Ilgalaikio turto apskaita ir nusidėvėjimas

Išsinagrinėję šią temą, turėtumėte:

Suvokti ir apibrėžti ilgalaikio turto reikšmę apskaitoje.

Žinoti pagrindinius ilgalaikio turto apskaitos aspektus

Žinoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodus ir mokėti juos taikyti praktinėje veikloje.

Mokėti tvarkyti ilgalaikio turto apskaitą,jo remonto apskaitą.

Gebėti tvarkyti lizingo apskaitą.

Gebėti tvarkyti vekselių apskaitą

Kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio disponuoja didesniu ar mažesniu ilgalaikiu turtu. Efektyvus jo panaudojimas dažnai lemia įmonės veiklos sėkmę. Dėl to ilgalaikis turtas yra svarbus apskaitos objektas. Šio turto apskaita teikia informaciją apie įmonės ilgalaikio turto dydį bei struktūrą.

Įsigydama ilgalaikį materialųjį turtą, įmonė vertina jį kaip konkrečių paslaugų teikimo šaltinį, uždirbsiantį pajamas ne mažiau kaip keletą ataskaitinių laikotarpių.Todėl labai svarbu tiksliai nustatyti faktinę ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą ir vėliau visas jo įsigijimo išlaidas teisingai paskirstyti per visą šio turto naudojimo įmonės veikloje laiką, kaip to reikalauja vienas iš pagrindinių apskaitinei informacijai keliamų reikalavimų – patikimumas.

Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina arba, kitaip tariant, pradinė vertė nustatoma taip:

Pirkimo kaina

- Pirkimo nuolaida

+ Papildomos įsigijimo išlaidos

-------- ----- ------ -----------

= Įsigijimo savikaina

Papildomos įsigijimo išlaidos – tai visos išlaidos, susijusios su ilgalaikio materialiojo turto atsivežimu į būsimą eksploatavimo vietą bei visos išlaidos susijusios su šio turto paruošimu naudoti. Tai gali būti:

įvairūs mokesčiai

pakrovimo ir iškrovimo išlaidos

transportavimo išlaidos

išbandymo išlaidos

instaliavimo darbų išlaidos

melioravimo, tręšimo, valymo išlaidos ir pan.

Papildomos įsigijimo išlaidos negali būti priskirtos laikotarpio, kurio metu jos buvo padarytos, sąnaudoms. Įtrauktos į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą, jos virs laikotarpio sąnaudomis tik to turto nusidėvėjimo procese. Tad kiekvieną ataskaitinį laikotarpį atitinkama ilgalaikio materialiojo turto savikainos dalis bus nurašyta į sąnaudas ir atimta iš tuo pačiu laikotarpiu uždirbtų pajamų.

Skirtingų rūšių ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina turi savų ypatumų. aptarsime svarbiausius iš jų:

1 pavyzdys: Tarkime įmonė įsigijo materialųjį nekilnojamą turtą, pvz., žemės sklypą ir sumokėjo už jį

100000 Lt.Papildomos šio turto įsigijimo išlaidos sudarė 2260 Lt. Žemės sklypo įsigijimo savikainą apskaičiuojama taip:

pirkimo kaina 100000

mokestis prekybos nekilnojamu turtu agentui 200

mokestis juristui 100

ankstesnio savininko nesumokėtas žemės mokestis 1500

žemės sklype buvusio pastato likvidavimo išlaidos 260

atsargos, gautos likvidavus pastatą (300)

kelio tiesimo išlaidos 500

-------- ----- ------ -------- ----- ------ ----- ----- ------

Faktinė žemės sklypo įsigijimo savikaina 102260

Toks žemės sklypo įsigijimas apskaitoje būtų registruojamas įrašu:

D 1200 Žemės – įsigijimo savikaina 102260

D 20 Atsargos 300

K 271 Sąskaitos bankuose 101060

K 470 Mokėtini mokesčiai 1500

Įsigyjant ilgalaikį kilnojamą turtą, paprastai be pirkimo išlaidų, taip pat daromos išlaidos transportavimui bei išbandymo darbams.

2 Pavyzdys: Tarkime, įmonė įsigijo įrengimą. Jo faktinės įsigijimo savikainos (pirkimo kaina, pridėjus papildomas įsigijimo išlaidas) apskaičiuojama taip:

pirkimo kaina 30000

pirkimo nuolaida (1000)

įrengimo iškrovimo ir pakrovimo darbai 300

įrengimo transportavimo išlaidos 400

draudimas transportuojant 50

išbandymo darbų išlaidos 140

-------- ----- ------ -------- ----- ------ ----- ----- -----

Faktinė įrengimo įsigijimo savikaina 29890

Toks įrengimo įsigijimo atvejis apskaitoje būtų registruojamas taip:

D 12300 Įrengimų įsigijimo savikaina 29890

K 271 Sąskaitos bankuose 29890

Kartais realiame gyvenime vienu pirkimu įsigyjamas skirtingų rūšių turtas. Jeigu yra žinoma tik bendra įsigyto turto suma, būtina nustatyti kiekvieno ilgalaikio turto vieneto savikainą atskirai.

3 Pavyzdys: Tarkime, įmonė įsigijo ilgalaikio materialiojo turto už 60000 Lt. Kadangi ši pinigų suma buvo sumokėta už žemę ir gamybinį pastatą su visais įrengimais, būtina bendrą pirkimo kainą paskirstyti proporcingai įsigyto ilgalaikio turto rinkos vertei, kuri nustatoma ekspertiniu būdu. Tarkime, ekspertai žemę įkainojo – 15000 Lt, pastatą – 35000 Lt, įrengimus - 20000 Lt.

Bendra pirkimo kaina atskiriems įsigyto turto vienetams bus paskirstoma taip:

15000

Žemė ----------- x 60000 = 12857

70000

35000

Pastatas ----------- x 60000 = 30000

70000

20000

Įrengimas ----------- x 60000 = 17143

70000

----- ----- -----------

Iš viso: 60000 Lt

Taip apskaičiuotos sumos turi būti apskaitoje registruojamos taip:

D 1200 Žemės įsigijimo savikaina 12857

D 12010 Pastato įsigijimo savikaina 30000

D 12300 Įrengimo įsigijimo savikaina 17143

K 271 Sąskaitos bankuose 60000

Ilgalaikis materialusis turtas (išskyrus žemę) turi ribotą naudojimo laiką, todėl laikui bėgant, fiziškai bei morališkai nusidėvi. Be to, ilgalaikį materialųjį turtą įmonė gali ne tik likviduoti, bet parduoti ar iškeisti į kitą turtą. Priklausomai nuo netekto ilgalaikio turto likutinės vertės dydžio, šio turto pardavimo (keitimo) kainos gali būti gautas pelnas arba patirtas nuostolis.Ilgalaikio turto perleidimo rezultatas fiksuojamas, kaip įmonės investicinės veiklos pajamos (sąnaudos) ir didina (mažina) ataskaitinių metų pelną prieš apmokestinimą.

Ilgalaikio materialiojo turto likvidavimas

4 Pavyzdys: Tarkime, įmonė savo veikloje naudoja automobilį, kurio faktinė įsigijimo savikaina 6000 Lt.

Numatytas šio ilgalaikio turto naudojimo laikas 5 metai, o likvidacinė vertė 600 Lt. Šio automobilio nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiog proporcingą būdą, jo metinė nusidėvėjimo suma yra 1080 Lt.

6000 – 600

----- ----- ------- = 1080

5

Sakykime automobilis buvo eksploatuojamas trumpiau, pvz. tris metus ir įmonės vadovai nutarė jį likviduoti

Tuomet apskaitoje bus registruojamas toks įrašas:

D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas 3240

D 20 Atsargos 600

D 6381 Kitos investicinės veiklos sąnaudos 2160

K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina 6000

Įmonė gali ir parduoti ilgalaikį materialųjį turtą, jei randa jam pirkėją. Galimi tokie IMT perleidimo atvejai:

Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas

5 Pavyzdys: Tarkime, kad automobilis parduodamas už didesnę nei jo likutinė vertė, sumą, pvz 3200 Lt.

Tuomet apskaitoje bus registruojamas toks įrašas:

D 2710 Sąskaitos bankuose 3200

D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas 3240

K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina 6000

K 53912 Pelnas iš naudoto IMT perleidimo 440

6 Pavyzdys: Jei įmonė parduoda IMT už mažesnę sumą nei nudėvėta jo įsigijimo savikainos dalis, tuomet įmonė patirs nuostolį.Taigi, pardavus šį automobilį , pvz. už 2000 Lt, bus apskaitoje registruojamas toks įrašas

D 271 Sąskaitos bankuose 2000

D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas 3240

D 6381 Kitos investicinės veiklos sąnaudos 760

K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina 6000

Taip pat galimi tiek vienarūšio, tiek skirtingos rūšies turto mainai.

7 Pavyzdys: Tarkime įmonė savo naudotą automobilį nori keisti į naują, kurio pardavimo kaina yra 20000 Lt. Turto keitimo sutartyje numatyta, kad automobilį iškeičianti įmonė turi primokėti 17240 Lt. Toks keitimasis turtu apskaitos registruose bus fiksuojamas taip:

D 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina (naujo automobilio) 20000

D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas (seno automobilio) 3240

K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina (seno automobilio) 6000

K 271 Sąskaitos bankuose 17240

Šiuo atveju netenkamo automobilio reali rinkos kaina sutapo su jo likutine verte..

8 Pavyzdys :Tarkime, įmonė keisdama savo seną automobilį į naują, turi primokėti ne 17240 Lt, bet 15000 Lt, t.y. keičiamo automobilio rinkos vertė keitimo momentu viršys jų likutinę vertę. Tokios keitimosi ilgalaikiu turtu operacijos dėka įmonė, iškeitusi seną automobilį į naują, gaus 2240 Lt pelną iš turto perleidimo. Toks keitimasis turtu apskaitos registruose bus fiksuojamas taip:

D 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina (naujo automobilio) 20000

D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas (seno automobilio) 3240

K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina (seno automobilio) 6000

K 53912 Pelnas iš naudoto IMT perleidimo 2240

K 271 Sąskaitos bankuose 15000

Kaip jau minėjome, galima keistis ne tik vienarūšiu, bet ir skirtingų rūšių turtu.

9 Pavyzdys:Tarkime, įmonė tą patį automobilį nutarė iškeisti į pastatą, kurio pardavimo kaina 25000 Lt.. Už mainais gaunamą automobilį suteikiama 1000 Lt keitimo nuolaida. Toks keitimasis turtu apskaitos registruose bus fiksuojamas taip:

D 12010 Pastato įsigijimo savikaina 25000

D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas 3240

D 6381 Kitos investicinės veiklos sąnaudos 1760

K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina 6000

K 271 Sąskaitos bankuose 24000

1. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi. Nusidėvėjimas skaičiuojamas perduotiems naudoti ilgalaikio turto objektams (pradedant nuo kito mėnesio 1–os dienos ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1-os dienos po jų nurašymo ar pardavimo). Atiduodant turtą naudoti būtina surašyti Turto įvedimo į eksploataciją aktą. Turtą pabaigus naudoti būtina surašyti Ilgalaikio turto likvidavimo aktą.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo apskaitos metodų klasifikavimas

Tiesiog proporcingo metodo esmė:

V - V

----- ----- ---------------

T

V - ilgalaikio turto įsigijimo vertė

V - ilgalaikio turto likvidacinė vertė

T - naudingo naudojimo laikas metais

Pavyzdys: V1 10000 Lt, V2 – 1000 Lt. T – 5 metai

10000 – 1000

----- ----- ----------- = 1800 Lt

5

Nusidėvėjimo norma yra 20% : 1800 ; 9000 = 20 procentų

Produkcijos metodo esmė Nusidėvėjimo suma priklauso nuo to, kiek pagaminta produkcijos (atlikta paslaugų) vienu ar kitu ilgalaikio turto objektu.

V - V

----- ----- ---------------

P

P – numatomas pagaminti produkcijos ar paslaugų kiekis per visą naudojimo laikotarpį.

Pavyzdys: Nupirktas automobilis už 10000 Lt.Likvidacinė vertė 1000 Lt. Automobilis per visą eksploatavimo laiką nuvažiuos 90000 kilometrų.

10000 – 1000

----- ----- ------------- = 0,1 Lt / 1 km.

90000

Metų skaičiaus metodas:

V - V

----- ----- ---------------

T

V - ilgalaikio turto įsigijimo vertė - 10000 Lt

V - ilgalaikio turto likvidacinė vertė – 1000 Lt

T - naudingo naudojimo laikas metais - 5 metai, 1+2+3+4+5 = 15, pirmaisiais metais priskaičiuojama 5/15 visos nusidėvėjimo sumos, antrais metais 4/15, trečiais 3/15, ketvirtais 2/15 ir penktais metais 1/15 visos nusidėvėjimo sumos .Tuomet ekonominiai normatyvai bus:

Dvigubas – mažėjančios vertės metodas – jo esmė ta, kad nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės

Pavyzdys: 100 % : 5 x 2 = 40 %

2. Nematerialaus ilgalaikio turto apskaita

Nematerialus turtas pirmiausia reiškiasi per įvairias privilegijas ir teises, iš kurių įmonė gauna tam tikros naudos. Šis turtas turi tokius svarbiausius požymius:

• neturi materialiojo (medžiaginio) turinio;.
• turi vertę, kurios būtina išraiška – už tą turtą sumokėta kaina;
• suteikia tam tikras teises ir privilegijas šio turto savininkui;
• atneša įmonei naudos;
• naudojamas ilgą laiką.

Balanse išlaidos nematerialiam turtui įsigyti pateikiamos sekančia tvarka:

• Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina
• Įsigytos teisės
• Prestižas
• Iš anksto apmokėtos sąnaudos.

Ypatinga nematerialiojo ilgalaikio turto rūšis – formavimo savikaina.

Formavimo savikainai priskiriamos visos išlaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant plėtojimo ar reorganizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje ne vieną, bet keletą ataskaitinių laikotarpių.

Atskiriems formavimo savikainos straipsniams priskiriamos šios išlaidos:

• Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo savikainai priskiriamos įmonės steigimo bei plėtojimo išlaidos: rinkos tyrimo, įmonės registravimo mokestis bei mokestis juristams, dokumentų parengimo ir panašios išlaidos. Taip pat išlaidos, susijusios su įmonės akcinio kapitalo didinimu ar mažinimu, akcininkų susirinkimų organizavimu.
• Obligacijų išleidimo savikainą sudaro visos išlaidos, susijusios su šių įmonės vertybinių popierių spausdinimu, registravimu ir platinimu.
• Kitų formavimo darbų savikainai priskiriamos kitos įvairios formuojant įmonę padarytos išlaidos, nepriskirtinos anksčiau aptartiems Formavimo savikainos grupės straipsniams. Tai gali būti įmonės įstatų keitimas ar filialų steigimo ir panašios išlaidos.
• Reorganizavimo savikainai priskiriamos visos įmonės reorganizavimo išlaidos. Šiame straipsnyje turi būti atvaizduojamos ir išlaidos, kurios patiriamos masiškai keliant įmonės darbuotojų kvalifikaciją ar dėl įmonės reorganizavimo atleidžiant daug darbuotojų, kai jiems reikia išmokėti kompensacijas dėl atleidimo iš darbo.

Išlaidų, kurios priskiriamos formavimo savikainai, perkėlimas į balanso ilgalaikio turto skyrių, taip pat jų atvaizdavimas turtinėse sąskaitose vadinamas išlaidų kapitalizavimu.

Formavimo savikaina, kaip ir kitas nematerialus turtas turi būti amortizuojama per ne ilgesnį kaip penkeri metai laikotarpį.Šios amortizacijos sąnaudos apskaičiuojamos tiesiog proporcingu metodu. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, balanse formavimo savikaina turi būti pateikta likutine verte.

3. Ilgalaikis finansinis turtas

Tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Ilgalaikis finansinis turtas atspindimas balanso Ilgalaikio turto skyriaus dviejose grupėse: ketvirtoje Ilgalaikis finansinis turtas ir penktoje Po vienerių metų gautinos sumos.

Ištrauka iš balanso

IV Ilgalaikis finansinis turtas

Dalyvavimas kitose įmonėse

Investicijos

Gautinos sumos

Kitas ilgalaikis finansinis turtas

Nuosavos akcijos

Kitos investicijos

Kitos gautinos sumos

V Po vienerių metų gautinos sumos

Balanso IV skyriuje atspindimas ilgalaikis finansinis turtas išsiskiria tuo, kad šioje straipsnių grupėje atsispindi tik tas turtas, kurį įmonė vienu ar kitu būdu įsigyja iš dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių. Dalyvavimo ryšiais susijusios įmonės – tai įmonės bendrasavininkės, kai viena įmonė turi įsigijusi kitos įmonės nuosavybės.

Finansinis turtas atsiranda įsigijus kitų įmonių vertybinių popierių: akcijų, obligacijų, vekselių ir kt.Šiuo atveju akcijos ar obligacijos įsigyjamos ne spekuliaciniais tikslais (tikintis jas pelningai parduoti padidėjus šių vertybinių popierių rinkos kainai), bet norint padidinti įmonės turtą dividendais ar palūkanomis.

Investicijoms priskiriamos kitų įmonių išleistos privilegijuotosios ir paprastosios akcijos bei obligacijos, kiti vertybiniai popieriai, kuriuos įsigijo įmonė.Įsigytos obligacijos ar akcijos apskaitoje bei atskaitomybėje rodomos faktine jų įsigijimo savikaina, neatsižvelgiant į jų nominaliąją vertę.Šiame straipsnyje fiksuojami vertybiniai popieriai tik tų įmonių, kurių ne mažiau kaip 20 procentų nuosavybės priklauso įmonei, įsigijusiai šiuos popierius.

Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių įsipareigojimai atskaitomybę rengiančiai įmonei, atsiradę, kai šioji suteikia ilgalaikę grąžintiną finansinę ar kitokią paramą toms įmonėms. Tokia parama,pvz., gali būti lengvatinės paskolos šioms įmonėms remti.

Kito ilgalaikio finansinio turto grupei priskiriamuose straipsniuose registruojami tų įmonių vertybiniai popieriai, kurių mažiau nei 20 procentų nuosavybės priklauso įmonei, įsigijusiai šiuos vertybinius popierius.

Straipsnis Nuosavos akcijos, kuriam priskiriamos supirktos pačios įmonės anksčiau išleistos akcijos, išsiskiria tuo, kad šios akcijos atspindimos apskaitoje ir atskaitomybėje jų nominaliąja verte.

Kitos investicijos apima įmonės įsigytus kitų įmonių vertybinius popierius bei ilgalaikio pinigų investavimo tikslais įsigytą ilgalaikį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Šiame straipsnyje atspindimos investicijos į tas įmones, kuriose atskaitomybę sudarančios įmonės nuosavybė yra mažesnė nei 20 procentų jų kapitalo. Įsigytieji vertybiniai popieriai rodomi jų įsigijimo kaina. Tai tinka ir kitoms gautinoms sumoms, kurioms priklauso įvairios gautinos sumos, kurias įmonė numato gauti iš dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių vėliau nei po ataskaitinių einančiais metais (todėl jos ir laikomos ilgalaikiu turtu).

Finansinio turto rūšys

Akcijos

Obligacijos

Finansiniai vekseliai ir kiti

vertybiniai popieriai

Ilgalaikis finansinis turtas, skirtingai nei ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, per jo naudojimo laikotarpį nėra nudėvimas ar amortizuojamas. Jis, kaip ilgalaikis materialusis turtas, gali būti tik perkainojamas. Ilgalaikis finansinis turtas perkainojamas tada, kai reali jo rinkos vertė gerokai viršija pradinę vertę (įsigijimo savikainą), jeigu toks vertės viršijimas yra ilgalaikis ir pastovus.Kartais tenka nurašyti, kaip ypatinguosius praradimus nuvertėjusio ilgalaikio finansinio turto sumas, nes finansinio turto vertė kinta labiau negu kito ilgalaikio turto.

Po vienerių metų gautinos sumos. Šiame straipsnyje atspindimos visų prekybos bei kitų įmonės partnerių,su kuriais įmonė nesusijusi nuosavybės ryšiais, skolos

4. Ilgalaikio turto remonto apskaita

Turto remonto tikslai – jo naudingųjų savybių palaikymas (išsaugojimas), atstatymas, esamų savybių pagerinimas arba papildymas naujomis.Paprastai smulkūs ir todėl iš dalies nebrangūs remonto darbai skirti tik turto naudingosioms savybėms išsaugoti, vadinami einamuoju remontu.. Tuo tarpu turto būklę atstatyti ar pagerinti yra kur kas sudėtingiau, todėl tai brangiai kainuoja. Šiems darbams apibrėžti naudojamas kapitalinio remonto, o dabar dažniausiai naudojamas terminas – rekonstrukcija. Taigi, pertvarkymu (rekonstrukcija ) laikomi remonto darbai, kai išlaidos jiems per metus sudaro 50 procentų ir daugiau remontuojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos. Atliktų pertvarkymo darbų išlaidų suma didinama suremontuoto turto įsigijimo savikaina

D 12X0 Ilgalaikio turto įsigijimo savikaina

K 20 Atsargos (arba 27 Pinigai, 47 Atlyginimai ir pan.)

Tokio turto nusidėvėjimas toliau skaičiuojamas nuo naujai įvertintos įsigijimo vertės. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, ar turto remontas nepailgino jo naudingo tarnavimo laikotarpio. Jeigu taip, tuomet būtina nusidėvėjimo skaičiavimą patikslinti taip, kad šio turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kurį pasikeitė turto naudingo tarnavimo laikas, būtų nudėvėta per įmonės iš naujo įvertintą naudingo tarnavimo laikotarpį. jeigu turto naudingo tarnavimo laikotarpis nepailgėja, padidėjusi turto įsigijimo vertė nudėvima per tą patį laikotarpį, tiktai didesnėmis proporcijomis.

Jeigu atlikti remonto darbai nesudaro 50 procentų turto įsigijimo vertės, tačiau keleriems metams pagerina turto naudojamąsias savybes, tuomet mažinamas sukauptas nusidėvėjimas. Ši operacija užfiksuojama įrašu:

D 12X8 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

K 20 Atsargos (arba 27 Pinigai, 47 Atlyginimas ir pan.)

Remonto darbai, kurie nepagerina turto naudingųjų savybių, o tik padeda jas išlaikyti, finansinėje apskaitoje pripažystami ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.

D 6111 Veiklos sąnaudos (Remontas ir eksploatacija)

K 20 Atsargos (arba 27 Pinigai, 47 Atlyginimai)

Nuosavo arba išperkamosios nuomos būdu valdomo turto remonto bei

rekonstravimo finansinės apskaitos schema

5. Išperkamosios nuomos (Lizingo) operacijų apskaita

Bendrosios nuostatos:

• Lizingo sandoris įforminamas sutartimi;
• Remiantis sutarties turiniu, sandoris priskiriamas veiklos nuomai arba finansinei išperkamajai nuomai;
• Finansinės išperkamosios nuomos sutartyje numatytos periodinės įmokos dokumentuojamos lizingo davėjui išrašant PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma turto vertės dengimo suma, palūkanos ir PVM.
• Lizingo gavėjas PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą pirkimo PVM sumą traukia į atskaitą vadovaudamasis PVM įstatymo 16, 18, 19 ir 20 straipsnių nuostatomis.
• Įmonės, importuojančios ilgalaikį turtą išperkamosios nuomos pagrindu, turi įforminti muitinės procedūrą “Importas vidaus vartojimui”. Pagal šią procedūrą PVM apskaičiuojamas iš karto. Įmonės PVM mokėtojos muitinėje sumokėtą importo PVM už išperkamosios nuomos pagrindu įsigytą ilgalaikį turtą,, kurį numato panaudoti PVM apmokestinamajai veiklai, gali traukti į PVM atskaitą.

Finansinės išperkamosios nuomos sutartis

6. Lizingo operacijų apskaita nuomotojo įmonėje

Įmonė nutarė lizinguoti lengvąjį automobilį per penkerius metus ir sudarė su lizingo kompanija išperkamosios nuomos sutartį. Prie sutarties sudarytas priedas – susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo pagal šį punktą:

1. Nuomininko išankstinio mokėjimo Pardavėjui UAB Viltis” sumą 2000,01 Lt įskaityti kaip Nuomininko pirmąją įmoką Lizingo firmai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr 1234

Nors automobilį planuojama gauti rugsėjo mėnesį, sutartis jau įsigaliojo, ir pardavėjas paprašė avansu sumokėti 2000.01 Lt.Įmonė avansą sumokėjo. Sąskaitą faktūrą šiai sumai išrašė lizingo kompanija:

Turto išpirkimo mokestis 990,68

Sutarties mokestis 704,24

-------- ----- ------ ----- ----- --------- ----- -----

Iš viso: 1697.92

PVM 18 % 305.09

-------- ----- ------ ----- ----- --------- ----- ------

Iš viso pagal sąskaitą faktūrą 2000,.01

Pagal lizingo sutartį sumokėjus avansą, apskaitoje daromas įrašas

D 22 Išankstiniai apmokėjimai 2000.01

K 27 Pinigai 2000.01

Gavus turtą pagal perdavimo – priėmimo aktą:

D 13 Išperkamosios nuomos ir panašios teisės XXX

K 402 Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai XXX

K 22 Išankstiniai apmokėjimai XXX

Prie turto pajamavimo vertės reikėtų priskirti ir administravimo arba sutarčių mokesčius, jeigu tokie numatyti sutartyje. Toliau einamųjų metų įsiskolinimų dalis iš ilgalaikių skolų perkeliama į trumpalaikes skolas:

D 402 Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai XXX

K 432 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis XXX

Gavus pirmąją PVM sąskaitą faktūrą, ūkinė operacija registruojama įrašu:

D 432 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 1697.92

D 251 Gautinas PVM 305,09

K 439 Įvairios mokėtinos sumos 2000,01

Visą likusį laiką iš lizingo davėjo gavus PVM sąskaitas faktūras pagal mokėjimo grafiką, daromi įrašai

D 432 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (turto vertės sumai)

D 630 Išperkamosios nuomos mokesčio sąnaudos (palūkanos)

D 251 Gautinas PVM (nuo turto vertės dengimo ir nuo palūkanų)

K 490 Sukauptos sąnaudos (palūkanų sumai)

K439 Įvairios mokėtinos sumos (turto vertės dengimo ir PVM sumai)

Nusidėvėjimą išperkamosios nuomos sutarties pagrindu gautam turtui skaičiuoja turto nuomininkas (lizingo gavėjas). ilgalaikio turto naudojimo pradžia turi būti įforminta įmonės vadovo (savininko) patvirtintu turto perdavimo naudoti aktu. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti tik įvestam į eksploataciją išperkamosios nuomos sutarties pagrindais disponuojamam turtui. Iki išperkamosios nuomos pagrindais disponuojamo turto įvedimo į eksploataciją dienos susikaupusios palūkanos yra kapitalizuojamos kaip formavimo savikaina Įvedus turtą į eksploataciją, sukauptų palūkanų suma didinama turto įsigijimo vertė.

Pavyzdžiui”.Įmonė 2001 01 01 išperkamosios nuomos pagrindais įsigijo įrengimus. Sutartyje numatyta įrengimų vertė 150000 Lt. Sutartyje numatyta 10 proc. palūkanų norma nuo nepadengtos turto vertės dalies. Įrengimai įvesti į eksploataciją 2001 06 30.

Sausio mėnesį sukauptų palūkanų registravimas:

D 6300 Palūkanų sąnaudos 1000

K 490 Sukauptos sąnaudos 1000

D 1030 Kapitalizuotos palūkanos 1000

K 6300 Palūkanų sąnaudos 1000

Per sausio – birželio mėnesius sąskaitoje 1030 Kapitalizuotos palūkanos sukauptas 6000 Lt likutis, įvedus turtą į eksploataciją, pridedamas prie turto įsigijimo savikainos:

D 13 Išperkamosios nuomos teisėmis įsigyjamas turtas 6000

K 1030 Kapitalizuotos palūkanos 6000

Pastabos:

Įrengimų nusidėvėjimas bus skaičiuojamas nuo sutartyje numatytos įsigijimo kainos (150000 Lt), padidintos kapitalizuotų palūkanų suma (6000 Lt) , t. y. nuo 1560000 Lt.

Įvedus turtą į eksploataciją vėlesniais laikotarpiais, susikaupusios palūkanos registruojamos finansinės veiklos sąnaudų sąskaitose.

Finansinės išperkamosios nuomos mokestis apskaitoje detalizuojamas atskirai parodant turto vertės dengimo sumas, sukauptas palūkanas ir kitas įmokas (kompensuojamus mokesčius ir kt.)

Nutraukus lizingo sutartį, finansinėje apskaitoje praėjusių ataskaitinių laikotarpių įrašai netaisomi. Nutraukus lizingo sutartį:

nurašoma lizingo pagrindais įsigyjamo turto likutinė vertė;

nurašomas skolos lizingo davėjui likutis.

nuostolis, susidaręs dėl lizingo sutarties nutraukimo, priskiriamas ataskaitinio laikotarpio netekimams.

pagal sutartį nuomininko mokamos baudos, sankcijos ar kitos kompensacijų sumos taip pat priskiriamos ataskaitinio laikotarpio netekimams.

Pavyzdys: 2001 metų sausio mėnesį įmonė A nutraukė lizingo sutartį. Įmonės A apskaitoje su lizingo operacija susijusių sąskaitų likučiai:

1300 Lizingo pagrindais įsigyjamas turtas (įsigijimo savikaina) 200000 Lt

1308 Lizingo pagrindais įsigyjamas turtas (sukauptas nusidėvėjimas 50000 Lt

402 Išperkamosios nuomos įsipareigojimai 30000 Lt

D 1308 Lizingo pagrindais įsigyjamas turtas (sukauptas nusidėvėjimas 50000 Lt

D 402 Išperkamosios nuomos įsipareigojimai 30000 Lt

D 64 Netekimai 120000 Lt

K 1300 Lizingo pagrindais įsigyjamas turtas (įsigijimo savikaina) 200000 Lt

Jei išperkamosios nuomos sutartis nutraukiama ir ilgalaikis turtas grąžinamas turto savininkui (lizingo būdu perduodančiam turtą), tai šiuo atveju išperkamoji nuoma traktuojama kaip paprastoji nuomos sutartis, pagal kurią turto nuomininkas nuomos laikotarpiu moka nuomos mokestį už naudojimąsi ilgalaikiu turtu. Po lizingo sutarties nutraukimo turto savininko gautos periodinės įmokos (ilgalaikio turto vertės dalies kaina, kitos paslaugos, palūkanos) pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pripažystamos kaip nuomos mokesčio pajamos, o turto gavėjo sumokėta suma (ilgalaikio turto vertės dalies kaina, kitos paslaugos, palūkanos) pripažystama turto gavėjo nuomos sąnaudomis.

VEIKLOS NUOMOS APSKAITA

TURTO NUOMOTOJO APSKAITOJE

TURTO NUOMININKO APSKAITOJE

7. Operacijų su vekseliais apskaita

Vekselis – tai vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo besąlygiškai pasižada pats arba paveda kitam sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Vekseliui būdingi požymiai:

abstraktumas (nurodoma išdavimo priežastis);

formalumas (įstatymo nustatyti rekvizitai surašomi ant specialaus blanko tam skirtose vietose);

prievolės besąlygiškumas (vekselyje negali būti jokių mokėjimo išlygų);

perleidžiamumas (niekas negali riboti jo judėjimo iš vieno ūkio subjekto pas kitą galimybių);.

Dėl šių požymių vekselis priskiriamas labiausiai likvidiems vertybiniams popieriams ir todėl pagrįstai laikomas mokėjimo priemone.

Pagal atsiskaitymo pobūdį vekseliai skirstomi į:

paprastuosius (solo), kuriais vekselio davėjas pats įsipareigoja vekselio gavėjui laiku grąžinti skolą.

Išduodamas ir apmokamas paprastasis vekselis

	Vekselio davėjas
			Vekselio gavėjas

Vekselis, o vėliau apmokėtas

Prekės, o vėliau vekselio pateikimas

apmokėjimui

įsakomuosius (trata), kuriais vekselio davėjas (trasantas) įpareigoja grąžinti skolą per trečiąjį asmenį (trasatą). Šiuo atveju vekselio gavėjas vadinamas remitentu.

Išduodamas ir apmokamas įsakomasis vekselis

Vekselio gavėjas (remitentas)

Vekselio davėjas ( trasantas)

Vekselis

Prekės

Vekselio pateikimas

apmokėjimui

Mokėtojas (trasatas)

Tarpusavio skolų užskaita Apmokėji

Jeigu vekselio gavėjas nepasitiki mokėtojo finansinėmis galimybėmis, jis gali iš vekselio davėjo reikalauti papildomų garantijų.. Tokia garantija gali būti vekselio gavėjo požiūriu patikimos įmonės ar banko laidavimas (apmokėjimo garantavimas). Jis įrašomas kitoje vekselio blanko pusėje ir vadinamas avaliu. Dar vienas svarbus vekselių apyvartos bruožas – vekselio gavėjo (turėtojo) teisė be jokių apribojimų jį parduoti (indosuoti) kitam ūkio subjektui.Dažniausiai vekselius superka bankai ir kitos kredito institucijos, tačiau neretai vekseliai naudojami ir tarpusavio skoloms įskaityti ar atsiskaitant negrynais pinigais. Todėl ilgainiui vekselio davėjas ir jo turėtojas gali išsiskirti (kaip, kad akcinės bendrovės steigėjai nebūtinai reiškia esamus jos akcininkus ir atvirkščiai).

7.1. Vekselių įforminimas

Tik teisingai įformintas vekselis turi juridinę galią. Pagal įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3 ir 77 straipsnius vekselyje turi būti šie rekvizitai:

žodžiai “įsakomasis vekselis” arba ‘paprastasis vekselis”;

besąlygiškas įsakymas (įsakomąjame vekselyje) arba besąlygiškas įsipareigojimas (paprastąjame vekselyje) sumokėti nurodytą sumą;

mokėjimo terminas;

mokėjimo vieta;

kam ir kieno įsakymu turi būti sumokėta;

išrašymo vieta ir data;

vekselio davėjo parašas.

Nors visi išvardyti rekvizitai yra svarbūs, kai kurių duomenų praleidimas nepanaikina vekselio juridinės galios.Tokiems rekvizitams priskiriami:

mokėjimo terminas (tuomet laikoma, kad vekselis turi būti apmokėtas jį pateikus),

išrašymo vieta (ji sutapatinama su mokėjimo vieta ir vekselio davėjo gyvenamąja ar įmonės registracijos vieta).

Vekselis, kuriame trūksta kitų rekvizitų, pripažįstamas neturinčiu juridinės galios ir traktuojamas kaip paprastas skolos pasižadėjimas,

Vekselyje jo davėjas gali įsipareigoti ne tik sumokėti skolą, bet ir sutartas palūkanas. Tokiu atveju palūkanų procentas turi būti nurodytas šalia sumos.

Iš išvardytų duomenų buhalteriams svarbiausi turėtų būti: suma, mokėjimo terminas ir palūkanos.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas numato keturis galimus mokėjimo terminus:

Apmokėjimas pateikus. Šiuo atveju iš anksto nesutariama dėl tikslios apmokėjimo datos. Vekselis apmokamas tik jį pateikus, o pateikti jį reikia per vienerius metus nuo išrašymo dienos.

Per tam tikrą laiką nuo vekselio pateikimo. Čia irgi nėra derinama tiksli mokėjimo data, tik nustatomas dienų skaičius, per kurį po vekselio pateikimo turės būti grąžinama skola. Vekselio gavėjas apmokėjimui turi pateikti jį taip pat per vienerius metus nuo vekselio išrašymo. Pateikus vekselį apmokėjimui, geriausia, kad vekselio davėjas jį vizuotų ir nurodytų datą, tuomet nekils ginčų aiškinantis, kada vekselis vis dėlto buvo pateiktas apmokėti.

Per tam tikrą laiką nuo vekselio išrašymo dienos. Išrašant vekselį, tiksliai nustatomas terminas, po kurio jis turi būti apmokėtas. Šis terminas gali būti nustatytas dienomis, savaitėmis, mėnesiais.

Nustatytą dieną. Esant šiam mokėjimo terminui, vekselyje būna nurodyta tiksli apmokėjimo data. Ji gali būti nurodyta tiek skaičiumi, tiek žodžiais: “mėnesio pradžia”, “Mėnesio pabaiga” ar “mėnesio vidurys”, kurie reiškia atitinkamai pirmą, penkioliktą ir paskutinę mėnesio dienas.

7.2. Atsiskaitymų vekseliais pranašumai

• vekselį išrašęs asmuo besąlygiškai pasižada sutartu laiku grąžinti skolą;
• vekselis gali būti laiduotas, - jį laidavusieji asmenys garantuoja savo turtu, kad skola bus grąžinta;
• vekselyje grąžinti skolą gali būti įpareigotas ne jo davėjas, trečiasis asmuo;
• vekselis gali būti be apribojamų perduotas (indosuotas) kitam asmeniui, tuo būdu atgaunant skolą anksčiau nustatyto termino;
• už indosuoto vekselio apmokėjimą atsakingas ne tik davėjas, bet ir visi indosantai (pirkėjai).

Lietuvos bankas siūlo naudoti vekselius atsiskaitant už prekes, paslaugas, atliktus darbus, kai sutartam laikui atidedami mokėjimo terminai, išduodamoms paskoloms užtikrinti, teikti bankų paskolas įkeičiant ūkio subjektų turimus vekselius.

Galima išskirti dvi pagrindines vekselių funkcijas:

• skolos garantija;
• mokėjimo priemonė.

Šiuo metu Lietuvoje populiariausi skolų garantai yra užstatai, hipotekos lakštai, garantiniai raštai, turto ar rizikos draudimo polisai, indėliai. Dažnai, suteikdami didesnę paskolą, bankai ar kiti skolininkai reikalauja net keleto garantų. Taigi, naivu manyti, kad dabartiniai vekseliai sumažins, tarkime, įvairių užstatų populiarumą. Tačiau paskolas galima garantuoti ir iš kitų ūkio subjektų gautais vekseliais, ypač juos išdavusios bei už juos laidavusios įmonės laikomos patikimomis. Vekseliai, išrašyti gautų paskolų grąžinimui garantuoti, dar vadinami finansiniais vekseliais, Įvairių komercinių sandorių skoloms garantuoti, - komerciniais (prekybiniais) vekseliais. Pasaulyje kur kas populiaresni komerciniai vekseliai. Taigi tikėtina, kad ir Lietuvoje vekseliai dažniau bus išrašomi įsigyjant įvairų turtą negu imant iš banko ar kitos finansinės institucijos kreditą. Juo labiau kad nemažai šiuo metu vykdomų prekybinių operacijų su atidėtu mokėjimo terminu dažnai būna garantuotos tik garbės žodžiu. Be to, vekseliai palengvintų Lietuvoje dabar prasidėjusių populiarėti faktoringo paslaugų būdą. Norėdamas pirma laiko atgauti bent dalį skolos, apdraustos vekseliu, jo turėtojas vekselį galės parduoti (indosuoti) be jo davėjo žinios ir sutikimo (nereikės perrašinėti paskolos sutarčių). Vekseliai pasaulyje naudojami jau tūkstantmečius, t. y. kur kas seniau negu kiti vertybiniai popieriai ar garantijų rūšys. Tai verčia pripažinti jų svarbą ir pranašumus.

7.3. Vekselių apskaita

Pavyzdiniame sąskaitų plane vekselių apskaitai skirtos dvi sąskaitos:

Nr. 241 Gauti vekseliai

Nr. 4401 Išduoti vekseliai

Kadangi vekselis yra vertybinis popierius, o ne buhalterinis dokumentas, jį išrašant patartina kartu užpildyti ir laisvos formos aktą ar važtaraštį, kuriame būtų nurodyti visi rekvizitai,operacijos turinys, jo davėjo ir gavėjo parašai. Vekselio važtaraštį reikia išrašyti dviem egzemplioriais ir susegus su vekselio kopija, saugoti abiejų įmonių buhalterijose.Išduotų ir gautų vekselių natūrinei apskaitai pravartu užvesti atskirus žurnalus arba skirti atskirus puslapius kitų vertybinių popierių apskaitos žurnale..

Pagrindinės korespondencijos:

Pavyzdys: Gruodžio 8 d. A įmonė iš B įmonės skolon įsigijo žaliavų už 5000 Lt. Buvo sutarta, kad skola bus grąžinta per trs mėnesius (su 14 % metinėmis palūkanomis).Šiuo atveju jau iš anksto žinoma,kuriam laikui turi būti išduotas vekselis, todėl jis bus išrašytas nurodant sukauptas palūkanas. Pirmiausia nustatoma vekselio apmokėjimo diena ir jo galiojimo laikas:

Likusios gruodžio mėnesio dienos (išskyrus vekselio išrašymo) 23

Visos sausio mėnesio dienos  31

Visos vasario mėnesio dienos  28

Vekselio galiojimo laikas (dienomis)  90

Pagal tai nustatoma palūkanų suma:

x 14 % x 90 : 360 = 175 Lt

Tuomet vekselio suma bus 5175 Lt. Vekselio išrašymo buhalterinis įrašas:

Vekselio davėjo apskaitoje

D 20 Atsargos 5000

D 291 Ateinančių laikotarpių sąnaudos 175

K 4401 Išduoti vekseliai 5175

Vekselio gavėjo apskaitoje

D 241 Gauti vekseliai 5175

K 491 Ateinamčių laikotarpių pajamos 175

K 500 Pardavimai 5000

Gruodžio pabaigoje apskaičiuojamos visos per mėnesį susikaupusios (tenkančios ataskaitiniams metams) palūkanų pajamos (B įmonėje) bei sąnaudos (A įmonėje).Jos sudarys 44,72 Lt (175 :90 x 23) .Analogiškai bus skaičiuojamos ir vėlesnių laikotarpių palūkanos. Apskaitoje jos bus fiksuojamos tokiais įrašais:

Vekselio davėjo apskaitoje

D 630 Skolų sąnaudos 44,72

K 291 Ateinančių laikotarpių sąnaudos 44,72

Vekselio gavėjo apskaitoje

D 491 Ateinamčių laikotarpių pajamos 44,72

K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos 44,72

Kovo 8 d. suėjus vekselio mokėjimo terminui, A įmonė priskaičiavo likusias palūkanas ir išpirko išduotą vekselį. Šį kartą į palūkanų sąnaudas įtraukiamos ir kovo 8 d. palūkanos: (175 : 90 x 67 = 130.28 Lt).

Vekselio davėjo apskaitoje

D 630 Skolų sąnaudos 130,28

K 291 Ateinančių laikotarpių sąnaudos 130,28

D 4401 Išduoti vekseliai 5175

K 272 Kasa 5175

Vekselio gavėjo apskaitoje

D 491 Ateinamčių laikotarpių pajamos 130,28

K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos 130,28

D 272 Kasa 5175

K 241 Gauti vekseliai 5175

Dabar panagrinėsime kitą atvejį, kai A įmonės gruodžio 8 d. išduotas vekselis turės būti apmokėtas ne po trijų mėnesių, bet jį pateikus. Šiuo atveju bus išrašomas vekselis su 14 % kaupiamosiomis palūkanomis, nes kai nežinoma tiksli jo apmokėjimo diena, negalima apskaičiuoti visos palūkanų sumos.

Vekselio davėjo apskaitoje

D 20 Atsargos 5000

K 4401 Išduoti vekseliai 5000

Vekselio gavėjo apskaitoje

D 241 Gauti vekseliai 5000

K 500 Pardavimai 5000

Kaip ir pirmąjame variante, laikantis pajamų ir sąnaudų kaupimo principo, gruodžio 31 d. A įmonės apskaitoje turės būti užfiksuotos per mėnesį susikaupusios palūkanų sąnaudos, o B įmonės apskaitoje – uždirbtos palūkanų pajamos ( 5000 x 14 % x 23 : 360 = 44,72 ).

Vekselio davėjo apskaitoje

D 630 Skolų sąnaudos 44,72

K 490 Sukauptos sąnaudos 44,72

Vekselio gavėjo apskaitoje

D 290 Sukauptos pajamos 44,72

K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos 44,72

Tarkime, kad B įmonė pateikė apmokėti vekselį vasario 20 dieną. Tuomet prie jau sukauptų palūkanų (44,72 Lt) pridėję sausiui bei vasariui tenkančią sumą (5000 x 14 % x 51 : 360 = 99,17) bei pačią skolą (5000 Lt) gausime 5099,17 Lt. Šią sumą bendrovė turės sumokėti B įmonei. Ją galima vadinti dar ir vekselio kaina, nes tiek A įmonei kainavo vekselio išdavimas.

Vekselio davėjo apskaitoje

D 630 Skolų sąnaudos 99,17

D 490 Sukauptos sąnaudos 44,72

D 4401 Išduoti vekseliai 5000

K 272 Kasa 5143.89

Vekselio gavėjo apskaitoje

D 272 Kasa 5143.89

K 290 Sukauptos pajamos 44.72

K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos 99,17

K 241 Gauti vekseliai 5000

Galimi atvejai, kai skolą, apdraustą vekseliu, sutariama grąžinti ne iš karto, bet per kelis kartus. Tuomet išrašomi skirtingi vekseliai kiekvienai mokėjimo daliai, nurodant atitinkamus mokėjimo terminus.

7.4. Vekselių indosavimas

Vekselis be jokių apribojimų gali būti indosuotas (perduotas) kitam asmeniui. Indosamentu vadinamas specialus įrašas ant vekselio blanko (dažniausiai kitos jo pusės) arba ant atskiro prisegto lapo (pridėtinio vekselio lapo alonžo), kuriuo vekselio turėtojas (indosantas) perduoda visas teises kitam asmeniui (indosatui).

Išskiriami du indosavimo būdai:

1. vardinis indosamentas (indosantas vekselyje nurodo indosatą ir pats pasirašo);
2. neužpildytas (blankinis) indosamentas (indosantas nenurodo indosato, tik pasirašo).

Tiek vardinis, tiek neužpildytas indosamentas turi tas pačias teises.

7.5. Vekselių diskontavimas

Be kitų vekselio indosavimo būdų, į atskirą skyrių reikėtų išskirti jų pardavimą bankams ir kitoms kredito institucijoms.Vakarų šalyse – tai pats populiariausias vekselių pardavimo būdas.

Bankai, pirkdami įmonių vekselius ir taip kredituodami vekselių savininkus, kaip atlygį atskaito nuo vekselio tam tikrą sumą. Ši suma vadinama diskontu, o operacija – diskontavimu. Diskonto suma apskaičiuojama panašiai kaip palūkanos ir tiesiogiai priklauso nuo termino, likusio iki vekselio išpirkimo dienos., t y vekselio suma dauginama iš diskonto normos ir dienų (nuo vekselio pirkimo iki jo apmokėjimo) skaičiaus bei dalijama iš 360 dienų.

Diskonto suma apskaičiuojama pagal Lietuvos banko patvirtintą formulę:

V x T x N

S = ----- ----- ----------

100 x 360

S – diskonto suma;

V – vekselio suma;

T – dienų iki mokėjimo termino skaičius (išskyrus vekselio apmokėjimo dieną);

N – palūkanų (diskonto) metinė norma.

Kiekvienas bankas, atsižvelgdamas į tuo metu rinkoje vyraujančią palūkanų normą, savarankiškai nustato diskonto normą.

Pavyzdys: Tarkime bankas A įmonės gruodžio 8 d., trijų mėnesių terminui išduotą 5175 Lt vekselį (sukauptos palūkanos sudarė 175 Lt, t.y. 14% nuo 5000 Lt sumos) vasario 1 d. priims diskontuoti iš B įmonės. Iki vekselio apmokėjimo liks 35 dienos (28 vasario ir 7 kovo dienos). Jeigu tuo metu banke nustatyta diskonto norma bus 15%, iš vekselio sumos atskaitomas diskontas sudarys:

5175 x 35 x 15% / 360 = 75,47 Lt.

Visos šios sumos priskirti sąnaudoms negalime, nes dalį tos sumos sudaro neuždirbtos palūkanos. Šią operaciją fiksuojant apskaitoje, būtina apskaičiuoti vekselio palūkanas nuo vekselio diskontavimo iki jo apmokėjimo dienos. Išrašius vekselį su sukauptomis palūkanomis, jos apskaitomos sąskaitoje Ateinančių laikotarpių pajamos. Mūsų pavyzdyje šios neuždirbtos pajamos lygios 68,06 Lt (175 Lt x 35 dienos / 90 dienų).Tuomet faktiškos sąnaudos, kurias patirs B įmonė, prieš laiką diskontuodama bankui vekselį, bus lygios diskonto sumos ir neuždirbtų palūkanų skirtumui. Apskaitininkas užfiksuos tokią sąskaitų korespondenciją:

D 272 Kasa 5099,53 (5175 – 75,47 = 5099.530

D 491 Ateinančių laikotarpių

pajamos 68,06 (75,47 – 68,06 = 7.41)

D 634 Gautinų sumų diskontai 7,41

K 241 Gautini vekseliai 5175

Kartu reikės pripažinti ir iki diskontavimo dienos uždirbtas palūkanas. Nuo sausio 1 d. iki vasario 1 d. susikaupusios palūkanų pajamos sudarys 60,28 Lt (175 Lt / 90 dienų x 31 diena)

D 491 Ateinančių laikotarpių pajamos 60,28

K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos 60,28

Kartais įmonės, diskontuodamos bankams vekselius, gali ne tik patirti sąnaudas, bet ir uždirbti pajamas

Pajamų ar sąnaudų susidarymas tiesiogiai priklauso nuo diskonto normos ir palūkanų normos skirtumo.Jeiguvekselio palūkanų norma mažesnė už diskonto (nagrinėtas pavyzdys), tuomet įmonė, indosuodama vekselį bankui, patirs sąnaudas. Jeigu palūkanų norma viršys diskonto normą – tuomet bus uždirbtos pajamos.

Pavyzdys Tarkime, jeigu banko taikyta diskonto norma būtų ne 15 % , bet 10 % ., tuomet diskonto suma sudarytų tik 50,31 Lt (5175 x 35 x 10% / 360). B įmonė uždirbtų 17,75 Lt pajamų:

D 272 Kasa 5124,69 (5175 5031 = 5124,69)

D 491 Ateinančių laikotarpių pajamos 68,06

K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos17.75 (68,06 – 50,31 =17,75)

K 241 Gauti vekseliai 5175

Bankas, diskontavęs vekselį, gali laukti jo apmokėjimo arba parduoti kitam bankui. Naujasis bankas, pirkdamas (rediskontuodamas) jau vieną kartą diskontuotą vekselį, iš jo sumos atims rediskontą, kuris apskaičiuojamas taip pat, kaip ir diskontas.Rediskontavimų ir indosavimų skaičius neribotas.

Vekselius diskontuoti ir rediskontuoti gali ne tik bankai, bet ir kiti indosatai. Šiuo atveju indosantas ir indosatas, tarpusavy susitarę nustato diskonto sumos skaičiavimo metodiką.

7.6. Vekselių akceptavimas ir protestavimas

Išrašius įsakomąjį vekselį (kai vekselio davėjas ir mokėtojas yra skirtingi asmenys), būtina gauti jo mokėtojo sutikimą: pasibaigus mokėjimo terminui išpirkti vekselį. Toks sutikimas vadinamas vekselio akceptavimu ir išreiškiamas atitinkamu įrašu ant vekselio blanko.Akceptavimo įrašas susideda iš”akceptas”mokėtojo parašo ir datos. Vien mokėtojo parašas ant vekselio laikomas jo akceptu. Vekselį akceptuoti mokėtojui pateikia tarpusavyje susitarę arba vekselio davėjas, arba jo gavėjas.

Akceptavus vekselį, jo mokėtojui sukuriama prievolė šį vertybinį popierių išpirkti t.y.atsiranda įsipareigojimas. Mokėtojas gali akceptuoti tik dalį sumos. Jeigu trasatas, būdamas skolingas trasantui, vietoj tiesioginio atsiskaitymo sutinka apmokėti pastarojo išduotus vekselius, tuomet įsakomojo vekselio akceptavimas apskaitoje bus fiksuojamas įrašu:

D 4 klasės sąskaita, kurioje buvo apskaitoma skola trasantui

K 488 Įvairios mokėtinos sumos

Jeigu trasatas sutinka apmokėti trasanto vekselį nebūdamas jam skolingas (t.y., jį kredituodamas), debetuojama atitinkama skolų sąskaita (pvz. sąskaita 256 Įvairios gautinos sumos).

Galimas atvejis, kai vekselio davėjas ir jo gavėjas sutampa. Pvz., kai pardavėjas, parduodamas prekes skolon, savo naudai išrašo įsakomąjį vekselį, mokėtoju paskirdamas prekių pirkėją, tuomet vekselio akceptavimas trasato apskaitoje registruojamas įrašu:

D 20 Atsargos

K 450 Skolos tiekėjams

Jeigu vekselio mokėtojas atsisako akceptuoti vekselį, būtina šį faktą atitinkamai užfiksuoti: kreiptis į notarą ir vekselį protestuoti.

Vekselio protestavimu vadinamas notarine tvarka patvirtintas aktas apie atsisakymą vekselį akceptuoti arba apmokėti. Vekselių protestavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m.spalio 16 d. nutarimu Nr.1354. Pagal ją, vekselius protestuoja notarai ir konsulinės įstaigos. Vekselį būtina protestuoti per vieną, dvi darbo dienas nuo jo pateikimo akceptuoti dienos.Jeigu vekselis protestuojamas dėl neakceptavimo, protestuoti jo dėl neapmokėjimo nereikia. Tačiau jeigu vekselis akceptuojamas, bet neapmokamas, jį būtina protestuoti dėl neapmokėjimo. Nespėjus laiku protestuoti vekselio, jo davėjo įsipareigojimai grąžinti skolą neišnyksta, tačiau dingsta kitos vekselio savybės – indosantų, vekselį garantavusių asmenų prievolė jį išpirkti. Sakoma, kad neprotestuotas vekselis tampa paprastu skolos lapeliu.

Protestuotą vekselį, nors ir pasibaigus mokėjimo terminui, jo davėjas ar indosantas privalo apmokėti. Be to,įstatymas suteikia teisę vekselio savininkui reikalauti ne tik vekselio sumos, bet ir 6 % palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pabaigos, taip pat visų išlaidų, susijusių su vekselio protestavimu, kompensavimo.

Pavyzdys: Tarkime, kad vienas indosatų 5000 Lt protestuotą vekselį apmokėjo tik po septynių dienų, pasibaigus mokėjimo terminui. Septynių dienų palūkanos sudarys 5,83 Lt (5000 x 6% x 7 / 360).

Indosantas, išpirkdamas protestuotą vekselį, jį užpajamuoja ne nominaliąja verte, bet įsigijimo savikaina, įskaitant ir sumokėtas palūkanas, ir delspinigius. Protestuotų vekselių apskaitai geriausiai įsivesti papildomą sąskaitą:

D 2411 Protestuoti gauti vekseliai 5005,83

K 272 Kasa 5005,83

Jeigu nepavyksta iš vekselio davėjo susigrąžinti skolos, protestuotas vekselis bendra tvarka nurašomas kartu su kitomis beviltiškomis skolomis.

Kontroliniai klausimai

1. Ilgalaikio turto apibrėžimas.Apibūdinkite I T įsigijimo savikainą.
2. Kaip suprantate, kas yra papildomos I T įsigijimo išlaidos?
3. Ką vadiname investicinėmis pajamomis, o ką investicinėmis sąnaudomis?
4. Apibūdinkite, kokiais atvejais galima likviduoti IMT?
5. Kas yra IMT perleidimas, kokius žinote IMT perleidimo atvejus?
6. Kokius žinote IMT nusidėvėjimo apskaitos metodus? Apibrėžkite juos.
7. Ką vadiname ilgalaikiu nematerialiu turtu (INT), kokie jo svarbiausi požymiai?
8. Kaip klasifikuojamas INT ?.Apibūdinkite kiekvieną grupę
9. Kas yra ilgalaikis finansinis turtas, kaip jis klasifikuojamas?
10. .Kokias žinote finansinio turto rūšis? Apibūdinkite jas.
11. Ilgalaikio turto remonto tikslas. Kuo skiriasi einamasis remontas nuo rekonstrukcijos?
12. Išperkamosios nuomos operacijos svarbiausios bendrosios nuostatos.
13. Kokios svarbiausios lizingo apskaitos operacijos nuomotojo įmonėje?
14. Apibūdinkite veiklos nuomos apskaitą turto nuomotojo apskaitoje.
15. Apibūdinkite nuomos sąnaudų apskaitą turto nuomininko apskaitoje.
16. Kas yra vekselis, kokie svarbiausi jo požymiai?
17. Kokias vekselių rūšis žinote? Apibrėžkite jas.
18. Kokie rekvizitai yra privalomi surašant vekselį?
19. Kokius žinote pranašumus atsiskaitant vekseliais?
20. Kokios pagrindinės sąskaitos naudojamos vekselių apskaitoje?
21. Ką vadiname vekselių indosavimu?
22. Kas yra vekselių diskontavimas?
23. Kaip yra apskaičiuojama diskonto suma?
24. Kas yra vekselių akceptavimas?
25. Kas yra vekselių protestavimas?

9. Praktinės užduotys

1 Pratimas

2002 m. sausio 19 d. įsigytas kompiuteris už 4000 Lt, PVM 18 % = 720 Lt. Sumokėta pavedimu per sąskaitą banke. Nustatyta, kad kompiuteris bus naudojamas įmonėje tris metus.

Reikia:

Apskaičiuokite vasario mėnesio kompiuterio nusidėvėjimo sumą, kai taikomas tiesiog proporcingas metodas.

Surašykite teisingas korespondencijas, kai:

užpajamuojamas kompiuteris į balansą;

priskaičiuojamas jam nusidėvėjimas.

2 Pratimas

Ar teisingai, o gal neteisingai surašytos sąskaitų korespondencijos. Paaiškinkite kodėl taip manote?

D Pagautės nusidėvėjimo sąnaudos 2000

K Pagautė 2000

D Įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 300

K Įrengimų nusidėvėjimo suma 300

3. D Netekimai 500

K Pastatų nusidėvėjimas 500

4. D Kompiuterio nusidėvėjimo suma 3500

K Kompiuteris 3500

5. D Žemės nusidėvėjimo sąnaudos 900

K Žemė 900

Pratimas

Paskaičiuokite tekinimo staklių nusidėvėjimą, naudojant produkcijos kiekio metodą, kai žinoma:

• tekinimo staklių įsigijimo vertė 10000 Lt;
• naudojimo laikas 5 metai;
• likvidacinė vertė 500 Lt;
• manoma, kad per penkis metus bus pagaminta produkcijos  500000 vienetų.

Pratimas

Paskaičiuokite nusidėvėjimą metų skaičiaus metodu, kai žinoma:

• automobilio įsigijimo vertė 50000 Lt;
• automobilis bus naudojamas 5 metus.

.

Pratimas

Paskaičiuokite nusidėvėjimą mažėjančios vertės metodu, kai žinoma:

• kompiuterio įsigijimo savikaina 6000 Lt;
• kompiuteris bus naudojamas 4 metus.

Pratimas

Įmonė 2001 m. spalio 12 d. įsigijo įrengimą, kurio faktinės įsigijimo išlaidos yra:

• pirkimo kaina 30000 Lt;
• pirkimo nuolaida 1500 Lt;
• įrengimo pakrovimo ir iškrovimo darbai 600 Lt;
• įrengimo transportavimo išlaidos 400 Lt;
• draudimas transportuojant 90 Lt;
• išbandymo darbų išlaidos 260 Lt.

Reikia:

1. Apskaičiuoti įrengimo įsigijimo faktinę savikainą;
2. Surašyti korespondenciją.

Pratimas

Įmonė įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą už 1200000 Lt. Ši pinigų suma sumokėta už žemę ir gamybinį pastatą su visais įrengimais.Ekspertai šį turtą įkainojo:

• žemę  100000 Lt;
• pastatą  1000000 Lt;
• įrengimus  300000 Lt.

Reikia:

1. Paskirstyti pirkimo kainą atskiriems įsigyto turto vienetams;

2. Surašyti reikiamą korespondenciją.