CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Pardavimų ir pirkimų apskaita

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Pardavimų ir pirkimų apskaita

Isianalizavę į skyrių, turėtumėte:

Mokėti apskaičiuoti parduotų prekių savikainą;
Mokėti paskaičiuoti bendrojo ir grynojo pelno rodiklį;
ˇinoti atsargų apskaitos būdus ir mokėti juos taikyti apskaitoje;
Mokėti atlikti materialinių vertybių inventorizaciją; Mokėti nustatyti rezultatą.
Mokėti kalkuliuoti kainas prekybinėje įmonėje.Sugebėti jas analizuoti.

1.Prekybinės veiklos esmė

Kiekvienos įmonės veiklos tikslas – parduoti prekes ir i to u˛dirbti pajamų bei pelno. Sąvoka :prekės”reikia ne tik tai, kas guli parduotuvės vitrinoje ar sandėlyje.. Finansinėje apskaitoje prekėmis laikoma visa tai, ką pardavusi įmonė u˛dirba pajamas. Prekėmis laikoma taip pat ir klientams suteiktos paslaugos ir įmonėje pagaminta produkcija, skirta parduoti (ar jau parduota) tretiesiems asmenims.

Prekių sąvoka apskaitoje

Įmonės turtas padidėja:

pardavus prekes;
susidarius pirkėjų įsiskolinimui;
u˛ iankstinius apmokėjimus pirkėjų, kai pardavėjas gauna pinigus u˛ įsipareigojimą patiekti prekes.

Kiekvienas pirkėjas stengiasi kuo ilgiau disponuoti pinigais, todėl pasitaiko, kad u˛ prekes atsiskaito pavėluotai. Vienintelis būdas, leid˛iantis neprievartiniu būdu paspartinti pirkėjų atsiskaitymus su tiekėjais, yra specialių nuolaidų suteikimas Finansinės apskaitos po˛iūriu nuolaidas galima būtų suskirstyti:

suteikiamas prekių (paslaugų) pardavimo momentu;

suteikiamas pardavus prekes (po tam tikro laiko).

Prekių pardavimo metu suteikiamos nuolaidos paprastai iskiriamos pardavimo dokumentuose (sąskaitose faktūrose), kartu nurodoma ir galutinė kaina. Todėl prekių pardavimo metu suteikiamos nuolaidos finansinėje apskaitoje neregistruojamos. Galima netgi teigti, kad jos finansinėje apskaitoje ir neegzistuoja. Tokios nuolaidos gali būti registruojamos tik mened˛mento apskaitos tikslais ir tik tam skirtose sąskaitose, kai įmonės vadybininkams svarbi i informacija.

Finansinėje apskaitoje registruojamos tik nuolaidos, suteiktos (gautos) jau po prekių pardavimo (pirkimo), tai yra tuomet, kai pats nuolaidos faktas ir suma iaikėja u˛registravus pardavimo ir pirkimo operacijas. Kadangi dėl to keičiasi ir prekių įsigijimo savikaina (pirkėjo apskaitoje), ir pardavimo pajamos (pardavėjo apskaitoje), duomenis būtina pakoreguoti. Būtent patikslinantysis įraas ir fiksuojamas buhalterinėse sąskaitose.

Nuolaidos suteikiamos po prekių pardavimo fakto, nėra labai populiarios, tačiau jas galima būtų iskirti į tokias grupes

Da˛niausiai jos suteikiamos pirkėjams, per tam tikrą laikotarpį nupirkusiems daug prekių. Todėl jos dar vadinamos apyvartos nuolaidomis. Pavyzd˛iui, prekybos sąlygose gali būti numatyta, kad pirkėjai, per tris mėnesius nupirkę prekių daugiau kaip u˛ 100000 Lt, gaus 5 proc. nuolaidą, kuri bus pritaikyta ir jau parduotų prekių kainai.

Nuolaidos taip pat gali būti suteikiamos kaip kompensacija u˛ sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ne laiku ar nekokybikai. Pavyzd˛iui, įmonė sudarė sutartį su spaustuve dėl reklaminių lankstinukų spausdinimo. Atsiskaičius u˛ įvykdytą u˛sakymą paaikėjo, kad dalis lankstinukų brokuoti. Spaustuvė, pripa˛indama u˛sakymą atlikusi netinkamai, įsipareigojo nekokybikus lankstinukus perspausdinti, o visam (jau apmokėtam) u˛sakymui pritaikyti 10 proc. nuolaidą.

Diskontų taikymas. Tai prekių pardavimas skolon , suteikiant pirkėjui galimybę vienaalikai tam tikru procentu suma˛inti mokėtiną sumą, jeigu jis pinigus sumokės anksčiau nustatyto laiko. Diskonto formulė:

J / K , n D

J – tai procentai, kuriais pirkėjas atsiskaitydamas u˛ pirktas prekes turi teisę suma˛inti prekių kainą.
K – tai laikotarpis (kalendorinis dienų skaičius), kurio metu pirkėjui suteikiama galimybė pasinaudoti diskontu.
D – normalus atsiskaitymo laikotatpis.
n – reikia, kad atsiskaitant per tiek dienų, kiek nurodyta po simbolio, joks diskontas netaikomas.

Pavyzd˛iui: 2 / 10, n 30, 3 / 15, n 60, ir t.t. n 30, n 60, ir t.t.

Jeigu sąskaitoje faktūroje skiltyje Mokėjimo sąlygos yra įrayta n 30, tai reikia, kad diskontas yra netaikomas, o normalus atsiskaitymas yra 30 dienų.

Visos nuolaidos, suteikiamos po prekių pardavimo momento, iaikėja tik po tam tikro laiko nuo prekių ar kito turto pardavimo. Nuolaidų suteikimo negalima laikyti nei anksčiau atliktos operacijos ataukimu, nei iraytų dokumentų taisymu. Tiesiog tai kita (atskira) operacija. Todėl, remiantis VMI virininko 2001.06.01. įsakymu Nr.129 tokioms operacijoms būtina irayti patikslinančią sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą.). Jų privalomi rekvizitai pateikti lentelėje:

Nuolaidų suteikimą pagrind˛iančios tikslinančios sąskaitos faktūros būtinieji rekvizitai:

Privalomi rekvizitai:

apskaitos dokumento pavadinimas;
apskaitos dokumento suraymo data.
ūkinės operacijos turinys;
ūkinės operacijos matavimo rodikliai;
ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė iraika (sumos tikslinamajame dokumente raomos su minuso ˛enklu).
asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų u˛ jos atlikimą bei teisingą įforminimą, pareigos, vardai, pavardės, paraai.

Privalomi papildomi rekvizitai:

sąskaitos faktūros (PVM sąskaitos faktūros) serija ir numeris;
pardavėjo kodas (jeigu raoma PVM sąskaita faktūra, tuomet PVM mokėtojo kodas) ir adresas.
pirkėjo pavadinimas ir kodas;
prekės pavadinimas;
prekės kaina (sumos tikslinamajame dokumente raomos su minuso ˛enklu);
PVM tarifas ir suma (kai raoma PVM sąskaita faktūra).

Papildomi tikslinančios sąskaitos faktūros rekvizitai:

˛odis “Patikslinanti”;
tikslinamos ankstesnės sąskaitos faktūros iraymo data, serija ir numeris (kai tikslinama daug sąskaitų, vietoj ių duomenų nurodomas laikotarpis, per kurį irayti dokumentai yra tikslinami);
tikslinimo prie˛astis.

Ūkinės veiklos nuoseklumo po˛iūriu įmonė perka jos veiklai reikalingų atsargų arba ˛aliavų. Joms pirkti ileid˛iami pinigai arba kitas įmonės turtas. Vadinasi, daromos ilaidos, kurios visos arba jų dalis, tenkanti per ataskaitinį laikotarpį parduotoms prekėms, tanpa sąnaudomis. Tačiau, kaip ˛inome, pirkėjai tiekėjams kartais apmoka ne i karto, o po tam tikro laiko, aptarto pardavimo – pirkimo sutartyse. Tokiu atveju įmonė disponuoja ne tik savo, bet ir prekių pardavėjo turtu, nes atsiranda jos įsiskolinimas prekių tiekėjui.. is įsiskolinimas parodomas balanso Nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje, atitinka padidėjusią trumpalaikio turto sumą balanso Turto dalyje. Apskaitininkai io tipo operacijas vadina pirkimo ilaidomis arba tiesiog pirkimais.

Bendraisiais pirkimais vadinama suma, kurią pirkėjas turėtų sumokėti pardavėjui, jeigu pirkimams nebūtų taikomas diskontas arba jo galiojimo terminas pasibaigęs bei nėra prekių grą˛inimų ar nukainojimų.

Jei pirkėjas pasinaudoja pardavėjo tam suteikta diskontavimo teise arba nukainoja ar grą˛ina prekes pardavėjui, pirkimų apimtis suma˛ėja, o patys pirkimai vadinami grynaisiais pirkimais. Vadinasi, grynųjų pirkimų apimtį galima apskaičiuoti taip:

Bendrieji pirkimai

- Pirkimo diskontai

- Prekių grą˛inimai

- Prekių nukainojomai

_____ _______ ______ _________

= Grynieji pirkimai

Visos prekės, pirktos per ataskaitinį laikotarpį, vadinamos perparduoti skirtomis prekėmis.Tačiau visada yra per praeitus laikotarpius neparduotų prekių likučių, todėl bendruoju atveju perparduoti skirtos prekės ireikiamos tokia lygybe:

Perparduoti skirtų prekių likutis laikotarpio prad˛ioje

+ Grynieji pirkimai

= Perparduoti skirtos prekės

Perparduoti skirtos prekės apskaičiuojamos jų savikaina, t.,y., tokia kaina, kokia pati įmonė nusipirko ias prekes.Kitaip tariant, pirktų prekių savikaina rodo, kokias sąnaudas patyrė įmonė pirkdama ias prekes. Dalis nupirktų prekių visada lieka įmonėje. is atsargų kiekis kartais dar vadinamas pereinamuoju likučiu.Taigi, atėmę atsargų likutį laikotarpio pabaigoje, gausime parduotų prekių savikainą ( antrą Pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnį).

Perparduoti skirtų prekių likutis laikotarpio prad˛ioje

+ Grynieji pirkimai

= Perparduoti skirtos prekės

- Perparduoti skirtų prekių likutis laikotarpio pabaigoje

= Parduotų prekių savikaina

Į pirktų prekių savikainą yra įskaičiuojamos ir prekių atsive˛imo ilaidos. Todėl prie grynųjų pirkimų pridedamos prekių atsive˛imo ilaidos:

Grynieji pirkimai

+ Prekių atsive˛imo ilaidos

_____ _______ ______ _____________

= Per ataskaitinį laikotarpį įsigytų prekių savikaina

Prekių atsive˛imo sąnaudos sudaro sudėtinę parduotų prekių savikainos dalį. Jos paprastai ir rodomos Pelno (nuostolio) ataskaitoje ių sąnaudų sudėtyje, neiskiriant jų atskira eilute. Tačiau apskaitoje prekių atsive˛imo ilaidos būtinai turi būti kaupiamos atskiroje sąskaitoje.

Praktikoje laikomasi nuostatos, kad visos tam tikro laikotarpio prekių atsive˛imo ilaidos įskaičiuojamos į įsigytų per tą laikotaroį prekių savikainą, ir į parduotų per tą patį laikotarpį prekių savikainą, nekreipiant dėmesio į prekių likučius laikotarpio pabaigoje. Kitaip tariant, prekių atsive˛imo ilaidos yra sutapatinamos su sąnaudomis.

Pardavus įsigytas prekes arba suteikus paslaugas, gaunami pinigai arba pardavėjas parduoda prekes skolon.Kitaip tariant, u˛dirbamos pajamos, kurios ir fiksuojamos jų u˛dirbimo momentu. ios pajamos vadinamos pardavimų pajamomis arba tiesiog pardavimais.

Bendraisiais pardavimais vadinama suma, kurią pirkėjas sumoka, jei jam nesuteikiamas diskontas ar juo nepasinaudoja, pirktos prekės nenukainojamos ir negrą˛inamos.

Jeigu pirkėjas pasinaudoja suteikta diskonto galimybė, dėl tam tikrų prie˛asčių grą˛ina ar nukainoja pirktas prekes, tuomet pardavimo apimtis ma˛ėja, o patys pardavimai vadinami grynaisiais pardavimais.

Bendrieji pardavimai

- Pardavimo diskontai

- Prekių grą˛inimai

- Prekių nukainojimai

_____ _______ ______ _________

= Grynieji pardavimai

Remiantis ūkinės veiklos nuoseklumu, pirmiausia prekės nuperkamos. vėliau parduodamos. Vadinasi, pirmiausiai padaromos ilaidos prekėms pirkti. o vėliau u˛dirbamos pajamos.

Būtina įsidėmėti: Pajamas su sąnaudomis buhalteriai lygina atvirkčiu negu ūkinės veiklos nuoseklumu: pirmiausia nustato pajamas, po to su jomis palygina sąnaudas, kurios buvo patirtos u˛dirbant ias pajamas

Palyginę per ataskaitinį laikotaepį u˛dirbtas grynąsias pardavimų pajamas su parduotų prekių savikaina, apskaičiuosime bendrojo pelno rodiklį.

Grynieji pardavimai

- Parduotų prekių savikaina

_____ _______ ______ _____________

= Bendrasis pelnas

Prekybos įmonėse parduotų prekių savikaina sudaro did˛iąją sąnaudų dalį.Tačiau tose įmonėse patiriamos ne tik prekių pirkimo ir su juo tiesiogiai susijusios sąnaudos, kurios ir yra parduotų prekių savikaina. Veikianti įmonė turi ir kitų ilaidų, kurios tiesiogiai nesusijusios su parduotų prekių pirkimu, bet reikalingos tam, kad įmonė galėtų normaliai funkcionuoti – pirkti ir parduoti prekes. ių ilaidų dalis, tenkanti ataskaitinio laikotarpio pardavimams, vadinama įmonės veiklos sąnaudomis.Jos ma˛ins u˛dirbtą pelną.

Grynieji pardavimai

- Parduotų prekių savikaina

_____ _______ ______ _____________

= Bendrasis pelnas

- Veiklos sąnaudos

_____ _______ ______ ______________

= Grynasis pelnas iki apmokestinimo

- Pelno mokesčio sąnaudos

__________ ______ ____

= Grynasis pelnas

Įmonės veiklos sąnaudas sudaro:

materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, įskaitant ir komandiruočių ilaidas.
ilgalaikio turto nusidėvėjimas;
ilaidos darbo apmokėjimui;
įmokos socialiniam draudimui;
draudimo įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo;
mokesčiai (˛emės mokestis, kelių mokestis, aplinkos terimo mokestis), rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymais, iskyrus PVM mokamą į biud˛etą.
palūkanos u˛ valstybinio kapitalo naudojimą.

2. Nuolat apskaitomų atsargų būdas

io būdo esmė yra ta,kad apskaitininkai sąskaitose fiksuoja kiekvieną atsargų (prekių) pirkimo bei pardavimo atvejį. į būdą tikslingiausia taikyti toms įmonėms, kurios prekiauja nedideliais brangių prekių kiekiais,pvz.,perparduoda automobilius, prekiauja antikvarinėmis prekėmis ir pan. Naudojant į būdą, prekių likutis laikotarpio pabaigoje yra ivestinis dydis, tai matyti ir pavyzdyje:

Oper. Nr.	Turinys	Kiekis	Suma
	Pietukai ataskaitinio laikotarpio prad˛ioje	100	200
	Per ataskaitinį laikotarpį nupirkti pietukai
	Per ataskaitinį laikotarpį parduotų pietukų kiekis ir savikaina	- 800
	Pietukai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Vadinasi, naudojant į būdą, mes visada galime su˛inoti, koks neparduotų prekių likutis yra pas materialiai atsakingą asmenį.. Pagrindinės sąskaitų korespondencijos yra:

Prekes įsigijus u˛ grynus pinigus:

D 204 Prekės

K 27 Pinigai

Prekes įsigijus skolon:

D 204 Prekės

K 450 Skolos tiekėjams

Prekes pardavus, suraoma dviguba korespondencija:

1) D 27 Pinigai arba D 240 Pirkėjų skolos

K 500 pardavimai

Fiksuojamas pajamų, pardavus prekes, padidėjimas

D 600 Parduotų prekių savikaina

K 204 Prekės

Fiksuojamas prekių suma˛ėjimas ir parduotų prekių savikainos . padidėjimas.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sta 500 Pardavimai ir sta 600 Parduotų prekių savikaina u˛daromos naudojant sąskaitątą 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė..

Taikant į metodą, būtina atlikti turimų prekių inventorizaciją, kadangi vien nuolatinė apskaita dar neapsaugo nuo ių prekių grobstymo ar kokių nors natūralios netekties atvejų, pvz.,d˛iūvimo, nubyrėjimo, sudu˛imo ir pan.

Sąskaitų Nr: 204, 27, 240, 450 likučių sumos patenka į balansą, o sąskaitų Nr 500, 600 apyvartos patenka į Pelno (nuostolio) ataskaitą. Todėl, naudojant į būdą, nebūtina atlikti koregavimų.

is metodas patogus, esant kompiuterinei apskaita

3. Periodikai apskaitomų atsargų būdas

Oper. Nr.	Turinys	Kiekis	Suma
	Pietukai ataskaitinio laikotarpio prad˛ioje	100	200
	Per ataskaitinį laikotarpį nupirkti pietukai
	Pietukai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (rasta inventorizacijos metu)
	Per ataskaitinį laikotarpį parduotų pietukų kiekis ir savikaina

Naudojant į metodą, parduotų prekių savikaina yra ivestinis dydis, apskaičiuojamas i kitų rodiklių (˛iūr.lentelę) Pati sta “Prekės” naudojama tik du kartus per visą ataskaitinį laikotarpį – u˛fiksuojant joje prekių likučius ataskaitinio laikotarpio prad˛ioje ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Jų kiekį su˛inome iuos likučius suskaičiuojant inventorizacijos būdu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (da˛niausiai metų) pabaigoje.

Inventorizacija – tai daiktinis, kiekinis vertybių suskaičiavimas.

Periodikai apskaitomų atsargų būdo esmė, kad kiekvieną kartą įsigijus prekybinių atsargų, į faktą reikia u˛fiksuoti 602 Pirkimai sąskaitoje.

Prekes įsigijus u˛ grynus pinigus:

D 602 Pirkimai

K 27 Pinigai

Prekes įsigijus skolon:

D 602 Pirkimai

K 450 Skola tiekėjams

Pirkdami prekes, ileid˛iame pinigus, kitaip tariant, darome ilaidas, kurių did˛ioji dalis per ataskaitinį laikotarpį turėtų u˛dirbti įmonei pajamas: tapti viena i sąnaudų rūių – parduotų prekių savikaina

Naudojant į būdą, būtina daryti koreguojančius įraus. Pasinaudosime lentelės duomenimis:

Koreguojantys įraai atliekami naudojant 600“Parduotų prekių savikaina” sąskaitą.

D 600 Parduotų prekių savikaina 200

K 204 Prekių likutis laikotarpio prad˛iai 200

D 600 Parduotų prekių savikaina 2000

K 602 Pirkimai 2000

600“Parduotų prekių savikainos” sąskaitoje sukaupiama visa per ataskaitinį laikotarpį parduoti skirtų prekių savikaina. Tuo tarpu 204“Prekių” sąskaitoje likutis lygus 0, o tai neatitinka tikrosios padėties, nes rasta inventorizacijos metu 300 pietukų, kurių vertinė uraika 600 Lt.Suraome korespondenciją:

D 204 Prekės 600

K 600 Parduotų prekių savikaina 60

D 204 Prekės K D 600 Parduotų prekių savikaina K D 602 Pirkimai K

Lik. 200 1) 200 1) 200 Lik. 2000 2) 2000

2) 2000

3) 600

Ap..2200 3) 600 Lik. 0

Lik. 600

Lik.1600

Pati 600”Parduotų prekių savikainos” sąskaita u˛daroma su 39”Pajamų ir sąnaudų suvestinė” sąskaita.

D 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 1600

K 600 Parduotų prekių savikaina 1600

Beje, dauguma įmonių gali nenaudoti tarpinės 600”Parduotų prekių savikainos sąskaitos periodikai apskaitomų atsargų apskaitai, bet analogiki įraai 204 “Prekių” ir 602”Pirkimų” sąskaitose atliekami ioms sąskaitoms tiesiogiai koresponduojant su 39”Pajamų ir sąnaudų suvestinė” sąskaita.

Parduodant prekes u˛ grynus pinigus, suraoma tokia korespondencija:

D 27 Pinigai

K 500 Pardavimai

Parduodant skolon, pvz.,prekių u˛ 1000 Lt.

D 240 Pirkėjų skolos 1000

K 500 Pardavimai 1000

Sakykime sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėjimo sąlygos 2/10,n30, o bendra prekių suma yra

1000 Lt.

Pirkėjas sumoka diskonto galiojimo laikotarpiu:

D 27 Pinigai 980

D 5090 Pardavimo diskontai 20

K 240 Pirkėjų skolos 1000

Tarkime, kad pirkėjas u˛ 100 Lt grą˛ino prekių:

D 27 Pinigai 900

D 5093 Parduotų prekių grą˛inimai 100

K 240 Pirkėjų skolos 1000

Prekių atsive˛imo sąnaudos apskaitomos atskiroje pirkimų sąskaitą papildančioje sąskaitoje “Prekių atsive˛imo sąnaudos”, nes paprastai i informacija reikalinga valdytojams.

4. Pirkimų diskontai BRUTO būdas

Pavyzd˛iui, 2001 m.liepos 1 d. “Gėrimų” parduotuvė i “Bazės” pirko gaiviūjų gėrimų u˛ 10000 Lt. Sąskaitoje faktūroje “Bazė” nurodė tokias apmokėjimo u˛ prekes sąlygas 2/10,n 30.”Gėrimai” su “Baze” atsiskaitė liepos 8 d., t.y. diskonto galiojimo laikotarpiu. Todėl į “Bazės” sąskaitą banke “Gėrimų” parduotuvė pervedė suma˛intą sumą – 9800 Lt.Taigi pirkėjas – Gėrimų” parduotuvės apskaitininkas atliks tokias korespondencijas:

1. Fiksuojamas prekių pirkimas skolon:

D 602 Pirkimai 10000

K 450 Skola tiekėjams 10000

2. Kai sumokami pinigai:

D 450 Skola tiekėjams 10000

K 271 Sąskaita banke 9800

K 6090 Pirkimų diskontai 200

D 271Sąskaita banke K D 450 Skola tiekėjams K D 602 Pirkimai K D 6090 Pirkimų diskontai K

1) 10000 1) 10000

2) 9800 2) 10000 2) 200

Sąskaita 6090 Pirkimų diskontai yra kontrarinė sąskaita. Ji patikslina pagrindinės sąskaitos Pirkimai vertę.

Pirkimų diskontai NETO būdas

Įmonės finansininkai kiekvieną kartą nesprend˛ia, naudotis ar nesinaudoti pardavėjų suteikiamais diskontais. Paprastai pirkdama prekes, įmonė arba nuolat naudojasi diskontų teikiamomis galimybėmis arba jomis nesinaudoja i viso. Jeigu įmonė laikosi nuostatos tiekėjams u˛ įsigytas prekes visuomet mokėti diskonto taikymo laikotarpiu, apskaitininkai Pirkimų sąskaitoje i karto parodo perkamų prekių vertę, atskaičius pirkimo diskontus.

Pavyzd˛iui, liepos 1 dieną nupirkus gėrimų u˛ 10000 Lt , o sąskaitoje (arba sutartyje) yra nurodytos mokėjimo sąlygos 2/10, n 30, apskaitininkas sąskaitose fiksuos tokį įraą:

D 602 Pirkimai 9800

K 450 Skola tiekėjams 9800

Kai sumokami pinigai:

D 450 Skola tiekėjams 9800

K 271 Sąskaita banke 9800

D 271 Sąskaita banke K D 450 Skola tiekėjamsK D 602 Pirkimai K

2)9800 2) 9800

Tačiau jeigu dėl kokių tai prie˛asčių yra nepasinaudojama diskontu, tokiu atveju reikia tiekėjams pervesti ne 9800 Lt, bet 10000 Lt. Tokiu atveju naudojama sąskaita 6091Pirkimų diskontų praradimas.

D 450 Skola tiekėjams 9800

D 6091 Pirkimo diskontų praradimas 200

K 271 Sąskaita banke 10000

6. Pirktų prekių grą˛inimai ir nukainojimai

Tai taip pat pirkimų apimtį ma˛inantys veiksniai. Pirkdamos prekes dideliais kiekiais, įmonės niekada negali būti garantuotos, kad ios prekės į sandėlius pateks geros kokybės. Todėl pirkėjai ir pardavėjai pirkimo – pardavimo sutartyje da˛nai susitaria dėl blogos kokybės prekių nukainojimo ar grą˛inimo sąlygų.. Pirktų prekių grą˛inimai ir nukainojimai apskaitomi sąskaitoje 605 Atsargų suma˛ėjimas (padidėjimas).

Tarkime, 2001 m. liepos 1 d. “Gėrimų” parduotuvė i “Bazės” pirko gėrimų u˛ 10000 Lt. Pardavimo – pirkimo sutartyje alys susitarė dėl galimo blogos kokybės prekių grą˛inimo ir nukainojimo.Sakykime liepos 5 d. “Gėrimai” grą˛ino “Bazei” nekondicinių prekių u˛ 2000 Lt ir atsiskaitė su “Baze” 2001 m. 07.18 d. pervesdama į jos sąskaitą banke 8000 Lt.

1. Fiksuojamas prekių pirkimas skolon:

D 602 Pirkimai 10000

K 450 Skola tiekėjams 10000

2. Fiksuojamas prekių grą˛inimas:

D 450 Skola tiekėjams 2000

K 605 Atsargų padidėjimas (suma˛ėjimas) 2000

3.Fiksuojamas pinigų sumokėjimas u˛ likusias prekes:

D 450 Skola tiekėjams 8000

K 271 Sąskaita banke 8000

D 271 Sąskaita banke K D 450 Skola tiekėjams K D 602 Pirkimai K D 605 Atsargų suma˛.K

1) 10000 1) 10000

2) 2000 2) 2000

3) 8000 3) 8000

7. Pardavimų diskontų įvertinimas

Jeigu įmonė yra įsitikinusi, kad pirkėjas u˛ prekes sumokės diskonto taikymo laikotarpiu, tuomet apskaitininkai gali i anksto parodyti apskaitoje būsimuosius pardavimo diskontus specialiai tam skirtoje 365 Pardavimo diskontų atidėjimai sąskaitoje.

Pavyzd˛iui, 2001 12 30 d. įmonė pardavė pirkėjui prekių u˛ 10000 Lt. Apmokėjimo terminas

2/10, n 30.

1. Fiksuojamas prekių pardavimas ir pajamų u˛dirbimas:

D 240 Pirkėjų skola 10000

K 500 Pardavimai 10000

2.2001 12 31 daromas koreguojantis įraas:įmonės nuomone, diskontavimo galimybe pirkėjas pasinaudos. Todėl apskaitininkai nenorėdami dirbtinai didinti pajamų (kartu ir pelno) pardavimo pajamas ma˛ina:

D 500 Pardavimai 20

K 365 Pardavimo diskontų atidėjimai 20

3. U˛dirbta pardavimo pajamų suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje i Pardavimų sąskaitos perkeliama į 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaitą.:

D 500 Pardavimai 980

K 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 980

Jeigu yra daug skirtingų pirkėjų, potencialūs pardavimo diskontai įvertinami tam tikru procentu nuo pirkėjų įsiskolinimo sumos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Ji nustatoma i patirties, ir suprantama, nebus visikai tiksli.Jeigu diskontu pasinaudos daugiau pirkėjų, negu numatėme, suformuodami pardavimo diskontų atidėjimą, vadinasi praeitą laikotarpį apskaitoje buvo parodytas padidintas pelnas. Tą sumą atstatysime ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Jeigu visais mūsų i anksto numatytais diskontais pirkėjai nepasinaudos, vadinasi įmonės apskaitininkai parodė dirbtinai suma˛intas finansinių metų pajamas

8. Pardavimų diskontai

Pasinaudojęs diskontu, pirkėjas apmoka įmonei ma˛esnę sumą, tačiau apmoka anksčiau. I to pardavėjas gali turėti dvigubos naudos:

anksčiau gauti pinigai dėl infliacijos paprastai būna “brangesni”;

jeigu bendras kainų kilimas ir nereikmingas, pardavėjas paprasčiausiai gali iuos pinigus panaudoti.

Sakykime 2001 07 01 d. “Bazė”įmonei “Gęrimai pardavė gaiviųjų gėrimų u˛ 10000 Lt. Sąskaitoje faktūroje buvo įrayta M.S. 2/10, n 30. Įmonė “Gėrimai” pasinaudojo diskontu ir pervedė ne 10000Lt, bet 9800 Lt.

1. Fiksuojamas prekių pardavimas:

D 240 Pirkėjai 10000

K Pardavimai 10000

2. Pirkėjai sumoka ma˛iau (pasinaudoja diskontu):

D 271 Sąskaita banke 9800

D 5090 Pardavimų diskontai 200

K 240 Pirkėjai 10000

D 271 Sąskaita banke K D 240 Pirkėjai K D 500 Pardavimai K D 5090 Pardavimų diskon.K

1) 10000 1) 10000

2) 9800 2) 10000 2) 200

Sąskaita 5090 Pardavimų diskontai yra kontrarinė sąskaita ir ma˛ina pagrindinės sąskaitos 500 Pardavimai vertę.

9. Parduotų prekių grą˛inimai ir nukainojimai

Jie apskaitomi kontrarinėje kaip ir diskontai sąskaitoje 5093 Parduotų prekių grą˛inimas ir nukainojimas.

Galima būtų grą˛inimus kaupti 500 Pardavimai sąskaitos debete, bet valdytojams reikia informacijos apie prekių grą˛inimus ir nukainojimus, todėl atidaroma nauja sąskaita. Jos debete per ataskaitinį laikotarpį kaupiamos visos parduotų prekių grą˛inimo ir nukainojimo sumos.

Pavyzd˛iui “Bazės” įmonė 2001 07 01 d.isiuntė “Gėrimų” parduotuvei gaiviųjų gėrimų u˛ 10000 Lt ir nurodė tokias apmokėjimo sąlygas 2/10, n 30 Liepos 2 d. “Gėrimų” įmonė suderino su “Bazės” įmone, kad dėl nekokybikos taros nukainojama gėrimų u˛ 2000 Lt, o liepos 8 d. (diskonto galiojimo laikotarpiu) apmokėjo u˛ pirktas prekes.

1. Fiksuojamas prekių pardavimas:

D 240 Pirkėjai 10000

K 500 Pardavimai 1000

2. Fiksuojamas prekių grą˛inimas:

D 5093 Parduotų prekių grą˛inimai ir nukainojimai 2000

K 240 Pirkėjai 2000

3. Fiksuojamas diskonto pasinaudojimas nuo sumos 8000 Lt.

D 271 Sąskaita banke 7840

D 5090 Pardavimų diskontai 160

K 240 Pirkėjai 8000

D 271 Sąskaita banke K D240 Pirkėjai K D 500 Pardavimai K D 5090 Pardavimų diskont K

1) 10000 1) 10000

2) 2000

3) 7840 3) 8000 3) 160

5093 Parduotų prekių grą˛inimai

2) 2000

10. Ypatingi pardavimų atvejai

Pirmasis rodiklis, nuo kurio pradedama kiekvienos įmonės analizė – pardavimų apimtis. Yra daug pardavimo būdų:

Pardavimas prenumeratos būdu

Da˛niausai naudojami pardavimo būdai:

pirkėjas i karto atsiskaito grynais pinigais;

pirkėjas perka skolon, įsipareigodamas vėliau apmokėti

Konsignacija – tai prekių pardavimo būdas, kai pardavėjas (konsignantas) perduoda tarpininkui ar savo agentui (konsignatoriui) prekes, kad is jas parduotų tretiesiems asmenims. Konsignacijos atveju visos prekės, perduotos konsignatoriui (tarpininkui), tebėra konsignanto (prekių pardavėjo) turtas ir atsispindi jo balanse. Toks pardavimo būdas, kai konsignantas nereikalauja konsignatoriaus atsiskaityti tuoj pat ir u˛ visą prekių partiją, skatina pardavimus, nes jis palankus konsignatoriui. Su konsignantu atsiskaitoma tik u˛ konsignatoriaus parduotas tretiesiems asmenims prekes. Tad konsignatorius, parduodamas i konsignanto nemokamai gautas prekes, u˛dirba pardavimo pajamas, kurios vadinamos komispinigiais. Konsignacijos sutartyse aptariamas komiso procentas, atitenkantis konsignatoriui u˛ prekių pardavimą, riziką dėl prekių sandėliavimo, ių prekių pardavimo kainos, galimybė taikyti įvairias nuolaidas, atsiskaitymo u˛ parduotas prekes tvarka ir t. t.Da˛niausiai pardavėjo agentas arba tarpininkas kiekvieną mėnesį pateikia informaciją apie parduotas prekes bei atsiskaito su pardavėju, kurio apskaitininkas tuomet ir registruoja pardavimų pajamas. Pardavimų pajamos pripa˛ystamos tik tai prekių daliai, kurią konsignatorius perdavė tretiesiems asmenims, o ie jau sumokėjo u˛ prekes arba suteikė tvirtas garantijas, kad u˛ prekes bus sumokėta sutartu metu.

Pardavimas isimokėtinai reikia, kad pirkėjas gavęs prekes turi sumokėti pardavėjui u˛ jas ne visą sumą ikarto, bet dalimis per tam tikrą laikotarpį. Pardavimo isimokėtinai sutartyse aptariamas isimokėjimo terminas, eilinių įmokų sumos, jų sumokėjimo tvarka, sulygstama dėl palūkanų, skaičiuojamų nuo dar nesumokėtų sumų, procento.Taip pat numatoma kam tenka rizika dėl valiutų kurso pasikeitimo. Pardavėjo apskaitininkas pardavimų pajamas da˛niausiai u˛fiksuoja pardavimo – pirkimo operaciją liudijančių dokumentų pasiraymo dieną, t.y.,tada, kai prekės perduodamos pirkėjui. Palūkanų pajamos skaičiuojamos ir pripa˛ystamos finansinės veiklos pajamomis proporcingai nesumokėtoms u˛ prekes sumoms, laikantis sutartyje aptartų sąlygų. Parduodamų isimokėtinai prekių kaina neivengiamai yra didesnė, nebent pardavimo – pirkimo sutartyje būtų sutarta, kad pirkėjas atleid˛iamas nuo palūkanų mokėjimo.

Prekių mainai (barteriniai mainai) tai pirkėjo ir pardavėjo susitarimas, kai vienos prekės keičiamos į kitas. Pardavimo – pirkimo sutartyje susitariama, kokiomis prekėmis ˛adama mainytis, būtinai nurodoma ,kokia bendra sandorio suma, kitaip buhalteriai ios operacijos apskritai negalėtų u˛registruoti apskaitoje. Pardavimų pajamos pripa˛ystamos tuomet, kai prekės ir visa su jomis susijusi rizika perduodama pirkėjui.

Pajamų barterinių mainų atveju dokumentavimas

A įmonė B įmonė

Barteriniai mainai priklausomai nuo mainomų prekių vertės dyd˛io gali būti :

lygiaverčiai;

nelygiaverčiai.

Lygiaverčiais mainais laikoma, kai sutarties alys sutaria, kad kiekvienos i jų, perduodamų (gaunamų) prekių vertė sutampa.

Nelygiaverčiai mainai bus tuomet, kai vienos i sutarties alių perduodamų prekių vertė virys antrosios alis mainais perduodamų prekių vertę.Norėdama kompensuoti verčių skirtumą, antroji alis u˛ gaunamas prekes turi primokėti tarpusavio susitarimu sulygtą ir sutartyje nurodytą pinigų sumą. Tokiu atveju pirmoji alis u˛ savo parduotas prekes (suteiktas paslaugas) i jų gavėjo gaus tam tikrą kiekį kitų prekių (paslaugų) ir atitinkamą sumą pinigų.

Pagal mainų sutartį vykdomas prekių perdavimo momentas da˛niausiai nesutampa su u˛ jas gaunamų kitų prekių priėmimo momentu. Tuomet pardavėjas atsiradusį prekių gavėjo įsiskolinimą turi apskaityti įprastoje debetorinių įsiskolinimų sąskaitoje Nr.24 ”Prekybos skolos”, iskirdamas tam atitinkamą subsąskaitą, pvz. Nr. 242”Pirkėjai pagal barterines sutartis”. Prekių gavėjas skolą jų tiekėjui turėtų parodyti sąskaitoje Nr.45”Skolos tiekėjams”taip pat iskirdamas atitinkamą subsąskaitą Nr.452”Skolos tiekėjams pagal barterines sutartis”.Panagrinėsime abu barterinių mainų atvejus plačiau:

1.Pavyzdys: Pagal sudarytą mainų sutartį A įmonė pardavė B įmonei prekių mainais į iai reikalingą ilgalaikį turtą (įrengimus), kuris buvo naudotas B įmonės veikloje trumpiau nei metus. Sutartyje numatyta, kad mainomas turtas yra lygiavertis ir jo vertė yra 7000 Lt (be PVM). Pagal sutarties sąlygas pirmiausia A įmonė perduoda B įmonei prekes, o tuomet i perduoda A įmonei ilgalaikį turtą (įrengimus).

Ūkinių operacijų registravimas A įmonės apskaitoje:

1. Perdavus prekes pagal mainų sutartį:

a) D 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 8260

K 500 Pardavimai 7000

K 4701 Mokėtinas PVM 1260

Registruojamos pardavimų pajamos.

b) D 600 Parduotų prekių savikaina 5500

K 204 Prekės, skirtos perparduoti 5500

Rėgistruojama parduotų prekių savikaina.

2. Mainais u˛ parduotas prekes gavus įrengimus

D 1230 Įrengimai 7000

D 251 Gautinas PVM 1260

K 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 8260

Registruojamas pirkėjo skolos padengimas ilgalaikiu turtu.

Ūkinių operacijų registravimas B įmonės apskaitoje:

1. Gavus prekes i A įmonės

D 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 7000

D 251 Gautinas PVM 1260

K 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 8260

Registruojamas prekių gavimas pagal mainų sutartį

Perdavus A įmonei naudotą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 6000 Lt.

D 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 8260

D 12308 Įrengimų nusidėvėjimo suma (-) 1000

K 12300 Įrengimų įsigijimo savikaina 7000

K 4701 Mokėtinas PVM 1260

K 5391 Pelnas i naudotų įrengimų perleidimo 1000

Registruojamas naudoto ilgalaikio turto perdavimas ir gautas i io perdavimo pelnas.

2. Pavyzdys: Pagal sudarytą mainų sutartį A įmonė pardavė B įmonei prekių mainais į iai reikalingą 00ilgalaikį turtą (įrengimus), kuris buvo naudotas B įmonės veikloje trumpiau nei metus. Visos mainų sąlygos tos pačios, tačiau keičiamas turtas yra nelygiavertis. A įmonės prekės įvertintos tik 6000 Lt, todėl ji avansu primokės B įmonei skirtumą (1180Lt) u˛ gausimus i jos įrengimus.

Ūkinių operacijų registravimas A įmonės apskaitoje

1. Avansu sumokėjus B įmonei keičiamų prekių verčių skirtumą:

D 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 1180

K 271 Sąskaita banke 1180

Registruojamas iankstinis pinigų sumokėjimas.

2. Perdavus prekes pagal sutartį:

a) D 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 7080

K 500 Pardavimai 6000

K 4701 Mokėtinas PVM 1080

Registruojamos pardavimų pajamos.

b) D 600 Parduotų prekių savikaina 5500

K 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 5500

Registruojama parduotų prekių savikaina.

3. Mainais u˛ perduotas prekes gavus įrengimus:

D 1230 Įrengimai 7000

D 251 Gautinas PVM 1260

K 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 8260

Registruojamas pirkėjo skolos padengimas ilgalaikiu turtu.

Ūkinių operacijų registravimas B įmonės apskaitoje:

1. Gavus i A įmonės prekes pagal sutartį:

D 271 Sąskaita banke 1180

K452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 1180

Registruojamas avanso gavimas pagal mainų sutartį.

2. Gavus i A įmonės prekes pagal sutartį:

D 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 6000

D 251 Gautinas PVM 1080

K 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 7080

Registruojamas prekių gavimas pagal mainų sutartį.

3. Perdavus A įmonei naudotą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 6000 Lt.

D 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 8260

D 12308 Įrengimų nusidėvėjimo suma (-) 1000

K 12300 Įrengimų įsigijimo savikaina 7000

K 4701 Mokėtinas PVM 1260

K 5391 Pelnas i naudotų įrengimų perleidimo 1000

Registruojamas naudoto ilgalaikio turto perdavimas ir gautas i io perdavimo pelnas.

11. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaita

Pridėtinės vertės mokesčio objektas yra prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų (taip pat vadinamų prekėmis) procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė.

Skaičiuojant PVM būtina ˛inoti iuos pirkimo PVM ir pardavimo PVM apibrė˛imus.

Pirkimo PVM arba Gautinas PVM (sąskaita Nr.251) – tai mokestis, kurį ūkio subjektai pirkdami prekes ar gaudami paslaugas sumoka kitiems ūkio subjektams ar muitinėms.

Pardavimo PVM arba Mokėtinas PVM (sąskaita Nr. 4701) – tai mokestis, kurį ūkio subjektai ima i kitų ūkio subjektų ir vartotojų u˛ jiems parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

PVM atskaita apskaičiuojama apskaičiuojant į biud˛etą mokėtino PVM sumą, i Pardavimo PVM atimama Pirkimo PVM.

PVM mokesčio tarifai yra ie:

Visoms prekėms ir paslaugoms yra taikomas 18 % tarifas. i suma pridedama prie prekės kainos. Jei PVM nurodoma bendroje sumoje, joje ji sudaro 15,25 %. Tiek pirmu, tiek antru atveju suma turi būti iskiriama atskira eilute. Jei dokumente nurodyta bendra suma, pvz., 1180 Lt, tame skaičiuje PVM 15,25 %, bet nenurodyta suma, patys skaičiuoti PVM sumos ir daryti atskaitą negalime..

Eksportuojamos prekės yra apmokestinamos 0 % (nuliniu) PVM tarifu.

Prekėms ir paslaugoms, kurios neapmokestinamos PVM, sąraą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

12. Prekių kainų kalkuliavimas

Prekes pirkti, sandėliuoti ir realizuoti reikia tam tikrų sąnaudų, kurias turi padengti pirkėjai. Be to, kiekvienas verslininkas nori ir turi teisę gauti įprastą pelno dydį, kaip palūkanas u˛ investuotą į prekybos įmonę kapitalą ir u˛ riziką, kuri visada egzistuoja, investuojant kapitalą į bet kurią verslo įmonę. Verslininkas turi paskirstyti visas sąnaudas ir siekiamą gauti pelną visoms parduodamoms prekėms.

Parduodamų prekių sąnaudų ir pelno priskaičiavimas vadinamas kalkuliacija.

Kalkuliacija yra sąnaudų apskaitos dalis. Tai sąnaudų pagal neėjus (atskiras prekes ar jų grupes) apskaita arba prekės vieneto pardavimo kainos kalkuliacija. Yra skiriamos trys kalkuliacijos rūys:

kalkuliacija priskaičiuojant (progresyvi)

kalkuliacija atskaitant (retrokalkuliacija)

skirtumo kalkuliacija (diferencinė).

Kalkuliacija priskaičiuojant atliekama tada, kai yra ˛inoma fiksuota prekės pirkimo kaina. Pardavimo kaina apskaičiuojama pridedant prie jos sąnaudas, pelno normą ir pridėtinės vertės mokestį. iai kalkuliacijai būtina ˛inoti vidutinius įmonės sąnaudų procentus nuo pirkimo kainos. is kainos nustatymo būdas plačiausiai paplitęs. Skaičiuojama pagal tokią schemą:

Pirkimo

kaina

Veiklos

sąnaudos

Pelnas

Pardavimo kaina

PVM

suma

+ + + =

Pavyzd˛iui: Pirkimo kaina 25 Lt, antkainis 15%. Apskaičiuoti pardavimo kainą.

25 x 15% = 3,75Lt (antkainio suma).

25 + 3,75 = 28,75 Lt

28,75 x 18% = 5,18 Lt (PVM suma)

28,75 + 5,18 = 33.93 Lt (pardavimo kaina).

Kalkuliacija atskaitant atliekama tada, kai ˛inoma fiksuoto dyd˛io pardavimo kaina. Reikia apskaičiuoti priimtiną pirkimo kainą, atsi˛velgiant į įmonės veiklos sąnaudas ir siekiamą pelną. Pardavimo kainos su˛inomos i rinkos tyrimų. Apskaičiavęs pirkimo kainą, verslininkas iekos tiekėjo, kurio siūloma kaina yra artimiausia apskaičiuotajai. Skaičiuosime pagal tokią schemą:

Pirkimo

kaina

Antkainio

suma

PVM

suma

Pardavimo kaina

- - =

Pavyzd˛iui: Pardavimo kaina 140 Lt, įmonės antkainis 25%. Paskaičiuokite pirkimo kainą.

140 x 15,25 = 21,35 Lt (PVM suma)

140 – 21,35 = 118,65 Lt.

118,65 x 25% = 23,73 Lt (antkainio suma)

+ 25

118,65 – 23,73 = 94,92 Lt (pirkimo kaina).

Skirtumo kalkuliacija naudojama tada, kai pardavimo ir pirkimo kainos yra fiksuoti dyd˛iai. Verslininkui reikia nuspręsti ar tikslinga tokias prekes įtraukti į savo įmonės asortimentą, ar jų prekyba leis padengti sąnaudas ir gauti pelną.. Skaičiuosime pagal tokią schemą:

Pardavimo kaina

Pirkimo

kaina

PVM

suma

Antkainio

suma

- - =

Pavyzd˛iui Pardavimo kaina 80 Lt, pirkimo kaina 66 Lt. Apskaičiuokite antkainio sumą ir pirkimo kainos procentinį dydį.

80 x 15,25% = 12,20 Lt ( PVM suma)

80 – 12,20 = 67,80 Lt

67,80 – 66 = 1,80 Lt (antkainio suma)

1,80 x 100 = 2,73% (antkainio dydis % pirkimo kainai)

Prekės pardavimo kaina yra ta reali pinigų suma, kurią gauna pardavėjas rinkoje, tai yra, kurią sutinka mokėti tos prekės pirkėjas. Kalkuliuota prekės pardavimo kaina da˛nai gali būti tik potenciali, orientacinė kaina, kurią verslininkas turi ˛inoti, pirkdamas prekes i gamintojo ar tiekėjo.

13. Atsargų inventorizavimas

Kiekvienas savininkas rūpinasi, kad jo turtas būtų saugus, efektyviai ir tikslingai naudojamas. Tuo tikslu būtina atlikti materialinių vertybių inventorizaciją natūra. Inventorizacijos tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1999.06.03. nutarimu Nr. 719. Atsargų inventorizaciją reglamentuoja Tvarkos 28 – 38, 40 – 41, ir 43 – 44 punktai.

Atsargų inventorizacija pradedama u˛antspauduojant patalpas, kuriose jos saugomos. Materialiai atsakingi asmenys komisijos pirmininkui atiduoda visus dar neatiduotus į buhalteriją dokumentus, pasirao, kad visus dokumentus į buhalteriją atidavė, neu˛pajamuoto ar neapskaityto turto atsargų saugojimo patalpose nėra.Kitaip sakant, atliekami visi veiksmai, būtini tinkamai pradėti ir įforminti inventorizaciją pagal bendruosius reikalavimus. Komisija,prie pradėdama matuoti ar sverti, patikrina, ar veikia matavimo priemonės, ar prie svarstyklių yra reikalingi svarsčiai. Patalpos, kuriose saugomos atsargos, inventorizacijai turi būti atitinkamai paruotos: atlaisvinti praėjimai tarp stela˛ų ar lentynų, paruota atsargų svėrimo ar matavimo vieta bei vieta atsargoms perkrauti.

Kadangi atsargų paprastai būna daug, prie raant į inventorizacijos apraą, jos yra skaičiuojamos, sveriamos ar matuojamos. Kiekvienas skaičiavimas, svėrimas ar matavimas registruojamas skaičiavimo lape.

Baigus tikrinti, visi gauti duomenys sudedami, suma u˛raoma skaičiais ir ˛od˛iu, pasirao skaičiavę ir registravę duomenis komisijos nariai ir tik tuomet nustatytas kiekis įraomas į inventorizacijos apraą.

Pasvertų ar imatuotų atsargų kiekius inventorizacijos komisija turėtų pa˛ymėti i anksto parengtomis etiketėmis, kad ivengti pakartotinio matavimo ar įraymo į inventorizacijos apraą. Jeigu atsrgos sufasuotos dė˛ėse, gali būti pa˛ymimos dė˛ės ˛ymekliu, u˛raant inventorizacijos datą ar pasiraant kam nors i komisijos narių.

Supakuotas atsargas, jeigu tara nepa˛eista, leid˛iama inventorizuoti pagal pakuotės etiketes, tačiau ne ma˛iau kaip 10 % tokių atsargų turi būti patikrinta sveriant, skaičiuojant ar matuojant.

Patikrintos pakuotės turi būti vėl tvarkingai u˛klijuojamos ir pa˛ymimos, kad yra patikrintos. Jeigu tikrinant supakuotas atsargas atrankos būdu nustatomi neatitikimai tarp etiketėse nurodyto ir faktikai rasto kiekio, visos pakuotės turi būti tikrinamos nuosekliai

Inventorizuojant atsargas prekybos įmonių prekybos salėse, gamintojo pakuotėse esančios prekės nepersveriamos, nebent norima įsitikinti, ar gamintojas nesukčiauja. Ypatingas dėmesys per inventorizaciją turi būti skiriamas prekių ivaizdai, kokybei. Netinkamos parduoti prekės atrenkamos ir sudaromi atskiri inventorizacijos apraai. Taip pat į atskirus apraus suraomos prekės, kurių realizavimo terminas baigiasi (liko 1 –2 dienos), ir prekės, kurių realizavimo terminas jau praėjo.

Vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, būtina inventorizuoti ir įmonėje nesančias, bet jai priklausančias atsargas, vadinamąsias atsargas kelyje. Isiųstos prekės, med˛iagos, u˛ kurias jau sumokėta ir gauta sąskaita faktūra, bet jų tiekėjas dar nepristatė, pagaminta produkcija dar neatsiimta i gamintojo, turi būti apskaitomi sąskaitoje Nr.205 “Atsargos kelyje”. Atsargų kelyje inventorizacija atliekama pagal apskaitos duomenis. Į inventorizacijos apraus suraomi duomenys i isiuntimo dokumentų. Papildomai aprauose nurodomi ių dokumentų rekvizitai, isiuntimo vieta. Gavus i įmonių, kurioms atsargos buvo perduotos, inventorizacijos apraus, įmonės atsargų savininkės pagal dokumentus surayti inventorizacijos duomenys palyginami su gautaisiais, o nustačius neatitikimus sudaromi sutikrinimo ˛iniaračiai ir imamasi veiksmų neatitikimų prie˛astims isiaikinti. Prie atsargų kelyje priskiriamos ir importuojamos atsargos, u˛ kurias įmonė jau sumokėjo ir turi įsigijimo dokumentus (sąskaitas – invoice), bet jos dar tik gabenamosį įmonę arba yra muitinėje.

Atlikus įmonėje atsargų inventorizaciją,apraai perduodami į buhalteriją, sutikrinti su apskaitos duomenimis Nustačius, kad kai kurie inventorizacijos aprao ir buhalterijos apskaitos duomenys neatitinka, sudaromi sutikrinimo ˛iniaračiai. Prie juos sudarant, labai svarbu isiaikinti prie˛astis, dėl ko yra neatitikimų. Jie gali susidaryti ne tik dėl materialiai atsakingų asmenų kaltės, bet ir dėl klaidų buhalterinėje apskaitoje, pvz., perteklius gali susidaryti, kai apskaitoje neįregistruojami atsargų įsigijimo dokumentai, o vertybės gautos ir naudojamos .įmonės veikloje..Sudaryti sutikrinimo ˛iniaračiai pateikiami inventorizacijos komisijai, kuri apie nustatytus neatitikimus informuoja materialiai atsakingus asmenis ir pareikalauja ratu paaikinti, dėl ko susidarė perteklius ar trūkumas.

Inagrinėjusi pateiktus materialiai atsakingų asmenų pasiaikinimus, inventorizacijos komisija nustato susidariusių neatitikimų pobūdį bei prie˛astis ir pateikia įmonės vadovui rekomendacijas, kaip skirtumai tarp inventorizacijos ir buhalterinės apskaitos duomenų gali būti panaikinti.

Rastą pertekli prie tai isiaikinus, kad buhalterijos duomenys teisingi, paprastai siūloma u˛pajamuoti

Trūkumų sumos, kai yra iaikinti kalti asmenys arba nustatyta, kad jos susidarė dėl materialiai atsakingų asmenų aplaidaus po˛iūrio į jiems patikėto įmonės turto saugumą, gali būti iiekomos i tų asmenų. Būtina ˛inoti, kad trūkumą iiekoti (per teismą) galima tik i asmenų su kuriais yra sudaryta materialinė sutartis. Jei materialiai atsakingas asmuo sutinka su trūkumų sumomis ir savo noru pasi˛ada jas atlyginti, sprendimas apie trūkumų padengimą kaltų asmenų sąskaita gali būti priimtas nedelsiant. Jeigu nuostolio suma ne didesnė, kaip vienas darbuotojo vidutinis mėnesinis atlyginimas, apskaičiuotas vadovaujantis LR Vyriausybės 1996 01 17 nutarimu Nr. 100 patvirtinta “Vidutinio darbo u˛mokesčio apskaičiavimo tvarka”, tai vadovas savo įsakymu gali nurodyti iskaičiuoti ią sumą i darbuotojo atlyginimo.. Toks įsakymas turi būti raomas ne vėliau kaip per dvi savaites nuo nuostolio nustatymo dienos, o nukreipiamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 7 dienoms, kai darbuotojas buvo su juo supa˛indintas.

Buhalterinėje apskaitoje iaikintas trūkumas atvaizduojamas tokia sąskaitų korespondencija:

kai yra kaltas materialiai atsakingas asmuo:

D 256 Įvairios gautinos sumos

K 20 Atsargos ( gali būti detalizuojama pagal atskiras subsąskaitas)

kai dėl susidariusio trūkumo nėra kaltų asmenų arba trūkumas susidarė dėl stichinių nelaimių, tai trūkstamų atsargų vertė nuraoma į netekimus :

D 64 Netekimai (ypatingi praradimai)

K 20 Atsargos (gali būti detalizuojama pagal atskiras subsąskaitas)

14. Kontroliniai klausimai

1. Kaip Jūs suprantate “Prekių” sąvoką finansinėje apskaitoje?

Ką vadiname diskontu? Kokia jo formulė ir kokia nauda?

Kokias dar ˛inote nuolaidas apskaitoje? Pateikite pavyzd˛ių.

Apibūdinkite prekių pardavimo metu suteikiamas nuolaidas.

Apibūdinkite nuolaidas, suteikiamas pardavus prekes.

Ivardinkite patikslinančios sąskaitos faktūros privalomus rekvizitus.

Ivardinkite patikslinančios sąskaitos faktūros privalomus papildomus rekvizitus.

Ivardinkite patikslinančios sąskaitos faktūros papildomus rekvizitus.

Ką vadiname bendraisiais pirkimais?

Ką vadiname grynaisiais pirkimais? Kaip jie apskaičiuojami?

Apibūdinkite, kaip suprantate, kas yra Parduotų prekių savikaina? Kaip ji apskaičiuojama?

Kas yra prekių atsive˛imo sąnaudos ir kur jos apskaitomos.?

Ką vadiname bendraisiais pirkimais?

Ką vadiname bendraisiais pardavimais?

Ką vadiname grynaisiais pardavimais, kaip jie apskaičiuojami?

Kas yra bendrasis pelnas, kaip jį apskaičiuosite?

Kas yra grynasis pelnas, kaip jį apskaičiuosite?

Apibūdinkite įmonės veiklos sąnaudas.

Į kokius straipsnius yra klasifikuojamos veiklos sąnaudos?

Kokius ˛inote atsargų apskaitos būdus?

Kokia yra nuolat apskaitomo būdo esmė?

Pateikite pagrindines prekių pirkimo ir pardavimo korespondencijas, naudojant nuolat apskaitomų atsargų būdą.

Kokia yra periodikai apskaitomų atsargų būdo esmė?

Pateikite pagrindines prekių pirkimo ir pardavimo korespondencijas, naudojant periodikai apskaitomų atsargų būdą.

Kokius ˛inote pardavimo būdus?

Ką vadiname konsignacija? Jos esmė.

Kaip suprantate pardavimus isimokėtinai? Jų esmė.

Kas yra barteriniai mainai? Jų esmė.

Apibūdinkite lygiaverčius mainus. Pateikite pavyzd˛ių.

Apibūdinkite nelygiaverčius mainus. Pateikite pavyzd˛ių.

PVM esmė.Pagrindinės sąvokos ir jų apibrė˛imai.

Kas yra kalkuliacija? Kokias ˛inote jų rūis?

Kaip atliktunėte atsargų inventorizaciją, jei būtumėte inventorizacinės komisijos pirmininku?

1 Praktinės u˛duotys

Pratimas

2002 m. kovo 31 d. duomenimis, prekių likučiai parduotuvės “Aistis” sandėlyje sudarė 5000 Lt. Per visą baland˛io mėnesį buvo įsigyta prekių u˛ 9400 Lt. Mėnesio pabaigoje, sandėlyje atlikus inventorizaciją, rasta prekių u˛ 4700 Lt.

Reikia:

Apskaičiuoti, kiek i viso prekių buvo galima parduoti baland˛io mėnesį.

Nustatyti parduotų prekių savikainą.

Pratimas

AB “Miglė” 2002 m. baland˛io mėnesį pardavė įvairių prekių u˛ 17160 Lt. ioms prekėms įsigyti bendrovė ileido 8050 Lt. Visos veiklos sąnaudos, kurias “Miglė” patyrė baland˛io mėnesį, sudarė 2530 Lt.

Reikia:

Apskaičiuoti bendrąjį ir grynąjį pelną.

Pratimas

UAB “Kodak” 2002 m. vasario mėnesio 5 d. u˛ 900 Lt įsigijo 90 foto juostelių. Vasario mėnesį tikimasi parduoti 70 foto juostelių u˛ kiekvieną gaunant po 13 Lt, bei 15 % suma˛inti veiklos sąnaudas, kurios sausio mėnesį sudarė 330 Lt.

Reikia:

1. Apskaičiuoti numatomą parduotų prekių savikainą.

Nustatyti numatomą bendrąjį ir grynąjį pelną.

4 Pratimas. Naudojant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

UAB “Rigonda” prekiauja įvairia vidio technika ir naudoja nuolat apskaitomų atsargų būdą.2002m.01.01d. Pinigų likutis 60000 Lt, Akcinis kapitalas 60000 Lt..Per sausio mėnesį įvyko sekančios ūkinės operacijos:

01.03. Įmonė u˛ grynus pinigus įsigijo du vaizdo magnetofonus po 1200 Lt kiekvieną.

01.02. Įmonė įsigijo skolon televizorių u˛ 1500 Lt.

01.10. Įmonė skolon pirko tris vaizdo kameras po 500 Lt.

01.1 Įmonė u˛ grynus pinigus 1000 Lt įsigijo anteną .

Reikia:

Ūkines operacijas u˛fiksuoti bendrame ˛urnale;

Sumas perkelti į did˛iosios knygos sąskaitas;

Sustatyti balansą vasario 1 dienai

Pratimas (4 Pratimo tęsinys)

UAB “Rigonda” 2002 m. vasario mėnesį pardavė įvairių prekių”

02.01 Pardavė televizorių u˛ grynus pinigus 1800 Lt.

02.04.Pardavė dvi vaizdo kameras po 700 Lt kiekvieną skolon.

02.10.Pardavė anteną u˛ 1400 Lt skolon.

02.12.Įmonė sumokėjo skolą tiekėjams u˛ sausio 10 d.pirktas prekes.

02.1U˛ grynus pinigus 1450 Lt įmonė pardavė vieną vaizdo magnetofoną.

Reikia:

1. Ūkines operacijas u˛fiksuoti bendrame ˛urnale;

2. Sumas perkelti į did˛iosios knygos sąskaitas.

Sustatyti balansą, pelno (nuostolio) ataskaitas vasario 28 dienai.

Pratimas

AB “Volungė” prekiauja įvairiomis maisto prekėmis. Įmonė naudoja periodikai apskaitomų atsargų būdą. Jos ataskaitinį laikotarpį sudaro vienas mėnuo. 2001 m. liepos 1 d. prekių likutis buvo 15480 Lt, Pinigų likutis 15000 Lt. Per liepos mėnesį įvyko ios operacijos:

1. 07.01. U˛ grynus pinigus 5700 Lt įsigijo prekių.

2. 07.10. Skolon pirko prekių u˛ 2340 Lt.

3. 07.16. Skolon pirko prekių u˛ 3500 Lt.

07.31. Atlikus inventorizaciją, rasta prekių u˛ 12480 Lt.

Reikia:

1. Ūkines operacijas u˛fiksuoti bendrame ˛urnale;

2. Sumas perkelti į did˛iosios knygos sąskaitas.

Apskaičiuoti parduotų prekių, naudojant Parduotų prekių savikainos sąskaitą.

Pratimas

UAB “Techno centras” prekiauja įvairia buitine technika. 2002 m vasario 1 d. Pinigų likutis buvo 14000 Lt, Akcinis kapitalas 14000 Lt. Per vasario mėnesį įvyko sekančios operacijos:

1. 02.05 I tiekėjų pirko tris aldytuvus po 1500 Lt kiekvieną. Mokėjimo sąlygos 2/10,n30.

2. 02.06. Pirko dvi mikrobangų krosneles u˛ grynus pinigus po 650 Lt kiekvieną.

3. 02.10. I tiekėjų pirko keturis televizorius po 1700 Lt kiekvieną. M.S. 3/15n,30.

02.11. Apmokėtos vasario 5 d. pirktos prekės.

02.1 Apmokėta dalos sąskaitos faktūros 3400 Lt (u˛ du televizorius) pirktus vasario 10 d.

02.17. Tiekėjui grą˛intas vienas nekokybikas televizorius, pirktas vasario 10 d.(1700 Lt).

Reikia:

U˛registruoti ūkines operacijas bendrame ˛urnale,kai taikomas”

periodikai apskaitomų atsargų būdas;
nuolat apskaitomų atsargų būdas

Nustatyti 2002 m. vasario mėnesio grynųjų pirkimų apimtį

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1359
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Pardavim-ir-pirkim-apskaita33499.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Pardavim-ir-pirkim-apskaita33499.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Pardavim-ir-pirkim-apskaita33499.php">Pardavimų ir pirkimų apskaita</a>

Pardavimų ir pirkimų apskaita

Apskaitos

DOCUMENTE SIMILARE

Pardavimų ir pirkimų apskaita

1.Prekybinės veiklos esmė

J / K , n D

Turinys

Per ataskaitinį laikotarpį parduotų pietukų kiekis ir savikaina

Turinys

Per ataskaitinį laikotarpį parduotų pietukų kiekis ir savikaina

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Per ataskaitinį laikotarpį parduotų pietukų kiekis ir savikaina

Per ataskaitinį laikotarpį parduotų pietukų kiekis ir savikaina