CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
TURTO APSKAITOS YPATUMAI
1 Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikis turtas turtas, kurį įmonė naudoja ilgiau nei vienerius metus, siekdama gauti ekonominź naud¹, ir kurio įsigijimo vertė yra ne maesnė u įmonės nusistatyt¹j¹.
Ilgalaikis turtas yra skirstomas į:
Nematerialus turtas
Materialus turtas
Finansinis turtas.
Ilgalaikio materialaus turto apskaita yra apibrėiama 12 VAS ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS.
is standartas turi būti taikomas registruojant apskaitoje ilgalaikį materialųjį turt¹, nustatant jo įsigijimo savikain¹, skaičiuojant jo nusidėvėjim¹, jį perkainojant ar atliekant kitas su iuo turtu susijusias ūkines operacijas.
Materialusis turtas yra priskiriamas ilgalaikiam turtui jeigu jis atitinka iuos pagrindinius kriterijus:
įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei 1 metus;
pagristai tikisi gauti i io turto ekonominės naudos ateityje;
gali patikimai nustatyti io turto įsigijimo (pasigaminimo) savikain¹;
turto įsigijimo(pasigaminimo) savikaina yra ne maesnė u minimali¹ ilgalaikio materialiojo turto savikain¹, kuri¹ įmonė nusistatė kiekvienai turto grupei;
įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.
Atskirų turto grupių minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būti patvirtinta įmonės vadovo įsakymu.
Ilgalaikis materialus turtas yra skirstomas į kilnojam¹jį ir nekilnojam¹jį.
Pagal 12 VAS įmonės ilgalaikis turtas gali būti įvertintas įsigijimo savikaina arba perkainota verte.
Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas yra faktinė jo įsigijimo savikaina ir visos papildomos ilaidos, susijusios su to turto įsigijimu. ios papildomos ilaidos, priklausomai nuo turto paskirties, gali būti labai įvairios:
atveimo ilaidos;
įvairūs mokesčiai;
projektavimo darbų ilaidos;
remonto, instaliavimo darbų ilaidos;
turto registravimo ilaidos;
melioravimo, valymo ilaidos;
kitos, tiesiogiai su ilgalaikio turto įsigijimu susijusios ilaidos.
Į turto vertź neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis (PVM), iskyrus tuos atvejus, kada jis yra negr¹inamas.
U ilgalaikį turt¹ mokamos palūkanos taip pat neįskaitomos į turto savikain¹, kadangi jos priskiriamos atitinkamo laikotarpio s¹naudomis.
Įmonė ilgalaikį turt¹ gali pasigaminti ir pati. Į pasigaminto ilgalaikio materialaus turto savikain¹ įskaitomos gamyboje sunaudotų aliavų, mediagų savikaina bei tiesioginės darbo ir netiesioginės (pridėtinės) gamybos ilaidos. Veiklos s¹naudos į savikain¹ neįskaitomos.
Jeigu įmonė taiko įsigijimo savikainos būd¹, tai apskaitoje is turtas registruojamas įsigijimo savikaina, o balanse rodomas likutine verte, t.y. i pradinės turto vertės atimamas nusidėvėjimas. Perkainojimas turi būti atliekamas periodikai.
Jeigu įmonė taiko perkainotos vertės būd¹, tai iuo atveju ilgalaikis materialus turtas apskaitoje yra registruojamas įsigijimo savikaina, o vėliau perkainojamas ir apskaitoje uregistruojamas jau perkainota verte. Tuo tarpu finansinėje atskaitomybėje turtas parodomas i perkainotos vertės atėmus nusidėvėjim¹ ir turto vertės sumaėjim¹.
Ilgalaikis materialus turtas gali būti naudojamas ribot¹ arba neribot¹ laik¹. Jeigu turtas yra naudojamas neribot¹ laik¹, kaip pvz. emė, tai jo nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Taip pat neskaičiuojamas meno kūrinių, muziejų eksponatų, bibliotekų fondų bei į kultūros vertybių registr¹ įtraukto ilgalaikio materialiojo turto bei nenaudojamo turto nusidėvėjimas.
