CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

DARBO APMOKĖJIMO PROCESAS, JO TEISINIS PAGRINDIMAS

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

DARBO APMOKĖJIMO PROCESAS, JO TEISINIS PAGRINDIMAS

Rinkos ekonomikos s¹lygomis ˛mogaus darbo jėga yra perkama ir parduodama. Kapitalo savininkas, pasisamdźs (nusipirkźs) darbo jėg¹, naudoja j¹ ūkinėje veikloje ir u˛ tai moka samdomam darbuotojui darbo u˛mokestį. Darbo u˛mokestis yra darbo jėgos kaina, kuri priklauso nuo subjektyvių ir objektyvių veiksnių.

Yra dvi darbo apmokėjimo formos:

o Laikinė darbo u˛mokesčio forma – taikoma tuomet, kai neįmanoma imatuoti darbuotojo pagamintos produkcijos kiekio. Čia darbo kainos matavimo vienetas yra darbo valandos kaina.

o Vienetinė darbo u˛mokesčio forma – taikoma, kada galima tiksliai apskaičiuoti pagamintų prekių ar atliktų operacijų kiekį. Čia mato vienetas yra nustatyta idirbio norma.

Darbo u˛mokestis atlieka dvi pagrindines funkcijas – reprodukcinź ir skatinam¹j¹. Reprodukcinė funkcija slypi tame, kad darbo u˛mokestis turi u˛tikrinti darbo jėgos reprodukavim¹, t.y. jos atgaminim¹ konkrečiomis visuomenės egzistencijos s¹lygomis. Tuo tarpu ˛mogaus poreikių patenkinimas i darbo u˛mokesčio lėų bus socialiai pagrįstas tik tuomet, kai jis skatins darbuotojus geriau dirbti, tobulinti savo sugebėjimus. Todėl skatinamoji funkcija reikalauja aikios ir įmonės darbuotojams suprantamos darbo apmokėjimo sistemos.

Galima būtų iskirti tokius darbo apmokėjimo proceso etapus:

Darbo sutartyje apibrė˛iamos darbo apmokėjimo s¹lygos, t.y. u˛ k¹, kada ir kaip bus mokamas atlyginimas.

Nustatoma darbo jėgos kaina ( pagal darbo valandos kain¹ arba idirbio norm¹).

Nustatomas faktikai dirbtas darbo laikas ir darbo įvykdymo kokybė.

Apskaičiuojamas darbo u˛mokestis ir iskaičiuojami mokesčiai, susijź su darbo apmokėjimu.

Imokamas realus atlyginimas darbuotojui.

Lietuvos Respublikoje visus darbinius santykius reglamentuoja Darbo kodeksas. Jis yra priimtas LR Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, 2002.06.04 Nr. IX-926.

Darbo kodekse numatyta, kad pagrindiniai darbo santykius, tuo pačiu ir darbo apmokėjim¹, reglamentuojantys altiniai yra: LR Konstitucija, LR tarptautinės sutartys ir darbo kodeksas.

Teigiama, kad asmenys teisź į darb¹ įgyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms. Tai reikia, kad darbuotojo priėmimas į darb¹ prasideda nuo darbo sutarties su būsimu darbdaviu pasiraymo.

Darbo sutartis – tai susitarimas tarp dviejų alių, t.y. darbuotojo ir darbdavio, kuriuo abi pusės viena kitai įsipareigoja ir kuriame yra apibrė˛iamos alių teisės ir pareigos.

Darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos ar specialybės darb¹ ir eidamas tas pareigas paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatyt¹ darb¹, u˛tikrinti normalias darbo s¹lygas, nustatytas darbo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, ir mokėti sulygt¹ atlyginim¹.

Darbo sutartis turi būti sudaroma dviem egzemplioriais – po vien¹ kiekvienai aliai- pagal pavyzdinź form¹. Ji laikoma sudaryta, kai alys susitaria dėl darbo sutarties s¹lygų ir tai u˛tvirtina savo paraais sutartyje. U˛ tinkam¹ darbo sutarties sudarym¹ atsako darbdavys.

Priėmimo į darb¹ apribojimus gali nustatyti tik įstatymai.

Darbo sutartys gali būti tokių rūių:

Neterminuotos

Terminuotos, laikinės, sezoninės

Antraeilių pareigų arba dėl papildomo darbo

Kitos.

Kodekse yra apibrė˛tas darbo laikas ir poilsio laikas.

Darbo laikas – tai laikas, kada darbuotojas privalo atliko jam pavest¹ darb¹. Jis negali viryti 40 valandų per savaitź, atuonių darbo valandų per dien¹, iskyrus kitus įstatymo numatytus atvejus.

Poilsio laikas – tai laisvas nuo darbo laikas (pertraukos, venčių dienos ir pan.).

Darbuotojams yra suteikiamos atostogos – kasmetinės arba tikslinės.

Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigr¹˛inti, paliekant darbo viet¹ (pareigas) ir mokant vidutinį darbo u˛mokestį.

Kasmetinės atostogos yra suteikiamos u˛ kiekvienus darbo metus tais pačiais kalendoriniais darbo metais. Jos gali būti minimalios (28 k.d.), pailgintos (35 arba 58 k.d.) ir papildomos.

Kasmetinių atostogų metu yra mokamas vidutinis darbo u˛mokestis. Atostogas pakeisti pinigine kompensacija draud˛iama, iskyrus nutraukiant darbo sutartį, kada imokama kompensacija u˛ nepanaudotas kasmetines atostogas.

Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, bet viena i dalių negali būti trumpesnė kaip 14 dienų.

Tikslinės atostogos – tai nėtumo ir gimdymo; vaiko iki jam sueis 3 metai, prie˛iūros; mokymosi; kūrybinės; nemokamos; valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti.

Darbo u˛mokestis – tai atlyginimas u˛ darb¹, darbuotojo atliekam¹ pagal darbo sutartį. Tai darbo įvertinimas pinigais

Darbo u˛mokestis apima pagrindinį darbo u˛mokestį ir papildomus darbo u˛mokesčius, kuriuos darbdavys imoka darbuotojui u˛ atlikt¹ darb¹ ir jis yra mokamas pinigais.

Darbo u˛mokestis priklauso nuo tokių veiksnių, kaip:

o atliekamo darbo kiekio ir kokybės;

o nuo įmonės, kurioje dirba asmuo, ūkinės padėties ir veiklos rezultatų;

o nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje.

Darbo u˛mokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį arba darbuotojo ratiku sutikimu – kart¹ per mėnesį.

Darbuotojui mokamas mėnesinis atlyginimas negali būti ma˛esnis u˛ Vyriausybės nustatyt¹ minimali¹ mėnesinź alg¹. iuo metu minimalus mėnesinės algos dydis yra 500 Lt.

U˛ virvaland˛ius ir darb¹ naktį turi būti mokamas ne ma˛esnis kaip pusantro karto(1,5)didesnis nustatytas valandinis atlyginimas (mėnesinė alga).

U˛ darb¹ poilsio ir venčių dienomis – ne ma˛iau kaip dvigubai didesnis valandinis atlyginimas. Darbuotojo praymu tai galima kompensuoti ir suteiktomis papildomomis poilsio dienomis.

Jeigu dėl darbuotojo kaltės yra padaroma ˛ala įmonei, tai darbuotojo padaryta ˛ala gali būti iskaitoma i jo darbo u˛mokesčio nevirijant jo vidutinio mėnesinio darbo u˛mokesčio.

Imokant darbo u˛mokestį, kiekvienam darbuotojui turi būti įteikiamas atsiskaitymo lapelis, kuriame turi būti nurodytos priskaičiuotos, iskaičiuotos ir imokėtos sumos.

Jeigu yra nustatomos naujos darbo apmokėjimo s¹lygos, darbdavys privalo ratu apie tai praneti darbuotojui ne vėliau kaip prie mėnesį iki jų įsigaliojimo.

Vidutinio darbo u˛mokesčio apskaičiavimo tvarka

Vidutinio darbo u˛mokesčio apskaičiavimo tvark¹ numato LR Vyriausybės nutarimas Nr.650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo u˛mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“, 2003.05.27.

is nutarimas nustato vidutinio darbo u˛mokesčio apskaičiavim¹, kai darbuotojui yra apmokama u˛ kasmetines atostogas, kai darbuotojas yra atitraukiamas nuo darbo (įstatymo numatytais atvejais), jam imokama ieitinė imoka ir kitos įstatymų nustatytos imokos.

Į darbuotojo vidutinį darbo u˛mokestį įskaitoma

pagrindinis darbo u˛mokestis u˛ atlikt¹ darb¹;

padidintas apmokėjimas u˛ virvaland˛ius, darb¹ naktį, poilsio ir venčių dienomis ir kitais darbo sutartyje numatytais atvejais;

priedai, priemokos ir kitos imokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytu sutartyje

premijos (mėnesio, ketvirčio ar u˛ metų rezultatus); vienkartinės piniginės imokos, skirtos darbuotojų skatinimui;

skirtumas tarp anksčiau gauto vidutinio darbo u˛mokesčio ir faktinio darbo u˛mokesčio, kuris mokamas darbuotojams įstatymų numatytais atvejais.

Į darbuotojo vidutinį darbo u˛mokestį neįskaitoma

apmokėjimas u˛ laik¹, kai darbuotojas dėl pateisinamų prie˛asčių nedirbo įmonėje (darbo u˛mokestis u˛ kasmetines atostogas, u˛ prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir pan.);

ieitinė imoka; kompensacija u˛ nepanaudotas atostogas; paalpos (bedarbio ir kt.);

atlyginimas u˛ darbuotojams padaryt¹ ˛al¹, susijusi¹ su jų darbu (suluoinimas, kitoks sveikatos su˛alojimas);

kompensacija priimant arba perkeliant į darb¹ kitoje vietoje;

dienpinigiai ir kitos komandiruočių ilaidos;

kitos imokos, numatytos teisės aktuose.

Skaičiuojant vidutinį darbo u˛mokestį laikomasi tokių prielaidų

Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prie t¹ mėnesį, u˛ kurį mokamas vidutinis darbo u˛mokestis.

Jeigu atleid˛iamo i darbo darbuotojo paskutinė darbo diena sutampa su paskutine mėnesio diena, tada jo praymu, is mėnuo gali būti įtraukiamas į 3 paskutinių mėnesių laikotarpį.

Vidutinis darbo dienos u˛mokestis apskaičiuojamas taip:

Skaičiuojamo laikotarpio darbo u˛mokestis / Faktikai dirbtų per t¹ laikotarpį dienų skaičius (įskaitant dirbtas poilsio ir venčių dienas)

Vidutinis darbo valandos u˛mokestis apskaičiuojamas taip:

Skaičiuojamo laikotarpio darbo u˛mokestis / Faktikai dirbtų per t¹ laikotarpį valandų skaičius (įskaitant virvaland˛ius)

Darbo u˛mokestis u˛ kasmetines atostogas apskaičiuojamas taip:

Vidutinis vienos darbo dienos (valandos) u˛mokestis dauginamas i darbo dienų skaičiaus, tenkančio atostogų laikotarpiui.

Piniginė kompensacija u˛ nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiuojama taip:

Nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama i metinio darbo dienų koeficiento ir i darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos u˛mokesčio.

Apskaičiuojant darbuotojo darbo u˛mokestį yra iskaitomi tam tikri mokesčiai, tai:

valstybinio socialinio draudimo įmokos

gyventojų pajamų mokestis

įmokos į garantinį fond¹.

ie mokesčiai tam tikromis dalimis pasiskirsto tarp darbdavio ir darbuotojo, t.y. vienus mokesčius, susijusius su darbo apmokėjimu, sumoka darbdavys, o kitus pats darbuotojas.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos pasiskirsto taip: 31 % moka darbdavys įmonės s¹skaita, o 3 % pats darbuotojas i savo priskaičiuoto darbo u˛mokesčio.

Pajamų mokestis (15 % arba 33 %) yra iskaitomas i darbuotojo atlyginimo, bet jį sumoka įmonė, kuri iskaičiuoja į mokestį.

Įmokas į garantinį fond¹ 0.2 % priskaičiuoja ir moka įmonė savo s¹skaita.

ių mokesčių esminius bruo˛us nustatysime ap˛velgdami Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo santraukas.

Gyventojų pajamų mokesčio pagrindinės nuostatos

LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007, 2002-07-02

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. is Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvark¹.

2. is Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo s¹vokos

1. Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinź teisź Lietuvos Respublika turi teisź tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir po˛eminius gamtos iteklius.

2. Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas.

5. Honoraras – atlyginimas u˛ autorine licencine sutartimi suteikt¹ teisź panaudoti kūrinį, atlyginimas u˛ suteiktas gretutines teises, taip pat atlyginimas u˛ licencine sutartimi suteikt¹ teisź naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franize, atlyginimas u˛ suteikt¹ informacij¹ apie gamybinź, prekybinź ar mokslinź patirtį (know-how), taip pat kompensacija u˛ autorių arba gretutinių teisių pa˛eidim¹.

7. Individuali veikla – savarankika veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tźstinį laikotarpį:

1) savarankika bet kokio pobūd˛io komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant t¹, kuria verčiamasi turint verslo liudijim¹;

2) savarankika kūryba, profesinė ir kita panaaus pobūd˛io savarankika veikla, įskaitant t¹, kuria verčiamasi turint verslo liudijim¹;

3) savarankika sporto veikla;

4) savarankika atlikėjo veikla.

8. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikr¹ fizinź ar protinź veikl¹, grind˛iam¹ tam tikromis taisyklėmis ir organizuojam¹ tam tikra specialiai iai veiklai nustatyta forma) rengimosi var˛yboms ir dalyvavimo var˛ybose veikla.

9. Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, okėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi vieam pasirodymui ir dalyvavimo vieame pasirodyme veikla. Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi vieam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį vieai atliekant ar vieai pasirodant.

10. Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas, kūrimas ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas.

11. Ivestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, iankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis is instrumentas grind˛iamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, iankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, bir˛os indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

14. Pajamos – pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis u˛ atliktus darbus, suteiktas paslaugas, u˛ perduotas ar suteiktas teises, u˛ parduot¹ ar kitaip perleist¹, investuot¹ turt¹ ar lėas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra, iskyrus:

1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai iduotas akcijas arba anksčiau ileistų akcijų nominalios vertės padidinimo sum¹, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sum¹ dėl pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų vertei ar daliai;

2) nekilnojam¹jį daikt¹, susigr¹˛int¹ pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į ilikusį nekilnojam¹jį turt¹ atkūrimo įstatym¹, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatym¹;

3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, gyventojui nemokamai suteiktus naudotis (neperdavus nuosavybės) darbo drabu˛ius, avalynź, darbo įrankius, įrang¹ ir kitas darbo priemones, jeigu su iais darbo drabu˛iais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitomis darbo priemonėmis atliekamos darbo funkcijos;

4) gyventojo, įsiregistravusio pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, apskaičiuot¹ pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sum¹ u˛ patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;

5) sumas (iskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo ilaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės ilaidoms padengti, jeigu ios ilaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant savanorik¹ darb¹, organizuojam¹ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, funkcijomis arba individualia veikla;

6) vieneto reklaminio renginio ar akcijos arba reprezentacijos metu gyventojų gaut¹ naud¹, jeigu neįmanoma nustatyti atskiro reklaminio renginio, akcijos ar reprezentacijos dalyvio gautos individualios naudos. Vieneto renginys ar akcija laikoma reklaminiu, jeigu jis skirtas informacijai, susijusiai su vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti, esamiems ar potencialiems pirkėjams informuoti. Vieneto reprezentacija – vieneto savo lėomis organizuojama priemonė naujiems verslo ryiams sukurti arba esamiems pagerinti su kitais vienetais arba gyventojais, iskyrus reprezentacij¹ organizuojančio vieneto darbuotojus, io vieneto dalyvius bei kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius gyventojus;

15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta ma˛esne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tiksl¹ naud¹ duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine iraika pagal io Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

19. Susijź asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kuri¹ ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prie ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dien¹ jie yra:

1) gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba

2) gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas vienetas, arba

3) gyventojas, kurio sutuoktinis, su˛adėtinis arba sugyventinis yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba

4) gyventojas ir jo sutuoktinis, su˛adėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryiais (iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio) susijź asmenys, taip pat gyventojas ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), taip pat gyventojas ir jo testamentiniai įpėdiniai, arba

5) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas i jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) tame vienete, arba

6) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais asmenimis (sutuoktiniais, su˛adėtiniais, sugyventiniais, asmenimis, susijusiais giminystės ryiais (iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiais (iki antrojo laipsnio), testamentiniais įpėdiniais), arba

7) gyventojas ir jo nuolatinė bazė.

20. Tikroji rinkos kaina – suma, u˛ kuri¹ gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

24. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisź į vieneto turt¹, arba asmuo, kuris neisaugo nuosavybės teisių į vieneto turt¹, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

25. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat u˛sienio vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to u˛sienio vieneto nuolatine buveine.

28. Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir ivestinės finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas.

29. Individualios veiklos turtas – turtas, kurį gyventojas naudoja tik savo individualiai veiklai, iskyrus individuali¹ veikl¹, kuria verčiamasi turint verslo liudijim¹, individuali¹ sporto, atlikėjų veikl¹.

30. Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybź gyventi ir kuri¹ jis įkuria, ilaiko ir naudojasi.

31. Darbo santykiai arba jų esmź atitinkantys santykiai – santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie i esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo s¹lygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

32. Kitos iame Įstatyme vartojamos s¹vokos suprantamos taip, kaip jos apibrė˛tos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), kiek tai neprietarauja iam Įstatymui (iskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).

3 straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai

Pajamų mokestį moka pajamų gavźs gyventojas

5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas

1. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių altinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, iskyrus io straipsnio 3 dalyje nurodyt¹ atvejį.

3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių altinis yra Lietuvoje, jeigu is gyventojas:

1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal io Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir

2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir

3) tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba jam analogiko mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos u˛sienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo ivengimo sutartis bei apie į fakt¹ mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės kompetentingas asmuo.

6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai

1. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu iame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas ioms pajamoms:

1) pajamoms i paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos i Lietuvos vieneto arba i vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų u˛sienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas tvirtinam¹ s¹ra¹, ir palūkanoms;

2) jūrininkų, įraytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos valstybės ar Europos S¹jungos valstybės narės vėliava, įgulos narių s¹ra¹, u˛ darb¹ laivo reiso metu gautoms pajamoms, kaip jos apibrė˛tos io Įstatymo 14 straipsnyje;

3) sportininkų pajamoms, gautoms i sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

4) atlikėjų pajamoms, gautoms i atlikėjo veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;

5) honorarui;

6) gautoms pagal autorinź sutartį pajamoms i kūrybos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūd˛io individuali¹ veikl¹, jeigu gyventojo sprendimu i ių pajamų neatimti io Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leid˛iami atskaitymai);

7) pajamoms, gautoms i turto nuomos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūd˛io individuali¹ veikl¹, jeigu gyventojo sprendimu i ių pajamų neatimti io Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leid˛iami atskaitymai);

8) pajamoms, gautoms i ios dalies 3–7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu i ių pajamų neatimti io Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leid˛iami atskaitymai;

9) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;

10) pensijų imokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatyme (toliau – Pensijų fondų įstatymas) numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėomis sumokėtas įmokas į į fond¹, jei pensijų programos dalyvis pagal Pensijų fondų įstatym¹ yra įgijźs teisź į pensijos imokas;

11) imokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo imoka imokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal i¹ sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu imok¹ gaunantis gyventojas yra sulaukźs pensinio am˛iaus pagal Pensijų fondų įstatymo nuostatas;

12) gr¹˛inamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutraukt¹ gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo imoka imokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos gr¹˛inamos gyventojui, kuris yra sulaukźs pensinio am˛iaus pagal Pensijų fondo įstatymo nuostatas;

13) gr¹˛inamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fond¹, įsteigt¹ pagal Pensijų fondų įstatym¹, gyventojui istojus i pensijų programos ir neperėjus į kit¹ pensijų program¹, jeigu istojama i pensijų programos ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijos sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos gr¹˛inamos gyventojui, kuris yra sulaukźs pensinio am˛iaus pagal Pensijų fondo įstatymo nuostatas.

3. io straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas.

4. U˛ pajamas, gautas i veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijim¹, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dyd˛io pajamų mokestis.

7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

8 straipsnis. Pajamų pripa˛inimas

1. Pajamos pripa˛įstamos jų gavimo momentu.

2. Pajamų, iskyrus pozityvi¹sias pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:

1) kai pajamos bet kokia forma faktikai gaunamos. Jeigu pajamos gautos u˛sienio valstybėje, faktikai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsi˛velgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų iskaičiuot¹ ir (arba) sumokėt¹ pajamų ar jam tapataus mokesčio sum¹, arba

2) kai bet kokia forma imokamos imokos, jei pagal į Įstatym¹ prievolė iskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį iskaičiuojančiam asmeniui.

3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio laikotarpio gruod˛io 31 diena.

16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka

1. Jeigu iame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinam¹sias pajamas, i pajamų io Įstatymo nustatyta tvarka atimama:

1) neapmokestinamosios pajamos;

2) pajamos, gautos i veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijim¹;

3) leid˛iami atskaitymai, susijź su individualios veiklos pajamų gavimu, – io Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;

4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su io turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios ilaidos – io Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;

neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinam¹sias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinam¹sias pajamas, arba jo dalis (io Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – io Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka;

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos ilaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinam¹sias pajamas) – io Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

1. Neapmokestinamosios pajamos yra ios:

1) paalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijźs darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, imoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat paalpos, kurias imoka asmuo, susijźs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, mirus io gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams);

2) paalpos, mokamos i valstybės, savivaldybių biud˛etų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto, iskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) paalpas;

3) pelno nesiekiančių vienetų paalpos savo nariams, imokėtos i lėų, sukauptų i nario mokesčio, iskyrus paalpas, kurias gauna gyventojai, susijź su iais vienetais darbo arba jų esmź atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose ios dalies punktuose;

4) paalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos imokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais;

5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dyd˛io kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dyd˛iai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas u˛ autorių arba gretutinių teisių pa˛eidim¹, iskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmź atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas u˛ nepanaudotas atostogas;

6) kompensacijos, mokamos u˛ ˛al¹ ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo;

7) ne gyvybės draudimo imokos ilaidoms, nuostoliams ar ˛alai visikai ar i dalies kompensuoti;

8) imokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat imokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo imoka imokama tik įvykus draudiminiam įvykiui;

9) i Lietuvos Respublikoje įsteigto pensijų fondo gauta pensijų imokų dalis, virijanti sumokėtas pensijų įmokas į į fond¹, jei pensijos sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba pensijų programos dalyvis pagal Pensijų fondų įstatym¹ yra įgijźs teisź į pensijos imokas;

10) gauta gyvybės draudimo imokų dalis, virijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo imoka imokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba imokos gavimo momentu imokos gavėjas yra sulaukźs pensinio am˛iaus pagal Pensijų fondų įstatymo nuostatas;

11) pensijos, gautos i Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛etų, taip pat i u˛sienio valstybių valstybinių fondų;

12) i gyvybės draudim¹ vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;

13) palūkanos, gautos u˛ suteiktas paskolas (iskyrus paskolas, kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, jeigu u˛ ias paskolas vienetas arba asmuo, susijźs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas, virijančias tikr¹j¹ rinkos kain¹), jeigu paskolos bus pradėtos gr¹˛inti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;

14) palūkanos u˛ vertybinius popierius (iskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, ileistus vertybinius popierius, jeigu u˛ iuos vertybinius popierius asmuo, susijźs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu ie vertybiniai popieriai pradėti ipirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo ių vertybinių popierių ileidimo dienos;

15) palūkanos, mokamos gyventojams, dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytoje taupymo programoje;

16) palūkanos u˛ Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius;

17) palūkanos u˛ Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius;

18) pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;

19) paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos i sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių); taip pat i kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), nevirijanti 24 pagrindinių NPD;

20) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ios dalies 21 ir 23 punktuose nenurodyt¹ turt¹, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų io Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su io turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių ilaidų skirtumas, nevirijantis 24 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;

21) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojam¹jį daikt¹, teisikai įregistruot¹ Lietuvoje, arba nekilnojam¹jį daikt¹, esantį Lietuvoje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prie trejus metus iki io turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

22) pajamos u˛ parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. i lengvata netaikoma, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal io Įstatymo 11 straipsnį;

23) pajamos u˛ parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleid˛iami nuosavybėn ne ankčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūies ir klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleid˛iami nuosavybėn ankčiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleid˛iami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). i lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleid˛ia nuosavybėn ių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal io Įstatymo 11 straipsnį;

24) pajamos, gautos i realizuotos ˛emės ūkio produkcijos, u˛augintos, taip pat u˛augintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, isinuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje ˛emėje;

25) ūkininko ir ūkio narių gautos pajamos u˛ ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) nustatyta tvarka, vykdom¹ ˛emės ūkio veikl¹;

26) teismų priteistos ir pagal vykdomuosius dokumentus iiekotos sumos materialinei ir moralinei ˛alai atlyginti, taip pat ilaidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;

27) teismo priteistas arba pagal sutartį gautas ilaikymas;

28) mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir paalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biud˛eto ir savivaldybių biud˛etų lėos;

29) mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos ir u˛sienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas ių vienetų veikl¹ reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendij¹ mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba io vieneto dalyvio arba darbuotojo eimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo iems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;

30) valstybės stipendija;

31) premijos, skirtos konkurso tvarka i Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biud˛etų, i u˛sienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio, vietos vald˛ios biud˛etų, taip pat premijos skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, bei premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų organizacijų sprendimais i ių organizacijų lėų;

32) sporto var˛ybų prizas, jeigu į priz¹ įsteigia ir skiria olimpiniai (parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto akų federacijos (s¹jungos, asociacijos) ar ių federacijų (s¹jungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto akų federacijos (s¹jungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

33) loterijų laimėjimai, jeigu juos imoka vienetai, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos;

34) i asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, nevirijanti 2 pagrindinių NPD;

35) ios dalies 32 ir 33 punktuose nenurodyti 2 pagrindinių NPD vertės nevirijantys sporto var˛ybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie i to paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį;

36) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu gautos ir iai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;

37) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (auktesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (iskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) ilaikymas;

38) komercinio kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitym¹ u˛ ˛emės ūkio produkcij¹ reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

39) neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos i io vieneto apmokestinto pelno, nevirijančios 12 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;

40) jūrininkų, įraytų į laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės ar Europos S¹jungos valstybės narės vėliava, įgulos narių s¹ra¹, u˛ darb¹ laivo reiso metu gautos pajamos, kaip jos apibrė˛tos io Įstatymo 14 straipsnyje;

41) pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos ir pensijų įmokos į asmeninź pensijų programų s¹skait¹ Lietuvos Respublikoje įsteigtame pensijų fonde;

42) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos ir pensijų įmokos į Lietuvos Respublikoje įsteigtus pensijų fondus.

19 straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su tuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu susijusios ilaidos

1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turt¹, i gautų pajamų iame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:

turto įsigijimo kaina;

sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susijź su io turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos ilaidos, patirtos įsigyjant turt¹, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su io turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėų sugr¹˛int¹ dalį) atlikto turto rekonstravimo ilaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo ilaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėų sugr¹˛int¹ dalį).

3. Leid˛iama atimti tik tas sumas, kurios pagrind˛iamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) u˛sienio vienetų bei gyventojų suraytais dokumentais, jei i ių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių, rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas ių sumų sumokėjim¹ patvirtinančiais atitinkamais dokumentais.

4. io Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi:

1) visų gyventojo į vieneto kapital¹ įnetų u˛ io Įstatymo 11 straipsnio nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnaų vertei. Įnaų vertė yra lygi jų vertei įneimo metu, įskaitant turto (jei įnaas buvo įnetas turtu) vertės padidėjim¹ dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį atlikti vienet¹ įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)

2) akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys, pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.

5. Kai gyventojas parduoda ar kitaip perleid˛ia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), io Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktų nurodytais atvejais gautas mainais į įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleid˛iamų nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai, buvusiai prie pat perduodant mainais ias akcijas (dalis, pajus).

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisź nustatyti ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.

20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis

1. Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) – 290 litų per mėnesį.

2. iems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji pajamų dyd˛iai (jeigu gyventojas atitinka ne vien¹ i 1–3 punktuose nustatytų kriterijų, taikomas did˛iausias individualus NPD):

1) I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;

2) II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;

3) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, – 430 litų per mėnesį, be to, u˛ ketvirt¹ ir kiekvien¹ paskesnį vaik¹ (įvaikį) NPD didinamas 46 litais.

3. NPD indeksuojami mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeks¹, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuoti NPD taikomi pajamoms, gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1 dienos. Indeksuoti NPD skelbiami Finansų ministerijos praneimu.

4. NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinam¹sias pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinam¹sias pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms i altinio, kuris yra Lietuvoje.

5. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos praym¹ vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.

6. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vien¹ ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, u˛ kiekvien¹ auginam¹ vaik¹ (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.

7. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD, dalijant PNPD sum¹ kiekvienam i tėvų (įtėvių) per pusź. Jeigu gyventojas augina vaikus (įvaikius) vienas, tokiam gyventojui taikomas visas PNPD.

8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos u˛ laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai u˛ kiekvien¹ mokestinio laikotarpio mėnesį, u˛ kurį ios pajamos buvo apskaičiuotos imokėti, taikant t¹ mokestinio laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuot¹ PNPD.

9. Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, ie dyd˛iai pradedami arba nustojami taikyti nuo kit¹, negu atsirado arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.

10. Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam gyventojui pagal io straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD ir jo sutuoktiniui pagal io straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD, netaikytus apskaičiuojant to sutuoktinio apmokestinam¹sias pajamas, ir atimamas bendrai i visų mokestinio laikotarpio pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinam¹sias pajamas. io Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais i pajamų atimama MNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD) nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal io straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir atimamas bendrai i visų mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinam¹sias pajamas. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. io Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais i pajamų atimama MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Neigiamas skirtumas, susidarźs i pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD), negr¹˛inamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.

21 straipsnis. I pajamų atimamos gyventojo patirtos ilaidos

1. I pajamų gali būti atimamoms ios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo ilaidos:

1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo imoka imokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

2) savo ir sutuoktinio naudai sumokėtos pensijų įmokos į Lietuvos Respublikoje įsteigtus pensijų fondus;

3) palūkanos u˛ paimt¹ kredit¹ gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro s¹rae nurodytiems u˛sienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo turėtojai yra u˛sienio valstybių vyriausybės, taip pat palūkanos, sumokėtos finansų įmonei u˛ gyvenamojo būsto finansinź nuom¹ (lizing¹);

4) u˛ studijas (kurias baigus įgyjamas auktasis isilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jei u˛ studijas sumokėta skolintomis lėomis (tam tikslui paimta i kredito įstaigos paskola), tai i pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį gr¹˛inta ios paskolos dalis.

2. Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise i pajamų atimti sumokėtas u˛ studijas, nurodytas io straipsnio 1 dalies 4 punkte, ilaidas, ias ilaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali i savo pajamų atimti vienas i tėvų (įtėvių) arba globėjų.

3. Bendra atimamų ilaidų, nurodytų io straipsnio 1 dalyje, suma negali viryti 25 procentų sumos, apskaičiuotos i visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų atėmus io Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.

4. Ilaidos atimamos tik i nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apskaičiuojant pajamų mokestį u˛ mokestinį laikotarpį pateikiant metinź pajamų mokesčio deklaracij¹.

22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvark¹

1. Pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal io Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B.

2. A klasės pajamoms priskiriamos:

1) i Lietuvos vieneto, i u˛sienio vieneto per jo nuolatinź buveinź bei i nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinź bazź gautos pajamos, iskyrus azartinių loimų ir loterijų laimėjimus bei iame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat iame punkte nenurodytas pajamas i ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. I Lietuvos vieneto, i u˛sienio vieneto per jo nuolatinź buveinź bei i nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinź bazź gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos u˛ parduot¹ ar kitaip perleist¹ nuosavybėn kilnojam¹jį daikt¹, jeigu ios rūies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir is daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, arba nekilnojam¹jį daikt¹, esantį Lietuvoje, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir

2) i nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.

3. B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

23 straipsnis. Pajamų mokesčio i A klasės pajamų apskaičiavimo, iskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka

1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individuali¹ veikl¹ per nuolatinź bazź, kaip mokestį iskaičiuojantys asmenys imokėdami imokas, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iskaičiuoti ir sumokėti į biud˛et¹ io Įstatymo nustatyt¹ pajamų mokestį, jeigu ios imokos pagal io Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusios imokos u˛ atitinkam¹ mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis iskaičiuojamas imokant paskutinź ios imokos dalį (nuo bendros u˛ t¹ mėnesį imokėtų dalių sumos). Jeigu paskutinė imokos u˛ atitinkam¹ mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neimokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per t¹ mėnesį imokėtų dalių sumos.

2. Kai gyventojas pateikia laisvos formos praym¹ mokestį iskaičiuojančiam asmeniui dėl NPD taikymo, tai jam priklausantis NPD atimamas skaičiuojant apmokestinam¹sias pajamas.

3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individuali¹ veikl¹ per nuolatinź bazź, kaip mokestį iskaičiuojantys asmenys nuo imokų, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, iskaičiuot¹ pajamų mokestį privalo sumokėti į biud˛et¹ ne vėliau kaip kit¹ darbo dien¹ po minėtų imokų imokėjimo dienos. Jei mokestį iskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusias imokas u˛ atitinkam¹ mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis, tai io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka iskaičiuot¹ pajamų mokestį privalo sumokėti į biud˛et¹ ne vėliau kaip kit¹ darbo dien¹ po paskutinės imokos dalies imokėjimo. Jeigu paskutinė imokos u˛ atitinkam¹ mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neimokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, laikoma, kad pajamų mokestis turėjo būti iskaičiuotas ir sumokėtas ne vėliau kaip kit¹ darbo dien¹ po tos dienos, kuri¹ buvo imokėta paskutinė per t¹ mėnesį imokos dalis.

24 straipsnis. Pajamų mokesčio, iskaičiuoto i A klasės pajamų, deklaracijos

1. Mokestį iskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu imokėjźs imokas, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti imokėtas imokas, iskaičiuot¹ ir sumokėt¹ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

2. Pajamų mokesčio, iskaičiuoto i A klasės pajamų, deklaracijos yra ketvirtinės. Ketvirtinė deklaracija, kurioje deklaruojama kiekvienam gyventojui per t¹ kalendorinį ketvirtį imokėtų imokų, iskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama u˛ kiekvien¹ mokestinio laikotarpio ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 25 dienos.

3. Pajamų mokesčio, iskaičiuoto i A klasės pajamų, deklaracijų formas, deklaracijų u˛pildymo ir pateikimo tvark¹ nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinźs su finansų ministru.

25 straipsnis. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka

1. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamų B klasės pajamoms, io Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

2. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas io Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos gr¹˛inimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas

1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavźs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegu˛ės 1 dienos (jeigu io Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliot¹ asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinź pajamų mokesčio deklaracij¹ u˛ praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir u˛ jas apskaičiuot¹ pajamų mokestį, jeigu iame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų, kurioms pagal io Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio tarifai, tai apskaičiuojant pajamų mokestį u˛ mokestinį laikotarpį:

1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų, kurioms pagal io Įstatymo 6 straipsnį taikomas is tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose i jų atėmus io Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas pajamų sumas;

2) 33 procentų tarifas taikomas ios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai.

3. Jeigu iame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisź neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:

1) nepageidauja pasinaudoti teise i pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) io Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas ilaidas ir

2) per atitinkam¹ mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.

4. Ūkininkas ir ūkio nariai per mokestinį laikotarpį gavź pajamų u˛ ūkininko ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdom¹ ˛emės ūkio veikl¹ privalo pateikti metinź pajamų mokesčio deklaracij¹ nepaisant io straipsnio 3 dalyje nustatytų iimčių.

5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavźs pajamų i veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijim¹ (-us), privalo pateikti metinź pajamų mokesčio deklaracij¹.

6. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos form¹, jos u˛pildymo ir pateikimo tvark¹ nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinźs su finansų ministru.

7. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal į straipsnį nustatyta prievolė teikti metinź pajamų mokesčio deklaracij¹, pajamų mokesčio skirtum¹ tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje u˛ mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (iskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biud˛et¹ iki iame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

32 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai kurių turto pardavimo pajamų perskaičiavimas

1. Gyventojas, gavźs pajamų i Lietuvos vienetų, i u˛sienio vienetų per jų nuolatines buveines arba i nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes u˛ kilnojamojo daikto, jeigu ios rūies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir is daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, arba nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, pardavim¹ arba kitokį perleidim¹ nuosavybėn, nuo kurių io Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo iskaičiuotas pajamų mokestis, turi teisź kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio u˛ parduot¹ daikt¹ perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis i gautų pajamų atėmus io Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas ilaidas.

2. Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai pateikiami io Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys ilaidas pagrind˛iantys dokumentai.

3. Praymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka.

4. Mokesčio permoka gr¹˛inama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Atsakomybė

1. Jei gyventojas nesilaiko io Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų dėl praymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per ma˛as pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka u˛ į pa˛eidim¹ atsako pats gyventojas.

2. U˛ io Įstatymo pa˛eidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pagrindinės nuostatos

LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-2535, 2004-11-04.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. is įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūis, valstybiniu socialiniu draudimu draud˛iamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūr¹, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybź.

2. iuo įstatymu įgyvendinami Europos S¹jungos teisės aktai, nurodyti io įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės io įstatymo s¹vokos

1. Apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie io įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) u˛ juos ias įmokas moka draudėjai.

2. Draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

3. Draudiminis įvykis – juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo imok¹ įstatymų nustatyta tvarka.

4. Draud˛iamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių iame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo paalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo imokos.

5. Kaupiamoji pensijų įmoka – valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalis, kaupiama pagal Pensijų kaupimo įstatym¹.

6. Pensijų imokos – imokos, nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos i pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto.

7. Pensijų kaupimo bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti prie˛iūros institucijos iduot¹ leidim¹ ar licencij¹ Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla.

8. Savarankikai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrė˛ta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys).

10. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – socialinio draudimo įmokos) – apdraustųjų asmenų ir (arba) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dyd˛io įmokos.

11. Valstybinio socialinio draudimo imokos (toliau – socialinio draudimo imokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo imokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisź apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys.

12. Valstybinis socialinio draudimo fondas (toliau – Fondas) – io įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai itekliai, kurie yra įtraukiami į apskait¹ nuo valstybės ir savivaldybių biud˛etų atskirtame Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛ete ir yra naudojami valstybiniam socialiniam pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti.

13. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visikai ar i dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų eimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos ilaidos.

3 straipsnis. Socialinio draudimo rūys

iuo įstatymu nustatomos tokios socialinio draudimo rūys:

1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draud˛iama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;

2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draud˛iama ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės) imokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme;

3) nedarbo socialinis draudimas, kai draud˛iama imokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme;

4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kai draud˛iama imokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme;

5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo u˛mokesčio draud˛ia sveikatos prie˛iūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme.

4 straipsnis. Asmenys, draud˛iami socialiniu draudimu pagal socialinio draudimo rūis

1. io įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rūių socialiniu draudimu privalomai draud˛iami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo u˛mokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkam¹sias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo u˛mokestį asmenys;

2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (iskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus io straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo u˛mokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.

2. io įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytų rūių socialiniu draudimu privalomai draud˛iami:

1) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavald˛ių įstaigų ir įmonių pareigūnai;

2) krato apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krato apsaugos ministerijos civilinź krato apsaugos tarnyb¹ atliekantys statutiniai tarnautojai;

3) nesukakź senatvės pensijos am˛iaus nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena u˛sienyje kartu su valstybės tarnautoju ar profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu karo tarnyb¹ Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos;

4) Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyvi¹j¹ krato apsaugos tarnyb¹.

3. Savarankikai dirbantys asmenys, iskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draud˛iami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. ie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draud˛iami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota i apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatym¹, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sum¹, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota i apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatym¹, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sum¹, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Tuo atveju, kai ioje dalyje ivardyti asmenys draud˛iami pensijų socialiniu draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijų imokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme.

4. Pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai privalomai draud˛iami:

1) asmenys, kurie vykdo individuali¹ veikl¹ turėdami verslo liudijim¹;

2) eimos pasirinkimu motina (įmotė), tėvas (įtėvis), faktikai auginantis vaik¹, arba vaiko globėjas, auginantys vaik¹ iki trejų metų;

3) tradicinių ir kitų valstybės pripa˛intų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

4) nesukakźs senatvės pensijos am˛iaus vienas i visikos negalios invalido tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas visikos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visikos negalios invalid¹.

5. Tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draud˛iami gaunantys darbo u˛mokestį:

1) profesinių mokyklų moksleiviai, auktesniųjų ir auktųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo bir˛ų siųsti persikvalifikuoti, jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu;

2) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – jų darbo laiku;

3) nuteistieji laisvės atėmimu – jų darbo laiku.

6. Lietuvos Respublikos ar Europos S¹jungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, gali savanorikai draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos ir motinystės paalpoms tuo laiku, kai jie nėra privalomai draud˛iami ių rūių socialiniu draudimu, arba įstatymų nustatyta tvarka privalomai draud˛iami (draud˛iasi) pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sutarčių sudarymo tvark¹ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7. Asmenys, privalomai draud˛iami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, iskyrus sukakusius senatvės pensijos am˛ių asmenis, turi teisź jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse pagal Pensijų sistemos reformos įstatym¹ ir Pensijų kaupimo įstatym¹.

<>

5 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė ir socialinio draudimo įmokų tarifai

1. Asmenų, nurodytų io įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai.

2. Asmenys, nurodyti 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte u˛ save socialinio draudimo įmokas moka patys, o asmenys, nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka patys arba u˛ juos moka jų draudėjai.

3. Asmenys, nurodyti io įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2–4 punktuose, pagrindinei socialinio draudimo pensijos daliai draud˛iami valstybės lėomis. Asmenys, nurodyti 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose, draud˛iami valstybės lėomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draud˛iamųjų pajamų ir neturi prievolės draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai. Asmenys, nurodyti io įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, draud˛iami nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos. Asmenys, nurodyti io įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte, draud˛iami valstybės lėomis pagrindinei ir papildomai socialinio draudimo pensijos dalims nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos.

4. Asmenys, turintys meno kūrėjo status¹ ir u˛siimantys individualia veikla, kai jų pajamų metinė suma, apskaičiuota io įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, yra ma˛esnė u˛ 12 minimalių mėnesinių algų, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisź mokėti dalį socialinio draudimo įmokos socialinio draudimo pagrindinei pensijos daliai. Kita Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta socialinio draudimo įmokos dalis socialinio draudimo pagrindinei pensijos daliai dengiama valstybės lėomis. ias socialinio draudimo įmokas moka nurodyti asmenys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biud˛eto asignavimų valdytojai.

5. Asmenų, nurodytų io įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai.

6. Socialinio draudimo įmokų tarifai bei jų dyd˛iai (jų dalys) atskirų rūių socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

7. Apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas pagal Pensijų sistemos reformos įstatym¹ nustatomas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

6 straipsnis. Socialinio draudimo sta˛o nustatymas

1. Socialinio draudimo sta˛as nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fond¹ laikotarpį bei ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo paalpų bei nedarbo socialinio draudimo imokų i Fondo gavimo laikotarpius. Savarankikai dirbančių asmenų socialinio draudimo sta˛as nustatomas pagal laikotarpius, u˛ kuriuos buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

2. Socialinio draudimo sta˛¹ atskiroms socialinio draudimo imokoms gauti nustato atitinkamas socialinio draudimo rūis reglamentuojantys įstatymai.

7 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų io įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo u˛mokesčio sumos, ne ma˛esnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūd˛io imokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsi˛velgiant į mokėjimo altinius, įskaitant:

1) apdraustajam apskaičiuot¹ pagrindinį darbo u˛mokestį ir visus papildomus u˛darbius, nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam u˛ jo atlikt¹ darb¹;

2) apdraustajam apskaičiuot¹ darbo u˛mokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose ių imokų mokėjim¹;

3) apdraustajam apskaičiuot¹ darbo u˛mokestį, nustatyt¹ Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme;

4) priedus ir ieitines imokas, apskaičiuotas 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims;

5) apskaičiuotas kompensacijas u˛ kasmetines, tikslines atostogas (iskyrus nėtumo ir gimdymo atostogas bei atostogas vaikui pri˛iūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotas pinigines kompensacijas u˛ nepanaudotas kasmetines atostogas ar u˛ prastovos laik¹;

6) premijas, paalpas ir kitas imokas (iskyrus io įstatymo 8 straipsnyje nurodytas imokas).

2. io įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai skaičiuojamos nuo jų pasirinktos socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos. Ji negali būti ma˛esnė negu 12 minimalių mėnesinių algų per kalendorinius metus.

9 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas

1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fond¹ apskaičiuoja, iskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuri¹ apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsi˛velgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje dat¹. U˛ asmenis, nurodytus io įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, siunčianti valstybės tarnautoj¹ ar profesinės karo tarnybos karį dirbti ar atlikti karo tarnybos Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos. Socialinio draudimo įmokos mokamos i valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biud˛eto asignavimų.

2. Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, iskyrus iame įstatyme nustatytus atvejus. Įstaigos ir organizacijos, visikai ilaikomos i Lietuvos Respublikos valstybės biud˛eto ir savivaldybių biud˛etų, apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas turi sumokėti t¹ dien¹, kuri¹ i Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėas praėjusio mėnesio darbo u˛mokesčiui mokėti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.

3. ˇemės ūkio bendrovės, ˛emės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai u˛ samdomus darbuotojus socialinio draudimo įmokas į Fond¹ gali sumokėti i anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasiraytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirayta tik atsiskaitymo u˛ einamuosius kalendorinius metus sutartis.

4. io įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas u˛ ių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – u˛ jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankikai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus s¹skait¹ nuo veiklos vykdymo prad˛ios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka u˛ verslo liudijimo galiojimo laik¹.

5. io įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kart¹ per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.

6. Asmenys, kurie verčiasi veikla įsigijź verslo liudijimus, iduotus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas u˛ vis¹ verslo liudijimo galiojimo laikotarpį per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigaliojimo ar jo galiojimo laiko pratźsimo. Asmenys, kurie verčiasi veikla įsigijź verslo liudijimus, iduotus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, socialinio draudimo įmokas moka io straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais.

10. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvark¹ nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

10 straipsnis. Praneimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas

1. Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo imokoms teisingai apskaičiuoti Fondo administravimo įstaigų informacinėje duomenų bazėje (registre) yra kaupiami duomenys apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo imokų gavėjus. ių duomenų kaupimo ir naudojimo tvark¹ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo sta˛ui apskaičiuoti. Apyskaitų, ataskaitų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvark¹ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Visos socialinio draudimo imokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje (registre).

11 straipsnis. Socialinio draudimo imokos

Socialinio draudimo imokos – tai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos imokos.

12 straipsnis. Teisė gauti informacij¹

1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo imokų gavėjai turi teisź gauti apie juos Fondo administravimo įstaigų informacinėje duomenų bazėje sukaupt¹ informacij¹.

2. Informacija apie draudėj¹, apdraust¹jį asmenį arba socialinio draudimo imokos gavėj¹ gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant ratikam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo imokos gavėjo sutikimui arba jo praymui, iskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo imokų gavėjo sutikimo nereikia. Informacijos pateikimo tvark¹ nustato Fondo valdyba.

14 straipsnis. Draudėjų pareigos

1. Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus io ir kitų įstatymų.

3. Draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

15 straipsnis. Apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo imokų gavėjų pareigos

Apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo imokų gavėjai socialinį draudim¹ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teising¹ informacij¹, reikaling¹ socialiniam draudimui vykdyti.

16 straipsnis. Atsakomybė u˛ ne laiku ir neteising¹ socialinio draudimo įmokų mokėjim¹

1. U˛ pavėluotai į Fond¹ pervestas socialinio draudimo įmokas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dien¹ įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iiekoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.

2. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai suma˛intos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama dviguba ios sumos dyd˛io bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per ma˛as socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėj¹ (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo prad˛ios), klaidas savanorikai itaisė, sumokėjo trūkstam¹ socialinio draudimo įmokų sum¹ ir pristatė patikslintas ataskaitas bei informavo apie apdraustųjų asmenų draud˛iam¹sias pajamas, bauda u˛ padaryt¹ pa˛eidim¹ neskiriama. iuo atveju delspinigiai skaičiuojami io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fond¹ įsiskolinimo mokėjim¹ iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėt¹ sum¹ pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderint¹ įsiskolinimo gr¹˛inimo grafik¹. Pa˛eidus mokėjimo grafik¹ taikomas iiekojimas priverstine tvarka.

4. Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų draudėjams u˛ pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, iiekojimo laik¹ arba atleisti juos nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jei buvo aplinkybės, kurios nepriklauso nuo draudėjų valios ir kurių jie nenumatė ir negalėjo numatyti.

5. Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėj¹ nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad apskaičiavo per ma˛as socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Nenumatytų aplinkybių buvim¹ draudėjas turi įrodyti pats.

6. Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų iiekojim¹ iki vienų metų, nustatydami baudos mokėjimo grafik¹ Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pa˛eidus mokėjimo grafik¹ taikomas iiekojimas priverstine tvarka.

7. Į Fond¹ nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų iiekojimo senaties terminas yra 5 metai. Socialinio draudimo įmokų priverstinio iiekojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai iiekoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio iiekojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio iiekojimo senaties terminas.

8. Socialinio draudimo įmokos gali būti tikslinamos u˛ ne didesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi datos.

9. Draudėjas, prie pateikdamas patikslintas apyskaitas (ataskaitas) ir informacij¹ apie draud˛iamųjų asmenų didesnes pajamas u˛ praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fond¹ trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dyd˛ius.

10. Tikrinant apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai turi būti sumokėti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais terminais.

17 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio iiekojimo būdai

1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali iiekoti priverstine tvarka tokiais būdais:

1) duodami nurodym¹ kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurayti i draudėjo s¹skaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) duodami nurodym¹ skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar paalpos mokėtojui iiekoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fond¹;

3) inicijuodami bankroto bylų ikėlim¹.

2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos iiekojimui u˛tikrinti gali:

1) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų idavim¹ bei pervedim¹ i draudėjų s¹skaitų, jeigu jie skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius;

2) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

3) aretuoti draudėjo turt¹, jeigu Fondui nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai.

3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų iiekojim¹ gali perduoti antstoliams.

straipsnis. Atsakomybė u˛ Fondui padaryt¹ ˛al¹

1. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai imokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras imokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė ˛ala Fondui, privalo t¹ ˛al¹ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

2. Jeigu socialinio draudimo imokos neteisėtai imokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu iiekoma i bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo imokos, mokamos tam asmeniui i Fondo lėų. Iiekomos sumos dydis per mėnesį negali viryti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo imokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo imokų negauna, permoka iiekoma teismo tvarka.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto 2004 metų rodiklių patvirtinimo įstatym¹ Nr. IX-1902, 2003-12-16 yra nustatyti tokie valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai:

1. Patvirtintas draudėjų bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų 31 % tarifas ir tokie jo dyd˛iai atskiroms draudimo rūims:

a) pensijų socialiniam draudimui – 23,4 %

b) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,8 %

c) draudimui nuo nedarbo – 1,5 %

d) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – 0,3 %

e) sveikatos draudimui – 3,0 %.

2. Patvirtintas apdraustųjų bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 % tarifas ir jo dyd˛iai atskiroms draudimo rūims:

a) pensijų socialiniam draudimui – 2,5 %

b) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 0,5 %.

www.sodra.lt

u˛davinys

Gamyklos pamaininis darbuotojas dirbo nuo kovo 11 d. 18 val. vakaro iki kovo 12 d. 2 val. nakties. I viso jis dirbo 8 darbo valandas, i kurių 6 val. dirbo venčių dienomis, o 4 val. dirbo nakties metu. Darbuotojo nustatytas valandinis tarifinis atlygis yra 6 Lt. u˛ valand¹.

Apskaičiuokite darbuotojo darbo u˛mokestį u˛ ias dvi dienas.

u˛davinys

UAB „LKL“ vadybininkas, pradirbźs įmonėje 7 mėnesius, pateikė praym¹ vadovui dėl kasmetinių atostogų suteikimo.

Vadovo įsakymu įmonės vadybininkui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 200Xm. bir˛elio 05 d. iki liepos 03 d. (28 kalendorinės dienos).

Darbo sutartyje nustatytas vadybininko mėnesinis atlyginimas yra 1500 Lt. Tai pagrindinė darbovietė. Darbuotojo praymu jam taikomas NPD ir PNPD. Augina du nepilnamečius vaikus; ˛monai irgi taikomas PNPD.

Nustatykite kokio dyd˛io atlyginim¹ (atostoginius) gaus vadybininkas u˛ kasmetines atostogas.

u˛davinys

Darbuotojas	Taikomas NPD	Darbo sutarties s¹lygos
Darbuotojas	Taikomas NPD	Nustatytas mėnesinis atlyginimas	Pagrindinė darbovietė/ darbo laikas	Kiti duomenys
Skyriaus vadovas	Pagrindinis NPD 290 Lt. Papildomas NPD 29 Lt.	2500 Lt.	Pagrindinė 40 val. per savaitź
Apskaitininkė	Pagrindinis NPD 290 Lt.	1400 Lt.	Pagrindinė 40 val. per savaitź
Ūkvedys	Individualus NPD 380 Lt.	500 Lt	Pagrindinė 20 val. per savaitź	Gautas avansas 200 Lt.

Pagal pateiktus duomenis apskaičiuokite įmonės darbuotojų mokėtinus atlyginimus ir u˛pildykite darbo u˛mokesčio apskaitos ˛iniaratį.

Darbo u˛mokesčio apskaitos ˛iniaratis

Darbuotojas	Priskaičiuotas darbo u˛mokestis			Valst. soc. draudimo įmokos 31%	Atskaityta			Gauti avansai	Imokėta
Darbuotojas	Pareigybinis atlyginimas	Atostoginiai	I viso:		Pajamų mokestis	Socialinis draudimas 3 %	I viso:	Gauti avansai	Imokėta

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 798
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/DARBO-APMOKJIMO-PROCESAS-JO-TE32315.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/DARBO-APMOKJIMO-PROCESAS-JO-TE32315.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/DARBO-APMOKJIMO-PROCESAS-JO-TE32315.php">DARBO APMOKĖJIMO PROCESAS, JO TEISINIS PAGRINDIMAS</a>

DARBO APMOKĖJIMO PROCESAS, JO TEISINIS PAGRINDIMAS

Apskaitos

DOCUMENTE SIMILARE

<>

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: