. Skyriaus technologinio proceso organizavimo schema.

2.8. Atliekamų darbų technologinis procesas

Scania diferencialo R641/R642 ardymas – surinkimas

Surinktą diferencialą įstatyti į prietaisą, atsukti veržles ir nuimti kairę taurę. Ant dešinės taurės lizdo atramos uždėti atraminį tarpiklį pusašio krumpliaračio atitinkamų matmenų išsikišimais į taurės skyles ir įstatyti pusašio krumpliaratį į taurės skyles. Ant diferencialo kryžmės ašių 7 (2 pav.) uždedami satelitai 6 ir reguliavimo tarpikliai atitinkamų remontinių ar nominalinių matmenų ir įstatyti surinktą kryžmę į dešinę taurę. Satelitų krumpliai turi susikabinti su pusašio krumpliaračiu, o satelitų tarpiklių auselės turi būti horizontalios.

Ant atraminio galo kairės taurės 3 uždėti atraminį tarpiklį atitinkamų matmenų (21 lentelėje), į skylę įstatyti pusašio krumpliaratį 6 naudojantis įrankiais, įstatyti surinktą taurę ant štiftų dešinės taurės suderinus suporavimo žymes. Satelitų tarpiklių auselės turi įeiti į kairės taurės išimas ir satelitų dantys turi sueiti su pusašio krumpliaračio.

Ant smeigių užsukti veržles ir užveržti, suderinant veržlių išpjovas su smeigių skylėmis. Po to, kairės taurės diferencialo skyles skirtas kaiščiams pažymėti įkertant. Po to, užpresuojam ritininio vidinį žiedą ant dešinės taurės 9 ir vidinį žiedą ritininio guolio 1. Ant kairės taurės 3 iki atramos. Surinkus diferencialą patikrinti, kad satelitai lengvai suktųsi pasukant viršutinį pusašio krumpliaratį.

Surenkant diferencialą sutepti transmisiniu tepalu pusašio krumpliaračio ir satelitų atraminius tarpiklius, taip pat šlifuotų kryžmių, pusašio krumpliaračio ir satelitų paviršius.

21 lentelė

Nominalūs ir remontiniai detalių matmenys

Scania R641/R642 reduktoriaus ardymas – surinkimas (4 pav.)

Ant stendo į reduktoriaus karterio tvirtinimo skyles įsukti šešias smeiges iki atramos, paversti reduktoriaus karterį žemyn, atsukti diferencialo guolių dangtelio veržles ir nuimti dangtelius nuo smeigių. Po to surinktą diferencialą viršutiniais guolių žiedais įstatyti į reduktoriaus karterio lizdus, įstatyti pagal sriegį į reduktoriaus karterį veržlę, į dešinį reduktoriaus karterio lizdą ir veržlę į kairįjį lizdą.

Užmauti ant smigių kairįjį ir dešinįjį diferencialo guolių dangtelius, užteršti veržles iki galo, po to atsukti ¼ - ½ apsisukimo. Po to reguliuoti kūginio diferencialo guolio įveržimą sukant raktu reguliuojančias veržles. Prieš užveržiant būtina pasukti pagrindinės pavaros varantįjį krumpliaratį, kad abiejų guolių ritinėliai atsidurtų guolių žieduose. Užvežimus reguliuoti pasukant varantįjį krumpliaratį 0,3 – 0,45 kGm. Užbaigus reguliavimą pilnai užveržti veržles.

4 pav. Galinio tilto reduktoriaus detalės

Reduktoriaus detalės:

1 korpusas 2 liakiklis 3 varžtas 4 guolvietė 5 riebokšlis 6 tarpinė 7 varžtas 8 tarpiklio vieta 9 tarpiklis, 10, 11 ritininis guolis 12 tarpinis žiedas 13 tarpiklis 14 diferencialo korpusas 15 lėkštė 16 varžtas 17 kryžmė 18 krumpliaratis 19 krumpliaratis 20 krumpliaratis 21, 22, 23 tarpinė plokštelė 24 kniedė 25, 26 ritininis guolis 27,28 reguliavimo varžtas 29 šplintas 30 ritininis guolis 31 vidinis žiedas 32 atrama 33 fiksatorius 34 veržlė 35 flanšas 36 tarpiklis nuo dulkių 37 žiedas 38 pusašis 39 cilindras, 40 krumpliaratis.