Buhalterinėje apskaitoje turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kuri yra nustatoma atsivelgiant į tokius dalykus, kaip:
turto eksploatavimo intensyvumas;
aplinka, kurioje bus naudojamas turtas;
planuojamas naudingo tarnavimo laikas;
turto moralinio senėjimo tempas;
veiksniai, ribojantys ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laik¹.
Skaičiuojant nusidėvėjim¹ i turto pradinės įsigijimo (pasigaminimo) vertės atimama likvidacinė vertė, kuri¹ įmonės gali nusistatyti savo nuoiūra.
Likvidacinė vertė yra suma, kuri¹ įmonė tikisi gauti u turt¹, pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui.
Pradėjus naudoti turt¹, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio 1 dienos. Jeigu taikomas pusmečio būdas, tai nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti priklausomai nuo tada, kurį pusmetį turtas pradedamas naudoti.
Yra taikomi ie pagrindiniai ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai:
Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas.
Produkcijos metodas.
Metų skaičiaus metodas.
Dvigubas-maėjančios vertės metodas.
1. Pagal tiesinį metod¹ nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis formule:
V1-V2
N= T
N metinė nusidėvėjimo norma
V1 - ilg. mat. turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina)
V2 ilg. mat. turto likvidacinė vertė
T turto naudingo tarnavimo laikas (metais)
2. Produkcijos kiekio metodas tinka skaičiuoti nusidėvėjimui tų įrengimų, kurių nusidėvėjimas tiesiogiai priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio. Taikoma formulė:
(V1-V2)xP
N= P max
N metinė nusidėvėjimo norma
V1 - ilg. mat. turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina)
V2 ilg. mat. turto likvidacinė vertė
P per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos kiekis
Pmax maksimalus ilg. turto objektu pagamintos produkcijos kiekis
3. Skaičiuojant metų skaičiaus metodu nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo savikainos, tačiau pirmaisiais metais į produkcijos (darbų) savikain¹ įskaitoma didiausia nusidėvėjimo suma, antraisiais metais maesnė, o vėlesniais vis tolygiai maėjanti nusidėvėjimo suma. Taikoma tokia formulė:
(V1-V2)x(T-i+1)x2
N= Tx(T+1)
N metinė nusidėvėjimo norma
V1 - ilg. mat. turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina)
V2 ilg. mat. turto likvidacinė vertė
T turto naudingo tarnavimo laikas (metais)
i metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur i<=T
4. Taikant dvigub¹-maėjančios vertės metod¹ nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo turto likutinės vertės pagal dvigubai didesnį procent¹.
N=L x n; n= T x 2
N metinė nusidėvėjimo norma
L - ilg. mat. turto likutinė vertė
n nusidėvėjimo procentas
T turto naudingo tarnavimo laikas (metais)
V1 - ilg. mat. turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina)
V2 ilg. mat. turto likvidacinė vertė
I-aisiais turto naudojimo metais: N1=L1x n, kur L1=V1
II-aisias metais: N2=L2x n, kur L2=L1-N1
III-aisias metais: N3=L3x n, kur L3=L2-N2
Paskutiniaisiais metais: Np=Lp-1-V2.
Metų skaičiaus ir dvigubas - maėjančios vertės metodai yra vadinami pagreitintais nusidėvėjimo skaičiavimo metodais. Taikant juos didiausiais nusidėvėjimas gaunamas turto naudojimo pradioje, o maiausias turto naudojimo pabaigoje.
Ilgalaikio nematerialaus turto apskait¹ reglamentuoa 13 VAS NEMATERIALUSIS TURTAS.
Nematerialusis turtas turtas, kuris neturi materialios formos, tačiau turi vertź ir kuriuo disponuoja įmonė, tikėdamasi gauti ekonominės naudos.
Nematerialus turtas egzistuoja tiek, kiek egzistuoja pati įmonė.
Nematerialus turtas pripaįstamas jei atitinka tokius kriterijus:
neturi materialios formos
turi vertź;
turtas suteikia jo savininkui tam tikrų teisių ir privilegijų;
duoda ir pagrįstai tikėtina kad ateityje duos įmonei ekonominź naud¹;
įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teises juo naudotis kitiems.
Nematerialaus turto pavyzdiai yra: licencijos, patentai, autorių teisės, prekių enklai, prestias, kompiuterių programos ir pan.
Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o finansinėje atskaitomybėje rodomas likutine verte, t.y. i pradinės vertės atėmus amortizacines ilaidas.
Nematerialaus ilgalaikio turto amortizuojama vertė yra tolygiai paskirstoma per vis¹ turto naudingo tarnavimo laik¹.
Amortizacija skaičiuojama taikant tiesinį metod¹. Įmonė nusistato metinź amortizacijos norm¹ atsivelgdama į tokius rodiklius, kaip: planuojamas naudingo tarnavimo laikas; techninis (technologinis) turto senėjimas; konkurentų veiksmai; kontrolė ir pan.
Finansinis turtas tai įmonės teisės ir privilegijos, kurias įgyja įmonė dalyvaudama kitų įmonių veikloje.
Ilgalaikį finansinį turt¹ sudaro:
investicijos (įsigyti kitų įmonių vertybiniai popieriai)
gautinos sumos (gr¹intinos sumos, suteikta parama kitoms įmonėms)
nuosavos akcijos (supirktos pačios įmonės anksčiau ileistos akcijos)
kitos investicijos (investicijos į nekilnojam¹jį turt¹).
12 udavinys
Įmonė įsigijo skaitmeninį fotografijų gamybos ir rekonstravimo aparat¹ u 12 000 Lt. Nustatyta, kad is ilgalaikis turtas bus naudojamas 5 metus, o jo likvidacinė vertė sudaro 10 % jo įsigijimo vertės.
Reikia apskaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjim¹ tiesiniu metodu, dvigubu-maėjančios vertės metodu ir metų skaičiaus metodu. Palyginkite kaip skirtingais metodais nustatytos ilgalaikio turto nusidėvėjimo s¹naudos įtakos veiklos rezultatus.
13 udavinys
Įmonė įsigijo kompiuterinź įrang¹, skirt¹ automobilių techninės būklės diagnostikai, u 22 000 Lt. Tačiau su io turto įsigijimu ji patyrė dar tokių ilaidų:
1) sumokėjo 110 Lt. u aparatūros atveim¹;
2) sumokėjo 1500 Lt. u ios įrangos instaliavim¹ ir ibandym¹;
3) sumokėjo 190 Lt. u papildomas priemones, būtinas darbo vietos su ia įranga paruoimui bei apmokym¹ dirbti su diagnostikos aparatūra.
Nustatykite kokia bus įmonės ilgalaikio turto įsigijimo savikaina, t.y. pradinė vertė.
14 udavinys
Įmonė X nusipirko įmonź Y u 900 000 Lt. Ekspertai rinkos kainomis įmonź Y įvertino taip:
- Pastatas 400 000 Lt.
- Gamybinės patalpos 200 000 Lt.
- Įrengimai 140 000 Lt.
- Turimos atsargos sandėlyje 60 000 Lt.
Apskaičiuokite skirtum¹ tarp įmonės Y rinkos kainos ir realiai gautos sumos u įmonź. Nustatykite kas sudaro t¹ skirtum¹, kaip jį įvardinti?
2 Trumpalaikio turto apskaita
Trumpalaikis turtas tai įmonės turtas, kurį įmonė naudoja ekonominei naudai gauti ne ilgiau kaip vienerius metus. Jį sudaro: atsargos; pinigai įmonės kasoje ir atsiskaitomojoje s¹skaitoje banke; pirkėjų skolos; iankstiniai apmokėjimai.
Atsargų apskaita
Atsargos yra trumpalaikis turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms udirbti per vienerius metus arba per vien¹ įmonės veiklos cikl¹.
Tai aliavos, mediagos, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, pirktos prekės, skirtos perparduoti.
Atsargų apskait¹ reglamentuoja 9 VAS ATSARGOS.
Atsargų įsigijimo savikaina
iame standarte teigiama, kad atsargos yra skirtingai įkainojamos kada jos yra registruojamos apskaitoje ir kada yra sudaroma finansinė atskaitomybė.
Apskaitoje atsargos yra įvertinamos įsigijimo verte (savikaina), o finansinėje atskaitomybėje arba įsigijimo savikaina arba gryn¹j¹ galimo realizavimo verte. Tai priklauso nuo to, kuri i jų yra maesnė. Standarte pateikiami tokie apibrėimai:
Įsigijimo(pasigaminimo) savikaina tai sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant turt¹, vertė.
Grynoji galimo realizavimo vertė tai įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo s¹lygoms, atėmus įvertintas gamybos ubaigimo ir galimas pardavimo ilaidas.
Grynoji galimo realizavimo vertė yra pritaikoma tada, kai dėl tam tikrų aplinkybių atsargos nuvertėja, o atskaitomybėje jas reikia parodyti realia sumaėjusia verte. Tokie atvejai būtų kada atsargos sugedo, buvo sugadintos, moralikai paseno, sumaėjo jų rinkos kaina ir pan.
Atsargų įsigijimo savikain¹ sudaro pirkimo kaina, kuri yra pakoreguojama nukainojimo ir nuolaidų sumomis bei papildomomis ilaidomis, susijusiomis su atsargų įsigijimu.
ĮSIGIJIMO SAVIKAINA = PIRKIMO KAINA - PIRKIMO NUOLAIDOS + PAPILDOMOS ILAIDOS
ios papildomos ilaidos galėtų būti su atsargų pirkimu susijź mokesčiai ir rinkliavos (iskyrus tuos, kurie bus atgauti), gabenimo ir sandėliavimo ilaidos ir pan. Jeigu ių ilaidų sumos yra nereikmingos, jas galima i karto pripainti s¹naudomis tada, kai jos buvo patirtos.
Įsigyjant atsargas į jų įsigijimo savikain¹ neįtraukiamos bendrosios ir administracinės ilaidos.
Atsargų pasigaminimo savikaina
Įmonės, kurių pagrindinė ūkinė veikla yra gamyba, pačios gamina atsargas (produkcij¹) ir po to jas parduoda. iuo atveju per tam tikr¹ ataskaitinį laikotarpį pagamintų atsargų savikain¹ sudarys tiesioginės ir netiesioginės gamybos ilaidos.
Tiesioginės gamybos ilaidos kurias galima tiesiogiai priskirti produkcijos gamybai. Tai būtų pagrindinių aliavų (mediagų, komplektavimo gaminių), tiesioginio darbo umokesčio ilaidos.
Netiesioginės ilaidos kurių neįmanoma tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. To padaryti neįmanoma, nes jos yra bendros visai gaminamai produkcijai; arba tai daryti yra neracionalu dėl per didelės apskaitinio darbo apimties.
Norint paskirstyti netiesiogines ilaidas tarp gaminamų gaminių yra taikomi normatyviniai koeficientai, kurie parodo kiek reikia netiesioginių ilaidų, kad pagaminti tam tikro produkto vienet¹. Normatyvinis koeficientas apskaičiuojamas pagal formulź:
NK = Netiesioginės ilaidos / Kriterijus
Netiesioginės gamybos ilaidos į gaminių savikain¹ įskaičiuojamos etapais, t.y. pirmiausia jos yra kaupiamos tam tikruose gamybos padaliniuose, o po to pagal tam tikrus kriterijus nusistačius normatyvinius koeficientus jos perskirstomos atitinkamoms gaminamoms prekėms.
Kriterijus įmonė pasirenka atsivelgdama į:
darbo apmokėjimo ilaidas (kuo daugiau gamybinio padalinio darbuotojams priskaičiuota darbo umokesčio, atitinkamai turėtų būti daugiau priskiriama ir aptarnaujančių padalinių ilaidų);
aliavų sunaudojim¹;
vidutinį darbuotojų skaičių;
veiklos apimtis (tam gamybos cechui, kurio veiklos apimtys didiausios ir priskiriama daugiausia netiesioginių gamybos ilaidų);
gamybos patalpų dydį.
Remiantis pajamų ir s¹naudų pripainimo tvarka, pagamintos per tam tikr¹ laikotarpį produkcijos savikain¹ sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos ilaidos, kurios pripaįstamos s¹naudomis tik pardavus produkcij¹. Kol produkcija dar iki galo nepagaminta ar neparduota, ji yra laikoma įmonės turtu ir yra fiksuojama Pagamintos produkcijos arba Nebaigtos gamybos s¹skaitose.
Atsivelgdama į savo vykdomos gamybos specifik¹, įmonė gali nusistatyti kriterijus, pagal kuriuos ji konkrečias gamybos ilaidas priskirs prie tiesioginių arba netiesioginių gamybos ilaidų.
Pagamintos per tam tikr¹ ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikaina yra apskaičiuojama pagal formulź:
Nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pradioje
+ Tiesioginės ir netiesioginės gamybos ilaidos
- Nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigoje
= Pagamintos produkcijos savikaina
Įmonės, kurių pagrindinė veikla yra paslaugų teikimas, jos gali kaupti atsargose visas su paslaugų teikimu susijusias ilaidas.
Paslaugos tai įmonės vykdoma veikla, susijusi su darbų atlikimu klientui (pirkėjui) ir udirbanti pajamas.
Daniausiai paslaugų teikėjo atsargų savikain¹ sudaro tiesiogiai su paslaugų teikimu susijusios ilaidos ( pvz. darbuotojų, vykdančių paslaugas, darbo umokesčio ilaidos) ir netiesioginės ilaidos ( pvz. papildomos ilaidos, susijusios su tam tikrų paslaugų neįvykdymu).
Parduotų prekių ir pagamintos produkcijos savikainos nustatymo būdai
Kiekviena įmonė gali pasirinkti kokiu būdu apskaitoje jai registruoti parduotas ar sunaudotas atsargas. Sunaudotas atsargas ji gali registruoti nuolat arba periodikai. Kadangi atsargos yra įsigyjamos ir panaudojamos itisus metus, tai tik nuo įmonės vykdomos apskaitos politikos priklausys kokiu būdu ji jas registruos. Jeigu įmonė atsargas registruoja periodikai, tai kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu prie jas registruojant turi būti atliekama atsargų inventorizacija.
Siekiant apskaičiuoti parduotų arba sunaudotų gamyboje atsargų savikain¹ yra taikomi tokie pagrindiniai atsargų įkainojimo būdai:
Konkrečių kainų metodas.
Svertinio vidurkio metodas.
FIFO metodas.
LIFO metodas.
1. Konkrečių kainų metod¹ taiko įmonės, kurios prekiauja vienetinėmis, retomis ir brangiomis prekėmis. Tai galėtų būti meno kūriniai, juvelyriniai gaminiai, nekilnojamas turtas, automobiliai, antikvarinės prekės ir pan. iuo atveju turi būti inoma konkrečiai kiekvienos prekės pirkimo kaina. is metodas taikomas retai, nes didiausi jo trūkumai yra didelės darbo s¹naudos bei gana sudėtinga apskaita, kai sandėlyje susidaro dideli įvairių prekių, įsigytų skirtingu laiku ir skirtingomis kainomis, likučiai.
2. Svertinio vidurkio metod¹ taiko įmonės, kurios turi daug vienodo asortimento prekių. iuo atveju visos prekės, nesvarbu ar jos parduotos ar ne, yra įkainojamos vidutinėmis jų įsigijimo kainomis, kurios yra nustatomos pagal formulź:
Prekių likučio vertė laikotarpio pradioje + Per laikotarpį gautų prekių suma
Vidutinė kaina =
Prekių kiekis laikotarpio pradioje + Per laikotarpį gautas prekių kiekis
Taikant svertinio vidurkio metod¹ vidutines prekių kainas reikia apskaičiuoti po kiekvieno prekių įsigijimo.
3. FIFO metodo taikymas yra grindiamas prielaida, kad pirmiausia yra parduodamos anksčiausiai įsigytos prekės
FIFO metod¹ patartina taikyti įmonėms, kurios verčiasi maisto prekių prekyba ir naudojimu arba jų veikla susijusi su kitomis greitai gendančiomis prekėmis,
iuo atveju yra nuraomos atskiros prekių partijos tam tikru nuoseklumu. Likźs prekių likutis yra įvertinamas paskutinės gautos prekių partijos kainomis.
4. LIFO metodo taikymas grindiamas prielaida, kad pirmiausia parduodamos vėliausiai įsigytos prekės.
LIFO metodas taikomas akmens anglies ir naftos gavybos, cemento gamybos pramonės akose. iuo atveju nuraomos atsargos i kitos pusės, o prekių likutis įkainojamas anksčiausiai įsigytų prekių partijos kainomis.
Pavyzdys:
Apskaičiuosime parduotų prekių savikain¹ trim metodais.
Kiekis, vnt. Kaina, Lt. Suma, Lt.
Atsargų likutis mėn. prad. 40 10 400
Įsigyta per mėn. 50 8 400
30 12 360
Likutis mėn. pabaigoje 20
1. Svertinio vidurkio metodu:
Atsargų likutis mėn. prad. 40 10 400
Įsigyta per mėn. 50 8 400
30 12 360
Likutis mėn. pabaigoje 20 10 200
Parduotų prekių savikaina 100 11 1100
2. FIFO metodu
Parduota per mėn. 40 10 400
50 8 400
10 12 120
Likutis mėn. pabaigoje 20 12 240
Parduotų prekių savikaina 100 920
3. LIFO metodu
Parduota per mėn. 30 12 360
50 8 400
20 10 200
Likutis mėn. pabaigoje 20 10 200
Parduotų prekių savikaina 100 960
Piniginio turto apskaita
Pinigai yra pats universaliausias ir likvidiausias įmonės turtas ir nors jų lyginamoji dalis nėra labai didelė, jie yra labai reikmingi kiekvienai įmonei.
Norint sėkmingai ir racionaliai vystyti ūkinź veikl¹, pinigai nuolat turi būti apyvartoje, t.y. jie turi udirbti kitus pinigus.
Svarbiausios buhalterinės s¹skaitos, kuriose apskaitomas piniginis turtas yra Nr. 271 S¹skaitos bankuose ir Nr. 272 Kasa. S¹skaitoje nr. 271 atspindimi [pinigai, kurie yra laikomi bankuose, tuo tarpu s¹skaitoje Nr. 272 atspindimi grynieji pinigai, t.y. kuriais realiai disponuoja įmonė.
ios s¹skaitos dar turi subs¹skaitų. Subs¹skaitos reikalingos tam, kad būtų atspindėtas ir turimas piniginis turtas usienio valiuta. Nors visi ūkiniai sandoriai yra ireikiami nacionaline valiuta (litais), tačiau įmonės nori inoti ir realius turimus usienio valiutos kiekius.
Subs¹skaitos kuriamos ir norint inoti pinigų sumas, esančias skirtinguose bankuose ir skirtingose s¹skaitose, pavyzdiui: kiek turima pinigų atsiskaitomojoje s¹skaitoje AB Vilniaus banke ir kiek AB Hansa banke.
Trumpalaikio turto apskaitoje svarbus aspektas yra tinkamai atspindėti pinigų judėjim¹ pirminiuose apskaitos dokumentuose ir buhalteriniuose registruose.
Pinigų gavimas į kas¹ įmonėje yra įforminamas iraant Kasos pajamų orderį, o pinigų ileidimas (imokėjimas) i kasos yra fiksuojamas iraant Kasos ilaidų orderį.
Remiantis pirminiais piniginiais dokumentais (KPO, KIO) yra sudaromas kontrolinis apskaitos dokumentas - Kasos knyga, kurioje fiksuojamos visos kasos operacijos. Kasos knyga yra pildoma kiekvien¹ dien¹, kada įvyksta ūkinė operacija, susijusi su grynųjų pinigų gavimu ar ileidimu. Jeigu ios operacijos vyksta retai, kasos knyg¹ galima pildyti kas savaitź. Kiekvieno ataskaitinio mėnesio pabaigoje yra sudaromas kasos apyvartos iniaratis.
Pinigų judėjimas tarp s¹skaitų bankuose yra grindiamas iraomais ir gaunamais mokėjimo pavedimais, pinigų čekiais bei bankų iraais.
Mokėjimo pavedimus irao pinigus mokanti įmonė ir juos perduoda savo bankui, kuris i¹ įmonź aptarnauja. Iraus i įmonės s¹skaitų banke įmonėms pateikia jas aptarnaujantys bankai. iais iraais bankai informuoja įmones apie tai, kiek pinigų įplaukė ir kiek imokėta, koks yra pinigų likutis.
Įmonės bankuose turimi pinigai usienio valiuta tam tikrais ataskaitiniais laikotarpiais yra perkainojami. Taip yra dėl to, kad valiutos kursai svyruoja ir jie teigiamai arba neigiamai paveikia turimos valiutos vertź. Perkainojimai atliekami periodikai, o jų poveikis atitinkamai atspindimas arba pajamų s¹skaitoje Teigiama valiutos pokyčių įtaka, arba s¹naudų s¹skaitoje Neigiama valiutos pokyčių įtaka.
Trumpalaikių skolų apskaita
Trumpalaikės skolos ne vėliau kaip per kit¹ po ataskaitinių finansinių metų ataskaitinį laikotarpį gautinos i pirkėjų sumos.
Trumpalaikės skolos yra iskirtinė įmonės turto rūis, kadangi jis yra pas trečiuosius asmenis, t.y. pas pirkėjus, įsigijusius prekes skolon. Pirkėjų skolos virsta pinigais tada, kai skolininkai sumoka skolas įmonei, t.y. perveda pinigus.
Pirkėjų skolos atsiranda dėl to, kad įmonės, norėdamos pritraukti kuo daugiau pirkėjų, nereikalauja i karto apmokėti u prekes, o parduoda jas skolon. Yra nustatomi atsiskaitymų terminai, kurie daniausiai yra paeidiami, dėl to įsiskolinimo terminai paprastai prailgėja.
Pirkėjui pirkti prekes skolon yra naudinga, kadangi jam nereikia i karto ileisti pinigų, o gautos prekės yra kaip beprocentinis kreditas.
Visada yra tikimybė, kad skola gali būti negr¹inta. Dėl negr¹inamų skolų įmonė gali patirti nuostolių, kurie yra pripaįstami beviltikų skolų s¹naudomis.
S¹skaitų plane yra skiriama atskira s¹skaita, skirta tokio tipo skoloms, tai Abejotinos skolos. Skolos į abejotinų skolų sudėtį perkeliamos tada, kai nustatoma, kad jos gali būti negr¹intos.
Abejotinas skolas galima apskaičiuoti dviem būdais:
pagal procento nuo grynųjų pardavimų metod¹ (pelno ataskaitos metodas)
pagal skolų sumokėjimo terminų metod¹ (balanso metod¹).
Pagal iuos metodus įmonė gali apskaičiuoti prognozuojamų beviltikų skolų sum¹. Po ataskaitinių finansinių metų nesumokėtos beviltikos skolos yra pripaįstamos ypatingosiomis s¹naudomis (netekimais). Jeigu vėliau pripaintos beviltikos skolos buvo sumokėtos, jos jau registruojamos kaip ypatingos pajamos (pagautė).
15 udavinys
Duoti tokie duomenys apie įmonės turimas prekių atsargas sandėlyje.
Apskaičiuokite parduotų per ketvirtį prekių savikain¹ svertinio vidurkio, FIFO ir LIFO metodais. Nustatykite prekių likutį 200X .07.01 vertine iraika.
Rodikliai |
Kiekis, vnt. |
Kaina, Lt. |
Suma, Lt. |
Prekių likutis 200X.04.01 | |||
Per 04 mėn. įsigyta Per 05 mėn. įsigyta Per 06 mėn. įsigyta | |||
I viso per ketvirtį įsigyta | |||
Prekių likutis 200X.07.01 |
16 udavinys
Įmonė Pavasaris 200X.02.01 įsigijo 1500 vnt. pliuinių velykinių kikučių u 12000 Lt.
Iki balandio mėnesio jų tikimasi parduoti 1300 vnt. po 10 Lt. Veiklos s¹naudoms planuojama skirti 420 Lt.
Reikia nustatyti per vasario ir kovo mėnesius parduotų prekių savikain¹ bei apskaičiuoti veiklos rezultat¹, t.y. peln¹(nuostolį).
17 udavinys
Įmonė gamina medinius langus ir medines duris. Per ataskaitinį laikotarpį įmonė pagamino 4000 vnt. durų ir 2500 vnt. langų.
Tiesioginės ilaidos (mediena, lakai, klijai ir pan.) durų gamybai sudarė 160 000 Lt., o langų gamybai 70 000 Lt.
Netiesioginės ilaidos (u elektr¹, vandenį, dujas) sudarė 2000 Lt.
Apskaičiuokite vienerių durų ir vieno lango pagaminimo savikain¹.
Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius: Pačiolis, 2001, p. 441-551.
Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius: TEV, 2004, p.172-18
9VAS-13 VAS, www.apskaitosinstitutas.lt
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 800
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved