CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Kaimo turizmas

turizmas

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Įvadas

Mano kursinis darbas – „Kaimo turizmas“. Tem¹ pasirinkau, nes domiuosi ir vertinu kaimo turizm¹, kaip laisvalaikio praleidimo būd¹ ir verslo rūį. Mano manymu, raydama kursinį darb¹ ia tema, su˛inosiu daug naudingų faktų, kuriuos galėsiu panaudoti ateityje.

Vasaros atostogas praleisti ar bent nuva˛iuoti į atoki¹ sodyb¹ tampa vienu populiariausių poilsio būdų Lietuvoje. Tai įrodo ir spartus kaimo turizmo paslaugas teikiančių sodybų gausėjimas. Miesto gyvenimo ritmas, tempas ir aplinka vis labiau vargina ˛mones ir skatina juos iekoti galimybių grį˛ti į gamt¹.

Vakarų Europos alyse kaimo turizmo bruo˛as – miestelį supa˛indinti su etnokultūra ir sudaryti galimybes prisiliesti prie krato tradicijų, tarsi pabandant sugrį˛ti į senelių ar prosenelių laikus. Būtent tai laikoma kaimo turizmo sėkmės ir populiarumo garantu. I u˛sienio į Lietuv¹ atėjusi mada ilsėtis kaime leid˛ia vis gilesnes aknis.

Dabartinė kaimo turizmo samprata apima individualias ir eimynines poilsio keliones į kaimo sodybas, kurių tikslas – fizinių ir dvasinių jėgų atgavimas. Tokių būdu galima teigti, kad kaimo turizmas tai – kelionė į kaimo vietovź, norint pailsėti gamtoje, maitintis natūralių, vie˛iu maistu bei u˛siimti tai aplinkai būdinga veikla. Pagrindinis io turizmo bruo˛as, kad miesto aplinka pakeičiama į kitoki¹ – kaimo aplinkai su jai būdingu gyvenimo būdu.

Kaimo turizmas – viena i veiklų, i kurių galima pasipelnyti.

Lietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į pasaulio turizmo organizacij¹. Turizmo organizacijos pagrindinis ofisas yra Ispanijos karalystėje – Madrido mieste. Įstojus į turizmo organizacij¹, kurioje oficialiai u˛registruota 142 valstybės rodo mūsų alies pakilim¹. Suteikiamos naujos darbo vietos, u˛imtumas. Tai galimybė mūsų aliai plėstis, realizuoti save. Apie mūsų alį - Lietuv¹ daugelis alių neturi informacijos, nes biud˛etas neskiria reklamai lėų kitose alyse. Tai kainuoja keli milijonai. iuo metu mes tiek negalime skirti. Mes tikimės, kad įstojus į ES apie mus ˛ymiai daugiau informacijos gaus alys, su jomis ( ES alys ) bus bendradarbiaujama, palaikysime ryius, bus keičiamasi nauja informacija.

Mūsų kaimo turizmas palyginus su kitomis alimis turi :

vGer¹ aptarnavim¹;

vGeros kokybės teikiamas paslaugas, kurios domina turist¹;

vPasirinkim¹ ( Lietuvoje oficialiai u˛registruota apie 170 kaimo turizmo tiekėjų ).

Ateityje planuojama daugiau įvairių pramogų, poilsio, laisvalaikio leidimo paslaugų. U˛sieniečiai Lietuv¹ laiko saugia alimi. Tai psichologinis saugumas – nėra teroristinės grėsmės su kitomis alimis, konfliktų, pasikesinimų. ES u˛sieniečiams bus patikimiau atostogauti. Apie Lietuv¹ daugiau bus informacijos, rekomendacijų.

Lietuvoje pigu atostogauti, gera pasiūla, bet dar trūksta sutarčių su aviakampanijomis, reklamos.

Manome, kad Lietuva pasieks aukt¹ ir kokybik¹ lygį tarp kitų alių. Tai turėtų greitai įvykti palyginus su spartumu.

Bendroji turizmo ap˛valga

Turizmas pasaulyje yra viena i did˛iausių ūkio akų, o ateityje turizmo apimtys ir u˛imama dalis ekonomikoje turėtų dar labiau padidėti. WTTC ( Pasaulio turizmo ir kelionių tarrybos ) duomenimis 2002 metais turizmo industrija sukurė 3,6 % pasaulio bendrojo vidaus produkto ( 1195 milijardus USD ).Turizmo pramonė 2002 m. sukurė 2,8 % visų darbo vietų ( apie 72 milijonus ).

Turizmo apimtis įtakoja įvairūs politiniai, ekonominiai, gamtiniai faktoriai, kurie gali būti nereikmingi pasauliniame kontekste, bet labai svarbūs atskiroms alims bei regionams. Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 2001 m. pasaulio alyse lankėsi 693 milijonai tarptautinių turistų, 0,6 % ma˛iau nei 2000 metais. Labiausiai suma˛ėjo Pietų Azijoje ( - 6,3 %), Amerika ( -5,9 % ) bei Artimieji Rytai ( -3,9 % ).Rytų Azijoje apsilankymų skaičius iaugo 3,8 %.

Pasauliniai įvykiai įtakoja Lietuvos turizmo plėtr¹, iuo metu Lietuvos tarptautinis turizmas yra labiau regioninio pobūd˛io, pagrindinės turizmo rinkos yra kaimyninės alys, todėl didesnź reikmź turi aplinkinio regiono ekonominiai, politiniai bei socialiniai pokyčiai. Po teroristų ipuolio, WTTC prognozuoja turizmo verslo nuosmukį JAV – 10 – 20 %, iek tiek ma˛esnį Europoje. Panau, kad tai labiausiai atsilips tolimoms kelionėms.

