BENDRUOMENĖS SAMPRATA IR FUNKCIJOS. SOCIOKULTŪRINIS DARBAS BENDRUOMENĖJE. DIENOS CENTRŲ RAIDA IR VEIKLOS YPATUMAI. PROJEKTO VIETA UGDYMO PROCESE. PARAIŠKŲ RENGIMO YPATUMAI. SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMA YPATUMAI IR GALIMYBĖS.

BENDRUOMENĖS SAMPRATA IR FUNKCIJOS. SOCIOKULTŪRINIS DARBAS BENDRUOMENĖJE. DIENOS CENTRŲ RAIDA IR VEIKLOS YPATUMAI. PROJEKTO VIETA UGDYMO PROCESE. PARAIŠKŲ RENGIMO YPATUMAI. SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMA YPATUMAI IR GALIMYBĖS.

Analizuojant bendruomenę, remiamasi keliais požiūriais: struktūriniu, socialiniu – psichologiniu, žmonių ir teorijos, socialinės sistemos finansavimo. Bendruomenė – tai visuma piliečių, gyvenančių tam tikroje aplinkoje, geografiškai apibrėžtoje teritorijoje, susietų socialiniais tarpusavio ryšiais ir vienijama bendrų interesų bei tikslų. Bendruomenė plačiąja prasme – tam tikra žmonių grupė, kuri siekia bendro tikslo, o bendruomenė socialiniuose moksluose suprantama kaip tapatybės ir bendrumo jausmas, kuris atsiranda priklausant tam tikrai vietai, organizacijai ar socialinei grupei. Pagrindiniai bendruomenės aspektai:

• bendruomenė – kaip geografinė teritorija;
• bendruomenė – kaip įvairių santykių ir tarpusavio santykių rinkinys;
• bendruomenė kaip tam tikrų savybių ir santykių apibūdinimas.

Skiriamos tokios bendruomenės funkcijos:

• gamyba – paskirstymas – vartojimas (funkcijos atsakomybė priskiriama verslo bendruomenėms),
• socializacija (funkcijos atsakomybė priskiriama mokykloms),
• socialinė kontrolė (funkcijos atsakomybė priskiriama vyriausybei),
• socialinis dalyvavimas (atsakomybė priskiriama įv.klubams ir org.tenkinančiom social. dalyvavimo poreikius),
• tarpusavio parama (funkcijos atsakomybė priskiriama socialinės gerovės organizacijom).

Bendruomenė gali efektyviai funkcionuoti tik dalyvaujant visiems jos nariams, nes priešingu atveju žmonės patenka į socialinės atskirties erdvę.

Viena pagrindinių veiklos sričių bendruomenėje yra sociokulūrinis darbas, kitaip tariant tai kultūringas socialinis darbas. Jo dėka žmonės, gyvenantys bendruomenėje gali lengviau prisitaikyti prie gyvenimo besikeičiančiomis rinkos sąlygomis, įveikiant socialinę atskirtį ir sėkmingai įsiliejant į visavertį gyvenimą. Sociokultūrinis gyvenimas skatina socializacijos procesą. Sociokultūrinis darbas bendruomenėje apima tokias sritis: kultūra, poilsis/laisvalaikis, švietimas ir lavinimas, darbas bendruomenėje. Sociokultūrinio darbo bendruomenėje tikslas: suteikti galimybę pažvelgti į savo padėtį objektyviau, panaudoti atitinkamus savo poreikius bei sustiprinti savo kompetencijas problemų sprendime. Socialinis ir kultūrinis darbas yra neatsiejami. Socialumas apima visa, kas žmonėms yra visuomeniška ir bendra, o kultūra yra tai, kas tą bendrumą formuoja. Sociokultūrinė veikla yra specifinė bendruomeninio ugdymo sritis, sudaranti palankias sąlygas įvairios socialinės padėties, įvairių tautybių ir amžiaus žmonėms realizuoti savo socialinius, kultūrinius, švietimo poreikius, siekiant sėkmingai integruotis į aplinką.

Daug socialiai pažeidžiamų, įvairių materialinių ir psichologinių problemų turinčių žmonių dar nesugeba prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Nepasitikėjimas savimi ir menka motyvacija skatina alkoholizmą, narkomaniją ar kitokį socialiai nepriimtiną elgesį. Savivaldybės stengiasi padėti probleminėms šeimoms, dažniausiai teikiama materialinė parama. Tačiau vien tik piniginė parama menkai padeda sumažinti šeimų ir vaikų socialinę atskirtį, būtinas socialinis darbas su šeima. Organizacija „Gelbėk vaikus“ nuo 1996metų vykdo nacionalinę programą „Socialiai apleistų vaikų dienos centrai“‚ kurios tikslas – sukurti kaip modelį dienos centrų tinklą neturtingiems, socialiai apleistiems vaikams.

Dienos centras–įstaiga, teikianti probleminių šeimų vaikams ir pačioms šeimoms socialines, t.p. priešmokyklinio ir papildomojo ugdymo paslaugas “Nacionalinės NVO vaikų dienos centrų 2002–2004 metų programa',„Dėl nacionalinės vaikų dienos centrų 2005–2007 metų programos patvirtinimo“. Dienos centrų programą vykdo NVO,  kurias remia vyriausybė ir savivaldybė. Savivaldybės prie dienos centrų veiklos prisideda tuo, kad skiria patalpas, daugelis sumoka už komunalines paslaugas. NVO iniciatyva savivaldybių teritorijose jau nuo 1996 metų pradėti steigti dienos centrai vaikams. Pastaraisiais metais šie centrai pradėjo dirbti socialinį darbą ir su juos lankančių vaikų šeimomis.

Dienos centruose vaikai maitinami, ugdomi, ruošia pamokas, žaidžia, rengia šventes, parodas, dalyvauja įvairiuose kultūriniuose, ekologiniuose, kitokiuose renginiuose, dirba įvairius darbus. Pagrindinis ir svarbiausias darbas centre – kryptingas vaikų užimtumas po pamokų. Vaikų užimtumo programos tikslas-spręsti jų užimtumo problemas, atitraukti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos, tenkinti jų saviraiškos poreikius. Siekiama šalinti priežastis,dėl kurių vaikai gali netekti tėvų globos, nes soc.darbas su problemine šeima stiprina ją, padeda jai tapti funkcionaliai–vykdyti šeimos funkcijas. Vaiko dienos centrai turi būti įsteigti tiek kaime, tiek mieste. Socialines paslaugas dienos centruose gali gauti įvairios žmonių grupės: vieniši seni žmonės, socialinių problemų turinčios šeimos, tėvų globos netekę vaikai, našlaičiai, asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigų arba piktnaudžiaujantys alkoholiu ar narkotikais. Soc. paslaugos teikiamos: vaikų dienos centruose; pagyvenusių žmonių dienos centruose; bendruomenės dienos centruose; dienos centruose neįgaliesiems; pabėgėlių dienos centruose; žmonėms turintiems senatvės psichikos sutrikimų ir kt.

Savo darbo veikloje pedagogai plačiai taiko aktyvaus mokymo metodus. Vienas iš jų – projektų metodas, skatinantis atsižvelgti į moksleivių gebėjimus, norus, žinias. Vaikas, dalyvaudamas projektinėje veikloje, tampa aktyviausiu šios veiklos dalyviu, yra suinteresuotas rinkti, kaupti ir kūrybingai taikyti žinias, bei gebėjimus. Ilgai trunkantis projektas. Trumpai trunkantis projektas. Teminis projektas

Projektas yra planinga, organizuota veikla, kurios tikslas- įveikti užduotis, ir išspręsti problemą, taip, kad galima gauti rezultatą. Pedagogikoje projektinis darbas traktuojamas kaip į procesą į aktyvią veiklą orientuota, visuomeninė ir kolegiali grupės darbo, mokymosi, studijų forma. Projektą apibūdina 3 parametrai: apibrėžta trukmė (turi pradžią ir pabaigą), ištekliai (pinigai, kurie sudaro projekto biudžetą,  žmonės, įrankiai, patalpos,kt materialūs objektai), rezultatas.

Labai svarbus projekto rengimo etapas yra paraiškų rengimas. Tai paieškos pradžia. Paraiškos atlieka funkcijas:

Ji atstovauja projektui; Tai yra planas; Tai įtikinimas; Tai pažadas ir įsipareigojimas.

Paraiška yra įrankis, kuriuo naudojamės, kad gautume finansavimą. Projektu mes įsipareigojame dirbti pagal planą. Tipinėje paraiškos formoje yra dažniausi šie elementai:

Bendri duomenys apie projektą ir paraiškovą;

Projekto santrauka (15 eilučių ilgio projekto aprašymas);

Projekto aprašymas (problema, tikslai, uždaviniai, priemonės, etapai, partneriai, numatomi rezultatai, vertinimas);

Sąmata, biudžetas;  Priedai (išsami informacija apie organizaciją).

Projektai naudingi ugdant moksleivius - paįvairina bei praturtina ugdymo procesą, skatina moksleivių savarankiškai dirbti, padeda lavinti soc. įgūdžius, skatina kūrybiškumą, moksleiviai įsisavina naują informaciją, lavina turimus gebėjimus bei mokosi naujų, mokosi turimas žinias ir gebėjimus taikyti praktiškai.

Socialinis darbas, orientuotas į šeimą – atsakingas procesas. Jis reikalauja ypatingos soc.pedagogo kompetencijos, psichologinių, mokslinių ir pedagoginių žinių. Šeima - svarbiausia mikroaplinka, kurioje vaikas socializuojasi, atliekamos šeimos funkcijos. Soc. darbuotojui pravartu žinoti šeimos pedagogiką, mokėti teisingai įvertinti šeimos situaciją ir sugebėti panaudoti specialius paramos šeimai būdus. Dirbdamas su šeima soc.ped. diagnozuoja problemą ir parengia pagalbos šeimai programą. Yra įvairių soc darbo su šeima formų, jos priklauso nuo šeimos struk­tūros, poreikių ir egzistuojančių problemų. Šeimos tipologijos. Sėkmingos š. Rizikos grupės š. Nenusisekusios š. Asocialios šeimos.

Darbo su šeima formas galima suskirstyti į trumpalaikė ir ilgalaikė socialinio darbuotojo veiklą.

Trumpalaikės darbo formos. Tai įsikišimas į šeimą tam tikrais jos gyvenimo momentais – įvykus dideliems pasikeitimams ar netikėtoms traumuojančioms aplinkybėms. Į problemos sprendimą orientuotas modelis (gali trukti iki 4 mėn.). Šis modelis pasižymi tuo, kad esant tam tikrom sąlygoms daugumą problemų gali išspręsti ar bent jau sumažinti patys šeimos nariai. Soc.darbuotojo užduotis - sukurti tas palankias sąlygas. Ilgalaikės darbo su šeima formos trunka ilgiau nei 4 mėn. Dirbant su šeima siekiama pakeisti šeimos gyvensenos sistemą, pakeisti esamą situaciją. Soc.ped. būtina lankyti šeimą, siekiant diagnozuoti jos problemas, kontroliuoti jų sprendimą.

Dirbant su šeima, soc. darbuotojas turi leisti pasisakyti visiems šeimos nariams, turi parodyti jiems, kaip reikia dirbti kartu ir bendradarbiauti. Kiekvienas šeimos narys turi įvardinti savo lūkesčius ir pasakyti, kaip supranta problemą. Tokiu būdu visi šeimos nariai galės geriau suprasti vienas kitą. Socialinis darbuotojas turi pasikalbėti su šeimos nariais ne tik apie problemos esmę, bet ir tikslus bei darbo kartu strategiją, jų vaidmenį. Svarbus soc. darbuotojo žingsnis – padėti šeimai suformuluoti bendrą tikslą, aktualų kiekvienam sistemos nariui. Kartais labai sunku suformuluoti tikslą, tinkantį visiems šeimos nariams. Šeimos nariams suformulavus bendrą tikslą, soc. darbuotojas turi padėti jiems rasti būdų pasiekti individualius tikslus, o po to apibrėžti kiekvieno nario vaidmenį siekiant bendro tikslo.

3 pagrindines teikiamos socialinės paramos rūšis: edukacinę (mokymas, auklėjimas, lavinimas, švietimas), psichologinę (socialinė-psichologinė parama ir korekcijos), tarpininkavimo (pagalba organizuojant-šeimos laisvalaikio organizavimas, koordinuojant-nukreipta į įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras konkrečias šeimas problemas; ir informuojant-informuoti, konsultuoti šeimas socialinės apsaugos klausimais).

Dirbdamas su šeima socialinis darbuotojas naudoja visus savo darbo metodus: - Renka ir analizuoja informaciją apie šeimas bei jose augančius vaikus - Individualų darbą su mokiniu ir su jo tėvais. - Darbą grupėje su mokiniais, tėvais ar mokyklos personalu. - Individualius pokalbius. - Grupinę veiklą ir diskusijas. - Konsultacijas, teikia tėvams informaciją jiems rūpimais klausimais. - Lankosi mokinių namuose, vykdo šeimų priežiūrą, teikia metodinę/soc paramą. - Dirba ir bendradarbiauja su tėvais, įtraukiant juos į vaiko ugdymo procesą. - Tėvų susirinkimai klasėse. - Paskaitų, konferencijų, dalykinių žaidimų organizavimas. - Atlieka kontaktinio asmens funkcijas: nukreipia ir tarpininkauja klientui kreipiantis į kt. įstaigas, bendradarbiauja su soc. partneriais. Darbo su šeima technikos: interviu; pokalbis; grupiniai seansai; šeimos socialinės istorijos raidos schema; asmens socialinės istorijos plėtros schema; šeimos sociograma; genograma; šeimos ryšių tinklo (šeimos ekologinio žemėlapio) technika; stebėjimas.