Rekreacinių įstaigų tinklo analizė

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS

REKREACIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Rekreacinių įstaigų tinklo analizė

Klaipėda, 2005

Turinys

Įvadas  3

1. Palangos miesto Gintaro gatvės rekreacinių įstaigų analizė  4

1.1. Teritorijos ribos 4

1.2. Rekreacinių įstaigų maitinimo, apgyvendinimo, kultūrinės-turizmo paslaugos  4

1.3. Numatomas rekreacinių įstaigų plėtros galimybės.  8

1.4. Išvados.  10

1.5. Priedai..  10

2. Viešbučio „Žydroji liepsna“ analizė..  11

2.1 .Rekreacinės įstaigos aplinkos vertinimas:.  11

a.       Vidinė aplinka.  11

b.      Išorinė aplinka  12

2.2. Rekreacinės įstaigos planinės struktūros vertinimas:.  13

c.       Įstaigos pastatas.  13

d.      Aukštingumas bei planinė struktūra 13

Rekreacinės įstaigos interjero vertinimas:.  14

e.       Patalpų aukštis.  14

f.        Spalvinis patalpų sprendimas..  14

g.       Baldai, užuolaidos, paveikslai. 14

h.       Rekreacinės įstaigos pasas 15

3. Išvados..  16
4. Priedai.  17
5. Naudota literatūra.  17

ĮVADAS

Palanga – pats didžiausias ir universaliausias Lietuvos pajūrio kurortas. Lietuvos pajūris garsėja ypatingai gražaus balto smėlio paplūdimiais ir kopomis, kokių kitose Baltijos pakrantėse nėra. Palangos kurortas pradėjo kurtis XIX amžiuje, - anksčiau čia buvo žvejų gyvenvietė. Karas nusiaubė sen¹j¹ Palang¹ ir dabar tik muziejuje galima matyti ano laikotarpio vilas.

Pastaraisiais metais kurorte įrengta daug naujų įvairiausio lygio viešbučių ir svečių namų. Palangoje taip pat yra kelios tikrai puikios sanatorijos, gydančios vestibiuliarinio aparato, nervų sistemos, širdies-kraujagyslių sutrikimus. Tad poilsį galima derinti ir su sveikatos atgavimu.

Kurorte veikia daugybė užeigų, kavinių, restoranų, diskotekų, barų ir naktinių klubų, kazino. Mėgstantiems aktyvų poilsį - vandens motociklai, dviračiai, žirgai, teniso kortai, baseinas, pirčių kompleksas ir t.t.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Palanga pradėjo savarankiškai sprźsti savo poreikius, problemas ir planuoti ateitį. Pastaraisiais metais nemažai rekreacinių įstaigų yra modernizuojamos, statomi vis nauji viešbučiai, stengiamasi atitikti nustatytus apgyvendinimo įstaigų standartus, suteikti kokybiškesnes paslaugas. Stiprėja konkurencija. Tie viešbučiai, kurie finansiškai nepajėgūs atnaujinti savo įrangos, sukurti jaukios aplinkos, užsidaro, bankrutuoja, nes nesulaukia pakankamai klientų, kurie palaipsniui tampa vis išrankesni bei kritiškesni.

Konkurencinėje kovoje išsilaiko tos rekreacinės įstaigos, kurios orientuotos į klient¹, į jo poreikių tenkinim¹.

Nuotraukos paimtos iš www.travel.lt

Mano darbo tema „Rekreacinių įstaigų tinklo analizė“.

Objektas Palangos miesto Gintaro gatvės rekreacinės įstaigos.

Tikslas: Atlikti šioje teritorijoje esančių rekreacinių įstaigų analizź, pasirinkus vien¹ iš šių rekreacinių įstaigų išanalizuoti jos veikl¹.

1. REKREACINIŲ ĮSTAIGŲ ANALIZĖ

1.1. Teritorijos ribos

Šiame darbe nagrinėjau pasirinkt¹ Palangos miesto teritorij¹, t.y. Gintaro gatvź.

Priede Nr.1 pateikiamas analizuojamos Palangos miesto teritorijos žemėlapis. Žemėlapyje pavaizduotos teritorijos ribos, kuri bus analizuojama.

Gintaro gatvė yra strategiškai puikioje vietoje. 600 metrų nuo populiarios Basanavičiaus gatvės, 900 metrų iki jūros, 300 metrų iki autobusų stoties, 200 metrų iki miesto centro. Gintaro gatvė išsidėsčiusi statmenai į jūr¹, prasideda ties Ganyklų gatve, kerta pagrindinź Vytauto ir užsibaigia atsimušdama į Smilčių gatvź. Gintaro gatvė turi tris sankryžas su Vytauto, J.Janonio ir Maironio gatvėmis.

1.2 Rekreacinių įstaigų maitinimo, apgyvendinimo, kultūrinės-turizmo paslaugos

Gintaro gatvėje yra St. Šimkaus vaikų muzikos mokykla, Palangos žemėtvarkos skyrius, dienraščio „Lietuvos rytas“ redakcija, Veterinarijos vaistinė, Šiaulių bankas.

Savo darbe nagrinėsiu Gintaro gatvėje esančius rekreacinius objektus. Tiesa, čia jų yra tik keli. Tačiau jie populiarūs tarp atvykstančių ir vietinių gyventojų. Tai yra viešbučiai „Palangos tauras“, esantis Vytauto – Gintaro gatvės kampe, „Žydroji liepsna“ ir laikinai nedirbantys poilsio namai „Ekinsta“.

Viešbutis „Palangos tauras“

Nuotrauka paimta iš www.feliksas.lt

Viešbutis „Žydroji liepsna“

Nuotrauka A.Sendrausko

„Žydroji liepsna“ – tai jaukus ir patogus viešbutis esantis Gintaro gatvėje 36.

Viešbučio patogumai:

• 600 m iki jūros,
• šalia pagrindinės Vytauto gatvės,
• 5 km iki oro uosto (važiuojant - 12 min.),
• 500 m iki autobusų stoties,
• restoranas, gyva muzika, baras,
• dvi konferencijų salės,
• pirtis, baseinas ir vandens masažinė vonia,
• kėgliai,
• uždara automobilių stovėjimo aikštelė,
• rūbų valymas ir lyginimas,
• bagažo saugojimas,
• erdvus fojė,
• panoraminis liftas,
• dviračių ir automobilių nuoma.

Gyventojų patogumui – 35 numeriai:

3 vienviečiai (vieno kambario)

25 pusiau liuksai (dviejų kambarių dviviečiai)

4 liuksai (dviejų kambarių dviviečiai su terasomis)

2 apartamentai (dviejų kambarių su masažinėmis voniomis ir terasomis).

Kiekvienam numeryje yra telefonai, televizoriai su palydovine televizija, mini virtuvėlė, šaldytuvas su mini baru, vonios kambariai su dušo kabinomis, plaukų džiovintuvais ir visa reikalinga atributika: šampūnas, muilas, dušo želė.

Apartamentai ir dviviečiai kambariai tinkami gyventi šeimoms iki 4 asmenų.

Viešbutyje „Žydroji liepsna“ yra restoranas, baras, turkiška garinė pirtis su masažine „Jacuzzi“ vonia ir baseinu, klasikiniai dviejų takelių kėgliai.

Restorane siūlo lietuviškos ir europietiškos virtuvės patiekalus. Savaitgalio vakarais čia skamba gyva muzika. Čia yra ideali vieta rengti šeimynines šventes, verslo pietus, banketus ir furšetus iki 80 asmenų.

Viešbutyje „Žydroji liepsna“ yra įrengtos dvi šiuolaikiškos konferencijos salės 15 ir 70 asmenų. Moderni įranga bei audio-video aparatūra puikiai tinka įvairaus pobūdžio seminarams, konferencijoms bei mokymams.

Poilsio namai „Ekinsta“ laikinai nedirba. Todėl jų detaliau aprašyti nėra galimybių.

Sudariau lentelź viešbučių „Žydroji liepsna“ ir „Palangos tauras“ teikiamų paslaugų palyginimui (Žiūrėti lentelź Nr.1)

Lentelė Nr.1

Sudarė R.Mickuvienė

Iš mano sudarytos lentelės matome, kad abu viešbučiai yra trijų žvaigždučių. Vieta – tiek vienas, tiek kitas viešbutis turi savo pliusų, savo minusų. Iš miesto centro pusės važiuojant nesimato viešbučio „Žydroji liepsna“, nes jį užstoja „Palangos tauras“. Iš Kretingos pusės, Ganyklų gatvės atvažiuojant pirmiausia pataikoma į viešbutį „Žydroji liepsna“, o „Palangos tauras“ lieka už jo.

Viešbučių kambarių skaičius skiriasi aiškiai. „Žydroji liepsna“ turi visais 15 numerių daugiau. Tai svarbu vasaros metu, kai turistų srautai padidėja kelis kartus. Tačiau ne sezono metu didesnį viešbutį sunkiau išlaikyti. Viešbučių numerių kainos beveik vienodos, skiriasi tik 10 Litų.

Kambariai įrengti taip, kad svečias jaustųsi kaip namie. Abiejuose viešbučiuose yra ir televizoriai su palydovine televizija, ir telefonai, ir vonios kambariai.

Viešbučiuose teikiamos maždaug vienodos papildomos paslaugos. Restorane rytais maitinami viešbučio gyventojai, beje tiek „Žydrojoje liepsnoje“, tiek „Palangos taure“ rytais renkasi ir palangiškiai prie kavos puodelio. Abu restoranai yra užsirekomendavź kaip puikias virtuves turintys viešbučiai. Skiriasi tik kainos - „Palangos taure“ jos yra aukštesnės. Abi apgyvendinimo įstaigos teikia dviračių ir automobilių nuomos paslaugas.

Tai buvo lyg ir panašios s¹lygos abiejuose viešbučiuose. Toliau išvardinsiu kelet¹ skirtumų. „Žydroji liepsna“ be restorano turi dar bar¹ ir kėglinź. „Palangos tauras“ turi saun¹ ir prie jos tik mažiuk¹ dušo kabinos dydžio baseinėlį. O „Žydroji liepsna“ garsi Palangoje savo pigia turkiška garine pirtimi su masažine vonia ir ledinio vandens baseinu. Pastarajame viešbutyje dar yra uždara mašinų stovėjimo aikštelė. Tai yra tikrai didelis privalumas. Prieš por¹ metų prie „Palangos tauro“ buvo pavogtos dvi mašinos. Jos stovėjo tiesiog gatvėje prie apgyvendinimo įstaigos.

Konferencijų sales skelbiasi turintys abu viešbučiai. „Žydroji liepsna“ turi dvi naujai įrengtas su modernia įranga 15 ir 70 vietų konferencijos sales. „Palangos tauras“ turi salź, bet ji daugiau yra kaip banketinė salė. Žinoma, jei nedidelė grupelė žmonių, ten gali puikiai pravesti susirinkim¹, bet tai netinkama patalpa rimtiems seminarams, konferencijoms ar mokymams.

Numatomos rekreacinių įstaigų plėtros galimybės

Palanga sulaukia daug turistų vasaros sezono metu ir, atvirkščiai, žiem¹ - čia būna

itin tylu. Palangos turizmo infrastruktūrai labai aktuali sezoniškumo problema. Todėl labai svarbu išsiaiškinti tos problemos priežastis ir pasistengti jas sumažinti. Žiemos mėnesiais apgyvendinimo įstaigų užimtumas taip sumažėja, kad neretai apgyvendinimo įstaigos administracija yra linkusi uždaryti įstaig¹ dalinai arba vis¹ iki sezono pradžios. Palankiausias poilsiavimui sezonas tźsiasi tik apie 3 mėnesius. Tai per trumpas laiko tarpas apgyvendinimo įstaigoms uždirbti lėšas, reikalingas ne tik egzistencijai, bet ir remontui, įrangai, personalo mokymui, nuolatiniam verslo plėtimui ir kt. Prie sezoninių svyravimų priversti derintis visi kurorto turizmo industrijos subjektai.

Veiksniai, įtakojantys sezoniškum¹ - tai:

● klimatas

● kultūrinė – pramoginė aplinka.

Palanga – klimatinis ir balneologinis kurortas. Svarbiausi gamtiniai rekreaciniai

ištekliai yra klimatas, miškai, jūra, jonizuotas oras, paplūdimiai, kopos, kraštovaizdis, mineraliniai vandenys, gydomasis purvas.

Palangos kurorte vyrauja atostogų poilsis prie jūros. Palankus tokiam poilsiui sezonas tźsiasi tik 2,5-3 mėnesius: birželį, liep¹ ir rugpjūtį. Maudymosi sezonas pajūryje sudaro apie 60 dienų. Palangos ir jos apylinkių oro temperatūra priklauso nuo Baltijos jūros įtakos. Vanduo pasižymi didelėmis šilumos akumuliacinėmis savybėmis, todėl vasaros Palangoje yra vėsesnės nei kur kitur Lietuvoje, o žiemos – minkštesnės. Taip pat dėl Baltijos jūros įtakos Palangoje vėluoja sezonai: šilčiausias mėnuo – rugpjūtis (o Lietuvoje – liepa). Ruduo pajūryje būna šiltas ir užsitźsźs, kaip būdinga jūriniam klimatui.

Rekreacijos proceso periodiškumas tampriai susijźs su kritulių metine eiga.

Palangos mieste kasmet vidutiniškai būna 221 diena su krituliais. Didžiausias lietingų dienų skaičius būna lapkričio – sausio mėnesiais, o mažiausias – gegužės – birželio mėnesiais.

Per metus vidutiniškai būna 26 giedros, 186 besikeičiančio debesuotumo ir 152 apsiniaukusios dienos. Apsiniaukźs dangus dažniausiai būna lapkričio – vasario mėnesiais. Giedras dangus – liepos – rugpjūčio mėnesiais.

Atsižvelgiant į oro temperatūr¹, kritulius, debesuotum¹, galima teigti, kad klimatas rekreacinei veiklai Palangoje yra palankus ne tik vasaros, bet ir balandžio – gegužės bei rugsėjo – spalio mėnesiais.

Palangoje gali būti išskirti 3 klimato atžvilgiu rekreacijai palankūs sezonai: pavasario, vasaros ir rudens.

Analogiški Palangai pasaulio kurortai, vystydami turistinź veikl¹, neapsiriboja vien tik karščiausiais mėnesiais, bet stengiasi prailginti vasaros sezon¹ nuo balandžio iki spalio mėnesio pabaigos.

Austrijoje vasaros sezonas prasideda balandžio 1 d. ir baigiasi spalio 31 d., žiemos sezonas tźsiasi nuo lapkričio 1 iki kovo 31 dienos.

Norvegijoje rudens sezonas dažnai yra vadinamas „indiška vasara“. Rugsėjo pabaigoje oro temperatūra čia kartais siekia 20 laipsnių šilumos.

Saulėtame krante (Prancūzija) rudens sezonas vadinamas aksominiu sezonu (tiesa, savo klimatinėmis s¹lygomis jis nepanašus į Palang¹: aksominio sezono metu oro temperatūra siekia 30-32 laipsnius šilumos).

O Islandijoje, kur klimatas palyginti atšiaurus, turizmo sezonas prasideda birželio viduryje ir baigiasi rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje. Tada uždaroma daugelis muziejų, kelių į šalies gilum¹, kur nėra nė vieno nuolatinio gyventojo, lieka tik keletas vienadienių ar kelių dienų kelionių prie krioklių, geizerių, ledynų. Bet ir per kelis mėnesius Islandij¹ lėktuvais ir keltais aplanko daugiau kaip 200 000 svečių. Turistų kasmet daugėja, nes turizmo srityje matyti pastangos „parduoti šalį“. Palanga turi žymiai palankesnes s¹lygas pratźsti turistinį sezon¹.

Šiaurės Vokietijos kurortai reklaminiuose interneto puslapiuose taip pat išskiria kelis sezonus, akcentuodami vasaros šurmulį, rudens tyl¹, pavasarinio jūros oro gaivum¹ ir poilsį bundančioje gamtoje.

Vienas iš motyvų keliauti yra laisvalaikio praleidimo galimybės ir pramogos. Pasaulinės turizmo organizacijos (PTO) teigimu, viena iš silpniausių Lietuvos turizmo verslo sektoriaus vietų – įvairių pramogų trūkumas. Baltijos regionas šiuo atžvilgiu pasaulinio turizmo kontekste yra labai neryškus.

Nacionalinėje turizmo plėtros programoje pabrėžiama, kad viena iš įvažiuojamojo turizmo s¹lygų yra pramogų industrijos išvystymas, geras pramogų sistemos funkcionavimas. Tačiau tame pačiame dokumente konstatuojama, kad turistinių pramogų sistema Lietuvoje funkcionuoja silpnai. Graži gamta, architektūros paminklai, daugelį kurių reikia restauruoti, keli įdomūs muziejai – tai ne pramogų ir pasilinksminimų industrija.

Palanga yra viena iš atraktyviausių objektų vystant įvažiuojam¹jį turizm¹. Mieste objektų, kuriuose vystoma pramoginė veikla, yra gana daug, tačiau kalbėti apie išvystyt¹ pramogų industrij¹ dar negalime.

Didžiausias turistų srautas kurort¹ užplūsta vasar¹. Į tai orientuotos visos pramogos. Tačiau ne sezono metu ypač pasigendama pramogų materialinės bazės, jų tinkamo organizavimo. Rudens – žiemos mėnesiais kurortinio miesto gyvenimas apmiršta. Didžiausi¹ atrakcij¹ sudaro Baltijos jūra, tiltas bei peizažinis parkas su Gintaro muziejumi. Labiausiai lankytojus į kurort¹ traukia noras bendrauti su rudenėjančia ar bundančia gamta, atitrūkti nuo urbanizuotos aplinkos. Ne sezono metu Palanga tampa ramybės oaze, mėgstantiems nedrumsčiam¹ poilsį.

Vasaros sezono metu Palangoje veikia daug pramoginź veikl¹ vystančių objektų: pramogų centrai, diskotekų salės, atrakcionų parkas, biliardinės, žaidimų automatai, kazino, muzikiniai klubai. Vystomos pramogos sporto objektuose – stadione, sporto salėse, krepšinio aikštelėse, teniso kortuose, žirgynuose, dviračių, riedučių, velomobilių, vandens motociklų, valčių nuomos punktuose. Sezono metu vyksta nemažai renginių: Vasaros šventė, Joninės, Aviacijos šventė, muzikos ir teatro festivaliai, šokių maratonai, įvairių Lietuvos ir užsienio grupių koncertai, poezijos vakarai, klasikinės muzikos koncertai ir kita.

Rugsėjo 1-¹j¹ viso to nelieka, nes prasideda mokslo metai. Kultūrinių – pramoginių paslaugų pasiūla ne sezono metu būna minimali. Miesto mastu vyksta keletas renginių: Palangos ruonių šventė, Kalėdiniai renginiai, Naujųjų metų sutiktuvės, Stintų dienos, Užgavėnės, Jurginės ir keletas muzikinių bei folklorinių festivalių.

Konferencijų ir seminarų priėmimas yra vienas iš efektyviausių sezoniškumo problemos sprendimo būdų. Pasaulio kurortų patirtis parodo, kad viešbučiai klesti vasar¹, kai turistai vyksta ilsėtis ir pramogauti, o verslo žmonės, konferencijų dalyviai yra pagrindinis apgyvendinimo įstaigų pajamų šaltinis likusį laik¹.

Apgyvendinimo įstaiga, norėdama sėkmingai vystyti konferencijų versl¹, po vasaros sezono turi dalinai arba visiškai persiorientuoti iš poilsio paslaugas teikiančios į verslo ir konferencijų paslaugas teikianči¹ įmonź.

Palangos apgyvendinimo įstaigose teikiamos papildomos pramoginės paslaugos yra bene vienintelė galimybė paįvairinti turistų laisvalaikį ne sezono metu. Įvertindamos pramoginių paslaugų trūkum¹ mieste ne sezono metu, apgyvendinimo įmonės turi būti suinteresuotos tokių paslaugų įvedimu.

Apgyvendinimo įstaigos papildomų paslaugų pasiūla, konkrečiau, jų kiekis, neretai lemia kliento pasirinkim¹ apsistoti vienoje ar kitoje apgyvendinimo įstaigoje. Pasitaiko, kad užsienio turistai skuba išvykti, nes jiems nesiūloma ar teikiama per mažai paslaugų, pramogų.

Daugelio apgyvendinimo įstaigų sezoniškumo problem¹ galima įvardinti kaip įvairių paslaugų trūkum¹.

Mano nagrinėjami viešbučiai „Žydroji liepsna“ ir „Palangos tauras“ negali skųstis klientų trūkumu. Manau, tai lemia apgyvendinimo įstaigų puiki strateginė vieta, pasiekiamumas, svečiams priimtinos apgyvendinimo paslaugos, sėkmingai išnaudojamos maitinimo sektoriaus galimybės. Sezoniškumo problemai mažinti įrengtos konferencijos salės.

1.4. Išvados ir pasiūlymai

1. Palangos miesto Gintaro gatvė yra strategiškai puikioje vietoje. Čia yra daug svarbių miestui objektų, tačiau veikiančių rekreacinių įstaigų yra tik dvi.
2. Viešbučiai „Žydroji liepsna“ ir „Palangos tauras“ yra populiarūs ne tik tarp atvykstančių, bet ir tarp vietinių gyventojų.
3. Abiejuose viešbučiuose teikiamos paslaugos yra bemaž vienodos, tačiau „Žydroji liepsna“ savo svečiams turi daugiau k¹ pasiūlyti.
4. Palangos miesto apgyvendinimo įstaigos kenčia nuo sezoniškumo dėsnių. Vasar¹ turistų srautai padidėja kelis kartus, o žiem¹ būna itin tylu.
5. Sezoniškum¹ veikia klimatas ir pramogų trūkumas.
6. Norint pritraukti klient¹ vėsiaisiais metų mėnesiais, reikėtų akcentuoti vasaros šurmulį, rudens tyl¹, pavasarinio jūros oro gaivum¹ ir poilsį bundančioje gamtoje.
7. Vasaros metu Palangoje veikia daug pramoginź veikl¹ vystančių objektų, o nuo rugsėjo mėnesio viskas pasikeičia neatpažįstamai.
8. Palangos apgyvendinimo įstaigose teikiamos papildomos pramoginės paslaugos yra bene vienintelė galimybė paįvairinti turistų laisvalaikį ne sezono metu.
9. Konferencijų ir seminarų priėmimas yra vienas iš efektyviausių sezoniškumo problemos sprendimo būdų.
10. Mano nagrinėti viešbučiai daro visk¹, kad pritrauktų klient¹ į savo įstaig¹, kad jis liktų patenkintas ir sugrįžtų čia vėl.

1.5 Priedai

1. Nagrinėjamos teritorijos žemėlapis su pažymėta Gintaro gatve ir čia esančiais rekreaciniais objektais.

2. Viešbučio „Žydroji liepsna“ analizė

Rekreacinės aplinkos vertinimas.

Vidinė aplinka

● Klientai

Pagal vedam¹ statistik¹, tiek sezono, tiek ir ne sezono metu viešbutyje daugiausiai apsilanko lietuvių. Per 2004 09 01 – 2005 04 30 laikotarpį viešbutyje apsilankė 1174 lietuviai, 59 latviai, 51 Rusijos pilietis, 41 turistas iš Vokietijos, 23 estai ir t.t. Vasaros sezonu lietuvių skaičius perpus sumažėjo ir jų apsilankė 540. Tačiau padaugėjo latvių, vokiečių, estų, rusų. Taip pat atvyksta svečių iš Baltarusijos (21), Italijos (25), Ukrainos (33), Prancūzijos (23) ir t.t. (Žiūrėti į priedus Nr. 2 ir Nr.3)

● Konkurentai

Konkurencija skatina tobulėjim¹ ir mažina kain¹.

Pagrindiniai konkurentai, kaip jau rašiau savo darbo pirmojoje dalyje – tai šalia esantis viešbutis „Palangos tauras“. Kadangi kainos abiejų viešbučių vienodos, pasiekiamumas, teikiamos papildomos paslaugos daugmaž vienodos, tai konkurencija daugiau aktuali žiem¹. Tačiau vasaros sezono metu, kai turistų srautai padidėja kelis kartus, Palangos viešbučiai yra užpildyti visu 100 procentu, konkurentų nebelieka. Tuomet stengiamasi savo pastoviems klientams surasti netgi kit¹ apgyvendinimo įstaig¹. O jei ji yra šalia, tuomet dar geriau.

Žinoma, konkurentais galima pavadinti tuos viešbučius, kurie yra arčiau jūros kranto, arčiau Basanavičiaus gatvės. Tačiau tuose apgyvendinimo įstaigose nakvynės kainos yra žymiai didesnės nei toliau esančių viešbučių. Todėl jie turi savo klientų rat¹, pritraukia turtingesnių žmonių segment¹. Tie kurie renkasi viešbutį už prieinam¹ kain¹ („Žydrojoj liepsnoj“ 220 Lt.) neapsistos tokiame brangiame viešbutyje, kaip pvz. „Palanga“, kur parai dvivietis kambarys kainuoja nuo 500 Litų.

● Tiekėjai

Viešbutis „Žydroji liepsna“ jau šiais metais yra sudarźs 21 sutartį su turistinėmis agentūromis. Tai tokios žinomos Lietuvos firmos kaip „Dorlita“, „Krantas Travel“, „Baltic Saitas“, „Ost reise Service“, „Delta Tours“, „7 Mylios Baltija“, „GeJag“, „Kauno saitas“, „Vestekspresas“ ir t.t. Visos jos jau ne pirmus metus dirba turizmo sferoje, turi savo pastovius klientus, kurie turi savo mėgiamus viešbučius ir važiuoja vis ten pat kiekvienais metais.

Tai jaučiama ir viešbutyje „Žydroji liepsna“: metai iš metų atvyksta tie patys svečiai. Jei prieš por¹ metų buvo atvažiavź su mažais vaikučiais, tai dabar jau jie praaugź.

„Žydroji liepsna“ pasirašź sutartis ir su mažiau žinomomis firmomis, naujokėmis. Tai tokios įstaigos kaip „Mandra“, „ABK“, „Imtela“.

Be abejo, viešbutis bendradarbiauja ne tik su turistinėmis agentūromis. Yra sudaryta sutarčių su tokiomis galingomis įmonėmis kaip „Mažeikių nafta“, AB „Lietuvos dujos“,

„Nemuno bangos grupė“, „UAB „Knauf“, „PF „Baltijos keliai“, AB „Aviakompanija Lietuvos avialinijos“, ir t.t. Šios įmonės viešbutyje „Žydroji liepsna“ ne tik apgyvendina savo darbuotojus, bet ir rengia seminarus, konferencijas.

Šiais metais ir vėl sudarytos sutartys su užsienio turizmo agentūromis kaip pavyzdžiui Vokietijos „Ost Reise Service“, „Soyuz-Show travel“ iš Maskvos, Estijos turizmo agentūra „Bona Reisid OU“.

Išorinė aplinka

● Teisinė aplinka

Įstatymų painumas, nestabilumas, nesuderinti reikalavimai tapo didžiuliu sunkumu smulkiam bei vidutiniam verslui.

Verslininkas privalo išmanyti konstitucij¹, įstatymus ir daugybź poįstatyminių aktų. Fiziškai sunku įsiminti tiek informacijos ir neklystamai taikyti j¹ praktikoje. Patys įstatymai suformuluoti taip painiai, kad suprantami tik patiems kūrėjams, o įvairių institucijų ir valdininkų yra interpretuojami skirtingai. Labai dažnai įstatymai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, nepaliekama laiko su jais susipažinti ir pasiruošti juos vykdyti. Labai dažnai įstatymai prieštarauja vienas kitam. Įstatymų netobulumas sukelia didelių problemų verslo vystimuisi. Verslininkams sunku prognozuoti veikl¹ ilgesniam laikotarpiui.

Viešbutyje „Žydroji liepsna“ dirbti, taikyti, tvarkyti, sudarinėti ir t.t. yra specialiai tam sukurtas etatas – juristas. Jis dirba įmonėje teisės konsultantu, tvarko visus juridinius reikalus, kadrus ir t.t. Jo pareigybėse yra ir naujų įstatymų peržiūra, susipažinimas, pritaikymas. Taip pasiskirsčius darbus, ir pats darbas vyksta sklandžiau.

● Ekologinė aplinka

Šiuo metu labai madinga ekologinė problema. Ekoturizmas, ekoūkis, sveika mityba, sveika gyvensena ir panašiai Pirkėjai palankiai žiūri į ekologiškai švarias prekes ir jų gamintojus.

Tai žinodama viešbučio „Žydroji liepsna“ administracija stengiasi, kad jų teikiamos paslaugos atitiktų higienos reikalavimus, įmonėje idealiai prisilaikoma sanitarijos ir higienos reikalavimų, produktų sandėliavimo ir laikymo taisyklių, stengiamasi, kad maistas restorane būtų šviežias, patiekalai pagaminti iš natūralių, švarių produktų.

Stengiamasi, kad įmonė neterštų aplinkos. Sudarytos sutartys su komunaliniu ūkiu dėl šiukšlių ir maisto atliekų išvežimo.

2.2. Rekreacinės įstaigos planinės struktūros vertinimas

● Įstaigos pastatas, aukštingumas bei planinė struktūra

Įstaigos pastatas statytas prieš daug metų. Anksčiau čia buvo įsikūrźs Palangos

dujų ūkis. Ir tik 1994 m. padarius rekonstrukcijas 1996 m. atsidarė viešbutis, kuris buvo pavadintas „Žydroji liepsna“.

Viešbučio pastatas stačiakampio formos, 4 aukštų. Į pastat¹ galima patekti trimis įėjimais: į kėglių bar¹, į restoran¹ ir į viešbutį. Įėjus į viešbutį pasitinka erdvus fojė, šviesiai rusvų, gelsvų atspalvių baldai ir originali siena, tapyta 1978 m. kurios autorius J.Vosylius. Ši siena vienintelė išlikusi po rekonstrukcijos. Iš viešbučio fojė galima patekti į toliau esantį I aukšte 50 vietų restoran¹, didžiules virtuvės patalpas su plovyklomis, šaldytuvais ir sandėliais, darbuotojų persirengimo ir higienos kambarius ir kėglių bar¹, kuriame yra įrengti 2 kėglių takeliai, turkiška garinė pirtis su masažine vonia ir baseinu, bei į dvi konferencijų sales. Į sales taip pat galima patekti ir pro vidinį viešbučio kiemelį. Tačiau jei šaltas oras, konferencijų dalyviai vedami pro restoran¹. Iš viešbučio fojė taip pat galima išeiti į uždar¹ kiemelį, kuriame įrengta mašinų stovėjimo aikštelė. Čia telpa apie 50 automobilių, o būna, kad jų tarpe dar ir didžiulis dviaukštis autobusas įsiraito.

Taigi, pirmame aukšte taip pat yra ir viešbučio vedėjos kabinetas, saugojimo kambarys su saugojimo kameromis, kuriose viešbučio gyventojai pasideda savo brangius daiktus ar dokumentus.

Taip pat pirmame aukšte yra ir 4 tualetai, kurių trys skirti lankytojams, o vienas – įmonės darbuotojams.

II aukštas – įrengti viešbučio numeriai, vienas kambariukas skirtas kambarinei ir įmonės direktoriaus kabinetas. Antrame aukšte yra 12 svečiams skirtų numerių.

III aukštas – viskas taip pat kaip ir II, išskyrus čia jau nebėra direktoriui skirto kambario, tačiau lygiai tokį patį užima masažo kabinetas. Šiame aukšte – 13 viešbučio numerių.

IV aukšte – kambariai su mansardomis. Čia įrengti du prabangiausi viešbučio apartamentai su masažinėmis voniomis, terasomis. Šiame aukšte yra vienas kambariukas skirtas kambarinėms ir viešbučio katilinės patalpoms. Viešbutis šildomas dujomis.

Iš kiekvieno aukšto yra du išėjimai – dvi laiptinės. Viena jų, tiesa, naudojama tik gaisro atveju. Kitais laiptais nusileidus patenkama tiesiai į viešbučio fojė, kur Jus pasitinka administratorė.

Kadangi viešbutis yra 4 aukštų, tai pagal viešbučio, motelių klasifikacijos reikalavimus, čia įrengtas panoraminis liftas.

2.3. Rekreacinės įstaigos interjero vertinimas

● Patalpų aukštis

Patalpų aukštis viešbučio „Žydroji liepsna“ patalpose yra nevienodas. Kambariuose sienų aukštis yra 2,50 m. Fojė patalpų aukštis siekia 3 metrus. Ši patalpa erdvi, šviesi, saulėtoje pusėje. Restorane – kol kas neįmanoma pasakyti, nes šiuo metu jis yra rekonstruojamas, plečiamos jo patalpos, lubos anksčiau buvo pakabinamos, dabar bus visiškai kitaip. Keisis ne tik spalvinė gama, bet ir apšvietimas. Langai bus stumdomi – vasar¹ jie bus atveriami iki galo, taip bus stengiamasi sukurti įspūdį, jog restorano svečias sėdi lauke, gryname ore.

Kėglių baro, konferencijų salių aukštis 3 m.

● Spalvinis patalpų sprendimas

Viešbučio interjero spalvinė gama labai plati. Čia vyrauja nuo pastelinių šviesių iki tamsiai mėlynų perlamutrinių atspalvių. Viešbučio bare – ryškių violetinės, žalios ir oranžinės spalvų derinys. Restorane taip pat buvo sienos tokių pat spalvų, bet pagrindinė – oranžinė. Sakoma, jog pagal japonų filosofij¹ – ši spalva didina apetit¹. Turbūt rinkdamiesi spalvas viešbučio vadovybė į tai atkreipė dėmesį.

Viešbučio fojė – švelnūs pasteliniai atspalviai: rusva, smėlio, balta. Manau, ryškios spalvos išg¹sdintų sveči¹. Įėjus į ši¹ patalp¹ pasijunti lyg ramybės oazėje, čia saulėta, šviesu, daug gėlių ir palmių.

Kambariuose – sienos gelsvos, išskyrus du brangiausius apartamentus, kuris vienas iš jų melsvas, o kitas rožinis.

Viešbučio eksterjere vyrauja mėlyna, pilka ir žalia spalvos. Mėlyna simbolizuoja įstaigos pavadinim¹. Sienos pilkos, stogas dengtas žaliomis čerpėmis. Visi apdailos elementai – melsvi. Netgi naujai pastatytas panoraminis liftas sutemus šviečia ryškia neonine mėlyna šviesa.

● Baldai, užuolaidos, paveikslai

Baldai kambariuose pagaminti Lenkijoje. Visi jie buko spalvos. Dabar palaipsniui keičiant po truputį baldus, jie perkami iš Lietuvos bendrovės „„žuolas“.

Restorane – kėdės ir stalai tamsiai žalios spalvos. Tiesa, po rekonstrukcijų kol kas nežinoma, kokie jie bus. Bare – vyrauja ryški geltona spalva, priderinta prie ryškių sienų ir lubų. Stalai ir kėdės metaliniai, sudaro šalt¹, nejaukų įspūdį. Po restorano rekonstrukcijų ir bare žadama keisti baldus į jaukesnius, kokybiškesnius.

Užuolaidų restorane, bare ir viešbučio fojė nėra. Tai labai didina erdvź, padaro j¹ šviesesnź. Kambariuose – dieninės užuolaidos šviesios, naktinės – gėlėtos, priderintos prie lovų užtiesalų.

Nuotrauka A.Sendrausko

Restorano patalpose ir viešbučio numeriuose ant sienų kabo dailininko Malinausko paveikslai. Visi jie peizažiniai, vaizduoja Baltijos jūr¹, kopas, pušynus.

● Rekreacinės įstaigos pasas

Viešbučio „Žydroji liepsna“ oficialus pavadinimas įregistruotas juridinių asmenų registre – UAB „Palangos perlas“. Įregistruota 1998 m. sausio 19 d. Nuo 1996 metų iki 1998 01 19 dienos viešbutis „Žydroji liepsna“ buvo AB „Lietuvos dujos“ Vakarų dujų filialo nuosavybė. Dabar UAB „Palangos perlas“ yra dukterinė AB „Lietuvos dujos“ įmonė. (Žiūrėti pried¹ Nr. 4). Viešbučiui atstovauja ir jam vadovauja direktorius Kazys Sakalauskas, vyr. finansininkė Marytė Viskontienė, viešbučio vedėjos pareigas užima Lina Lapienė, juristas – Petras Juškevičius. Įmonėje iš viso dirba 26 darbuotojai.

Viešbučiui „Žydroji liepsna“ priklauso poilsio nameliai Šventojoje, esantys Jūros g. 51.,

bei poilsio namai Pervalkoje.

Rėmimas

Viešbučio „Žydroji liepsna“ tikslas – sukurti ger¹ nuomonź apie teikiamas paslaugas

visuomenėje. Šiam tikslui įgyvendinti yra sudaromos sutartys su reklamos įmonėmis, tokiomis kaip

antai „R-90“. Reklamai skiriama nemažai lėšų. Sudaryta sutartis su Palangos laikraščiu „Vakarinė

Palanga“. Šiame leidinyje du kartus per savaitź išeina reklaminis skelbimas kviečiantis ateiti papietauti

restorane, pasikaitinti turkiškoje garinėje pirtyje ar atšvźsti savo šventź.

Reklamos tikslas – prisivilioti kuo daugiau lankytojų.

Brošiūrų, vizitinių kortelių, lankstinukų gamybai pavesta rūpintis AB „Lietuvos dujų“

išorinių ryšių skyriaus atstovei S.P.Jurkūnienei.

Įmonės reklaminių skelbimų taip pat galima rasti ir informaciniuose turizmo leidiniuose

tiek Palangoje leidžiamuose, tiek ir kituose miestuose. Sutartis sudaryti su Palangos turizmo informaciniu centru, Kauno informaciniu leidiniu „Saulės spektras“, Vilniaus „Eniro infomedia“ ir panašiai.

Beje, geriausia reklama – tai perduodama iš lūpų į lūpas. Todėl viešbučio aptarnaujantis personalas stengiasi, kad visi klientai išeitų patenkinti ir dar papasakotų apie tai savo draugams.

Prekė

Įstaigoje siūlomos prekės - paslaugos – tai jauki nakvynė, skanus maistas ir kokybiškos papildomos paslaugos: pirtis, kėgliai, konferencijų salė.

Įmonės vadovo ir visų darbuotojų pareiga – suteikti svečiui tai, ko jis pageidauja ir dar daugiau. Viešbučio gyventojams ruošiamos įvairiausios staigmenos, pvz. Valentino dienos proga svečiai savo kambarį randa papuošta širdelių formos žvakutėmis, vaisių ir saldainių ant stalo. Velykų proga pusryčiauti atėjus jų laukia šventinis stalas su velykiniais atributais, ir panašiai.

Galbūt todėl šis viešbutis jau turi savo pastovių klientų rat¹, kurie sugrįžta vėl ir vėl.

Kaina

Žinoma, kad klientas sugrįžtų, jį turi tenkinti paslaugos kaina. Kainos yra nustatomos atsižvelgiant į kelet¹ veiksnių:

1. Pirkėjus ir jų mokum¹
2. Konkurentus
3. Įmonės kaštus.

Optimalios kainos nustatomos analizuojant konkurentų kainų dydį ir atsižvelgiant

į tai, jog netektų dirbti nuostolingai.

3 žvaigždučių viešbutyje „Žydroji liepsna“ kainos yra prieinamos visiems. Restorane pietų metu siūlomas kompleksinių pietų meniu, kurio kainos yra žymiai žemesnės nei iš pagrindinio meniu. Todėl čia renkasi pietauti aplinkinių įstaigų darbuotojai. Kainos svyruoja nuo 3,50 iki 7 Litų. Tad nenuostabu, kad vakare pasėdėti renkasi daugmaž ta pati publika: jei klientui patinka aptarnavimas, aplinka, patiekalai ir prieinama kaina, tai jis čia užsuka ir po darbo su draugais, šeima.

Kambarių kainos, palyginti su kitais tokio pat lygio viešbučiais, yra taip pat truputi, 10-20 litų žemesnės. Vasar¹ kainos didinamos beveik du kartus (žiūrėti pried¹ Nr.5), tačiau tai daro ir visi kiti viešbučiai.

Išvados

1. Iš analizuojamos gatvės buvo pasirinkta viena rekreacinė įstaiga – tai 3 žvaigždučių viešbutis „Žydroji liepsna“.
2. Išsiaiškinta viešbučio vidinė ir išorinė aplinkos.
3. Planinė viešbučio struktūra ir interjeras sukurta taip, kad svečiai pasijustų patogiai ir maloniai.
4. Išsiaiškinta, kad viešbučio veikl¹ lemia konkurentai, kaina, paslaugos.
5. Rėmimui išleidžiamos nemenkos įstaigos lėšos.
6. Privalu reklamuoti savo įstaig¹ taip, kad klientas pasirinktų būtent šį viešbutį.
7. Privalu, kad reklama atitiktų teikiamų paslaugų kiekybź ir kokybź.
8. Viešbutis „Žydroji liepsna“ vis atsinaujina, tobulina savo veikl¹, plečia paslaugų kiekybź.
9. Kainos atitinka paslaug¹.

Priedai:

Priedas Nr.2. Statistika pagal valstybes ne sezono metu.

Priedas Nr.3. Statistika pagal valstybes sezono metu.

Priedas Nr.4 Įstaigos registravimo pažymėjimas.

Viešbučio „Žydroji liepsna“ paslaugų kainininkas.

Naudota literatūra:

Andružytė R. Baltijos region¹ turistai dar atras.// Verslo žinios,-1999 06 29, psl. 6

Baršytė J. Rudenį – saulėto kranto link. //Verslo žinios.-1997 10 15.- psl. 9

Damulienė A., Paslaugų marketingas. Turizmas. Vilnius. 1996 m.

Miknius R. Svetingas viešbutis – sėkmingas verslas.- Vilnius. 1999

Į Norvegij¹ galima nuvažiuot be paso. //Respublika.-1997 10 09.- psl.12

Mankevičius A. Menas parduoti savo šalį. //Verslo žinios,-1997 12 10,- psl.12

Mankevičius A. Viešbučiai gerėja.// Verslo žinios.- 1998 06 05. psl.10

Skrebinkis A. Austrija matematiškai. //Verslo žinios.-1997 08 18

www.feliksas.lt

www.hotelzliepsna.lt

www.travel.lt