NATO IR ES VAIDMUO KOVOJE SU TARPTAUTINIU TERORIZMU

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

POLITOLOGIJOS KATEDRA

NATO IR ES VAIDMUO KOVOJE SU TARPTAUTINIU TERORIZMU

TURINYS

Įvadas

I NATO vaidmuo kovoje su tarptautiniu terorizmu

II Europos S¹junga kovoje su tarptautiniu terorizmu

Išvados

LITERATŪROS S„RAŠAS

Įvadas

Terorizmas Europoje yra gana senas ir gerai žinomas reiškinys. Tiesa, svarbu pastebėti, jog dažniausiai čia jis reikšdavosi lokalinio pobūdžio išpuoliais. Visgi, po 2004 metų įvykių Madride ir kitų metų atakų Londone, tapo aišku, jog Europ¹ “pasiekė” tarptautinis terorizmas - transformavźsis, nepripažįstantis jokių sienų nei žiaurumo ribų.

Tarptautinis terorizmas - tai suplanuotas subvalstybinio lygmens smurtinis veiksmas ar grasinimas, nukreiptas prieš civilius, kuriuo siekiama politinių tikslų – sukelti panik¹ visuomenėje, išreikšti politinį protest¹ prieš valstybź, susilpninti ar nuversti valdži¹, pakeisti politinź santvark¹.

Terorizmas kelia grėsmź šalių socialiniam, ekonominiam, technologiniam ir net politiniam stabilumui, o teroristų galimybės pasinaudoti masinio naikinimo ginklais gali net pakeisti dabartinź galių pusiausvyr¹. Tokiomis aplinkybėmis, potencialios „aukos“ negali sėdėti ir laukti, kol tokios grėsmės taps realiais veiksmais. Tai reiškia, jog kova su tarptautiniu terorizmu ir jo prevencija turi būti neatskiriama XXI amžiaus tarptautinės sistemos saugumo veiksniu.

Tad, natūralu, jog kova su tarptautiniu terorizmu tapo vienu iš svarbiausių ir pirmaeiliškiausių atskirų valstybių, regioninių bei tarptautinių organizacijų saugumo uždavinių. Šioje srityje aktyviai reiškiasi ir dvi gana skirtingo pobūdžio, tačiau jungiančios didelį skaičių Europos valstybių, organizacijos – tai NATO ir Europos S¹junga. Atsižvelgiant į tai darbo tikslu tampa – išsiaiškinti NATO ir ES vaidmenį kovoje su tarptautiniu terorizmu bei jo prevencijos užtikrinime.

Darbas skirstomas į dvi dalis, rašant jį naudotasi literatūros ir dokumentų analizės, apibendrinimo bei aprašomaisiais metodais. Taip pat naudotasi ES bei NATO organizacijų, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos internetiniuose portaluose patalpinta medžiaga: analitiniais straipsniais bei dokumentais, skirtais kovai su tarptautiniu terorizmu.

NATO vaidmuo kovoje su tarptautiniu terorizmu

Prieš pusź amžiaus NATO buvo sukurta tam, kad gintų savo narius nuo grėsmės, kuri¹ kėlė Sovietų S¹junga ir Varšuvos paktas. Šiai grėsmei sunykus, atsirado nauja grėsmė – tarptautinis terorizmas. Ši¹ nauj¹ grėsmź, anot C. Richardo Nelsono, pirmiausia kelia „Al-Qaida“ ir su ja susijusios grupės, sudarančios džihado kovotojų tinkl¹, vienijam¹ pagrindinio tinklo – sukurti griežtais islamo principais pagrįst¹ nauj¹ tvark¹ Vidurio Rytuose ir Persų įlankos regione.[1] Pripažįstama, jog tarptautinio terorizmo tinklus bus daug sunkiau nugalėti nei politines ir nacionalistines teroristų grupes, veikusias praeito šimtmečio septintame – devintame dešimtmečiuose.

Viename iš NATO pranešimų pažymima, jog dėl 2001 metų rugsėjo 11-osios dienos įvykių JAV, taip pat dėl „Al-Qaidos“ išpuolių Ispanijoje ir Turkijoje, tarptautinis terorizmas tapo svarbiausiu NATO darbotvarkės klausimu. Pirm¹ kart¹ savo istorijoje NATO pritaikė 5 straipsnį nepraėjus 24 valandoms po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinio išpuolio prieš Jungtines Amerikos Valstijas. [2]

Iki 2001 metų spalio 4 dienos, atsiliepdamos į JAV kvietim¹, valstybės s¹jungininkės susitarė dėl aštuonių priemonių, skirtų išplėsti kovos su terorizmu galimybes, įskaitant operatyvesnį keitim¹si žvalgybine informacija; bendr¹ visiems orlaiviams leidim¹ skristi virš teritorijos ir teisź naudotis uostais ir aerodromais; param¹ valstybėms, kurioms grasinama už koalicijos veiksmų palaikym¹; taip pat NATO jūrų laivyno dislokavim¹ rytiniame Viduržemio jūros regione ir ankstyvojo perspėjimo iš oro ir kontrolės sistemos (AWACS) orlaivio pasiuntim¹ į Jungtines Amerikos Valstijas vietoj JAV AWACS dislokuoto paremti operacijas Afganistane.[3]

Svarbu pabrėžti, jog nors Organizacijoje buvo pasiektas visuotinis susitarimas, kad tarptautinis terorizmas kelia euroatlantinei bendruomenei įvairiapusź nuolatinź grėsmź, kuriai būtina duoti, dalyvaujant ir NATO, visapusišk¹, daugiašalį strateginį atsak¹, tačiau šio proceso eigoje tapo aišku, jog NATO nėra vieninga kovoje su tarptautiniu terorizmu.

Pradinėje diskusijoje dėl deramo NATO vaidmens ir misijų išryškėjo du vienas kitam prieštaraujantys požiūriai į terorizm¹: 1) „karo“ nuostata ir 2) „rizikos valdymo“ nuostata. Pirm¹j¹ nuostat¹ labiausiai palaiko JAV. Antr¹j¹ – europiečiai, kurie mano, jog neįmanoma nugalėti terorizmo, jeigu nebus sprendžiamos jį sukeliančios problemos – to, jų nuomone, negalima padaryti karinėmis priemonėmis. Terorizmas, skirtingai nei karas, kurį galima laimėti, yra pavojinga, neišvengiama rizika, kuri¹ būtina valdyti.

Diskusij¹ apie NATO vaidmenį kovoje su terorizmu dar labiau komplikavo nuomonių skirtumai dėl karo Irake ir spėjamų S.Husseino režimo ryšių su „Al-Qaidos“ teroristais. Be to, transatlantinius nesutarimus dėl to, kaip kovoti terorizmu, lemia ir tai, kad daugelis Europos šalių turi savo, dažnai labai skirting¹, terorizmo patirtį, jose taip pat yra didelių ir dažnai menkai asimiliuotų musulmonų bendruomenių, skiriasi istoriniai ryšiai su Vidurio Rytais ir Šiaurės Afrika, būdingos stipresnės ar silpnesnės antiamerikietiškos nuotaikos, skiriasi požiūris į Izraelio ir Palestinos konflikt¹. Nepaisant šių skirtumų, Aljanse visiškai sutariama, kad tarptautinis terorizmas, kelia tikrai rimt¹ grėsmź ir su šiuo iššūkiu būtina kovoti.

Visgi, šiuo metu pasiektas bendras susitarimas dėl problemos kilmės ir apskritai dėl deramo atsako – kova su tarptautiniu terorizmu tapo vienu iš NATO prioritetų. Pagrindinź nuostat¹, suformuluot¹ karinėje gynybos nuo terorizmo NATO koncepcijoje[5], patvirtintoje 2002 metų lapkritį, sudaro keturios sudėtinės dalys:

antiteroristinės gynybos priemonės, skirtos pajėgų, asmenų ir turto pažeidžiamumui sumažinti;

pasekmių valdymas, įskaitant atsako priemones poveikiui susilpninti

kontrpuolimo prieš terorizm¹ priemonės, kurioms NATO vadovauja arba kurias remia, tarp jų psichologinės ir informacinės operacijos;

karinis bendradarbiavimas su narėmis, partnerėmis ir kitomis šalimis, taip pat veiksmų koordinavimas su tarptautinėmis organizacijomis – Europos S¹junga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir Jungtinėmis Tautomis.