Lietuvai, po gana nepalankių 2000 turistinių metų, turimais duomenimis, 2001 metų pirmasis pusmetis bei vasara buvo geresni nei praėjź. Tiesa, nors turistų skaičius didėja, ilieka buvimo trukmės, bei vidutinių ilaidų ma˛ėjimo tendencija. Akivaizdu, kad ir Lietuvos atvykstamajam turizmui turės įtakos įvykiai pasaulyje. Tačiau jie neturėtų būti svarbūs, nes pagrindinės Lietuvos turizmo rinkos yra kaimyninės alys. Suma˛ėjus ivykstamojo turizmo į Turkij¹, Egipt¹ paklausai, tikėtinas vietinio turizmo pagyvėjimas, ypač kelionės automobiliais, traukiniais. Turimais duomenimis, turizmo įmonės pirm¹jį . m. ketvirtį į u˛sienį ive˛ė 19 tūst. Lietuvos gyventojų, t.y. 19 % ma˛iau nei per t¹ patį 2000 metų laikotarpį. is skaičius sudaro 2,8 % nuo bendrojo ivykimų į u˛sienį skaičiaus. Vidutinė asmens buvimo u˛sienyje trukmė – 6 nakvynės.

2001 metų sausio – rugsėjo mėnesiais valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis į Lietuv¹ atvyko 3186 tūkst. U˛sieniečių, jų skaičius iaugo 1,5 %, lyginant su tuo pačiu 2000 metų laikotarpiu. Be Rusijos ir Baltarusijos lankytojų, kurių didesni¹j¹ dalį sudaro vienadieniai lankytojai, u˛sieniečių skaičius iaugo 10,9 %. Taigi, galima teigti, kad turistų skaičius iemet turi iaugti.

Atsi˛velgiant į apsilankančių Lietuvoje u˛sieniečių skaičių, svečių bei jų nakvynių skaičių apgyvendinimo įmonėse, vidutines turistų ilaidas bei kitimo tendencijas, Lietuvos pasiekiamum¹, Lietuvos įvaizdį, galime konstatuoti, kad ankstesniais metais nustatytos prioritetinės Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos – Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Suomija ir toliau ilieka pagrindinėmis mūsų rinkomis. Visos ios rinkos, iskyrus Rusij¹, pastaruoju metu yra ˛enkliai augančios. Su iomis rinkomis bus dirbama, parengiant atskiras veiklos strategijas. I nutolusiųjų rinkų perspektyviausios yra JAV ir Japonija, taip pat nereikia u˛mirti ir kitų Pietryčių Azijos alių.

. Turizmo augimo prielaidos

Gerus augimo tempus Vidurio ir Rytų Europai prognozuoja pasaulio turizmo organizacija. Manoma, kad 2020 m. kas trečias lankytojas aplankys į region¹. Neblogas perspektyvas turizmo plėtrai turi ir Lietuva: i vienos pusės patrauklus kaimo turizmas, didėjanti paslaugų įvairovė ir apimtys bei gerėjanti kokybė, konkurentabili turizmo paslaugų kaina.

Augant turistų mobilumui labai didelź reikmź turi alies pasiekiamumas. Populiariausias tarp Lietuvos lankytojų yra kelių transportas, tačiau dideli atstumai, Lenkijos kelių prasta kokybė atbaido neret¹ tolimesnių alių gyventojus. Vakarų alių turistų netenkina ir Lietuvos pasiekiamumas gele˛inkeliais – ma˛i greičiai, retas grafikas. Nepakankamai ivystytas jūrų transportas – pasiektos pajėgumų ribos, netenkina paslaugų kokybė, didesniems keltams, kol kas keleivių srautai per ma˛i. Geresnis susisiekimas oro transportu, bet atvykstantiems į Lietuv¹, kaip nebrangi¹ turizmo alį, is transportas gali būti per brangus. Pigių skryd˛ių kompanijų susidomėjimas Lietuva gali būti nebloga alternatyva kitoms transporto rūims. Labai svarbu, kad turistai gautų isami¹ informacij¹ apie Lietuv¹ bei jos turistinį produkt¹. Todėl labai svarbu inaudoti iuolaikinių technologijų teikiamas galimybes. Aktyvaus laisvalaikio turizmo plėtrai bei specialaus intereso turizmui taip pat svarbu, kad turizmo paslaugos būtų plėtojamos visoje Lietuvoje.

Turizmo esmė

Norint apibūdinti poilsį kaime ir suvokti, kas yra kaimo turizmas, pirmiausia reikia isiaikinti s¹vok¹ „ turizmas “. Ar galima vienareikmikai atsakyti į klausim¹, k¹ talpina savyje s¹voka „ turizmas “ ? Vieniems turizmas asocijuojasi su palapine ir dainomis prie lau˛o, kitiems tai ivyka į istorines vietas, tretiems kelionė į u˛sienio alis. Ir visi jie teisingi.

iandien mes turizm¹ priimame kaip didelį XXI a. fenomen¹, kaip vien¹ i viesiausių reikinių mūsų laikmety, kuris įsiskverbia į visas mūsų gyvenimo sferas ir keičia supantį pasaulį ir landaft¹. Turizmas tapo vienu i svarbiausių ekonomikos faktorių, todėl mes nagrinėjame jį ne paprastai, kaip ivyk¹ arba poilsį.

Turizmas pasireikia kelionių įvairumu ir apima asmenis, keliaujančius ir atvykstančius į vietas, esančias u˛ įprastos aplinkos ribų, poilsio tikslu. Nepaisant to, kad turizmo vystymosi procese atsirado skirtingi „ turizmo “ supratimo aikinimai, ypating¹ reikmź turi sekantys kriterijai, kurie yra laikomi pagrindiniais:

v Vietos pakeitimas;

v Buvimas kitoje vietoje;

v Darbo u˛mokestis i lankomos vietos iteklių. Esmė io kriterijaus ta, kad pagrindiniu kelionės tikslu negali būti veiklos, apmokamos i iteklių lankomoje vietoje, įvykdamas.

Turizmas kaip paslauga Lietuvoje yra palyginti naujas verslas. Iki iol labiausiai vystomas iva˛iuojamasis turizmas, susijźs su keliavimu į kitas alis.

Tačiau ne ma˛iau efektyvus rekreaciniu po˛iūriu yra vietinis turizmas – poilsis gimtoje alyje, aplankant istorinius, architektūrinius, kultūrinius bei gamtinius paminklus, susipa˛įstant su atskirų regionų etnokultūra ir gyvensena, kas da˛niausiai yra būdinga ne miesto, bet kaimo teritorijoms.

Lenkijos kaimo turizmo specialistai siūlo tokį apibrė˛im¹: „ Agroturistyka “ ( kaimo turizmas ) – tai platus pasirinkimas paslaugų bei įrengimų, būdingų kaimui ir ūkiui, skirtų turistų poilsio ir laisvalaikio reikmių patenkinimui. Visa tai atlieka kaimo ˛monės.

Danijoje kaimo turizmas apibūdinamas kaip „ atvykstančių į kaim¹ poilsiautojų aptarnavimo paslaugos, teikiančios ūkininkams papildomų pajamų “.

Kanadoje kaimo turizmas apibūdinamas, kaip procesas, kuriuo siekiama pritraukti lankytojus į kaimo vietoves ir padėti jiems ileisti pinigus tose vietose.

4. Kaimo turizmas

Poilsis kaime ios veiklos organizatorių po˛iūriu gali būti vertinamas kaip pajamų altinis. I poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaime gaunamos pajamos. ias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir inaudojant objektus, kurių pritaikymas turizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų: pvz., ekskursijų pas bitininkus organizavimas, dvarų aplankymas ir t.t. Vienas pagrindinių papildomas pajamas teikiančių altinių yra namų ūkio produkcijos turistams pardavimas: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų.

Poilsis kaime – verslas. Tai veikla, teikianti specifines paslaugas atvykstantiems poilsiauti į kaim¹. Poilsio paslaugų teikimas ir jų organizavimas kaimo vietovėse – alternatyvus ūkininkavimui verslas.

5. Kaimo turizmo verslo struktūra

VERSLO IR GAMTOSAUGOS SUPERSISTEMA

Vieta: geografinės, kliamatinės, ratovaizd˛io, susisiekimo, rinkos ir kt. iorinės s¹lygos

Ekonominės, pardavimo, rekreacinių paslaugų paklausos s¹lygos

KAIMO TURIZMO SOCIALINĖ

TECHNINĖ SISTEMA

Veiklos sritis

Apgyvendinimo paslaugos

Aptarnavimo paslaugos

Rekreacinės paslaugos

ITEKLIAI

Energija

Įranga

Paslaugos

Darbo itekliai

Teisės

Parama

REZULTATAS

Paslaugos

Atliekos

Aplinkos tausojimas

ˇala aplinkai

Veiklos veiksniai

Apsirūpinimas materialiniais, techniniais,

finansiniais ir darbo itekliais

Naudojimasis paslaugomis

Transporto sistema

Veiklos organizavimas

Sodybos paruoimas

Poilsiautojų apgyvendinimas

Poilsio organizavimas

Atliekų sutvarkymas

Veiklos vadyba

Informacijos ir u˛sakymų priėmimas

U˛duočių paskirstymas ir koordinavimas

Veiklos planavimas

Veiklos rezultatų analizė

Įrenginiai, pastatai, finansiniai itekliai,

Kitos ūkio

ivystymo sritys darbo pasidalijimo laipsnis

Į kaimo aplink¹ patekźs turistas gali dalyvauti ir kaimo bendruomenės organizuojamose renginiuose. Skiriamos ios jų grupės:

Informaciniai – publicistiniai ( seminarai, kursai, diskusijos);

Kultūriniai ( vakaronės, liaudies okių vakarai, etnografinės ventės, koncertai);

Sportiniai ( var˛ybos, turnyrai, s¹skryd˛iai);

Pramoginiai ( diskotekos, festivaliai).

Taigi, norint sudominti bei palaikyti poilsiautojo nuotaik¹, reikalingas kaimo turizmo paslaugas teikiančių subjektų pasiruoimas, suteikiantis galimybź pasiūlyti vienokias ar kitokias pramogas.

Plači¹ja prasme kaimo turizmas apima veiklos sritis – paslaugas, teikiamas u˛ urbanizuotų teritorijų ribų:

vKaime esančios atrakcijos;

vIkylos, kurių metu lankomasi kaimo vietovėse, stebint gamt¹, betarpikai susipa˛įstant su kaimo buitimi ir tradiciniu gyvenimo būdu kaime, domintis ˛emės ūkio darbais, aplankant istorines ir kitas į˛ymias vietoves, miestelius;

vPoilsis nacionaliniuose parkuose ir kurortinėse vietovėse, kaimo sodybose ir kituose apgyvendinimo paslaugas teikiančiuose dariniuose;

vDalyvavimas kaimo vietovėse vykstančiuose renginiuose, ventėse ir t.t.

Tokiu būdu, apsistojimaskaimo sodybose yra viena kaimo turizmo sudedamųjų dalių. Jei turizmo formose yra specializuojamasi atskirose verslo rūyse, pvz., apgyvendinimo, maitinimo, pramogų paslaugos, tai kaimo turizme visos turizmo verslo rūys sukoncentruotos vienoje.

6. Rekreacinė veikla

Kaime galima u˛siimti labai įvairia rekreacine veikla. Turistų veiklos kaime s¹raas yra labai platus ir įvairus:

Ikylavimas, keliavimas po apylinkes ˛irgais, pėsčiomis, dviračiais, valtimis;

ˇvejyba, med˛ioklė, uogavimas, grybavimas, vaista˛olių rinkimas;

Darbas sodose, dar˛uose;

Pramogavimas, dalyvavimas ventėse.

Kaimo aplinkoje rekreacine veikla u˛siima ne tik turistai, atvykstantys į kaimo turizmo sodybas, čia taip pat gali ilsėtis vienos dienos poilsiautojai, todėl svarbu, kad būtų sukurta tinkama rekreacijai infrastruktūra, kad būtų nuolat organizuojami renginiai pritraukiantys vis naujų turistų.

Rekreacinė veikla sodybos pastatuose

Lietuvoje klimatinės s¹lygos nėra labai palankios laiko praleidimui lauke, todėl kaimo turizmo paslaugų teikėjai turi būti pasiruoź u˛imti turist¹ blogų oru.

Daugumai rekreacinių u˛siėmimų patalpose nereikia ypatingo organizavimo (iskyrus ventes, ˛aidimus). Smagu, kai eimininkai sugeba sudominti turistus įvairiais ˛aidimais. ˇaidimus ˛aid˛ia ne tik vaikai, bei ir suaugusieji. ˇaidimus galima sugrupuoti pagal veiklos pobūdį: sportiniai ˛aidimai, liaudės ˛aidimai, stalo ˛aidimai, siu˛etiniai – imitaciniai.

Blogu oru svečiai mėgsta pasikaitinti pirtyje. Pirtis yra viena i populiariausių paslaugų kaime. Tai ne tik pramoga, bet ir sveikatingumo veikla. alia pirties įrengiamas baseinas. U˛dari baseinai paprastai skirti suaugusiems, nedidelio ploto, gylis – 1,8 – 2,5 m. Vaikų baseinuose dugnas pama˛u turi ˛emėti iki 50cm, o did˛iausias gylis – iki 100 cm.

Rekreacinė veikla sodybos kieme

Daug rekreacinių u˛siėmimų galima vykdyti kaimo turizmo sodybos kieme. Suaugusieji sodyboje mėgsta pasivaikčioti po sod¹, kiem¹, pasėdėti prie lauko ˛idinio ar lau˛avietės, pa˛aisti krepinį. Vaikai ˛aid˛ia ˛aidimų aiktelėse, bendrauja su gyvūnais ir t.t.

Nedaug kaimo turizmo sodybų sudaro s¹lygas turistams ˛aisti sportinius ˛aidimus sodybos kieme. Tačiau turistai ių paslaugų pageidauja. Kiekvienas sportinis ˛aidimas turi skirtingus reikalavimus aiktelėms ir priemonėms. Tačiau egzistuoja įvairių paprastesnių ių aiktelių įrengimo variantų. Pvz.: galima įrengti pusź aiktelės krepiniui, pusź futbolui.

Daugiau veiklos organizavimo reikalauja teisinių aktų reguliuojama rekreacinė veikla tai med˛ioklė. Lietuvoje med˛ioklź reglamentuoja „Med˛ioklės LR nuostatai“, „Med˛ioklės LR teritorijoje taisyklės“ ir kiti teisiniai dokumentai. Med˛ioti gali pilnametis asmuo, turintis galiojantį med˛iotojo biliet¹.

7. Miesto – kurorto turizmo ir kaimo turizmo bruo˛ai

Miesto – kurorto turizmas	Kaimo turizmas
Ma˛ai atviros erdvės	Daug atviros erdvės
Daugiau kaip 2000 gyventojų	Ma˛iau kaip 2000 gyventojų
Tankiai apgyvendinta	Retai apgyvendinta
U˛statyta aplinka	Gamtinė aplinka
Daug veiklos patalpose	Daug veiklos lauke
Ivystyta infrastruktūra	Silpna infrastruktūra
Daug pasilinksminimo vietų	Įvairios individualios veiklos galimybės
Didelės įstaigos	Ma˛os įstaigos
alies ir tarptautinės firmos	Vietinis privatus verslas
Turizmo interesai - pagrindai	Turizmo interesai papildo kitus pagrindinius interesus
Darbuotojai gali gyventi toli nuo darbo vietos	Darbuotojai gali gyventi arti darbo vietos
Retai veikia sezonikumo veiksniai	Da˛nai veikia sezonikumo veiksniai
Daug turistų	Ma˛ai turistų
Anonimiki santykiai su turistais	Asmeniki santykiai su turistais
Profesionali vadyba	Megėjika vadyba

Kaimo turizmas yra platesnė s¹voka nei poilsis kaime. Kaimas suprantamas kaip ˛emės ūkio verslais besiverčianti ˛monių gyvenvietė, arba gamybinių, socialinių, buitinių santykių ir teritorijos apgyvendinimo tipas, laikomas miesto prieingybe.

Poilsis kaimo sodybose neatsiejamas nuo gamtinės aplinkos, vietovės kratovaizd˛io, kaimo kultūrinio paveldo ir atninio savitumo.

8. Lietuvos sodybų, skirtų poilsiui kaime, privalumai

Sodybų – konkurenčių privalumai	Apibūdinimas
Kratovaizd˛io ypatumai	Mikingumas, e˛eringumas, vietovių kalvotumas ir pan., ypatingai Auktaitijoje ar Dzūkijoje
Sodybų architektūra, interjeras	Originalios etnografinės, bet komfort¹ u˛tikrinančios sodybos, daugiausiai vienkiemių teritorijose
Svečių apgyvendinimo pobūdis	Svečių kambariai įrengti ne viename name, o atskiruose namukuose, patalpose, skirtose 1-2 eimoms apgyvendinti
Siūlomos specifinės pramogos	Auginami egzotiniai gyvūnai, raugiamas alus, vynas, siūloma paskraidyti aerosparniais, pa˛aisti kroket¹, jodinėjimas ir pan.
Siūlomos įvairesnės ir kokybikesnės paslaugos	Sudaryti apylinkių lankytinų vietų ˛emėlapiai, kelionių marrutai po e˛erus ir pan.
Ma˛esnis nuotolis nuo kitų regionų miestų	Vilniaus kratui arčiau Auktaitijos, dzūkijos sodybos, klaipėdiečiams – Plungės sodybos ir t.t.
Didesnis rinkodaros indėlis reklamos at˛vilgiu	Daugiau straipsnių publikuojama apie Utenos apskrities, Ignalinos raj.sodybų teikiamas paslaugas; reklama „ Visa Lietuva “, „ Viskas turizmui “ kataloguose, apskričių leidiniuose apie kaimo sodybas

9. Turizmo s¹sajos

Pabūti aplinkoje skatina įvairūs turistų norai:

v Pa˛inti gamt¹, kultūr¹, tradicijas;

v Patirti nuotykius, atrius ir emocingus igyvenimus;

v Naudotis naujomis ir įvairiomis rekreacinėmis erdvėmis;

v Pakeisti įprast¹ gyvenimo aplink¹ kita;

v Pailsėti nuo įtemptų darbų ir kt.

Pagal iuos ir kitus turistų norus arba keliavimo motyvus formuojasi atskiros turizmo rūys:

Kultūrinis pa˛intinis turizmas – kai keliaujama pa˛inimo tikslu, norint susipa˛inti su kultūrinėmis, istorinėmis savo ar kitos alies vertybėmis. Daugelis kiekvienos tautos kultūrinių, etninių, etnografinių, istorinių, architektūrinių bei gamtinių paminklų ir į˛ymybių yra ne miestuose, bet kaimo vietovėse, todėl poilsis kaime arba kaimo turizmas pirmiausiai siejasi su ia turizmo rūimi.

Sanatorinis turizmas – kai keliaujama norint sustiprinti sveikat¹ ir pasigydyti. Tam pirmiausia tinka Lietuvos kurortai. Sanatorinio turizmo pagrindas yra ne pasyvus poilsis, bet kokia nors aktyvi fizinė veikla: vaikčiojimas, maudymasis ir plaukiojimas, mankta ir pan. Kurortai pasirenkami pagal juose dominuojančias veiklos rūis ( vandens ar jūrų veikla, kalnų slidinėjimas, gydymasis ir pan. ), klimat¹, atstum¹. Dalis Lietuvos sanatorijų ir reabilitacinio gydymo įstaigų taip pat yra ne miestuose, pvz., Abromikėse ( Trakų raj. ), Viru˛igyje ( Kauno raj. ) ir kt.

Verslinis turizmas – tai verslo kelionės. Vakarų Europos alyse i turizmo rūis dėl didelės rinkos vadinama turizmo „ duona ir druska “. Verslininkai, nepriklausomai nuo sezono, yra pasiruoź mokėti pinigus u˛ brangias auktos kokybės paslaugas. Reikia pastebėti, kad sutinkama su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis, keliavimas verslo tikslais nėra priskiriamas turizmui.

Profesinis turizmas – tai kelionės profesiniais interesais. Verslo ir profesinis turizmas da˛nai sujungiami į vien¹ rūį, nors verslininkų ir kitų grupių atstovų brangių paslaugų pirkimo galimybės ir bendra perkamoji galia skiriasi. i turizmo forma taip pat yra u˛ Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo ribų.

Etninis turizmas – tai giminių, gimtojo krato lankymas, susipa˛inimas su tėvų ˛eme. Kai kuriuose altiniuose tai vadinama nostalginiu turizmu. Da˛niausiai keliautojai apsistoja pas gimines, todėl specialių apgyvendinimo paslaugų jiems nereikia. Lietuvoje – tai gan populiari vidaus ir atvykstamojo turizmo rūis. Atvykstamasis nostalginis turizmas labai svarbus Lietuvos Vakarų regionui, kur gimtųjų vietų aplankyti atvyksta buvusios Rytų Prūsijos gentainiai, taip pat Rytų lietuviai, kur poilsiauti į Auktaitijos kaimus ir miestelius va˛iuodavo kelios Sankt – Peterburgo kartos.

Sportinis turizmas – tai kelionės susijusios su dalyvavimu sporto var˛ybose. iuo tikslu keliauja sporto komandos, „ sirgalių “klubai, pavieniai asmenys. Sportinio turizmo paslaugos – pradedant nuo informacijos ir baigiant sporto renginių dalyvių ir ˛iurovų aptarnavimu. Sporto turizmo industrija yra viena i plačiausių sistemų, apimančių ne tik sporto prekių gamyb¹, keliautojų aptarnavim¹, bet ir sporto simbolikos gamyb¹ ir platinim¹, transliacijų organizavim¹ ir kitas tik iai sričiai būdingas veiklas.

Religinis turizmas – tai ventų vietų lankymas, jų tvarkymas, kelionės, susijusios su įvairiomis religinėmis procedūromis, misijomis, dalyvavimu atlaiduose ir pan. Religinis turizmas, kaip ir kitos turizmo formos, apima keliautojų ir maldininkų aptarnavim¹ ir paslaugų bei informacijos teikim¹. Lietuvoje daug įvairių vietų, susijusių su religine kultūra ie paveldu. Nema˛a jų dalis yra kaimo vietovėse. Tai buvź vienuolynai, ventieji altiniai, ventos vietos, kurios ˛inomos ir lankomos ne tik vietos maldininkų ir turistų, bet ˛inomos tarp keliautojų i u˛sienio. Čia galima paminėti Pa˛aislio vienuolyn¹ ( Kauno r. ), Kry˛ių kaln¹ ( iaulių r. ) ir kitas ˛ymias vietas. Lietuvoje i veiklos sritis bene ma˛iausiai ivystyta. Atgyjant religijos įtakai ˛mogaus gyvenime, auga turistinės informacijos apie religines vietas, renginius poreikius. Tai irgi viena i turizmo plėtojimo krypčių.

Nuotykinis turizmas – kai keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines ikrovas, pajusti įtamp¹, ibandyti save. iai turizmo rūiai priklauso kelionės į kalnus, į olas, srauniomis upėmis ir pan. Tai pati būdingiausia kaimo turizmo rūis, nes daugelis nuotykių patiriama keliaujant ekstremaliomis gamtinėmis s¹lygomis. Vienas i pagrindinių reikalavimų – turistų fizinis pasiruoimas. Kai kuriais atvejais kelionei vadovauja specialiai paruotas patyrźs instruktorius. Nuotykių turizmas nėra susijźs su profesionaliu sportu.

Poilsio turizmas – tai poilsinės kelionės, kurių metu vengiama sudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti, suma˛inti įtamp¹, pakeisti aplink¹.

Lietuvos turizmo firmų veikloje dominuoja ivykstamosios poilsinės kelionės. Tačiau poilsio turizmas yra ne tik grupinės, bet ir individualios kelionės. Dabartinė kaimo turizmo samprata kaip tik apima individualias ir eimynines poilsio keliones į kaimo sodybas, kurių tikslas – fizinių ir dvasinių jėgų atgavimas. Tokiu būdu galima pateikti dar vien¹ kaimo turizmo apibūdinim¹ – tai kelionė į kaimo vietovź, norint pailsėti gamtoje, maitintis natūraliu, vie˛iu maistu bei u˛siimti tai aplinkai būdinga veikla. Nuo kitų turizmo veiklų jis skiriasi tuo, kad stengiamasi ivengti daugelio miesto gyvenimo nepatogumų – ˛monių minios, triukmo, u˛terto oro, skubos, konservuoto ir apdoroto maisto, hipodinamijos ( per ma˛o judėjimo ). Pagrindinis io turizmo bruo˛as, kad miesto aplinka su jai būdingu gyvenimo būdu pakeičiama į kitoki¹ – kaimo aplink¹.

10. Kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigų

tipologiniai ypatumai

Pasaulyje kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigos yra vertinamos įvairiai, tačiau daugelyje alių iskiriami jų tipai yra panaūs ir atitnka minimalius būsto kokybės reikalavimus.

Pagal apgyvendinimo paslaugų komforto lygį, kurį i esmės apsprend˛ia būsto charakteristikos, skiriami trys daugelyje pasaulio alių da˛niausiai pasitaikantys kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigų tipai:

Kaimo sodyba;

Vasarnamis;

Kempingas.

Viebučiai, svečių namai ( u˛sienyje da˛nai vadinami pensionais ar nakvynės namais ), moteliai, turizmo bazės, poilsio namai bei kitos apgyvendinimo įstaigos, esančios kaimo vietovėse, taip pat gali priklausyti kaimo turizmo infrastruktūros objektams.

10.1. Kaimo sodyba

Kaimo sodyba - tai bene populiariausia kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigos tipas. Tai atskiras gyvenamasis pastatas arba jo dalis ( numeriai ar atskiri kambariai ). iai apgyvendinimo įstaigai būdinga tai, kad visas pastatas, arba jo dalis, inuomojamas kaimo turistui. Jei kaimo turizmo paslaugos teikiamos ūkininko sodyboje, ta sodyba gali būti vadinama agroturizmo sodyba. Kaimo sodyboje inuomojamame turistams numeryje ar kambaryje turi būti atskiras įėjimas, skirtas tik turistams. Numeriuose būtini atskiri miegamieji, bendro naudojimo patalpa – poilsio kambarys, virtuvė ( suteikiamos s¹lygos maist¹ gamintis patiems turistams ), sanitarinis mazgas ( t.y. duas, prausykla, tualetas ). Kaimo sodyboje inuomojamas kambarys da˛niausiai būna įrengtas mansardoje arba verandoje. Nuomojamame svečių kambaryje gali būti ma˛a virtuvėlė, nors da˛niausiai kaimo turistai virtuve bei sanitariniu mazgu naudojasi kartu su eimininkais. Svetainė nuomojamame turistams kambaryje atlieka ir miegamojo funkcij¹.

10.2. Vasarnamis

Vasarnamis da˛niausiai sezoninio tipo medinis pastatas, stovintis atokiau nuo eimininko gyvenamųjų namų patraukliame kratovaizdyje, alia vandens telkinio, tinkamo vandens pramogoms. Vasarnamis da˛niausiai būna inuomojamas vienai kaimo turistų eimai ar grupei ( iki 4 – 6 asmenų ). Jame turi būti įrengtas miegamasis, virtuvė, sanitarinis mazgas.

10.3. Kempingas

Kempingas – tai įstaiga, naudojanti rekreacinės paskirties ˛emės sklyp¹ bei teikianti apgyvendinimo paslaugas įrengtose aiktelėse palapinėms ar priekaboms – nameliams statyti.

Kempingų tipai:

vNamelių kempingas;

vPalapinių kempingas;

vAutopriekabų kempingas ( rotelis).

Palapines ar autopriekabas ( su duu, tualetu, virtuvėle, aldytuvu bei kitais patogumais ) galima isinuomoti arba gali atsive˛ti patys turistai. Da˛niausiai kempingai lokalizuojami pievoje ar kankoje alia vandens telkinio, tinkamo maudytis. Įrengiama lau˛avietė. Europoje reikalaujama kempinge vietas palapinėms bei automobiliams atskirti gyvatvorėmis. Kempinge turi būti sudarytos s¹lygos kaimo turistų higienos bei poilsio poreikiams tenkinti, ruoti maist¹ ir maitintis.

11. Kaimo turizmo plėtros nauda

Svarbiausias viso turizmo, nesvarbu ar tarptautinio, ar vietinio, plėtros tikslas yra teritorijos ekonominės ir socialinės plėtros potencialas. Daug, jei ne daugiausiai, alių visame pasaulyje daugiau ar ma˛iau pripa˛ino turizm¹, turizmosvarba globalinei ekonomikai da˛niausiai ireikiama jo įnau į BVP ir darbinį u˛imtum¹. Turizmas yra viena did˛iausių industrijų, sudaranti 10,1 % pasaulio BVP ir 10,6 % pasaulio darbinio u˛imtumo.

Kaimo turizmas, ˛inoma, apima labai ma˛¹ pasaulinės turizmo rinkos dalį, bet jis yra labai reikmingas kaimo ekonomikai.

Ekonominė nauda

Kaimo turizmas yra svarbus papildomas arba naujas pajamų altinis kaimo bendruomenėse. To rezultate:

vSukuriamos naujos darbo vietos su turizmu susijusiame versle ( apgyvendinimas, maitinimas, prekyba, transportas ir pramogos ).

vIsaugomos įsidarbinimo galimybės paslaugų sektoriuje ( transporto, svetingumo, sveikatos apsaugos paslaugos, tradiciniai verslai ir amatai ).

vDiversifikuojama vietinė ekonomika, sudaromas platesnis ir stabilesnis ekonomikos pagrindas vietinei bendruomenei. Diversifikacija – gaminamų prekių ir paslaugų asortimento iplėtimas, įvairinimas.

vIkyla galimybės daugiafunkcikumui, taip saugomasi nuo laikinos depresijos ir apsaugomas tam tikras pajamų lygis.

vPalaikomas egzistuojantis verslas ir paslaugos.

vĮ vietovź galima pritraukti nauj¹ versl¹, toliau diversifikuojant ir stiprinant vietinź ekonomik¹, nes ma˛ėja poreikis valstybiniam ūkininkavimo subsidijavimui.

11.2. Socialinė nauda

Kaimo turizmo plėtra teikia įvairi¹ socialinź naud¹, t.y.:

vVietinių paslaugų, tokių kaip vieasis transportas, sveikatos prie˛iūra, palaikymas ir rėmimas.

vNaujos galimybės ir atrakcijos, kultūrinės ir pramogų galimybės ar sporto centrai.

vPadidėjźs socialinis kontaktas labiau izoliuotose bendruomenėse ir galimybės kultūriniams mainams.

vVietinių papročių, amatų ir kultūrinio identiteto atgijimas.

vMoters vaidmens plėtra tradicinėse ir izoliuotose kaimo bendruomenėse.

Poilsiui kaime reikalingi natūralūs kaimo sodyboje sukurti poilsio itekliai, u˛tikrinantys aukt¹ paslaugų kokybź bei ilaikantys aplinkos savitum¹ ir patrauklum¹. Natūraliems kaimo turizmo itekliams priskirtini ekologikai varūs maisto produktai, vanduo ( tiek tiesioginiam vartojimui, tiek atrakcijoms – ˛vejybai, maudymuisi, plaukiojimui vandens dviračiais ir kt. ), oras, gamtinė aplinka. Sodyboje sukurti itekliai – apgyvendinimo ir poilsio įranga, namų apyvokos daiktai, pramogų inventorius, ūkyje auginami gyvuliai, iauginti ir pagaminti maisto produktai. Pramoniniai itekliai – apgyvendinimui, poilsiui ir atrakcijoms reikalinga įranga, inventorius, buities reikmenys.

12. Kaimo turizmo įtaka kaimo vietovėms

Ekonominė įtaka. Turistų ilaidos kaimo vietovėse skatina panaius ekonominius procesus kaip ir kitose vietovėse, bet vietinės pajamos priklauso nuo turistų poreikių. Atostogos antruosiuose namuose teikia ma˛esnź ekonominź naud¹, kadangi lankytojai gali maisto produktus atsive˛ti patys, taip pat ma˛iau naudojamasi vietinėmis paslaugomis ir turizmo atrakcijomis. Tuo tarpu poilsiavimas kaimo turizmo sodybose ir vadinamuosiuose „ nakvynės ir pusryčių “ objektuose duoda didesnes pajamas tiek i nakvynės, tiek i kitų papildomų paslaugų.

Atsiradus integruotos veiklos kurortams ( pvz., slidinėjimo ), kurie pajėgūs daug investuoti, suma˛ėtų kaimo turizmo sodybų pelnas, kurios yra finansuojamos vyriausybės ir vietinių altinių. Dalis ma˛esniųjų kaimo turizmo įstaigų gali būti tik pagalbinis paslaugų teikėjo verslas ( pvz., papildantis ˛emės ūkį ar mikininkystź ) ir funkcionuoti kaip papildomų, o ne pagrindinių pajamų altinis. I tikrųjų dėl ios prie˛asties dauguma kaimo plėtros politikų remia kaimo turizm¹. Kaimo turizmo verslui paprastai nepakanka pinigų investicijoms. Be to, da˛nai bijoma rizikuoti, trūksta turizmo verslo įgūd˛ių, kadangi paslaugų teikėjas moka ir turi kito verslo patirties. Sėkmingai dirbančių gali padaugėti, kadangi turistų daugėja.

Fizinė įtaka. Kaimo turizmas veikia ne tik gyvenviečių struktūr¹, apgyvendinimo paslaugas ir atrakcijas, bet ir patį kratovaizdį. is poveikis gali būti laikinas ir ilgalaikis.

Ilgalaikis poveikis. Turistiniai objektai ( mainų stovėjimo aiktelės, keliai, takeliai, reklamos, nauji ar perstatyti pastatai ) turi ilgalaikį vizualinį poveikį kratovaizd˛iui. Kaimo kratovaizdis vis labiau urbanizuojamas. Intensyvaus turizmo padaryta ˛ala gali būti labai didelė ( sutrikdytos gyvūnų veisimosi vietos, sukelta dirvos erozija ). ˇala gali būti ypač didelė ten, kur turizmas labai intensyvus, labiausiai paveikiami ypatingi gamtiniai turizmo itekliai ( pvz., skard˛iai, olos ), kurie formuoja nepakartojam¹ kratovaizdį, laukinių gyvūnų ir augalų arealus. Kita vertus, didelė kaimo aplinkos dalis yra nepakeista. Tai gali būti nesusijź nei su plėtros politika, nei su turistais, bet reikia pripa˛inti, kad kratovaizdį ir ekologinź būklź daug stipriau gali paveikti kita ekonominė veikla ( pvz., mikininkystė ar ˛emės ūkis ).

Laikinas poveikis. Tai pačių turistų, jų automobilių, palapinių, paliekamų iuklių poveikis. Taip pat gali būti laikina turistų ekologinė įtaka gamtai. Turistams ivykus sutrypta augmenija atsistatys, sutrikdyti paukčiai ir gyvūnai sugrį į savo teritorijas.

Socialinė įtaka. Kaimo turizmo socialinė įtaka kaimo vietovėms nuolatinė. Kaimo turizmas pasi˛ymi ma˛u masteliu ir isisklaidymu, tai reikia, kad daug vietinių turizmo įstaigų yra kontroliuojamos vietos ˛monių. Tačiau da˛nai vietiniai ˛monės į turizm¹ populiariuose vietovėse gali ˛iūrėti abejingai. Nepasitenkinim¹ sukelia tai, kad turizmas pritraukia daugiau turizmo darbuotojų i miesto į kaim¹, o tai ma˛ina įsidarbinimo galimybź vietiniams ˛monėms. ie veiksniai turi įtakos ir turistų įspūd˛iams, kurie į kaim¹ atvyksta ne tik pailsėti, bet ir susipa˛inti su kaimiku gyvenimo būdu bei vietiniais ˛monėmis.

13. Kaimo plėtros politika Europos S¹jungoje

Turizmas da˛nai matomas kaip daugelio problemų, su kuriomis susidūria ūkininkai visame pasaulyje, sprendimo būdas.

Nors kaimo turizmas apima labai daug veiklos formų, bet da˛niausiai jis siejamas su ūkių turizmu. Kai kuriose alyse kaimo turizmas turi labai senas tradicijas, pvz., pietų Vokietijoje labai paplitusios apgyvendinimo paslaugos neįgaliesiems, Anglijoje kaime būna labai daug vienos dienos poilsiautojų ir t.t., bet tai dar visikai nereikia, kad i veikla kitose kaimikose teritorijose taip pat bus sėkminga. Nepaisant to, ypač Europoje, egzistuoja aikiai matomas ryys tarp kaimo turizmo rėmimo, ˛emės ūkio politikos ir platesnės regioninės plėtros politikos, siekiančios iplėsti kaimo kratovaizd˛io, kaip itekliaus turizmui, samprat¹. Tai s¹lygojo bendrosios ˛emės ūkio politikos susiformavim¹, kuri siekia pristatyti kaimo bendruomenių įvairovź ir galimybes visoje Europos S¹jungoje.

Struktūrinė kaimo vietovių plėtra i dalies yra remiama Europos ˛emės ūkio valdymo ir garantijų fondo, bet pagrindiniai finansavimo altiniai yra Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas. Bendrasis ių fondų tikslas yra remti ekonominź ir socialinź silpnesnių teritorijų plėtr¹.

Europos S¹jungoje veikia LEADER programa ( įkurta 1990 m. ), kuri remia kaimo plėtros projektus, skirdama dalį dėmesio ir turizmui. Pagal i¹ program¹ buvo formuojamos vietinės veiklos grupės. I 217 LEADER vietovių visoje Europos S¹jungoje turizmas dominavimo 71. Kaimo turizmo plėtra i esmės yra pateisinama pagal jos įna¹ į socialinź ir ekonominź plėtr¹. Todėl būtina reziumuoti tiek potenciali¹ naud¹, tiek kratovaizd˛io, kaip turizmo itekliaus, eksplotavimo ilaidas.

Ivados

Raydama į kursinį darb¹, su˛inojau daug naujų dalykų. is kursinis darbas yra įdomus ir naudingas, nes mes kiekvien¹ vasar¹ atostogaujame ir vertėtų pagalvoti apie atostogas kaimo turizmo sodyboje, juk tai puiku. T.y., grynas ir gaivus oras, gra˛i, ir įspūdinga aplinka ir t.t.

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių poveikį turizmui, yra pripa˛inimas, kad kaimo turizmas sukurtas ˛mogui, o ne atvirkčiai – ˛mogus turizmui. į veiksnį suprasti būtina, kad galėtume įvertinti ˛mogaus, kaip turisto poreikius, kelionių pasirinkimo motyvavim¹ ir jo elgsen¹. Kaimo turizmas taip pat turi poveikį gerinant visuomenės gyvenim¹, formuojant ˛monių poreikius bei keičiant jų po˛iūrį į kultūros vertybes.

Gera gamtinė aplinka yra viena i būtinų kaimo turizmo egzistavimo s¹lygų. Natūralūs gamtos itekliai, ekologikai vari gamtinė aplinka, klimatas – yra pagrindinės kaimo turizmo produkto sudėtinės dalys.

Turizmas gamtinź aplink¹ gali veikti neigiamai: didėja aplinkos tara, niokojami gamtiniai itekliai, daroma ekologinė ˛ala.

Taigi kaimo turizmas Lietuvoje suklestėjo prie keliolik¹ metų. Ne vienas ˛emdirbys savo tvartus perdirbo turizmo reikalams, įrengdamas juose nakvynės namus, laikantis turizmo įstatymu. Nema˛ai ileista įvairių atvirukų, reklaminių bukletų ir lankstynukų.

Nema˛ai reikėtų pasimokyti i Lietuvos, kur per trump¹ laik¹ suklestėjo kaimo turizmas, buvo įrengta daug puikių svečių kambarių, poilsiaviečių, ileista turizmo vadovų bei kitos turizmo informacijos.

Jaunim¹ galima sudominti tarptautinio gido kursais. Gido licensij¹ turintys asmenys ved˛iotų turistų grupes, rengtų ekskursijas, turėtų galimybź papildomai u˛sidirbti.

Literatūra

Astromskienė A., Grecevičius P., Urbis A., Vainienė I. „Kaimo turizmas“. – Vilnius, 1999.

Astromskienė A. , Sirusienė R. „ Poilsis kaime “. – Kaunas, 2002;

Butavičienė R., Raiutienė J. „Kaimo turizmo organizavimas“. – Kaunas, 2001.

„Kaimo turizmas Nemuno deltos regioniniame parke“. S. Jokū˛io I – kla – sp. – Klaipėda, 2002.

Čigriejus E. „Sodybinis gyvenamasis namas“. – Vilnius, 1994.

Genys L. „Gandrai kviečia mėgautis kaimu. – laikinoji sostinė, 1999.

Grecevičius P., Armaitienė A. „Turizmas“. – Kaunas, 2002.

Ignatonienė A. „Kaimų sodybų populiarum¹ lemia eimininkų svetingumas ir gera jos aura. // Kelionių magija – 2001 – Nr. 4 – P. 5-6.

Kaminskas D. „Kaimo turizmas internete“ // Naujoji komunikacija. – 2001.

Kindurys V. „Paslaugų marketingas. Teorija ir praktika. – Vilnius, 1988.

Kličius A. „Kaimo turizmo plėtojimo problemos“. – Vilnius, 2001

Lietuvos statistikos ap˛valga. – 2002.

Miknius R. „Svetingas viebutis – Sėkmingas verslas. – Vilnius, 1999.

Paulavičiūtė A. „Renginių organizavimo ABC“. – Vilnius, 2002.

„Poilsis Lietuvos kaime“. – Kaunas, 2000.

Pranulis V., Pajuodis A., ir kt. „Marketingas“. – Vilnius, 1999.

R. Jakučiūnaitė – Kubertavičienė. „Kaip organizuoti kelionź“. – Vilnius, 2000.

Vainienė I. „ Kaimo turizmo organizavimas “ . – Vilnius, 2001.

Vitkienė E. „ Rekreacija“. – Klaipėda, 2002..

Svetikienė I. „ Turizmo marketingas “. – Vilnius, 2002

www.lrs.lt.

www.svv.lt.

www. tourism. lt.

VADOVO ATSILIEPIMAI

Atsiliepimo tekstas, pastabos

Įvertinimas

Kursinio darbo vadovas

^{( vardas, pavardė,
paraas)}

Data: 2004 m. .. mėn. . d.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2411
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/272/Kaimo-turizmas34265.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/272/Kaimo-turizmas34265.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/272/Kaimo-turizmas34265.php">Kaimo turizmas</a>

Kaimo turizmas

turizmas

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: