Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

ĮMONĖS EKONOMINĖS PADĖTIES ATSPINDĖJIMAS ATSKAITOMYBĖJE

Apskaitos



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

ĮMONĖS EKONOMINĖS PADĖTIES ATSPINDĖJIMAS ATSKAITOMYBĖJE

Išsinagrinėję šią temą, turėtumėte:



Išsiaiškinti turto sąvoką apskaitoje, jo klasifikavimą;

Suvokti ir suformuluoti nuosavybės esmę apskaitoje;

Suvokti ūkinių operacijų įtaką apskaitinei lygybei;

Išsiaiškinti įmonių finansinės atskaitomybės sudėtį ir ryšį.

Suvokti ir įvertinti inventorizacijos reikšmę įmonėje. Mokėti ją atlikti.

1. Turto sąvoka apskaitoje

Augantį turtą vejasi rūpesčiai

(HORACIJUS)

Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką, ir kuriais disponuodama, įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje.

Ekonominiais ištekliais yra laikoma visa tai, ką įmonė naudoja savo ūkinėje veikloje. Tai žaliavos, medžiagos, įrengimai, pastatai, žemė, ant kurios pastatyti šie pastatai, darbuotojai, sugebantys dirbti vieną ar kitą darbą, regiono kraštovaizdis, jei jis svarbus įmonės ūkinei veiklai, regiono keliai ir pan.. Taigi, ekonominiais ištekliais laikytume visas verslui reikalingas materialias ir nematerialias sąlygas.

Įmonė gali disponuoti ir tokiu turtu, kuris nelaikomas ekonominiais ištekliais, pvz., brangus paveikslas banko vestibiulyje, ar vadovo kabinete. Šis turtas įmonėje neuždirba pajamų, todėl nelaikomas ekonominiais ištekliais, tačiau šis paveikslas, pakabintas muziejuje, uždirbs konkrečias pajamas ir bus priskirtas prie ekonominių išteklių

Gali būti ekonominių išteklių, kurie apskritai neturi savininko, pvz., oras, kurį įmonė naudoja technologiniams procesams, tačiau panaudotą orą reikia valyti, todėl didėja įmonės sąnaudos. tačiau įmonės nuosavybe jis vis tiek netaps, jo negalima nei įkainoti, nei apskaityti.

Turtas, kaip ir pati įmonės ūkinė veikla, yra labai įvairus. Apskaitos darbuotojai visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, turi suskirstyti į tam tikras grupes, kt. tariant, jį suklasifikuoti.

Įmonės turto skirstymas

Finansinėje apskaitoje ypač svarbią reikšmę turi turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Svarbiausias tokio turto skirstymo požymis yra turto sunaudojimas per ataskaitinį laikotarpį – laikotarpį, per kurį uždirbamas pelnas

Ilgalaikis ir trumpalaikis turtas nevienodai panaudojamas uždirbant pelną materialaus turto sunaudojimo požiūriu. Sunaudoto ilgalaikio turto vertė į produkcijos savikainą įskaičiuojama dalimis, tuo tarpu trumpalaikis turtas į parduotos produkcijos savikainą per vieną ataskaitinį laikotarpį įskaičiuojamas visa produkcijai pagaminti sunaudota verte

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas – tai turtas, kurio naudingas eksploatavimo laikas ilgesnis nei vienas ataskaitinis laikotarpis, tai yra, kuris naudojamas pajamoms uždirbti ilgiau nei vienerius metus.

Priskiriant turtą ilgalaikio turto rūšiai, atsižvelgiama ir į jo kainą. Jeigu turtas nėra labai brangus (šiuo metu biudžetinėm įmonėm patvirtinta 500 Lt. riba, o akcinės bendrovės šią ribą nusistato pačios). jis nepriskiriamas ilgalaikiam turtui, bet vienu kartu nurašomas į sąnaudas

Rengiant finansinę atskaitomybę (konkrečiai Balansą), ilgalaikis turtas suskirstomas į grupes:

Ilgalaikio turto klasifikavimas


Formavimo savikainai priskiriamos visos išlaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant plėtojimo ar reorganizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje ne vieną, bet keletą ataskaitinių laikotarpių. Tai rinkos tyrimo, akcininkų susirinkimų organizavimo, įmonės registravimo mokestis ir kitos įvairios įmonės formavimo ar reorganizavimo metu padarytos išlaidos. Reorganizavimo išlaidos gali būti įrašytos į turto dalį tik tuo atveju, jeigu yra aiškiai apibrėžtos ir susiję su žymiu įmonės modifikavimu ar jos reorganizavimu ir jeigu įmonė tikisi iš jų ilgą laiką uždirbti pajamas. Visos išlaidos, atvaizduotos formavimo savikainos sudėtyje, amortizuojamos per ne ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį

Nematerialus turtas – tai turtas, kurio negalima apčiuopti ar paliesti, jis neturi materialiojo (medžiaginio) turinio - tai įmonės turimos autorinės teisės, patentai, licenzijos, įmonės prestižas, įvairios kitos privilegijos.

Materialus turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Materialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto – tai žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai ir įrenginiai, išperkamoji nuoma, kitas (ilgalaikis) materialus turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. Šiuo turtu įmonė gali garantuoti skolų grąžinimą, į šį turtą paprastai orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų.

Išperkamoji nuoma ir panašios teisės skirta apskaityti ilgalaikiam turtui, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos ar kitų panašių ilgalaikių neanuliuojamų sutarčių pagrindu. Pagal tokias sutartis išsinuomotas turtas, pasibaigus nuomos terminui, pereina nuomininko nuosavybėn arba jam suteikiama teisė nusipirkti šį turtą. Ši sąskaita gali būti detalizuota pagal turto, kuriuo įmonė disponuoja, išperkamosios nuomos pagrindu, rūšis.

Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai skirta apskaityti iki finansinių metų pabaigos neužbaigto statyti ilgalaikio turto vertei bei įmonės išankstiniams apmokėjimams rangovams už pastarųjų pagal sutartis vykdomus statybos darbus. Statybos darbų išlaidos bei avansiniai mokėjimai kaupiami šioje sąskaitoje iki ilgalaikio turto statybos užbaigimo.

Finansinis turtas – tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Finansinį turtą sudaro įsigytos kitų įmonių akcijos, obligacijos, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos ir kitos po vienerių metų gautinos sumos.

Po vienerių metų gautinos sumos skirta apskaityti prekybinių partnerių bei kitų juridinių ir fizinių asmenų įsipareigojimams įmonei, kurie bus padengti vėliau nei per sekančius finansinius metus.

3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

Nusidėvėjimo procesas – tai fizinių ir techninių, tai yra vartojamųjų savybių laipsniškas blogėjimas bei jų vertės perkėlimas į gaminamo produkto savikainą. Nusidėvėjimas gali būti fizinis ir moralinis. Fizinis, kai ilgalaikis turtas nebetinkamas tolimesniam naudojimui. Moralinis, kai ilgalaikis turtas pasensta dėl techninės pažangos kilimo, pvz., kompiuteriai, informacinės technologijos ir pan.

L R buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, kad “įmonės ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomas įsigijimo verte, o balanse – likutine verte”.

Turtą eksploatuojant jis palaipsniui nudėvimas ir jo vertė dalimis perkeliama į atitinkamo ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Taigi, nudėvėtąja dalimi sumažėja ilgalaikio turto vertė. pvz. įmonė nusipirko kompiuterį už 4400 Lt., naudos jį du metus.Po vienerių metų likutinė kompiuterio vertė balanse bus 2200 Lt., o 2200 Lt.( proporcingai kiekvienam mėnesiui) bus nurašyta į sąnaudas, Dar po metų balanse kompiuterio vertės neliks, o 2200 Lt.,( proporcingai kiekvienam mėnesiui) bus nurašyta į sąnaudas.

Likutinė vertė – tai vertė, kuria įmonė disponuoja konkrečiu momentu.Ji apskaičiuojama – iš pradinės ilgalaikio turto vertės atimant jo nudėvėtąją dalį.

4. Trumpalaikis turtas

Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kuris sunaudojamas įmonėje per santykinai trumpą laikotarpį, dažniausiai per vieną ūkinės veiklos ciklą.(ūkinės veiklos ciklo schemų demonstravimas).Juo laikomi pinigai, trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, gautinos skolos, atsargos ir iš anksto apmokėtos sąnaudos. Trumpalaikį turtą palyginti greitai galima paversti pinigais jį pardavus, dėl šios priežasties jis laikomas likvidesniu už ilgalaikį turtą.

Rengiant finansinę atskaitomybę, trumpalaikis turtas skirstomas į grupes:

Trumpalaikio turto klasifikavimas


Atsargos . Jomis disponuodama įmonė tikisi gauti naudą, pvz., pardavusi produkciją, kuriai pagaminti buvo sunaudotos tos atsargos. Jos gali būti labai įvairios. Perdirbimo įmonėse atsargos skirstomos:

žaliavos ir medžiagos (pagrindinės ir pagalbinės), komplektavimo gaminiai, skirtos perdirbti į gatavą produkciją. Žaliavomis vadinami tokie darbo objektai, kurie gamybos procese dar nėra buvę pvz. rąstai baldų įmonėje, pienas – sviesto gamyboje. Medžiagomis vadinami darbo objektai, kurie gamybos procese yra dalyvavę nors vieną kartą, ir į gaminamą produktą įeina visa savo verte, pvz. fanera baldų įmonėje, grietinėlė – sviesto gamyboje.

nebaigta gamyba – tai gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai

pagaminta produkcija – tai baigti gaminti, bet dar neparduoti gaminiai, saugomi įmonės gatavos produkcijos sandėliuose.

tara – tai daiktai, kurie skirti produkcijai ar prekėms įpakuoti

Prekybos įmonėse atsargas sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti.

Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti naudojamas nekilnojamo ir kito įsigyto ar įmonėje pagaminto ilgalaikio turto, skirto perparduoti, apskaitai.

Išankstiniai apmokėjimai skirta apskaityti sumoms, iš anksto sumokėtoms tiekėjams už atsargas ar kitą turtą, kurį įmonė gaus vėliau.

Nebaigtos vykdyti sutartys skirta įmonės vykdomų statybinių bei visų kitų vykdomų kontraktų vertei apskaityti. .

Per vienerius metus gautinos skolos (sinonimai – pirkėjų skolos klientų įsiskolinimas, skolos įmonei) – tai su įmonės prekybine veikla susijusios skolos. kai pirkėjai ar kiti asmenys skolingi įmonei už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuo ji laikinai nedisponuoja. (Paprastai pirkėjai už įmonės suteiktas paslaugas ar išsiųstą produkciją sumoka pastarajai ne iš karto, bet per tam tikrą laikotarpį, kuris numatomas pardavimo – pirkimo sutartyje. Taigi, pardavimo procesas gali būti suskirstytas į du etapus: turto pardavimą, ir turto gavimą. Laiko požiūriu šie etapai dažnai nesutampa. Pardavimo – pirkimo sutartyje numatytomis sąlygomis pardavus turtą pirkėjui, jis tampa šio turto – prekių ar paslaugų – savininku. Tuo pat momentu pardavėjas tampa savininku turto, į kurį sutartyje numatomomis sąlygomis pirkėjas keičia prekes. Dažniausiai tas keičiamas turtas būna pinigai. Tačiau pardavėją ir pirkėją neretai skiria dideli atstumai

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (Balanse Turto C dalis) – tai sumos, kurias įmonė sumokėjo šį ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, tačiau kurios bus pripažintos sąnaudomis sekančiais ataskaitiniais laikotarpiais, pvz.: iš anksto sumokėta patalpų nuoma, iš anksto apmokėta reklama, iš anksto sumokėtos draudimo įmokos, prenumerata ir pan.

5. Nuosavybės esmė apskaitoje

Kiekvienas turtas būtinai turi turėti savininką, o apskaitininkai turi apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę, t. y. nurodyti kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė. Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės išreiškiama fundamentalia apskaitos lygybe:

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę. Savininkų nuosavybės pagrindą akcinėse bendrovėse sudaro Akcinis (įstatinis) kapitalas, kuris reikalingas kiekvienos įmonės veiklai pradėti Jis sudaromas iš steigiamos įmonės savininkų turtinių įnašų už akcijas. Kiekvienas savininkas įneša turto proporcingai jo išperkamų akcijų skaičiui . Tik šia įnešto turto dalimi jis ir rizikuoja dalyvaudamas įmonės versle. Įstatinis kapitalas negali kisti kasdien uždirbant pelną, kitaip tariant, jis tiesiogiai nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų. Įstatinis kapitalas įregistruojamas įmonės įstatuose. Jo perregistravimui (savivaldybės rejestro skyriuje) reikalingas akcininkų sutikimas.

Savininkams priklauso ir ūkininkavimo rezultatas, gautas naudojant visą įmonės turtą.. Uždirbus įmonei pelną, jei jo neišsidalina akcininkai, savininkų nuosavybė padidėja. Vadinasi, bendras kapitalas tampa didesnis už įstatinį nepaskirstytojo pelno sąskaita.

Nepaskirstytas pelnas – tai ta dalis įmonės pelno, kuris paliekamas įmonės veiklos plėtimui (tik sutikus akcininkams).

Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, kuri proporcinga jo turimų akcijų nominalioms vertėms. Dividendų dydį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas, ūkiniams metams pasibaigus ir patvirtinus metinę finansinę atskaitomybę.

Savininkų nuosavybės formavimas

Kapitalą didinantys veiksniai

 



Kapitalą taip pat didina netikėtai, neatsižvelgiant į valdytojų valią gauta ekonominė nauda - Pagautė. Tai ypatingas pelnas, tiesiogiai nepriklausantis nuo įmonės veiklos efektyvumo. Ypatingomis savininkų nuosavybės rūšimis laikomas įmonei neatlygintinai perduotas trečiųjų asmenų turtas (labdara, dotacijos, subsidijos, koncesijos) ir atidėjimai įvairiems įsipareigojimams padengti.

Kapitalą mažina dėl prasto įmonės ūkininkavimo patirtas ir nepadengtas nuostolis, taip pat netekimai t.y., nuo valdytojų valios nepriklausantys įmonės patirti nuostoliai, ir įmonės turto išėmimai savininkams.

Be savininkų investuoto turto, įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kitų įmonių turtu, kurį vėliau reikės grąžinti savininkams. Šiuo atveju atsiranda skolintojų nuosavybė, tai gali būti banko kreditai, skolos tiekėjams ir pan.. Tad nuosavybę šiuo atveju galime išreikšti sekančia apskaitine lygybe:

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ

Kartais savininkų nuosavybę ir skolintojų nuosavybę galime apibūdinti vienu terminu – įmonės įsipareigojimai. Tai pagrįsta įmonės principo taikymu (prisiminsime, kad pagal šį principą savininkų turtas yra atskirtas nuo įmonės turto). Kitaip tariant, savininkų nuosavybė taip pat gali būti laikoma tam tikru įmonės įsipareigojimu jos pačios savininkams. Paprasčiausias tokio įsipareigojimo pavyzdys – dividendų išmokėjimas akcininkams. Skolintojų nuosavybė taip pat gali būti traktuojama kaip tam tikras įmonės įsipareigojimas tretiesiems asmenims. Šių įsipareigojimų gali atsirasti, pvz. neatsiskaičius už paskolintą įmonei turtą, atliktas paslaugas, pateiktas prekes ar nesumokėjus mokesčių valstybei.

Įmonės nuosavybės struktūra


5.1. Nuosavybės esmė personalinėje (individualioje) įmonėje

Panagrinėsime personalinę Jono Kalvaičio įmonę, kurios savininkas taiso laikrodžius. Individualios (.Personalinės) įmonės nuo 2001m. liepos I d. turi Juridinio asmens teises ir yra neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Vadovaujantis įmonės principu , savininko įmonės turtas yra atskirtas nuo jo asmeninio turto, tačiau verslininkas už veiklos padarinius atsako visu savo turtu, kartu ir asmeniniu.

Šios įmonės turtą sudaro: patalpos instrumentai, įvairios atsarginės dalys, bei dalis pinigų, įdėtų į šią įmonę paties savininko. Be to, 20000 Lt. J. Kalvaitis pasiskolino iš banko, nes ketiną pirkti įrengimus. Šios įmonės apskaitinė lygybė atrodys taip:

Turtas = Skolintojų nuosavybė + Savininkų nuosavybė


Pinigai +Atsarginės dalys + Instrumentai + Patalpos = Banko paskola + J. Kalvaičio kapitalas

7000 5000 28000 20000 40000


60000

Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui. J. Kalvaičio kapitalą galime apskaičiuoti pagal formulę:

Savininko nuosavybė = Turtas - Skolintojų nuosavybė

Tuo pačiu skolintojų nuosavybė apskaičiuojama:


Skolintojų nuosavybė = Turtas - Savininkų nuosavybė

5. Nuosavybės esmė ūkinėje bendrijoje

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį, sujungus kelių fizinių asmenų turtą į bendrą dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai. Ji, kaip ir individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises, Savininkai už įmonės padarinius atsako visu įmonės ir savo asmeniniu turtu.

Panagrinėsime ūkinę bendriją “Rytas”. Jos savininkai yra du asmenys: Jonas Toleikis ir Marijus Jonušis. Įmonė taiso mašinas, keičia tepalus, atlieka kitus smulkius automobilių remonto darbus. Visas įmonės turtas įvertintas 300000 Lt. Jį sudaro

Turtas = Skolintojų nuosavybė + Savininkų nuosavybė


Įrengimai+Atsarginės dalys + Instrumentai + Patalpos = Banko paskola + Toleikio kap + Jonušio k

55000 30000 140000 30000 120000 150000


300000

Išvada: Įmonės įkūrimo tikslas – ūkininkavimo rezultatas – pelnas , kuris didina savininkų nuosavybę. Tuo tarpu, gautas nuostolis mažina savininkų nuosavybę. Ūkinėje bendrovėje, esant keliems asmenims, atsiranda būtinybė paskirstyti pelną tarp savininkų. Pelnas skirstomas, priklausomai nuo to, kiek kiekvienas yra įnešęs į įmonę turto. Didesnis turtas uždirba didesnę pelno dalį, vadinasi J. Toleikis pretenduos į didesnę pelno dalį nei M. Jonušis. Toks skirstymas labai svarbus įmonės likvidavimo atveju, nes pirmiausiai yra grąžinamos skolos, o likęs turtas padalinamas proporcingai kiekvienam savininkui pagal jo dalį visame įmonės turte.

5.3. Nuosavybės esmė akcinėje bendrovėje

Tai ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių nuosavybėje esantis turtas padalytas bendrovės nariams. Akcininkai yra bendrovės nariai, kuriais tampama įstatymų numatyta tvarka įsigijus akcijų. Šiose bendrovėse akcininkais gali būti: fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybė. Akcinės bendrovės yra dviejų tipų:

Uždarosios akcinės bendrovės (UAB)

Atvirosios akcinės bendrovės ( AB)

Uždarosios akcinės bendrovės nuo Atvirosios akcinės bendrovės skiriasi tuo, kad,:

Uždarose akcinėse bendrovėse akcijos platinamos ribotam asmenų skaičiui, tik sutikus bendrovės nariams

Uždarose akcinėse bendrovėse gali būti ne daugiau, kaip 50 akcininkų

Uždarose akcinėse bendrovėse pradinis kapitalas, steigiant įmonę, turi būti ne mažesnis, kaip 10000 Lt., tuo tarpu, steigiant AB, pradinis kapitalas, turi būti ne mažesnis, kai 100000Lt.

Panagrinėsime akcinę bendrovę “Vilniaus rytas”. Jos turtą sudaro 250000 Lt. Įmonė turi skolų už 50000 Lt. Akcininkų nuosavybę sudaro 200000 Lt. Šios įmonės apskaitinė lygybė atrodys taip:

Turtas = Skolintojų nuosavybė + Akcininkų nuosavybė


Pastatai + Žemė + Įrengimai+ Medžiagos + Pinigai = Skola + Skola + Akcinis + Nepaskirstytas

bankui tiekėjams kapitalas pelnas



250000

Kiekviena įmonė skoloms turi skirti ypatingą dėmesį. Sumaniai naudodamasi skolintu turtu, įmonė gali pasiekti labai gerų rezultatų, pvz. nesumokėjusi iš karto už gautas medžiagas (žaliavas, prekes), ji kurį laiką naudosis ir medžiagomis ir pinigais, kuriuos skolinga tiekėjams. Be to, už tokio pobūdžio skolas nereikia mokėti palūkanų. Tačiau, pradelsus sutartyje numatytą laiką, gali tekti sumokėti delspinigius arba kitą kartą gali tiekėjas pareikalauti apmokėti iš anksto.

Akcinių bendrovių veiklą aukščiausiu lygmeniu reglamentuoja L R akcinių bendrovių įstatymas

Be to, kiekviena įmonė vadovaujasi ir savo įstatais, kurie detalizuoja ir papildo tam tikras įstatymo nuostatas bei nuorodas. Bendrovės įstatai apibrėžia ir akcininkų teises bei pareigas. kas labai svarbu, nes kaip tik įmonės nuosavybės valdymas ir suteikia jiems šias teises. Akcinių bendrovių savininkai vadinami akcininkais. Akcininkui priklausančią kapitalo (tiksliau – turto, kurį išreiškia šis kapitalas) dalį lemia jo turimas akcijų skaičius.

Apskaitoje akcijų savininkų investuotus pinigus, vadiname akciniu kapitalu. Akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis akcininko nuosavybės teisę į tam tikrą įmonės turto dalį ir suteikiantis jiems turtines ir asmenines neturtines teises. Akcijos dažnai būna nematerialios – tai specialūs įrašai, kuriuos daro įmonių buhalteriai ar kiti atsakingi asmenys (pvz., finansinio maklerio įmonės), fiksuodami kiekvieno akcininko nuosavybę įmonėje. Periodiškai arba akcininkams pareikalavus išduodami išrašai iš jų nuosavybės sąskaitos. Tam tikrais atvejais įstatymai leidžia įmonėms vietoj nematerialiųjų akcijų naudoti materialiąsias – specialios formos akcininkams išduodamus dokumentus, kurie patvirtina jų nuosavybės dalį įmonėje.

Uždarose akcinėse bendrovėse akcijos gali būti tik vardinės. Jų perdavimo tvarka nustatoma įstatuose. Jos neregistruojamos valstybiniuose organuose ir negali būti organizuotas viešas jų pasirašymas. UAB gali akcininkams neišduoti akcijų arba vietoj jų išduoti sertifikatus. Sertifikatai nepriskiriami vertybinių popierių kategorijai, nors juose nurodomi visi rekvizitai, būdingi akcijoms. UAB vardinės akcijos savininkas – akcininkas gali būti fizinis ir juridinis asmuo. Akcijos savininkas įrašomas akcijoje ir bendrovės akcininkų registracijos knygoje. Bendrovės įstatuose gali būti nurodyta, kad vardinės akcijos savininkas gali parduoti ar kitaip perleisti kito asmens nuosavybėn akciją, tik gavęs valdybos sutikimą.

Privilegijuotosios akcijos. Šios rūšies akcijos nuo kitų skiriasi jų savininkams suteikiamomis išimtinėmis teisėmis į įmonės turtą ir dividendus. Privilegijuotųjų akcijų nominali vertė negali būti didesnė, kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Privilegijuotosios akcijos gali būti dviejų rūšių:

su kaupiamuoju dividendu

nekaupiamuoju dividendu.

Privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į iš anksto šiose akcijose nurodyto dydžio dividendą. Jei neužtenka pelno šiais metais, tai neišmokėta suma perkeliama į kitus ūkinius metus.

Privilegijuotosios akcijos su nekaupiamuoju dividendu, reiškia, kad jų savininkams neišmokėtas dividendas ar jo dalis negali būti perkelta į kitus ūkinius metus.

Paprastosios akcijos jų savininkams suteikia ne tik teisę į įmonės turtą, bet ir teisę dalyvauti jos valdyme t.y. balsuoti akcininkų susirinkimuose. Tačiau už teisę dalyvauti priimant valdymo sprendimus jie negauna kai kurių privilegijų. Dividendai paprastųjų akcijų savininkams išmokami vėliausiai – tik atsiskaičius su privilegijuotaisiais. Įmonės bankroto atveju su jais taip pat atsiskaitoma tik patenkinus privilegijuotųjų akcininkų turtines pretenzijas. Tačiau paprastųjų akcijų savininkams mokamų dividendų norma, jei įmonė sėkmingai veikia, gali būti gerokai didesnė už privilegijuotųjų, žinoma, kai paprastųjų akcijų turėtojams lieka pelno dividendams. Paprastųjų akcijų savininkai daugiau rizikuoja, bet gali daugiau ir uždirbti

6. Ūkiniai faktai ir įvykiai

Kiekvienos įmonės ūkinę veiklą sudaro įvairūs ūkiniai faktai, pvz. medžiagų, įrengimų pirkimas, patalpų nuomojimas, mokesčių, atlyginimų mokėjimas, prekių, produkcijos pardavimas, nuostoliai dėl gaisro, stichinių operacijų ir pan. Šie faktai skirstomi į ūkinius įvykius ir ūkines operacijas. Šie faktai skiriasi tik vienu esminiu aspektu: kai kuriuos iš jų sąmoningai vykdo įmonių darbuotojai, kiti įvyksta nepriklausomai nuo jų valios.

Ūkiniais įvykiais laikomi nuo įmonės valios nepriklausantys ūkiniai faktai, kurie pakeičia įmonės turto ir nuosavybės apimtį bei struktūrą. Tai nuostoliai dėl stichinių nelaimių, gaisro, medžiagų sumažėjimas dėl natūralios netekties (pvz., nudžiūvimo, nubyrėjimo) ir pan.

Ūkinėmis operacijomis laikoma tikslinga įmonės darbuotojų veikla, siekiant konkrečių, iš anksto numatytų tikslų, keičianti įmonės turto ir nuosavybės apimtį ar sudėtį.

Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos turi vieną bendrą bruožą , tiek dėl ūkinių įvykių, tiek dėl ūkinių

operacijų būtinai turi pasikeisti įmonės turto ar nuosavybės apimtis ar sudėtis.

Ūkiniai faktai

Ūkiniai faktai keičiantys

verslo ir (ar) nuosavybės

apimtį ar sudėtį

 



Įmonėse vyksta įvairios operacijos, kurios paprastai neatsispindi buhalteriniuose įrašuose , pvz., įvairių sutarčių sudarymas, prekių ar žaliavų užsakymas ir pan. Tokios operacijos įvardijamos, kaip įvykiai ar faktai (bet ne ūkiniai), nes po šių veiksmų nesikeičia nei įmonės turtas nei nuosavybė.

Ūkinių faktų įtaka sąskaitoms ir balansui

Ūkinių faktų

rūšys

Turto sąskaitos

Nuosavybės sąskaitos

Ūkinių faktų įtaka

bendrai balanso sumai 

debetas

kreditas

debetas

kreditas

I

II

Padidėja

III

Sumažėja

IV

7. Įmonių finansinės atskaitomybės sudėtis

Finansinė atskaitomybė – tai dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama apskaitos informacija išoriniams ir vidiniams vartotojams.

Metinė finansinė atskaitomybė

Pastabos

 

Pažymos su pastabomis

 

Bendrosios pastabos

 

Finansinės būklės

pakitimų ( pinigų )

srautų ataskaita 

 

Pelno ( nuostolio )

paskirstymas

 

Balansas

 

Pelno ( nuostolio )

ataskaita

 


Metinė finansinė atskaitomybė rengiama apibendrinant kiekvienų finansinių metų duomenis. Balansas – sudaromas dar įmonės steigimo ir likvidavimo dienai . Finansinę atskaitomybę galima (jei pageidauja savininkai ar įmonės vadovybė) parengti už ketvirtį ,mėnesį ar kitą laikotarpį.

Kiekviena iš išvardintų ataskaitų apibūdina praėjusio laikotarpio įmonės veiklą skirtingais aspektais.

Balansas – iš prancūzų kalbos kilęs žodis, jo reikšmė – svarstyklės. Balansas rodo. nuolatos besikeičiančią įmonės finansinę būklę konkrečiai dienai. Toms įmonėms kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, - tai gruodžio 31 diena, kitoms – paskutinė finansinių metų diena. . Įmonės finansinę būklę apibūdina jos nuosavybėje esantis turtas, prisiimti įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė.

Šiai ataskaitai balanso pavadinimas suteiktas neatsitiktinai. Balanse rodomas įmonės turtas bei įsipareigojimai (tiek savininkams, tiek kreditoriams), išdėstyti vadinamuoju balanso principu, kurį iliustruoja fundamentinė lygybė:

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ

Abiejų nuosavybės dalių suma visada lygi turto sumai (sakoma: turtas lygus nuosavybei) Kiekvieną iš minėtų dalių sudaro mažesnės dalys

Supaprastinta balanso struktūra

Balanso struktūra

Ilgalaikis turtas Savininkų nuosavybė

Pastatai statiniai Akcinis kapitalas

Transporto priemonės Pelno rezervai

Įrengimai Nepaskirstytasis rezultatas

Trumpalaikis turtas  Skolintoji nuosavybė (įsipareigojimai)

Atsargos Atidėjimai

Pirkėjų skolos Ilgalaikės skolos

Pinigai Trumpalaikės skolos

Ateinančių laikotarpių sąnaudos Ateinančių laikotarpių pajamos

Turtas iš viso = Nuosavybė iš viso

 


Antroji finansinė ataskaita, pelno (nuostolio) ataskaita, skirta praėjusio ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo rezultatams užfiksuoti. Joje atsispindi visos per finansinius metus (nuo pirmos iki paskutinės finansinių metų dienos) uždirbtos pajamos bei joms uždirbti patirtos sąnaudos ir išvedamas galutinis rezultatas – pelnas arba nuostolis. Pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma laikantis taisyklės:

PAJAMOS - SĄNAUDOS = PELNAS ( NUOSTOLIS

Supaprastinta pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra

Pajamos iš prekių ir paslaugų pardavimų

Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina

Bendrasis pelnas ( nuostolis )

Veiklos sąnaudos

Veiklos pelnas ( nuostolis )

Kitos veiklos pajamos

Kitos veiklos sąnaudos

Finansinės ir investicinės veiklos pajamos

Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos

Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis )

Pagautė

Netekimai

Ataskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) prieš apmokėjimą

Pelno mokesčio sąnaudos

Grynasis ataskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) paskirstymui

 


Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita skirta parodyti įmonės savininkų priimtam sprendimui dėl pelno paskirstymo arba nuostolio padengimo. Pelno paskirstymo procedūrą reglamentuoja L R akcinių bendrovių įstatymas. Todėl ataskaitos turinį iš esmės nulemia šiame įstatyme apibrėžta skirstymo tvarka ir nuoseklumas. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita rengiama laikantis taisyklės:


Supaprastinta pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos struktūra

Supaprastinta pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos struktūra

) paskirstymo ataskaitos struktūra

Pelno ( nuostolio ) paskirstymo ataskaita

Nepaskirstytasis rezultatas, atkeltas skirstymui

Rezervai, atkelti skirstymui

Grynasis pelnas (nuostolis), atkeltas skirstymui

Akcininkų įnašai skirstymui

Paskirstytinas rezultatas

Skirstymas

Rezervai

Dividendai

Tantjemos

Kitiems tikslams

Nepaskirstytasis rezultatas, perkialiamas į kitus metus

 


Pinigų srautų ataskaitą, rengia tik didžiosios įmonės. Ji skirta paaiškinti vieno iš svarbiausių balanso straipsnių – pinigų likučio pasikeitimo per ataskaitinį laikotarpį priežastį. Kaip jau žinome, pelno (nuostolio) ataskaita rodo per ataskaitinį laikotarpį uždirbto grynojo pelno sumą. Tačiau grynasis pelnas nelygus pinigams, pvz., įmonė per visą ataskaitinį laikotarpį prekes gali pelningai pardavinėti skolon. Tokiu atveju laikotarpio rezultatas bus pelnas (įmonė uždirbs pajamas), tačiau pinigų iš šios veiklos įmonė neturės. Pinigų srautų ataskaita ir paaiškina, kokiai veiklai ir kiek pinigų per laikotarpį įmonė išleido bei iš kokios veiklos ir kiek piniginių įplaukų gavo.

Supaprastinta pinigų srautų ataskaitos struktūra


Pinigų srautai iš įmonės veiklos

Pinigų srautai iš investicinės veiklos

Pinigų srautai iš finansinės veiklos

Pinigų srautai iš ypatingos veiklos

Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)

Pinigai laikotarpio pradžioje

Pinigai laikotarpio pabaigoje

 


Visas šias keturias ataskaitas detalizuoja paskutinioji finansinės atskaitomybės dalis – paaiškinamasis raštas. Jame pateikiama informacija, kuri buvo nepakankamai išsamiai atskleista arba visiškai neatskleista metinės finansinės atskaitomybės ataskaitose: balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje. Duomenys paaiškinamajame rašte pateikiami dvejopai: valdžios patvirtintos formos ir turinio pažymose, kurios paprastai detalizuoja atskirus finansinių ataskaitų straipsnius, ir laisvos formos pastabose. Paaiškinamojo rašto duomenys paprastai plačiai naudojami įmonės valdytojų, tačiau svarbiausia jų paskirtis – padaryti finansines ataskaitas suprantamesnes ir aiškesnes išoriniams informacijos vartotojams kreditoriams, esamiems ir potencialiems investitoriams.

8. Metinė turto inventorizacija

” Inventorizacijos atlikimo tvarka patvirtinta 1999.06.03. nutarimu Nr.719.

8.1. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai

Patvirtinta Inventorizacijos tvarka (toliau Tvarka) reikalauja, kad visos įmonės inventorizuotų:

ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą;

žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją;

nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas;

investicijas, vertybinius popierius, pinigus;

gautinas skolas;

mokėtinas skolas (įsipareigojimus).

Šie straipsniai turi būti inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja tuo laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio30d

Parankiausias įmonėms metas atlikti inventorizacijas yra paskutinis metų ketvirtis, dažniausiai du paskutiniai mėnesiai: lapkritis ir gruodis. Mažos įmonės turėtų inventorizacijas atlikti paskutinėmis metų dienomis. Svarbiausia, kad per laikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos iki finansinių metų pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistų nedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota, kad per šį laikotarpį apskaitoje nebus padaryta reikšmingų klaidų.

Inventorizaciją taip pat privaloma atlikti ir kitais atvejais:

reorganizuojant įmonę (turi būti inventorizuojamas visas įmonės turtas );

likviduojant įmonę (taip pat inventorizuojamas visas įmonės turtas);

keičiantis materialiai atsakingam asmeniui (inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam);

išnuomojus turtą;

nusprendus perkainoti turtą;

nustačius plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus;

nustačius vertybių gedimą;

įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojama likusi turto dalis).

Įmonės vadovas (arba savininkas) gali atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių, pvz. esant įtarimams dėl grobstymo ar piktnaudžiavimo. Būtina atlikti neparduotų prekių likučio inventorizaciją, kai įmonė įsiregistruoja PVM mokėtoja. ir nori atskaityti pirkimo PVM iki įsiregistravimo dienos neparduotoms prekėms.

Inventorizacija gali būti

planinė, netikėta;

pilna ,dalinė;

atrankinė.

Planinė atliekama pagal iš anksto sudarytą planą. Netikėta , kai atliekama netikėtai, materialiam asmeniui nežinant, nesitikint.

Pilna, kai atliekama visos įmonės mastu, inventorizacija. Dalinė, kai patikrinami vien tik kasoje esantys pinigai, medžiagos ar prekės sandėlyje, padalinyje, ceche.

Visą inventorizacijos procesą įmonėje galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus:

pasirengimas inventorizacijai;

inventorizacijos atlikimas;

inventorizacijos rezultatų nustatymas.

Visus inventorizacijos darbus galima pavaizduoti schema:

Inventorizacijos komisijos darbų seka


Pasirengimas Inventorizacijai pradedamas nuo vadovo (ar savininko) įsakymo (potvarkio) išleidimo. Įsakyme nurodoma:

inventorizacijos komisijos sudėtis. Jei sudaromos kelios komisijos, tai visų komisijų sudėtys, išskiriant centrinę komisiją;

įvardijama, kokios vertybės ir įsipareigojimai bus inventorizuojami;

nustatomi inventorizacijos atlikimo pradžios ir pabaigos terminai;

nurodoma, pagal kurios dienos būklę turi būti atliekama inventorizacija;

įsakyme įpareigojama inventorizacijos rezultatus įforminti dokumentais, tai yra sudaryti inventorizacijos aprašus bei sutikrinimo žiniaraščius ir juos pateikti vadovui nurodytą dieną.

Jei įmonėje sudaromos kelios inventorizacijos komisijos, tai šių komisijų darbui kontroliuoti yra suformuojama centrinė inventorizacijos komisija. Ši komisija vadovauja, visų inventorizacijos komisijų darbui ir jį koordinuoja.

Įmonėje gali būti vadovo įsakymu sudaryta ir nuolat veikianti inventorizacijos komisija (visiems finansiniams metams)., pvz. tikrinti centrinės (pagrindinės) kasos darbą (kas mėnesį) apskaitant atsargas (prekes) periodiškai, (naudojant periodinį atsargų apskaitos būdą). ir pan.

Į . inventorizacijos komisiją skiriami kompetentingi įmonės darbuotojai, gerai išmanantys . inventorizacijos atlikimo procedūras bei rezultatų įforminimo tvarką. Į komisiją negalima traukti materialiai atsakingų už inventorizuojamas vertybes asmenų. Jie turi dalyvauti ir stebėti komisijų darbą, nes atsako už vertybių apsaugą. Prieš pradėdama . inventorizacijos darbą, komisija privalo patikrinti ar su visais materialiai atsakingais asmenimis yra sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Jei įmonė yra sudariusi sutartį su audito įmone, ji turėtų pakviesti ir auditorių atstovą dalyvauti inventorizacijoje..

Prieš pradedant inventorizaciją, materialiai atsakingi asmenys pateikia komisijai visus turimus pirminius dokumentus. Komisijos pirmininkas juos pažymi įrašu:” iki inventorizacijos”, nurodo gavimo datą ,pasirašo ir perduoda buhalterijai patikrinimui. Tuo pačiu, materialiai atsakingas asmuo savo parašu patvirtina, kad visus pirminius dokumentus yra perdavęs buhalterijai.

8. Inventorizacijos atlikimas

Inventorizacija atliekama kiekvienoje turto buvimo vietoje ir pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį. Kiekvienai vietai surašomi atskiri inventorizacijos aprašai. Tvarkoje reikalaujama, kad inventorizacijos komisija, atvykusi į inventorizacijos vietą, užantspauduotų turto saugojimo patalpas, rūsius ir kitas vietas, turinčias atskirus įėjimus. Tačiau dėl įvairių priežasčių tai padaryti ne visada pavyksta. Todėl komisija turi imtis kitų priemonių , kad inventorizacijos metu nebūtų galima tą patį turto objektą komisijai pateikti kelis kartus, pvz. galima naudoti etiketes, kuriomis pažymimi patikrinti daiktai

Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą, būtina kiekvieną jo objektą įrašyti aprašuose pavieniui, nurodant paskirtį, inventoriaus numerį, pagaminimo metus, konstrukciją ir galingumą. Šie duomenys turėtų būti įrašyti ir ilgalaikio turto kortelėse, tuomet galima greitai ir tiksliai nustatyti, ar materialiai atsakingi asmenys pateikė apžiūrai būtent įmonės turtą

Išsinuomotas, naudojamas pagal panaudos sutartis ir priimtas saugoti turtas inventorizuojamas atskirai pagal kiekvieno turto savininką. Aprašuose reikia nurodyti dokumentus, patvirtinančius turto išsinuomojimą ar priėmimą saugoti bei nuomos ar saugojimo pabaigos datas. Surašomi ne du, kaip paprastai, bet trys inventorizacijos aprašų egzemplioriai: vienas jų paliekamas materialiai atsakingam asmeniui, antrą paima komisiją, o trečias perduodamas turto savininkui.

Inventorizuojant investicijas ir vertybinius popierius, tikrinami įsigijimo ir perleidimo dokumentai, kuriais buvo pagrįstos tokio turto ūkinės operacijos. Inventorizacijos aprašuose nurodoma vertybinių popierių nominalioji ir įsigijimo vertė.

Inventorizuojant atsargas, jos pasveriamos, suskaičiuojamos, išmatuojamos iš eilės kiekvienoje patalpoje, Supakuotos atsargos, jeigu pakuotės nepažeistos, gali būti tikrinamos atrankos būdu. Tačiau būtina ne mažiau kaip 10% visų pakuočių turinį perskaičiuoti. Matavimo ir svėrimo aktai bei techniniai skaičiavimai pridedami prie inventorizacijos aprašų. Jeigu sandėliuose esančios atsargos nebaigiamos inventorizuoti per vieną dieną, tai išeinant komisijai iš patalpų, jos yra užrakinamos materialiai atsakingo asmens raktu ir plombuojamos inventorizacijos komisijos pirmininko plombavimo replėmis arba užantspauduojamos.

. Inventorizacijos metu, radus pasenusias ir nekokybiškas atsargas, yra surašomas atskiras inventorizacijos aprašas, kuriuo remiantis po inventorizacijos bus sudaromi nurašymo aktai.

Atskirai inventorizuojami įmonės turimi tušti specialių ir kitų spaustuvėje numeruotų apskaitos dokumentų blankai. Inventorizacijos aprašai sudaromi pagal blankų rūšis, pagal saugojimo vietas ir materialiai atsakingus asmenis, nurodant pavadinimus, serijas, numerius. Sugadinti ir anuliuoti blankai užregistruojami atskiruose aprašuose.

Pinigai kasoje (tiek litais, tiek valiuta) inventorizuojami suskaičiuojant juos pagal nominaliąją vertę. Pinigų inventorizacija būtina ir prekybos įmonių naudojamuose kasos aparatų stalčiuose.

Atsargos kelyje inventorizuojamos tikrinant jų išsiuntimo dokumentus. Kelyje esančioms atsargoms parengiami atskiri inventorizacijos aprašai.

Inventorizuojant skolas įmonei bei įsipareigojimus, tikrinami jų atsiradimo dokumentai. Tačiau prieš tai būtina skolas suderinti su atitinkamais debitoriais ir kreditoriais, surašant ir pasirašant skolos suderinimo aktus. Nesuderintos skolos ir tos, kurias įmonė nusprendė pripažinti beviltiškomis, įrašomos į atskirus aprašus. Iniciatyva pateikti kitai šaliai suderinimo aktą priklauso kreditoriui.

8.3. Inventorizacijos rezultatų nustatymas

Inventorizacijos metu sudaryti inventorizavimo aprašai yra perduodami į buhalteriją rezultatams išvesti. Joje pirmiausiai patikrinamas šių dokumentų privalomųjų ir papildomų rekvizitų bei sumų apskaičiavimo teisingumas. Patikrinami ir apskaitoje užregistruoti duomenys, peržiūrimi pateisinamieji bei buhalterinio įforminimo dokumentai, sutikrinami buhalterijoje saugomi analitinės apskaitos duomenys su materialiai atsakingų asmenų vedamos apskaitos duomenimis. Po to inventorizacijos aprašų duomenys sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis. Jeigu nustatoma neatitikimų, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Į sutikrinimo žiniaraštį įrašomi tik tie turto objektai, kurių kiekiai patikrinimo metu skiriasi nuo įregistruotų apskaitoje.

Jei nustatoma, kad faktiniai likučiai yra mažesni už apskaitinius, laikoma, kad susidarė trūkumas. Trūkumų priežastys gali būti:

Natūrali netektis.

Grobstymas.

Klaidos apskaitoje.

Persirūšiavimas ir t.t.

Jei nustatoma, kad faktiniai likučiai yra didesni už buhalterinius, laikoma, kad susidarė perteklius. Pertekliaus susidarymo priežastis gali būti

Neužpajamuotų vertybių aptikimas.

Prirašymai.

Persirūšiavimas.

Apskaitos klaidos ir pan.

Dėl nustatytų neatitikimų materialiai atsakingi asmenys turi parašyti pasiaiškinimus, kurie pridedami prie inventorizacijos aprašų ir sutikrinimo žiniaraščio.

Inventorizacijos komisija, remdamasi sutikrinimo žiniaraščiais ir materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimais, parengia įmonės vadovui siūlymą dėl inventorizacijos metu nustatytų skirtumų panaikinimo. Pasiūlyme rekomenduojama turto perteklių užpajamuoti, o turto trūkumą nurašyti į netekimus arba išieškoti iš materialiai atsakingų asmenų.. Galimas ir persirūšiavimo atvejis, kai vienos rūšies daiktai sukeičiami su kitos rūšies labai panašiais daiktais. Tai galima atlikti vadovaujantis Tvarkos 68 punktu, nors jis reglamentuoja perrūšiavimo registravimo tvarką biudžetinėse įmonėse. Tačiau jokie reglamentai nedraudžia to daryti ir kitose įmonėse.

Įmonės vadovas savo sprendimą apie inventorizacijos rezultatų pašalinimą įformina įsakymu, kuriame nurodo, už kokias vertybes reikia išieškoti trūkumus iš kaltų asmenų, ką laikyti įmonės netekimais arba nurašyti į sąnaudas kaip natūralios netekties nuostolius. .

9. Kontroliniai klausimai

Pasakykite fundamentinę apskaitinę lygybę ir apibūdinkite jos sudėtines dalis.

Apibūdinkite turto sąvoką apskaitoje.

Kaip suprantate, kas tai yra ekonominiai ištekliai?

Išvardinkite svarbiausius įmonės turto klasifikavimo požymius.

Koks požymis nulemia turto skirstymą į ilgalaikį ir trumpalaikį?

Ką vadiname ilgalaikiu turtu, o ką trumpalaikiu?

Kuo skiriasi materialus turtas nuo nematerialaus?

Kaip suprantate, kas yra ilgalaikio turto:

pradinė vertė;

likutinė vertė;

likvidacinė vertė?

Kaip suprantate ilgalaikio turto nusidėvėjimą: fizinį ir moralinį?

Kaip suprantate, kas yra formavimo savikaina, pateikite pavyzdžių?

Kas tai yra finansinis turtas ir kas jį sudaro?

Apibūdinkite, kaip Jūs suprantate atsargas įmonėje ir koks jų vaidmuo?

Apibūdinkite, kaip suprantate trumpalaikio turto straipsnį - Per vienerius metus gautinos sumos?

Apibūdinkite, kaip Jūs suprantate sąvoką – ateinančio laikotarpio sąnaudos – ir kokioje Finansinės atskaitomybės formoje jos atsispindi?

Paaiškinkite, kaip suprantate nuosavybės sąvoką ir jos ryšį su turtu?

Kokie veiksniai didina ir kokie veiksniai mažina savininkų nuosavybę.

Kaip suprantate, kas yra Pagautė ir Netekimai.

Kuo skiriasi nuosavybės esmė Personalinėje įmonėje ir Akcinėje bendrovėje?

Išvardinkite akcijų rūšis ir jas apibūdinkite.

Paaiškinkite Dividendo ir Nepaskirstyto pelno sąvokas.

Apibrėžkite kapitalo kategoriją.

Apibūdinkite ūkinės operacijos ir ūkinio fakto kategorijas.

Išvardinkite metinės finansinės atskaitomybės formas.

Išvardinkite, kokia yra struktūra:

balanso;

pelno (nuostolio) ataskaitos

pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos;

pinigų srautų ataskaitos.

Paaiškinkite, kas tai yra turto inventorizacija, kada ji atliekama.

Kokias žinote inventorizacijos rūšis.

Išvardinkite, kokia yra inventorizacijos darbų seka.

Kokios gali būti inventorizacijos trūkumo priežastys?

Kas geriau: inventorizacijos metu rastas trūkumas ar perteklius?

10. Praktinės užduotys

1 Pratimas

Apskaičiuokite trūkstamas sumas pateiktoje lentelėje:

Turtas

Nuosavybė

Pinigai

Iš anksto ap

mokėta

nuoma

Įrengimai

Žemė

Skola

tiekėjams

Skola

bankui

Akcinis

kapitalas

2 Pratimas

Pateikti balanso straipsniai .Reikia nustatyti, kurie iš jų priskiriami turtui, kurie nuosavybei:

Skola tiekėjams

Pastatas

Ilgalaikės skolos bankui

Akcinis kapitalas

Iš anksto apmokėta nuoma.

Nepaskirstytas pelnas

Žemė

Pinigai

Įrengimai

Atsargos

Trumpalaikiai vertybiniai popieriai

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma

Iš anksto sumokėtas draudimas.

3 Pratimas

Pateikiame įmonės “Vilnelė” 2002 m. sausio 1 d. balansą. Kai kurie straipsniai įrašyti neteisingai

.Reikia:

teisingai sugrupuoti balansą.

Įmonės “Vilnelė”

Balansas

2002 m. sausio 1 d.

Turtas

Nuosavybė

Pinigai  4000

Iš anksto sumokėta patalpų nuoma  1350

Įmonės skola tiekėjams  2000

Skola bankui  10000

Pastatai  15000

Skola įmonei  650

Žemė  4000

Akcinis kapitalas  13000

Nepaskirstytas pelnas  200

Trumpalaikiai vertybiniai popieriai  700

Minus nusidėvėjimo suma (500)

Balansas 25200

Balansas 25200

4 Pratimas

Lentelėje parodyta įmonės ūkinių operacijų įtaka apskaitinei lygybei. Reikia nustatyti, kokios operacijos joje įrašytos

Turtas

Nuosavybė

Skolintojų

Savininkų

Pinigai

Įrengimai

Medžiagos

Pirkėjų

skolos

Skola

tiekėjams

Skola

bankui

Akcinis

kapitalas

+ pajamos

- sąnaudos





5 Pratimas

Pateikiame UAB “Jovilė” balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų straipsnius. Reikia sudaryti balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitas 2002 m. sausio 31 d.

Akcinis kapitalas 10000

Žemė  13000

Skola tiekėjams 7500

Darbo užmokesčio sąnaudos 19000

Palūkanos už banko kreditus 1500

Pinigai  25000

Ilgalaikė skola bankui 80000

Iš anksto apmokėta reklama 170

Elektros energijos sąnaudos 1700

Pastatas  33000

Skola įmonei 2300

Atsargos  4500

Pajamos  30300

Pastatų ir įrengimų nusidėvėjimo suma (22000)

Nepaskirstytas pelnas 2620

Žaliavų sąnaudos  4230

Įrengimai 25200

Reklamos sąnaudos 1250

Iš anksto sumokėta nuoma  3600

Patentai 15350

6 Pratimas

Personalinės įmonės savininkas, turintis lošimo namus, išlošė didelę pinigų sumą. Ją paėmus, lošimo namai bankrutuotų. Kaip turėtų pasielgti savininkas? Kokie įrašai būtų padaryti apskaitoje, jei savininkas:

neatsiimtų išlošimo;

paimtų pinigus;

paimtų pinigus ir vėl juos įneštų į savo įmonės kasą.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 2364
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved