M. LIETUVOS TURIZMO BŪKLĖS APŽVALGA

M. LIETUVOS TURIZMO BŪKLĖS APŽVALGA

Atvykstamasis turizmas. Statistikos departamento preliminariais apgyvendinimo įmonių tyrimo duomenimis, 2006 m. apgyvendinimo įmonėse nakvojo beveik 1525,9 tūkst. svečių, t.y. 15,1% daugiau nei per 2005 m., užsienio svečių buvo apgyvendinta 756,9 tūkstančiai, t.y. 49,6% visų svečių, ir tai 11,1% daugiau nei per 2005 m. Statistikos departamentui 2006 m. IV ketvirtį duomenis apie apgyvendinim¹ teikė: 289 viešbučiai ir svečių namai, 36 moteliai, 137 poilsio įstaigos, 25 sveikatingumo įmonės ir 8 kempingai. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2007 m. balandžio 30 dienai, Lietuvoje buvo klasifikuoti: 201viešbutis, 76 svečių namai, 27 moteliai, 21 poilsio namai ir 14 kempingų. Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose 2006 m. apsistojo 1103,1 tūkstančių svečių (tai 72,3% visų apsigyvenusių svečių), ir tai 18,9% daugiau nei 2005 m. Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 669,6 tūkstančiai užsienio svečių – 11% daugiau nei per 2005 m. (žr. 1 pav.). Užsienio svečių skaičius didėjo ir Lietuvos moteliuose, čia 2006 m., lyginant su 2005 m., užsienio svečių skaičius padidėjo 16,9% ir pasiekė 22,7 tūkst., užsienio svečių skaičius Lietuvos sanatorijose padidėjo 13,5% ir pasiekė 23,6 tūkst., o poilsio įstaigose sumažėjo 25,6% ir nukrito iki 6,5 tūkst., t.y. užsienio svečių skaičius Lietuvos poilsio įstaigose ir toliau krenta (2005 m., lyginant su 2004 m., užsienio svečių skaičius poilsio įstaigose sumažėjo 29,4%).

Užsienio svečių skaičiaus padidėjimas 2006 m. buvo ne vienodas Lietuvos kurortuose: Druskininkų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 35,1% daugiau užsieniečių, Palangos – 38,2% daugiau, Birštono – 21,4%, o Neringos viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose užsienio svečių skaičius sumažėjo – 5,6%, lyginant su 2005 m. Lietuvos viešbučių numerių užimtumas 2006 m. I, II, III ir IV ketvirtį atitinkamai buvo: 30,4%, 46,4%, 54,8% ir 36,2, t.y. žiemos ir turistinio sezono metu skiriasi beveik du kartus. Tačiau šis skirtumas yra didesnis Palangos ir Neringos viešbučiuose. Palangos viešbučių numerių užimtumas 2006 m. I ketv. buvo 23,6%, o III – 62,7 54,9%, t.y. didesnis nei du kartus. Neringos viešbučių u numerių užimtumas 2006 m. I ketv. buvo tik 4,4%, o III – 46%. Akivaizdu, kad šis kurortas atgyja tik vasaros metu. Taigi, Lietuvos kurortams, mažinant sezoniškumo įtak¹, reikia gerinti pramogų ir laisvalaikio infrastruktūr¹.

Vilniaus viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 45% iš 1155,6 tūkst. svečių: –524,8 tūkstančiai, tai 12,5% daugiau nei per 2005 m., tame tarpe užsieniečių (428 tūkst. ) apsistojo 10,2% daugiau.

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, daugiausiai svečių Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose buvo iš Vokietijos – 17,3%, Lenkijos – 13,3%, Latvijos – 7,3%, Rusijos – 6,5%, Jungtinės Karalystės – 5,8%, Suomijos – 5,0% (žr. 2 pav.):

Statistikos departamento preliminariais duomenimis 2006 m. Lietuvos sanatorijose buvo apsistojź 124,8 tūkst. svečių (5,2% daugiau nei per 2005 m.), iš jų tik 23,6 tūkst. (18,9% visų svečių) buvo užsieniečiai. Užsieniečių skaičius sanatorijose padidėjo 13,5%, lyginant su 2005 m. Druskininkų sanatorijose svečių užsieniečių skaičius, lyginant su 2005 m., padidėjo 5%, Palangos sanatorijose – 29,6%, Birštono sanatorijose - 154,8%.

Viešbučių ir svečių namų užimtumas 2006 m. buvo 42,3% (numerių) ir 33,1% (vietų).

Apgyvendinimo įstaigų skaičius Lietuvoje didėja lėtai. Ypač nepakanka pigaus apgyvendinimo, tokio kaip kempingai, turistinės stovyklos ir pan., o Vilniuje – turistinės klasės viešbučių. Kaimo vietovėse viešbučių stygiaus problem¹ dalinai išsprendžia kaimo turizmo paslaugų teikėjai, kurių 2007 m. balandžio1 d. buvo 570. Reikia pastebėti, kad Lietuva pilnai neišnaudoja savo galimybių kai kurių turizmo rinkų atžvilgiu negalėdama pasiūlyti tam tikrų apgyvendinimo paslaugų, ypatingai tai liečia Skandinavijos šalis, kurių turistams būtina išplėtota kempingų sistema. Iš kitos pusės lieka aktualios Lietuvos pasiekimo problemos – ypač lėktuvu, trūksta skrydžių ir ypač pigių.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis per 2006 m. į Lietuv¹ (be ES (25) ir ELPA šalių) atvyko 2317 tūkst. lankytojų (turistų ir vienadienių lankytojų), tai 11,4% daugiau nei per 2005 m. Pagrindinź šių atvykusių lankytojų dalį sudarė rusai ir baltarusiai (80%). Sienos kirtimo duomenimis per 2006 m. lankytojų iš kaimy­ni­nių, ne ES, šalių sulaukta: iš Rusijos – 1,328 mln., tai 11,2% daugiau nei per 2005 m., iš Baltarusijos –525,4 tūkst., tai 14,8% daugiau nei per 2005 m. (žr. 3 pav.):

Akivaizdu, kad lankytojų skaičiaus augimui iš Baltarusijos turi žema Lietuvos vizų kaina bei aktyvi rinkodara. Šis augimas galėjo būti dar didesnis, jeigu tiek fiziniams asmenims, tiek kelionių organizatoriams būtų buvusios palankesnės Lietuvos vizų išdavimo s¹lygos. Iš 1,328 mln. Rusijos lankytojų, 59,2% sudarė lankytojai iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities (tai 8,5% daugiau nei 2005 m.), iš kitų Rusijos regionų Lietuv¹ aplankė 542,3 tūkst. lankytojų (tai 15,5% daugiau nei 2005 m. ).

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis Lietuvos kelionių organizatoriai 2006 m. aptarnavo 123,7 tūkst. užsienio turistų, tai 9,3% mažiau nei per 2005 m. (žr. 4 pav.):

Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai 2006 m. aptarnavo maždaug 16,3% visų užsienio svečių, gyvenusių Lietuvos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose. Per 2005 m. Lietuvos organizatoriai aptarnavo 136,4 tūkst. užsienio turistų, o tai yra tik 6,8% iš 2 mln. užsienio turistų, aplankiusių Lietuv¹ 2005 m. Tai rodo, kad pagrindinź dalį atvykusių turistų sudaro individualūs turistai, todėl, norint skatinti atvykstam¹jį turizm¹, ypač iš prioritetinių turizmo rinkų, pirmiausiai reiktų įgyvendinti priemones, galinčias padidinti individualių turistų sraut¹. Viena iš pagrindinių tokių priemonių yra Lietuvos turizmo informacijos centrų įkūrimas prioritetinėse šalyse bei šių centrų pilnas išlaikymas, t.y. aprūpinimas būtinais leidiniais vietos kalba bei lėšų skyrimas vietinei rinkodarinei veiklai. Kita priemonė - Nacionalinės turizmo informacijos sistemos, padedančios individuliai susirasti apgyvendinim¹, pramogas, aktyvų poilsį, vykstančius renginius ir pan. Lietuvoje, tolesnė plėtra.

Preliminariais duomenimis, už organizuotas turistines keliones Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams (2006 m. I ketv. – 56, II ketv. - 73, III ketv. – 76, IV ketv. - 59) užsienio turistai sumokėjo beveik 68,6 mln. litų, tai 4,9% mažiau, nei per 2005 m.

Lietuvos banko išankstiniais duomenimis, per 2006 m. Lietuvos atvykstamojo turizmo pajamos (kreditas) buvo 2,87 mlrd. litų, t.y. atvykstamojo turizmo pajamos išaugo 12% lyginant su 2005 m.. Mokėjimų balansas už 2006 m. yra 0,37 mlrd. litų (žr. 5 pav.):

Išvykstamasis turizmas. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis 2006 m. per Lietuvos išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius užsienyje pabuvojo beveik 233,7 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai 20,5% daugiau nei per 2005 metus (žr.6 pav.):

Daugiausiai lietuvių 2006 m. organizuotai išvyko į Europos šalis – 185,1 tūkst. (79,2% visų organizuotai išvykusių lietuvių), tai – 21,1% daugiau nei per 2005 m. Į ES šalis – senbuves (15) išvyko 81,9 tūkst. lietuvių, tai – 30,2% daugiau nei per 2005 m. Po ES šalių seka Afrikos šalys: per 2006 m. į šias šalis organizuotai išvyko 38,7 tūkst. lietuvių, tai 27,1% daugiau nei per 2005 m. Trečioje vietoje yra Turkija, kurioje 2006 m. ilsėjosi 34,6 tūkst. lietuvių, nors lietuvių Turkijoje lankėsi 1,7% mažiau nei per 2005 m. Tai aiškiai rodo, kad pradėjus Lietuvoje veikti keliems kelionių organizatoriams, organizuojantiems keliones užsakomaisiais lėktuvų reisais ir sumažėjus kelionių kainoms, vis daugiau lietuvių poilsį renkasi užsienyje. Kelionėms vasaros metu (III ketvirtį) tarp ES (15) šalių lietuviai pirmenybź teikė Graikijai (6918), Ispanijai (6051), Italijai (3515), Prancūzijai (3035), o iš naujųjų ES šalių, lietuviai organizuotai daugiausiai keliavo į Čekij¹ (4074) ir Slovakij¹ (3320), per 2006 m. pirm¹sias pozicijas tarp ES(15) šalių išlaikė: Ispanija (13,1 tūkst. lietuvių, 33,3% daugiau), Graikija (12,3 tūkst. lietuvių, 73,5% daugiau), Italija (11,9 tūkst. lietuvių, 65,5% daugiau), tačiau išliko toks pat susidomėjimas Prancūzija (9,3 tūkst. lietuvių, tik 1,4% daugiau). Kaimyninių šalių tarpe tebepirmauja Latvija (11082), Estija(7205) ir Lenkija (5933).

Lietuvos gyventojai išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams (I ketv. – 167, II – 181, III – 181, IV - 179) už organizuotas turistines keliones per 2006 m. sumokėjo 324,6 mln. litų, tai 33,4% daugiau nei per 2005 m.

Statistikos departamento preliminariais duomenimis, 2006 m. į užsienį išvyko 1441,98 tūkst. Lietuvos turistų (12,1% daugiau, nei per 2005 m.). Tokiu būdu, per kelionių organizatorius atostogauti 2006 m. išvyko apytikriai 16,2% Lietuvos turistų. Tačiau individulių turistų maršrutai ženkliai skiriasi nuo grupinių: 2006 m. daugiausia individualių kelionių buvo į Latvij¹ – 20,4%, Rusij¹ – 16,9% visų kelionių, Vokietij¹ – 12,8%, Lenkij¹ – 9,5%, Baltarusij¹ – 9,2%.

Lietuvos banko išankstiniais duomenimis, lietuviai užsienyje per 2006 m. išleido 2,5 mlrd. litų (žr. 5 pav.), tai 21 % daugiau nei per 2005 m.

Vietinis turizmas. Statistikos departamento preliminariais duomenimis 2006 m. po savo šalį keliavo: I ketvirtį – 400,2 tūkst. vietinių turistų, II ketvirtį – 472,1 tūkst. vietinių turistų, III ketvirtį – 710,3 tūkst. vietinių turistų, IV – 513,1 tūkst. vietinių turistų ir atitinkamai: 1987,2 tūkst., 2073,1 tūkst., 2092,5 tūkst. ir 2126,2 tūkst. vietinių vienadienių lankytojų. Pagrindinė vietinių turistų keliavimo priemonė – automobilis, antroje vietoje – autobusas, trečioje – traukinys.

Apie šio sektoriaus augim¹ galima sprźsti ir iš kolektyvinio apgyvendinimo statistikos. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis 2006 m. kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose gyveno 769 tūkstančiai Lietuvos gyventojų ir tai sudaro 50,4% visų svečių. Lietuvos gyventojų buvo apgyvendinta 19,4% daugiau, palyginus su 2005 m. Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose Lietuvos gyventojų 2006 m. buvo apsistojź 433,5 tūkstančių, tai 33,7% daugiau, moteliuose –29,7 tūkstančių, tai 33,2% daugiau, kempinguose – 22,7 tūkst., tai 3,3% daugiau, poilsio namuose 110,2 tūkstančių, tai 9,1% mažiau nei per 2005 m. (žr. 7 pav.). Lietuvių skaičiaus poilsio namuose mažėjimas pirmiausiai yra susijźs su pačių įstaigų skaičiaus mažėjimu. Taip, Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. poilsio namų buvo – 243, 2002 – 215, 2003 – 200, 2005 – 193, 2006 – 135. Renovuoti poilsio namai, kaip taisyklė, pereina į svečių namų ar viešbučių kategorij¹. Antra, mažėja pačių poilsio namų populiarumas tiek tarp užsieniečių, kurie renkasi aukštesnio lygio apgyvendinimo paslaugas, tiek tarp lietuvių. Trečia, didžioji dalis poilsio namų dirba tik turistinio sezono metu.

Lietuvos viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose 2006 m. apsistojo 463,3 tūkstančiai Lietuvos gyventojų – 33,7% daugiau nei 2005 m. Lietuvos kurortuose 2006 m. lietuvių apsistojo: Druskininkų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 72,7 tūkst. lietuvių, tai 27% daugiau, Birštono svečių namuose ir moteliuose apsistojo 2,46 tūkst. lietuvių, tai 44,6% daugiau, Palangos –65,5 tūkst., tai 24,8% daugiau, o Neringos – 15,1 tūkst., tai 59,7% daugiau nei per 2005 m. Didžiausias Lietuvos gyventojų skaičiaus augimas 2006 m. buvo Utenos apskrities viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose –95,9%, Marijampolės sav. – 157,9%, Šiaulių mieste –89,7%. Didžiausioji Lietuvos gyventojų dalis 2006 m. apsistojo Klaipėdos apskrities viešbučio tipo apgyvendinimo įstaigose, t.y. viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose, - beveik 30,9% iš 463,3 tūkst. lietuvių, gyvenusių tokio tipo apgyvendinimo įstaigose. Antroje vietoje - Vilniaus viešbučiai, svečių namai ir moteliai - juose apsistojo 24,8% lietuvių, gyvenusių viešbučio tipo apgyvendinimo įstaigose. Lietuvos sveikatingumo įmonėse 2006 m. apsistojź 101,1 tūkst. Lietuvos gyventojų sudarė 81% visų apsistojusių svečių – tai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos gydomieji kurortai atsigauna vietinio turizmo dėka, Lietuvos gyventojų, lyginant su 2005 m. padidėjo tik 3,4%.

Beveik 36% visų svečių lietuvių, apsistojusių Lietuvos sveikatingumo įmonėse 2006 m., apsistojo Druskininkų sanatorijose (36,4 tūkst., ir tai 0,3% mažiau nei per 2005 m.), Palangos sanatorijose apsistojo 38,3% lietuvių (38,8 tūkst., tai 2,7% daugiau nei per 2005 m.). Birštono sanatorijose 2006 m. apsistojo 10,5% visų lietuvių, apsistojusių Lietuvos sveikatingumo įmonėse (10,6 tūkst., tai 23,4% daugiau, lyginant su 2005 m.).

Tačiau apie apgyvendintų turistų skaičių kaimo turizmo sodybose, pas nakvynės ir pusryčių paslaugų teikėjus bei individualiame sektoriuje (kambarių nuoma) pilnos statistikos nėra, nors šio sektoriaus dalis gali būti didesnė nei kolektyvinio apgyvendinimo įstaigų.

Apie vietinio turizmo plėtr¹ dalinai galima sprźsti ir iš Lietuvos turizmo informacijos centrų darbo. Kasmet didėja Lietuvos gyventojų, besinaudojančių turizmo centrų paslaugomis, skaičius. Valstybinio turizmo departamento duomenimis Lietuvos turizmo informacijos centruose (be Nacionalinių ir regioninių parkų informacijos centrų) 2006m. apsilankė 456,5 tūkstančiai lankytojų. Palyginus su 2005 metais, bendras lankytojų skaičius informacijos centruose išaugo 34,0 %, Lietuvos gyventojų centruose apsilankė 238,7 tūkst., tai 34,0 % daugiau nei 2005 m., užsieniečių apsilankė 217,8 tūkst., taip pat 34,0 % daugiau nei per 2005 m. (žr. 8 pav.):

Šie skaičiai rodo, kad vis didesnis skaičius Lietuvos gyventojų domisi laisvalaikio praleidimo galimybėmis Lietuvoje.