2002 metų lapkričio 21-22 dien¹ vykusiame Prahos susitikime valstybės s¹jungininkės išreiškė pasiryžim¹ atgrasyti, ginti ir apsaugoti savo žmones, teritorij¹ ir pajėgas nuo bet kokių ginkluotų atakų, įskaitant ir teroristinių. Priimtas Prahos paketas, skirtas NATO kovai su terorizmu ir jo prevencijai užtikrinti, apėmė šiuos punktus:

- priimta jau minėta karinė gynybos nuo terorizmo NATO koncepcija;

- sudarytas Partnerystės veiksmų planas kovojant su terorizmu, skirtas NATO šalių partnerių įsitraukimo į kov¹ su terorizmu galimybei. Jame numatoma:

- konsultacijų bei keitimosi informacija intensyvinimas;

- pasiruošimo kovai su terorizmu stiprinimas;

- kliudymas tiekti pagalb¹ teroristinėms grupuotėms;

- stiprinti bendradarbiavimo galimybes pasekmių valdyme;

- parama partnerių pastangoms kovojant su terorizmu.[6]

- numatomos penkios atominės, biologinės ir cheminės apsaugos iniciatyvas: dislokuotos atominės, biologinės ir cheminės tyrimų laboratorijos, atominio, biologinio ar cheminio įvykio atsako komanda, virtualus atominio, biologinio ar cheminio ginklo gynybos centras, NATO biologinės ar cheminės gynybos rezervas ir ligų priežiūros sistema;

- tvirtinama civilių populiacijos apsauga, įskaitant Nepaprastojo įvykio veiksmų planavimo plan¹ (Civil Emergency Planning Action Plan). Sukuriama teroristų grėsmės žvalgybos grupė, kuri po Stambulo viršūnių susitikimo tapo nuolat veikiančia.

- raketinės gynybos numatymas;

- kiber- gynybos planavimas;

- bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis;

- keitimosi žvalgybine informacija gerinimas. [7]

Kalbant apie NATO vaidmenį kovoje su tarptautiniu terorizmu apskritai, galima būtų pasakyti, jog nors NATO politinė nuostata yra ta, kad geriau panaudoti teroristinių išpuolių atgrasymo priemones arba pasistengti išpuolių išvengti nei užsiimti jų pasekmėmis, tačiau nėra jokių galiojančių nuolatinių nuostatų dėl Aljanso prevencinių karinių operacijų. Todėl kiekvien¹ kart¹ Aljansui imantis tiesioginių veiksmų prieš teroristus arba tuos, kurie teikia jiems prieglobstį, reikia, kad tam pritartų visos valstybės narės. Dėl to NATO geriausiai tinka atlikti ilgalaikes užduotis, kurioms reikia suderintų veiksmų, pavyzdžiui įgyvendinti prevencines priemones, imtis pasekmių valdymo, vykdyti stabilumo operacijas, stebėti oro erdvź ir jūrų kelius, taip pat stiprinti nacionalinius, ypač silpnesniųjų valstybių, pajėgumus.

Dar vienas NATO privalumas kovoje su tarptautiniu terorizmu yra tai, jog ji turi ger¹ bendradarbiavimo skatinimo sistem¹. Pavyzdžiui, NATO Partnerystės koordinavimo grupėje prie Aukščiausiosios s¹jungininkių pajėgų Europoje vadavietės yra 43 šalių kariniai atstovai, todėl geografiniu mastu tai – didžiausia tarptautinė karinė organizacija pasaulyje. NATO ir Rusijos taryba bei NATO ir Ukrainos komisija taip pat yra svarbūs bendradarbiavimo forumai su terorizmu susijusiais klausimais.

Aljansas taip pat atlieka vadovaujantį vaidmenį plėtojant kovos su terorizmu strategijas, doktrin¹ ir praktinius mokymus, skirtus tokiems atvejams, kai gali tekti panaudoti karines pajėgas. Ypač reikėtų pažymėti NATO mokymų program¹, suteikianči¹ galimybź plėtoti ir praktiškai išbandyti integruotas civilines – karines operacijas, skirtas kovoti su galimomis įvairaus pobūdžio teroristinėmis atakomis.

NATO taip pat vaidina svarbų vaidmenį ankstyvojo perspėjimo srityje. Pavyzdžiui, operacija „Aktyvios pastangos“ („Active Endeavour“) kontroliuoja laivyb¹ Viduržemio jūroje ir NATO ten turi unikalius orlaivių ir raketų ankstyvojo perspėjimo pajėgumus. Unikalias galimybes padėti susidoroti su teroristinės atakos pasekmėmis teikia Aljanso Euroatlantinio reagavimo į katastrofas koordinavimo centras. Centras kaupia duomenis apie NATO pajėgumus, kurie gali būti panaudojami katastrofų atveju. Jie vykdo pajėgų, tarp jų komunikacijų, transporto ir logistikos, telkimo proces¹, turi stebėsenos ir pagalbos padalinius.[8]

2004 metų birželio 28-29 vykusiame Stambulo susitikime, NATO vadovai patvirtino išplėst¹ grupź priemonių, skirtų ir toliau stiprinti Aljanso pajėgumus kovoje su tarptautiniu terorizmu. Stambulo viršūnių susitikime Aljanso vadovai taip pat susitarė pagerinti keitim¹si žvalgybine informacija panaudojant Teroristų grėsmės žvalgybos grupź, esanči¹ NATO vadavietėje Briuselyje.

Patvirtintoji grupė priemonių apėmė didesnes galimybes greitai atsakyti į valstybių narių prašymus padėti susidoroti su teroristinėmis grėsmėmis ar teroristinių atakų padariniais. NATO AWACS ir multinacionalinė cheminės, biologinės, radiologinės ar atominės gynybos batalionas tapo prieinamas bet kuriai valstybei narei, stokojančiai tokios pagalbos. Ji taip pat apėmė darbų program¹, skirt¹ naujų, pagerintų technologijų vystymui, siekiant gintis nuo teroristinių atakų.[9]

Vienas iš svarbesnių NATO Stambulo viršūnių susitikimo sprendimų buvo nutarimas padėti mokyti Irako saugumo pajėgas. Visos NATO šalys gerai suvokia, kokį pavojų kelia besitźsiantis nestabilumas Irake ir kaip svarbu yra padėti naujosioms Irako valdžios institucijoms įgyti priemonių, leidžiančių pačioms kontroliuoti saugumo situacij¹.[10] Valstybių ir vyriausybių vadovų pareiškime, priimtame Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje Stambule 2004 m. birželio 28 d. deklaruojama: “Esame pasirengź kartu padėti Irako žmonėms ir siūlome visapusišk¹ bendradarbiavim¹ naujajai suvereniai laikinajai Vyriausybei, stiprinant vidaus saugum¹ ir rengiantis 2005 m. vyksiantiems nacionaliniams rinkimams“.[11]

Sprendimas padėti mokyti Irako saugumo pajėgas buvo priimtas po JT Saugumo Tarybos rezoliucijos (UNSCR) Nr. 1546, kviečiančios visas valstybes nares ir tarptautines bei regionines organizacijas prisidėti prie paramos, bei oficialaus Irako laikinosios vyriausybės prašymo.

Be siekio deklaruoti NATO pagalb¹ Irako vyriausybei rengti mokymus Irako saugumo pajėgoms, Stambulo viršūnių susitikime prisiminta ir nestabili Afganistano padėtis. Dar kart¹ akcentuojama, jog pasiekti ir išsaugoti taik¹ Afganistane – esminė Afganistano žmonių gerovės ir NATO bendros kovos su terorizmu prielaida. „Įsipareigojame toliau tarnauti šiam tikslui ir teikti Tarptautinėms saugumo užtikrinimo pajėgoms reikiam¹ pagalb¹, kad sėkmingai užbaigtume savo misij¹ Afganistane.“[12] Tam tikslui bus plečiamos NATO vadovaujamos tarptautinės saugumo paramos pajėgos (angl. ISAF) Afganistane, be kita ko steigiant ir kelias naujas provincijų atstatymo grupes (angl. PRT). Ir būtent todėl NATO pasiryžusi sėkmingai užbaigti ši¹ misij¹. ISAF užtikrinamas saugumas jau padėjo pasiekti pažangos daugelyje sričių. Formuojamos teisėtos politinės institucijos. Kovotojai pamažu nuginkluojami, o jų ginklai saugomi. Atstatymo projektai ir kitos iniciatyvos gerina daugelio piliečių kasdienį gyvenim¹. Tačiau tuo pat metu pripažįstama, jog vis dar egzistuoja nemažai sunkumų šiame regione.

NATO vadovai susitikź Stambule, oficialiai patvirtino Gynybos nuo terorizmo darbų program¹. Ši¹ program¹ parengė NATO nacionalinės ginkluotės direktoriai, oficialiai du kartus per metus susirenkantys Nacionalinių ginkluotės direktorių konferencijoje. Ja siekiama šalių patirtį ir mokslinių tyrimų programas panaudoti naujoms modernesnėms technologijoms, skirtoms kovai su terorizmu ir jo prevencijai, kurti.

Pirmame Gynybos nuo terorizmo darbų programos etape siekima plėtoti devynias sistemas, kurios padėtų išvengti teroristinių atakų tam tikrų formų ir suteiktų kariškiams naujų, pačių moderniausių technologijų, leidžiančių aptikti ir persekioti teroristus bei suardyti jų planus.[13]

Europos S¹jungos   kovoje su tarptautiniu terorizmu

Po 2001 metų rugsėjo 11-osios dienos išpuolių Niujorke ir Vašingtone kova su tarptautiniu terorizmu bei jo prevencijos užtikrinimas taip pat tapo Europos S¹jungos pirmaeile problema. Įvykiai parodė, kad teroristų organizacijos gali greitai sukurti tarptautines struktūras ir taip suduoti tiesioginį smūgį prioritetiniams ES siekiams, pavyzdžiui, teritorijos be vidinių sienų įtvirtinimui, kuris garantuotų laisv¹, žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjim¹. Todėl 2001 metų rugsėjo 21 dien¹ ES Vadovų Taryba patvirtina ES Veiksmų plan¹ dėl kovos su terorizmu , kuris yra peržiūrimas ir atnaujinamas du kartus metuose.

2001 m. rugsėjo 21 dienos išvadose pirmiausiai pareiškiamas solidarumas ir palaikymas JAV. Pažymima, jog įvykusios teroristinės atakos yra grėsmė ne tik JAV, tačiau ir visoms atviroms, demokratinėms, tolerantiškoms ir multikultūrinėms visuomenėms. Dėl šios priežasties ES pasižada kooperuoti pastangas su JAV kovoje prieš tarptautinį terorizm¹, o taip pat, siekiant užtikrinti terorizmo prevencij¹ ,dar labiau stiprinti bendradarbiavim¹ tarp Europos S¹jungos narių.

Numatytas veiksmų planas  apima šių priemones:

didinti policinį ir teisinį bendradarbiavim¹;

legalių tarptautinių priemonių vystymas (turima omenyje egzistuojančių tarptautinių konvencijų, skirtų kovai su terorizmu, kuo greitesnis realizavimas);

kova su terorizmo finansavimu;

oro apsaugos stiprinimas;

šių veiksmų tolesnis koordinavimas.[15]

Pagrindinės įgyvendintos priemonės – buvo susitarta dėl Europinio arešto orderio, priimtas bendras terorizmo apibrėžimas, siekiant suvienodinti baudžiam¹j¹ atsakomybź už teroristinius nusikaltimus, sustiprintas pasikeitimas žvalgybine informacija, imtasi griežtesnių priemonių prieš pinigų plovim¹, griežtinama kova su nelegalia migracija.[16]

2001 metų spalio 3 dien¹ Europos Komisija pasiūlo, kad valstybės narės įšaldytų visus fondus, priklausančius 27 organizacijoms ir asmenims, įtariamiems galėjus finansuoti teroristinius veiksmus. 2001 metų gruodžio 12 dien¹ Komisija suburia grupź ekspertų kovai su biologiniu ir cheminiu ginklu.

Svarbu pažymėti, jog Europos S¹junga finansuoja Europos policijos biur¹ Europol¹ skirdama išteklius, reikalingus analizuoti teroristų keliamas grėsmes ir pavojus bei organizuoti pasikeitim¹ informacija šioje srityje. Tačiau vėluojama ratifikuoti teisės aktų pakeitimus, būtinus Europolo operatyvinės veiklos galimybėms išplėsti.

2002 metų vasario 28 dien¹ Europos S¹junga įkuria teisėjų ir magistratų skyrių Eurojust¹ (Eurojust), kuris skirtų bausmes už sunkius nusikaltimus, tokius kaip terorizmas, ir priėmė reikiamus įstatymus dėl jungtinių tyrimo grupių.

Po teroristinių atakų Madride 2004 metų kovo 11 dien¹, kovai su terorizmu nusprźsta skirti dar daugiau dėmesio, kadangi tarptautinis terorizmas šį kart¹ tiesiogiai palietė ir pači¹ Europ¹. ES Vadovų Taryba 2004 metų kovo 25 dien¹ priėmė deklaracij¹ , kurioje papildant 2001 metų kovos su terorizmu plan¹ taip pat nustatomi ir septyni svarbiausi tikslai:

1) sustiprinti tarptautines kovos su terorizmu pastangas;

2) sumažinti galimybź teroristams pasinaudoti finansiniais ir ekonominiais ištekliais;

3) padidinti Europos institucijų ir valstybių narių teisź atlikti tardym¹ ir vykdyti persekiojim¹;

4) užtikrinti tarptautinio transporto saugum¹ ir įrengti veiksmingas sienų apsaugos sistemas;

5) pagerinti valstybių narių veiksmų koordinavim¹, taip pat sustiprinti Europos S¹jungos teisź užkirsti keli¹ teroristiniam išpuoliui ir pašalinti jo padarinius;

6) nustatyti veiksnius, skatinančius teroristų skaičiaus didėjim¹;

7) siekti, kad trečiosios šalys pradėtų kov¹ su terorizmu. [19]

Europos komisija iš karto susitelkia šiems veiksmams ir kviečia ES sukurti nauj¹ pasikeitimo informacija mechanizm¹, ypač tarp teisėsaugos institucijų, teismų ir žvalgybos tarnybų. Siekdama konkrečiai prisidėti prie tarptautinių veiksmų 2004 metų birželio 8 dien¹ Komisija priima Tarybos bendrosios pozicijos projekt¹ dėl tam tikrų duomenų perdavimo Interpolui. Šia priemone buvo numatoma perduoti į specialų Interpolo duomenų bank¹ valstybėse narėse pavogtų pasų duomenis.

Šie ir kiti panašūs bendradarbiavimo veiksmai ir toliau yra vykdomi. Komisija taip pat paskelbė kvietim¹ teikti siūlymus, ketindama iš Parlamento biudžetinės eilutės finansuoti pagalbos terorizmo aukoms projektus. Be to, nusprźsta įsteigti ES kovos su terorizmu koordinatoriaus post¹, kurį pirmasis užėmė p. Gijs de Vrie. Pažymima, jog kova su terorizmu reikalauja visų piliečių susitelkimo.

Nepaisant numatomų priemonių ir vykdomos strategijos 2005 metų liepos mėnesį įvykdomi teroristiniai išpuoliai Londone. Be abejo, juos griežtai pasmerkė įvairios Europos S¹jungos institucijos. Liepos 13 dienos deklaracijoje Taryba pavadino šiuos išpuolius pasityčiojimu iš universalių vertybių, kuriomis S¹junga grindžiama; be to, ji pažymėjo, kad yra pasiryžusi kuo greičiau priimti teisės aktus, kurių tikslas – tokių išpuolių prevencija. Valstybės narės taip pat pareiškė nuomonź, kad vienas pagrindinių tikslų dabar - tai tinkamas ir greitas jau egzistuojančių kovos su terorizmu priemonių įgyvendinimas.

Kaip pažymima bendrame pranešime apie Europos S¹jungos veikl¹, per visus 2005 metus visos S¹jungos institucijos tarptautinio terorizmo prevencijai skyrė ypating¹ dėmesį. Pavyzdžiui, vasario 24 dien¹ Taryba priėmė pamatinį sprendim¹ dėl valstybių narių kompetetingų institucijų bendradarbiavo kovojant su atakomis prieš informacines sistemas stiprinimo. Siekdama kovoti su terorizmu, kovo, birželio ir spalio mėnesiais ji atnaujino tam tikrų asmenų ir subjektų, kuriems taikomos specialios ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, banko s¹skaitų įšaldymas, s¹raš¹. Rugsėjo 20 dien¹ Taryba sukūrė mechanizm¹, kurio tikslas – pagerinti valstybių narių ir kompetentingų Europos S¹jungos institucijų keitim¹si informacija apie teroristinius nusikaltimus.

Europos parlamentas savo ruožtu birželio 7 d. parengė kelet¹ rekomendacijų Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai dėl tam tikrų terorizmo prevencijos aspektų (pagalba aukoms, keitimosi informacija, terorizmo finansavimo, gyvybiškai svarbių infrastruktūros objektų apsaugos ir t.t.). Liepos 18 d. komunikate nurodomos priemonės, galinčios užtikrinti didesnį saugum¹, susijusį su sprogmenimis ir panašiomis medžiagomis. Be to, rugsėjo   21 d. komunikate dėl smurtinio radikalėjimo ir teroristų verbavimo Europos Komisija pirm¹ kart¹ išdėstė savo nuomonź dėl Europos S¹jungos strategijos šioje srityje. Aiškinama, kaip būtų galima geriau nukreipti įvairias S¹jungos politikos kryptis ar geriau jomis pasinaudoti siekiant padėti sprźsti smurtinį radikalėjim¹ skatinančius veiksnius.

Po   2004 m. spalio mėnesio komunikato dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kovojant su terorizmu, lapkričio 17 d. Komisija priėmė žali¹j¹ knyg¹, kuria siekiama gauti pastabų dėl galimų konkrečios programos šioje srityje įgyvendinimo variantų. Gruodžio mėnesį ji pateikė nuostatas, kurias ketina taikyti savo darbe diegdama bendr¹ skubaus įspėjimo sistem¹, pavadinimu „Argus“. Svarbu pažymėti ir Komisijos patvirtint¹ teisź naudotis vizų informacine sistema (VIS), kuria siekiama sukurti teisinį pagrind¹, reikaling¹, kad už nacionalinį saugum¹ atsakingos valstybių narių institucijos ir Europolas galėtų naudotis sistema ir kad būtų nustatytos tokio naudojimosi s¹lygos. Šios institucijos galės naudotis VIS, siekdamos užkirsti keli¹ ir nustatyti Europolo kompetencijai priklausančius teroristinius išpuolius, nusikaltimus bei pažeidimus ir atlikti tyrimus šioje srityje.

Paskutinis svarbesnis Komisijos komunikatas priimtas lapkričio mėnesį. Jame išdėstoma nuomonė dėl kovos su terorizmo finansavimu, ir ypač dėl institucijų keitimosi informacija, jos koordinavimo bei didesnio pelno nesiekiančių organizacijų skaidrumo. [20]

2005 metų gruodžio mėnesį Taryba parengė Europos S¹jungos kovos su terorizmu strategij¹, kuriame kalbama apie strateginį S¹jungos įsipareigojim¹ „kovoti su terorizmu pasaulio mastu gerbiant žmogaus teises ir daryti Europ¹ saugesnź, kad jos piliečiai galėtų gyventi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.[21] Dokument¹ sudaro keturi skyriai:

- Užkirsti keli¹ („Prevent“)

- Apsaugoti („Protect“)

- Persekioti („Pursue“)

- Reaguoti („Respond“)

Skyriuje „Užkirsti keli¹“ aptariama kova su tikraisiais veiksniais ir priežastimis, galinčiais lemti radikalėjim¹ ir teroristų verbavim¹ Europoje bei tarptautiniu mastu, ir S¹jungos veiksmais, kurių tikslas – užkirsti keli¹ žmonių įsitraukimui į terorizmo veikl¹. Skyrius „Apsaugoti“ skirtas piliečiams ir infrastruktūroms; išpuolių galimybė gali būti sumažinta gerinant sienų, transporto ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaug¹.

Skyrius „Persekioti“ susijźs tik su teroristų veiklos tyrimu ir jų persekiojimu Europoje ir visame pasaulyje: teisėsaugos institucijos, kovojančios su terorizmu, trukdo teroristams planuoti savo veikl¹, keliauti ir palaikyti ryšius; trikdo paramos ir finansavimo tinklų veikl¹, be to, užkerta galimybź įsigyti kovinių medžiagų, tačiau pagrindinis jų tikslas yra patraukti teroristus baudžiamojon atsakomybėn.

Nepavykus užkirsti kelio, apsaugoti ir persekioti, reikia, kaip nurodyta skyriuje „Reaguoti“, pasirengti solidariai valdyti ir sumažinti iki minimumo teroristinio išpuolio padarinius gerinant gebėjimus susidoroti su jo pasekmėmis, koordinuoti atsak¹ ir tenkinti aukų poreikius. [22]

Siekiant toliau detalizuoti  2005 metų gruodžio mėnesio Europos S¹jungos kovos su terorizmu strategij¹, 2006 m. vasario 13 d. priimamas ES Veiksmų planas kovoje su terorizmu. Pastarasis taip pat skirstomas į jau minėtas keturias dalis, tačiau kiekvienoje iš jų yra numatomi konkretūs veiksmai, atsakingos už tai institucijos, laiko terminai ir nurodomos kitos pastabos.

Išvados

Tiek NATO, tiek Europos S¹junga pripažįsta, jog saugumo užtikrinimas reikalauja nuolatinės, nuoseklios ir vieningos kovos su tarptautiniu terorizmu, įtraukiant į ši¹ kov¹ teisines, diplomatines, politines, ekonomines, finansines, informacines ir kitas priemones. Kova turi būti visaapimanti ir griežta, tačiau siekiant išvengti įvairių pažeidimų – ir teisiškai reglamentuota.

Šioje srityje abi organizacijos priėmė nemažai deklaracijų ir konvencijų, pabrėžiama ne tik kovos būtinybė, tačiau numatomos ir priemonės bei veiksmų planai. Siekiant efektyvios kovos, ne mažesnė reikšmė suteikiama įvairaus pobūdžio bendradarbiavimui, informacijos keitimuisi, pagalbai šalims, kurios nepajėgios vienos kovoti su tarptautiniu terorizmu.

Praktinėje kovos su terorizmu srityje NATO reiškiasi kaip organizacija siekianti užtikrinti taik¹ ir stabilum¹ Afganistane bei Irake. Tuo tarpu Europos S¹junga pasitelkdama savo ekonominį potencial¹ remia saugumo agentūras, kovojančias su tarptautiniu terorizmu.

Visgi, egzistuoja ir tam tikrų sunkumų kovoje su tarptautiniu terorizmu – pirmiausia tai pačių organizacijų vieningumo neužtikrinimas renkantis priemones ir būdus šiai kovai bei tarptautinio terorizmo prevencijai užtikrinti. Militaristinio požiūrio šalininkai tikisi terorizm¹ sutramdyti kariniais veiksmais, kai tuo tarpu prevencijos šalininkai tai padaryti tikisi taikydami prevencines priemones, analizuodami grėsmės priežastis ir pan. Dėl tokių nesutarimų stringa ir veiksmų planų įgyvendinimas, efektyvus kovos priemonių taikymas.

LITERATŪROS S„RAŠAS

Bendrasis pranešimas apie Europos S¹jungos veikl¹ 2005; skirsnis – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė // europa.eu.int;

Conclusions and plan of action of the extraordinary European Council meeting on 21 September 2001;

Declaration on combating terrorism;

EU Action Plan on combating terrorism. Brussels, 13 February 2006;

Kova su terorizmu // www.urm.lt;

M.Billingslea. Technologijų panaudojimas kovoje prieš terorizm¹ // www.nato.int;

NATO’s military concept for defence against terrorism;

NATO and the fight against terrroism // www.nato.int;

Nelsonas, R.C. 2004. Didinant NATO vaidmenį kovoje su terorizmu. // www.nato.int;

Istanbul Summit – strengthening NATO’s counter-terrorism efforts // www.nato.int;

Partnership Action Plan against Terrorism // www.nato.int;

Prague Summit – adapting to the threat of terrorism // www.nato.int;

Speckhard, D. Padedant stabilizuoti Irak¹ // www.nato.int;

The European Union counter-terrorism strategy. Brussels, 30 November 2005;

Terorizmas. Europos komisijos pranešimas. TEISINGUMO, LAISVĖS IR SAUGUMO generalinis direktoratas,  Briuselis – 2004 m. rugpjūtis;

Valstybių ir vyriausybių vadovų pareiškimas, priimtas Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje Stambule 2004 m. birželio 28 d. dėl Irako // www1.urm.lt.