BENDROJI BUHALTERINĖS APSKAITOS CHARAKTERISTIKA

BENDROJI BUHALTERINĖS APSKAITOS CHARAKTERISTIKA

1.1 Apskaitos samprata

Apskaita yra informacinės sistemos dalis, kurios tikslas teikti informacij¹ apie įmonių ūkinź ir finansinź veikl¹. Rinkos ekonomikos s¹lygomis didži¹j¹ dalį informacijos atskleidžia būtent buhalterinė apskaita.

Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacij¹ ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti.

Finansinės apskaitos informacijos vartotojai yra vidiniai ir išoriniai ir visi jie siekia savų interesų naudodamiesi šia informacija. Todėl buhalterinės apskaitos paskirtis yra vykdyti informacines funkcijas ir sisteminti informacij¹ reikiama kryptimi. Tam keliami tokie pagrindiniai uždaviniai:

Įmonė turi teikti teising¹ informacij¹ apie valdym¹ (tai vidinė informacija)

Turi teikti informacij¹ išoriniams informacijos vartotojams, t.y. Statistikos departamentui, Mokesčių inspekcijai, ministerijoms, įvairioms kitoms įmonėms ir organizacijoms.

Turi laikytis ūkinź veikl¹ reglamentuojančių teisės normų.

Bendrieji buhalterinės apskaitos principai

Rinkos ekonomikos šalyse buhalterinė apskaita tvarkoma remiantis visuotinai pripažintais bendraisiais apskaitos principais (BAP). Tai taisyklės, kuriomis remiantis vedama apskaita daugelyje pasaulio šalių.

Atskirose šalyse apskaita nėra vedama absoliučiai vienodai, tačiau bendrumas yra. Jei nebūtų bendrų  apskaitos principų, tai suformuotos finansinės informacijos niekas nesuprastų, o tai būtų didelė kliūtis ekonominei veiklai vystyti tiek atskiros šalies, tiek pasauliniu mastu.

BAP nusako tik bendriausius reikalavimus, kuriais remiantis formuojamos finansinės ataskaitos.

Tarptautiniuose apskaitos standartuose suformuluoti šie bendrieji apskaitos principai:

Įmonės

Veiklos tźstinumo

Periodiškumo

Pastovumo

Piniginio mato

Kaupimo

Palyginimo

Atsargumo

Neutralumo

Turinio svarbos

1. Įmonės principas teigia, kad savininko investuotas į įmonź turtas apskaitoje turi būti atskirtas nuo jo asmeninio turto.

Šis principas taikomas visų rūšių įmonėms. Kiekvienas apskaitos subjektas (kiekviena įmonė) yra išskiriama kaip atskiras apskaitos vienetas. Nustatant įmonės veiklos rezultatus įmonės turtas turi būti atskirtas nuo jos savininkų turto, t.y. įmonės sandoriai turi būti atskirti nuo savininkų asmeninių sandorių.

2. Pagal veiklos tźstinumo princip¹ daroma prielaida, kad įmonės veikla trunka neribot¹ laik¹, bet neina bankroto link ir nėra jokios kitos priežasties, dėl kurios reikėtų nutraukti veikl¹.

Laikantis nuostatos, kad įmonė gali egzistuoti pakankamai ilgai, jos turtas apskaitoje vertinamas ne tiriamo laikotarpio rinkos kainomis, o faktine turo įsigijimo savikaina.

Šis principas netaikomas likviduojant įmonź, nes šiomis aplinkybėmis turt¹ reikėtų parduoti pagal esam¹ rinkos kain¹.

3. Remiantis periodiškumo principu, įmonės veikla suskirstoma į atskirus ataskaitinius laikotarpius, kurių kiekvienam pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė.

Tai reiškia, kad tam tikro laikotarpio gale (tam tikr¹ dien¹) įmonės veikla yra „sustabdoma“ ir vertinama jos ūkinės veiklos būklė tuo metu bei gaunama konkreti aktuali informacija.

Ataskaitinio laikotarpio trukmė gali būti labai įvairi – metai, pusmečiai, ketvirčiai, mėnesiai. Paprastai ataskaitiniu laikotarpiu laikomi finansiniai metai, kurie dažniausiai sutampa su kalendoriniais metais.

4. Pastovumo principas teigia, kad įmonės naudojami apskaitos metodai turi būti pastovūs pakankamai ilg¹ laik¹.

Tai reiškia, kad įmonė turi labai apdairiai keisti apskaitos metodik¹, kad būtų galima palyginti kelių ataskaitinių laikotarpių veiklos rezultatus. Svarbu įvertinti tai, kad įmonės veiklos rezultatai gali kisti ne tik dėl pačios ūkinės veiklos, bet ir dėl pakeistos apskaitos metodikos.

Tačiau laikantis šio principo neatsiribojama nuo apskaitos metodų tobulinimo, ypač jei įmonė žino, kad naujo metodo taikymas atneš naud¹ ir bus maksimaliai naudingas gana ilg¹ laikotarpį.

5. Pagal piniginio mato princip¹ visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.

+ galima palyginti įmonių veikl¹ ir apskaičiuoti darbo efektyvumo rezultatus;

- galima prarasti svarbi¹ informacij¹, neišreiškiam¹ pinigais arba tam tikri dominantys įvykiai apskritai bus neparodyti apskaitoje (pvz. gamtovaizdis);

- pasaulyje nėra stabilios valiutos, kinta pinigų perkamoji galia šalies viduje.

Visi buhalterinės apskaitos objektai apskaitos knygose ir atskaitomybėje turi būti išreikšti nacionaline valiuta.

6. Kaupimo principas teigia, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje fiksuojami tada, kai jie įvyksta.

PAJAMOS apskaitoje registruojamos tada, kai jos UŽDIRBAMOS

S„NAUDOS apskaitoje registruojamos tada, kai jos PATIRIAMOS.

Tai reiškia, kad pajamos ir s¹naudos apskaitoje registruojamos nepriklausomai nuo to, ar buvo gauti ir ar buvo išleisti pinigai.

Svarbu suvokti skirtum¹ tarp s¹vokų pajamos ir įplaukos bei s¹naudos ir išlaidos.

Pajamos – tai ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, t.y. įmonės turto padidėjimas ar įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas. Jos laikomos uždirbtos tada, kai produkcija yra parduota (išsiųsta pirkėjui), o paslaugos suteiktos, nesvarbu ar pirkėjas sumokėjo ar ne.

Įplaukos – tai įmonės faktiškai gauti pinigai (ar kitas turtas) už pateiktas prekes bei atliktas paslaugas arba už dar nepateiktas prekes ir neatliktas paslaugas.

S¹naudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, netekimo arba dėl įsipareigojimų padaugėjimo, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas.

Išlaidos- išleisti pinigai (kitos vertybės) už kuriuos mainais gaunamas koks nors turtas ataskaitiniu laikotarpiu neuždirbant pajamų.

Palyginimo principas teigia, kad kaupimo principu apskaičiuotas ataskaitinio laikotarpio uždirbtas pajamas būtina palyginti su patirtomis s¹naudomis uždirbant šias pajamas.

Šiuo principu vadovaujamasi skaičiuojant įmonės finansinį rezultat¹ – peln¹ arba nuostolį. S¹naudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos atitinkamai laikotarpiams, per kuriuos įmonė uždirbs pajamų.

Pavyzdžiui, jeigu įmonė sausio mėn. sumokėjo 6000 Lt. avans¹ už pusės metų apsaugos paslaugas, t.y. po 1000 Lt. kas mėnesį, tai logiška, kad skaičiuodama sausio mėn. veiklos rezultat¹, ji į s¹naudas įtrauks tik 1000 Lt., t.y.  būtent sausio mėnesiui tenkančias išlaidas už apsaug¹.

8. Atsargumo principas įpareigoja apskaitininkus labai atsargiai vertinti įmonės veiklos rezultatus.

Vadovaujantis šiuo principu turi būti pasirenkami tokie apskaitos metodai, kuriais įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir s¹naudų vertė negalėtų būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta. Buhalteriai apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėdami veiklos rezultatus vadovaujasi tokiomis nuostatomis:

- jei galima taikyti kelis įmonės turto įvertinimo būdus, reikia pasirinkti t¹, kuriuo įvertinto turto kaina bus mažiausia;

- apskaičiuojant per tam tikr¹ laik¹ uždirbtas pajamas, apskaitoje turi būti pripažintos tik tos, kurių uždirbimu neabejojama ir apmokėjimo tikimybė yra gana didelė;

- apskaičiuojant per tam tikr¹ laikotarpį patirtas s¹naudas, jų suma neturi būti nepagrįstai sumažinta, o visas abejotinas s¹naudas būtina priskirti ataskaitiniam laikotarpiui.

9. Remiantis  neutralumo principu apskaitos informacija turi būti pateikiama nešališkai, be išankstinio nusistatymo ir neturėtų daryti įtakos šios informacijos vartotojams.

Apskaitos darbuotojams negalima savo veikloje vadovautis išankstinėmis nuostatomis, kurios gali paveikti apskaitos informacijos įvertinim¹.

10. Turinio svarbos principas teigia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai į apskait¹ turi būti traukiami pagal jų turinį ir ekonominź prasmź, o ne pagal juridinź form¹.

Ūkinės operacijos finansinės atskaitomybės ataskaitose turi būti pateikiamos pagal jų turinį ir ekonominź prasmź net ir tada, kai pateikimas skiriasi nuo teisinės formos.

Pavyzdžiui, juridiškai įmonė perleido turt¹ ir nuosavybės teises į jį kitai įmonei, tačiau pagal susitarim¹ ji ir toliau naudosis šio turto teikiama ekonomine nauda. T.a. apskaitoje įregistravus informacij¹ apie turto perleidim¹, finansinėje atskaitomybėje neteisingai bus traktuojama sandorio esmė, todėl turtas ir toliau turėt būti rodomas įmonės balanse.

Su bendraisiais apskaitos principais glaudžiai yra susijź tokie reikalavimai apskaitai, kaip: svarbumas, patikimumas, informacijos pateikimas laiku, apdairumas, optimalumas.

Buhalterinės apskaitos reglamentavimas

Įmonės vysto labai įvairi¹ ir skirting¹ ūkinź veikl¹, todėl buhalterinė apskaita negali būti absoliučiai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose įmonėse, nes neįmanoma numatyti visų galimų ūkinių operacijų, kurios turi būti atspindėtos apskaitoje.

Finansinė apskaita reglamentuojama visose rinkos šalyse Kad finansinių ataskaitų duomenis galėtų suprasti visi vartotojai, apskaitos darbuotojai turi laikytis tam tikrų nustatytų finansinės apskaitos taisyklių.

Lietuvoje buhalterinė apskaita yra reglamentuojam trimis pagrindiniais įstatymais:

Buhalterinės apskaitos įstatymas.

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas.

Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas.

Buhalterinė apskaita dar reglamentuojama remiantis apskaitos standartais.

Pagrindinis apskaitos standartų rengimo tikslas – nustatyti bendr¹j¹ buhalterinės apskaitos tvark¹ ir suvienodinti biudžetinio ir verslo sektorių buhalterinź apskait¹ ir finansinź atskaitomybź.

Visi ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (AB, UAB, ŽŪB, IB ir kt.) savo veikla siekiantys pelno, apskait¹ ir atskaitomybź privalo tvarkyti remdamiesi Verslo apskaitos standartais (VAS). Neribotos civilinės atsakomybės įmonės (PĮ, TŪB) nesivadovauja VAS, išskyrus jei savo nuožiūra rengia finansinź atskaitomybź.

VAS rengia ir skelbia LR apskaitos institutas. Šie standartai yra nuolat tobulinami ir papildomi.

Suderinti finansinėse ataskaitose pateikiam¹ informacij¹ yra suinteresuotos ne tik skirtingos vienos šalies įmonės, bet ir skirtingos valstybės. Kuriantis transnacionalinėms korporacijoms kūrėsi ir tarpvalstybinės profesionalių apskaitininkų organizacijos.

1973 m. įkurtas Tarptautinių apskaitos standartų komitetas (TASK) – nepriklausoma organizacija, rengianti ir tobulinanti Tarptautinius apskaitos standartus (TAS).

Rengiant TAS dalyvauja visos suinteresuotos pusės (verslininkų asociacijos, mokslininkai, vyriausybinės institucijos, įmonės), kurios siekia, kad viešai skelbiama finansinė atskaitomybė parodytų reali¹ įmonių ūkinės veiklos būklź.

TAS ir BAP nėra griežti ir tikslūs nurodymai kaip vesti buhalterinź apskait¹. Kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo šalies ekonominź situacij¹ bei nacionalinius ypatumus, sukonkretina TAS, t.y. derina juos su savo interesais.

Europos S¹jungos valstybėse be TAS dar vadovaujamasi ES direktyvomis, kurios reglamentuoja buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimus šių šalių įmonėse. ES direktyvų reikšmė yra labai didelė, nes neįmanoma sukurti vientisos ekonominės sistemos tarp valstybių, kurių apskaitos sistemos skiriasi.

Svarbiausios direktyvos yra susijusios su finansinės atskaitomybės parengimu ir paskelbimu.

Apibendrinus galima teigti, kad bendrai apskaitos politika reglamentuojama trim lygiais:

- tarptautiniu mastu, - valstybės mastu, - įmonės mastu.

Bendriausi etikos reikalavimai apskaitos darbuotojams pateikiami Profesionalių apskaitos darbuotojų etikos kodekse, kurį patvirtino Tarptautinė apskaitininkų federacija (TAF). Pagrindiniai iš jų yra: nešališkumas; konfidencialumas; profesinė kompetencija; etinių konfliktų sprendimas; viešumas; mokesčių administravimo praktika; veiklos keliose šalyse praktika.

1 uždavinys

Iš pateiktų teiginių išrinkite teisingiausi¹:

K¹ teigia bendrieji apskaitos pricipai

a) nustato reikalavimus apskaitai;

b) apibrėžia apskaitos tvarkym¹;

c) visi teiginiai teisingi.

Kam skirta finansinė apskaita?

a)          vertybinių popierių biržai;

b)          auditoriams;

c)          vidaus ir išorės vartotojams.

K¹ teigia palyginimo principas?

a)          įplaukos lyginamos su išlaidomis;

b)          pajamos lyginamos su s¹naudomis;

c)          pajamos lyginamos su išlaidomis.

Periodiškumo principas yra labiausiai susijźs su:

a)          piniginio mato principu;

b)          veiklos tźstinumo principu;

c)          įmonės principu.

2 uždavinys

Išanalizuolite pateiktas situacijas ir nustatykite, kada apskaitoje yra registruojamos įplaukos ir išlaidos, o kada pripažįstamos pajamos ir s¹naudos.

Įmonė pardavė prekių už 5000 lt., kuriuos pirkėjai sumokės po 15 d.

Gauta s¹skaita už ryšio paslaugas 250 Lt. J¹ įmonė apmokės po 1 mėnesio.

Gautas išankstinis apmokėjimas už prekes 1000 Lt.

Įmonės buhalteris išmokėjo vairuotojui avans¹ 300 Lt.

Įmonė atliko paslaugų už 2000 Lt. Klientai iš karto sumokėjo1000 Lt., o likusius sumokės po 10 d.

Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius: Pačiolis, 2001, p. 2-51

Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius: TEV, 2004, p.9-32.