CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Pinigų apskaita

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Pinigų apskaita

Isinagrinėję ią temą, turėtunėte:

Mokėti organizuoti kasos operacijas ir jos apskaitą įmonėje;

Mokėti atsidaryti atsiskaitomąją sąskaitą banke;

Mokėti tvarkyti atsiskaitomosios sąskaitos apskaitą;

ˇinoti, kas yra atsiskaitytiniai asmenys įmonėje, mokėti tvarkyti jų apskaitą;

Mokėti u˛pildyti avanso apyskaitą ir kitus pinigų apskaitos dokumentus.

Piniginis turtas buhalteriniame balanse pavaizduojamas vienoje eilutėje. Jam skirta ketvirtoji balanso Turto dalies grupė Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje. Sąskaitų plane piniginiam turtui apskaityti skirtos keturios sąskaitos:

Nr. 270 Pinigų ekvivalentai;
Nr. 271 Sąskaitos bankuose;
Nr 272 Kasa;
Nr. 278 Perkėlimai.

Pinigų ekvivalentų sąskaitoje apskaitomi įvairūs čekiai, obligacijų kuponai, pato ˛enklai, įsigyti loterijos bilietai, ir brangiųjų metalų luitai. ioje sąskaitoje apskaitomi tik pinigų tikrieji ekvivalentai. Pavyzd˛iui, aukso lau˛as turėtų būti apskaitomas atsargų, bet ne pinigų sąskaitose, kuriose apskaitomi tik aukso luitai – tikrieji pinigų ekvivalentai.

Sąskaitos 271 Sąskaitos bamkuose ir 272 Kasa turi tiek subsąskaitų, kiek įmonė turi valiutų. Buhalterinė apskaita Lietuvoje vedama litais, bet kiekvienai įmonei svarbu ˛inoti, kiek ji turi konkrečios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo kontrahentais.

Abejojančios bankų patikimumu, įmonės da˛nai pinigus laiko ne viename, o keliuose bankuose, kad vienam i jų bankrutavus, neprapultų visos piniginės lėos.

Sąskaita Nr.278 Perkėlimai yra tranzitinė. Joje palyginti trumpą laiką (keletą dienų) atsispindi sumos, kurias įmonė i kasos perduoda į banką.Vadinasi, įmonei perdavus pinigus į banką, kredituojama sąskaita 272 Kasa, ir kol negautas dokumentas i banko, patvirtinantis apie pinigų gavimą, i suma fiksuojama sąskaitoje 278 Perkėlimai. Po to įmonė, gavusi banko iraą i sąskaitos, rodo padidėjusią pinigų sum. sąskaitoje banke ir suma˛ėjusią perkeliamų i kasos į sąskaitą pinigų sumos.

Svarbu fizikai apsaugoti piniginį turtą įmonės kasoje, taip pat ne ma˛iau svarbu tinkamai atspindėti pinigų judėjimą pirminiuose dokumentuose bei buhalterinės apskaitos registruose.Svarbu ˛inoti, kad ne verslas tarnauja pinigams, bet pinigai – verslui. Kaip pinigų judėjimas fiksuojamas pirminiuose dokumentuose, apskaitos registruose bei finansinėje atskaitomybėje, matyti i ios schemos:

Pinigų judėjimo atspindėjimas dokumentuose ir registruose

1. Kasos operacijų apskaita

Kasos operacijos susijusios su viena i labiausiai grobstomų turto rūių – grynaisiais pinigais. Apskaitoje fiksuojant ne visas pinigines įplaukas, sudaromos prielaidos “dvigubai” buhalterijai bei mokesčių nemokėjimui. Todėl visi kontrolieriai daugiausiai dėmesio skiria operacijų grynaisiais pinigais apskaitai. Todėl būtina teisingai ir tinkamai dokumentuoti kasos operacijas, kad būtų ivengti tarpusavio įtarinėjimai įmonės viduje bei kontroliuojančių institucijų sankcijų u˛ tvarkos pa˛eidimus.

Kasos operacijos – viena i grie˛tai reglamentuotų apskaitos sričių. Svarbiausias ią sritį reglamentuojantis norminis dokumentas – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės – patvirtintos LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr 17 is nutarimas pridėtas Priede. Kasos operacijoms skirtų pirminių apskaitos dokumentų formos yra taip pat grie˛tai reglamentuotos. Įmonės negali jų laisvai keisti. Tačiau be privalomųjų pirminių dokumentų, įmonės naudoja ir kitus papildomus laisvos formos dokumentus.

Prekybos įmonėse yra dviejų rūių kasos:

Operatyvinė kasa
Pagrindinė (Centrinė) kasa.

Operatyvinė kasa aptarnauja tik gyventojus, kitų operacijų neatlieka. Pagrindinis dokumentas – Elektroninio kasos aparato kasos ˛urnalas, patvirtintas Finansų ministerijos 1994 09 06 ratu Nr. 64 N. Tai tipinės formos kaupiamasis dokumentas.Jis skirtas elektroninio kasos aparato kontrolinėms ataskaitoms saugoti, klijuojant nurodytuose puslapiuose ir grynųjų pinigų apyvartai registruoti.Jį būtina įregistruoti mokesčių inspekcijoje, tik tada galima klijuoti kasos aparato dienos ataskaitas ir pildyti atitinkamas skiltis. ˇurnale dienos pabaigoje įklijuojama specialiai elektroniniu kasos aparatu ispausdinta ataskaita, Ją turi pasirayti kasininkas ir administracijos atstovas.Joje pateikiami apibendrinti duomenys apie dienos operacijas. Detalizuoti duomenys spausdinami Kasos aparatų kvituose.Jų antri egzemplioriai juostos pavidalu taip pat turi būti saugomi įmonėje.Elektroninio kasos aparato kasos ˛urnalas saugomas kasininko darbo vietoje. Tačiau, jeigu i vieta nėra saugi, pagal įmonėje nustatytą tvarką, ˛urnalas gali būti perduotas saugoti į buhalteriją. Elektroninio kasos aparato ˛urnalai paprastai gaminami tokios apimties, kad u˛tektų vietos vienerių metų ataskaitoms. Įmonės archyve is ˛urnalas saugomas deimt metų.

Pagrindinė kasa paprastai būna prie buhalterijos. Pagrindiniai kasos pirminiai dokumentai:

Kasos pajamų orderis (kvitas) – specialusis apskaitos dokumentas, patvirtintas LR Vyriausybės

1996 10 24 nutarimu Nr. 1230.

Kasos ilaidų orderis, patvirtintas Finansų ministerios 1994 06 30 ratu Nr.49N
Kasos knyga, patvirtinta Finansų ministerijos 1994 06 30 ratu Nr 49N.
Kasos pajamų ir ilaidų dokumentų registracijos ˛urnalas, patvirtintas Finansų ministerijos 1994 06 30 ratu Nr 49N
Priimtų ir iduotų pinigų apskaitos knyga, patvirtintas Finansų ministerijos 1994 06 30 ratu Nr 49N
Grynųjų pinigų priėmimo kvitas (forma Nr.10), patvirtinta Finansų ministerijos 1992 10 15 ratu Nr.96
Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas.

1.1. Kasos pajamų orderis

Kasos pajamų orderis priskiriamas specialiems apskaitos dokumentams. Jo forma grie˛tai reglamentuota ir įmonėje negali būti keičiama.

Kasos pajamų orderis naudojamas įmokoms grynaisiais pinigais į kasą pajamuoti. Jis iraomas, kai:

gaunami pinigai i atsiskaitomosios sąskaitos pagal čekį;

priimamos iankstinės įmokos (avansai) pagal sutartis;

susigrą˛inamos anksčiau paskolintos lėos, priimamas savininko piniginis įnaas;.

kitais grynųjų pinigų gavimo į kasą atvejais.

Kasos pajamų orderis taip pat naudojamas ir įplaukoms valiuta į kasą pajamuoti. Vykdant operacijas grynaisiais pinigais u˛sienio valiuta, naudojami tie patys dokumentų blankai, tik juose papildomai nurodoma valiutos rūis.Valiutos kasos pajamų orderis iraomas, kai:

gaunama valiuta i atsiskaitomosios sąskaitos pagal čekį;

priimamas įmonės darbuotojo komandiruotės avanso likutis valiuta.

Kasininkė, priėmusi pinigus, patikrina, ar gautas orderis iraytas teisingai bei teisėtai, jį pasirao ir atiduoda atplėiamą jo dalį pinigus įmokėjusiam asmeniui. Atlikta operacija įregistruojama kasos knygoje.

Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijų dokumentai su kasos knygos atplėiamuoju lapu (kasininko ataskaita) grą˛inami į buhalteriją. Į buhalteriją taip pat grą˛inami ir sugadinti bei anuliuoti pajamų orderiai.

Buhalterė patikrina kasininko ataskaitą, įregistruoja ūkines operacijas į apskaitos registrus, dokumentus susega į atitinkamas bylas. ios bulos vienerius metus, pasibaigus ūkiniams metams saugomos buhalterijoje, po to atiduodamos į įmonės archyvą ir ten saugomos dar deimt metų.

Irayti kasos pajamų orderiai buhalterijoje susegami į atskirą bylą chronologikai, kartu su kasos ilaidų orderiais ir kasininko ataskaitomis Taip daroma, kad būtų lengviau patikrinti ar visi irayti kasos pajamų orderiai įregistruoti Kasos knygoje.Prie kasos pajamų orderio prisegami su atitinkama operacija susiję kiti dokumentai, pvz. tai gali būti PVM sąskaita faktūra. Jeigu ie dokumentai saugomi atskirai, tai prie Kasos pajamų orderio pridedamos jų kopijos.

Kasos pajamų orderio pagrindiniai rekvizitai:

įmonės pavadinimas arba dedamas specialus spaudas;

data;

suma skaičiais;

trumpai apibūdinama įmoka;

įraoma įmonės, kuriai atstovauja pinigus įmokantis asmuo, pavadinimas, asmens pareigos,vardas, pavardė;

suma ˛od˛iais (centai raomi tik skaitmenimis);

Vyr.finansininko ir kasininko vardai, pavardės ir paraai.

Pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą taisymai pirminiuose dokumentuose negalimi.Jeigu pildant kurį nors rekvizitą suklystama, Kasos pajamų orderis toliau nepildomas, įstri˛ai stambiu riftu u˛raoma “sugadinta” arba “anuliuota”, kitoje pusėje nurodoma, kur padaryta klaida, pasirao vyr. finansininkė ir dokumentą iraantis asmuo.Toks kasos pajamų orderis saugomas kartu su u˛pildytais deimt metų. Jeigu kontroliuojančios institucijos patikrinimo metu randa itaisytą Kasos pajamų orderį, įmonei gali būti paskirta administracinė bauda. Kasos pajamų orderiai be atplėiamos dalies (kvito) negali būti laikomi sugadintais ar anuliuotais.Jeigu kontroliuojančios institucijos patikrinimo metu randa tokį dokumentą, tai tuomet Kasos pajamų orderyje įrayta suma gali būti pripa˛inta pajamomis ir įmonei paskirta bauda bei priskaičiuojami delspinigiai u˛ pavėluotą pelno mokesčio sumokėjimą..

1.2. Kasos ilaidų orderis

Kasos ilaidų orderis taip pat priskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams, todėl įmonė negali jo formos keisti. Jis naudojamas i įmonės kasos iduodamiems gryniesiems pinigams įforminti, todėl jais negali būti pagrind˛iamos sąnaudos.Kasos ilaidų orderis iraomas, kai:

imokami avansai komandiruotėms;

imokami atlyginimai darbuotojams, o imokama suma neįtraukiama į bendrą ˛iniaratį (paprastai taip mokami atostoginiai pinigai, ieitinės, motinystės paalpos);

iduodami grynieji pinigai darbo dienos prad˛ioje atskaitingiems asmenims – grą˛ai;

iduodami pinigai atlyginimams padaliniuose imokėti;

iduodami pinigai į banko sąskaitą įneti

Kasos ilaidų orderis taip pat naudojamas ir ilaidoms valiuta įforminti. Jis iraomas:

iduodant komandiruotės į u˛sienį, avansą;

iduodant avansą atsiskaitymams u˛sienyje;

iduodant pinigus į valiutinę sąskaitą įneti.

Iraant Kasos ilaidų orderį valiuta, jame papildomai nurodoma valiutos rūis.

Kasininkė ne tik patikrina Kasos orderio iraymo teisingumą, bet ir įsitikina operacijos teisėtumu. Teisingai ir teisėtai iraytus orderius kasininkas pasirao ir kartu su juose nurodyta pinigų suma duoda pasirayti pinigus gaunančiam asmeniui. Pinigų imokėjimo operacija įregistruojama kasos knygoje.Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijų dokumentai kartu su kasos knygos atplėiamu lapu (kasininko ataskaita) grą˛inami į įmonės buhalteriją. Buhalterijoje duomenys dar kartą patikrinami ir operacijos įregistruojamos apskaitos registruose. Kasos ilaidų orderiai saugomi kartu su Kasos pajamų orderiais ir kasininko ataskaitomis. Taip lengviau patikrinti, ar visi Kasos ilaidų orderiai įregistruoti Kasos knygoje.Įmonės buhalterijoje bylos su kasos dokumentais saugomos iki ataskaitinių metų pabaigos ir dar vienerius metus, po to perduodami į archyvą, kur saugomi deimt metų.

Kasos ilaidų orderio rekvizitai:

įmonės pavadinimas ;

dokumento numeris;

pinigų imokėjimo data;

suma skaičiais;

asmens,kuriam imokami pinigai, vardas,pavardė, imokos paskirtis.

suma ˛od˛iais;

įmonės vadovo paraas;

vyr. finansininko paraas;

suma ˛od˛iais (įrao pinigus gaunantis asmuo);

pinigų gavimo data;

pinigus gavusio asmens paraas;

kasininko paraas.

1.3. Kasos knyga

Kasos knyga priskiriama tipinės formos kaupiamiesiems dokumentams. Ji naudojama visoms kasos operacijoms suregistruoti. Tačiau tai yra kontrolinis apskaitos dokumentas, ne registras, todėl ios operacijos papildomai turi būti u˛fiksuojamos ir atitinkamuose apskaitos registruose. Kasos knygos naudojimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1994 04 22 d. nutarimas Nr.336. Pagal ją nedraud˛iama Kasos knygą vesti ir kompiuteriu, tik turi būti isaugomi visi jos rekvizitai.

Kasos knygos lapai turi būti sunumeruoti (lapų ir atplėiamų dalių numeriai turi sutapti), perverti virvele ir antspauduoti. . Lapai perveriami virvele taip, kad liktų pakankamai ilgi galai, kurie priklijuojami prie virelio kasos knygos pabaigoje ant jų prilipdomas popieriaus lapelis, ant kurio įraomas sunumeruotų knygos lapų skaičius, data. Įmonės vyr finansininkas (buhalteris) įrao savo vardą, pavardę ir pasirao.Pasirayti turėtų ir įmonės vadovas bei u˛dėti antspaudą.

Kasos knygoje suraomi visi Kasos pajamų ir ilaidų orderiai ir ivedamas pinigų likutis kiekvienos dienos pabaigai Plačiau apie Kasos knygos tvarkymą ir pinigų laikymą ˛iūrėti Priede pridėtą LRV patvirtintą 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 179 “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės”.

Klaidos Kasos knygoje gali būti taisomos korektūros būdu. Taisomos įplaukų ar ilaidų sumos turi atitikti Kasos pajamų orderyje ar Kasos ilaidų orderyje įraytąsias.

U˛pildytos kasos knygos vienerius metus, pasibaigus ataskaitiniams metams, saugomos kasoje, paskui perduodamos į įmonės archyvą, kur saugomos deimt metų.

Būtina įsidėmėti, kad

atplėiamoji kasos knygos lapo dalis su pridėtais kasos pajamų ir ilaidų orderiais vadinama kasininko ataskaita

1.4. Kasos pajamų ir ilaidų dokumentų registracijos ˛urnalas

Kasos pajamų ir ilaidų dokumentų registracijos ˛urnalas priskiriamas tipinės formos kaupiamiesiems dokumentams. Jis skirtas iraytų ir perduodamų į įmonės kasą Kasos pajamų ir Kasos ilaidų orderių kontrolei. Naudojantis io ˛urnalo duomenimis, įmonėje lengva kontroliuoti orderių judėjimą, patikrinti ar visi irayti ir kasininkui perduoti orderiai įregistruoti Kasos knygoje, analizuoti įmonės įplaukas ir ilaidas pagal rūis, prognozuoti grynųjų pinigų poreikį.

is ˛urnalas turi būti sunumeruotas, suniūruotas, u˛antspauduotas ir pasiraytas panaiai, kaip ir Kasos knyga..

Kasos pajamų orderiai ir Kasos ilaidų orderiai turi būti registruojami atskiruose ˛urnaluose. Prie pradedant naudoti ˛urnalą, jame atitinkamai pa˛ymima, kokie orderiai bus registruojami. is ˛urnalas vedamas buhalterijoje. Jį u˛pild˛ius, saugomas tiek pat, kaip ir visi kasos dokumentai. Klaidas galima taisyti korektūros būdu.

1.5. Priimtų ir iduotų pinigų apskaitos knyga

Priimtų ir iduotų pinigų apskaitos knyga priskiriama tipinės formos kaupiamiesiems apskaitos dokumentams. Ji naudojama įmonėse, kur yra keli kasininkai, vykdantys grynųjų pinigų priėmimo ir imokėjimo operacijas.Taip pat ią knygą rekomenduojama vesti įmonėse, kur naudojami keli kasos aparatai. Tai būtų papildoma priemonė alia Elektroninio kasos aparato kasos ˛urnalo. is ˛urnalas taip pat turi būti sunumeruotas, suniūruotas, u˛antspauduotas ir pasiraytas vyr. finansininko.

Kiekvienos darbo dienos prad˛ioje vyresnysis kasininkas kitiems kasininkams iduoda dienos operacijoms vykdyti arba grą˛ai atiduoti būtiną pinigų sumą. Iduodamos sumos įraomos į knygą. Jų gavimą kasininkai patvirtina paraais.Dienos pabaigoje arba da˛niau atiduodant pinigus vyr. kasininkui, jie u˛fiksuojami atitinkamoje knygos skiltyje. Duomenis patvirtina parau pinigus priimantis vyr. kasininkas.

Klaidos taisomos korektūros būdu. Saugoma i knyga vyr. kasininko darbo vietoje .Baigus ją pildyti, saugoma dar vienerius metus po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Vėliau perduodama į įmonės archyvą ir saugoma deimt metų.

1.6. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas (dar vadinamas forma Nr 10) patvirtinta Finansų ministerijos 1992 10 15 ratu Nr 96. Dabartinis statusas io dokumento , panaikinus jų gamybą ir naudojimą reglamentavusį Vyriausybės nutarimą, yra neaikus.

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas naudojamas priimant grynuosius pinigus klientų darbo ar gyvenamojoje vietoje, kai negalima naudoti elektroninių kasos aparatų ar Kasos pajamų orderių. Jį irao įmonės įgaliotas darbuotojas. Kvitas iraomas dviem egzemplioriais per kalkinį popierių ar ant savaiminio kopijavimo popieriaus. Pirmas egzempliorius atiduodamas pinigus įmokėjusiam asmeniui, antras (kopija) lieka įmonėje.

Būtina įsidėmėti, kad – grynųjų pinigų priėmimo kvitas tik parodo, kad grynieji pinigai sumokėti. Juo mokėtojas negali pagrįsti sąnaudų.

Įsigyti Grynųjų pinigų priėmimo kvitai turi būti registruojami teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje.ie kvitai turi ispausdintą unikalų numerį (kaip ir specialiųjų apskaitos dokumentų blankai), todėl būtina vesti ių blankų apskaitą. Tam tinka specialiųjų apskaitos dokumentų blankų apskaitos tvarka.

Grynųjų pinigų priėmimo kvitai (antras egzempliorius), u˛pajamavus pinigus į įmonės kasą, gali būti saugomi susegti į bylą kartu su kasos dokumentais (Kasos pajamų orderiais), Avanso apyskaitomis arba atskirai.

Taisymai iame dokumente draud˛iami, Padarius klaidą, reikia anuliuoti taip pat, kaip ir Kasos pajamų orderį. Saugomi taip pat, kaip ir visi kasos dokumentai.

1.7. Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas

Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas priskiriamas laisvos formos apskaitos dokumentams, todėl kiekviena įmonė į dokumentą gali rengti savaip.Jis naudojamas revizijų įmonės kasoje metu rastam pinigų likučiui u˛fiksuoti Įmonės.kasoje , ne rečiau kaip kartą per mėnesį, turi būti atliekamas netikėtas patikrinimas. Jį atlieka vadovo įsakymu paskirta komisija, kuri gali būti nuolatinė, paskirta visiems ūkiniams metams, arba kiekvienam patikrinimui. Aktas suraomas dviem egzemplioriais: vienas perduodamas į buhalteriją, kitas lieka kasininkui.

Prie pradedant reviziją, akte nurodoma komisijos sudėtis, pinigų likutis pagal buhalterijos duomenis. Įraomi paskutinių Kasos knygoje įregistruotų Kasos pajamų orderio ir Kasos ilai(dų orderio numeriai. Patikrinimo metu kasoje rastus pinigus rekomenduojama surūiuoti pagal valiutą ir nominalą. Duomenys suregistruojami Grynųjų pinigų skaičiavimo aprae.Kasoje rastą u˛sienio valiutą rekomenduojama aprae u˛fiksuoti valiutine iraika. Tuo tarpu, akte nurodant bendrą kasoje rastų pinigų sumą,u˛sienio valiuta įvertinama pagal revizijos dieną galiojusį oficialų lito ir u˛sienio valiutos santykį. Apskaičiuojamas pinigų trūkumas arba perteklius. Kasininkas parau patvirtina, kad visi kasoje buvę pinigai į aktą įtraukti ir pretenzijų komisijai jis neturi. Rekomenduojama aktą pateikti tvirtinti įmonės vadovui arba jo įgaliotam asmeniui.

Be netikėto patikrinimo, kasoje taip pat periodikai turi būti atliekama inventorizacija. Ją būtina atlikti prie parengiant metinę finansinę atskaitomybę, taip pat keičiantis kasininkui, nustačius vagystes, įsilau˛imo, grobstymo, gaisro ar stichinės nelaimės faktus ir kitais atvejais, kai kyla įtarimas, jog apskaitoje u˛fiksuota suma neatitinka faktinio pinigų likučio kasoje. Inventorizacijai atlikti taip pat sudaroma komisija, kuri surūiuoja ir perskaičiuoja kasoje rastus pinigus. Inventorizacijos rezultatai u˛fiksuojami Turto inventorizacijos aprae, parengtame vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr.71

Klaidos akte taisomos korektūros būdu. Saugomas susegtas kartu su kitais aktais į atskirą bylą buhalterijoje iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir dar vienerius metus. Vėliau perduodamas į įmonės archyvą. kur saugoma deimt metų.

2. Atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaita

Visos įmonės paprastai atsidaro viename ar keliuose skirtinguose bankuose atsiskaitomąsias sąskaitas, tam, kad galėtų atlikti įvairius piniginius atsiskaitymus ne grynais pinigais su kitomis įmonėmis ir organizacijomis.

Atsiskaitomąjai sąskaitai atsidaryti, bankui būtina pateikti tokius dokumentus:

praymą atidaryti sąskaitą;

įmonės įregistravimo dokumentą: originalą ir jo nuoraą;

įmonės įstatų nuoraą;

įmonę savo įskaiton įregistravusios socialinio draudimo įstaigos pa˛yma arba jos nuoraas;

paraų ir antspaudo pavyzd˛ių korteles. Kortelėje įraomi darbuotojų, turinčių pirmojo ir antrojo parao teises vardai ir pavardės bei pateikiami jų paraų ir įmonės antspaudo (jei jį turi) pavyzd˛iai.

Pirmojo parao teisę turi įmonės vadovas, jo pavaduotojai ir kiti vadovo įgalioti pareigūnai. Antrojo parao teisę turi Vyr.finansininkas (buhalteris) ir jo pavaduotojai ir tam įgalioti pareigūnai. jeigu įmonė neturi antspaudo, tam skirtoje vietoje įraoma “Be antspaudo”.

Atidarytai atsiskaitomąjai sąskaitai bankas suteikia pastovų numerį pagal savo sąskaitų planą.

Valiutinei sąskaitai atsidaryti galioja tokia pati tvarka.

Į atsiskaitomąją sąskaitą įplaukia lėos i pirkėjų u˛ parduotas prekes arba atliktas paslaugas.I jos apmokamos tiekėjų sąskaitos u˛ nupirktas prekes ir gautas paslaugas, mokami mokesčiai į biud˛etą, soc. draudimo įmokos, paimami gryni pinigai atlyginimams sumokėti ir pan.

Pinigai i sąskaitos gali būti nuraomi tik esant joje lėų ir savininko sutikimui, iskyrus tuos atvejus, kai nuraomi ne ginčo tvarka pagal vykdomuosius ir jiems prilygintus dokumentus.

Kiekvieną kartą, kai į įmonės sąskaitą įplaukia pinigai arba, kai jie imokami i sąskaitos, bankas parengia specialų dokumentą – iraą i įmonės sąskaitos banke, kuriuo informuoja įmonę, kiek pinigų įplaukė bei kiek ileista ir nurodo pinigų likutį įmonės sąskaitoje banke. Paprastai kartu su irau bankas pateikia įmonei ir pačius pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo įraytos sumos į įmonės sąskaitą ir tai atsispindėjo banko irae.

Buhalteriai, gavę iraą su pirminiais dokumentais, atlieka įraus buhalterinėse sąskaitose (surao korespondencijas), pa˛ymėdami banko irae ties atitinkamomis sumomis kokiu nors sutartiniu ˛enklu (pvz. “varnele”- “v”), kad i irae nurodyta suma jau įrayta buhalterinėse sąskaitose. Tokiu būdu dar patikrinama, ar bankas teisingai atspindėjo visas sumas irae i įmonės sąskaitos.Kiekviename irae bankas nurodo ir pinigų likutį tos dienos pabaigoje.

Pinigai per banko įstaigas kitoms įmonėms patenka suraius atitinkamus dokumentus nustatyta tvarka, kurią nustatė LR mokėjimų įstatymas 1999 10 28 Nr.VIII – 1370, įsigaliojęs 1999 m. lapkričio 17 d.Visi banko pirminiai dokumentai yra unifikuoti ir įmonės negali jų modifikuoti, Nors juos galima spausdinti kompiuteriu, tačiau pačių dokumentų formų (rekvizitų idėstymo) jos negali keisti.

Pagrindiniai banko pirminiai dokumentai yra:

Mokėjimo pavedimas. Mokėjimo pavedimų registracijos ˛urnalas;

Tarptautinio mokėjimo pavedimas;

Čekis;

Debeto pavedimas (Mokėjimo pavedimas – reikalavimas).

2.1. Mokėjimo pavedimas

Mokėjimo pavedimas priskiriamas tipinės formos apskaitos dokumentams. Jo formos įmonės negali keisti Mokėjimo pavedimas – mokėtojo parengtas ir pasiraytas popierinis arba elektroninis dokumentas, turintis mokėjimo nurodymo rekvizitus. Jį mokėtojas pateikia Mokėtojo bankui. Mokėjimo pavedimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis.Taigi, mokėjimo pavedimas yra viena mokėjimo nurodymo formų, kuriuo pavedama banko įstaigai tam tikrą sumą nurayti nuo savininko sąskaitos ir įskaityti į nurodytą kito ūkio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – sąskaitą.

Pagrindiniai mokėjimo pavedimo rekvizitai:

Pavadinimas (mokėjimo pavedimas);

Mokėtojo banko kodas ir banko pavadinimas;

Mokėtojo pavadinimas ir įmonės kodas;

Mokėtojo sąskaitos banke numeris;

Pinigų gavėjo pavadinimas ir įmonės kodas;

Gavėjo banko pavadinimas, kodas ir sąskaitos numeris;

Mokama suma skaitmenimis;

Mokama suma ˛od˛iais.

Mokėjimo pavedimai pildomi techninėmis priemonėmis 3 ar 4 egzemplioriais (3 egzemplioriai, kai pnigų mokėtojas ir pinigų gavėjas turi sąskaitą tame pačiame banke, 4 – kai skirtinguose). Mokėjimo pavedimus pasirao tik ant pirmo pavedimo egzemplioriaus ir tik tie asmenys, kurių paraų pavyzd˛iai yra patvirtinti banke.Paraai turi būti patvirtinti įmonės antspaudu.

Būtina įsidėmėti, kad Mokėjimo pavedimas negali būti naudojamas patirtoms sąnaudoms pagrįsti. Prie mokėjimo pavedimų gali būti pridedami dokumentai, kurių pagrindu mokami pinigai.

Mokėjimo pavedimai į bylas segami chronologikai, kaip kontrolinis dokumentas pridedamas Banko iraas. Be to, rekomenduojama iraytus pavedimus registruoti laisvos formos Mokėjimo pavedimų registracijos ˛urnale.

Buhalterijoje Mokėjimo pavedimai saugomi vienerius metus, pasibaigus ataskaitiniams metams, kai jie buvo surayti. Vėliau perduodami į įmonės archyvą, kur saugomi deimt metų.

2.2. Tarptautinis mokėjimo pavedimas

Tarptautinio pavedimo forma nustatyta tarptautiniais susitarimais. Tarptautiniio mokėjimo pavedimas naudojamas pinigų pervedimams į u˛sienio bankuose esančias sąskaitas įforminti.

Tarptautinio mokėjimo pavedimas suraomas, kai:

atsiskaitoma su u˛sienio alyse esančiais tiekėjais u˛ prekes ir paslaugas arba pervedamas avansas;

grą˛inamos skolos į u˛sienio bankų sąskaitas;

grą˛inami pinigai į pirkėjų sąskaitas u˛ nekokybikas prekes ar paslaugas;

pervedami pinigai i vienos įmonės sąskaitos į kitą, esančią u˛sienio valstybės banke;

kitais mokėjimų i banko sąskaitos atvejais.

Tarptautinio mokėjimo pavedimas pildomas kaip Mokėjimo pavedimas.Jis suraomas 4 egzemplioriais mokėtojui, mokėtojo bankui, gavėjui ir gavėjo bankui. Pavedimą pasirao turintys tam teisę asmenys. Paraai tvirtinami įmonės antspaudu.

U˛pildytas mokėjimo pavedimas priimamas 10 kalendorinių dienų. Banko įstaigos tarnautojas, patikrinęs, ar pavedimas teisingai u˛pildytas, ketvirtą egzempliorių pa˛ymi banko ir asmeniniu spaudu, u˛rao datą ir pasirao. Neteisingai u˛pildytas pavedimas grą˛inamas įmonei.

Prie mokėjimo pavedimo gali būti pridedami dokumentai, kurių pagrindu mokami pinigai.

Tarptautinio mokėjimo pavedimai į bylas segami chronologikai, kaip kontrolinis dokumentas, pridedamas Banko iraas. Buhalterijoje pavedimai saugomi einamuosius metus ir dar vienus metus, po to perduodami į įmonės archyvą, kur saugomi deimt metų.

2.3. Čekis

iuo metu Lietuvoje naudojami kelių rūių čekiai: kelionės čekiai, atsiskaitymų čekiai, valstybės i˛do čekiai, bankų ir kitų kredito įstaigų iduoti čekiai. Įmonės da˛niausiai naudoja vienos rūies čekius – bankų iduotus čekius. Tai laisvos formos apskaitos dokumentas. Tačiau jie gali būti suraomi tik specialiai tam skirtuose blankuose. Kiekvienas komercinis bankas savo klientams, atsidariusiems tame banke sąskaitą, iduoda su io banko atributika ispausdintus Čekius.

Čekis naudojamas kaip mokėjimo dokumentas, pagal kurį bankas privalo sumokėti pinigus dokumente nurodytam pinigų gavėjui. Da˛niausiai čekiai naudojami gryniesiems pinigams i įmonės sąskaitos banke paimti, tačiau jais gali būti mokami ir atlyginimai arba atsiskaitoma su tiekėjais ir kitais kreditoriais.

Atsiskaitymą Čekiais ir jų privalomuosius rekvizitus, tvarką reglamentuoja LR čekių įstatymas priimtas 1999 03 16 Nr.VIII – 1088 bei Lietuvos banko valdybos 1993 07 01 nutarimu Nr. 22 patvirtintos Čekių naudojimo taisyklės.

Čekiai privalo turėti iuos rekvizitus:

˛odį “čekis” ta kalba, kuria jis iraytas;

besąlygiką įsakymą sumokėti čekyje nustatytą sumą;

turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimą;

mokėjimo vietą;

čekio iraymo vietą ir datą;

čekį iraančio asmens (mokėtojo) paraą.

Bankai Čekius spausdina kiekvienas atskirai ir u˛ tam tikrą mokestį parduoda įmonėms, turinčioms sąskaitą tame banke. Jie parduodami knygelėmis po 25 vienetus. Čekis susideda i 2 dalių – atplėiamosios, kuri u˛pildyta atiduodama banko įstaigai, ir aknelės, kuri lieka įmonėje saugomoje Čekių knygelėje.

Gavus pinigus i banko , čekio aknelės antroje pusėje rekomenduojama nurodyti Kasos pajamų orderio, kuriuo pinigai u˛pajamuojami į kasą, numerį.

Čekiuose taisymai negalimi.Suklydus, jis anuliuojamas.Saugomas taip pat ir tiek pat laiko, kaip ir kiti piniginiai dokumentai.

2.4. Debeto pavedimas

Įsigaliojusiame LR mokėjimų įstatyme kaip priemonė, leid˛ianti isireikalauti lėas i mokėtojo, numatytas atskiras mokėjimo nurodymo būdas – Debeto pavedimas. Jo rekvizitai tokie patys kaip ir Mokėjimo pavedimo, o jis pateikiamas turint mokėtojo sutikimą atsiskaityti Debeto pavedimu.Tuomet gavėjas parengia Debeto pavadinimą ir pateikia jį mokėtojo arba gavėjo bankui. Mokėtojas ratu arba elektroniniu būdu pranea bankui, kad sutinka apmokėti pateiktą Debeto pavedimą. is dokumentas nesiskiria nuo naudojamo Mokėjimo pavedimo – reikalavimo.

Mokėjimo pavedimas – reikalavimas yra tipinis dokumentas.Jis naudojamas kaip nurodymas banko įstaigai tam tikrą sumą nurayti nuo savininko sąskaitos ir įskaityti į nurodytą kito ūkio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – sąskaitą. Vienintelis jo skirtumas nuo Mokėjimo pavedimo – į dokumentą surao ne pinigų mokėtojas, bet jų gavėjas.Juos ypač patogu naudoti, kai tarp pirkėjo ir pardavėjo yra sudarytos ilgalaikės sutartys.

Mokėjimo pavedimai – reikalavimai netaisomi, o jų saugojimo tvarka tokia pat kaip ir visų piniginių dokumentų.

3. Atsiskaitytinų asmenų apskaita

Būna atvejų , kai įmonės darbuotojams įvairių u˛duočių atlikimui reikia panaudoti grynus pinigus, tačiau nėra galimybės visas ilaidas apmokėti i kasos, todėl i kasos iduodami avansai. Asmenų, kuriems gali būti imokamas avansas, sąraą kiekvienais metais tvirtina įsakymu įmonės vadovas.

Įmonės darbuotojai, kuriems i kasos imokamas avansas,pvz. ūkui ilaidoms apmokėti ar vykstant į komandiruotę, tampa atsiskaitytinais asmenimis.Tam skirta sąskaita Nr, 256 Įvairios gautinos sumos.

Iduodant i kasos avansą, pvz.vykstant į komandiruotę, daroma tokia korespondencija

D 256 Įvairios gautinos sumos 100

K 272 Kasa 100

Gry˛ęs i komandiruotės, darbuotojas trijų dienų bėgyje turi pateikti buhalterijai Avanso apyskaitą su visais dokumentais, pateisinančiais ilaidas.Pvz. pagal juos buvo ileista 90 Lt. Atliekama tokia sąskaitų korespondencija

D 611 Veiklos sąnaudos 90

K 256 Įvairios gautinos sumos 90

Likutį 10 Lt atskaitingas asmuo privalo grą˛inti į kasą. Tai registruojama sąskaitose

D 272 Kasa 10

K 256 Įvairios gautinos sumos 10

Jeigu atsiskaitytinas asmuo ileid˛ia daugiau pinigų nei paėmė avanso ir tą patvirtina dokumentais, o įmonės vadovas su tuo sutinka, jam yra i kasos imokamas skirtumas, darant korespondenciją

D 256 Įvairios gautinos sumos XX

K 272 Kasa XX

Avanso apyskaita priskiriama laisvos formos apskaitos dokumentams. Avanso apyskaitoje atsiskaitantis asmuo nurodo ankstesnio avanso likutį (jeigu toks yra), gautą avansą, ileistą sumą ir iveda avanso likutį. Antroje Avanso apyskaitos pusėje suregistruojami ilaidas pateisinantys dokumentai. Visi pateikti dokumentai tvirtai susegami ar susiuvami kartu su avanso apyskaita. Avanso apyskaitą tvirtinti vadovui reikia pateikti per tris dienas.

Buhalteris, patikrinęs Avanso apyskaitą, įregistruoja ūkines operacijas į apskaitos registrus ir u˛veda Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos kortelę, arba Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos ˛iniaratį.

Taisyti iuos dokumentus galima korektūros būdu. Saugomi tiek pat, kaip ir visi piniginiai dokumentai.

4. Valiutinių operacijų apskaita

Pagrindinis norminis dokumentas, reglamentuojantis operacijų u˛sienio valiuta apskaitą, yra LR finansų ministerijos 1996 05 06 ratas Nr. 11 N “Dėl valiutinių operacijų apskaitos”. Pagal į ratą valiutinė operacija – tai ūkinė operacija, kurios įvykimas ar įvykdymas susijęs su u˛sienio valiuta. Da˛niausiai valiutinėmis operacijomis tampa tokios ūkinės operacijos, kai įmonės i u˛sienio partnerių u˛ valiutą perka ar parduoda ilgalaikį bei trumpalaikį turtą, paslaugas, ima arba suteikia paskolas u˛sienio valiuta, kitokiais būdais prisiima įsipareigojimus arba pati vykdo anksčiau prisiimtus įsipareigojimus valiuta.

Finansų monisterijos rato Nr.11 N 2 punkte sakoma, kad valiutinė operacija apskaitoje registruojama litais pagal operacijos atlikimo dieną galiojusį oficialų lito ir u˛sienio valiutos kursą.. Todėl, norėdami operaciją u˛sienio valiuta perskaičiuoti į litus, turime naudotis tos dienos, kai operacija įvyko, oficialiu valiutos kursu.

Atliekant valiutines operacijas dėl valiutos kursų svyravimų susidarę nukrypimai yra priskiriami finansinei veiklai. Pavyzdiniame sąskaitų plane jų apskaitai skirtos ios sąskaitos:

536 – Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka;

636 –Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka.

Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nuostatas dėl valiutos kursų svyravimų susidariusi teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka yra pripa˛ystama apmokestinamomis nerealizacinėmis pajamomis , o neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – sąnaudomis, ma˛inančiomis apmokestinamąjį pelną.

4.1. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams

I atvejis: Valiutų kursas nekinta

Atliekami įprastiniai prekių pirkimo skolon buhalteriniai įraai. iuo atveju neįvedama nei viena papildoma sąskaita valiutų kursų įtakai apskaityti, nes jokios įtakos ir nėra.

1. fiksuojamas prekių pirkimas skolon:

D 602 Pirkimai

K 450 Skola tiekėjams

2. kai apmokama:

D 450 Skola tiekėjams

K 2712 Sąskaita banke

II atvejis: Valiutų kursas pasikeitė teigiama pirkėjui linkme.

Tarkime, kad prekių pirkimo dieną lito kursas JAV dolerio at˛vilgiu buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo u˛ pirktas prekes dieną, jis nukrito iki 3.9260.t. y. JAV doleris atpigo. Sakykime, įmonė pirko prekių u˛ 5000 JAV dolerių arba 19785 Lt (5000 x 3,9570). Tuomet prekių pirkimo skolon dieną apskaitininkas darys įraą:

. D 602 Pirkimai 19785

K 450 Skola tiekėjams 19785

Pirkėjui atsiskaitant JAV doleriais, o ne litais u˛ skolon pirktas prekes ir esant pasikeitusiam lito ir JAV dolerio kursui, jis lyg ir perveda pardavėjui jau nebe 19785 Lt, bet 19630 Lt (5000 x 3,9260). Taigi, fiksuojame teigiamą valiutų kurso įtaką pirkimams

D 450 Skola tiekėjams 19785

K 536 Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka 155

K 2712 Sąskaita banke (JAV doleris) 19630

Sąskaita 536 priklauso pajamų sąskaitų grupei, todęl joje apskaitomo objekto padidėjimas fiksuojamas kredite.

2712 Sąskaita banke 450 Skola tiekėjams 602 Pirkimai 536 Teigiama v.k. įt.

1)19785 1) 19785

2)19630 2) 19785 2) 155

III atvejis: Valiutų kursas pasikeitė neigiama pirkėjui linkm.

Sakykime, kad prekių pirkimo dieną lito ir JAV dolerio santykis buvo 3.9570 ; 1, o atsiskaitymo u˛ pirktas prekes dieną jis pakilo iki 3.985 : 1 t.y. JAV doleris pabrango. Tarkime, jog įmonė pardavė prekių u˛ 5000 JAV dolerių arba u˛ 19785 Lt (5000 x 3,9570). Taigi prekių pirkimas

D 602 Pirkimai 19785

K 450 Skola tiekėjams 19785

Tačiau pirkėjui atsiskaitant u˛ prekes įkainotas JAV doleriu, pasikeitė lito ir JAV dolerio santykis 3,985 :1 :Pirkėjas apskaitoje parodys pervestą pardavėjui ne 19785 Lt sumą, bet 19925 Lt sumą (5000 x 3,985)

D 450 Skola tiekėjams 19785

D 636 Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka 140

K 2712 Sąskaita banke 19925

Sąskaita 636 debetuojama, nes u˛ pirktas skolon prekes teko sumokėti 140 Lt daugiau, negu apskaitininkas u˛fiksavo prekių pirkimo dieną.

2712 Sąskaita banke 450 Skola tiekėjams 602 Pirkimai 636 Neigiama v.k. įt.

1) 19785 1) 19785

2)19925 2) 19785 2) 140

4.2. Valiutų kurso pasikeitimo įtaka pardavimams

I atvejis: Valiutų kursas nekinta

Taip būna tada, kai pirkėjas atsiskaito su pardavėju per palyginti trumpą laikotarpį, arba kai atsiskaitoma valiuta, kurios kursas lito at˛vilgiu nekinta. Tokiu atveju atliekami įprastiniai prekių pardavimo) skolon įraai.

Tarkime lito ir JAV dolerio kursas stabilus ir lygus 4 : 1. Jeigu įmonė pardavė prekių u˛ 5000 JAV dolerių skolon, tai atliekama tokia korespondencija;

D 240 Pirkėjai 20000

K 500 Pardavimai 20000

Pirkėjui sumokėjus u˛ pirktas prekes, atliekama tokia sąskaitų korespondencija:

D 2712 sąskaita banke 20000

K 240 Pirkėjai 20000

II atvejis: Valiutų kursas pasikeitė teigiama pardavėjui reikme.

Sakykim, kad prekių pardavimo dieną lito kursas JAV dolerio at˛vilgiu buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo u˛ pirktas prekes dieną jis pakilo iki 3,985 : 1 , t.y. JAV doleris pabrango. Tarkime įmonė pardavė prekių u˛ 5000 JAV dolerių arba u˛ 19785 Lt (5000 x 3,9570). Tuomet pardavimo dieną apskaitininkai atliks tokius pat įraus, kaip ir anksčiau:

D 240 Pirkėjai 19785

K 500 Pardavimai 19785

Pirkėjuiatsiskaičius u˛ prekes, kai JAV dolerio kursas pakyla iki 3,985 : 1, įmonė gaus ne 19785 Lt, bet 19925 Lt (5000 x 3.985). Akivaizdu, kad padidėja iuo atveju litais ireiktos pardavimų pajamos,kurios priskiriamos prie finansinės veiklos pajamų.

D 2712 sąskaita banke 19925

K 240 Pirhėjai 19785

K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka 140

2712 Sąskaita banke 240 Pirkėjai 500 Pardavimai 536 Teigiama v.k. įt.

1) 19785 1) 19785

2) 19925 2) 19785 2) 140

III atvejis: Valiutų kursas pasikeičia neigiama pardavėjui linkme

Tarkime, kad prekių pardavimo dieną lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo u˛ pirktas prekes dieną jis nukrito iki 3,9260 : 1 t.y. JAV doleris atpigo. Tarkime, kad įmonė pardavė prekių u˛ 5000 JAV dolerių arba 19785 (5000 x 3,9570). Tuomet pardavimo dieną apskaitininkas atliks tokius įraua:

D 240 Pirkėjai 19785

K 500 Pardavimai 19785

Tačiau, kai bus mokami pinigai u˛ ias prekes, tai įmonė gaus ne 19785 Lt, bet 19630 Lt (5000 x 3,9260).

Taigi, pardavimų pajamos, skaičiuojant litais, suma˛ėjo:

D 2712 Sąskaita banke 19630

D 636 Neigiama valiutų kurso įtaka 155

K 240 Pirkėjai 19785

2712 Sąskaita banke 240 Pirkėjai 500 Pardavimai 636 Neigiama v.k. įt.

1) 19785 1) 19785

2) 19630 2) 19785 2) 155

Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka parduodant prekes yra laikoma finansinės veiklos sąnaudomis.

5. Kontroliniai klausimai

Kokios pagrindinės sąskaitos skirtos pinigų apskaitai. Apibūdinkite jas;

Koks yra pinigų judėjimo kelias nuo pirminių dokumentų iki finansinės atskaitomybės?

Koks dokumentas reglamentuoja kasos operacijų atlikimo taisykles?

Kokias ˛inote kasos rūis įmonėje? Apibūdinkite jas;

Kokį dokumentą iraant u˛pajamuojami pinigai į kasą? Apibūdinkite jį;

Kokį dokumentą iraant yra imokami pinigai i kasos? Apibūdinkite jį.

Ką galite pasakyti apie kasos knygą: jos įforminimą ir pildymą?

Ką vadiname kasininko ataskaita?

Kokiame apskaitos registre turi būti registruojami kasos pajamų ir ilaidų orderiai?

Kas yra grynųjų pinigų priėmimo kvitas? Apibūdinkite jį.

Paaikinkite, kaip atliksite kasoje grynų pinigų patikrinimą?

Apibūdinkite atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaitą.

Kokius ˛inote pagrindinius banko pirminius dokumentus? Apibūdinkite juos.

Kas yra atsiskaitytini asmenys? Kokia jų apskaita?

Kokios pagrindinės sąskaitos naudojamos valiutinėms operacijoms atspindėti?

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams: kokius ˛inote atvejus ir pagrindines korespondencijas?

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams: kokius ˛inote atvejus ir pagrindines korespondencijas?

Kokioms sąnaudoms priskiriama neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka?

Kokioms pajamoms priskiriama teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka?

6. Praktinės u˛duotys

1 Pratimas

Suraykite reikiamas korespondencijas:

AB “Rytas” i sąskaitos banke paėmė grynųjų pinigų 10000 Lt atlyginimams sumokėti.

I kasos į sąskaitą grą˛intas 200 Lt deponuotas darbo u˛mokestis.

Į sąskaitą banke įplaukė pinigai 1500 Lt i UAB “Rasa” u˛ prekes.

Įmonė i sąskaitos banke sumokėjo 2300 Lt skolą tiekėjams.

Įmonė sumokėjo biud˛etui Fizinių asmenų pajamų mokestį 900 Lt.

2 Pratimas

UAB “Vokė” prekiauja kompiuteriais. 2001 m. gruod˛io 22 d. veicarijos įmonė sumokėjo 12000 CHF (veicarijos frankų) avansą u˛ kompiuterius . Avanso mokėjimo dieną oficialus lito ir veicarijos franko santykis buvo 2.5 : 1. Finansinės atskaitomybės sudarymo dieną – 2001 12 31 d. – oficialus lito ir veicarijos franko santykis buvo 2.45 : 1, o kompiuterių pirkimo dieną 2002 01 15 d. 2.4 : 1.

Reikia:

Parayti sąskaitų korespondencijas, fiksuojančias valiutų kursų pasikeitimo įtaką pirkimams.

2. Nurodyti, kurios sumos priklausys 2001 m. Pelno (nuoatolio) ataskaitai, o kurios 2002 m. Pelno (nuostolio) ataskaitai.

3 Pratimas

U˛pildykite kasos ilaidų orderį Nr 51, jeigu yra tokia sąlyga: UAB “Simona” 2001 02 12 d. imokėjo Antanui Petrauskui avansą komandiruotės ilaidoms.Pagrindas – Direktoriaus įsakymas. Imokėta 250 Lt.Pinigų gavėjas pateikė pasą LM Nr. 503637 iduotą 1995 05 17 Vilniaus Centro pasų skyriaus.

Pratimas

U˛pildykite kasos pajamų orderį Nr 231235,jeigu yra tokia sąlyga: Janina Maciūtė įneė į pagrindinę kasą dienos realizavimo įplaukas 3500 Lt.

Pratimas

U˛pildykite pagrindinės (centrinės) kasos knygą ir apskaičiuokite pinigų likutį dienos pabaigai pagal iuos duomenis:

data 2001 vasario 12 d.

lapo Nr.3

pinigų likutis dienos prad˛ioje 235 Lt.

kasos pajamų orderis Nr. 231235 kasos dienos įplaukos 3500 Lt

kasos pajamų orderis Nr 231236, grą˛intas neinaudotas avanso likutis 110 Lt.

kasos ilaidų orderis Nr. 51, imokėtas A. Petrauskui avansas 250 Lt.

kasos ilaidų orderis Nr.53, inkasuota į banką 3500

Pratimas

U˛pildykite mokėjimo pavedimą pagal duotą sąlygą:

mokėjimo pavedimo Nr.10

data 2001 m. kovo 1 d.

UAB “Vilnis”, įmonės kodas 23468910 turinti atsiskaitomąją sąskaitą Vilniaus banke, kodas 260101780, sąskaitos Nr. 800145 nori pavedimu sumokėti u˛ prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4513451 AB “Techno centrui”, įmonės kodas 21368214.Pinigų gavėjo bankas SNORO bankas, kodas 26010159, sąskaitos numeris 601411.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 3570
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Pinig-apskaita55413.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Pinig-apskaita55413.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Pinig-apskaita55413.php">Pinigų apskaita</a>

Pinigų apskaita

Apskaitos

DOCUMENTE SIMILARE

1.1. Kasos pajamų orderis

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: