ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Lietuvos turizmo informacijos sklaida

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas

Šiauliai, 2007

Utpildyta darbo utduotis,

įrišta į darbą po dviejų titulinių lapų

Įrišta įmautė,

kurioje utpildytas darbo vadovo atsiliepimas ir

pridėta tuščia recenzijos forma

Ričardas Pagojus, Vidmantas Vaišvila. Lietuvos turizmo informacijos sklaida: verslo administravimo bakalauro studijų baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. Irina Talienė; Šiaulių universitetas, vadybos katedra. – Šiauliai, 2007. – xx p.

SANTRAUKA

Bakalauro baigiamajame darbe yra nagrinėjama xxxxxxxxxxx

Atliktas tyrimas parodė, kad xxxxxxxxx..

Tyrimo metu nustatyta, kad xxxxxxxxxxxxxxxxx

Darbo pabaigoje pateiktos rekomendacijos xxxxxxxxxxxxxxx.

Turinys

Įvadas 10

1. Turizmo informacijos sklaidos teoriniai aspektai 12

1.1. Turizmas, turizmo informacija ir jos vaidmuo turizme 12

1.2. Lietuvos turizmo informacijos šaltiniai 14

1.2.1. Nacionalinė turizmo informacijos sistema 15

1.2.2. Turizmo informacijos centrai ir punktai 16

1.2.3. Gidai ir kelionių vadovai 17

1.2.4. Kiti turizmo informacijos platintojai 18

1.3. Pagrindiniai turizmo informacijos sklaidos būdai 19

1.3.1. Kompiuterinis informacijos platinimas 20

1.3.2. Parodos ir kiti renginiai 26

1.3.3. Tenklinimo ir kitos lauko informacinės sistemos 28

. Spausdintinė informacija 31

1.3.5. Televizija ir radijas 35

1.3.6. Todinė informacija 36

2. tyrimo metodologija ir organizavimas 38

3. Turizmo informacijos sklaidos tyrimas 41

3.1. Informacijos pateikimo kokybinė analizė 41

3.2. Informacijos pateikimo kiekybinė analizė 41

3.3. Informacijos grįttamojo ryšio analizė 41

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 42

SUMMARY 43

LITERATŪRA 44

PRIEDAI 47

1 Priedas. Anketa 48

2 Priedas 49

PIRMASIS SKIRSNIS 60

ANTRASIS SKIRSNIS 62

ŠEŠTASIS SKIRSNIS 68

SEPTINTASIS SKIRSNIS 70

Lentelių sąrašas

Iliustracijų sąrašas

1.1.a pav. Turizmo formos

1.1.b pav. Turizmo kategorijos

1.2.1 pav. Nacionalinės turizmo informacijos sistemos internetinė svetainė (www.travel.lt)

1.2.2 pav. Turizmo informacijos centro tenklas

1.2.3 pav. Pagrindiniai turizmo paslaugų teikėjai

1.3 pav. Pagrindiniai turizmo informacijos sklaidos būdai

1.3.1.a pav. Komunikacijos ,,Vienas – daugeliui” modelis

1.3.1.b pav. Komunikacijos ,,Daugelis – daugeliui” modelis

1.3.1.c pav. Internetinė svetainė kaip informacijos platinimo priemonė

1.3.1.d pav. Viešieji interneto prieigos taškai

1.3.3 pav. Informacinis stendas

Sutrumpinimai

BVP – Bendrasis vidaus produktas

CD – kompaktinė plokštelė (angl. Compact Disk)

ISBN – Tarptautinis standartinis knygos numeris (angl. International Standard Book Number)

LR – Lietuvos respublika

NTIS – Nacionalinė turizmo informacijos sistema

PTO – Pasaulinė turizmo organizacija

TIC – Turizmo informacijos centras

TIP – Turizmo informacijos punktas

TV – Televizija

UAB – Utdara akcinė bendrovė

Įvadas

Pastaruoju metu pasaulyje turizmas tampa viena iš didtiausių pramonės šakų, kuri laikoma svarbiu veiksniu formuojant ekonominę valstybės politiką. Turizmo verslas sudaro 10,7% viso pasaulio BVP (www.lpf.lt). Sparčiai matėjant politiniams barjerams ir gerėjant susisiekimui, modernios, savo šalies įvaizdtiu besirūpinančios valstybės vis labiau skatina turizmo plėtrą.

Lietuvos vaidmuo įstojus į Europos Sąjungą tampa vis svarbesnis ne tik Europoje, bet ir kitose utsienio valstybėse. Pastaruoju metu ypač išaugęs susidomėjimas Lietuva kaip nauja ES nare, todėl būtina išnaudoti šią progą, aktyviai propaguojant Lietuvą kaip turizmui ir investicijoms patrauklią šalį. Sparčiai augantis politinis, ekonominis, kultūrinis, mokslinis tarptautinis bendradarbiavimas, didėjantis regiono ekonominis ir politinis stabilumas bei saugumas, o taippat patrauklūs šalies turizmo ištekliai, didėjanti paslaugų įvairovė ir apimtys bei gerėjanti jų kokybė, konkurentabili turizmo paslaugų kaina, didesnis dėmesys turizmo rinkodarai sudaro geras sąlygas turizmo plėtrai.

Ir nors šalies turizmo geografija pastebimai plečiasi, tačiau šiuo metu Lietuvos turizmas yra vis dar labiau regioninio pobūdtio. Pagrindinės turizmo rinkos yra kaimyninės šalys, o atvykstamojo turizmo apimtis labiausiai įtakoja regiono šalių ekonomikos augimas bei tarpusavio politiniai santykiai. Todėl labai svarbu, kad turistai gautų išsamią ir tikslią informaciją apie Lietuvą bei jos turistinį produktą. Turizmo plėtros sėkmė priklauso nuo turizmo informacijos sklaidos ir pasiekiamumo. Turizmo informacijos paslaugas teikiančios įmonės yra pagrindinė tarpinė grandis tarp turistų (informacijos vartotojų) ir paslaugų teikėjų. Turizmo informacijos platintojų veikla yra itin svarbi visos turizmo sistemos dalis. Nuo šių įmonių vykdomos veiklos priklauso ir kuriamas Lietuvos įvaizdis bei patrauklumas utsieniečiams, o tikslingai orientuota informacija yra viena iš būtiniausių sąlygų norint pritraukti turistus.

Turizmo informaciją galima skleisti įvairiausiais būdais: pasitelkiant miltinišką tingsnį į priekį pastaruoju metu padariusia ir nuolatos gerėjančia kompiuterine sistema, didelę auditoriją apimančia tiniasklaida, skleidtiant informaciją masiniuose renginiuose, platinant lankstinukus ar pasinaudojant reklaminiais stendais ir kitais būdais. Kurie iš jų yra efektyviausi priklauso nuo konkretaus regiono. Tinkamai pasirinktas turizmo informacijos sklaidos būdas bei sumaniai išnaudoti pasirinkto būdo teikiami privalumai didina informacijos vartotojų auditoriją. O išsamiai, aiškiai ir patraukliai pateikta turizmo informacija skatina turizmo plėtrą.

Šiame darbe yra apibūdinamas turizmo informacijos vaidmuo turizme, jos nauda ir esmė. Tumpai pristatomi turizmo informacijos sklaidos šaltiniai. Aptariama turizmo informacijos sklaida Lietuvoje. Didtiausias dėmesys darbe yra skiriamas svarbiausiems informacijos platinimo būdams. Atlikus anketinę apklausą, šie būdai yra lyginami, tiriamos jų kokybinės bei kiekybinės savybės.

Darbo objektas

Turizmo informacijos sklaidos būdai.

Darbo tikslas

Atlikti svarbiausių turizmo informacijos sklaidos būdų tyrimą.

Darbo utdaviniai:

Apibrėtti turizmo informacijos ir jos platinimo reikšmę turizmui

Aptvelgti Lietuvos turizmo informacijos šaltinius

Aptvelgti svarbiausius informacijos sklaidos būdus

Apklausti Lietuvos turizmo informacijos platintojus apie jų vykdomą informacijos sklaidą

Atlikti kokybinę pagrindinių turizmo informacijos sklaidos būdų analizę

Atlikti kiekybinę pagrindinių turizmo informacijos sklaidos būdų analizę

Darbo metodai

Darbo metu buvo atliekama sisteminė mokslinės literatūros analizė, loginės lyginamosios analizės ir apibendrinimo metodų pagalba buvo analizuojama turizmo informacijos platintojų bei kituose su turizmu susijusių institucijų oficialiuose tinklapiuose pateikiama informacija. Atlikta statistikos duomenų analizė. Tyrimui vykdyti pasirenkamas vienas iš rinkos analizės būdų – anketinė apklausa. Atliekama pagrindinių turizmo informacijos būdų sklaidos kokybinė bei kiekybinė analizė.

1. Turizmo informacijos sklaidos teoriniai aspektai

1.1. Turizmas, turizmo informacija ir jos vaidmuo turizme

Anot Pasaulinės turizmo organizacijos (PTO), turizmas – tai visos kelionių ir ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ar gyvenamą vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei vienus metus, ir kai išvykos tikslas nėra samdoma ar apmokama veikla.

Mokslinėje literatūroje galima rasti ir daugiau turizmo apibrėtimų. Turizmo išraiškų įvairovės gausą lemia tai, kad skirtingiems subjektams turizmas turi skirtingą reikšmę. Pavyzdtiui, ekonomisto potiūriu turizmas - tai ekonominė veikla, kuri teikia specifines ir įprastas paslaugas bei prekes turistams. Pastariesiems turizmas yra įvairių paslaugų kompleksas, sudarantis turizmo paslaugos materialinį pagrindą. O valstybei ar verslo įmonei turizmas gali būti reikšmingas kaip vienas iš pelno šaltinių, kurie uttikrina jų vystymąsi.

Turizmas - viena svarbiausių tmogaus rekreacinės, o kartu ir gyvenamosios veiklos sudedamoji dalis. Savo prigimtimi ir esme turizmas pirmiausia yra keliavimas, kurio metu gaunami nauji potyriai, informacija. Taip pat keliaujant atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, patiriama nuotykių, sportuojama, kuriama, bendraujama, gydomasi, pramogaujama. Todėl kartais sunku identifikuoti, kur baigiasi rekreacijos procesas ir prasideda turizmas, ar atvirkščiai.

Turizmo išteklius sudaro (LR Turizmo įstatymas, 23 str.):

rekreaciniai ištekliai

gamtos ištekliai (miškai, gyvenamųjų vietovių teldynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos arba galimos pritaikyti tmonių poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai);

kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės);

turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai, esantys kurortuose ir kurortinėse teritorijose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistinės trasos, aptvalgos aikštelės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos.

specialaus (dalykinio) intereso objektai: pramogų centrai, konferencijų centrai, parodų centrai, muziejai, galerijos ir kiti turistinės traukos objektai.

Turizmas yra tarptautinis ir nacionalinis reiškinys. Jis gali būti nagrinėjamas socialiniu, ekonominiu, ekologiniu, politiniu bei technologiniu potiūriu. Vyraujant socialiniam ir ekonominiam aspektui, turizmas apibūdinamas kaip kelionės, kurių metu aplankomos šalys, įdomios vietos, bei kaip aktyvus poilsis arba sporto šaka, be to, ir kaip verslas arba utsiėmimas, aprūpinantis turistus įvairiomis paslaugomis bei prekėmis. Turizmas turi ir kultūrinę reikšmę, nes keliaudami tmonės susipatįsta su kitų tautų kultūra, tradicijomis, papročiais, gyvenimo būdu ir lygiu. Negalima nepaminėti turizmo ir kaip geografinio reiškinio, nes tmonės keliauja iš savo gyvenamosios vietos po šalį arba į utsienį.

P. Grecevičius su bendraautoriais (Grecevi ius ir kt., 2002, p. 318) teigia, kad turizmas – tai procesas, kuriam būdinga:

Kelionės, kai patiriamas malonumas matant naujus, įdomius, gratius vaizdus, kraštovaizdtius, susipatįstama su kitų šalių ir vietovių tmonių kultūra, gyvenimu, istorija, tradicijomis, architektūra.

Nuotykiai, kai patiriamos teigiamos emocijos, stiprinama valia ir fizinės galios, patikrinamos tmogaus galimybės ekstremaliomis sąlygomis, siekiami nepasiekti objektai ir viršūnės; Tmonių poveikis gamtinei, kultūrinei, socialinei, politinei ir ekonominei aplinkai, ekologinei būklei; Tai galimybė gerinti aplinką, įrengti parkus, sutvarkyti kelius, pagyvinti ekonomiką, matinti bedarbystę, išsaugoti ir stiprinti miesto kultūrinį identitetą; Daugeliui pasaulio šalių tai verslas, darbo ir pajamų šaltinis, o valstybėms – biudteto papildymas ar krašto ekonominės gerovės palaikymo galimybė;

Ūkinės veiklos sritis, apimanti pramonę, temės ūkį, transportą, energetiką, miškų ir vandenų ūkį, pramogų verslą, maitinimą, tarpininkavimą ir kt.

Turizmas yra viena palankiausių ūkinės veiklos šakų, nereikalaujančių atsivettinių taliavų. Ji susideda iš keleto veiklos sektorių, kaip apgyvendinimas, pramogos, transportavimas, maitinimas. Kiekvienos turizmo paslaugos teikėjas, priklausomai nuo paslaugų kokybės ir kiekio, gauna atitinkamą atlygį iš paslaugų pirkėjo, t.y. turisto. Vyksta tam tikras procesas, kurį galima pavadinti savita ekonomikos šaka arba ūkinės veiklos sritimi. Svarbiausias tokios veiklos elementas, kuris į vieningą sistemą jungia turizmo paslaugų teikėją ir pirkėja, yra turizmo produktai.

1.1.a pav. Turizmo formos

Šaltinis: sudaryta darbo autorių, remtasi Damulienė A. (1997). Paslaugų marketingas. Turizmas. p. 107.

A. Damulienė (Damulienė, 1997, p. 107) išskiria tris pagrindines turizmo formas:

Vietinis turizmas - kai šalies gyventojai keliauja po savo šalį;

Atvykstamasis turizmas - kai kitos šalies gyventojai keliauja priimančioje šalyje;

Išvykstamasis turizmas - kai šalies gyventojai keliauja kitoje šalyje.

O kad būtų galima lengviau operuoti turizmo srities informacija, kelionės klasifikuojamos ir skirstomos į rūšis. Išskiriamos trys pagrindinės turizmo kategorijos:

Vidinis turizmas apima vietinį ir atvykstamąjį turizmą;

Nacionalinis turizmas apima vietinį ir išvykstamąjį turizmą;

Tarptautinis turizmas apima atvykstamąjį ir išvykstamąjį turizmą.

1.1.b pav. Turizmo kategorijos

Šaltinis: sudaryta darbo autorių, remtasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis (https://www.stat.gov.lt) bei Damulienė A. (1997). Paslaugų marketingas. Turizmas. p. 107.

Turizmo informacija - labai svarbi visos turizmo sistemos dalis. Plečiantis turizmo paslaugų kompiuterizacijai vis svarbesnis vaidmuo tenka tiems darbuotojams, kurie tiesiogiai bendrauja su turistais. Kai teikiamų paslaugų kokybė atitinka arba viršija turistų lūkesčius turistai lieka patenkinti. Ir atvirkščiai - nerealūs, nepagrįsti lūkesčiai, informacijos stoka sukuria labai daug įvairiausių problemų (Grecevičius ir kt., 2002, p.157).

Turizmo informacijos sistema yra kompleksas įvairių priemonių, leidtiančių gauti tikslią ir išsamią informaciją visiems turizmo sistemos dalyviams visais jiems prieinamais būdais. Gerai parengta turizmo informacijos sistema labai svarbi tiek turizmo paslaugų vartotojams, tiek ir turizmo verslo bei kitiems turizmo sistemos atstovams.

Informacijos pasiekiamumas ir patikimumas gali įtakoti turistų sprendimus pasirenkant vieną ar kitą šalį ar miestą.

Turizmo informacija glaudtiai susijusi su turizmo reklama bei rėmimu. Bukletų, katalogų, knygų, albumų, kitų informacinių leidinių leidyba bei platinimas, dalyvavimas mugėse, parodose, įvairiose populiarinimo ir platinimo vietose - tai priemonės, padedančios kurti turistams patrauklios šalies įvaizdį, sudarančios galimybes suteikti turistams reikalingą informaciją. Atvykusiems į šalį utsienio svečiams, bei keliaujantiems vietiniams gyventojams labai svarbi yra bendra ir aiški kelių, lankytinų turizmo objektų tenklinimo (kelio tenklai, rodyklės, iškabos, informacinės lentos ir pan.) sistema.

Taigi, turizmo informacijos teikimas yra pagrindinė priemonė įtakoti jau atvykusius turistus, skatinti juos daugiau naudotis turizmo paslaugomis vietovėje bei ilgiau apsistoti vietovėje, įrodant, kad šioje vietovėje yra pakankama pramogų ir kitų tikslų, dėl ko verta ilgiau pasilikti.

1.2. Lietuvos turizmo informacijos šaltiniai

1.2.1. Nacionalinė turizmo informacijos sistema

Nacionalinė turizmo informacijos sistema (NTIS) – duomenų apie turizmo išteklius ir jų naudojimo turizmui sąlygas, taip pat duomenų apie turizmo paslaugas bei jų kokybę kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta viešam turizmo informacijos pateikimui (LR Turizmo įstatymas 24 str.).

Sistema pradėjo veikti 2004 metų liepos 1 d. Nacionalinė turizmo informacijos sistema kuriama geoinformacinių sistemų duomenų bazių principais. Skaitmeniniai, tekstiniai ir geografiniai duomenys apie turizmo išteklius ir paslaugas tvarkomi NTIS priemonėmis ir kaupiami vienoje – centrinėje duomenų bazėje.

1.2.1 pav. Nacionalinės turizmo informacijos sistemos internetinė svetainė (www.travel.lt)

Lietuvos NTIS (www.travel.lt) renkami ir atnaujinami išsamūs duomenys apie:

rekreacinius išteklius (gamtos, kultūros objektai, poilsio infrastruktūra);

dalykinio intereso objektus (mokslo ir technikos, verslo, kongresų centrai);

pėsčiųjų, dviračių, vandens ir pan. trasas;

kelionių organizavimo paslaugas;

turizmo informacijos paslaugas;

apgyvendinimo paslaugas;

maitinimo paslaugas;

pramogų, laisvalaikio ir kitas paslaugas;

vetimo paslaugas.

NTIS valdytojas yra Valstybinis turizmo departamentas. Duomenys apie turizmo išteklius ir paslaugų teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka gaunami iš kitų valstybės registrų, informacinių sistemų, duomenų bankų ar kitų duomenų teikėjų.

Informacija NTIS svetainėje pateikiama ne regioniniu, o nacionaliniu principu. Todėl kaip regionų turizmo marketingo priemonė ji yra nelabai patogi, nes informacija apie regionų turizmo įdomybes ir išteklius pateikiama atskirai nuo informacijos apie turizmo paslaugas. Taigi, atskiriems Lietuvos turistiniams regionams ir vietovėms, norint aktyviai, išsamiai ir efektyviai pristatyti save tikslinėse rinkose, būtų tikslinga vystyti ir vietines, regionines turizmo informacijos bazes bei svetaines internete.

1.2.2. Turizmo informacijos centrai ir punktai

Viena iš turizmo informacinės sistemos dalių yra turizmo informacijos centrai (TIC). Turizmo informacijos centrai – įmonės arba įstaigos, teikiančios turizmo informacijos paslaugas.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turizmo informacijos centrų veikla yra reglamentuojama ir privalo vykdyti bei laikytis konkrečių įstatų bei nurodymų. Pagrindiniai turizmo informacijos centro veiklą reglamentuojantys dokumentai yra įstatai ir įstatymai.

Turizmo informacijos centrais gali būti (LR Turizmo įstatymas, 9 str.):

įmonės,

biudtetinės įstaigos,

viešosios įstaigos.

Turizmo informacijos centrus steigia savivaldybių ar valstybės institucijos. TIC tvarko ir teikia turizmo paslaugų ir išteklių duomenis Nacionalinei turizmo informacijos sistemai.

Turizmo informacijos centrų pagrindinės funkcijos:

Rinkti, kaupti ir nemokamai teikti informaciją apie turizmo paslaugas, lankomus objektus ir vietoves;

Rengti, leisti ir platinti informacinius ir kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves;

Be šių pagrindinių funkcijų, turizmo informacijos centrai gali utsakyti ir parduoti turizmo paslaugas (įvairių tipų apgyvendinimo, transporto), turizmo paslaugų paketus, bilietus į teatrus, koncertus, sporto ir kitus renginius, parduoti suvenyrus bei teikti kitas turizmo paslaugas.

1.2.2 pav. Turizmo informacijos centro tenklas

Turizmo informacijos centrus tymi specialus TIC tenklas („i“ raidė talios spalvos stačiakampyje) ir utrašas „Turizmo informacija“, o utsienio valstybėse – „Lietuvos turizmo informacija“.

Lietuvos turizmo departamento duomenimis pirmieji turizmo informacijos centrai Lietuvoje įsikūrė prieš 8-rius metus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1991 m., šalimi vis labiau pradėjo domėtis utsienio svečiai, atsivėrė platesnės galimybės keliauti, išnyko suvartymai norintiems keliauti. Turistų skaičiui augant iškilo ir turistinės informacijos poreikis, kaip alternatyva šiai problemai spręst pradėjo kurtis turizmo informacijos centrai. Pirmiausiai jie kūrėsi didtiuosiuose Lietuvos miestuose. Turistams vis labiau domintis ne tik didmiesčiais, bet ir jų periferijomis turizmo informacijos centrai pradėti kurti ne tik apskričių centruose. Šiuo metu beveik kiekvienas miestas turi informacijos centrus, galima teigti, kad turizmo informacijos centrai tapo būtinybe.

Labai svarbu yra tinkamai parinkti vietą bei pastatą turizmo informacijos centrui. Daugelyje šalių TIC įkuriami patalpose, kurios pačios yra patrauklios lankytinos vietos.

Vienas iš pigesnių bei efektyvių būdų teikti informaciją - turizmo informacijos punktai (TIP), kurie teikia turizmo informaciją pagal „mato“ turizmo informacijos centro modelį.

Turizmo informacijos punktai paprastai įrengiami transporto terminaluose arba populiarių turistinių maršrutų vietose. TIP gali atlikti informacijos tiekimo bei turistų srautų paskirstymo funkcijas.

Turizmo informacijos centrų ir punktų tinklas kiekvienoje šalyje ar vietovėje bei jų teikiamų paslaugų kokybė įtakoja turistų pasirinkimą bei jų srautus (Grecevičius ir kt., 2002).

1.2.3. Gidai ir kelionių vadovai

Ekskursijos metu turizmo informacijos paslaugas teikia gidai, o kelionės metu kelionės organizatoriui atstovauja kelionių vadovai.

Gidas – tai asmuo, kuris suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves (LR Turizmo įstatymas, 2 str.).

Tam, kad gidas teiktų kokybišką ir išsamią informaciją, jis turi gauti kvalifikaciją. Kvalifikuoti gidai Lietuvoje turi:

susipatinti su Lietuvos istorija, geografija bei kultūros paveldu;

susipatinti su Lietuvos turizmo ištekliais, infrastruktūra, lankytinomis vietomis;

susipatinti su ekskursijų ruošimo ir vedimo metodika;

įsisavinti retorikos ir oratorinio meno pagrindus;

mokėti bent vieną utsienio kalbą;

tinoti tmonių bendravimo psichologijos pagrindus;

tinoti profesinės etikos normas ir jų laikytis ir kt..

Kelionių vadovas – tai asmuo, kuris suteikia kelionės informaciją ir lydi turistus kelionėse šalies viduje arba utsienyje (LR Turizmo įstatymas, 2 str.).

Kelionių vadovai Lietuvoje taip pat turi būti kvalifikuoti, tačiau jiems keliami kitokie reikalavimai, kadangi ir darbo pobūdis skiriasi nuo gidų. Kvalifikuoti kelionių vadovai Lietuvoje turi:

būti susipatinę su turizmo teisės aktais;

tinoti kelionės informacijos teikimo principus ir reikalavimus;

mokėti tvarkyti turistinės kelionės dokumentaciją;

mokėti bent vieną utsienio kalbą;

mokėti teikti pirmąją medicininę pagalbą;

tinoti tmonių bendravimo psichologijos pagrindus;

tinoti profesinės etikos normas ir kt.

Pastaraisiais metais atvykstamojo turizmo srautai į Lietuvą sparčiai auga, todėl pastebima ir gidų bei kelionių vadovų padidėjusi paklausa. Ypač tai pasireiškia uostamiestyje. Pagal LR turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 skirsnį, norint dirbti gidu, būtina gauti kvalifikacinį patymėjimą, reiškiantį, jog tmogus išklausė kursus ir gali dirbti ekskursijų vadovu. O iš utsienio turistus lydinčių gidų utsieniečių nereikalaujama jokių kvalifikaciją liudijančių dokumentų. Tokia įstatymo spraga utsieniečiai mielai naudojasi, nes vatiuoti į svetimą šalį su savo gidu yra pigiau. Internetinio dienraščio „Vakarų ekspresas“ straipsnyje (www.ve.lt) teigiama, kad datnai utsienio kelionių vadovai ar gidai, tinodami apie Lietuvą nedaug, kenkia Lietuvos įvaizdtiui. Utsienio gidai bei kelionių vadovai ne visada turistams teikia kokybišką ir išsamią informaciją.

Europoje yra šalių, kuriose įstatymai draudtia dirbti svetimšaliams gidams. Specialistų nuomone, taip turėtų būti ir Lietuvoje. LR Turizmo įstatymas atveria kelius Europai į Lietuvą, tačiau šaliai jis kenkia, nes kiekviena savo įvaizdtiu pasaulyje besirūpinanti šalis nekuria tam nepalankių įstatymų.

1.2.4. Kiti turizmo informacijos platintojai

Be jau aptartų pagrindinių turizmo informacijos šaltinių turizmo informaciją gali platinti ir daugybė kitų organizacijų ar įmonių, utsiimančių turizmo veikla (tiūr. 1.2.3 pav.).

1.2.3 pav. Pagrindiniai turizmo paslaugų teikėjai, įregistruoti Lietuvos turizmo paslaugų registre, jų kiekis.

Šaltinis: sudaryta darbo autorių, remtasi turizmo paslaugų registro (www.tourism.lt) ir statistikos departamento (www.stat.gov.lt) duomenų bazių bei Lietuvos turizmo įmonių katalogo (www.viskasturizmui.lt) duomenimis

Kai kuriose šalyse turistams pateikiama tam tikra informacija, padedanti įtakoti ir koreguoti turistų elgesį toje vietovėje. Įvairūs informaciniai lapeliai ar lankstinukai gali būti platinami ir pačioje vietovėje. Juose gali būti nurodoma, koks elgesys priimtinas ir koks ne (pvz.: ką galima ir ko negalima daryti).

1.3. Pagrindiniai turizmo informacijos sklaidos būdai

Turizmo informacijos sklaida yra viena iš svarbiausių priemonių, siejančių turistinio produkto gamintoją ir jo vartotoją - turistą. Nei viena turizmo įmonė negali išsiversti be reklamos. Reklama yra viena iš efektyviausių informacijos bei tinių skleidimo formų šiuolaikinėje visuomenėje (Jokubauskas, 2003, p. 28). Informacijos sklaidos priemonių arsenalas yra didelis, jos turi privalumų ir trūkumų bei atitinkamai klasifikuojamos. Svarbu, kad pasirinktos priemonės atitiktų keliamus tikslus. Atsitvelgdamas į šiuos veiksnius, informacijos platintojas turi pasirinkti vieną ar kelis būdus, nuspręsti, kurie iš jų bus pagrindiniai, o kurie papildomi (Alborovienė, 2002, p. 107).

Priklausomai nuo to, kokią auditoriją siekiama paveikti, įmonė pasirenka vieną ar kitą turizmo informacijos skleidimo būdą. Pasak Čerškos, yra įvairių klasifikacijų, bet esminiai skirstymo elementai išlieka vienodi (Čereška, 2004, p.142). Remiantis ir kitais lietuvių bei utsienio autorių šaltiniais (Pranulis, 1999; Kotler, 2003; Urbanskienė ir Virtintas, 1997; Čeikausikienė, 1997) sudaryta informacijos platinimo priemonių klasifikacija, kuri pateikta 1.3 paveikslėlyje, gali būti pritaikyta ir turizmo versle.

Pakoreguoti paveikslėlį

1.3 pav. Pagrindiniai turizmo informacijos sklaidos būdai

Šaltinis: sudaryta darbo autorių, apibendrinus įvairiuose informacijos šaltiniuose (Čereška, 2004; Pranulis, 1999; Kotler, 2003; Urbanskienė ir Virtintas, 1997; Čeikausikienė, 1997) pateiktomis klasifikacijomis.

Turizmo informacija vartotojus veikia įvairiai – atsitvelgiant į tai, koks turisto tipas (aktyvus, pasyvus), kokios tautybės, amtiaus, kokios kultūros atstovas ir pan. Todėl yra labai svarbu pasirinkti tinkamą informacijos pateikimo būdą, o visos svarbiausios paslaugos: gyvenimas viešbutyje, maitinimas, pramogos, gydymas ir kitos, turi būti pateiktos sumaniai, kad akimirksniu pritrauktų kliento dėmesį (Svetikienė, 2002, p.153).

J. Bugenytė (Bugenytė, 2004, p. 74) taip pat teigia, kad turizmo versle labai svarbu įvertinti tikslinę auditoriją, kurią informacija turi pasiekti, priešingu atveju neteisinga komunikacija gali pritraukti nepageidaujamus segmentus ir sąlygoti turistų interesų nesuderinamumą bei nepasitenkinimą kelionių paslaugomis.

Kiekvienas informacijos sklaidos būdas turi individualių ypatumų. Juos giliau patinus galima panaudoti konkrečioje reklamos kampanijoje tam tikroms prekėms, paslaugoms ar idėjoms propaguoti (Čereška, 2004, p.146).

Tinkamai pasirinktas turizmo informacijos sklaidos būdas bei sumaniai išnaudoti pasirinkto būdo teikiami privalumai didina informacijos vartotojų auditoriją. O išsamiai, aiškiai ir patraukliai pateikta turizmo informacija skatina turizmo plėtrą.

1.3.1. Kompiuterinis informacijos platinimas

Didėjant bendram kompiuterizacijos lygiui vis didesnę reikšmę įgyja kompiuterizuota turizmo informacinė sistema - duomenų apie turizmo išteklius bei jų naudojimą, teikiamas turizmo paslaugas bei jų kokybę kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo ir pateikimo kompiuterizuota informacijos sistema, skirta pateikti turizmo informaciją turistams, informacijos centrams bei duomenų apskaitos tvarkymui (Grecevičius ir kt., 2002).

Internetas

Internetas – naujausia, sparčiausiai besivystanti masinės komunikacijos priemonė, kuri informacijos platinimui atveria didtiulę rinką. Tai yra puiki galimybė pristatyti įmonę ar organizaciją labai dideliam potencialių klientų kiekiui (Čereška, 2004, p.186).

Pasaulinio tinklo pagalba įvairių šalių ar atskirų teritorijų turizmo organizacijos gali tymiai paprasčiau nei seniau skleisti svarbiausią informaciją po visą pasaulį. Datniausiai šių organizacijų interneto svetainėse pateikiama bendroji informacija apie šalį ar vietovę, visa svarbiausia informacija apie pagrindinius turizmo sektorius (apgyvendinimą, transportą, lankytinas vietas ir kt.), turizmo statistiniai duomenys.

Kompiuterinės technologijos tampa pagrindiniu įrankiu formuojant šalies ar regiono įvaizdį potencialiam turistui, renkančiam informaciją apie šalį, į kurią jis ruošiasi vykti. Todėl internetinė svetainė ir informacija, kurią pamato turistas, turi neabejotiną poveikį turistui ir besiformuojančiam įvaizdtiui.

Jakučiūnaitė - Kubertavičienė teigia, kad internetas - tai vartai į tarptautinę rinką, naujų partnerių paiešką, savireklamą. Neišeidami iš namų, keliautojai gali susirinkti visą jiems reikalingą informaciją apie juos dominančias šalis, miestus ar rezervuoti viešbučius, utsakyti bilietus, išsinuomoti automobilį ar utsisakyti ekskursiją (Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, 2005, p. 14). Internetas tapo viena prieinamiausių   ir populiariausių informacijos pateikimo formų.

Turistams, planuojantiems savo individualius kelionių maršrutus, bei kitiems turizmo sistemos dalyviams skiriamos ir pasaulinės turizmo interneto svetainės (pvz., www.world-tourism.org), teikiančios informaciją apie įvairias šalis bei paslaugas, susijusias su tarptautiniu turizmu.

Svarbiausi informacijos sklaidos internetu bruotai (Reklama internete, 2006):

Pasiekiamumas. Viena iš unikaliausių Interneto savybių yra galimybė utmegzti interaktyvų ryšį su klientu (pirkėju ar vartotoju). Tai reiškia, kad galima ne tik pateikti informaciją apie save, bet ir sutinoti vartotojo nuomonę, pageidavimus, pastabas. Be to, bendravimas su vartotojais gali vykti ištisą parą ir 365 dienas per metus.

Tarptautinė ryšių erdvė. Internetinė informacijos sklaida neturi sienų, leidtia palaikyti ryšį ne tik su vietiniais, bet ir su utsienio klientais.

Pasirenkamumas. Internete reklamuojamų paslaugų ar produktų spektras gali būti platus ir išsamus, tai suteikia galimybę kiekvienam vartotojui atrasti tai, kas jam labiausiai reikalinga.

Grįttamasis ryšys. Svetainės savininkai gali stebėti ne tik iš kur „ateina“ kiekvienas lankytojas (kokius paieškos todtius naudojo, pakliūdamas į svetainę), bet ir daug kitos informacijos. Be to, kiekvienas vartotojas gali atsiųsti papildomą utklausimą ir nedelsiant gauti atsakymą.

Greitumas. Informacijos skleidimas internete yra „taibiškas“. Tik atsiradus naujai prekei ar paslaugai, galima paskelbti apie tai internete, ir tuoj pat sulaukti utsakymų.

Atsiskaitymo paprastumas. Nors pirkimai internetu dar nėra labai populiarūs, bet bankinių atsiskaitymo paslaugų perkėlimas į internetą padarė revoliuciją net tokioje konservatyvioje šalyje kaip Lietuva. Netrukus net iki 50% visų paslaugų ir prekių pirkimų gali persikelti į internetą, nes taip yra sutaupoma didtioji dalis laiko.

Informacijos talpumas. Nėra kitos priemonės pasaulyje, kurios dėka galima būtų taip išsamiai aprašyti prekes arba paslaugas.

Kaina Internetinė reklama nėra labai pigi, tačiau lyginant su kitomis reklamos priemonėmis tai yra pigiausias sprendimas reklamai, turintis ilgalaikę naudą.

Papildymo ir atnaujinimo paprastumas. Nėra nieko paprasčiau ir pigiau pakeisti ar papildyti kaip internete skelbiamą informaciją. Be to, tai leidtia išvengti daug nesusipratimų, kurios kiltų reklamuojantis per televiziją ar spaudoje.

Patrauklumas. Internetas, kaip ir televizija, suteikia galimybę įdomiai ir patraukliai reklamuoti savo prekę ar paslaugą.

1.3.1.a pav. Komunikacijos ,,Vienas – daugeliui” modelis

Šaltinis: Internetinė komunikacija (https://www.kriause.com

Tradicinė informacijos sklaida televizijos, radijo ar spaudos pagalba remiasi komunikacijos „Vienas – daugeliui“ modeliu, pavaizduotu 1.3.1.a paveikslėlyje. Informacijos šaltinis norimą išplatinti informaciją patalpiną į tradicinę masinės informacijos sklaidos priemonę (pvz., spaudos leidinį), kurios pagalba ši informacija pasiekia vartotojus.

Atsiradus internetui ir kitoms technologijoms ryšys tarp vartotojų ir informacijos skleidėjų smarkiai padidėjo. Vartotojai gali rinkti ir teikti informaciją interneto svetainėse, gali išsirinkti jiems patinkančią informaciją, bendrauti su kitais vartotojais, lygiai kaip ir su prekių bei paslaugų tiekėjais. Kompiuterinių technologijų pagalba informacija yra platinama pagal komunikacijos „Daugelis – daugeliui“ modelį, pavaizduotą b paveikslėlyje.

1.3.1.a pav. Komunikacijos ,,Daugelis – daugeliui” modelis

Šaltinis: Internetinė komunikacija (https://www.kriause.com

R. Gatautis teigia, kad interneto svetainė kaip viena iš informacijos platinimo internete formų, gali informuoti, įtikinti, ir priminti vartotojams apie įmonę ar jos prekes bei paslaugas (Gatautis, 2003, p. 16). Jis išskiria informacjos sklaidos internetinių svetainių pagalba pagrindines funkcijas tokias, kaip sudominimas, įmonės gero įvaizdtio kūrimas, prekių demonstravimas; informacijos teikimas.

1.3.1.c pav. Internetinė svetainė kaip informacijos platinimo priemonė

Šaltinis: Internetinė komunikacija (https://www.kriause.com

Pastaruoju metu, nuosava interneto svetainė tapo kone privalomu normaliai dirbančios įmonės atributu. V.Krinickio teigimu (Krinickis, 2002, p. 31-34), datniausiai ji yra virtualus lankstinukas, pristatantis tiek pačią įmonę, tiek jos paslaugas ar produkciją (Marcinkevičiūtė, 2005). V.Keršienė savo darbe “Reklamos rengimas ir projektavimas kompiuterinėmis technologijomis” publikuotam 2004 m. teigia, kad interneto svetainės pagalba galima sukurti savo reklaminius leidinius ir patalpinti juos internete.

Turizmo informaciją galima platinti ir elektroninio pašto pagalba. Elektroninis paštas pastaruoju metu tampa itin veiksminga komunikacijos priemone (Krinickis, 2003, p. 31-34). D. Talijūno teigimu, tai metodas, kuomet informacinis pranešimas atrinktiems adresatams siunčiamas elektroniniu paštu (Talijūnas, 2004, p. 30-33). Elektroninis paštas yra datniausiai naudojama ir viena iš pigiausių informacijos sklaidos iInternete formų. Kasdien pasaulyje yra išsiunčiama daugiau nei 31 bilijonas laiškų. Elektroninio pašto vartotojai vienas kitam siunčia tiek tekstinius pranešimus, tiek paveiksliukus, vaizdo klipus ir pan. Dėl elektroninio pašto lankstumo ir greitumo – jis yra labiausiai populiari komunikacijos priemonė versle – labiau populiari nei telefonas, faksas ar paprastasis paštas (Kotler, 2003). Tai įgalina lengvai susisiekti su potencialiais klientais ir partneriais, su reikalingais specialistais, gauti ir perduoti einamąją informaciją. Be to, anot Keršienės, protingas susirašinėjimas gali padėti suformuoti ir gerą firmos įvaizdį (Keršienė, 2005).

Taigi, informacijos sklaida internete tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau vartotojų ir paveikti juos taip, kad jie taptų nuolatiniais įmonės prekių ar paslaugų vartotojais. Be to, turizmo informacijos sklaida internete palyginti yra naujas reiškinys, tačiau greitai besivystantis. Spartaus technologijų plėtros dėka, šiandien informacijos sklaida internete pasitymi itin gausiu formų spektru. Kaip jau buvo minėta, pagrindinės informacijos platinimo internete formos yra interneto svetainėse patalpinta informacija, nuorodos, reklama naujienų arba diskusijų grupėse, informacijos platinimas elektroniniu paštu. Kiekviena iš išvardintų formų pasitymi išskirtinėmis savybėmis, kurios jas padaro tinomomis bei vis datniau pasirenkamomis.

Viešieji interneto prieigos taškai

Viešasis interneto prieigos taškas, dar kitaip vadinamas informaciniu terminalu, yra skirtas turizmo reikmėms tenkinti. Įsteigtas viešasis interneto prieigos taškas teikia reikiamą informaciją apie miestą, jame esančius lankytinus objektus, apgyvendinimo galimybes, maitinimo įstaigas, pramogas bei artimiausius mieste vyksiančius renginius, kadangi nevisose miesto ar regiono vietoje yra galimybės bei sąlygos įsteigti turizmo informacijos centrus, kurie dirbtų visą parą ir suteiktų pravatiuojantiems visą reikalingą informaciją, tad viešasis interneto prieigos taškas yra turizmo informacijos centro alternatyva. Trūkstant turistinės informacijos apie miestą ar jo regioną bei jo išteklius dauguma turistų aplenkia jį manydami, kad tai yra neįdomus, niekuo neypatingas kraštas.

1.3.1.d pav. Viešieji interneto prieigos taškai

Utsienyje palčiai naudojama kompiuterizuota informacinė sistema, t.y. viešieji interneto prieigos taškai, veikiantys duomenų bazės ar internetinio puslapio principu, kuriuose pateikiama ne tik svarbiausia turistinė informacija, bet ir virtualiais maršrutais pristatomi pagrindiniai lankytini objektai bei ekskursijų maršrutai. Kadangi, informaciniai terminalai datniausiai veikia internetinio puslapio principu, tai atvykęs turistas naudodamasis informaciniu terminalu ir radęs tokio pačio veikimo principo svetainę, kurioje galbūt jau yra „naršęs“ namuose, lengvai ras reikiamą informaciją bei sutaupys laiko. Tai patogi bei visiems prieinama informaciją teikianti sistema.

Pagrindinės sistemos charakteristikos (www.power-kiosk.com):

Visi duomenys vienoje vietoje;

Informacijos teikimas 24 val. per parą;

Veikia internetinio puslapio arba duomenų bazės pagrindu;

Informacija pateikiama realiu laiku;

Galimybė įsigyti bilietus į renginius internetu.

Pagrindinės sistemos funkcijos:

Viešosios turizmo informacijos teikimas turistams;

Virtualūs gidai, maršrutai po miestą;

Turistinių schemų, temėlapių pateikimas įvairiomis kalbomis, elektronine, video ir audio formomis;

Kompleksinių turizmo paslaugų (paslaugų paketų) pasiūla, pvz., viešbučio rezervavimas.

Pagrindiniai kriterijai vertinant viešųjų interneto prieigos taškų indėlį į turizmo informacijos plėtrą yra informacijos patogumas, pasiekiamumas ir prieinamumas

Turistai aplankę internetinį portalą gali gauti ne tik visą reikiamą informaciją apie turizmo paslaugas, bet turi galimybę pertiūrėti virtualius maršrutus, utsisakyti, rezervuoti paslaugas. Taip pat jie turi galimybę įsigyti kompleksinius turizmo produktus, kuriuos sudaro apgyvendinimo paslaugos, maitinimas, pramogos, sporto paslaugos, lankytinos vietos ir kt.

Verslo sektoriui kompiuterizuota turizmo informacinė sistema patogi rinkodaros priemonė pristatyti savo paslaugas bei skatinti tų paslaugų vartojimą.

Lietuvoje viešieji interneto prieigos taškai kol kas yra retai sutinkami. Veikia vos keli tokie terminalai ir tik kai kuriuose Lietuvos miestuose (pvz., Nidoje). Tikimasi, kad ateityje tokių informacijos platinimo punktų bus ir daugiau.

1.3.2. Parodos ir kiti renginiai

Turizmo informacija gali būti skleidtiama įvairiose parodose, mugėse, prekių ir paslaugų pristatymo, nemokamų seminarų metu, nemokamų pavyzdtių, suvenyrų dalijimo metu ir kt. (Jokubauskas, 2003, p.113). Turizmo mugės ir parodos būna vietinės bei tarptautinės. Pagal siūlomas paslaugas jos skirstomos į universalias ir specializuotas. Labai svarbu gerai pasirinkti kiekvienam turizmo paslaugų pardavėjui turizmo muges, bei dalyvavimo juose formas (Grecevičius ir kt., 2002).

Lietuva, siekdama integruotis į tarptautines turizmo rinkas, nuo 1993 metų aktyviai pristatinėjo turizmo galimybes utsienyje vykstančiose mugėse ir parodose.

Įterpti pavyzdtių, tarptaut.parodų

Parodos

Paroda – tai renginys, kuriame demonstravimo būdu, siekiama visuomenę ir specialistus supatindinti su įvairių veiklos sričių pasiekimais, bei naujomis idėjomis. Parodos yra vienintelės informacijos sklaidos priemonės, apimančios visus penkis pojūčius: regą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą. Pirminiai parodos tikslai – sukurti supratimą apie gaminamą produkciją ar teikiamą paslaugą, utmegsti naujus kontaktus ir atgaivinti senus. Parodose ir patys vartotojai gali tiesiogiai palyginti skirtingus pasiūlymus.

Turizmo parodose yra pristatomos ne tik paslaugos, bet ir pačios šalys stengiasi sudominti ir pritraukti turistų. Parodų lankytojai turi galimybę ne tik susipatinti su įvairiomis šalimis bei jos lankytinais objektais, naujomis paslaugomis, bet ir turi galimybę įsigyti kelionę į pasirinktą šalį ar utsisakyti konkrečią paslaugą. Firmoms parodos yra patogus būdas gerinti savo įvaizdį, supatindinti su naujovėmis. Naujoms bei nedidelėms firmoms – tai puiki vieta pristatymui, susitikimui su potencialiais pirkėjais, įvairių įmonių specialistais, siekiančių gauti informacijos apie naujas prekes ir jų gamintojus, ieškančiais naujų verslo partnerių.

Čereška knygoje „Reklama: teorija ir praktika“ pateikia pagrindinius parodų tipus: visuomeninės arba prekybinės parodos, kombinuotos prekybinės ir visuomeninės parodos, lauko parodos, keliaujančios parodos, kilnojamosios parodos, nuolatinės parodos, konferencijos ir kt.

Parodose kiekvieną lankytoją, reikia kuo geriau, maloniau bei kokybiškiau aptarnauti, nes kiekvienas interesantas yra potencialus klientas, kuris domisi paslaugomis bei prekėmis ir yra tikėtina, kad ir katkam kitam perduos jam suteiktą informaciją.

Parodose turistiniai ištekliai gali būti pristatomi:

Spausdintiniu formatu - brošiūros, lankstinukai, plakatai, kalendoriai, kartografiniai leidiniai.

CD formatu - trumpi filmai, nuotraukos, skaidrės.

Mugės

Mugės – tai tam tikrose vietose periodiškai organizuojamas renginys, datniausiai trunkantis ilgiau kaip vieną dieną, kuriame jo dalyviai siūlo potencialiems pirkėjams savo prekes ar paslaugas. Tačiau tai nėra įprasta prekyba ar turgus. Mugių veikla glaudtiai susijusi su rinkos tyrimais, pirkėjų poreikių analize, tam tikram rinkos segmentui skirtos prekės kūrimu, optimalios kainos parinkimu, prekių judėjimo reguliavimu ir informacijos platinimu. Jų dalyviai – įvairios įmonės, siūlančios savo prekes ar paslaugas potencialiems vartotojams.

Pagal organizavimo reikšmę ir dalyvių geografiją B. Čereška (Čereška, 2004, p. 201–203) išskiria kelis pagrindinius mugių tipus: tarptautinės, valstybinės, zoninės, regioninės ir vietinės.

Įmonės, dalyvaudamos parodose ir mugėse, siekia pagerinti, sustiprinti savo įvaizdį rinkoje, pademonstruoti laimėjimus, propaguoti naujus gaminius. Tai efektyvi priemonė utmegsti tiesioginius ryšius su pirkėjais, sudaryti sutartis (Čereška, 2004, p. 208–209).

Prekės mugėse pateikiamos pavyzdtiais, bukletuose, kataloguose, plakatuose, vaizdo įrašuose ir kt.

Seminarai

Seminaras – tai tam tikra paskaitos forma, kurios metu suteikiama vertinga informacija apie įmonę, prekes, paslaugas, jų ypatybes, efektyvumą, datniausiai demonstruojant prekių privalumus ir savybes. Seminaro privalumas yra tas, kad jo metu informacija teikiama tiesiogiai. Nemokamų seminarų rengimo tikslas – didinti pardavimą (Čereška, 2004, p. 201–203). Nemokami seminarai paprastai rengiami parodose, mugėse, forumuose, bet tai gali būti ir visiškai atskiras renginys.

Pristatymai

Pristatymas – tai tam tikras priėjimo prie vartotojo būdas, kurio metu siekiama, kad siūloma prekė ar paslauga būtų palankiai priimama. Prekės ar paslaugos pristatymas turi paveikti dalyvius, juos sudominti ir parengti pirkimui (Čereška, 2004, p. 20

Nemokamas pavyzdtių dalijimas

Datniausiai dalijami nauji gaminiai, suvenyrai. Tai brangi informacijos platinimo priemonė, tačiau ji gali duoti kur kas didesnį efektą nei radijo ar televizijos būdu platinama informacija ir nulemti progresyviai didėjančius pardavimus ateityje, uttikrinti stabilų pardavimą. Čereška (Čereška, 2004, p. 203) teigia, kad suvenyrų dalijimas, tai ne tik įmonės ir prekės bei paslaugų reklamavimas, bet ir galimybė surengti efektyvias derybas, nuo kurių sėkmės priklauso pardavimų didėjimas, pelno dydis.

1.3.3. Tenklinimo ir kitos lauko informacinės sistemos

Turizmas yra svarbi ekonomikos šaka, generuojanti miltiniškas pajamas. Atsitvelgiant į tai būtina, kad turizmo informacijos infrastruktūra būtų kuo efektyviau pritaikyta turistų poreikiams. Taigi, turi būti uttikrinta, kad turistai greitai, lengvai ir patogiai rastų jiems reikalingas pramogas bei paslaugas, lengvai orientuotųsi konkrečioje vietovieje ieškodami lankytinų vietų. Atvykusiam turistui būtina išsami, aiški ir tiksli turizmo informacijos sistema apimanti turizmo informacijos veiklą bei įvairiapusį turistinį tenklinimą.

Turistinio tenklinimo sistema apima informacinius tenklus, nuorodas į turizmo objektus, vietovių schemas, stendus ir kt. Siekiant padidinti tokio turistinės informacijos sklaidos būdo efektyvumą, vietovių schemas reikia iškabinti didtiausio susibūrimo vietose, o nuorodos turi būti išdėstytos taip, kad padėtų lengvai rasti norimus ir reikalingus objektus.

Kompleksiškai ir išsamiai pateikta informacija apie lankytinus objektus suteikia galimybę atskleisti vietovės turizmo potencialą Daugelis turistų neaplanko visų galimų turizmo objektų paprasčiausiai todėl, kad netino, kad tokie yra. Patraukliai pateikiama informacija skatina turistus kitaip planuoti savo laiką ir ilgiau likti regione.

Informaciniai tenklai

Šalia turizmo informacijos kartais minimas ir turizmo tenklinimas, tai yra vietovės schemos, nuorodos į turizmo objektus bei išorinė reklama, kuri tuo pačiu yra ir infrastruktūros, būtinos turizmo plėtrai, dalis. Tam kad turistai būtų informuoti apie galimybę gauti visą turistinę informaciją reikėtų juos nukreipti reikiama linkme. Tuo tikslu reikalingi informaciniai kelio tenklai, kurie nurodo kryptį į viešuosius prieigos taškus bei lankytinus objektus.

Tenklai, nurodantys kelią į esantį viešąjį interneto prieigos tašką reikalingi todėl, kad turistams datniausiai trūksta informacijos apie pravatiuojamą vietovę, to pasekoje pastaroji būna tiesiog aplenkiama. Pamatę tenklus nukreipiančius į esantį viešąjį interneto prieigos tašką, atvykstantys turistai galėtų susirinkti visą juos dominančią informaciją ir galbūt tai juos sudomintų ir paskatintų išsamiau pasidomėti esamais turizmo ištekliais.

Turistiniai tenklai - nuorodos, kurių pagalba yra lengviau orientuotis vietovėje bei rasti konkretų lankytiną objektą.

Informaciniai stendai

Informaciniai stendai atlieka turistų pritraukimo bei jų orientavimosi utduotį. Juos geriausia statyti ties miesto prieigomis, vietose, kur galima sustoti automobiliu, kuro kolonėlėse ar poilsio aikštelėse (tymimose tenklu „P“), autobusų bei traukinių stotyse, oro uostuose, netgi sanatorijose ir kt. Turizmo informacinio stendo įrengimas, kuriame patalpinta informacija, nuorodos į pagrindinius lankytinus objektus bei vietovės planas padeda turistams gauti reikiamą informaciją bei nukreipia juos lankytinus objektus. Kita vertus, derinant informacinių stendų pastatymo vietas su informaciniais terminalais, galima kompleksiškai skatinti ne tik turistų pritraukimą į regioną, tačiau ir jų informatyvumo didinimą, informacinės sistemos reklamavimą, tuo pačiu skatinant ir naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis gaunant informaciją.

1.3.3 pav. Informacinis stendas

Informacinio stendo sudedamosios dalys:

vietovės planas;

pagrindiniai arba netoliese esantys lankytini objektai:

trumpi aprašymai;

nuotraukos;

taškai, tymintys juos plane.

Taigi, turizmo informacinis stendas yra labai patogi priemonė atvykusiems ar jau esantiems vietovėje turistams sutinoti, kur ir kokį lankytiną objektą galima pamatyti.

Informacija ant transporto priemonių

Turizmo informacija ant transporto priemonių yra gana lanksti ir pasiekia didelę potencialių vartotojų auditoriją. Informacinės tinutės gali būti įtaisomos transporto priemonės viduje, klijuojamos ant išorės arba įrengiamos transporto priemonių stotelėse. Reklama ant transporto priemonių palyginti su kitomis reklamos rūšimis, yra nebrangi, o jos poveikio laikas gana ilgas. Tmonės perskaito tokiu būdu platinamą turizmo informaciją ne tik vatiuodami viena ar kita transporto priemone, bet ją pamato ir eidami gatve (Pranulis, 1999, p. 279).

Informacija gatvėse, aikštėse ir stadionuose

Informacija gatvėse, aikštėse ir stadionuose – tai vienas seniausių būdų informuoti potencialius vartotojus apie prekybos ir paslaugų įmones, parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas. Tokiai informacijai skleisti plačiai panaudojamos pastatų ir statinių sienos ir įvairių įmonių eksterjeras. Pastato sienos datnai puošiamos įvairiais plakatais, stendais, skydais, iškabomis. Stadionuose ir sporto salėse įrengiami standartiniai reklaminiai skydai, kuriuose vyrauja firmų pavadinimai, prekių tenklai, logotipai. Gana plačiai naudojamos reklaminės gairelės virš vatiuojamosios gatvės dalies. Tokia informacija skelbia apie svarbiausius įvykius. Reklaminiai pano datniausiai klijuojami ant iš anksto stacionariai paruoštų panelių ar didelių skydų. Reklaminiuose pano teksto nedaug. Reklaminėse vėliavose datniausiai reklamuojamas įmonės pavadinimas, logotipas, būdingos spalvos (Čereška, 2004, p. 212).

Informacija ore

Tai priemonė, panaudojanti dramos ir siurprizo elementus, taip pat ir tmonių smalsumą. Informacijos ore skleidimo būdai: rašymas danguje, vėliavos danguje, įmonės logotipas ant lėktuvo ar sraigtasparnio borto, diritabliai, oro balionai, iš malunsparnio ar lėktuvo barstomos įvairių spalvų reklaminės skrajutės, projektuojamos reklamos, šokančių fontanų, muzikos ir pirotechnikos efektų šou (Čereška, 2004, p. 215–216).

Informacija vitrinose

Vitrinų reklama – tai viena seniausių išorinės informacijos skleidimo priemonių. Vitrina yra komunikacijos priemonė tiek pardavimo ar paslaugos teikimo vietoje, tiek išorėje. Ji labai svarbi prekybos ir paslaugų įmonėms. Vitrinos gali būti specializuotos, kombinuotos, teminės (Čereška, 2004, p. 211).

Šviesos reklama

Šviesos reklama – šią informacijos skleidimo priemonę galima vadinti naktine reklama. Jos tikslas – sukelti vartotojui psichologinę reakciją (sustabdyti, nustebinti, įtikinti). Šviesos reklamos rūšys: šviečiančios iškabos, stendai, protektoriai ir kt. (Čereška, 2004, p. 213).

1.3.4. Spausdintinė informacija

Spausdintinė informacija   - plačiausiai taikoma turizmo informacijos sklaidos priemonė. Tai įvairi medtiaga, išspausdinta periodinėje ir neperiodinėje spaudoje bei atskiri leidiniai: katalogai, bukletai, plakatai, lankstinukai ir kt. Gali būti leidtiami specialūs turizmo periodiniai leidiniai, knygos ar tinynai, tačiau datniausiai yra apsiribojama tik turizmo reklama tokiuose leidiniuose.

Spausdintinė medtiaga yra labai patogi naudotis, kiekvienas turintis aprašymus apie lankytinas vietas puikiai gali būti „pats sau gidas“ bei susipatinti su pagrindiniais lankytinais objektais. Į miestą atvykęs turistas datniausiai ieško spausdintinės informacijos - lankstinukų su vietovės turistiniais ištekliais bei miesto ar regiono plano.

Įvairiose turistų lankomose vietoje, didtiausiose susibūrimo vietose, turistams gali būti dalinama nemokama spausdintinė informacija bei kartografiniai leidiniai, tačiau leidinių skaičius datniausiai yra ribotas, todėl kartais ne visi norintys ir pageidaujantys tam tikros medtiagos gali ją gauti. Spausdintinės informacijos sklaida susiduria su gana didele nepakankamumo problema, nes norint išleisti vis daugiau informacinių leidinių reikia ir didesnio finansavimo leidybai. Didėjantis turistų susidomėjimas regionu reikalauja ir didesnių informacijos išteklių.

Spausdintinė informacija datniausiai yra platinama turizmo informacijos centruose, apgyvendinimo įstaigose, muziejuose, autobusų stotyje, geletinkelio stotyje, oro uoste, parodose ir kt.

Patintiniai, informaciniai leidiniai – pagrindinė priemonė supatindinti vietos ir utsienio lankytojus su Lietuvos turizmo galimybėmis.

Periodiniai leidiniai

Informacija spaudoje – viena seniausių, populiariausių ir pigiausių informacijos sklaidos būdų, o jos efektyvumas yra gana aukštas.

Informacijos sklaidos spaudoje sėkmingumą lemiantys veiksniai:

Tinkamai pasirinktas leidinys;

Geras tekstas;

Ryškus teksto apipavidalinimas;

Tinkama teksto vieta leidinyje;

Tinkamas publikacijos laikas.

Šie veiksniai susiję su atskiro skelbimo publikacija, bet pagrindinė sėkmės sąlyga yra informacijos kartojimasis.

Turizmo informacinių skelbimų spaudoje galimas pobūdis (Jokubauskas, 2005, p.3–4):

Tekstiniai;

Vaizdiniai – tekstiniai;

Skelbimai plakatai;

Specialūs skelbimai, spausdinami specializuotuose leidiniuose;

Piešiniai su utrašais, kurie supatindina su konkrečiais duomenimis;

Skelbimai su kuponais (pirkėjas gali utpildyti atitinkamą kuponą, jį atplėšti ir išsiųsti įmonei);

Serijiniai skelbimai (spausdinami po keletą kartų, panašios išvaizdos, o seriją jungia viena pagrindinė tema);

Kartu su spauda, platinami reklaminiai lapeliai (jie paprastai prilygsta skelbimams, būna viengubi, dvigubi ir pan.)

Laikraščiai nematai daliai vartotojų yra pagrindinis informacijos apie prekę ar paslaugą šaltinis. Reklama laikraščiuose greitai pagaminama ir išspausdinama, o tai leidtia operatyviai pateikti informaciją apie parduodamas prekes bei siūlomas paslaugas. Taigi, operatyvumas yra pagrindinis laikraščių pranašumas prieš kitus informacijos platinimo būdus. Teigiamas bruotas yra ir tas, kad informacija laikraščiuose datnai kartojama. Tokią informaciją tmogus įsimena geriau. Skelbimai laikraščiuose leidtia per trumpą laiką ir vienu metu informuoti didelę potencialių vartotojų grupę (Jokubauskas, 2005, p. 3–4).

Turizmo informacijos sklaida laikraščiuose turi ir trūkumų. t.y. sunkiau vaizdtiai pristatyti prekę ar paslaugą. Datnai laikraščių kokybė yra gana prasta, dėl to gali visiškai išnykti kai kurie skelbimo ypatumai. D. Jokubauskas   teigia, kad laikraščiuose skelbiama informacija praranda kai kuriuos dizaino elementus, tačiau visas skelbimų maketų spalvas ir grafinius elementus galima panaudoti turnaluose.

Turnalai gali būti klasifikuojami pagal tokius pat potymius kaip ir laikraščiai: jų platinimo geografiją, skaitytojų auditoriją, pateikiamos informacijos turinį, tiratą, periodiškumą, platinimo būdą, formatą ir kt. Turnalų periodiškumas labai įvairus: savaitiniai, dvisavaitiniai, mėnesiniai, ketvirtiniai, pusmetiniai ir net metiniai. Turnalai labai skirtingos apimties, skirtingo formato, dar skirtingesnis jų turinys. Todėl juose platinama informacija taip pat labai skiriasi. Daugelio turnalų labai skirtingas ir gyvavimo laikas. Turnalams spausdinti naudojamas aukštos kokybės popierius, geriausios kokybės poligrafija, nuostabių spalvų nuotraukos ir kitokių meno rūšių kūrinių reprodukcijos (Čereška, 2004, p. 161-162).

Informacijos sklaidos turnaluose efektyvumui svarbūs veiksniai:

Reklaminės informacijos idėja;

Jos vieta turnale;

Informacinių puslapių kompozicija.

Apie 90 procentų visų suaugusiųjų skaito bent po vieną turnalą per mėnesį. Apskritai tmonės skiria daugiau dėmesio reklamai turnaluose, o ne televizijoje. Be to, turnalai turi daug didesnę išliekamąją vertę nei laikraščiai, todėl yra didesnė tikimybė, kad informacija bus pastebėta.

Kelionių industrija reklamuojasi tiniasklaidoje – laikraščiuose, turnaluose, televizijoje ir internete, bet datniausiai ten, kur gali tiesiogiai pasiekti vartotoją, t.y. kelionių turnaluose ir laikraščių kelionių skyriuose (Berger, 2003, p. 145).

Kalbant apie turnalų reklamą, tinoma, kad vidutinis skaitytojas utmeta akį į reklamą tik kelioms sekundėms. A.A. Berger teigia, kad reklamos kūrėjams svarbiausia įtikinti skaitytojus aplankyti „jų” šalį, miestą ar regioną, ir jie stengsis padaryti tai įvairiausiais būdais, taikydami į pačias jautriausias jų stygas. Gebėjimas pritraukti tmones atspindi, apskritai kalbant, kelionių patrauklumą. Datniausi kelionių reklamos bandymai pritraukti tmones remiasi: pabėgimo nuo rutinos, kultūrinio ir dvasinio augimo, istorinių vietų patinimo ir kitų panašių troškimų patenkinimo galimybėmis.

Knygos

Kartais knygose būna reklamuojami nauji leidiniai, jau išėję arba ruošiami spaudai. Gali būti primenamos leidinio įsigijimo sąlygos, pateikiama trumpa leidinio anotacija, turinys, kai kada tiratas ir kaina. Tokia informacija gali būti spausdinama knygų viršelių vidiniuose puslapiuose, knygos pabaigoje.

Kita informacijos sklaidos forma yra į knygas dedamos kortelės arba juostelės. Skaitytojas tokių kortelių neišmeta, o pasilieka vietoj tymeklio, kuris datnai jam primena reklamos davėją ir jo teikiamas paslaugas.

Tinynai

Tinynai yra ypač svarbus komunikacijos komponentas, datnai liekantis nepaminėtas tarp pagrindinių informacijos skleidimo priemonių. Tinynai teikia didelę naudą tiek informacijos platintojui, tiek vartotojui. Be savo tiesioginės paskirties vartotojams, jie sudaro svarbų reklamos skleidimo kanalą didelėms ir matoms verslo įmonėms, įvairaus profilio paslaugų teikėjams, prekybininkams, visuomeninėms institucijoms. Kiekvienas tinynas turi savo specifiką perduoti unikalią informaciją, kiekvienas teikia savitą komercinę ir kūrybinę vertę. Būdami visiškai skirtinga informacijos perdavimo priemonė jie yra lygeverčiai kitoms tiniasklaidos rūšims. Tinynai būna platinami nemokamai ar parduodami (Čereška, 2004, p. 167-168). Tinynai leidtiami gana retai – vieną kartą per metus ar dar rečiau.

Kalendoriai

Kalendoriai gali būti paprasti, informuojantys apie kokią tai prekę, paslaugą ar įvykį, skirti kokiai nors progai, šventei patymėti. Gali būti leidtiamas ir konkrečios įmonės specialus firminis kalendorius (Urbanskienė ir Obelenytė, 1995, p. 77). Kalendoriai būna įvairių formatų ir rūšių: iliustruoti 6 – 12 lapų kalendoriai, bloknotiniai kalendoriai su nuplėšiamais lapais, skaitmeniniai kalendoriai, vieno lapo kalendoriai, ketvirčio kalendoriai, darbo kalendoriai (Čereška, 2004, p. 170).

Brošiūros ir prospektai

Brošiūros ir prospektai – tai nedidelės apimties įrišti spausdinti leidiniai, skirti apibrėtto pasiūlymo turizmo paslaugoms reklamuoti: vieną ar kelis turizmo maršrutus, turizmo informacinių centrų teikiamas paslaugas, viešbučius, sanatorijas, miestus ir kt.

Bukletai

Bukletas – tai mato formato sulankstytas leidinys. Jie gali būti įvairių dydtių, apimčių ir lankstymo variantų. Datniausiai skirta atskiroms turizmo paslaugoms reklamuoti. Bukletai yra nebrangūs, gaminami dideliais tiratais ir skirti trumpalaikiam naudojimui, pavyzdtiui, sezonui (Grecevičius ir kt.

Smulkūs informaciniai spaudiniai

Smulkūs informaciniai leidiniai yra labai plačiai naudojamos informacijos skleidimo priemonės. Tai lapeliai, skrajutės, lankstinukai, prekių katalogai, atvirukai ir paveikslėliai, įdėklai, telefono numerio atmintinės, pakabukai, kainoraščiai ir utsakymo formos (Čereška, 2004, p. 170).

1.3.5. Televizija ir radijas

Televizija

Televizija, anot Pranulio (Pranulis, 1999, p. 277), yra vienas masiškiausių, galingiausių ir brangiausių informacijos nešiklių. Ji priskiriama prie pasyvaus įtraukimo priemonių, nes tmogus pats gali pasirinkti, kokią informacinę tinutę nori tiūrėti. Tačiau jis yra veikiamas TV reklamos ir nekreipia į ją didelio dėmesio. Pagal savo galimybes didtiausią informacijos skleidimo potencialą turi televizija. Televizijoje reklama plečiasi sparčiau nei daugelyje kitų tiniasklaidos priemonių ir pritraukia daugiausia reklamai skirtų pinigų (Čereška, 2004, p. 177). Televizijoje platinama informacija pasiekia labai įvairią auditoriją.

Televizijoje didtiausią poveikį turi vaizdinė bei garsinė informacija, o tekstas tik papildo. Vaizdo, veiksmo, teksto, garso, muzikos, judesio, spalvų, veikiančių kartu, dėka, TV reklama turi padidintą poveikį tiūrovui. Todėl informacija televizijoje yra operatyvi, vaizdinga ir įtaigi.

TV platinamos informacijos poveikis pasireiškia tam tikromis pakopomis:

Atkreipiamas dėmesys į informaciją;

Reakcija, informacijos suvokimas;

Turinio ir idėjos įsiminimas;

Informacijos apdorojimas;

Asmeniškas turinio įvertinimas (simpatija, antipatija);

Veiksmas, išprovokuotas reklaminės informacijos.

Jei visos pakopos įveiktos ir atliktas veiksmas, kurio tikėtasi, vadinasi, informacija buvo pateikta sėkmingai (Jokubauskas, 2005, p. 9–10).

Labiausiai paplitę informacijos platinimo televizijoje tipai:

Prekės ar paslaugos demonstravimas, kuomet diktorius skaito reklaminį tekstą;

Reportatas;

Reklaminis filmas;

Scenos su populiariais aktoriais;

Paprasti bei orginalūs siutetai;

Reklaminiai klipai.

Svarbu parinkti tinkamą informacijos perdavimo laiką. Geriausias laikas yra prieš ar po tinių, prieš ar po filmų, ar jų metu, kuomet tiūrovų auditorija yra didtiausia, o rodomos laidos ar filmai ,,prikausto,, tiūrovų dėmesį. Perduodamos informacijos efektyvumas didesnis yra ir jei informaciniai pranešimai yra rodomi specelizuotų, skirtų turizmui, laidų metu.

Radijas

Daugelis tmonių radijo laidų klausosi ne tik namuose, bet ir kelionėje, ir darbe, ir poilsiaudami. Iš radijo gaunama greitesnė, gausesnė ir įvairiapusiškesnė informacijos dalis, negu iš kitų tiniasklaidos priemonių.

Tyrimai rodo, kad vidutiniškai vienas suaugęs tmogus per dieną išbūna prie įjungto radijo aparato ilgiau kaip tris valandas (Čereška, 2004, p. 182). Agentūros “Mediacom” atlikti tyrimai parodė, kad didtiausią poveikį radijo pagalba skleidtiama informacija gali turėti tuo metu, kai klausytojai: valgo, vairuoja automobilį, naudojasi kompiuteriu ne darbo reikalais (internetas, taidimai). Kita vertus, matai dėmesio skiria girdimai informacijai: intensyvaus darbo kompiuteriu arba aktyvios namų ruošos metu (Stragienė, 2004, p. 69).

Per radiją daugiau galimybių pasiekti skirtingas vartotojų grupes įvairiu laiku ir įvairiose vietose, nes radijo stočių įvairovė ir jų programų diferenciacija leidtia tiksliau orientuoti informaciją pagal klausytojų grupes (Pranulis, 1999, p. 278).

Speciali reklaminė radijo informacija transliuojama ne ilgiau kaip 2–3 minutes. Reklama per radiją yra pigesnė, nei per televiziją. Tai leidtia transliuoti reklaminę tinutę per kelias radijo stotis (Pranulis, 1999, p. 278).

Tačiau radijo reklama yra momentinė ir trumpalaikė. Greitai išgirstama, bet dar greičiau pamirštama. Radijo reklama susiduria su kitų tiniasklaidos priemonių konkurencija ir ją nugalėti labai sunku, kadangi informacija turi ryškiai išsiskirti iš visų kitų siutetų ir pritraukti klausytojus (Čereška, 2004, p. 184).

1.3.6. Todinė informacija

Telefonu

Turistinės informacijos telefono numeris

Telefonu teikiama informacija yra lengvai prieinama tiek iš fiksuoto tiek iš mobilaus telefono aparato. Trumpasis arba 800-ios linijos nemokamas turizmo informacijos telefono numeris, veikiantis visą parą bei prieinamas visiems ieškantiems informacijos. Puiki priemonė teikti įvairaus tipo informaciją. Telefoninės informacijos privalumai:

Prieinamas visiems;

Informacija įrašyta keliomis kalbomis;

Informacija visą parą;

Pagrindiniai telefoninės informacijos trūkumai;

Informacija ne realiu laiku;

Informacijos ribotumas.

Turistinės informacijos telefono numeris būtų skirtas skubiai ieškantiems informacijos, tokios kaip: apgyvendinimo galimybės, maitinimo įstaigos, svarbi informacijas (policijos komisariatai, greitoji medicinos pagalba ir pan.) tradiciniai renginiai mieste bei regione ir pan. Galima būtų teikti šią informaciją visą parą, tiek dieną, tiek naktį nemokamu telefonu, kuriame būtų įrašyta reikiama informacija skirtingomis kalbomis. Paskambinus šiuo numeriu atsilieptų auto atsakovas, visų pirma pasiūlytų skambinančiam pasirinkti norimą kalbą, po to norimą miestą Kauno regione, ir tik po to išvardintų klavišo numerius norimai informacijai pasirinkti. Informacija būtų teikiama nepertraukiamai- visą parą. Šis informacijos būdas turėtų būti reklamuojamas tiek internete tiek ir spaudoje, kaip antai lėktuvuose nemokamai dalinamuose leidiniuose, angliškai vadinamuose („Take Off Magazine“). Norint, kad toks informacijos pateikimo būdas pasiteisintų ir juo naudotųsi kuo daugiau tmonių, reikia intensyvios reklamos. Norint, kad informacijos kiekis būtų pakankamas ir tenkintų jos ieškančius reiktų įrašyti daug ir pačios reikalingiausios informacijos skirtingomis kalbomis.

Smulkioji reklaminė medtiaga prekybos ir paslaugų teikimo vietose – tai tokia reklaminė medtiaga, kuri specialiai ruošiama prekybos ir paslaugų teikimo vietoms, kad patrauktų pirkėjų dėmesį ir paragintų pirkti arba nurodytų vietą, kur galima įsigyti tam tikrų prekių bei paslaugų. Populiariausi pavyzdtiai, kuriuos naudoja dauguma prekybos ir paslaugų įmonių, yra šie: plakatai, lentynėlės reklaminėms skrajutėms, laikrodtiai, tinomų asmenų figūros, pakabėlės, demonstraciniai stendai, firminiai stovai, lipdukai bei anspaudai, mėginiai, padėkliukai, peleninės.

Kitos smulkiosios reklamos priemonės: plokštelės, garso ir vaizdo kasetės, kompaktiniai diskai, reklaminiai krepšiai arba maišeliai, nešiojama reklama, vėliavos, kortos, degtukų dėtutės, dalijamos dovanėlės, sąvartėlės, emblemos ir lipdukai (B. Čereška, 2004, p.170).

2. tyrimo metodologija ir organizavimas

Siekiant išsiaiškinti Kauno miesto kelionių organizatorių naudojamas reklamos priemones ir įvertinti esamą situaciją buvo atlikta anketinė apklausa. Šių anketų duomenimis siekiama išanalizuoti kokiomis reklamos priemonėmis naudojasi kelionių organizatoriai ir kurios iš šių priemonių, jų nuomone, veiksmingiausios.

Atliktas tyrimas yra kokybinio pobūdtio, nes tyrimo metu buvo renkama informacija apie motyvus, potiūrius, nuomones.

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad kokybinis tyrimas yra grindtiamas filosofiniu “interpretatyviniu” potiūriu, nusakančiu, kaip socialinis pasaulis interpretuojamas, suprantamas, patiriamas ir perteikiamas (V. Pranulis, 1999, p.164).

Tyrimas atliktas remiantis pirmine informacija. Informacijos šaltinis yra 2006 m. pavasarį atlikta Kauno miesto kelionių organizatorių anketinė apklausa.

Informacijos rinkimui, reikalingos tyrimo tikslų ir utdavinių pasiekimui, buvo pasirinktas rašytinės apklausos metodas, iš anksto paruošiant klausimyną – anketą. Buvo paruošta vieno tipo anketa (tr. 1 priedą). Anketų duomenų apdorojimui buvo naudojamas sisteminimo metodas, t.y. atsakymų grupavimas, grafinis duomenų vaizdavimas, gautų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas (K. Kardelis, 2003, p.143).

Anketų turinį sudarė klausimai, kurie atskleidtia respondentų vertinimus ir nuomones. Jie buvo formuluojami atsitvelgiant į utsibrėttą tyrimo tikslą bei iškeltus utdavinius. Tokių klausimų buvo pateikta 18, iš jų: 3 atvirojo, ir 15 utdarojo tipo klausimai.

Anketos buvo sudaromos, laikantis tokių reikalavimų:

• motyvuotai, logiškai paaiškinti dėl ko atliekamas tyrimas, pateikti trumpos anketos utpildymo instrukciją;
• suformuluoti konkrečius suprantamus klausimus;
• vengti erzinančių bei sudėtingų klausimų, kurie respondentą stumia į vieną atsakymą.

Sudarant anketas buvo kreipiamas dėmesys į du pagrindinius kriterijus: klausimų aiškumą, nedviprasmiškumą. Taip pat buvo siekiama, kad anketos skatintų respondentą išsakyti savo nuomonę, kuo teisingiau pateikti atsakymus į pateiktus klausymus. Siekiant gauti kuo objektyvesnius atsakymus, anketos buvo anoniminės.

Kelionių organizatorių skaičius Kauno mieste, internetinės svetainės https://www.turizmas.lt/index.php (2006) duomenimis yra 49 įmonės. Iš jų buvo pasirinkta ir apklausta aštuonios. Anketos buvo pateiktos darbo vietose, respondentams nurodant tyrimo tikslą. Apklausti kelionių organizatorių direktoriai, vadybininkai, marketingo (reklamos) specialistai.

Tyrimas atliktas 2006 m. pavasarį, jo trukmė viena savaitė (2006 03 27 - 2006 04 01).

Tam, kad būtų atliktas sėkmingas bet kokios srities tyrimas, reikia tinkamai suplanuoti ir suorganizuoti tyrimo procesą. Šiame darbe tyrimas atliekamas kiekybinio tyrimo metodo pagalba. Yra išskiriami trys kiekybinių tyrimų metodai: stebėjimas, eksperimentas ir apklausa. Tyrimo pabaigoje rezultatai interpretuojami ir analizuojami. Patymėtina, jog kiekybinis tyrimas pasitymi aukštu tyrimų procedūros standartizacijos laipsniu, o tai uttikrina duomenų tiesioginį statistinį palyginamumą (Dikčius, 2005, p. 234).

Marketingo teoretikų teigimu, nusprendus atlikti tyrimą, visų pirma reikia suformuluoti problemą. Taigi, pagrindinė šiame baigiamajame darbe atliekamo tyrimo problema: turizmo informacijos sistemos trūkumai Kauno regione.

Tyrimo projektavimas Atliekant kiekybinį tyrimą, naudojamas apklausos metodas. Tyrimo metu naudojama anketa (tr.1 priedą), kuri buvo sudaryta remiantis teorinėje dalyje pateiktomis teorinėmis nuostatomis. Anketoje daugiausiai buvo naudojami utdaro tipo klausimai, respondentui paliekant galimybę pateikti savo komentarus. Utdaro tipo klausimai suteikia galimybę vienodai interpretuoti visų respondentų atsakymus, kurių pagrindu galima atlikti palyginamąją analizę.

Anketa – klausimų, kuriuos apjungia tyrėjo siekimas ištirti kokį nors socialinį reiškinį ar procesą, visuma. Mano atveju, anketos klausimai turi būti susiję su turizmo parodomis bei mugėmis.

Apklausa – konkrečios informacijos rinkimas iš specialiai pasirinktų respondentų Apklausa padeda išsiaiškinti respondentų norus, poreikius ir potiūrius tam tikrais tyrėjus dominančiais klausimais. Yra aprašomi penkis pagrindiniai apklausos būdai: asmeninis interviu, apklausa telefonu, paštu, faksu bei internetu. Apklausa populiari dėl kelių prietasčių:

šis tyrimo būdas leidtia gilintis ir neretai surasti atsakymą į prietastinio ryšio klausimą “kodėl”. Apklausos tyrimas neretai geriau ut kitus tyrimų būdus leidtia surinkti informaciją ir jos pagalba surasti atsakymą į klausimą , kodėl tmonės vienaip ar kitaip vertina vieną ar kitą aspektą, priima vienokius ar kitokius sprendimus. Šiuo atveju svarbiausia utduotis sutinoti ar išsiaiškinti prietastis, sąlygojančias pirkėjų sprendimus ir veiksmus.

apklausos tyrimas leidtia gauti informaciją ir padeda atsakyti į klausimą “kaip”.Tai jau ne prietastinio ryšio, bet faktų rinkimo ir konstatavimo klausimas.

poreikis atsakyti į klausimą “kas”. Tai faktų rinkimo ir ateities numatymo klausimas.

Apklausos yra bene pats seniausias tmonijos istorijoje informacijos rinkimo metodas. Gyventojų surašymai, iš kurių ir kilo apklausos, buvo atliekami dar Egipto laikais. Šiuo metu apklausos yra bene pats populiariausias duomenų rinkimo metodas. Jo esmė yra paprasta: specialiai atrinktai tmonių grupei pateikiamas formalizuotas klausimynas, atsakymai, kurie po to yra analizuojami ir apibendrinami. Yra keletas apklausos atlikimo tipų: anketavimas, apklausa paštu, apklausa telefonu ir interviu.

Atviri ir utdari klausimai

Atviri klausimai neturi galimų atsakymų variantų tokiu atveju apklausoje dalyvaujančiam yra suteikiama visiška laisvė. Tačiau jie datniausiai tinka tada, kai norima ištvalgyti problemą arba kai toks klausimas duodamas pirmą kartą ir nėra aiškūs galimi jo atsakymo variantai. Jie kartais tinka interviu pradtioje, norint suaktyvinti respondentus.

Utdari klausimai susideda iš dviejų skirtingų komponentų: a) paskatinančios dalies (sudominantys klausimai) ir b) atsakymų dalies (galimi atsakymų variantai).

Respondentas – tai bet koks asmuo ar organizacija, iš kurio tyrėjas siekia gauti bet kokią informaciją tyrimui. Mano atveju tai yra viešbučio administracijos darbuotojas, kuris sutiktų atsakyti į anketoje pateiktus klausimus.

Baigiamajame darbe tyrimui atlikti yra pasirinkta- anketinė apklausa, kadangi tai vienas iš patikimiausių apklausos būdas.

Tinkama anketa turi būti aiški, nedviprasmiška, patikima. Kartu ji turi skatinti respondento norą bendradarbiauti, kuo teisingiau atsakinėti.

Į apklausą galima tiūrėti kaip į komunikacijos procesą, kuris nustato šiuos pagrindinius kintamuosius:

a)      asmuo, atliekantis apklausą, vadinamas interviu gavėjas arba apklausėjas;

b)      tmogus arba grupė, kuriuos apklausia, vadinami respondentais, per apklausą jie ribojami tam tikromis taisyklėmis;

c)      apklausos datniausiai atliekamos standartizuotomis metodikomis;

d)      apklausa atliekama įvairiomis sąlygomis, galinčiomis turėti įtakos, jos eigai bei rezultatams;

apklausa - vienpusė komunikacija, kurią valdo interviu gavėjas (Grecevičius ir kt.

3. Turizmo informacijos sklaidos tyrimas

3.1. Informacijos pateikimo kokybinė analizė

3.2. Informacijos pateikimo kiekybinė analizė

3.3. Informacijos grįttamojo ryšio analizė

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

SUMMARY

LITERATŪRA

Alborovienė, B. (2002). Marketingas: mokomoji knyga. Vilnius: V. Kempino įm. Valgra”. ISBN 9955-493-04-6.

Apie rinkodaros subtilybes Lietuvoje, 2006

Berger, A. A. (2003). Kelionių reklama: vaizdai ir kalba. Respectus Philologicus, 3 (8), p. 145-153. [tiūrėta 2007-04-16].

Bugenytė, J. (2004). Turizmo rinkodaros subtilybės. Reklamos ir marketingo idėjos, 9, p. 72-75.

Čeikauskienė, M. (1997). Reklama ir firmos įvaizdis. Vilnius: Lietuvos informacijos instituto leidykla.

Čereška, B. (2004). Reklama: teorija ir praktika. Vilnius: Homo liber. ISBN

Damulienė, A. (1997). Paslaugų marketingas. Turizmas. Vilnius: leidykla?.

Dikčius, V. (2005). Marketingo tyrimai: teorija ir praktika: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus vadybos akademija. ISBN 9955-528-04-4.

Gatautis, R., Milašius, L., Svitojus, J. (2003). Internetinė reklama: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. ISBN 9955-09-368-4.

Grecevičius, P., Armaitienė, A., Junevičienė, O., Labanauskaitė, D., Lukšaitienė, A., Slušnys, E., Vaidelys, A. (2002). Kauno Kolegija, Klaipėdos Universitetas. Turizmo vadovėlis. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras. ISBN

https://www.power-kiosk.com

Internetinė komunikacija: reklamos internete teorija (2006). [tiūrėta 2007-04-14].

Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, R. (2005). Kelionių sudarymas. Vilnius: leidykla „Agora“. ISBN

Jokubauskas D. Reklama televizijoje: pranašumai ir trūkumai//Marketingas, 2005, Nr. 12, p. 9- 11.

Jokubauskas, D. (2003). Reklama ir jos poveikis vartotojui: mokomoji knyga. Vilnius, InSpe leidykla. ISBN

Jokubauskas, D. (2005). Reklama spaudoje: pranašumai ir trūkumai. Marketingas, 11, p. 3-7.

Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. - Kaunas, 2003. - 207 p.

Kauno miesto kelionių organizatorių sąrašas, 2006

Keršienė, V. (2005). Reklama internete: reklamos rengimas ir projektavimas kompiuterinėmis technologijomis. [tiūrėta 2007-04-18].

Kotler, P. (2003). Rinkodaros principai. Kaunas: Polografija ir informatika.

Krinickis, V. (2003). Efektyvi reklama internete. Vadovo pasaulis, 11, p. 31-34.

Lietuvos respublikos seimo teisinių aktų duomenų bazė [Internete]. Lietuvos respublikos turizmo įstatymas, nauja įstatymo redakcija nuo 2006 m. sausio 1 d. [tiūrėta 2007-02-12].

Lietuvos turizmo įmonių katalogas [Internete]. [tiūrėta 2007-04-20].

Marcinkevičiūtė, P. (2005). Internetinis marketingas. Verslo banga. [tiūrėta 2007-04-16].

Nacionalinė turizmo informacijos sistema [Internete]. [tiūrėta 2007-04-19].

Pasaulinės turizmo organizacijos svetainė. [tiūrėta 2007-04-12].

Pranulis V. ir kt. Marketingas. 7,19 p.

Pranulis, V., Pajuodis, A., Virvilaitė, R., Urbonavičius, S. (1999). Marketingas. Vilnius: Eugrimas. ISBN

Reklama internete (2006). [tiūrėta 2007-03-29].

Reklama ir marketingas, 2006 // https://www.reco.lt/history/reklama.php , 2006-03-17.

Reklama ir marketingas, 2006 // https://www.reco.lt/history/reklama.php, 2006-03-14.

Reklamos įstatymas. Lietuvos respublikos seimas. 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1871

Reklamos rinka pernai augo 8.6 procento, 2006m

Statistikos departamento prie Lietuvos respublikos vyriausybės duomenų bazė [Internete]. Turizmo pagrindiniai rodikliai (atnaujinta 2006-04-14). [tiūrėta 2007-03-12].

Stragienė, R. (2004). Skirtingi tiniaskaidos kanalai: ką pasirinkti? Reklamos ir marketingo idėjos, 5, p. 67-69.

Svetikienė, I. (2002). Turizmo marketingas: mokomoji knyga. Vilnius: leidykla?. ISBN 9955-519-02-9.

Talijūnas, D. (2004). Reklama internete: formos ir jų naudojimas; tendencijos. Reklamos ir marketingo idėjos, 1, p. 30-33.

Turizmo įstatymas leidtia utsieniečiams tyčiotis iš Lietuvos. (2003). Vakarų ekspresas. [tiūrėta 2007-04-20].

Turizmo paslaugų registro duomenų bazė [Internete]. [tiūrėta 2007-04-19].

Turizmo poveikis gamtai: geras verslas – ekologiškai švarus verslas. (2005). [tiūrėta 2007-04-20].

Urbanskienė, R., Obelenytė, O. (1995). Reklama ir rėmimas: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.

Urbanskienė, R., Virtintas, R. (1997). Demonstracinė reklama: mugių ir parodų organizavimas. Vilnius: Lietuvos informacijos instituto leidykla.

Venckus A. Prekybos reklamos teoriniai pagrindai. - Vilnius, 1993. - 84 p.

Virvilaitė R. Marketingas: mokomoji knyga. - Kaunas, 1997. - 145 p.

PRIEDAI

1 Priedas. Anketa

2 Priedas

Kad įsitikintumėme, jog reklama Internete iš tiesų skiriasi nuo reklamos tradicinėje aplinkoje, lentelėje pateikiami pagrindinių informacijos priemonių, naudojamų reklamai, privalumai ir trūkumai. Ši lentelė sudaryta remiantis R.Gataučio, V.Keršienės bei Hairong Li, John D.Leckenby nuomonėmis.

Internetinė komunikacija: reklamos internete teorija (https://www.kriause.com/?id=

TIC  https://www.vilnius-tourism.lt/index.php/lt/38171/

TIC Lietuvoje

TIC utsienyje

TIC nacionaliniuose parkuose

Įstatymas skelbtas: Tin., 1998, Nr. 32-852

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TURIZMO

ĮSTATYMAS

m. kovo d. Nr. VIII-667
Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. balandtio 1 d.:

Nr. IX-1211, 2002-12-03, Tin., 2002, Nr. 123-5507 (2002-12-24)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų (vartotojų) teisių apsaugai bei valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo reguliavimo, planavimo ir turizmo išteklių naudojimo srityje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Apgyvendinimo paslauga – būtinos apgyvendinimui sąlygos ir veiklos, kuria tenkinami turisto nakvynės ir higienos poreikiai, rezultatas.

2. Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis objektų ar vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą, kai dalyvauja gidas.

3. Gidas – teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves.

4. Kambarys (numeris) – apgyvendinimui skirtame pastate specialiai įrengta patalpa ar jų grupė ir apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma asmenims nuomotis kaip nedaloma visuma.

5. Kelionės organizatorius – juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis reguliariai verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelionių pardavimo agentus) savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenų grupei.

Kelionės organizavimo paslauga – veiklos, susijusios su organizuotų turistinių kelionių rengimu ir (ar) jų pardavimu, rezultatas.

Kelionių agentūra – juridinis asmuo, tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas.

8. Kelionių vadovas – teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris suteikia kelionės informaciją ir lydi turistus kelionėse šalies viduje arba utsienyje.

9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 dalių redakcija iki 2006 m. sausio 1 d.:

9. Kurortas – įstatymo suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacinių teldinių, vandens telkinių) bei speciali infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymui, profilaktikai ir poilsiui bei turizmui.

10. Organizuota turistinė kelionė – iš anksto ut bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne matiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vetimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vetimu ar apgyvendinimu), ir jeigu ši turistinė kelionė tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba į ją yra įtraukta nakvynė.

Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas tmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.

Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos tmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.

13. Turistas – fizinis asmuo, kuris patintiniais, profesiniais-dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus ut savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje.

14. Turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės.

15. Turizmo paslauga – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vetimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai.

16. Turizmo paslaugų teikimo sutartis – raštu sudarytas susitarimas, kuriuo viena šalis – turistinės kelionės organizatorius – įsipareigoja ut atlyginimą kitai šaliai – turistui – uttikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja sumokėti ut suteiktas paslaugas.

2 straipsnis papildomas nauja 10 dalimi, 9 dalis pakeičiama, buvusios 2 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalys laikomoas atitinkamai 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 dalimis nuo 2006 m. sausio 1 d.:

9. Kurortas – įstatymo suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripatintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių teldinių, vandens telkinių) bei išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.

10. Kurortinė teritorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas statusas gyvenamajai vietovei arba jos daliai (gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims), kurioje yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.

11. Organizuota turistinė kelionė – iš anksto ut bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne matiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vetimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vetimu ar apgyvendinimu), ir jeigu ši turistinė kelionė tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba į ją yra įtraukta nakvynė.

Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas tmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.

Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos tmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.

14. Turistas – fizinis asmuo, kuris patintiniais, profesiniais-dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus ut savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje.

15. Turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės.

16. Turizmo paslauga – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vetimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai.

17. Turizmo paslaugų teikimo sutartis – raštu sudarytas susitarimas, kuriuo viena šalis – turistinės kelionės organizatorius – įsipareigoja ut atlyginimą kitai šaliai – turistui – uttikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja sumokėti ut suteiktas paslaugas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2476, 2004-10-12, Tin., 2004, Nr. 156-5689 (2004-10-26)

Nr. X-308, 2005-07-05, Tin., 2005, Nr. 88-3285 (2005-07-21)

ANTRASIS SKIRSNIS

TURIZMO PASLAUGOS

3 straipsnis. Turizmo paslaugų rūšys

Turizmo paslaugų rūšys:

1) kelionės organizavimo paslaugos;

2) turizmo informacijos paslaugos;

3) apgyvendinimo paslaugos;

4) vetimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos.

TREČIASIS SKIRSNIS

KELIONĖS ORGANIZAVIMO PASLAUGOS

4 straipsnis. Kelionės organizavimo paslaugų teikėjai

1. Kelionės organizavimo paslaugas teikia kelionės organizatoriai ir kelionių agentūros.

2. Kelionės organizatoriaus veiklą sudaro:

1) organizuotų turistinių kelionių rengimas, jų reklama ir (ar) pardavimas;

2) sutarčių sudarymas su turizmo paslaugų teikėjais dėl jų paslaugų turistams teikimo kelionės organizatoriaus organizuojamų turistinių kelionių metu;

3) atskirų turizmo paslaugų utsakymas (vietų rezervavimas) ir (ar) pardavimas;

4) kongresų, konferencijų ir kitų panašių renginių organizavimas, kai tai susiję su turizmo paslaugų teikimu;

5) kitų turizmo paslaugų teikimas.

3. Kelionių agentūros veiklą sudaro:

1) organizuotų turistinių kelionių pardavimas kelionės organizatoriaus vardu;

2) atskirų turizmo paslaugų utsakymas (vietų rezervavimas) ir (ar) pardavimas;

3) kitų turizmo paslaugų teikimas.

4. Organizuotos turistinės kelionės pardavimas atskiromis paslaugomis, išrašant sąskaitą ut kiekvieną atskirą paslaugą, neatleidtia kelionių organizatoriaus nuo pareigos sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartį.

5. Kelionės organizatorius gali teikti kelionės organizavimo paslaugas ir savo pavadinime, reklamoje ar kitais atvejais vartoti todtius „kelionės organizatorius“ tik kai:

1) turi šio įstatymo nustatyta tvarka įgytą prievolių įvykdymo uttikrinimą;

2) yra įvykdęs 7 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

6. Kelionių agentūra gali tarpininkauti parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas ir savo pavadinime, reklamoje ar kitais atvejais vartoti todtius „kelionių agentūra“ tik kai:

1) turi sudarytą rašytinį susitarimą su kelionės organizatoriumi arba keleivių vetimo įmone;

2) Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotai institucijai yra pateikę informaciją apie šio straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų įvykdymą bei turi galiojantį kelionės agentūros patymėjimą.

7. Patymėjimo, patvirtinančio, kad kelionės organizatorius ar turizmo agentūra atitinka nustatytus reikalavimus, bei suteikiančio teisę teikti atitinkamas turizmo paslaugas, išdavimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

8. Asmuo, kuris veikia kaip kelionės organizatoriaus, neturinčio verslo vietos Lietuvos Respublikoje, tarpininkas, turisto attvilgiu taip pat laikomas kelionės organizatoriumi.

5 straipsnis. Turizmo paslaugų teikimo sutartis

1. Turizmo paslaugų teikimo sutartis sudaroma Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2. Standartines turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygas tvirtina Valstybinis turizmo departamentas.

6 straipsnis. Kelionės organizatoriaus ir kelionių agentūros teisės ir pareigos

1. Kelionės organizatoriaus ir kelionių agentūros teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, Vartotojų teisių gynimo įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, turizmo paslaugų teikimo sutartis.

2. Kelionės organizatorius, viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas kelionių prospektuose, kataloguose ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medtiagoje, turi teikti neklaidinančią informaciją apie:

1) transporto priemonę, kuria vykstama, jos charakteristiką ir kategoriją;

2) apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles);

3) maitinimą;

4) maršrutą;

5) valiutų keitimo sąlygas ir tvarką;

6) valstybių, į kurias vykstama, pasienio formalumus ir vizų gavimo tvarką bei laiką, per kurį turi jas gauti;

7) valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, kuriuos reikia atlikti prieš vykstant į kelionę, taip pat sveikatos draudimo įforminimo tvarką;

8) turizmo paslaugų teikimo sutarties įforminimo tvarką bei sąlygas;

9) visą kelionės kainą, kainos dalį, kuri turi būti sumokėta iš anksto, bei likusios sumos sumokėjimo grafiką;

10) kelionei organizuoti reikalingą matiausią asmenų skaičių ir galutinį terminą informuoti turistą apie kelionės atšaukimą, nesurinkus nustatyto matiausio asmenų skaičiaus.

3. Kelionės organizatorius atsako ut kelionių prospektuose, kataloguose ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medtiagoje pateiktą informaciją, išskyrus tuos atvejus, kai:

1) turistui iki sutarties sudarymo buvo pranešta apie tokios informacijos pasikeitimus, o kelionių prospekte, kataloge ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medtiagoje buvo aiškiai numatyta pakeitimų galimybė;

2) pakeitimai daromi po sutarties sudarymo abiejų sutarties šalių rašytiniu susitarimu.

4. Prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame būtų išsami informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

5. Prieš išvykstant į kelionę, kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra privalo rašytine forma turistui laiku pateikti:

1) informaciją apie tarpines stotis ir sustojimo laiką, buvimo vietą bei informaciją apie keleivio vietą transporto priemonėje;

2) kelionės organizatoriaus ir (ar) kelionių agentūros atstovo pavardę, adresą ir telefono numerį ar vietinių agentūrų, į kurias turistas galėtų kreiptis pagalbos, adresus ir telefono numerius. Jei tokių atstovų ar agentūrų nėra, turistui privaloma nurodyti telefono numerį, kuriuo jis galėtų skambinti nenumatytu atveju, ar informaciją, kuri jam padėtų susisiekti su kelionės organizatoriumi ir (ar) kelionių agentūra;

3) informaciją apie galimybę sudaryti draudimo sutartis, kad būtų padengtos turisto patirtos išlaidos dėl galimo kelionės atšaukimo, dėl aplinkybių, ut kurias turistas atsako, arba dėl suteiktos pagalbos, įskaitant repatriaciją, nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju.

6. Jei į turistinę kelionę vyksta nepilnamečiai, kelionės organizatorius turi pateikti jų tėvams ar globėjams informaciją, leisiančią tiesiogiai susisiekti su vaiku ar atsakingu asmeniu vaiko buvimo vietoje.

7. Jei turistų grupę sudaro daugiau kaip 15 vaikų iki 16 metų arba daugiau kaip 7 neįgalūs vaikai, tai kelionės organizatorius turi garantuoti, kad, be kelionės vadovo, šią turistų grupę lydėtų pilnametis asmuo.

8. Kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, kuri yra sutarties šalis, yra atsakingi turistui ut sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, nepaisant to, ar tuos įsipareigojimus turi įvykdyti kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, ar kiti paslaugų teikėjai, kurių pagalba kelionės organizatorius arba kelionių agentūra naudojosi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2476, 2004-10-12, Tin., 2004, Nr. 156-5689 (2004-10-26)

7 straipsnis. Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo uttikrinimas

1. Kelionės organizatorius, siūlantis parduoti organizuotą turistinę kelionę, turi uttikrinti:

1) turisto grątinimą į pradinę turisto išvykimo vietą ir pinigų, turisto sumokėtų ut organizuotą turistinę kelionę, grątinimą turistui proporcingai nesuteiktų paslaugų vertei, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;

2) pinigų, turisto sumokėtų ut organizuotą turistinę kelionę, grątinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

2. Tokios kelionės organizatoriaus prievolės turi būti uttikrintos laidavimo draudimu, kai kiekvienas kelionių organizatorius individualiai pasirašo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone (draudiku), pagal kurią draudikas įsipareigoja laidavimo draudimo sutartyje nustatyta suma kompensuoti trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl draudėjo prievolių neįvykdymo.

3. Kelionės organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo uttikrinimo draudimo suma yra:

1) nuo 100 tūkst. litų iki 200 tūkst. litų, jei kelionės organizatoriaus metinių įplaukų dydis (skaičiuojant pagal praėjusius metus) ut suteiktas turizmo paslaugas pagal visas turizmo paslaugų teikimo sutartis, sudarytas kelionėms į utsienį, neviršija 4 mln. litų;

2) arba 5 procentai nuo kelionės organizatoriaus metinių įplaukų dydtio (skaičiuojant pagal praėjusius metus) ut suteiktas turizmo paslaugas pagal visas turizmo paslaugų teikimo sutartis, sudarytas kelionėms į utsienį, kai metinių įplaukų dydis ut šias sutartis viršija 4 mln. litų.

4. Juridinio asmens, kuris pirmą kartą arba po vienerių metų ar ilgesnio laikotarpio vėl pradeda teikti kelionės organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo uttikrinimo draudimo suma apskaičiuojama pagal planuojamas kelionės organizatoriaus metines įplaukas (verslo planą).

5. Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo uttikrinimo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

6. Kelionės organizatorius Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių uttikrinimą ir turėti galiojantį kelionės organizatoriaus patymėjimą.

7. Juridinio asmens prievolės, atsirandančios šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, papildomai gali būti uttikrintos Kelionių garantijų fondo suteikiama garantija.

8. Kelionių garantijų fondą savo kasmetiniais įnašais kaupia kelionių organizatoriai savanoriškumo pagrindu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TURIZMO INFORMACIJOS PASLAUGOS

8 straipsnis. Gido ir kelionių vadovo paslaugos

1. Ekskursijos metu informacijos paslaugas teikia gidas.

2. Kelionės metu kelionės organizatoriui atstovauja kelionių vadovas.

3. Gidas ir kelionių vadovas paslaugas teikia tik turėdami jų kvalifikaciją patvirtinantį patymėjimą. Gidų kvalifikacija vertinama suteikiant antrą, pirmą ar aukščiausią kategoriją. Kvalifikacinius reikalavimus gido ir kelionių vadovo patymėjimui gauti, taip pat patymėjimo išdavimo tvarką nustato Valstybinis turizmo departamentas.

4. Kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi utsienio valstybių kelionių vadovams, lydintiems turistus iš kitų šalių. Kvalifikaciniai reikalavimai taip pat netaikomi utsienio valstybių gidams, lydintiems ir vedantiems ekskursijas kitų šalių turistams, išskyrus atvejus, kai tai susiję su atskirų muziejų ir kultūros paveldo objektų lankymu. Muziejų ir kultūros paveldo objektų, kuriuose galimos ekskursijos tik su gidu, turinčiu kvalifikaciją patvirtinantį patymėjimą, sąrašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

9 straipsnis. Turizmo informacijos centro veikla

1. Turizmo informacijos centrai gali būti steigiami ir veikti kaip įmonės, biudtetinės ar viešosios įstaigos.

2. Turizmo informacijos centras, naudojantis turizmo informacijos centro tenklo („i“ raidė talios spalvos stačiakampyje ir utrašas „Turizmo informacija“, o utsienio valstybėse – „Lietuvos turizmo informacija“), privalo:

1) rinkti, kaupti ir nemokamai teikti informaciją apie turizmo paslaugas, lankomus objektus ir vietoves;

2) rengti, leisti ir platinti informacinius bei kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves.

3. Turizmo informacijos centrai, kurių steigėjai yra savivaldybių ar valstybės institucijos, tvarko ir teikia turizmo paslaugų ir išteklių duomenis Nacionalinei turizmo informacijos sistemai.

4. Turizmo informacijos centras gali utsakyti (rezervuoti) apgyvendinimo paslaugas, transporto bilietus, bilietus į teatrus, koncertus, sporto ir kitus renginius bei prekiauti suvenyrais.

5. Turizmo informacijos centro tenklo naudojimo tvarką nustato Valstybinis turizmo departamentas.

6. Apskričių ir (ar) savivaldybių institucijų įsteigtų Turizmo informacijos centrų duomenų teikimo Nacionalinei turizmo informacijos sistemai paslaugos yra finansuojamos iš šių institucijų biudtetų.

PENKTASIS SKIRSNIS

TURISTŲ APGYVENDINIMO PASLAUGOS

10 straipsnis. Turistų apgyvendinimo paslaugų teikėjai

1. Turistų apgyvendinimo paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti:

1) juridiniai asmenys, teikiantys viešbučio tipo ar specialaus apgyvendinimo paslaugas;

2) fiziniai asmenys, teikiantys nakvynės ir pusryčių ar kaimo turizmo paslaugas;

3) fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys turistinės stovyklos paslaugas;

4) fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys apgyvendinimo paslaugas laivuose ir keltuose (toliau – laivuose).

2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai informuodami turistus privalo pateikti tikslią bei teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, klasę, teikiamas paslaugas bei apgyvendinimo paslaugų kainą.

3. Apgyvendinimo paslaugų paros kaina, nurodyta utsakymo priėmimo metu, negali būti didinama turisto atsiskaitymo ut apgyvendinimo paslaugas metu.

4. Išankstinį apgyvendinimo paslaugų utsakymą (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjas turi registruoti. Turisto pageidavimu utsakymas turi būti patvirtintas raštu.

11 straipsnis. Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugos

1. Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugos yra būtinų apgyvendinimo poreikių tenkinimas ir atitinkamų sąlygų sudarymas tam tikslui skirtame (pritaikytame) pastate, kuriame yra:

1) kambarių (numerių), bendro naudojimo patalpų ir veiklai organizuoti skirtų patalpų;

2) ne matiau ut nustatytą matiausią skaičių specialiai įrengtų kambarių (numerių);

3) teikiamos atitinkamos paslaugos, iš jų turistų utsakymų priėmimas ir aptarnavimas kambariuose (numeriuose), apgyvendinti kambariai kasdien tvarkomi ir valomi;

4) atliekamas bendras kambarių (numerių) komercinis valdymas.

2. Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugas teikia viešbučiai, moteliai, svečių namai:

1) viešbutis turi turėti ne matiau kaip 10 vienviečių ir (ar) dviviečių kambarių (numerių) su įranga nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiams tenkinti. Viešbučiai privalo būti klasifikuoti ir turėti klasifikavimo patymėjimą;

2) motelis turi turėti ne matiau kaip 5 kambarius (numerius) su įranga nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiams tenkinti. Motelyje turi būti sudarytos sąlygos transporto priemonėms saugoti ir teikiamos transporto priemonių prietiūros paslaugos. Moteliai privalo būti klasifikuoti ir turėti klasifikavimo patymėjimą;

3) svečių namai turi turėti ne matiau kaip 5 kambarius (numerius) su įranga nakvynės ir higienos poreikiams tenkinti. Maitinimo ir poilsio paslaugos gali būti teikiamos specialiai įrengtose bendro naudojimo patalpose. Svečių namai privalo būti klasifikuoti ir turėti klasifikavimo patymėjimą.

3. Viešbutis, motelis, svečių namai gali teikti viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugas ir savo pavadinime, reklamoje ar kitais atvejais vartoti todtius „viešbutis“, „motelis“, „svečių namai“ tik kai jie atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir turi galiojančius dokumentus, patvirtinančius, kad teikiamos atitinkamos paslaugos atitinka visuomenės sveikatos prietiūros teisės aktų reikalavimus.

4. Jei viešbutyje, motelyje, svečių namuose pusryčiai yra neteikiami ar pusryčių kaina neįskaičiuojama į apgyvendinimo paslaugos kainą, apie tai turistas turi būti informuojamas utsakymo priėmimo metu. Turisto pageidavimu pusryčių kaina gali būti nurodoma atskirai.

12 straipsnis. Specialaus apgyvendinimo paslaugos

1. Specialaus apgyvendinimo paslaugos yra būtinų apgyvendinimo poreikių tenkinimas ir atitinkamų sąlygų sudarymas tam tikslui skirtame (pritaikytame) pastate, jų grupėje ar apgyvendinimui įrengtoje teritorijoje, kuriuose:

1) patalpos ir teritorija suplanuotos taip, kad būtų galima teikti apgyvendinimo paslaugas;

2) yra aikštelių apgyvendinti turistus palapinėse ar mobiliuose nameliuose arba yra apgyvendinimui skirtų stacionarių namelių ar apgyvendinimui įrengtų kambarių;

3) bendras komercinis apgyvendinimo vienetų (aikštelių, namelių, patalpų ar kambarių) valdymas;

4) yra bendro naudojimo patalpų poilsio ar specialioms paslaugoms teikti;

5) yra įranga maitinimo ir higienos poreikiams tenkinti.

2. Specialaus apgyvendinimo paslaugas teikia kurortų sanatorijos, kurortų reabilitacijos centrai, kempingai, turizmo centrai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai bei kiti specialaus apgyvendinimo paslaugų teikėjai:

1) kurortų sanatorija – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtas (pritaikytas) pastatas ar jų grupė, kuriame taip pat teikiamos gydymo, antirecidyvinės, sveikatą grątinančios, reabilitacinės, fizinės kultūros, dietinio maitinimo ir kitos paslaugos, tam tikslui naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius. Kurortų sanatorija privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją teikti medicinines reabilitacijos paslaugas;

2) kurortų reabilitacijos centras – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtas (pritaikytas) pastatas ar jų grupė, kur teikiamos sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo ir kitos reabilitacijos paslaugos, tam tikslui naudojant rekreacinius išteklius;

3) kempingas – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirta, suplanuota aikštelėmis ir įrengta teritorija, kurioje turistai apgyvendinami palapinėse, mobiliuose ar stacionariuose nameliuose, ir yra sudarytos sąlygos transporto priemonėms statyti. Kempingai privalo būti klasifikuoti ir turėti klasifikavimo patymėjimą;

4) turizmo centras – apgyvendinimui bei poilsiui pritaikyti (skirti) statiniai, kuriuose turistai apgyvendinami atskiruose nameliuose ar kambariuose, o maitinimo, higienos ir kitos paslaugos teikiamos centralizuotai paslaugų komplekse. Turizmo centras turi turėti įrangą aktyviam poilsiui bei turistiniams tygiams organizuoti;

5) poilsio namai – pastatas ar pastatai, kuriuose kambariai (ar nameliai) yra pritaikyti apgyvendinimui ir poilsiui organizuoti šeimoms ar pavieniams asmenims. Poilsio namai privalo būti klasifikuoti ir turėti klasifikavimo patymėjimą;

6) jaunimo nakvynės namai – apgyvendinimui pritaikytos patalpos bei sudarytos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius. Jaunimo nakvynės namai gali būti steigiami ir veikti kaip įmonė ar viešoji įstaiga, organizuojanti keitimąsi jaunaisiais turistais ir propaguojanti krašto patinimą.

3. Sanatorija, reabilitacijos centras, kempingas, turizmo centras, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai gali teikti specialaus apgyvendinimo paslaugas ir savo pavadinime, reklamoje ar kitais atvejais vartoti todtius „sanatorija“, „reabilitacijos centras“, „kempingas“, „turizmo centras“, „poilsio namai“, „jaunimo nakvynės namai“ tik kai jie atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir turi galiojančius dokumentus, patvirtinančius, kad teikiamos atitinkamos paslaugos atitinka visuomenės sveikatos prietiūros teisės aktų reikalavimus.

4. Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų specialaus apgyvendinimo paslaugų, gali būti teikiamos specialaus apgyvendinimo paslaugos keleivių vetimui skirtuose arba plaukiojimui nenaudojamuose laivuose, konferencijų centruose, medtioklės nameliuose ir kitos specialaus apgyvendinimo paslaugos. Šių paslaugų teikimui yra taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant patalpų pritaikymą apgyvendinimo paslaugoms teikti, maitinimo bei higienos poreikiams tenkinti.

5. Apgyvendinimo paslaugos laivuose gali būti teikiamos, jeigu laivo išplanavimas ir turimos patalpos atitinka higienos reikalavimus ir laivai yra įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Minimalus kajučių skaičius nenustatomas.

13 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas

1. Siekiant informuoti turistus (paslaugų vartotojus) apie apgyvendinimo paslaugų kokybę bei sudaryti galimybę pasirinkti ir gauti pageidaujamo lygio paslaugas, apgyvendinimo paslaugas teikiantys viešbučiai, moteliai, svečių namai, kempingai ir poilsio namai yra klasifikuojami:

1) viešbučiai, moteliai – 5 tvaigtdučių klasifikavimo sistema, temiausiai klasei suteikiant vieną tvaigtdutę. Klasifikuojant turi būti įvertinama statinių architektūra, jų suplanavimas, kambarių (numerių) ir bendrųjų patalpų įrengimas bei įrangos kokybė, priėmimo sąlygos, teikiamų paslaugų pasirinkimas ir kokybė, darbuotojų profesinis pasirengimas, aptarnaujančių darbuotojų skaičiaus ir apgyvendinimo vietų skaičiaus santykis bei kiti kriterijai, patvirtinantys bendrą teikiamų apgyvendinimo paslaugų kokybę;

2) svečių namai – 4 tvaigtdučių klasifikavimo sistema, temiausiai klasei suteikiant vieną tvaigtdutę. Klasifikuojant turi būti įvertinamas patalpų suplanavimas, kambarių (numerių) ir bendrųjų patalpų įrengimas bei įrangos kokybė, priėmimo sąlygos, teikiamų paslaugų pasirinkimas ir kokybė, darbuotojų profesinis pasirengimas bei kiti kriterijai, patvirtinantys bendrą teikiamų apgyvendinimo paslaugų kokybę;

3) kempingai – 4 tvaigtdučių klasifikavimo sistema, temiausiai klasei suteikiant vieną tvaigtdutę. Klasifikuojant turi būti įvertinamas kempingo teritorijos suplanavimas, apgyvendinimo sąlygos ir įrangos kokybė, priėmimo sąlygos, teikiamų paslaugų pasirinkimas ir kokybė bei kiti kriterijai, patvirtinantys bendrą teikiamų apgyvendinimo paslaugų kokybę;

4) poilsio namai – 4 tvaigtdučių klasifikavimo sistema, temiausiai klasei suteikiant vieną tvaigtdutę. Klasifikuojant turi būti įvertinamas patalpų suplanavimas, kambarių (numerių) ir bendrųjų patalpų įrengimas bei įrangos kokybė, priėmimo sąlygos, teikiamų paslaugų pasirinkimas ir kokybė bei kiti kriterijai, patvirtinantys bendrą teikiamų apgyvendinimo ir poilsio paslaugų kokybę.

2. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimus, kuriuose nustatomi teikiamų paslaugų ir įrangos vertinimo reikalavimai, klasės suteikimo, panaikinimo, kontrolės tvarka bei patymėjimo forma, tvirtina Valstybinis turizmo departamentas, įvertinęs šias paslaugas teikiančių, įmones vienijančių asociacijų rekomendacijas.

3. Viešbučius, motelius, svečių namus, kempingus ir poilsio namus klasifikuoja Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisija, kurią sudaro turizmo verslo asociacijų, Valstybinio turizmo departamento bei savivaldybių institucijų atstovai. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisijos nuostatus tvirtina ir šios komisijos prietiūrą vykdo Valstybinis turizmo departamentas.

4. Dokumentas, patvirtinantis viešbučio, motelio, svečių namų, kempingo, poilsio namų įvertinimą (suteiktų tvaigtdučių skaičių), privalo būti priėmimo patalpoje, turistams matomoje vietoje.

14 straipsnis. Kaimo turizmo paslauga

1. Kaimo turizmo paslauga – kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame pastate teikiama specialaus apgyvendinimo paslauga, kurios teikėjai privalo:

1) turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskirus pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20;

2) sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas.

2. Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą patymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti.

3. Kaimo turizmo paslaugų kūrimas ir plėtojimas gali būti remiamas specialiosioms ir kitoms programoms vykdyti skirtomis lėšomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, prioritetą teikiant kaimų architektūrinėms tradicijoms išlaikyti.

4. Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1854, 2003-11-25, Tin., 2003, Nr. 114-5119 (2003-12-05)

15 straipsnis. Nakvynės ir pusryčių paslauga

1. Nakvynės ir pusryčių paslauga – specialaus apgyvendinimo paslauga, įskaitant pusryčius, kurios teikėjai privalo:

1) turėti turistams apgyvendinti pritaikytas gyvenamąsias patalpas ar atskirus pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 10;

2) sudaryti nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas.

2. Fiziniai asmenys gali teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą patymėjimą, patvirtinantį, kad nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti.

3. Nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1854, 2003-11-25, Tin., 2003, Nr. 114-5119 (2003-12-05)

16 straipsnis. Turistinės stovyklos paslauga

1. Turistinės stovyklos paslauga – trumpalaikio poilsio organizavimas ir (ar) nakvynės suteikimas palapinėse ar apgyvendinimui skirtose patalpose rekreacinėse teritorijose, temės ūkio, miško ar kitos paskirties temėje įrengtoje stovyklavietėje. Stovyklavietėje privalo būti nustatytos vietos palapinėms statyti ir įranga maistui ruošti, higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.

2. Rekreacinėse teritorijose, nepaisant to, kokia pagrindinė tikslinė temės naudojimo paskirtis, gali būti įrengiamos stovyklavietės turistinės stovyklos paslaugoms teikti.

3. Fiziniai asmenys gali teikti turistinės stovyklos paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą patymėjimą, patvirtinantį, kad turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti.

4. Turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

17 straipsnis. Vandens turizmo paslauga

1. Vandens turizmo paslauga yra turistų vetimas laivais turistiniais maršrutais, turistų apgyvendinimas laivuose, maitinimo ir kitų paslaugų teikimas laivuose. Šios paslaugos teikėjas privalo:

1) turėti nuosavybės teise jam priklausantį arba išsinuomotą laivą, atitinkantį laivų, skirtų keleiviams vetti, reikalavimus;

2) laivus, naudojamus turistams vetti, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei turėti Susisiekimo ministerijos išduotą licenciją (leidimą), suteikiančią teisę verstis keleivių vetimu laivais Lietuvos Respublikoje ir tarptautiniais maršrutais;

3) uttikrinti, kad laivų, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos, išplanavimas ir turimos patalpos atitiktų higienos reikalavimus. Šie laivai gali būti klasifikuojami atsitvelgiant į apgyvendinimo paslaugų kokybę.

2. Turistinėse trasose įrengiamos prieplaukos arba keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo punktai, atitinkantys darbų saugos, sanitarijos, aplinkosaugos reikalavimus ir turintys infrastruktūrą, kuri uttikrintų minimalius turistų poreikius.

3. Vandens turizmo paslaugų teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TURIZMO VALDYMAS

18 straipsnis. Turizmo politikos formavimas ir turizmo valdymas

1. Turizmo plėtros politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus.

2. Turizmo valdymo funkcijas šalyje atlieka Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie įgaliotos ministerijos, apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) tvirtina Nacionalinę turizmo plėtros programą, nustatančią valstybės turizmo plėtros ir investicijų į turizmą prioritetus ir priemones;

2) tvirtina valstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos bei kurortų infrastruktūros projektus;

3) steigia Valstybinį turizmo departamentą prie įgaliotos ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) ir tvirtina šio departamento nuostatus.

4. Vyriausybės įgaliota ministerija:

1) vykdo strateginį šalies turizmo veiklos planavimą;

2) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos bei kurortų infrastruktūros projektų įgyvendinimo.

19 straipsnis. Valstybinis turizmo departamentas

Valstybinis turizmo departamentas:

1) dalyvauja vykdant strateginį šalies turizmo veiklos planavimą, rengia Nacionalinę turizmo plėtros programą;

2) rengia valstybinės reikšmės turizmo infrastruktūros plėtros projektus;

3) pagal savo kompetenciją derina įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

4, 5 ir 6 punktų redakcija iki 2006 m. sausio 1 d.:

4) pagal savo kompetenciją turizmo ir rekreacijos srityje derina teritorinių turizmo plėtros programų, kurortų plėtros programų, turizmo ir rekreacijos plėtros schemų bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektus;

5) atlieka turizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų tyrimus, rengia Lietuvos turizmo rinkodaros planus ir koordinuoja jų įgyvendinimą, rengia bei platina informaciją apie Lietuvą ir jos turizmo bei kurortų galimybes utsienio bei vidaus turizmo rinkose;

6) pagal savo kompetenciją koordinuoja valstybės turizmo politikos įgyvendinimą turizmo ir kurortų veiklos planavimo, turizmo išteklių naudojimo ir informacijos srityje bei įgyvendinant Nacionalinę turizmo plėtros programą;

4, 5 ir 6 punktų redakcija nuo 2006 m. sausio 1 d.:

4) pagal savo kompetenciją turizmo ir rekreacijos srityje derina teritorinių turizmo plėtros programų, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programų, turizmo ir rekreacijos plėtros schemų bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektus;

5) atlieka turizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų tyrimus, rengia Lietuvos turizmo rinkodaros planus ir koordinuoja jų įgyvendinimą, rengia bei platina informaciją apie Lietuvą ir jos turizmo bei kurortų ir kurortinių teritorijų galimybes utsienio bei vidaus turizmo rinkose;

6) pagal savo kompetenciją koordinuoja valstybės turizmo politikos įgyvendinimą turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų veiklos planavimo, turizmo išteklių naudojimo ir informacijos srityje bei įgyvendinant Nacionalinę turizmo plėtros programą;

7) rengia turizmo paslaugas reglamentuojančių teisės aktų projektus, tvirtina turizmo paslaugų teikimo taisykles ir reikalavimus, nustatyta tvarka kontroliuoja turizmo teisės aktų vykdymą;

8) tiria ir prognozuoja turizmo specialistų rengimo reikmes ir organizuoja specialistų kvalifikacijos kėlimą, vykdo turizmo specialistų kvalifikacijų pripatinimą;

9) steigia turizmo informacijos centrus (atstovybes) utsienyje;

10) steigia viešąsias įstaigas turizmo informacijos ir rinkodaros veiklai plėtoti;

11) steigia ir valdo Nacionalinę turizmo informacijos sistemą;

12) teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionės organizavimo paslaugų vartotojų interesams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-308, 2005-07-05, Tin., 2005, Nr. 88-3285 (2005-07-21)

20 straipsnis. Turizmo taryba

1. Turizmo plėtros klausimams nagrinėti ir pasiūlymams teikti valstybės institucijoms, įgyvendinančioms valstybės politiką turizmo srityje bei Nacionalinę turizmo plėtros programą, sudaroma nuolatinė Turizmo taryba iš valstybės institucijų, savivaldybių asociacijos bei savivaldybių atstovų ir turizmo verslo asociacijų ar organizacijų bei savaveiksmių turistinių organizacijų atstovų. Turizmo taryboje ne matiau kaip pusę narių sudaro turizmo verslo asociacijų ar organizacijų bei savaveiksmių turistinių organizacijų deleguoti atstovai.

2. Turizmo taryba sudaroma ir veiklą vykdo pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintus nuostatus.

3. Turizmo tarybos techninį aptarnavimą vykdo Valstybinis turizmo departamentas.

21 straipsnis. Apskrities viršininko kompetencija plėtojant turizmą

Apskrities viršininkas:

1) kartu su savivaldybėmis planuoja turizmo plėtrą apskrities teritorijoje ir pagal Nacionalinę turizmo plėtros programą rengia (koreguoja) ir tvirtina apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros projektus, planus, turizmo plėtros galimybių studijas;

2) planuoja bei organizuoja vaikų ir jaunimo stovyklų, finansuojamų valstybės biudteto lėšomis, veiklą;

3) tvarko apskrities turizmo išteklių apskaitą ir turizmo informaciją ir teikia duomenis Nacionalinei turizmo informacijos sistemai;

4) gali steigti apskrities turizmo informacijos centrą.

22 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija turizmo srityje

1. Savivaldybės:

1) skatina turizmo verslą kaip darbo vietų kūrimo ir gyventojų utimtumo priemonę;

2) vadovaudamosi Nacionalinės turizmo plėtros programos nuostatomis, rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybės turizmo plėtros programas (strategijas) arba savivaldybės turizmo ir rekreacijos plėtros schemas ir projektus;

3) steigia savivaldybės turizmo informacijos centrą. Nesant savivaldybės įsteigto turizmo informacijos centro, tvarko ir teikia turizmo paslaugų ir išteklių duomenis Nacionalinei turizmo informacijos sistemai;

4) planuoja ir vykdo priemones, reikalingas rekreacinių teritorijų apsaugai, poilsio ir turizmo veiklai jose plėtoti, ir tvarko šių teritorijų apskaitą, tvirtina rekreacinių teritorijų naudojimo reglamentus;

5) vykdo savivaldybės teritorijos turizmo išteklių ir paslaugų rinkotyrą ir rinkodarą;

6) įstatymų nustatyta tvarka sudaro sutartis su turizmo paslaugas teikiančiais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl rekreacinių išteklių naudojimo (nuomos) turizmui ir poilsiui, kontroliuoja sutarčių vykdymą;

7) įstatymų nustatyta tvarka tvirtina mokesčių ut savivaldybei priklausančių rekreacinių išteklių naudojimą dydį ir tvarką;

8) planuoja ir organizuoja vaikų ir jaunimo stovyklų veiklą, nustato šių stovyklų rengimo reikalavimus, kontroliuoja jų vykdymą;

9) išduoda kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugos teikimo patymėjimus bei kontroliuoja šių paslaugų teikimo reikalavimų vykdymą.

2. Patymėjimo, patvirtinančio, kad kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, išdavimo tvarką tvirtina savivaldybės taryba.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

TURIZMO IŠTEKLIAI IR INFORMACIJOS SISTEMA

23 straipsnis. Turizmo išteklių naudojimas, apsauga ir planavimas

1. Turizmo išteklius sudaro rekreaciniai ištekliai ir specialaus (dalykinio) intereso objektai (pramogų centrai, konferencijų centrai, parodų centrai, muziejai, galerijos ir kiti turistinės traukos objektai).

2. Rekreaciniams ištekliams priskiriama:

1) gamtos ištekliai (miškai, gyvenamųjų vietovių teldynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos arba galimos pritaikyti tmonių poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai);

2) kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės);

2 dalies 3 punkto redakcija iki 2006 m. sausio 1 d.:

3) turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai, esantys kurortuose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistinės trasos, aptvalgos aikštelės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos.

2 dalies 3 punkto redakcija nuo 2006 m. sausio 1 d.:

3) turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai, esantys kurortuose ir kurortinėse teritorijose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistinės trasos, aptvalgos aikštelės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos.

3. Rekreacinių išteklių naudotojais visuomenės ir verslo tikslais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys poilsio, reabilitacines ir turizmo paslaugas. Visuomenės lankymui ar poilsio veiklai naudojamose rekreacinėse teritorijose (paplūdimiuose, gyvenamųjų vietovių parkuose, stovyklavietėse, aptvalgos aikštelėse, turistinėse trasose, kitose poilsio vietose) privalo būti stacionari ar laikina įranga higienos poreikiams tenkinti ir atliekoms surinkti, taip pat teritorijos lankymui skirta informacija ir infrastruktūra (takai, poilsio aikštelės ir įrengimai).

4. Rekreacinės teritorijos gali būti nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, apskričių ir savivaldybių teritorijų bendruosiuose planavimo dokumentuose, taip pat specialiuosiuose planavimo dokumentuose. Rekreacinėms teritorijoms priskiriamos teritorijos, pasityminčios rekreaciniais ištekliais, taip pat teritorijos, turinčios turizmo paslaugų arba poilsio infrastruktūrą. Rekreacinėse teritorijose prioritetas skiriamas poilsio ir turizmo veiklai.

5. Detaliaisiais ar specialiaisiais teritorijų planais suformuotose rekreacinėse teritorijose gali būti statomi turizmo paslaugų, poilsio bei reabilitacinės infrastruktūros statiniai: apgyvendinimo, pramogų ir gydyklų statiniai bei įranga, turistinių trasų, stovyklaviečių, gyvenamųjų vietovių parkų, paplūdimių ir prieplaukų bei informavimo įranga. Rekreacinėse teritorijose turizmo paslaugų, poilsio bei reabilitacinės infrastruktūros statiniai statomi vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir privalo atitikti normatyvinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus.

6. Privačiuose temės sklypuose, esančiuose kaimo gyvenamosiose vietovėse, nerengiant detaliųjų planų ir nekeičiant pagrindinės tikslinės temės naudojimo paskirties, gali būti vykdoma naujų statinių statyba kaimo turizmo paslaugoms teikti ir esamų individualių gyvenamųjų pastatų bei sodybų rekonstrukcija ir jų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus.

7. Turizmo paslaugų, poilsio bei reabilitacinės infrastruktūros objektų statybai detalieji planai nerengiami tais atvejais, kai nekeičiama sklypo temės naudojimo paskirtis, planuojamiems ar rekonstruojamiems turizmo ir poilsio paslaugų statiniams nereikalingas leidimas statybai. Rekreacinis sklypas neformuojamas kaimo turizmo ir turistinės stovyklos objektams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti.

8. Rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos prietiūrą vykdo savivaldybių institucijos, vadovaudamosi įstatymais bei Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rekreacinėse teritorijose draudtiama veikla, galinti pabloginti rekreacinių išteklių būklę ir kelianti pavojų asmenų saugumui ir poilsio organizavimui. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose išvardytais atvejais gali būti nustatomi ūkinės veiklos reguliavimo rekreacinėse teritorijose reglamentai, jeigu vykdoma ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį rekreaciniams ištekliams, aplinkai ir tmonių sveikatai.

9. Rekreacinėse teritorijose bei valstybinių parkų rekreacinėse, ūkinėse zonose yra skatinama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtra.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-308, 2005-07-05, Tin., 2005, Nr. 88-3285 (2005-07-21)

24 straipsnis. Nacionalinė turizmo informacijos sistema

1. Nacionalinė turizmo informacijos sistema – duomenų apie turizmo išteklius ir jų naudojimo turizmui sąlygas, taip pat duomenų apie turizmo paslaugas bei jų kokybę kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta viešam turizmo informacijos pateikimui.

2. Nacionalinė turizmo informacijos sistema kuriama geoinformacinių sistemų duomenų bazių principais. Nacionalinės turizmo informacijos sistemos valdytojas yra Valstybinis turizmo departamentas.

3. Nacionalinei turizmo informacijos sistemai duomenys apie turizmo išteklius ir paslaugų teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka gaunami iš kitų valstybės registrų, informacinių sistemų, duomenų bankų ar kitų duomenų teikėjų.

4. Nacionalinė turizmo informacijos sistema veikia pagal Nacionalinės turizmo informacijos sistemos nuostatus, kuriuose nurodoma sistemos tvarkymo objektas ir tikslai, duomenų sąrašas, duomenų mastai, rinkimo ir teikimo tvarka, duomenų rinkėjai ir teikėjai, duomenų apsaugos reikalavimai.

5. Nacionalinės turizmo informacijos sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.