CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Darbo u˛mokesčio apskaita

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Isinagrinėję ią temą, turėtumėte:

Suvokti ir apibrė˛ti darbo u˛mokesčio esmę.

ˇinoti darbo u˛mokesčio formas ir sistemas.

Mokėti apskaičiuoti darbo u˛mokestį pirmoje ir kitose darbovietėse.

ˇinoti, kokiais atvejais skaičiuojamas vidutinis darbo u˛mokestis ir kaip jis apskaičiuojamas.

Mokėti u˛pildyti darbo laiko apskaitos ˛iniaratį.

ˇinoti tarnybinių komandiruočių tvarką irmokėti tvarkyti jų apskaitą.

Mokėti organizuoti ir apskaityti darbuotojų materialinį skatinimą.

1. Darbo u˛mokesčio organizavimas, formos ir rūys

Darbo u˛mokestis yra svarbiausia paskata, kad darbuotojas stengtųsi kuo geriau dirbti. Darbo u˛mokestis – tai darbo sutartyje numatytas darbuotojo atlyginimas u˛ atliktą darbą.

Mokant u˛ darbą, yra taikomos įvairios darbo apmokėjimo formos ir sistemos.

Darbo apmokėjimo formos ir sistemos

Darbo u˛mokesčio sistemos

Laikinis darbo apmokėjimas susijės su dirbto laiko trukme. Skiriamas valandos, dienos, savaitės ir mėnesio darbo u˛mokestis. i darbo apmokėjimo forma da˛niausiai taikoma administracijos darbuotojams, specialistams, kurių darbas yra įvairiarūis ir jo negalima normuoti.

ios darbo apmokėjimo formos privalumas yra tas, kad dirbtą laiką nesunku apskaičiuoti, u˛tikrinama pastovi darbuotojo alga. Trūkumas – i darbo apmokėjimo forma neskatina sparčiau dirbti, darbuotojus reikia kontroliuoti.

Vienetinis darbo apmokėjimas taikomas sistemingai pasikartojančiam, vienarūiam darbui, kai galima nustatyti kiekvieno darbuotojo arba grupės indėlį. Vienetinė darbo apmokėjimo forma remiasi faktikai atlikto darbo kiekiu. Tai darbo apmokėjimas u˛ atliktas operacijas arba pagamintus gaminius.

Vienetinis apmokėjimas skatina darbuotojus didinti darbo naumą ir todėl daugiau u˛dirbti. tačiau yra pavojus, kad darbuotojai, norėdami daugiau u˛dirbti, ma˛esnį dėmesį skiria darbų kokybei. Todėl tiek laikinė, tiek vienetinė darbo apmokėjimo formos papildomos įvairiomis priemokomis – premojomis: u˛ gerą darbo kokybę,u˛ mandagumą, u˛ svetimų kalbų mokėjimą ir t.t.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymą valstybė nustato minimalų valandinį atlygį, ir minimalią mėnesinę algą kuri kinta, priklausomai nuo kainų kitimo indekso.

Yra dvi pagrindinės darbo u˛mokesčio rūys:

1. Pagrindinis darbo u˛mokestis.

2. Papildomas darbo u˛mokestis

Pagrindinis darbo u˛mokestis – tai apmokėjimas u˛ faktikai dirbtą laiką (laikinis, vienetinis apmokėjimas, premijos, priemokos ir kitos mokėtinos sumos u˛ darbuotojo dirbtą laiką).

Papildomas darbo u˛mokestis mokamas u˛ darbuotojo faktikai nedirbtą lai(ką, tačiau įstatymais numatytą apmokėti (u˛ kasmetines atostogas, u˛ laiką, sugaitą vykdant valstybines ir visuomenines pareigas, u˛ sta˛uočių laiką ir kitą nedirbtą laiką).

LR Įstatymai, reglamentuojantys apmokėjimo u˛ darbą formas ir dydį:

LR Darbo apmokėjimo įstatymas;

LR Gyventojų pajamų, garantijų įstatymas;

LR Darbo sutarties įstatymas;

LR Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas.

Be ių įstatymų, darbdaviai, skaičiuodami darbo u˛mokestį, privalo laikytis ˇmonių saugos darbe,Fizinių asmenų pajamų mokesčio,Socialinio draudimo ir kitų su juo susijusių norminių dokumentų..

2. Pagrindiniai darbo u˛mokesčio apskaitos dokumentai

Visose įmonėse, nepaisant pasirinktos darbo apmokėjimo formos bei sistemos, turi būti suraomi ie su darbo apmokėjimu susiję dokumentai:

Darbo sutartis.

Darbo laiko apskaitos ˛iniaratis.

Darbuotojo Asmens sąskaita.

Atlyginimų priskaitymų suvestinė.

Darbo u˛mokesčio imokėjimą pagrind˛iantys dokumentai.

Vienetinio darbo u˛mokesčio priskaičiavimo dokumentai.

Darbo sutartis. Dauguma įmonių, vykdydamos ūkinę – komercinę veiklą, samdo darbuotojus. Tik personalinių (individualių) įmonių savininkai, dirbdami savarankikai, neprivalo sudaryti Darbo sutarčių.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo u˛mokestį ir u˛tikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir patikslintas alių susitarimu.

Darbo sutartyje būtina nurodyti darbo apmokėjimo sąlygas t.y. nurodyti, pagal ką bus skaičiuojamas atlyginimas (pagal dirbtų valandų skaičių, pagamintos produkcijos kiekį ar suteiktas paslaugas) ar bus mokamos premijos bei įvairios priemokos.

Būtina darbo sutartyje nurodyti ir papildomas sąlygas, pvz., tai gali būti susitarimas dėl bandomojo laikotarpio ar dėl ne visos darbo dienos.

Darbo sutartyje sulygtas atlyginimas gali būti pakeistas tik ratiku abipusiu alių susitarimu.

Darbuotojo asmens kortelė Siekiant palengvinti didelių įmonių apskaitininkų darbą, priimant į darbą naują darbuotoją, personalo tarnyba turi apie darbuotoją u˛pildyti ir perduoti į buhalteriją pagrindinius duomenis.Tam tikslui kiekvienam naujam darbuotojui parengiama Asmens kortelė. Jos forma yra patvirtinta Statistikos departamento direktoriaus 2000 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 32.Tokia kortelė da˛niausiai saugoma Personalo tarnyboje. Joje nėra duomenų apie darbuotojo darbo u˛mokestį, taikytinas pajamų mokesčio lengvatas. Todėl įmonės, atsi˛velgdamos į savo poreikius gali pasitvirtinti ir kitokią, joms patogią Asmens kortelės formą.. Paprastai ią kortelę pradeda pildyti personalo tarnyba, priimdama darbuotoją į darbą. Vėliau duomenis papildo buhalterijos darbuotojas, skaičiuojantis atlyginimą u˛ darbą, įraydamas reikmingą informaciją i personalo tarnybos parengtų direktoriaus įsakymų.

3. Darbo laiko apskaita

Darbo laikui apskaičiuoti yra naudojamas darbo laiko apskaitos ˛iniaratis (tabelis). Jo forma ir pildymo tvarka patvirtinta 1997 12 22 d.Statistikos departamento prie LR Vyriausybės įsakymu Nr.103 “Dėl darbo laiko apskaitos ˛iniaračių patvirtinimo”.ˇiniaratį būtina pildyti kiekvieną dieną. Jis pildomas pagal atskirus įmonės padalinius, cechus, skyrius. Į ˛iniaratį suraomi visų darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos ir kiekvieną mėnesio dieną pagal sutartus kodus (raidėmis) ˛ymimos faktikai dirbtos dienos ir neatvykimo į darbą prie˛astys, pa˛eidimai darbo metu, taip pat prastovos dėl darbuotojo kaltės ar kitų prie˛asčių.Mėnesiui pasibaigus, viskas susumuojama ir pagal faktikai dirbtą laiką yra apskaičiuojamas darbo u˛mokestis.ˇiniaratis tvirtinamas paraais – pasirao ˛iniaratį sudaręs asmuo, struktūrinio padalinio vadovas, darbdavys, personalo skyrius.

Darbuotojo Asmens sąskaita .Tai laisvos formos kaupiamasis suvestinis apskaitos dokumentas.

Asmens sąskaita naudojama u˛fiksuoti per ataskaitinį laikotarpį (metus) konkrečiam darbuotojui priskaičiuoptą atlyginimą bei kitas su darbo santykiais susijusias imokas, taip pat iskaičiuotus mokesčius.

Asmens sąskaita buhalterijoje u˛vedama kiekvienam įmonės darbuotojui, nesvarbu, kokia yra darbo apmokėjimo sistema.

Į Asmens sąskaitą įraoma:

darbuotojui priskaičiuotas vienetinis arba pareiginis laikinis darbo u˛mokestis;

įmonės vadovo įsakymu skirta kintama atlyginimo dalis;

priemokos u˛ darbą naktį, venčių bei poilsio dienomis;

apmokėjimas u˛ komandiruotėje praleistą laiką;

priskaičiuotos nedarbingumo paalpos;

įmonės vadovo ar savininkų skirtos premijos, tantjemos;

darbdavio skirtos dovanos ir paalpos;

kitos darbdavio imokos darbuotojui.

I bendros darbuotojui priskaičiuotos atlyginimo sumos iskaičiuojama:

įstatymuose nustatyti fizinių asmenų mokami mokesčiai (fizinių asmenų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos).

savanorikai darbuotojo mokamos gyvybės draudimo, sveikatos draudimo bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sumos;

teismo tvarkomaisiais ratais darbuotojui iskaičiuotinos sumos;

darbuotojo asmeniniu praymu iskaičiuotinos sumos u˛ isimokėtinai pirktas prekes.

Kiekvieną mėnesį, priskaičiavus darbuotojams atlyginimus ir iskaičiavus įstatymuose nustatytus mokesčius, kiekvienam darbuotojui pateikiamas iraas i Asmens sąskaitos apie tą mėnesį priskaičiuotą atlyginimą ir kitas imokas bei iskaičiuotus mokesčius. Irae visi priskaitymai ir iskaitymai gali būti nurodyti pagal įmonės vadovo įsakyme patvirtintus kodus.

Atlyginimų priskaitymų suvestinė. Tai laisvos formos suvestinis dokumentas. Atlyginimų priskaitymų suvestinė naudojama susumuoti visiems įmonės darbuotojams priskaičiuotus atlyginimus ir kitas imokas bei iskaičiuoti įstatymų numatytus mokesčius. Suvestinėje apskaičiuojama bendra mokėtinų atlyginimų suma bei gautina i Valstybini(o socialinio draudimo fondo biud˛eto nedarbingumo paalpų suma. Duomenys į ją perkeliami i kiekvieno darbuotojo Asmens sąskaitos.

Buhalterijoje Atlyginimų priskaitymų suvestinės susegamos į bylas ir saugomos buhalterijoje ataskaitinius metus ir dar vienerius, o vėliau perduodamos į archyvą, kur saugomos deimt metų.Jeigu įmonėje nevedamos darbuotojų Asmens sąskaitų kortelės, darbo u˛mokesčio apskaičiavimo ˛iniaračiai (suvestinės) saugomi ne trumpiau kaip septyniasdeimt penkerius metus.

Darbo u˛mokesčio imokėjimą pagrind˛iantys dokumentai. Įmonėje gali būti naudojami:

Atsiskaitymo – mokėjimo ˛iniaratis.

Atlyginimų imokėjimo ˛iniaratis.

Neimokėto darbo u˛mokesčio suvestinė

Atsiskaitymo – mokėjimo ˛iniaratis ir Atlyginimų imokėjimo ˛iniaratis priskiriami laisvos formos apskaitos dokumentams. Be to, ie ˛iniaračiai yra priskiriami piniginiams dokumentams (dokumentams, kurių pagrindu imokami ar gaunami pinigai), todėl klaidos juose netaisomos. Pagrindinis skirtumas tarp ių ˛iniaračių, kad Atsiskaitymo – mokėjimo ˛iniaratyje yra skiltis skirta darbuotojo paraui, liūdijančiam apie atlyginimo imokėjimą.

Neimokėto darbo u˛mokesčio suvestinė. Priskiriama laisvos formos suvestiniams apskaitos dokumentams.Ji naudojama darbuotojams laiku neimokėto atlyginimo sumoms apskaityti.Duomenys į ją perkeliami i darbuotojų Atlyginimų imokėjimo ˛iniaračių.

Imokėjus darbuotojams deponuotą atlyginimą, Neimokėto darbo u˛mokesčio suvestinėje įraomas mokėjimo dokumento numeris, data ir darbuotojui imokėta atlyginimo suma.

Klaidos taisomos korektūros būdu.Neimokėto darbo u˛mokesčio suvestinės, saugomos buhalterijoje ataskaitinius metus ir dar vienerius, o vėliau perduodamos į archyvą, kur saugomos deimt metų.

Vienetinio darbo u˛mokesčio priskaičiavimo dokumentai. Gamybos įmonėse darbininkams daugiausiai yra taikomas ir apskaičiuojamas vienetinis darbo u˛mokestis. Tai viena seniausių darbo apmokėjimo formų. Darbo u˛mokestis apskaičiuojamas dauginant kiekvieno darbininko pagamintų gaminių ar atliktų operacijų kiekį i vienetinio tarifinio atlygio.

Be jau minėtų darbo u˛mokesčio apskaitos dokumentų, taikant vienetinį darbo apmokėjimą, būtini ie papildomi vienetinio darbo u˛mokesčio priskaičiavimo dokumentai:

Įmonės vadovo įsakymas dėl idirbio normų ir vienetinių įkainių patvirtinimo;

Gaminio darbo pasas;

Vienetinio darbo u˛mokesčio apskaitos kortelė

Atlikto vienetinio darbo paskyra.

Visi ie dokumentai priskiriami laisvos formos įmonės valdymo apskaitos dokumentams, kurių forma nereglamentuota, tačiau būtina laikytis LR standarto.

Vienetinio darbo u˛mokesčio priskaičiavimo dokumentų judėjimo schema

Įmonių vadovų patvirtinti valandiniai tarifiniai atlygiai yra pagrindas nustatyti kiekvienai gamybos technologinei operacijai vienetinį įkainį.

Visi ie dokumentai saugomi įmonės archyve deimt metų

4. Atsiskaitymų su įmonės darbuotojais sintetinė apskaita

Darbuotojams mėnesio atlyginimas apskaičiuojamas imant darbuotojų dirbtą per mėnesį dienų (valandų) skaičių ir mėnesinę algą (tarifinį atlygį). Kiekvienam įmonės darbuotojui u˛vedama asmeninė mokėjimo u˛ darbą kortelė Asmeninė sąskaita ir jų pagrindu pildomas darbo u˛mokesčio ˛iniaratis.

Apskaičiuojant darbo u˛mokestį, priklausomai nuo darbuotojo darbo pobūd˛io, debetuojama viena i 6 – os klasės (sąnaudų) sąskaitų ir kredituojamos atitinkamos sąskaitų grupės Nr. 47 Mokėtini mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas , sąskaitos.

Priskaičiuojant darbo u˛mokestį, Bendrame ˛urnale bus atliktos tokios sąskaitų korespondencijos.

1. Registruojamas darbo u˛mokesčio vadybininkui 800 Lt apskaičiavimas

D 611 Darbo u˛mokesčio sąnaudos 800

K 471 Mokėtinas darbo u˛mokestis 800

Apskaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai (moka SODRAI darbdavys 31% nuo priskaitytos darbo u˛mokesčio sumos) 800 x 31% = 248 Lt

D 611 Soc. draudimo sąnaudos 248

K 472 Mokėtinas doc draudimo mokestis 248

I darbo u˛mokesčio sumos apskaičiuojamas Fizinių asmenų pajamų mokestia (FAPM) taikant 33 procentų tarifą, prie tai atėmus neapmokestinamąjį minimumą.

(800 – 290)x 33% = 168,30Lt.

D 4461 Mokėtinas darbo u˛mokestis 168,30

K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 168,30

Iskaitomas i darbuotojo atlyginimo soc. draudimo mokestis (3% nuo priskaitytos darbo u˛mokesčio sumos): 800 x 3% = 24 Lt

D 4461 Mokėtinas darbo u˛mokestis 24,00

K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 24,00

Atlikę visus skaičiavimus, matome, kad vadybininkui reikės imokėti 607,70 Lt (800 –168.30– 24)

Imokėjus ią sum, reikės atlikti tokią sąskaitų korespondenciją:

D 4461 Mokėtinas darbo u˛mokestis 607,70

K 272 Kasa 607,70

Po io buhalterinio įrao 471 sąskaitoje Mokėtinas darbo u˛mokestis nelieka likučio. Įmonė pilnai atsiskaitė su savo darbuotoju. Tačiau darbuotojai ne visada atsiima i įmonės jiems priklausančius pinigus. Tokiu atveju pinigai yra deponuojami

Registruojamas deponuotas darbo u˛mokestis

D 4461 Mokėtinas darbo u˛mokestis

K 4486 Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Imokant deponuotas sumas

D 4486 Įvairios mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

K 272 Kasa

Deponuota suma imokama darbuotojui pateikus praymą.

5. Darbo u˛mokesčio skaičiavimas nepagrindinėje darbovietėje

Dirbantiems antroje (ar kitose) darbovietėse, Fizinių asmenų mokestis iskaičiuojamas didesnis. Dirbant visose kitose (ne pagrindinėje) darbovietėse, FAPM pradedamas iskaičiuoti nuo pirmo u˛dirbto lito.

Nepagrindinėje darbovietėje pajamos apmokestinamos 35%

Pavyzdys: Apskaičiuosime atlyginimą valytojai, kurios atlyginimas 500 Lt.

1. Registruojame darbo u˛mokestį valytojai 500 Lt.

D 6114 Darbo u˛mokesčio sąnaudos 500

K 4461 Mokėtinas darbo u˛mokestis 500

2. Apskaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai (moka darbdavys 31% ) nuo priskaitytos darbo u˛mokesčio sumos 500 x 31% = 155 Lt.

D 6113 Soc draudimo sąnaudos 155

K 4463 Mokėtinos soc. draudimo įmokos 155

I darbo u˛mokesčio sumos iskaičiuojamas FAPM ( 500 x 33% = 165,00 Lt,)

D 4461 Mokėtinas darbo u˛mokestis 165,00

K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 165,00

4. Iskaitomas i darbuotojo atlyginimo soc, draudimo mokestis ( 3% nuo priskaitytos darbo u˛mokesčio sumos) 500 x 3% = 15 Lt.

D 4461 Mokėtinas darbo u˛mokestis 15

K4463 Mokėtinos soc. draudimo įmokos 15

Atlikę visus skaičiavimus, matome, kad valytojai reikės imokėti 320,00 Lt = (500 –165,00– 15) .

Imokėjus ią sumą, reikės atlikti tokią sąskaitų korespondenciją

D 4461 Mokėtinas darbo u˛mokestis 320,00

K 272 Kasa 320,00

Registruojamas deponuotas darbo u˛mokestis

D 471 Mokėtini atlyginimai

K 488 Įvairios mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Imokant deponuotas sumas

D 488 Įvairios mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

K 272 Kasa

Deponuota suma imokama darbuotojui pateikus praymą.

6. Vidutinio atlyginimo apskaičiavimas

Jo apskaičiavimo tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1996 01 17 d. nutarime Nr. 100 bei vėlesniuose io nutarimo pakeitimuose. Nutarimu patvirtintos vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos laikomės visais atvejais, kai turime skaičiuoti vidutinį atlyginimą:

u˛ kasmetines atostogas;

u˛ pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, apmokamas i darbdavio lėų

u˛ laiką komandiruotėje,

ieitinėms;

bedarbio paalpoms ;

kitais teisės aktais nustatytais atvejais.

Į darbuotojo vidutinį darbo u˛mokestį įskaitoma:

u˛mokestis u˛ atliktą darbą ar dirbtą laiką, apskaičiuotas pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas;

natūrinių imokų vertė pinigine iraika įmonėje taikomomis kainomis, jeigu toks apmokėjimas u˛ darbą numatytas įmonės kolektyvinėje ar darbo sutartyse;

padidintas apmokėjimas u˛ darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis bei pavojingomis sąlygomis, u˛ darbą venčių dienomis, virvaland˛ius, darbą nakties metu, kitais teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje bei darbo sutartyse numatytais atvejais;

priedai ir priemokos prie valandinių (dienos) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių bei mėnesinių algų, taip pat kitos imokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje ir darbo sutartyse;

premijos (mėnesio,ketvirčio, u˛ 6 ir 9 mėnesių ar metų darbo rezultatus bei vienkartinės, tarp jų ir premijos, mokamos nepaskirstytojo pelno sąskaita bei tantjemos) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą.

Į vidutinį darbo u˛mokestį neįskaitome apmokėjimo u˛ laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų prie˛asčių - teisės aktų, įmonės kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais įmonėje nedirbo:

kasmetinių ar mokymosi atostogų;

prastovų ne dėl darbuotojo kaltės metu;

apmokėjimo u˛ tarpsezoninius laikotarpius;

taip pat darbo u˛mokesčio gauto i kitos įmonės, kurios įsipareigojimus vykdė darbuotojas;

neįskaičiuojamos paalpos (materialinės, bedarbio ieitinės bei kompensacijos, atleid˛iant i darbo) nepriklausomai nuo ių imokų altinio.

kiti atvejai.

Vidutinis dienos darbo u˛mokestis apskaičiuojamas, imant 3 kalendorinių mėnesių prie einamąjį mėnesį darbo u˛mokestį ir dalijant i faktikai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus. Įskaitoma dirbtos poilsio ar venčių dienos. Kai kuriais atvejais reikia apskaičiuoti ne vidutinį dienos, bet vidutinį valandos u˛mokestį. Jo apskaičiavimo tvarka tokia pat: skaičiuotino laikotarpio darbo u˛mokestis dalijamas i tą laikotarpį dirbtų valandų skaičiaus, įskaitant ir dirbtus virvaland˛ius. Da˛niausiai vidutinis vienos valandos atlyginimas naudojamas, kai darbuotojas dirba ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę, arba jo darbo diena yra ilgesnė negu normali trukmė.

Kai darbuotojas įmonėje dirbo ma˛iau kaip 3 mėnesius, vidutinis jo dienos (valandos) darbo u˛mokestis apskaičiuojamas imant visą darbo u˛mokesčio u˛ faktikai įmonėje dirbtą laiką sumą. Laikas, kurį darbuotojas nedirbo pa˛eisdamas įstatymus ar įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nualintas nuo darbo, sustabdant darbo u˛mokesčio mokėjimą, prilyginamas dirbtam laikui,

Premijos, imokėtos u˛ ilgesnį kaip trijų mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (u˛ 9 6 mėnesius, u˛ metus ar panaiai), į vidutinio darbo u˛mokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ¼ jų bendros sumos per 12 mėnesių, einančių prie tą mėnesį, u˛ kurį ar jo dalį mokamas vidutinis darbo u˛mokestis.Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, imokėtos vieną i skaičiuotino laikotarpio mėnesių. Jeigu per skaičiuotiną laikotarpį buvo imokėtos kelios ketvirčio premijos, imama paskutinė. Gauta suma dalijama i skaičiuotino 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (kai jo nėra – pagal įmonės darbo grafiką). Gautas dydis pridedamas prie apskaičiuoto be premijų darbuotojo vidutinio darbo dienos (valandos) u˛darbio. Tokie pat reikalavimai yra taikomi, įskaitant į vidutinį darbo u˛mokestį tantjemas, mokamas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu yra imokėta vienkartinė premija, ir jų paskirstymas nėra aptartas kolektyvinėje ar darbo sutartyje, nenurodytas įsakyme dėl premijų skyrimo, tai ios imokos į skaičiavimus įtraukiamos kaip metinės premijos.

Kai darbuotojas dėl pateisinamų prie˛asčių – ligos, priverstinės prastovos, moteris dėl nėtumo ir gimdymo atostogų, nedirbo visą skaičiuotiną laikotarpį, atostoginiai skaičiuojami imant trijų paskutinių mėnesių, einančių prie ligos, priverstinės prastovos ar nėtumo atostogų prad˛ią, u˛darbiai.

7. Atostoginių skaičiavimas

Atostogų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad “kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo u˛mokestį”.

Darbuotojams suteikiamų atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis. venčių dienos, paskelbtos ne darbo dienomis, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Kasmetinės atostogos pagal jų trukmę skirstomos į

minimalias;

pailgintas.

Atostogų įstatyme nurodyta, kad “kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos”.

Prailgintos atostogos iki 35 kalendorinių dienų suteikiamos darbuotojams iki 18 metų am˛iaus, invalidai, motina ar tėvas vieni auginantys namie vaiką invalidą iki 16 m. am˛iaus.

Prailgintos atostogos iki 58 kalendorinių dienų skiriamos darbuotojams “kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių specifinės darbo sąlygos”. Konkretus

darbuotojų kategorijų sąraas bei kiekvienai tokiai darbuotojų kategorijai priklausančių kasmetinių atostogų trukmė nustatyta LR Vyriausybės nutarimu Nr. 354 “Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas kasmetines atostogas, sąrao ir ių atostogų trukmės patvirtinimo”. Taigi pailgintos kasmetinės atostogos priklauso:

pedagogams, mokslo ir studijų institucijų moksliniams bei pedagoginiams darbuotojams – 56 kalendorinės dienos;

medicinos personalui, teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniams darbuotojams - 42 kalendorinės dienos;

farmacijos ir medicinos darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose - 35 kalendorinės dienos;

pilotams instruktoriams, navigatoriams instruktoriams ir pan. - 58 kalendorinės dienos;

ir kitiems, nurodytims nutarime Nr. 354.

Atostogų įstatymo 8 str. “u˛ pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, bet ne vėliau kaip iki darbo metų pabaigos”.Darbuotojas, nepertraukiamai įmonėje idirbęs 6 mėnesius, įgyja teisę į visas kasmetines atostogas u˛ pirmuosius jo darbo metus. Nesuėjus 6 mėnesiams nepertrauktojo darbo mėnesiams, atostogos suteikiamos moterims, jeigu jos pageidauja, prie nėtumo ir gimdymo atostogas arba i karto po jų.

Pavyzdys: Darbuotojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos nuo liepos 1 iki 29 dienos imtinai. Darbo u˛mokestis u˛ atostogas bus skaičiuojamas taip:

baland˛io mėnesio atlyginimas 700 Lt idirbta 21 darbo diena

gegu˛ės mėnesio atlyginimas 700 Lt idirbta 22 darbo diena

bir˛elio mėnesio atlyginimas 750 Lt idirbta 20 darbo diena

-------- ----- ------ -------- ----- ------ ----- ----- --------- ----- -----

I viso: 2150 Lt 63 darbo dienos

2150 : 63 = 34.127 Lt – tai vienos dienos darbo u˛mokestis u˛ atostogas.

Lt x 20 d.d. = 682,54 Lt –darbo u˛mokestis u˛ atostogas.

Darbuotojui i darbovietė pagrindinė. Iskaičiuosime FAPM nuo liepos mėnesio gaunamų atostoginių:

682,54 Lt– 290 Lt (PNM) = 392,54Lt x 33% = 129,54 Lt.

Kartu iskaičiuosime ir socialinio draudimo įmokas: 682,54Lt x 3% = 20,48 Lt.

Atostoginių imokėjimo suma: 682.54 Lt–129,54Lt – 20,48 Lt = 532,52 Lt.

Nuo darbo u˛mokesčio u˛ kasmetines atostogas taip pat turi būti priskaičiuotos ir valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo bei garantinio fondo įmokos:

682,54 Lt x 27 % = 184,29 Lt;

682.54 Lt x 3 % = 20,48 Lt;

682,54 Lt x 1 % = 6,83 Lt;

682,54 Lt x 0,2 % = 1,37 Lt.

Tais atvejais, kai darbuotojui suteiktos kasmetinės atostogos prasideda vieną mėnesį, o pasibaigia kitą mėnesį, priskaičiuota u˛mokesčio suma apmokestinama kiekvieną mėnesį atskairai, pridedant ir to mėnesio atlyginimą.

Pavyzdys: Darbuotojas atostogauja nuo liepos 15 iki rugpjūčio 25 d. Liepos mėnesio darbo u˛mokestis - 700 Lt, atlyginimas u˛ visas atostogas 2400 Lt , i jo liepos mėnesio atlyginimas u˛ atostogas 900 Lt. Pirmiausia apskaičiuosime mokesčius nuo liepos mėnesio pajamų:

1. FAPM - (700 Lt + 900 Lt – 290 Lt (PNM)) x 33 % = 432,30Lt

2. Sodrai - 700Lt + 900 = 1600 Lt x 3 % = 48,00 Lt

Mokesčiai nuo rugpjūčio atlyginimo u˛ atostogas apskaičiuojami atskirai:

1. FAPM - (1500 Lt – 290 Lt) x 33 % = 399,30 Lt

2. Sodrai - 1500 Lt x 3 % = 45,00 Lt

Imokėjimo suma u˛ atostogas kartu su liepos mėnesio atlyginimu sudarys:

700 Lt + 2400 Lt –432,30 Lt - 48 Lt–399,30 Lt – 45 Lt = 2175,40 Lt.

Pasibaigus atostogoms, darbuotojui u˛ rugpjūčio mėnesį dar priskaitoma 300 Lt darbo u˛mokesčio, todėl reikia atlikti mokesčių perskaičiavimą, nuo bendros io mėnesio u˛darbio ir atostoginių sumos, atėmus anksčiau iskaitytą mokesčio sumą:

1. FAPM - (1500 Lt + 300 Lt – 290 LT (PNM) ) x 33 % = 498,30 Lt –399,30Lt = 99 Lt

2. Sodrai – (1500 Lt + 300 Lt) x 3 % = 54,00 Lt – 45 Lt = 9 Lt

Atitinkamai kiekvieną mėnesį atskirai darbdavys paskaičiuoja 31 % Sodrai bei 0,2 % į garantinį fondą.

Imokėti atostoginius darbdavys privalo prie 3 dienas prie prasidedant atostogoms.

8. Kompensacijos u˛ nepanaudotas atostogas apskaičiavimas

Kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį su darbdaviu, turime patikrinti , ar jis panaudojęs visas atostogas. Jei paaikėja, kad darbuotojas turi nepanaudotų atostogų, būtina priskaičiuoti ir imokėti kompensaciją u˛ nepanaudotas atostogas. Jeigu u˛ vienerius darbo metus darbuotojui priklauso keli mėnesiai atostogų, tai kompensacijos suma, tenkanti kiekvienam mėnesiui, apmokestinama atskirai.

Nepanaudotų atostogų kompensacijos suma fizinių asmenų pajamų mokesčiu apmokestinama atskirai pagal 2 priedėlyje nurodytų dyd˛ių pajamų mokesčio tarifus. Taip pat būtina priskaičiuoti ir socialinio draudimo įmokas. LR garantinio fondo įstatyme nustatyta, kad nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo u˛mokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo socialinio draudimo įmokos) yra skaičiuojamos garantinio fondo įmokos.

Pavyzdys: Darbuotojas atleid˛iamas i darbo nuo bir˛elio 15 d. Jis nepasinaudojo atostogomis u˛ laikotarpį nuo 2000 m. spalio 14 d. iki 2001 m. spalio 13 d. 14 kalendorinių dienų ir u˛ laikotarpį nuo 2001m. spalio13d iki 2002 m. bir˛elio 15 d. 19 kalendorinių dienų. Darbuotojo atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos,jo darbo savaitės trukmė – 5 darbo dienos per savaitę.

Nepanaudotų atostogų kalendorines dienas padauginę i metinio darbo dienų koeficiento 0,7, apskaičiuosime nepanaudotų atostogų darbo dienas.( Esant 6 darbo dienų savaitei koeficientas yra 0,9)

14 kal d. x 0 ,7 = 9,8 d.d.

19 kal.d. x 0, 7 = 13,3 d.d.

(Nepanaudotų atostogų trukmė apskaičiuojama: 28 kal d, : 12 mėn. = 2,33 x 8 mėn = 19 kal. d.)

io darbuotojo vidutinis darbo u˛mokestis 65 Lt. Apskaičiuosime kompensacijos u˛ nepanaudotas atostogas sumą:

U˛ 2000 10 14 – 2001 10 13 laikotarpį - 637 Lt (65 Lt x 9,8)

U˛ 2001 10 14 – 2002 06 15 laikotarpį - 864,50 Lt ( 65 Lt x 13,3)

I viso darbuotojui priskaičiuojame kompensacijos u˛ nepanaudotas atostogas 1501.50 Lt. Turime iskaičiuoti visus mokesčius kiekvienais metais atskirai:

9. Atidėjimai atostogoms

Siekiant nepa˛eisti pajamų ir sąnaudų palyginimo principo ir tiksliai nustatyti įmonės veiklos rezultatą, tose įmonėse, kuriose dirba daug darbuotojų ir jie atostogauja netolygiai, tikslinga sudaryti atidėjimus kasmetinėms atostogoms apmokėti.

Atidėjimai atostogoms paprastai formuojami pastoviu procentu nuo darbo u˛mokesčio sumos, neatsi˛velgiant į tai, kam atidėjimai bus naudojami – ar bus imokėtas darbo u˛mokestis u˛ kasmetines atostogas, ar atidėjimų suma bus panaudota kompensacijoms u˛ nepanaudotas atostogas.

Kiekvienas darbuotojas kas mėnesį u˛dirba vidutinikai 1/11 savo kasmetinių atostogų, todėl atidėjimų atostoginėms sąnaudoms turėtų būti skiriama 1/11 dalis apskaičiuoto darbo u˛mokesčio. Nuo apskaičiuoto darbo u˛mokesčio u˛ atostogas skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įmokos, todėl turi būti sudaromi atidėjimai ir ioms įmokoms.

Atidėjimų procentas gali būti nustatomas įmonėje pasirinktu būdu:

skaičiuojant 1/11 metinio atlyginimo dalį;

lyginant praėjusiais metais apskaičiuotą darbo u˛mokestį u˛ atostogas su per praėjusius metus apskaičiuota darbo u˛mokesčio suma;

remiantis numatomais ataskaitinių metų duomenimis apie darbuotojų skaičių ir apskaičiuotus atlyginimus.

Nuo apskaičiuotos atidėjimų atostoginiams sumos skaičiuojama 31 proc. dyd˛io minėtų draudimo įmokų atidėjimų suma. ių atidėjimų sumos gali būti priskiriamos toms pačioms sąnaudoms kaip ir darbo u˛mokesčio, pagal kurį apskaičiuojamos atidėjimų sumos, sąnaudos.

Apskaičiuota atidėjimų atostoginiams suma registruojama įrau:

D 6 kl.Atidėjimų atostoginiams sąnaudos

K 363 Atidėjimai atostoginiams

K 363 Atidėjimai Sodrai

Pavyzdys: Tarkime įmonėje nustatyta, kad atidėjimai atostoginiams sudaromi skaičiuojant 9,2 % nuo apskaičiuoto darbo u˛mokesčio. Atidėjimai Sodrai skaičiuojami 31 % nuo apskaičiuotos atidėjimų atostoginiams sumos.2002 m. kovo mėn. buvo apskaičiuota 53500 Lt darbo u˛mokesčio įmonės darbuotojams

Apskaičiuojamos atidėjimų sumos ir įraomos korespondencijos į apskaitos registrus

1. D 6110 Atidėjimų atostoginiams sąnaudos 4922

K 3630 Atidėjimai atostoginiams 4922

2. D 6111 Atidėjimų Sodrai sąnaudos 1526

K 3631 Atidėjimai Sodrai 1526

Suteikus darbuotojams jiems priklausančias atostogas, apskaičiuojamas darbo u˛mokestis (atostoginiai pinigai) u˛ suteiktų atostogų laiką. Atostoginių apskaičiavimas apskaitoje registruojamas įrau:

1. D 4 kl. Atidėjimai atostogoms

K 471 Mokėtini atlyginimai

2. D 4 kl. Atidėjimai Sodrai

K 4720 Mokėtinas priskaitytas socialinis draudimas

K 4722 Mokėtinas sveikatos draudimas

K 4723 Mokėtinas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas

Toliau apskaitoje iskaitų i apskaičiuoto darbo u˛mokesčio u˛ atostogas operacijos, atostoginių imokėjimas ir įmokų draudimui sumokėjimo opetracijos registruojamos įprasta tvarka:

1. D 471 Mokėtini atlyginimai

K 4702 Mokėtinas FAPM

K 4721 Mokėtinas Sodrai mokestis

2. D 471 Mokėtini atlyginimai

K 272 Kasa

3. D 4702 Mokėtinas FAPM

D 4721 Mokėtinas Sodrai mokestis

K 271 Sąskaita banke

Darbo u˛mokesčio apmokestinimas įmokomis į garantinį fondą

Garantinio fondo įstatyme nustatyta, kad visos Lietuvoje įregistruotos įmonės, vieosios įstaigos ir kredito unijos privalo mokėti 0,2 % dyd˛io įmokas į Garantinį fondą nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo u˛mokesčio, nuo kurio skaičiuojamos privalomojo draudimo įmokos. Minėtų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka patikslinta 2001 02 27 LR Garantinio fondo įstatymo 3,4,5,9,10,12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2001 03 14 d..

Valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos (neatsi˛velgiant į imokų altinius) atlyginimo u˛ darbą (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą) Tačiau būtina atminti, kad suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, negali būti ma˛esnė u˛ kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį (iuo metu minimali mėnesinė alga yra 430 Lt).(Plačiau skaityti Priede).Pagrindinė korespondencija priskaičiuojant į mokestį:

D 6 kl. Mokesčių sąnaudos

K 47 Mokėtini mokesčiai

11. Ligos, motinystės paalpos

2001 m. sausio 01 d. įsigaliojo LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, pagal kurį tikėtis paramos ligos ar gimdymo atvejais bei kūdikio prie˛iūros laikotarpiu gali tik tie darbuotojai, kurie tam tikrą laiką mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas.Sta˛o trukmė turi būti ne ma˛esnė kaip 3 mėnesiai per 12 mėnesių laikotarpį iki susirgimo, nėtumo ir gimdymo atostogų prad˛ios dienos arba ne ma˛esnė kaip 6 mėnesiai per atitinkamai paimtą 24 mėnesių laikotarpį (8 str. 1 dalies 2 punktas).Skiriant motinystės (tėvystės) paalpą draudimo sta˛as turi būti ne trumpesnis kaip 7 mėnesiai per paskutiniuosius 24 mėnesius iki pirmojo vaiko prie˛iūros atostogų dienos (19 str. 1 dalies 3 punktas)..

Ligos paalpa u˛ pirmąsias dvi ligos dėl bendrojo susirgimo dienas ir nualinimo nuo darbo epidemijų metu ar kaip u˛krato neiotojo atvejais mokama darbdavio lėomis ir negali būti ma˛esnė kaip 80 % darbuotojo vidutinio mėnesinio atlyginimo apskaičiuoto LR Vyriausybės 1996 01 17 nutarimu Nr. 100 patvirtinta tvarka.Kai darbuotojas dirba keliose darbovietėse, u˛ pirmąsias 2 ligos dienas moka kiekvienas darbdavys. Jeigu pirmosios 2 ligos dienos darbuotojui pagal įmonės darbo grafiką yra poilsio dienos, tai darbdavys ligos paalpos nemoka, o nuo 3 ligos dienos darbuotojas gauna ligos paalpą i Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eto lėų ir jos dydis lygus 85 % darbuotojo dienos kompensuojamojo u˛darbio, jei jis ne didesnis u˛ nustatytą maksimalų dienos u˛darbį (3.5 paskutinių paskelbtų vidutinių draud˛iamųjų pajamų dyd˛io padalijus i paalpos skyrimo mėnesio darbo dienų skaičiaus). Apskaičiuota 85 proc. kompensuojamojo darbo u˛mokesčio dyd˛io ligos paalpa per mėnesį negali būti ma˛esnė u˛ vidutinių draud˛iamųjų pajamų ketvirtadalį.

Ligos paalpa mokama u˛ visas laikinojo nedarbingumo laikotarpio darbo dienas pagal 5 darbo dienų savaitę.

Nuostatuose ( 2001 02 01 įsigaliojo LR Vyriausybės 2001 01 25 nutarimas Nr. 86, kuriuo patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo paalpų nuostatai) numatyta, kad teisę į ligos paalpą turi darbuotojai, turintys būtinąjį draudimo sta˛ą ir susirgę darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo i darbo dieną. Ligos paalpa darbuotojams dėl bendrojo susirgimo mokama tol, kol atgaunamas darbingumas arba įstatymų numatyta tvarka darbuotojas pripa˛ystamas invalidu.

Kompensuojamasis u˛mokestis ligos paalpai apskaičiuoti nustatomas pagal darbuotojo visose darbovietėse turėtas pajamas per u˛praeitą kalendorinį ketvirtį prie susirgimo, nėtumo ir gimdymo ar vaiko prie˛iūros atostogų suteikimo mėnesį. Kadangi ligos ir motinystės paalpos mokamos u˛ darbo dienas pagal 5 darbo dienų savaitę, tai paalpai apskaičiuoti turi būti apskaičiuojamas vidutinis kompensuojamasis 1 dienos u˛mokestis. Jis nustatomas visas darbuotojo u˛praeito ketvirčio pajamas, apmokestintas valstybinio socialinio draudimo įmokomis, įskaitant ir neapmokestintas sumas, nuo kurių ios įmokos turėjo būti apskaičiuotos (virnorminiai komandiruočių apmokėjimai, dovanos, pajamos natūra ir pan.), dalijant i to ketvirčio darbo dienų skaičiaus pagal 5 darbo dienų savaitę (Nuostatų 9 p.).

12. Tarnybinių komandiruočių apskaita

Nuo 1999 01 16 d. įsigaliojo LR Vyriausybės nutarimas Nr. 26 “Dėl LRV 1996 01 23 nutarimo Nr. 120 “Dėl tarnybinių komandiruočių LR teritorijoje” laikino pakeitimo. Pastaruoju nutarimu pakeista tarnybinių komandiruočių tvarka. Padaryto pakeitimo esmė ta, jog tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo ivykimas tam tikram laikui įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis tarnybinį pavedimą ne nuolatinėje darbovietėje.Siuntimas į komandiruotę turi būti įforminamas įmonės vadovo, ar jo įgalioto asmens įsakymu (potvarkiu), kuriame turi būti nurodomas komandiruotės tikslas, vietovė ir trukmė.Komandiruotės pa˛ymėjimas neteko galios, nors kai kurios įmonės ir dabar jį irainėja.

Komandiruotės trukmė skaičiuojama nuo darbuotojo ivykimo i nuolatinės darbo vietos iki jo grį˛imo į ją dienos, o u˛ visą komandiruotės laiką darbuotojui skaičiuojamas vidutinis darbo u˛mokestis ir visą jos laiką paliekama darbo vieta (pareigos).Darbuotojo atvykimas į nuolatinę darbo vietą grį˛imo i komandiruotės dieną nėra privalomas.Jei darbuotojai siunčiami dirbti specialiai poilsio ir venčių dienomis, jiems kompensuojama atlyginimu, ne ma˛esniu kaip dvigubas nustatytas val;andinis ar dieninis atlygis.

Darbuotojai gali būti komandiruojami:

po Lietuvos Respubliką;

į u˛sienį.

12.1. Komandiruotės po Lietuvos Respubliką

Vykstant į komandiruotę po Lietuvos respubliką pagal 1996 01 23 d. LRV nutarimą Nr. 120 “Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje”, komandiruotės trukmė neribojama. Komandiruotės ilaidas pagal minėtą LRV nutarimą sudaro:

kelionės ilaidos;

gyvenamosios patalpos nuomojimo ilaidos (nakvynpinigiai);

dienpinigiai.

Įmonės vadovui sutikus, gali būti padengiamos ir kitos ilaidos ,pvz.baga˛o ve˛imo ir saugojimo, ryių, transporto, taksi paslaugų ir pan.

Trumpai aptarsime nurodytas ilaidų rūis.

Kelionės ilaidas sudaro vykimo į komandiruotės vietą ir grį˛imo į nuolatinio darbo vietą ilaido visomis transporto priemonėmis, iskyrus taksi ir tarnybinį transportą. ios ilaidos atlyginamos pateikus patvirtinančius kelionės dokumentus (bilietus). Pagal atitinkamus kvitus apmokamos ir iankstinio kelionės bilietų įsigijimo bei jų u˛sakymo telefonu ilaidos. Jei kelionę patvirtinančių dokumentų nėra, ilaidos apmokamos pagal paprasto autobuso arba traukinio bendrojo vagono tarifinius įkainius.

Jei darbuotojas į komandiruotę vyksta savo automobiliu ir norėtų gauti kompensaciją u˛ kurą, įmonė su iuo darbuotoju turi sudaryti automobilio panaudos sutartį. Tokiu atveju įmonė turi padengti sunaudoto kuro kainą, o jei komandiruotės metu automobilis sugenda – padengti ir remonto ilaidas. Kai komandiruotė trunka ilgą laiką, gali būti mokama kompensacija u˛ automobilio nusidėvėjimą. U˛mokesčio u˛ automobilį įmonė nemoka, nes panaudos sutartis – neatlygintinė.

Gyvenamosios patalpos nuomojimo ilaidos atlyginamos pateikus sąskaitas u˛ vieną vietą.. Jei nakvynės ilaidas patvirtinančio dokumento nėra, ių ilaidų apmokėjimo tvarką ir dydį nustato įmonės vadovas, tačiau ios ilaidos negali būti didesnės kaip 5% patvirtinto MGL.

Jei komandiruotė trunka ilgiau nei vieną dieną, darbuotojui mokami dienpinigiai – 10% patvirtinto MGL u˛ vieną komandiruotės dieną.

Nakvynpinigių ir dienpinigių nustatymas, pvz. komandiruotė trunka nuo spalio 5 – 10 dienos:

Dienpinigiai bus mokami u˛ eias dienas (5 – 6- 7 – 8 – 9 – 10);

nakvynpinigiai bus mokami u˛ penkias paras: (5 – 6 - 7 - 8 – 9 – 10);

V V V V V

12.2. Tarnybinės komandiruotės į u˛sienį

Tarnybinė komandiruotė į u˛sienį – tai darbuotojo ivykimas u˛ Lietuvos Respublikos ne ilgesniam kaip 183 dienų laikotarpiui (kelionės trukmė neįskaitoma) įmonės vadovo siuntimu atlikti tarnybinį pavedimą. Siuntimas įforminamas įmonės vadovo įsakymu.

Nuo 2001 04 05 d. įsigaliojo LR Vyriausybės 2001 03 29 d. nutarimas Nr. 341 “Dėl tarnybinių komandiruočių į u˛sienį” dalinio pakeitimo:

1. Įteisinta nuostata, jog Individualios įmonės savininkas gali siųsti savo įmonės darbuotojus arba vykti į komandiruotę pats, atitinkamai savo įsakymu įformindamas siuntimą į komandiruotę.

2..Įteisintas komandiruotės metu patirtų kelionės u˛sienio valstybėje visomis transporto priemonėmis ilaidų atlyginimas, įskaitant ir inuomotus automobilius.

3. Atlyginamos ilaidos apsidraudus nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atveju ilaidos. ių ilaidų dydis neribojamas ir nebesiejamas su vizos gavimu, nes į engeno sutarties valstybes Lietuvos Respublikos piliečiai gali vykti be vizų.

4 .Prie atlyginamų ilaidų priskirtos u˛sienio valstybėse sumokėto kelių mokesčio bei transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo ilaidų sumos.

Leid˛iama atlyginti degalų įsigijimo u˛sienyje ilaidas ne tik tada, kai į komandiruotę vykstama įmonės transportu, bet ir tais atvejais, kai į komandiruotę vykstama transportu,kuris įmonėje naudojamas pagal nuomos ar panaudos sutartis.

Jei darbuotojas vyksta į komandiruotę savo transportu, su juo sudaroma terminuota (komandiruotės laikotarpiui) automobilio panaudos sutartis. Degalų įsigijimo ilaidos atlyginamos atsi˛velgiant į nuva˛iuotą atstumą ir taikant degalų sunaudojimo normas pagal transporto priemonęs rūį. Degalai įvertinami įsigijimo kainomis pagal pateiktus įsigijimo dokumentus.

Leid˛iama ne biud˛etinių įstaigų darbuotojams gyvenamojo ploto nuomos ilaidas atlyginti pagal faktines sąskaitoje faktūroje nurodytas ilaidas , o ne pagal finansų ministro nustatytą normą, iskyrus ilaidas, tiesiogiai nesusijusias su gyvenamojo ploto nuoma, bet įraytas į sąskaitas. (pusryčiai į numerį, skalbimo drabu˛ių lyginimo ilaidos ir kt.)ios ilaidos priskiriamos prie sąnaudų, ma˛inančių apmokestinamąsias pajamas,

Biud˛etinių įstaigų darbuotojams, jei sutinka vadovas, gyvenamojo ploto nuomos faktines ilaidas leid˛iama atlyginti ne didesne kaip 30% nuo nustatytos normos suma. Tačiau i virijanti nustatytą normą suma, kaip ir anksčiau turi būti priskirta tų darbuotojų pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, ir apmokestinama Fizinių asmenų pajamų mokesčiu.

Dienpinigiai, padidinti iki 100%, gali būti imokami ir individualių įmonių savininkams.

Komandiruotės į u˛sienį metu patirtos ilaidos atlyginamos tik pateikus jas patvirtinančius dokumentus.

U˛sienyje būtas laikas nustatomas pagal pase esančias ˛ymas, kelionės bilietus arba kitus dokumentus, tačiau jis neturi viryti komandiruotės į u˛sienį įsakyme nurodyto laiko.

Grį˛ęs i komandiruotės, darbuotojas privalo per 3 dienas pateikti jį komandiravusiai įmonei ilaidas patvirtinančius dokumentus, o jei buvo imokėtas avansas – avansinę apyskaitą su atitinkamais dokumentais..

13. Darbuotojų materialinis skatinimas

Darbdavys, priimdamas į darbą darbuotoją, darbo sutartyje įsipareigoja jam u˛ atliktą daebą mokėti nustatyto dyd˛io atlyginimą. Tačiau darbuotojams gali būti mokamos ir kitos su darbo santykiais tiesiogiai nesusijusios imokos : paalpos, dovanos, premijos ir pan. Tam turi būti įmonės administrocijai suteikti savininkų įgaliojimai, sudarant paskirstytinąjį rezervą ar nustatant tokių ilaidų maksimalią metinę sumą.

Paalpos darbuotojams da˛niausiai skiriamos esant sunkiai materialinei padėčiai, itikus nelaimei – gaisrui, stichinei nelaimei, mirus darbuotojo eimos nariui ir pan. Tokios paalpos neapmokestinamos FAPM ir nuo tokių paalpų neskaičiuojamos įmokos Sodrai.

1. Jei įmonėje yra sudarytas paskirstytinasis rezervas:

D 332 Paskirstytini rezervai

K 488 Įvairios mokėtinos sumos

2. Jei administracijai suteikta teisė skirti paalpas savo nuo˛iūra, nevirijant

nustatytos sumos (nesudarant rezervo)

D 696 Kiti pelno paskirstymai

K 488 Įvairios mokėtinos sumos

Įmonės darbuotojui paalpos gali būti skiriamos ir kitais tikslais, pvz..dėl sunkios materialinės padėties, eimos padidėjimo, gyvenamosios vietos pakeitimo ir pan. Skiriant tokias paalpas mokesčių įstatymai nenumato lengvatų, todėl jas būtina pridėti prie darbuotojo darbo u˛mokesčio (tą mėnesį, kai paalpa sumokama) ir būtina iskaičiuoti visus mokesčius

3. Paalpų, dovanų teikimą numačius jų darbo ar kolektyvinėje sutartyje ir kartu jas

prilyginant sąnaudoms

D 6111 Veiklos sąnaudos (Paalpų sąnaudos)

D 6112 Įmokos Sodrai (31 % )

K 4711 Mokėtini atlyginimai (Mokėtinos paalpos)

K 4721 Mokėtinas Sodrai mokestis ( 31 % )

I mokėtinų paalpų iskaičiavus FAPM ir įmokas Sodrai 3 %

D 4711 Mokėtini atlyginimai (Mokėtinos paalpos)

K 470 Mokėtini mokesčiai (FAPM)

K 4722 Mokėtinas Sodrai mokestis 3 %

Jeigu materialinės paalpos mokamas i paskirstytino rezervo, tai is rezervas gali būti ma˛iamas darbdavio mokamų valstybinio socialinio ir sveikatos įmokų sumomis.

Analogikos korespondencijos finansinėje apskaitoje suraomos ir mokant dovanas darbuotojams įvairių asmeninių bei valstybinių ar kitų venčių progomis. Jei dovanų vertė nevirija 1 PNM, tai FAPM pagrindinėje darbovietėje yra neiskaičiuojamas. Virijanti patvirtintą PNM dovanos vertė (suma) apmokestinama kartu su darbo u˛mokesčiu. Jei skiriamos kelios dovanos per metus, atsi˛velgiama į ankstesnių dovanų vertes (jos susumuojamos) ir neapmokestinamąjį minimumą paskutinio įteikimo metu.

Valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos turi būti skaičiuojamos nuo visos dovanų vertės. Kaip minėta, ios įmokos bendra tvarka pripa˛ystamos sąnaudomis, kurios atimamos i bendrųjų įmonės pajamų, nustatant apmokestinanąjį pelną (pajamas).

Kai dovanojami ne pinigai, bet daiktai, būtina prisiminti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio reikalavimą ir atstatyti nuo dovanos vertės atskaitytą pirkimo PVM, didinant pardavimo PVM, t.y. fiksuojamos sąnaudos, kurios ma˛ina apmokestinamąjį pelną (pajamas)

D 61XX Veiklos sąnaudos (Neatskaitomo PVM sąnaudos)

K 4701 Mokėtinas PVM

I anksto ˛inant, kad įsigyti daiktai bus panaudoti dovanoms, atitinkamą pirkimo PVM reikėtų i karto pripa˛inti įmonės sąnaudomis,nekoreguojant pardavimo PVM.

Prizas dovana var˛ybų, konkurso, parodos laimėtojams. Vadinasi, kad įteikta dovana būtų laikoma prizu, turi būti organizuotas konkursas. Konkursas – asmens vieas pa˛adėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) u˛ geriausią tam tikro darbo atlikimą.

Premija - apdovanojimas u˛ ypatingus kurios nors veiklos laimėjimus, nuopelnus, papildomas atlyginimas, u˛mokestis u˛ gerą darbą. Finansinės apskaitos po˛iūriu premijas reikėtų skirstyti į dvi grupes:

1. premijas, siejamas su gerais konkretaus darbuotojo ar jų grupės darbo rezultatais;

2. premijas, siejamas su sėkminga įmonės veikla praėjusias metais.

Pirmajai grupei priskirtinos premijos laikytinos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.

Antrosios grupės premijos, kurios da˛niausiai mokamos visiems darbuotojams, kai įmonė dirba pelningai, laikytinos viena i pelno paskirstymo formų, o tam reikalingas savininkų pritarimas. Jos gali būti mokamos i tam skirto paskirstytino rezervo.Premijos gali būti mokamos ir valdybos nariams bei stebėtojų tarybos nariams, jeigu jie yra bendrovės darbuotojai. Visuotinis akcininkų susirinkimas, tvirtindamas grynojo pelno paskirstymą, turi nustatyti, kokia jo dalis skiriama tantjemoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms bei kitiems tikslams.

14. Kontroliniai klausimai

1. Kas yra darbo u˛mokestis? U˛ ką jis mokamas?

2. Kokias ˛inote darbo apmokėjimo formas ir sistemas? Apibūdinkite jas.

3. Kokias ˛inote darbo u˛mokesčio rūis? Apibūdinkite jas.

4. Kokius ˛inote pagrindinius LR įstatymus, reglamentuojančius apmokėjimo u˛ darbą formas ir dydį?

Ivardinkite, kokius ˛inote pagrindinius darbo u˛mokesčio apskaitos dokumentus? Apibūdinkite juos.

Kaip yra organizuojama įmonėse darbo laiko apskaita?

Ką vadiname darbuotojo Asmens sąskaita? Kokia jos forma?

Kokie priskaitymai į Asmens sąskaitą ir kokie iskaitymai i darbo u˛mokesčio yra atliekami darbuotojo Asmens sąskaitoje?

Kokius dokumentus reikia surayti, norint imokėti darbuotojams atlyginimą?

Kokius ˛inote vienetinio darbo u˛mokesčio priskaičiavimo dokumentus?

Kokios pagrindinės korespondencijos atliekamos priskaičiuojant atlyginimą?

Kaip suprantate, kas yra deponuotas darbo u˛mokestis?

Kuo skiriasi darbo u˛mokestis pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėse?

Kas reglamentuoja vidutinio atlyginimo apskaičiavimą ir kokiais atvejais jis skaičiuojamas?

Kokios darbuotojo pajamos įsiskaičiuoja ir kokios neįsiskaičiuoja, skaičiuojant vidutinį darbo u˛mokestį?

Ką vadiname kasmetinėmis atostogomis, kokia jų trukmė ir kaip jos apskaičiuojamos?

Kaip apskaičiuojama kompensacija u˛ nepanaudotas atostogas?

Kas yra atidėjimai atostogoms? Kam jie reikalingi?

Kas yra Garantinis fondas. Kaip skaičiuojamos įmokos į į fondą?

Kokiais atvejais skaičiuojamos ligos, motinystės paalpos, koks įstatymas tai reglamentuoja?

I kokių lėų mokamos ligos ir motinystės paalpos?

Kokie pagrindiniai įstatymai reglamentuoja tarnybinių komandiruočių apskaitą?

Kuo skiriasi komandiruotė po Lietuvos Respubliką nuo komandiruotės į u˛sienį?

Kokiais atvejais darbuotojams skiriamos paalpos, koks įstatymas tai reglamentuoja?

Kas yra premijos? Kokiais atvejais jos yra skiriamos?

Kada darbuotojams mokamos dovanos, o kada prizai?

I kokių lėų yra materialiai skatimi įmonės darbuotojai?

15. Praktinės u˛duotys

Pratimas

Apskaičiuokite darbo u˛mokestį įmonės “Varsa” darbuotojams u˛ 2001 m. sausio mėnesį. Visiems darbuotojams tai pagrindinė darbovietė. PNM yra 250 Lt

Darbo u˛mokesčio apskaitos ˛iniaratis

Eil Nr.	Vardas, Pavardė	Priskaičiuo- ta Lt	Iskaičiuota 33 % FAPM 3 %	Imoka- ma suma	SODRAI 3 % 1 %
	J.Kasparas
	V.Onaitė
	P.Jonaitis
	K.Gaurytė
	V.Kupstas
	I viso

Reikia:

Apskaičiavus darbo u˛mokestį, sumas perkelti į Bendrąjį ˛urnalą, suraant reikiamas korespondencijas.

Pratimas

Reikia:

1. Apskaičiuoti atlyginimus ne pagrindinėje darbovietėje dirbančioms, PNM 250 Lt

valytojai J. Petronienei, atlyginimas 600 Lt

buhalteriai A.Macytei, atlyginimas 900 Lt

Surayti reikiamas korespondencijas į Bendrąjį ˛urnalą.

Pratimas

Apskaičiuokite atostoginius ir suraykite reikiamas korespondencijas, kai ˛inome:

1. Darbuotojas atostogauja nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 11 d

2. Darbuotojo atlyginimas u˛:

baland˛io mėnesį 800 Lt dirbo 21 d.d.
gegu˛ės mėnesį 800 Lt dirbo 22 d.d.
bir˛elio mėnesį 900 Lt dirbo 20 d.d.
liepos mėnesio atlyginimas 900 Lt darbo dienų skaičius 23 d.d. Darbuotojas idirbo 10 d.d.

4 Pratimas

Apskaičiuokite komandiruotės ilaidas, kai ˛inome:

1. Komandiruotės trukmė bir˛elio 10 – 15 d.

2 Autobuso bilietai į Klaipėdą ir i Klaipėdos kainavo 43 Lt ir 44 Lt;

3. Nakvynės ilaidos viebutyje “Jūra” sudarė 105 Lt

Reikia:

1. Apskaičiavus komandiruotės ilaidas, surayti reikiamas korespondencijas į Bendrąjį ˛urnalą;

2. U˛pildyti Avanso apyskaitą.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 782
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Darbo-umokesio-apskaita84383.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Darbo-umokesio-apskaita84383.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Darbo-umokesio-apskaita84383.php">Darbo u˛mokesčio apskaita</a>

Darbo u˛mokesčio apskaita

Apskaitos

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: