BUHALTERINĖS APSKAITOS S„SKAITOS IR JŲ PASKIRTIS

BUHALTERINĖS APSKAITOS S„SKAITOS IR JŲ PASKIRTIS

Apskaitos informacija nuolat kinta, kadangi nuolatos vyksta įvairūs ūkiniai procesai. Todėl ši informacija pagal tam tikrus požymius yra fiksuojama, kaupiama ir grupuojama atitinkamose buhalterinėse s¹skaitose.

Buhalterinė s¹skaita – tai informacijos kaupimo ir grupavimo būdas įmonės turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir s¹naudoms nustatyti per tam tikr¹ ataskaitinį laikotarpį.

Duomenys į s¹skaitas yra keliami iš pirminių dokumentų ir pagal tam tikrus požymius jie yra susisteminami. Toks apskaitos duomenų apdorojimo būdas vadinamas klasifikavimu.

Viena iš buhalterinės s¹skaitos vaizdavimo formų yra vadinama „T“ formos s¹skaita.

Apskaitoje įmonės turtas ir nuosavybė (nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai) gali kisti dvejopai, t.y. didėti arba mažėti. Todėl s¹skaitose šiems procesams atžymėti yra išskirtos atskiros skiltys. Kairioji skiltis vadinama Debetu (D), o dešinioji Kreditu (K).

Apskaitose s¹skaitų debetas ir kreditas naudojami nevienodai. Turto ir s¹naudų s¹skaitose objektų padidėjimas žymimas debete, o sumažėjimas kredite. Tuo tarpu nuosavybės ir pajamų s¹skaitose viskas fiksuojama priešingai – objektų sumažėjimas debete, o padidėjimas kredite.

Turto ir s¹naudų s¹skaitose pradinis ir galutinis likučiai vaizduojami debeto skiltyje, o nuosavybės ir pajamų s¹skaitų likučiai vaizduojami kredito pusėje. Jie apskaičiuojami taip:

Lgd = Lpd+Ad-Ak  Lgd – galutinis debeto likutis

Lpd – pradinis debeto liktis

Ad – debeto apyvarta

Ak – kredito apyvarta

Lgk = Lpk+Ak-Ad  Lgk – galutinis kredito likutis

Lpk – pradinis kredito likutis

Ak – kredito apyvarta

Ad – debeto apyvarta

Pastaba – skaičiuojant debeto ir kredito apyvartas, pradiniai likučiai prie jų nepridedami.

Ūkinės operacijos į s¹skaitas fiksuojamos laikantis dvejybinio įrašo taisyklės.

Dvejybinis įrašas – tai ūkinių operacijų registravimo būdas, kai kiekvienos operacijos vertė įrašoma į vienos s¹skaitos (ar s¹skaitų) debet¹, o jai lygi suma į kitos s¹skaitos (s¹skaitų)kredit¹.

Kiekviena ūkinė operacija registruojama dvejybiniais įrašais, t.y. vienos s¹skaitos debetas susiejamas su kitos s¹skaitos kreditu ir tai vadinama S¹skaitų korespondencijos taisykle.

S¹skaitų korespondencijos sudarymas yra viena svarbiausių apskaitos procedūrų. Prieš sudarant s¹skaitų korespondencij¹ reikia įvertinti tokius dalykus, kaip:

o       kokius turto, nuosavo kapitalo, pajamų ir s¹naudų straipsnius fiksuojama ūkinė operacija pakeičia;

o       kokioje s¹skaitoje ir kurioje jos dalyje – debete ar kredite – reikia parodyti objekto padidėjim¹ arba sumažėjim¹.

Kiekvienai operacijai būdinga tam tikra s¹skaitų korespondencija. Ji apibūdinama nurodant debetuojam¹ ir kredituojam¹ s¹skaitas ta pačia suma.

Pavyzdys:

Įmonė gavo paskol¹ iš banko 10 000 Lt. Šios operacijos s¹skaitų korespondencija būtų tokia:

D Atsiskaitomoji s¹skaita banke 10 000

K Skola bankui 10 000

Toks įrašas kai debetuojama ir kredituojama tik po vien¹ s¹skait¹ vadinamas paprastuoju.

Būna atvejų kai debetuojama ir kredituojama ne po vien¹, o po kelias s¹skaitas . Tokie įrašai vadinami suvestiniais.

Pavyzdys:

Įmonė iš atsiskaitomosios s¹skaitos sumokėjo už komunalines paslaugas ir už įsigytas žaliavas bendroje sumoje 1400 Lt. S¹skaitų korespondencija būtų tokia:

D Komunalinių paslaugų s¹naudos 200

D Žaliavos 1200

K Atsiskaitomoji s¹skaita banke 1400

Norint užrašyti s¹skaitų korespondencij¹, s¹skaitos yra pasirenkamos iš s¹skaitų plano.

S¹skaitų planas tai susistemintas s¹rašas s¹skaitų, kuris yra sudarytas remiantis fundamentine apskaitos lygybe.

Jis susideda iš 6 pagrindinių klasių. I ir II klasėse yra parodomas įmonės TURTAS III ir IV klasėje NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI V – PAJAMOS, VI – S„NAUDOS

Visų klasių s¹skaitos koresponduoja tarpusavyje. Kiekvienai s¹skaitai yra suteikiamas skaitmeninis kodas, kad nereikėtų rašyti kartais labai ilgų s¹skaitų pavadinimų.

Įmonės, sudarydamos individualų s¹skaitų plan¹, remiasi pavyzdiniu s¹skaitų planu. Jos gali praplėsti s¹skaitų planus, t.y. įvesti dar daugiau klasių, tarkim VII ar VIII. Tačiau keisti pirmų šešių klasių negali, jas gali tik papildyti. Paprastai įvestos papildomos s¹skaitų klasės yra skirtos valdymo apskaitai, o pirmos šešios (pagrindinės) – finansinei apskaitai.

Apskaitos informacijos išoriniams ir vidiniams vartotojams reikalingi skirtingi duomenys. Todėl skirtingo detalumo informacijai gauti naudojamos dvejopos s¹skaitos: sintetinės ir analitinės, bei subs¹skaitos.

Sintetinėse s¹skaitose pateikiami apibendrinantys duomenys apie apskaitos objektus.

Analitinėse s¹skaitose pateikiami konkretūs ir išsamūs duomenys apie apskaitos objektus. Šios s¹skaitos detalizuoja sintetinių s¹skaitų duomenis.

S¹skaitų skirstymas yra s¹lyginis ir kiekviena įmonė turi tik jai būdingas s¹skaitas ir subs¹skaitas.

Apskaitoje s¹skaitos yra skirstomos pagal ekonominį turinį ir paskirtį nei naudojimo būd¹.

Pagal ekonominį turinį s¹skaitos skirstomos į:

turto s¹skaitas

nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų s¹skaitos

ekonominės veiklos rezultatų s¹skaitos.

Pagal paskirtį bei naudojimo būd¹ s¹skaitos skirstomos:

nuolatinės s¹skaitos

1.1 pagrindinės

kontrarinės

laikinosios s¹skaitos.

7 uždavinys

Lentelėje pateiktus duomenis apie pinigų gavim¹ ir išmokėjim¹ iš kasos surašykite į „T“ formos s¹skaita „Kasa“.

8 uždavinys

Pateiktos tokios balandžio mėnesį įvykusios ūkinės operacijos:

04.01 pinigų likutis atsiskaitomojoje s¹skaitoje 80 000 Lt.

04.01 iš atsiskaitomosios s¹skaitos pervesta į kas¹ 25 000 Lt.

04.02 į asmenines s¹skaitas pervestas darbuotojų atlyginimas 12 000 Lt.

04.08 gauta banko paskola 15 000 Lt.

04.10 apmokėta tiekėjams už gautas prekes 20 000 Lt.

04.20 apmokėtos komunalinių mokesčių s¹skaitos 2000 Lt.

04.25 klientai apmokėjo dalį įsiskolinimo už prekes 25 000 Lt.

04.28 sumokėti mokesčiai į biudžet¹ 11 000 Lt.

Surašykite s¹skaitų korespondencijas.

Operacijas įrašykite „T“ formos s¹skaitoje „Atsiskaitomoji s¹skaita“; apskaičiuokite debeto ir kredito apyvartas bei pinigų likutį.

9 uždavinys

Pateikti įmonės sintetinių s¹skaitų likučiai rugsėjo 1 dienai. Surašykite juos į lentelź ir apskaičiuokite bendras debeto ir kredito sumas.

Žaliavos 30 000 Lt.

Kasa 5000 Lt.

Įstatinis kapitalas 200 000 Lt.

Ilgalaikis turtas 180 000 Lt.

Trumpalaikė banko paskola 50 000 Lt.

Skolos tiekėjams 26 000 Lt.

Pinigai atsisk. s¹skaitoje 14 000 Lt.

Pelnas 7000 Lt.

Nebaigta gamyba 32 000 Lt.

Pirkėjų skolos 45 000 Lt.

Mokėtini mokesčiai 23 000 Lt.

Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius: Pačiolis, 2001, p. 182-199.

Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius: TEV, 2004, p.73-100