ANTIKOS TEISË - Antikiniø šaliø teisëkûros institucijos ir teisës šaltiniai

2.Antikos teisë

Antikiniø šaliø teisëkûros institucijos ir teisës šaltiniai.

Tai yra graikø romënø civilizacija, apëmusi Viduržemio ir juodosios jûros baseino valstybes ir gyvavusi I tûkst.. pr. Kr. iki I tûkst. po Kr. Palanki geografinë padëtis ir klimato sàlygos leido plëtotis amatams ir prekybai ir tai lëmë ankstyvà rinkos ûkio atsiradimà ir privaèios nuosavybës gausëjimà.Spartëjo gyventojø turtinë diferenciacija, kuri skatino politinæ kovà. Kuri leido pereiti prie aukštesnio valstybingumo lygio.

I tûkst.pr.Kr. graikø ir romënø visuomenës org.rëmësi svarbiausiais gimininës santvarkos institutais.:karaliumi seniûnø taryba ir tautos susirinkimu.Vëliau jie buvo pertvarkyti á respublikinës santvarkos institutus.Bet vëliau karaliø valdžia buvo panaikinta(dël bendruomeniniø ryšiø suirimo, aristokratiniø šeimø opozicijos)7a pr.kr Atënuose ir 6a pr. Kr.Romoje.Aristokratø valdžia Atënuose išsilaikë iki Solono reformø ir galutinai panaikinta Klistenio. Romoje valdžia aristokratiná pobûdá išlaikë visà respublikos ankstyvàjá laikotarpá bet dël Servijaus Tulijaus reformø plebëjai ëmë ágyti daugiau teisiø pradedant teise dalyvauti tautos susirinkime.

Ástatymø leidybos institucijos Atënuose

Dël nepalankios geogr., padëties Atënuose valdžios centralizacija buvo sunkiai ámanoma.Todël panaikinus monarchijà, susikûrë vienas nuo kito izoliuoti miestai-valstybës, vad. POLIAIS.Tai buvo uždara organizacija, neapëmusi vergø ir svetimšaliø, net kilusiø iš pilieèiams giminingø tautø.Tai buvo tarsi atskiri mikropasauliai su savo santvarka, tradicijomis, teise, taip pat vyravo ávairios valdymo formos: demokratija, aristokratija, oligarchija.Intensyviausiai poliai kûrësi 6-5 a pr.Kr.

Ankstyvuoju valstybingumo laikotarpiu tautos susirinkimai nesugebëjo visiškai ásigalëti ir valstybës valdymà perleido gimininei ir turtinei aristokratijai.Atënuose valdë EUPATRIDAI(gimininë bendruomenë) ir buvo DEMOSAS(atënieèiø tauta).Jis buvo nušalintas nuo tiesioginio visuomenës reikalø tvarkymo ir turëjo teisæ dalyvauti tautos susirinkime, kurio vaidmuo nuolatos mažëjo.

Atënuose 5 a pr.Kr. sukurta demokratija-valstybë turi remtis visø pilieèiø aktyvumu ir pilieèiai privalo turëti vienodas teises dalyvaujant valstybës valdyme.

TEISËKÛROS INSTITUTAI ATËNUOSE:ástatymø leidybos iniciatyvos teisë priklausë visiems, dalyvaujantiems tautos susirinkime: bet kuris atënietis galëjo pateikti ástatymo projektà tautos susir.Jo nariais buvo 20 metø visateisiai atënieèiai vyrai.ástatymus priimdavo rankø pakëlimu.Projektai skelbiami viešai. taryba(10 terit.filø po 50 nariø,filai renkami burtais ir 1 metams).Ji svarstydavo ástatymø projektus ir teikdavo juos tautos susirinkimui.taip pat buvo HELIEJA-aukšè.valstybës teismas, burtais sudaromas 1 metams.Ji turëjo teisæ atmesti priimtà ástatymà.

Demokratijos trûkumai:I valstybines pareigas pareigûnai skirti ne rinkimais, o burtø keliu,pareigos tapo apmokamos, ribotam laikui, kolegialios. Atëmø demokratija negalëjo naudotis vergai, svetimšaliai(metekai) ir atënieèiø moterys.

Atënø teisës šaltiniai:

  Paproèiai,tradicijos.(nerašytiniai)

  Tautos susirinkimø ástatymai(turëjo bendro pobûdžio normø) ir psefizmai(lietæ pavienius asmenis ir konkreèius dalykus) Atsirado nuo 7 a pr kr

  Drakono ástatymai 621m pr kr

      Solono ástatymai 594m pr kr

Atënø teisë

Teisës raida Graikijoje neperžengë ploiø ribø ir ji rutuliojosi vietos paproèiø ir tradicijø pagrindu.Antikos teisei buvo bûdingas PARTIKULIARIZMAS teisës margumas ir regioninis pobûdis).Ásitvirtinus poliams, teisës raida suaktyvëjo ir paproèius, kurie iš kartos á kartà buvoperduodami žodžiu, pamažu pakeitë rašytiniai karaliø ástatymai.atënø teisë išsiskyrë ypatingu išplëtotumu ir ji darë átakà kitø poliø teisei, nors pati buvo nevienalytë ir neturëjo teoriniø kinstrukcijø.Seniausias teisës šaltinis èia buvo paprotys ir tik nuo 7 a pr kr já pakeitë ástatymas, kuris buvo teismø praktikoje atsispindëjusiø paproèiø užrašymas.

Drakono ástatymas

Išleistas 621 m. pr kr Skirtas nusikaltimams ir bausmëms.Pasižymëjo labai griežtomis bausmëmis, daug kur taikoma mirties bausmë.Draudë kraujo kerštà, saugojo žudikà nuo kankinimo, savo gyvybæ jis galëjo išsaugoti pasirinkdamas tremtá, arba kompensacijos mokëjimà.Skyrë tyèiná ir netyèiná nužudymà ir šiuo atveju numatë ištrëmimà arba gynybos atveju atleido nuo bausmës.Tai buvo teigiamas reiškinys, nes varžë eupatridø savivalæ ir ávedë fiksuotà tvarkà.

Solono ástatymai

Jis siekë panaikinti skolas ir skolinæ vergovæ.ávykdë SEISACHTIJÀ skoliniø prievoliø panaikinimas)Taip pat likvidavo monopolinæ eupatridø galimybæ eiti valst.pareigas,palietë valstybës valdžios organizacijà regl.naujus civiliniu teisiniu santykius, davë akstinà prekybos ir amatø plëtotei.Jis panaikino Drakono ást.išsk. kelias nuostatas dël nužud.Nuo tada Atënø teisë nebuvo sisteminama ir perduodama iš kartos á kartà žodžiu.

Pagrindiniai teisës institutai

NUOSAVYBËvisa nuosavybë buvo sutelkta valstybës rankose.Ji buvo atiduodama naudotis privatiems asmenims, kuire buvo laikomi tos nuosavybës savininkais.Buvo skiriamas turto valdymas(faktinis turto turëjimas su teise juo naudotis) ir nuosavybë(reiškia turto valdymà ir disponavimà juo).Žemë galëjo bûti privati ir valstybinë.Bet privati žemë nuvo laikoma suteikta valstybës, o valstybinë gyvavo privatinës nuosavybës forma.Žemës negalëjo turëti metekai.

PRIEVOLËS jos gali kilti iš sutarèiø(laisvosios) ir deliktø(nelaisvosios).Svarb.sutartys sudaromos raštu.Pasirašo arba 2 pusës arba 1 ásipareigojanti pusë.Sutarties ávykdymo užtikrinimui taikytas turto ákeitimas(kiln.turtas iš karto perduodamas valdyti kreditoriui ir jei skol.nevykdo sutarties já parduoda);taip pat HIPOTEKA (žemës ákeitimas, kai skolininkas galëdavo naudotis tik ne disponuoti ákeista žeme)ir rankpinigiai(pirkëjas nevykdydamas sutarties netekdavo rankpinigiø, o pardavëjas mokëdavo 2gubai) bei laidavimas(treèiøjø asmenø ásipareigojimas materialiai atsakyti vienai iš šaliø)Prievolës iš deliktø kildavo padarius žalà svetimam turtui.Reikëdavo kompensuoti padarytà žalà.Jei žalà padaro vergas atsiteisiama juo paèiu, o vaiko padarytà žalà atlygina tëvas

SUTARTYS

z      Pirkimo pardavimo(objektas galëjo bûti kilnojamas ir nekilnojamas turtas.Bûtina sàlyga kaina, išreikšta pinigais ar kt. vertybëmis)

z      Nuomos sutartis(Objektas –kilnojamas ir nekilnojamas turtas.Paplitusi pastatø nuoma, nes metekai jø negalëjo ásigyti nuosavybën ir gyveno nuomotose patalpose.Žemës nuomos laikas 1-3m.bet valstybë praktikavo ilgalaikæ 40m. ar iki gyvos galvos žemës nuomà.pagr.sàlyga laiku sumokëti nuompinigius)

z      Paskolos sutartis(Duodama už palûkanas, bet buvo žinoma ir beprocentinë paskola)

z      Bendrovës sutartis(Žmoniø grupë susitaria kuo nors verstis naudojant paèiø ádëtas lëšas.Pelnas-pagal sutarties taisykles arba proporcingai kiekv. ámokëtoms lëšoms)

z      Samdos, rangos, pasaugos, panaudos sutartys

SANTUOKA:sudaroma vedybø sutartis tarp jasunikio ir nuotakos šeimos galvos.Moters vaidmuo pasyvus.Vyras turëjo mokëti už nuotakà, ji dažniausiai gaudavo kraitá.Ištekëjusi patekdavo vyro ir tëvo valdžion.Daugpatystë ir nesantuokinis gyvenimas neleidžiami.Ištuoka vyrui laisva išsk.atv.kai skiriasi ne dël žmonos neištikimybës turi gràžinti kraitá.ištuoka žmonai suteikiama sunkiau.Turtà paveldëdavo sûnus,o jo nesant dukros.Jei nebûdavo tiesioginiø paveldëtojø, tai paveldëdavo šoniniai-broliai, sûnënai, dëdës,pusbroliai.Žinomas paveldëjimas pagal testamentà-negalëdavo sudaryti moterys ir nepilnameèiai ir tie, kurie turëdavo teisëtø vyriškos lyties palikuoniø, nes palikimas tekdavo jiems.Turëdamas dukrà testatorius galëjo užrašyti palikimà kitam asmeniui su sàlyga, kad jis ves jo dukrà.

NUSIKALTIMAI IR BAUSMËS:jie reglamentuoti pakankamai primityviai, leistas kraujo kerštas ir savateismis. Sàlygiškai skiriami nusikaltimai valstybei ir asmeniui.Sunkiausi nusikaltimai yra valst.išdavimas, kësinimasis á demokratijà, bedievystë, dievø ážeidimas, šventyklos turto vagystë.Nužudymas, šmeižtas, ážeidimas,neištikimybë, pagrobimas,vagystë viešoje vietoje buvo laikomi tiek nusik. valst. tiek asmeniui.Teisminis persekiojimas pradedamas nukentëjusiojo iniciatyva arba bet kurio kito asmens suinteresuoto nusikaltëlio nubaudimu.Tai koma mirties bausmë, kûno bausmës tik vergams.Taikoma ATIMIJA( teisës dalyvauti tautos susirinkime ir eiti valstybines pareigas atëmimas), pavertimas vergu, baudos ir turto konfiskavimas.

Senovës Romos ástatymø leidybos institucijø raida ir teisës šaltiniai.

Romoje valdë PATRICIJAI(turtingø šeimø klanas, valdæs daug žemës) ir buvo PLEBËJAI(turëjo pareigas valstybei ir sudarë ginkluotàsias pajëgas, nuo patricijø juos skyrë socialinë ir politinë praraja).Romoje derinosi aristokratija ir demokratija,bet kilmingieji vis vien turëjo vyraujanèià padëtá valstybëje.nuo 494 m pr. Kr. ásteigta tautos tribûno pareigybë siekiant ginti plebëjø teises nuo patricijø savivalës. Jie turëjo veto teisæ sulaikyti nuo tam tikrø potvarkiø vykdymo, bet neturëjo imperatyvios valdžios.

ROMOS ÁSTATYMØ LEIDYBOS INSTITUCIJOS

Tautos susirinkimai (komicijos):

CENTURIJØ KOMICIJOS(susirinkimai, kuriuose balsuojama šimtinëmis.Tai karinio pob. Vnt. Sudaryti iš kariø( patricijø ir plebëjø) pagal jø turtinæ padëtá.Pagr.f-ja:priimti ástatymus)

TRIBØ KOMICIJOS(juose buvo balsuojama tribomis.Sudarë arba visi pilnameè.arba tik plebëjai ir tada jos vadinosi tautos sueigomis.Iš pradžiø jos rinko tik žemesnio rango pareigûnus, bet nuo 3 a pr kr.sprendimai pradëti kvalifikuoti kaip tautos nutarimai, turintys ástatymo galià.)

KURIJØ KOMICIJOS(jose balsuota kurijomis ir jas sudarë tik patricijai.Jos karaliø laikot. buvo vienintelës komicijos, o po Servijaus tulijaus reformø panaikintos)

Senatas(nuolatinë valstybës valdžios institucija, svarbiausia Romos visuom.gyvenime.Tai konsultacinë institucija, kurios nutarimai vad.SENATUSKONSULTAIS. Priimant ástatymà bet kuriuo atveju lemiamà reikšmæ turëjo Senato nuostata.jo nariø sàrašus 5 metams sudarydavo specialus magistratas-cenzorius, átraukdamas kilimingiausius ir turtingiausius narius.esant nepaprastai padëèiai šalyje, Senatas gali skirti diktatoriø, bet ne ilgiau nei 6 mën.ir suteikti jam neribotà valdžià.)

Magistratûra(pagr.principai:terminuotumas, kolegialumas, atsakomybë, renkamumas tautos susirinkime, neatlyginamumas.Tai ávairios valstybës pareigybës(magistratai))

ROMOS TEISËS ŠALTINIAI:

  PAPROÈIAI(seniausios teisinio pobûdžio taisyklës, atsirandanèios ir tobulëjanèios tautos gyvenime)

  DVYLIKOS LENTELIØ ÁSTATYMAI(sutvarkytas paproèiø teisës rinkinys, sudarytas iš trumpø taisykliø ir draudimø,surašytø 12 lenteliø.Pasirodë dël patricijø ir plebëjø kovos, nes patricijai naudojosi monopoline teise eiti valstybines pareigas ir nepaisydami plebëjø interesø aiškino nerašytas paproèiø normas.Šis ástatymas teisës kûrimà sutelkë tautos susirinkimo rankose)

  TAUTOS SUSIRINKIMØ ÁSTATYMAI(jie rëmësi laiko patikrinta teismø praktika)

  PRETORIØ EDIKTAI(nuo 3 a pr kr.Jie buvo privalomi.Pretoriai nurodydavo teisës formules, kuriomis vadovaudamiesi jie turëjo ávesti tvarkà)

  SENATUSKONSULTAI(principato laikotarpiu)

  IMPERATORIØ KONSTITUCIJOS(tai yra aktai, leidžiami tautaijiems perdavus ástatymø leidybos teisæ.Tai buvo pagr. teisës šaltinis dominato laikotarpiu it konst. Galiojo ne tik miestuose ar provincijose, bet ir visoje Romos imperijos teritorijoje.)

  SALVIJAUS JULIJANO EDIKTAS 2a.(tai paskutinis Romos pretorius ir jo išleistas ediktas buvo susistemintas pretoriø ediktø rinkinys)

  PAPINIANO,PAULIAUS,ULPIANO,GAJAUS,MODESTINO teisiniai teiginiai(tai autoritetingiausi 2-3a teisininkai.Juos išvardino Valentinianas III.)

Teisës kultas Romoje

Teisës raidos laikotarpiai

  Seniausias 6-3a pr kr)Teisë archainë,siaurai tautinë polio, primityvi, neišplëtota

  Klasikinis(3 a pr kr-3 a)Teisë tobuliausia ir labiausiai išplëtota

  Poklasikinis(4-6 a)tai teisës siteminimo pabaiga.

Teisës periodizacija:

  Kviritø teisë(tai seniausioji teisë.Ji ëmë galioti visiems pilieèiams ir netrukus vadinta civiline arba pilietine.menkai išvystyti prekiniai piniginiai santykiai ir teisë pasižymëjo senomis tradicijomis, formalizmu, ritualais.)

  Pretoriø teisë(kviritø teisë pritaikoma kintanèioms gyvenimo sàlygoms.Pretoriai panaikino jos formalizmà, pripažindami šaliø lygiateisiškumà, teisingumà, padëjo klasikinës teisës pagr.Atsirado pagarba teisei ir ástatymui.)

  Peregrinø teisë(tai svetimšaliø teisë.Ji sukurta siekiant derinti romënø ir svetimšaliø teisinius interesus.Peregrinø pretorius turëjo pripažinti visai naujas teisnes realijas ir jo veiklos rezultatuRomënø teisës kodifikavimas.Gregoriano ir Hermogeniano kodeksas.Teodosijaus kodeksas.Justiniano kodifikacija ir jos struktûra.

Gregoriano ir Hermogeniano kodeksai.(3-4a)Pirmà kartà panaudota kodekso kaip ástatymø rinkinio sàvoka.Surinkti Romos imperatoriø galiojusiø konstitucijø 196-365 m. tekstai.Tai buvo neoficialus dok. Bet praktiškai ágijo oficialiø teisës šaltiniø reikšmæ.

Teodosijaus kodeksas.(438m)Surinktos Romos imperatoriø konstitucijos nuo Konstantino ( 312 m.).Kodeksà sudarë 16 knygø, o kiekv. á titulus skirtus tam tikroms teisës sritims.Galiojo abiejose Romos imperijose.

Justiniano kodeksas.(528-534m)Tai pati išsamiausia romënø kodifikacija, susisteminusi visà teisës medžiagà nuo 12 lenteliø ástatymø iki paskutiniø imperatoriø konstitucijø.Átrauktos ne tik imperatoriø konstitucijos, bet ir teisininkø mintys.

  DIGESTAI(PANDEKTAI)Romos teisininkø mintys prilygintos imperatoriø ástatymams.Atrinkti teisininkø, kuriø nuomonës laikytos privalomomis, tekstai, jie susisteminti.Sudaro 50 knygø.Daug fragmentø paimta iš Ulpiano, Pauliaus, Papiniano, Julijano, Pomponijaus, Modestino.parašyti lotyniškai, terminai graikiškai.Daug dëmesio privatinei teisei, daiktinei teisei, sutartims, santuokai paveldëjimui.Atsispindi pretoriø teisës ir civilinës susiliejimas.Nedaug vietos viešajai teisei(nusikaltimai, bausmës, teismo procesas, miestø valdymas, iždas),minimi tarptautinës teisës dalykai(užsienieèiø statusas, karas, pasiuntiniai)Tai svarbiausia kodif. dalis, Pagrindà sudarë Gajaus jau išleisti kûriniai(161m.), taip pat Marcijaus, Pauliaus ir Ulpiano institucijos.Teismams ši dalis buvo privaloma kaip galiojanti teisë.Pateikta trumpa privatinës teisës apžvalga, gvildenama baudžiamoji teisë ir procesas.Institucijos sudarytos pagal principà suskirstant teisæ á tris dalis, regl. asmenø teisinæ padëtá, daiktus ir proceso formas.Sudaro 4 knygos.1- skirta asmenims, bendros žinios apie teisæ ir teisingumà, santuokà, tëvo valdžià, globà ir rûpybà.2-daiktinei teisei, daiktø klasif.,savybës, ágijimo b.3-prievolës, kylanèios iš sutarèiø prievolës, kylanèios iš deliktø.Baigiamojoje dalyje- žmoniø pareigos ir nusikaltimai.

  KODEKSAS(534m)Sudarë atnaujintos ir sutrumpintos imperatoriø konstitucijos išleistos 117-534m.Sudarë 12 knygø.1-bažnytinei teisei ir krikšè.teologijai privatinë teisë nusikaltimai ir bausmës valst. valdymas

vëliau tapusi pagr. romënø teisës studijø šaltiniu.Florencijos rankraštis 6-7 a.

  INSTITUCIJOS(PAGRINDAI)Tai elementarus teisës vadovëlis pradedantiems teisininkams

M.Maksimaitis “Užsienio teisës istorija”