Pinigø apskaita

Išsinagrinëjæ šià temà, turëtunëte:

Mokëti organizuoti kasos operacijas ir jos apskaità ámonëje;

Mokëti atsidaryti atsiskaitomàjà sàskaità banke;

Mokëti tvarkyti atsiskaitomosios sàskaitos apskaità;

Žinoti, kas yra atsiskaitytiniai asmenys ámonëje, mokëti tvarkyti jø apskaità;

Mokëti užpildyti avanso apyskaità ir kitus pinigø apskaitos dokumentus.

Piniginis turtas buhalteriniame balanse pavaizduojamas vienoje eilutëje. Jam skirta ketvirtoji balanso Turto dalies grupë Gryni pinigai sàskaitoje ir kasoje. Sàskaitø plane piniginiam turtui apskaityti skirtos keturios sàskaitos:

• Nr. 270 Pinigø ekvivalentai;
• Nr. 271 Sàskaitos bankuose;
• Nr 272 Kasa;
• Nr. 278 Perkëlimai.

Pinigø ekvivalentø sàskaitoje apskaitomi ávairûs èekiai, obligacijø kuponai, pašto ženklai, ásigyti loterijos bilietai, ir brangiøjø metalø luitai. Šioje sàskaitoje apskaitomi tik pinigø tikrieji ekvivalentai. Pavyzdžiui, aukso laužas turëtø bûti apskaitomas atsargø, bet ne pinigø sàskaitose, kuriose apskaitomi tik aukso luitai – tikrieji pinigø ekvivalentai.

Sàskaitos 271 Sàskaitos bamkuose ir 272 Kasa turi tiek subsàskaitø, kiek ámonë turi valiutø. Buhalterinë apskaita Lietuvoje vedama litais, bet kiekvienai ámonei svarbu žinoti, kiek ji turi konkreèios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo kontrahentais.

Abejojanèios bankø patikimumu, ámonës dažnai pinigus laiko ne viename, o keliuose bankuose, kad vienam iš jø bankrutavus, neprapultø visos piniginës lëšos.

Sàskaita Nr.278 Perkëlimai yra tranzitinë. Joje palyginti trumpà laikà (keletà dienø) atsispindi sumos, kurias ámonë iš kasos perduoda á bankà.Vadinasi, ámonei perdavus pinigus á bankà, kredituojama sàskaita 272 Kasa, ir kol negautas dokumentas iš banko, patvirtinantis apie pinigø gavimà, ši suma fiksuojama sàskaitoje 278 Perkëlimai. Po to ámonë, gavusi banko išrašà iš sàskaitos, rodo padidëjusià pinigø sum. sàskaitoje banke ir sumažëjusià perkeliamø iš kasos á sàskaità pinigø sumos.

Svarbu fiziškai apsaugoti piniginá turtà ámonës kasoje, taip pat ne mažiau svarbu tinkamai atspindëti pinigø judëjimà pirminiuose dokumentuose bei buhalterinës apskaitos registruose.Svarbu žinoti, kad ne verslas tarnauja pinigams, bet pinigai – verslui. Kaip pinigø judëjimas fiksuojamas pirminiuose dokumentuose, apskaitos registruose bei finansinëje atskaitomybëje, matyti iš šios schemos:

Pinigø judëjimo atspindëjimas dokumentuose ir registruose

1. Kasos operacijø apskaita

Kasos operacijos susijusios su viena iš labiausiai grobstomø turto rûšiø – grynaisiais pinigais. Apskaitoje fiksuojant ne visas pinigines áplaukas, sudaromos prielaidos “dvigubai” buhalterijai bei mokesèiø nemokëjimui. Todël visi kontrolieriai daugiausiai dëmesio skiria operacijø grynaisiais pinigais apskaitai. Todël bûtina teisingai ir tinkamai dokumentuoti kasos operacijas, kad bûtø išvengti tarpusavio átarinëjimai ámonës viduje bei kontroliuojanèiø institucijø sankcijø už tvarkos pažeidimus.

Kasos operacijos – viena iš griežtai reglamentuotø apskaitos srièiø. Svarbiausias šià sritá reglamentuojantis norminis dokumentas – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijø atlikimo taisyklës – patvirtintos LR Vyriausybës 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr 17 Šis nutarimas pridëtas Priede. Kasos operacijoms skirtø pirminiø apskaitos dokumentø formos yra taip pat griežtai reglamentuotos. Ámonës negali jø laisvai keisti. Taèiau be privalomøjø pirminiø dokumentø, ámonës naudoja ir kitus papildomus laisvos formos dokumentus.

Prekybos ámonëse yra dviejø rûšiø kasos:

• Operatyvinë kasa
• Pagrindinë (Centrinë) kasa.

Operatyvinë kasa aptarnauja tik gyventojus, kitø operacijø neatlieka. Pagrindinis dokumentas – Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas, patvirtintas Finansø ministerijos 1994 09 06 raštu Nr. 64 N. Tai tipinës formos kaupiamasis dokumentas.Jis skirtas elektroninio kasos aparato kontrolinëms ataskaitoms saugoti, klijuojant nurodytuose puslapiuose ir grynøjø pinigø apyvartai registruoti.Já bûtina áregistruoti mokesèiø inspekcijoje, tik tada galima klijuoti kasos aparato dienos ataskaitas ir pildyti atitinkamas skiltis. Žurnale dienos pabaigoje áklijuojama specialiai elektroniniu kasos aparatu išspausdinta ataskaita, Jà turi pasirašyti kasininkas ir administracijos atstovas.Joje pateikiami apibendrinti duomenys apie dienos operacijas. Detalizuoti duomenys spausdinami Kasos aparatø kvituose.Jø antri egzemplioriai juostos pavidalu taip pat turi bûti saugomi ámonëje.Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas saugomas kasininko darbo vietoje. Taèiau, jeigu ši vieta nëra saugi, pagal ámonëje nustatytà tvarkà, žurnalas gali bûti perduotas saugoti á buhalterijà. Elektroninio kasos aparato žurnalai paprastai gaminami tokios apimties, kad užtektø vietos vieneriø metø ataskaitoms. Ámonës archyve šis žurnalas saugomas dešimt metø.

Pagrindinë kasa paprastai bûna prie buhalterijos. Pagrindiniai kasos pirminiai dokumentai:

• Kasos pajamø orderis (kvitas) – specialusis apskaitos dokumentas, patvirtintas LR Vyriausybës

1996 10 24 nutarimu Nr. 1230.

• Kasos išlaidø orderis, patvirtintas Finansø ministerios 1994 06 30 raštu Nr.49N
• Kasos knyga, patvirtinta Finansø ministerijos 1994 06 30 raštu Nr 49N.
• Kasos pajamø ir išlaidø dokumentø registracijos žurnalas, patvirtintas Finansø ministerijos 1994 06 30 raštu Nr 49N
• Priimtø ir išduotø pinigø apskaitos knyga, patvirtintas Finansø ministerijos 1994 06 30 raštu Nr 49N
• Grynøjø pinigø priëmimo kvitas (forma Nr.10), patvirtinta Finansø ministerijos  1992 10 15 raštu Nr.96
• Grynøjø pinigø patikrinimo kasoje aktas.

1.1. Kasos pajamø orderis

Kasos pajamø orderis priskiriamas specialiems apskaitos dokumentams. Jo forma griežtai reglamentuota ir ámonëje negali bûti keièiama.

Kasos pajamø orderis naudojamas ámokoms grynaisiais pinigais á kasà pajamuoti. Jis išrašomas, kai:

gaunami pinigai iš atsiskaitomosios sàskaitos pagal èeká;

priimamos išankstinës ámokos (avansai) pagal sutartis;

susigràžinamos anksèiau paskolintos lëšos, priimamas savininko piniginis ánašas;.

kitais grynøjø pinigø gavimo á kasà atvejais.

Kasos pajamø orderis taip pat naudojamas ir áplaukoms valiuta á kasà pajamuoti. Vykdant operacijas grynaisiais pinigais užsienio valiuta, naudojami tie patys dokumentø blankai, tik juose papildomai nurodoma valiutos rûšis.Valiutos kasos pajamø orderis išrašomas, kai:

gaunama valiuta iš atsiskaitomosios sàskaitos pagal èeká;

priimamas ámonës darbuotojo komandiruotës avanso likutis valiuta.

Kasininkë, priëmusi pinigus, patikrina, ar gautas orderis išrašytas teisingai bei teisëtai, já pasirašo ir atiduoda atplëšiamà jo dalá pinigus ámokëjusiam asmeniui. Atlikta operacija áregistruojama kasos knygoje.

Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijø dokumentai su kasos knygos atplëšiamuoju lapu (kasininko ataskaita) gràžinami á buhalterijà. Á buhalterijà taip pat gràžinami ir sugadinti bei anuliuoti pajamø orderiai.

Buhalterë patikrina kasininko ataskaità, áregistruoja ûkines operacijas á apskaitos registrus, dokumentus susega á atitinkamas bylas. Šios bulos vienerius metus, pasibaigus ûkiniams metams saugomos buhalterijoje, po to atiduodamos á ámonës archyvà ir ten saugomos dar dešimt metø.

Išrašyti kasos pajamø orderiai buhalterijoje susegami á atskirà bylà chronologiškai, kartu su kasos išlaidø orderiais ir kasininko ataskaitomis Taip daroma, kad bûtø lengviau patikrinti ar visi išrašyti kasos pajamø orderiai áregistruoti Kasos knygoje.Prie kasos pajamø orderio prisegami su atitinkama operacija susijæ kiti dokumentai, pvz. tai gali bûti PVM sàskaita faktûra. Jeigu šie dokumentai saugomi atskirai, tai prie Kasos pajamø orderio pridedamos jø kopijos.

Kasos pajamø orderio pagrindiniai rekvizitai:

ámonës pavadinimas arba dedamas specialus spaudas;

data;

suma skaièiais;

trumpai apibûdinama ámoka;

árašoma ámonës, kuriai atstovauja pinigus ámokantis asmuo, pavadinimas, asmens pareigos,vardas, pavardë;

suma žodžiais (centai rašomi tik skaitmenimis);

Vyr.finansininko ir kasininko vardai, pavardës ir parašai.

Pagal Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatymà taisymai pirminiuose dokumentuose negalimi.Jeigu pildant kurá nors rekvizità suklystama, Kasos pajamø orderis toliau nepildomas, ástrižai stambiu šriftu užrašoma “sugadinta” arba “anuliuota”, kitoje pusëje nurodoma, kur padaryta klaida, pasirašo vyr. finansininkë ir dokumentà išrašantis asmuo.Toks kasos pajamø orderis saugomas kartu su užpildytais dešimt metø. Jeigu kontroliuojanèios institucijos patikrinimo metu randa ištaisytà Kasos pajamø orderá, ámonei gali bûti paskirta administracinë bauda. Kasos pajamø orderiai be atplëšiamos dalies (kvito) negali bûti laikomi sugadintais ar anuliuotais.Jeigu kontroliuojanèios institucijos patikrinimo metu randa toká dokumentà, tai tuomet Kasos pajamø orderyje árašyta suma gali bûti pripažinta pajamomis ir ámonei paskirta bauda bei priskaièiuojami delspinigiai už pavëluotà pelno mokesèio sumokëjimà..

1.2. Kasos išlaidø orderis

Kasos išlaidø orderis taip pat priskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams, todël ámonë negali jo formos keisti. Jis naudojamas iš ámonës kasos išduodamiems gryniesiems pinigams áforminti, todël jais negali bûti pagrindžiamos sànaudos.Kasos išlaidø orderis išrašomas, kai:

išmokami avansai komandiruotëms;

išmokami atlyginimai darbuotojams, o išmokama suma neátraukiama á bendrà žiniaraštá (paprastai taip mokami atostoginiai pinigai, išeitinës, motinystës pašalpos);

išduodami grynieji pinigai darbo dienos pradžioje atskaitingiems asmenims – gràžai;

išduodami pinigai atlyginimams padaliniuose išmokëti;

išduodami pinigai á banko sàskaità ánešti

Kasos išlaidø orderis taip pat naudojamas ir išlaidoms valiuta áforminti. Jis išrašomas:

išduodant komandiruotës á užsiená, avansà;

išduodant avansà atsiskaitymams užsienyje;

išduodant pinigus á valiutinæ sàskaità ánešti.

Išrašant Kasos išlaidø orderá valiuta, jame papildomai nurodoma valiutos rûšis.

Kasininkë ne tik patikrina Kasos orderio išrašymo teisingumà, bet ir ásitikina operacijos teisëtumu. Teisingai ir teisëtai išrašytus orderius kasininkas pasirašo ir kartu su juose nurodyta pinigø suma duoda pasirašyti pinigus gaunanèiam asmeniui. Pinigø išmokëjimo operacija áregistruojama kasos knygoje.Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijø dokumentai kartu su kasos knygos atplëšiamu lapu (kasininko ataskaita) gràžinami á ámonës buhalterijà. Buhalterijoje duomenys dar kartà patikrinami ir operacijos áregistruojamos apskaitos registruose. Kasos išlaidø orderiai saugomi kartu su Kasos pajamø orderiais ir kasininko ataskaitomis. Taip lengviau patikrinti, ar visi Kasos išlaidø orderiai áregistruoti Kasos knygoje.Ámonës buhalterijoje bylos su kasos dokumentais saugomos iki ataskaitiniø metø pabaigos ir dar vienerius metus, po to perduodami á archyvà, kur saugomi dešimt metø.

Kasos išlaidø orderio rekvizitai:

ámonës pavadinimas ;

dokumento numeris;

pinigø išmokëjimo data;

suma skaièiais;

asmens,kuriam išmokami pinigai, vardas,pavardë, išmokos paskirtis.

suma žodžiais;

ámonës vadovo parašas;

vyr. finansininko parašas;

suma žodžiais (árašo pinigus gaunantis asmuo);

pinigø gavimo data;

pinigus gavusio asmens parašas;

kasininko parašas.

1.3. Kasos knyga

Kasos knyga priskiriama tipinës formos kaupiamiesiems dokumentams. Ji naudojama visoms kasos operacijoms suregistruoti. Taèiau tai yra kontrolinis apskaitos dokumentas, ne registras, todël šios operacijos papildomai turi bûti užfiksuojamos ir atitinkamuose apskaitos registruose. Kasos knygos naudojimo tvarkà reglamentuoja LR Vyriausybës 1994 04 22 d. nutarimas Nr.336. Pagal jà nedraudžiama Kasos knygà vesti ir kompiuteriu, tik turi bûti išsaugomi visi jos rekvizitai.

Kasos knygos lapai turi bûti sunumeruoti (lapø ir atplëšiamø daliø numeriai turi sutapti), perverti virvele ir antspauduoti. . Lapai perveriami virvele taip, kad liktø pakankamai ilgi galai, kurie priklijuojami prie viršelio kasos knygos pabaigoje ant jø prilipdomas popieriaus lapelis, ant kurio árašomas sunumeruotø knygos lapø skaièius, data. Ámonës vyr finansininkas (buhalteris) árašo savo vardà, pavardæ ir pasirašo.Pasirašyti turëtø ir ámonës vadovas bei uždëti antspaudà.

Kasos knygoje surašomi visi Kasos pajamø ir išlaidø orderiai ir išvedamas pinigø likutis kiekvienos dienos pabaigai Plaèiau apie Kasos knygos tvarkymà ir pinigø laikymà žiûrëti Priede pridëtà LRV patvirtintà 2000 m. vasario 17 d. nutarimà Nr. 179 “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijø atlikimo taisyklës”.

Klaidos Kasos knygoje gali bûti taisomos korektûros bûdu. Taisomos áplaukø ar išlaidø sumos turi atitikti Kasos pajamø orderyje ar Kasos išlaidø orderyje árašytàsias.

Užpildytos kasos knygos vienerius metus, pasibaigus ataskaitiniams metams, saugomos kasoje, paskui perduodamos á ámonës archyvà, kur saugomos dešimt metø.

Bûtina ásidëmëti, kad

atplëšiamoji kasos knygos lapo dalis su pridëtais kasos pajamø ir išlaidø orderiais vadinama kasininko ataskaita

1.4. Kasos pajamø ir išlaidø dokumentø registracijos žurnalas

Kasos pajamø ir išlaidø dokumentø registracijos žurnalas priskiriamas tipinës formos kaupiamiesiems dokumentams. Jis skirtas išrašytø ir perduodamø á ámonës kasà Kasos pajamø ir Kasos išlaidø orderiø kontrolei. Naudojantis šio žurnalo duomenimis, ámonëje lengva kontroliuoti orderiø judëjimà, patikrinti ar visi išrašyti ir kasininkui perduoti orderiai áregistruoti Kasos knygoje, analizuoti ámonës áplaukas ir išlaidas pagal rûšis, prognozuoti grynøjø pinigø poreiká.

Šis žurnalas turi bûti sunumeruotas, sušniûruotas, užantspauduotas ir pasirašytas panašiai, kaip ir Kasos knyga..

Kasos pajamø orderiai ir Kasos išlaidø orderiai turi bûti registruojami atskiruose žurnaluose. Prieš pradedant naudoti žurnalà, jame atitinkamai pažymima, kokie orderiai bus registruojami. Šis žurnalas vedamas buhalterijoje. Já užpildžius, saugomas tiek pat, kaip ir visi kasos dokumentai. Klaidas galima taisyti korektûros bûdu.

1.5. Priimtø ir išduotø pinigø apskaitos knyga

Priimtø ir išduotø pinigø apskaitos knyga priskiriama tipinës formos kaupiamiesiems apskaitos dokumentams. Ji naudojama ámonëse, kur yra keli kasininkai, vykdantys grynøjø pinigø priëmimo ir išmokëjimo operacijas.Taip pat šià knygà rekomenduojama vesti ámonëse, kur naudojami keli kasos aparatai. Tai bûtø papildoma priemonë šalia Elektroninio kasos aparato kasos žurnalo. Šis žurnalas taip pat turi bûti sunumeruotas, sušniûruotas, užantspauduotas ir pasirašytas vyr. finansininko.

Kiekvienos darbo dienos pradžioje vyresnysis kasininkas kitiems kasininkams išduoda dienos operacijoms vykdyti arba gràžai atiduoti bûtinà pinigø sumà. Išduodamos sumos árašomos á knygà. Jø gavimà kasininkai patvirtina parašais.Dienos pabaigoje arba dažniau atiduodant pinigus vyr. kasininkui, jie užfiksuojami atitinkamoje knygos skiltyje. Duomenis patvirtina parašu pinigus priimantis vyr. kasininkas.

Klaidos taisomos korektûros bûdu. Saugoma ši knyga vyr. kasininko darbo vietoje .Baigus jà pildyti, saugoma dar vienerius metus po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Vëliau perduodama á ámonës archyvà ir saugoma dešimt metø.

1.6. Grynøjø pinigø priëmimo kvitas

Grynøjø pinigø priëmimo kvitas (dar vadinamas forma Nr 10) patvirtinta Finansø ministerijos 1992 10 15 raštu Nr 96. Dabartinis statusas šio dokumento , panaikinus jø gamybà ir naudojimà reglamentavusá Vyriausybës nutarimà, yra neaiškus.

Grynøjø pinigø priëmimo kvitas naudojamas priimant grynuosius pinigus klientø darbo ar gyvenamojoje vietoje, kai negalima naudoti elektroniniø kasos aparatø ar Kasos pajamø orderiø. Já išrašo ámonës ágaliotas darbuotojas. Kvitas išrašomas dviem egzemplioriais per kalkiná popieriø ar ant savaiminio kopijavimo popieriaus. Pirmas egzempliorius atiduodamas pinigus ámokëjusiam asmeniui, antras (kopija) lieka ámonëje.

Bûtina ásidëmëti, kad – grynøjø pinigø priëmimo kvitas tik parodo, kad grynieji pinigai sumokëti. Juo mokëtojas negali pagrásti sànaudø.

Ásigyti Grynøjø pinigø priëmimo kvitai turi bûti registruojami teritorinëje valstybinëje mokesèiø inspekcijoje.Šie kvitai turi išspausdintà unikalø numerá (kaip ir specialiøjø apskaitos dokumentø blankai), todël bûtina vesti šiø blankø apskaità. Tam tinka specialiøjø apskaitos dokumentø blankø apskaitos tvarka.

Grynøjø pinigø priëmimo kvitai (antras egzempliorius), užpajamavus pinigus á ámonës kasà, gali bûti saugomi susegti á bylà kartu su kasos dokumentais (Kasos pajamø orderiais), Avanso apyskaitomis arba atskirai.

Taisymai šiame dokumente draudžiami, Padarius klaidà, reikia anuliuoti taip pat, kaip ir Kasos pajamø orderá. Saugomi taip pat, kaip ir visi kasos dokumentai.

1.7. Grynøjø pinigø patikrinimo kasoje aktas

Grynøjø pinigø patikrinimo kasoje aktas priskiriamas laisvos formos apskaitos dokumentams, todël kiekviena ámonë šá dokumentà gali rengti savaip.Jis naudojamas revizijø ámonës kasoje metu rastam pinigø likuèiui užfiksuoti Ámonës.kasoje , ne reèiau kaip kartà per mënesá, turi bûti atliekamas netikëtas patikrinimas. Já atlieka vadovo ásakymu paskirta komisija, kuri gali bûti nuolatinë, paskirta visiems ûkiniams metams, arba kiekvienam patikrinimui. Aktas surašomas dviem egzemplioriais: vienas perduodamas á buhalterijà, kitas lieka kasininkui.

Prieš pradedant revizijà, akte nurodoma komisijos sudëtis, pinigø likutis pagal buhalterijos duomenis. Árašomi paskutiniø Kasos knygoje áregistruotø Kasos pajamø orderio ir Kasos išlai(dø orderio numeriai. Patikrinimo metu kasoje rastus pinigus rekomenduojama surûšiuoti pagal valiutà ir nominalà. Duomenys suregistruojami Grynøjø pinigø skaièiavimo apraše.Kasoje rastà užsienio valiutà rekomenduojama apraše užfiksuoti valiutine išraiška. Tuo tarpu, akte nurodant bendrà kasoje rastø pinigø sumà,užsienio valiuta ávertinama pagal revizijos dienà galiojusá oficialø lito ir užsienio valiutos santyká. Apskaièiuojamas pinigø trûkumas arba perteklius. Kasininkas parašu patvirtina, kad visi kasoje buvæ pinigai á aktà átraukti ir pretenzijø komisijai jis neturi. Rekomenduojama aktà pateikti tvirtinti ámonës vadovui arba jo ágaliotam asmeniui.

Be netikëto patikrinimo, kasoje taip pat periodiškai turi bûti atliekama inventorizacija. Jà bûtina atlikti prieš parengiant metinæ finansinæ atskaitomybæ, taip pat keièiantis kasininkui, nustaèius vagystes, ásilaužimo, grobstymo, gaisro ar stichinës nelaimës faktus ir kitais atvejais, kai kyla átarimas, jog apskaitoje užfiksuota suma neatitinka faktinio pinigø likuèio kasoje. Inventorizacijai atlikti taip pat sudaroma komisija, kuri surûšiuoja ir perskaièiuoja kasoje rastus pinigus. Inventorizacijos rezultatai užfiksuojami Turto inventorizacijos apraše, parengtame vadovaujantis LR Vyriausybës 1999 06 03 nutarimu Nr.71

Klaidos akte taisomos korektûros bûdu. Saugomas susegtas kartu su kitais aktais á atskirà bylà buhalterijoje iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir dar vienerius metus. Vëliau perduodamas á ámonës archyvà. kur saugoma dešimt metø.

2. Atsiskaitomosios sàskaitos operacijø apskaita

Visos ámonës paprastai atsidaro viename ar keliuose skirtinguose bankuose atsiskaitomàsias sàskaitas, tam, kad galëtø atlikti ávairius piniginius atsiskaitymus ne grynais pinigais su kitomis ámonëmis ir organizacijomis.

Atsiskaitomàjai sàskaitai atsidaryti, bankui bûtina pateikti tokius dokumentus:

prašymà atidaryti sàskaità;

ámonës áregistravimo dokumentà: originalà ir jo nuorašà;

ámonës ástatø nuorašà;

ámonæ savo áskaiton áregistravusios socialinio draudimo ástaigos pažyma arba jos nuorašas;

parašø ir antspaudo pavyzdžiø korteles. Kortelëje árašomi darbuotojø, turinèiø pirmojo ir antrojo parašo teises vardai ir pavardës bei pateikiami jø parašø ir ámonës antspaudo (jei já turi) pavyzdžiai.

Pirmojo parašo teisæ turi ámonës vadovas, jo pavaduotojai ir kiti vadovo ágalioti pareigûnai. Antrojo parašo teisæ turi Vyr.finansininkas (buhalteris) ir jo pavaduotojai ir tam ágalioti pareigûnai. jeigu ámonë neturi antspaudo, tam skirtoje vietoje árašoma “Be antspaudo”.

Atidarytai atsiskaitomàjai sàskaitai bankas suteikia pastovø numerá pagal savo sàskaitø planà.

Valiutinei sàskaitai atsidaryti galioja tokia pati tvarka.

Á atsiskaitomàjà sàskaità áplaukia lëšos iš pirkëjø už parduotas prekes arba atliktas paslaugas.Iš jos apmokamos tiekëjø sàskaitos už nupirktas prekes ir gautas paslaugas, mokami mokesèiai á biudžetà, soc. draudimo ámokos, paimami gryni pinigai atlyginimams sumokëti ir pan.

Pinigai iš sàskaitos gali bûti nurašomi tik esant joje lëšø ir savininko sutikimui, išskyrus tuos atvejus, kai nurašomi ne ginèo tvarka pagal vykdomuosius ir jiems prilygintus dokumentus.

Kiekvienà kartà, kai á ámonës sàskaità áplaukia pinigai arba, kai jie išmokami iš sàskaitos, bankas parengia specialø dokumentà – išrašà iš ámonës sàskaitos banke, kuriuo informuoja ámonæ, kiek pinigø áplaukë bei kiek išleista ir nurodo pinigø likutá ámonës sàskaitoje banke. Paprastai kartu su išrašu bankas pateikia ámonei ir paèius pirminius dokumentus, kuriø pagrindu buvo árašytos sumos á ámonës sàskaità ir tai atsispindëjo banko išraše.

Buhalteriai, gavæ išrašà su pirminiais dokumentais, atlieka árašus buhalterinëse sàskaitose (surašo korespondencijas), pažymëdami banko išraše ties atitinkamomis sumomis kokiu nors sutartiniu ženklu (pvz. “varnele”- “v”), kad ši išraše nurodyta suma jau árašyta buhalterinëse sàskaitose. Tokiu bûdu dar patikrinama, ar bankas teisingai atspindëjo visas sumas išraše iš ámonës sàskaitos.Kiekviename išraše bankas nurodo ir pinigø likutá tos dienos pabaigoje.

Pinigai per banko ástaigas kitoms ámonëms patenka surašius atitinkamus dokumentus nustatyta tvarka, kurià nustatë LR mokëjimø ástatymas 1999 10 28 Nr.VIII – 1370, ásigaliojæs 1999 m. lapkrièio 17 d.Visi banko pirminiai dokumentai yra unifikuoti ir ámonës negali jø modifikuoti, Nors juos galima spausdinti kompiuteriu, taèiau paèiø dokumentø formø (rekvizitø išdëstymo) jos negali keisti.

Pagrindiniai banko pirminiai dokumentai yra:

Mokëjimo pavedimas. Mokëjimo pavedimø registracijos žurnalas;

Tarptautinio mokëjimo pavedimas;

Èekis;

Debeto pavedimas (Mokëjimo pavedimas – reikalavimas).

2.1. Mokëjimo pavedimas

Mokëjimo pavedimas priskiriamas tipinës formos apskaitos dokumentams. Jo formos ámonës negali keisti Mokëjimo pavedimas – mokëtojo parengtas ir pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, turintis mokëjimo nurodymo rekvizitus. Já mokëtojas pateikia Mokëtojo bankui. Mokëjimo pavedimas gali bûti vienkartinis arba daugkartinis.Taigi, mokëjimo pavedimas yra viena mokëjimo nurodymo formø, kuriuo pavedama banko ástaigai tam tikrà sumà nurašyti nuo savininko sàskaitos ir áskaityti á nurodytà kito ûkio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – sàskaità.

Pagrindiniai mokëjimo pavedimo rekvizitai:

Pavadinimas (mokëjimo pavedimas);

Mokëtojo banko kodas ir banko pavadinimas;

Mokëtojo pavadinimas ir ámonës kodas;

Mokëtojo sàskaitos banke numeris;

Pinigø gavëjo pavadinimas ir ámonës kodas;

Gavëjo banko pavadinimas, kodas ir sàskaitos numeris;

Mokama suma skaitmenimis;

Mokama suma žodžiais.

Mokëjimo pavedimai pildomi techninëmis priemonëmis 3 ar 4 egzemplioriais (3 egzemplioriai, kai pnigø mokëtojas ir pinigø gavëjas turi sàskaità tame paèiame banke, 4 – kai skirtinguose). Mokëjimo pavedimus pasirašo tik ant pirmo pavedimo egzemplioriaus ir tik tie asmenys, kuriø parašø pavyzdžiai yra patvirtinti banke.Parašai turi bûti patvirtinti ámonës antspaudu.

Bûtina ásidëmëti, kad Mokëjimo pavedimas negali bûti naudojamas patirtoms sànaudoms pagrásti. Prie mokëjimo pavedimø gali bûti pridedami dokumentai, kuriø pagrindu mokami pinigai.

Mokëjimo pavedimai á bylas segami chronologiškai, kaip kontrolinis dokumentas pridedamas Banko išrašas. Be to, rekomenduojama išrašytus pavedimus registruoti laisvos formos Mokëjimo pavedimø registracijos žurnale.

Buhalterijoje Mokëjimo pavedimai saugomi vienerius metus, pasibaigus ataskaitiniams metams, kai jie buvo surašyti. Vëliau perduodami á ámonës archyvà, kur saugomi dešimt metø.

2.2. Tarptautinis mokëjimo pavedimas

Tarptautinio pavedimo forma nustatyta tarptautiniais susitarimais. Tarptautiniio mokëjimo pavedimas naudojamas pinigø pervedimams á užsienio bankuose esanèias sàskaitas áforminti.

Tarptautinio mokëjimo pavedimas surašomas, kai:

atsiskaitoma su užsienio šalyse esanèiais tiekëjais už prekes ir paslaugas arba pervedamas avansas;

gràžinamos skolos á užsienio bankø sàskaitas;

gràžinami pinigai á pirkëjø sàskaitas už nekokybiškas prekes ar paslaugas;

pervedami pinigai iš vienos ámonës sàskaitos á kità, esanèià užsienio valstybës banke;

kitais mokëjimø iš banko sàskaitos atvejais.

Tarptautinio mokëjimo pavedimas pildomas kaip Mokëjimo pavedimas.Jis surašomas 4 egzemplioriais mokëtojui, mokëtojo bankui, gavëjui ir gavëjo bankui. Pavedimà pasirašo turintys tam teisæ asmenys. Parašai tvirtinami ámonës antspaudu.

Užpildytas mokëjimo pavedimas priimamas 10 kalendoriniø dienø. Banko ástaigos tarnautojas, patikrinæs, ar pavedimas teisingai užpildytas, ketvirtà egzemplioriø pažymi banko ir asmeniniu spaudu, užrašo datà ir pasirašo. Neteisingai užpildytas pavedimas gràžinamas ámonei.

Prie mokëjimo pavedimo gali bûti pridedami dokumentai, kuriø pagrindu mokami pinigai.

Tarptautinio mokëjimo pavedimai á bylas segami chronologiškai, kaip kontrolinis dokumentas, pridedamas Banko išrašas. Buhalterijoje pavedimai saugomi einamuosius metus ir dar vienus metus, po to perduodami á ámonës archyvà, kur saugomi dešimt metø.

2.3. Èekis

Šiuo metu Lietuvoje naudojami keliø rûšiø èekiai: kelionës èekiai, atsiskaitymø èekiai, valstybës iždo èekiai, bankø ir kitø kredito ástaigø išduoti èekiai. Ámonës dažniausiai naudoja vienos rûšies èekius – bankø išduotus èekius. Tai laisvos formos apskaitos dokumentas. Taèiau jie gali bûti surašomi tik specialiai tam skirtuose blankuose. Kiekvienas komercinis bankas savo klientams, atsidariusiems tame banke sàskaità, išduoda su šio banko atributika išspausdintus Èekius.

Èekis naudojamas kaip mokëjimo dokumentas, pagal kurá bankas privalo sumokëti pinigus dokumente nurodytam pinigø gavëjui. Dažniausiai èekiai naudojami gryniesiems pinigams iš ámonës sàskaitos banke paimti, taèiau jais gali bûti mokami ir atlyginimai arba atsiskaitoma su tiekëjais ir kitais kreditoriais.

Atsiskaitymà Èekiais ir jø privalomuosius rekvizitus, tvarkà reglamentuoja LR èekiø ástatymas priimtas 1999 03 16 Nr.VIII – 1088 bei Lietuvos banko valdybos 1993 07 01 nutarimu Nr. 22 patvirtintos Èekiø naudojimo taisyklës.

Èekiai privalo turëti šiuos rekvizitus:

žodá “èekis” ta kalba, kuria jis išrašytas;

besàlygiškà ásakymà sumokëti èekyje nustatytà sumà;

turinèio sumokëti asmens (mokëtojo) pavadinimà;

mokëjimo vietà;

èekio išrašymo vietà ir datà;

èeká išrašanèio asmens (mokëtojo) parašà.

Bankai Èekius spausdina kiekvienas atskirai ir už tam tikrà mokestá parduoda ámonëms, turinèioms sàskaità tame banke. Jie parduodami knygelëmis po 25 vienetus. Èekis susideda iš 2 daliø – atplëšiamosios, kuri užpildyta atiduodama banko ástaigai, ir šaknelës, kuri lieka ámonëje saugomoje Èekiø knygelëje.

Gavus pinigus iš banko , èekio šaknelës antroje pusëje rekomenduojama nurodyti Kasos pajamø orderio, kuriuo pinigai užpajamuojami á kasà, numerá.

Èekiuose taisymai negalimi.Suklydus, jis anuliuojamas.Saugomas taip pat ir tiek pat laiko, kaip ir kiti piniginiai dokumentai.

2.4. Debeto pavedimas

Ásigaliojusiame LR mokëjimø ástatyme kaip priemonë, leidžianti išsireikalauti lëšas iš mokëtojo, numatytas atskiras mokëjimo nurodymo bûdas – Debeto pavedimas. Jo rekvizitai tokie patys kaip ir Mokëjimo pavedimo, o jis pateikiamas turint mokëtojo sutikimà atsiskaityti Debeto pavedimu.Tuomet gavëjas parengia Debeto pavadinimà ir pateikia já mokëtojo arba gavëjo bankui. Mokëtojas raštu arba elektroniniu bûdu praneša bankui, kad sutinka apmokëti pateiktà Debeto pavedimà. Šis dokumentas nesiskiria nuo naudojamo Mokëjimo pavedimo – reikalavimo.

Mokëjimo pavedimas – reikalavimas yra tipinis dokumentas.Jis naudojamas kaip nurodymas banko ástaigai tam tikrà sumà nurašyti nuo savininko sàskaitos ir áskaityti á nurodytà kito ûkio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – sàskaità. Vienintelis jo skirtumas nuo Mokëjimo pavedimo – šá dokumentà surašo ne pinigø mokëtojas, bet jø gavëjas.Juos ypaè patogu naudoti, kai tarp pirkëjo ir pardavëjo yra sudarytos ilgalaikës sutartys.

Mokëjimo pavedimai – reikalavimai netaisomi, o jø saugojimo tvarka tokia pat kaip ir visø piniginiø dokumentø.

3. Atsiskaitytinø asmenø apskaita

Bûna atvejø , kai ámonës darbuotojams ávairiø užduoèiø atlikimui reikia panaudoti grynus pinigus, taèiau nëra galimybës visas išlaidas apmokëti iš kasos, todël iš kasos išduodami avansai. Asmenø, kuriems gali bûti išmokamas avansas, sàrašà kiekvienais metais tvirtina ásakymu ámonës vadovas.

Ámonës darbuotojai, kuriems iš kasos išmokamas avansas,pvz. ûkui išlaidoms apmokëti ar vykstant á komandiruotæ, tampa atsiskaitytinais asmenimis.Tam skirta sàskaita Nr, 256 Ávairios gautinos sumos.

Išduodant iš kasos avansà, pvz.vykstant á komandiruotæ, daroma tokia korespondencija

D 256 Ávairios gautinos sumos 100

K 272 Kasa 100

Gryžæs iš komandiruotës, darbuotojas trijø dienø bëgyje turi pateikti buhalterijai Avanso apyskaità su visais dokumentais, pateisinanèiais išlaidas.Pvz. pagal juos buvo išleista 90 Lt. Atliekama tokia sàskaitø korespondencija

D 611 Veiklos sànaudos 90

K 256 Ávairios gautinos sumos 90

Likutá 10 Lt atskaitingas asmuo privalo gràžinti á kasà. Tai registruojama sàskaitose

D 272 Kasa 10

K 256 Ávairios gautinos sumos 10

Jeigu atsiskaitytinas asmuo išleidžia daugiau pinigø nei paëmë avanso ir tà patvirtina dokumentais, o ámonës vadovas su tuo sutinka, jam yra iš kasos išmokamas skirtumas, darant korespondencijà

D 256 Ávairios gautinos sumos XX

K 272 Kasa XX

Avanso apyskaita priskiriama laisvos formos apskaitos dokumentams. Avanso apyskaitoje atsiskaitantis asmuo nurodo ankstesnio avanso likutá (jeigu toks yra), gautà avansà, išleistà sumà ir išveda avanso likutá. Antroje Avanso apyskaitos pusëje suregistruojami išlaidas pateisinantys dokumentai. Visi pateikti dokumentai tvirtai susegami ar susiuvami kartu su avanso apyskaita. Avanso apyskaità tvirtinti vadovui reikia pateikti per tris dienas.

Buhalteris, patikrinæs Avanso apyskaità, áregistruoja ûkines operacijas á apskaitos registrus ir užveda Atsiskaitymø su atskaitingais asmenimis apskaitos kortelæ, arba Atsiskaitymø su atskaitingais asmenimis apskaitos žiniaraštá.

Taisyti šiuos dokumentus galima korektûros bûdu. Saugomi tiek pat, kaip ir visi piniginiai dokumentai.

4. Valiutiniø operacijø apskaita

Pagrindinis norminis dokumentas, reglamentuojantis operacijø užsienio valiuta apskaità, yra LR finansø ministerijos 1996 05 06 raštas Nr. 11 N “Dël valiutiniø operacijø apskaitos”. Pagal šá raštà valiutinë operacija – tai ûkinë operacija, kurios ávykimas ar ávykdymas susijæs su užsienio valiuta. Dažniausiai valiutinëmis operacijomis tampa tokios ûkinës operacijos, kai ámonës iš užsienio partneriø už valiutà perka ar parduoda ilgalaiká bei trumpalaiká turtà, paslaugas, ima arba suteikia paskolas užsienio valiuta, kitokiais bûdais prisiima ásipareigojimus arba pati vykdo anksèiau prisiimtus ásipareigojimus valiuta.

Finansø monisterijos rašto Nr.11 N 2 punkte sakoma, kad valiutinë operacija apskaitoje registruojama litais pagal operacijos atlikimo dienà galiojusá oficialø lito ir užsienio valiutos kursà.. Todël, norëdami operacijà užsienio valiuta perskaièiuoti á litus, turime naudotis tos dienos, kai operacija ávyko, oficialiu valiutos kursu.

Atliekant valiutines operacijas dël valiutos kursø svyravimø susidaræ nukrypimai yra priskiriami finansinei veiklai. Pavyzdiniame sàskaitø plane jø apskaitai skirtos šios sàskaitos:

536 – Teigiama valiutos kurso pasikeitimo átaka;

636 –Neigiama valiutos kurso pasikeitimo átaka.

Pagal Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo nuostatas dël valiutos kursø svyravimø susidariusi teigiama valiutos kurso pasikeitimo átaka yra pripažystama apmokestinamomis nerealizacinëmis pajamomis , o neigiama valiutos kurso pasikeitimo átaka – sànaudomis, mažinanèiomis apmokestinamàjá pelnà.

4.1. Valiutø kursø pasikeitimo átaka pirkimams

I atvejis: Valiutø kursas nekinta

Atliekami áprastiniai prekiø pirkimo skolon buhalteriniai árašai. Šiuo atveju neávedama nei viena papildoma sàskaita valiutø kursø átakai apskaityti, nes jokios átakos ir nëra.

1. fiksuojamas prekiø pirkimas skolon:

D 602 Pirkimai

K 450 Skola tiekëjams

2. kai apmokama:

D 450 Skola tiekëjams

K 2712 Sàskaita banke

II atvejis: Valiutø kursas pasikeitë teigiama pirkëjui linkme.

Tarkime, kad prekiø pirkimo dienà lito kursas JAV dolerio atžvilgiu buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dienà, jis nukrito iki 3.9260.t. y. JAV doleris atpigo. Sakykime, ámonë pirko prekiø už 5000 JAV doleriø arba 19785 Lt (5000 x 3,9570). Tuomet prekiø pirkimo skolon dienà apskaitininkas darys árašà:

. D 602 Pirkimai 19785

K 450 Skola tiekëjams 19785

Pirkëjui atsiskaitant JAV doleriais, o ne litais už skolon pirktas prekes ir esant pasikeitusiam lito ir JAV dolerio kursui, jis lyg ir perveda pardavëjui jau nebe 19785 Lt, bet 19630 Lt (5000 x 3,9260). Taigi, fiksuojame teigiamà valiutø kurso átakà pirkimams

D 450 Skola tiekëjams 19785

K 536 Teigiama valiutø kurso pasikeitimo átaka 155

K 2712 Sàskaita banke (JAV doleris) 19630

Sàskaita 536 priklauso pajamø sàskaitø grupei, todæl joje apskaitomo objekto padidëjimas fiksuojamas kredite.

2712 Sàskaita banke 450 Skola tiekëjams 602 Pirkimai 536 Teigiama v.k. át.

1)19785 1) 19785

2)19630 2) 19785 2) 155

III atvejis: Valiutø kursas pasikeitë neigiama pirkëjui linkm.

Sakykime, kad prekiø pirkimo dienà lito ir JAV dolerio santykis buvo 3.9570 ; 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dienà jis pakilo iki 3.985 : 1 t.y. JAV doleris pabrango. Tarkime, jog ámonë pardavë prekiø už 5000 JAV doleriø arba už 19785 Lt (5000 x 3,9570). Taigi prekiø pirkimas

D 602 Pirkimai 19785

K 450 Skola tiekëjams 19785

Taèiau pirkëjui atsiskaitant už prekes ákainotas JAV doleriu, pasikeitë lito ir JAV dolerio santykis 3,985 :1 :Pirkëjas apskaitoje parodys pervestà pardavëjui ne 19785 Lt sumà, bet 19925 Lt sumà (5000 x 3,985)

D 450 Skola tiekëjams 19785

D 636 Neigiama valiutø kurso pasikeitimo átaka 140

K 2712 Sàskaita banke 19925

Sàskaita 636 debetuojama, nes už pirktas skolon prekes teko sumokëti 140 Lt daugiau, negu apskaitininkas užfiksavo prekiø pirkimo dienà.

2712 Sàskaita banke 450 Skola tiekëjams 602 Pirkimai 636 Neigiama v.k. át.

1) 19785 1) 19785

2)19925 2) 19785 2) 140

4.2. Valiutø kurso pasikeitimo átaka pardavimams

I atvejis: Valiutø kursas nekinta

Taip bûna tada, kai pirkëjas atsiskaito su pardavëju per palyginti trumpà laikotarpá, arba kai atsiskaitoma valiuta, kurios kursas lito atžvilgiu nekinta. Tokiu atveju atliekami áprastiniai prekiø pardavimo) skolon árašai.

Tarkime lito ir JAV dolerio kursas stabilus ir lygus 4 : 1. Jeigu ámonë pardavë prekiø už 5000 JAV doleriø skolon, tai atliekama tokia korespondencija;

D 240 Pirkëjai 20000

K 500 Pardavimai 20000

Pirkëjui sumokëjus už pirktas prekes, atliekama tokia sàskaitø korespondencija:

D 2712 sàskaita banke 20000

K 240 Pirkëjai 20000

II atvejis: Valiutø kursas pasikeitë teigiama pardavëjui reikme.

Sakykim, kad prekiø pardavimo dienà lito kursas JAV dolerio atžvilgiu buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dienà jis pakilo iki 3,985 : 1 , t.y. JAV doleris pabrango. Tarkime ámonë pardavë prekiø už 5000 JAV doleriø arba už 19785 Lt (5000 x 3,9570). Tuomet pardavimo dienà apskaitininkai atliks tokius pat árašus, kaip ir anksèiau:

D 240 Pirkëjai 19785

K 500 Pardavimai 19785

Pirkëjuiatsiskaièius už prekes, kai JAV dolerio kursas pakyla iki 3,985 : 1, ámonë gaus ne 19785 Lt, bet 19925 Lt (5000 x 3.985). Akivaizdu, kad padidëja šiuo atveju litais išreikštos pardavimø pajamos,kurios priskiriamos prie finansinës veiklos pajamø.

D 2712 sàskaita banke 19925

K 240 Pirhëjai 19785

K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo átaka 140

2712 Sàskaita banke 240 Pirkëjai 500 Pardavimai 536 Teigiama v.k. át.

1) 19785 1) 19785

2) 19925 2) 19785 2) 140

III atvejis: Valiutø kursas pasikeièia neigiama pardavëjui linkme

Tarkime, kad prekiø pardavimo dienà lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dienà jis nukrito iki 3,9260 : 1 t.y. JAV doleris atpigo. Tarkime, kad ámonë pardavë prekiø už 5000 JAV doleriø arba 19785 (5000 x 3,9570). Tuomet pardavimo dienà apskaitininkas atliks tokius árašua:

D 240 Pirkëjai 19785

K 500 Pardavimai 19785

Taèiau, kai bus mokami pinigai už šias prekes, tai ámonë gaus ne 19785 Lt, bet 19630 Lt (5000 x 3,9260).

Taigi, pardavimø pajamos, skaièiuojant litais, sumažëjo:

D 2712 Sàskaita banke 19630

D 636 Neigiama valiutø kurso átaka 155

K 240 Pirkëjai 19785

2712 Sàskaita banke 240 Pirkëjai 500 Pardavimai 636 Neigiama v.k. át.

1) 19785 1) 19785

2) 19630 2) 19785 2) 155

Neigiama valiutø kurso pasikeitimo átaka parduodant prekes yra laikoma finansinës veiklos sànaudomis.

5. Kontroliniai klausimai

Kokios pagrindinës sàskaitos skirtos pinigø apskaitai. Apibûdinkite jas;

Koks yra pinigø judëjimo kelias nuo pirminiø dokumentø iki finansinës atskaitomybës?

Koks dokumentas reglamentuoja kasos operacijø atlikimo taisykles?

Kokias žinote kasos rûšis ámonëje? Apibûdinkite jas;

Koká dokumentà išrašant užpajamuojami pinigai á kasà? Apibûdinkite já;

Koká dokumentà išrašant yra išmokami pinigai iš kasos? Apibûdinkite já.

Kà galite pasakyti apie kasos knygà: jos áforminimà ir pildymà?

Kà vadiname kasininko ataskaita?

Kokiame apskaitos registre turi bûti registruojami kasos pajamø ir išlaidø orderiai?

Kas yra grynøjø pinigø priëmimo kvitas? Apibûdinkite já.

Paaiškinkite, kaip atliksite kasoje grynø pinigø patikrinimà?

Apibûdinkite atsiskaitomosios sàskaitos operacijø apskaità.

Kokius žinote pagrindinius banko pirminius dokumentus? Apibûdinkite juos.

Kas yra atsiskaitytini asmenys? Kokia jø apskaita?

Kokios pagrindinës sàskaitos naudojamos valiutinëms operacijoms atspindëti?

Valiutø kursø pasikeitimo átaka pirkimams: kokius žinote atvejus ir pagrindines korespondencijas?

Valiutø kursø pasikeitimo átaka pardavimams: kokius žinote atvejus ir pagrindines korespondencijas?

Kokioms sànaudoms priskiriama neigiama valiutø kurso pasikeitimo átaka?

Kokioms pajamoms priskiriama teigiama valiutø kurso pasikeitimo átaka?

6. Praktinës užduotys

1 Pratimas

Surašykite reikiamas korespondencijas:

AB “Rytas” iš sàskaitos banke paëmë grynøjø pinigø 10000 Lt atlyginimams sumokëti.

Iš kasos á sàskaità gràžintas 200 Lt deponuotas darbo užmokestis.

Á sàskaità banke áplaukë pinigai 1500 Lt iš UAB “Rasa” už prekes.

Ámonë iš sàskaitos banke sumokëjo 2300 Lt skolà tiekëjams.

Ámonë sumokëjo biudžetui Fiziniø asmenø pajamø mokestá 900 Lt.

2 Pratimas

UAB “Vokë” prekiauja kompiuteriais. 2001 m. gruodžio 22 d. Šveicarijos ámonë sumokëjo 12000 CHF (Šveicarijos frankø) avansà už kompiuterius . Avanso mokëjimo dienà oficialus lito ir Šveicarijos franko santykis buvo 2.5 : 1. Finansinës atskaitomybës sudarymo dienà – 2001 12 31 d. – oficialus lito ir Šveicarijos franko santykis buvo 2.45 : 1, o kompiuteriø pirkimo dienà 2002 01 15 d. 2.4 : 1.

Reikia:

Parašyti sàskaitø korespondencijas, fiksuojanèias valiutø kursø pasikeitimo átakà pirkimams.

2. Nurodyti, kurios sumos priklausys 2001 m. Pelno (nuoatolio) ataskaitai, o kurios 2002 m. Pelno (nuostolio) ataskaitai.

3 Pratimas

Užpildykite kasos išlaidø orderá Nr 51, jeigu yra tokia sàlyga: UAB “Simona” 2001 02 12 d. išmokëjo Antanui Petrauskui avansà komandiruotës išlaidoms.Pagrindas – Direktoriaus ásakymas. Išmokëta 250 Lt.Pinigø gavëjas pateikë pasà LM Nr. 503637 išduotà 1995 05 17 Vilniaus Centro pasø skyriaus.

Pratimas

Užpildykite kasos pajamø orderá Nr 231235,jeigu yra tokia sàlyga: Janina Maciûtë ánešë á pagrindinæ kasà dienos realizavimo áplaukas 3500 Lt.

Pratimas

Užpildykite pagrindinës (centrinës) kasos knygà ir apskaièiuokite pinigø likutá dienos pabaigai pagal šiuos duomenis:

data 2001 vasario 12 d.

lapo Nr.3

pinigø likutis dienos pradžioje 235 Lt.

kasos pajamø orderis Nr. 231235 kasos dienos áplaukos 3500 Lt

kasos pajamø orderis Nr 231236, gràžintas neišnaudotas avanso likutis 110 Lt.

kasos išlaidø orderis Nr. 51, išmokëtas A. Petrauskui avansas 250 Lt.

kasos išlaidø orderis Nr.53, inkasuota á bankà 3500

Pratimas

Užpildykite mokëjimo pavedimà pagal duotà sàlygà:

mokëjimo pavedimo Nr.10

data 2001 m. kovo 1 d.

UAB “Vilnis”, ámonës kodas 23468910 turinti atsiskaitomàjà sàskaità Vilniaus banke, kodas 260101780, sàskaitos Nr. 800145 nori pavedimu sumokëti už prekes pagal PVM sàskaità faktûrà Nr. 4513451 AB “Techno centrui”, ámonës kodas 21368214.Pinigø gavëjo bankas SNORO bankas, kodas 26010159, sàskaitos numeris 601411.