ŪKINĖS VEIKLOS APSKAITOS PROCESAS

ŪKINĖS VEIKLOS APSKAITOS PROCESAS

1 Ūkinės veiklos operacijų fiksavimas apskaitoje

Apskaitos darbuotojai dirba įvairiose įmonėse. Šios įmonės yra gali skirtis ne tik pagal vystomos ūkinės veiklos pobūdį, bet ir pagal savo rūšį.

Įmonės gali būti skirstomos pagal tokius kriterijus, kaip:

o               Įmonės dydis

o               Verslo organizavimo forma

o               Veiklos pobūdis.

Kiekviena įmonė, pradėdama savo veikl¹, turi turėti pradinio turto, dažniausiai tai yra pinigai. Todėl ūkinės veiklos tyrimas pirmiausia prasideda nuo s¹vokų „turtas“ ir „nuosavas kapitalas“ esmės aiškinimo.

Turtu apskaitoje vadinami ekonominiai ištekliai, kuriuos valdo, naudoja ir kuriais disponuoja ūkio subjektas tikėdamasis gauti ekonominės naudos.

Ekonominiais ištekliais laikoma vis¹ tai, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje.

Turtas privalo turėti savinink¹, tačiau tai nebūtinai turi būti tik įmonė, kuri šiuo turtu disponuoja. Turtas gali būti ir skolintas.

Apskaitoje skolos įmonei laikomos turtu todėl, kad po tam tikro laiko jos virs kita turto rūšimi (pinigais, prekėmis), o tai duos įmonei naud¹.

Įmonės turtas yra skirstomas į atskiras rūšis pagal daugelį požymių, kurių pagrindiniai būtų šie:

o           Pagal naudojimo laik¹

o           Pagal piniginź išrašk¹

o           Pagal materialinź išraišk¹

o           Pagal paskirtį

o           Pagal užbaigtumo lygį.

Nuosavo kapitalo s¹voka apibūdina, kas konkrečiai į įmonź įdėjo turt¹, t.y. kam tas turtas priklauso.

Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.

Visų įmonių apskaita yra pagrįsta fundamentine apskaitos lygybe:

Ši lygybė yra pagrįsta tuo, kad apskaitoje negali atskirai egzistuoti turtas be nuosavo kapitalo, o nuosavas kapitalas be turto. Šios dvi lygybės pusės tik kartu įgyja vertź.

Nuosavas kapitalas yra įmonės įstatuose nurodyta ir apmokėta kapitalo dalis.

Nuosav¹ kapital¹ sudaro: kapitalas; perkainojimo rezervas; rezervai; nepaskirstytas pelnas (nuostolis).

Įsipareigojimai – tai įmonės skolos, t.y. finansinės skolos (pvz. paskolos); prekybinės skolos (pvz. įsiskolinimas tiekėjams už prekes ar paslaugas); kitos mokėtinos skolos (pvz. priskaičiuoti, bet dar nesumokėti mokesčiai).

Įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius (turi būti apmokėti ne vėliau, kaip po vienerių metų nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos) ir trumpalaikius (turi būti apmokėti per metus).

Kiekvienos įmonės veikl¹ sudaro įvairūs ūkiniai faktai, kurie yra skiriami į ūkinius įvykius ir į ūkines operacijas.

Ūkinis įvykis – nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, dėl kurio keičiasi įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų struktūra (pvz. stichinė nelaimė).

Ūkinė operacija – tai ūkio subjekto veikla, keičianti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūr¹.

Jeigu įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai nesikeistų, tai nebūtų apskaitoje k¹ fiksuoti. Tačiau, kad ir kaip jie keistųsi, lygybė visada išlieka.

Apskaitoje fiksuojant ūkines operacijas yra sudaroma apskaitinės lygybės lentelė. Sudarant ši¹ lentelź reikia remtis fundamentine apskaitos lygybe. Jos struktūra būtų tokia:

Išnagrinėsime UAB “Rasa“ ūkinės veiklos pavyzdį.

Tarkime liepos mėnesį atliktos šios ūkinės operacijos, kurias reikia užfiksuoti apskaitoje, t.y. šiuo atveju įrašyti į apskaitinės lygybės lentelź.

200x m. liepos 1 d. bendrovė išleido ir pardavė paprastųjų akcijų už 40 000 Lt.

200x m. liepos 3 d. iš tiekėjų skolon įsigijo įrengimų už 2500 Lt., už kuriuos turės sumokėti per 10 d.

200x m. liepos 7 d. įmonė nusipirko žemės už 25 000 Lt. ir pastat¹ už 6 000 Lt.

200x m. liepos 15 d. iš tiekėjų skolon įsigijo prekių už 4000 Lt., už kurias turės sumokėti per 15 d.

200x m. liepos 17 d. įmonė gavo banko paskol¹ 10 000 Lt.

200x m. liepos 18 d. pardavė prekių už 1700 Lt., kuriuos pirkėjai sumokėjo iš karto.

200x m. liepos 20 d. įmonė sumokėjo tiekėjams skol¹ už įrengimus 2500 Lt.

200x m. liepos 21 d. įmonė gr¹žino dalį skolos tiekėjams  už prekes 2000 Lt.

200x m. liepos 24 d. įmonė sumokėjo už patalpų remont¹ 600 Lt.

200x m. liepos 25 d. įmonė pardavė prekių skolon už 2300 Lt., kuriuos pirkėjai turės sumokėti per 10 d.

200x m. liepos 29 d. įmonė gavo s¹skaitas už elektr¹ 200 Lt. ir ryšio paslaugas 350 Lt. , kurias turės apmokėti per 30 d.

2 Finansinės atskaitomybės sudarymas

Visas apskaitos ciklas susideda iš dviejų etapų:

apskaitos procedūros, kurios atliekamos vis¹ ataskaitinį laikotarpį;

apskaitos procedūros, kurios atliekamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Finansinė atskaitomybė priklauso antrajam, baigiamajam etapui.

Finansinė atskaitomybė – tai finansinių duomenų apie įmonės finansinź būklź, veiklos rezultatus, pinigų srautus periodinis rengimas nustatyta forma.

Ji yra sudaroma apibendrinus tam tikro laikotarpio įmonės finansinių metų duomenis, kurie yra iš anksto kaupiami ir grupuojami dokumentuose bei buhalteriniuose registruose.

Finansinė atskaitomybė turi būti parengta taip, kad jos teikiam¹ informacij¹ suprastų ne tik specialistai, bet ir kiti šios informacijos vartotojai. Atskaitomybė turi būti patikima, teisinga ir tiksliai atspindinti reali¹ įmonės būklź. Tačiau tuo pačiu ji turi ir neatskleisti įmonės komercinių paslapčių.

Svarbiausios atskaitomybės savybės yra akcentuojamos tiek Tarptautiniuose apskaitos standartuose, tiek Verslo apskaitos standartuose:

suprantamumas

tinkamumas

patikimumas

detalumas

pateikimas laiku

palyginamumas.

Finansinės atskaitomybės yra skirstomos pagal tokius kriterijus: turinį, periodiškum¹, skelbimo pobūdį, detalum¹, apimtį.

Pilnoji finansinė metinė atskaitomybė susideda iš šių pagrindinių 5 ataskaitų:

Balansas

Pelno (nuostolio) ataskaita

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Pinigų srautų ataskaita

Aiškinamasis raštas.

Trumpojoje finansinėje atskaitomybėje nėra Pinigų srautų ataskaitos. Ši¹ atskaitomybės form¹ taiko įmonės, kurių 2 iš trijų nustatytų rodiklių neviršija šių dydžių dvejus metus iš eilės:

o       grynosios pardavimų pajamos per ataskaitinius metus siekia 7 mln. Lt.;

o       balanse nurodyto turto vertė lygi 5 mln. Lt.;

o       vidutinis metų s¹rašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus sudaro 10 žmonių.

Balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinź ataskaitinio laikotarpio dien¹.

Pelno (nuostolio) ataskaita – kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, patirtos s¹naudos ir gauti veiklos rezultatai.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Pinigų srautų ataskaita – kurioje nurodomos ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.

Aiškinamasis raštas – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kuriame paaiškinamos visų ankstesnių ataskaitų sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikiama finansinės atskaitomybės ataskaitose.

3 uždavinys

Pažymėkite, kuriuos iš šių straipsnių priskirtumėte “Turtui”, “Nuosavam kapitalui” ir “Įsipareigojimams”.

Žemė  11. Gatava progukcija

Banko paskola 1 Nesumokėti mokesčiai biudžetui

Prekės perpardavimui 13. Prestižas

Įsiskolinimas tiekėjams 14. Rezervai

Įmonės automobilis 15. Gautas avansas už prekes

Kompiuterinė įranga 16. Pirkėjų skolos už atliktas paslaugas

Nebaigta gamyba 17. Nepaskirstytasis pelnas

Įstatinis kapitalas 18. Prekės ženklas

Įsiskolinimas darbuotojams 19. Kompiuteriai, skirti perparduoti

Pinigai s¹skaitoje banke  20. Įmonės išankstiniai mokėjimai

4 uždavinys

Ūkines operacijas surašykite į apskaitinės lygybės lentelź ir sudarykite 200X m. rugpjūčio mėn. Pelno (nuostolio) ataskait¹ bei balans¹ 200X m. rugpjūčio 30 d.

08.03 Užregistruotas 200 000 Lt. akcinis kapitalas; pinigai už akcijas įnešti į atsiskaitom¹j¹ s¹skait¹ banke.

08.05 Įmonė įsigijo pastat¹ už 80 000 Lt.

08.06 Įsigyta įrenginių už 35 000 Lt. 20 000 Lt. įmonė sumokėjo iš karto, o likusius sumokės per 15 d.

08.11 Įsigyta prekių už 22 000 Lt., už kurias įmonė turės sumokėti tiekėjams per 10 d.

08.14 Parduota prekių už 15 000 Lt. Pirkėjai 5000 Lt. sumokėjo iš karto, o likusius sumokės per 15 d.

08.16 Įmonė apmokėjo dalį skolos tiekėjams už įrengimus 10 000 Lt.

08.20 Parduota prekių už  7500 Lt., kuriuos pirkėjai sumokėjo iš karto.

08.30 Priskaičiuoti mokesčiai už 08 mėn. biudžetui 8 000 Lt.

08.30 Priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams 16 500 Lt.

08.30 Nustatyta, kad 08 mėn. parduotų prekių savikaina sudarė 9500 Lt.

5 uždavinys

Pateiktus straipsnius surašykite į balans¹ ir apskaičiuokite nuosav¹ kapital¹.

1. Kasa 3000

S¹skaita banke 25000

3. Skolos tiekėjams 2800

4. Pirkėjų skolos 1500

5. Kitos mokėtinos sumos 2200

6. Žemė 50000

7. Mašinos 17000

8. Trumpalaikė banko paskola 5000

9. Pastatai 80000

10.Prekės 12500

11. Kitas trumpalaikis turtas 11000

1 Ilgalaikė banko paskola 20000

6 uždavinys

1.Remdamiesi apskaitinės lygybės lentelės duomenimis surašykite ūkinių operacijų turinius.

Susumuokite lentelės duomenis. Palyginkite pajamas su s¹naudomis ir nustatykite veiklos rezultat¹.

Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius: Pačiolis, 2001, p. 57-153

Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius: TEV, 2004, p.35-70, 237-253.

1VAS-6VAS. Verslo apskaitos standartai, www.apskaitosinstitutas.lt