DARBAS SU GRUPE. BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS - GRUPINĖS VEIKLOS PAGRINDAS. APLINKOS KŪRIMO BŪDAI. TARPINSTITUCINIO BENDRAVIMO SAMPRATA. TARPINSTITUCINIŲ TINKLŲ KŪRIMAS, VALDYMAS. TARPINSTITUCINĖS VEIKLOS PROGRAMOS.

DARBAS SU GRUPE. BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS - GRUPINĖS VEIKLOS PAGRINDAS. APLINKOS KŪRIMO BŪDAI. TARPINSTITUCINIO BENDRAVIMO SAMPRATA. TARPINSTITUCINIŲ TINKLŲ KŪRIMAS, VALDYMAS. TARPINSTITUCINĖS VEIKLOS PROGRAMOS.

Lietuvos visuomenei tampant atviresnei, keičiantis, demokratėjant mokyklai, mokymosi grupėse idėjos vis labiau įsitvirtina ir mūsų šalyje. Grupė – žmonių bendrija, kuriuos jungia koks nors bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai). Vienas iš svarbiausių švietimo tikslų - asmenį ugdyti gebantį bendrauti ir bendradarbiauti, kritiškai mąstyti, spręsti problemas, savarankiškai mokytis. Kiekvienas bendravimas susideda iš turinio ir santykio lygmenų.

Socialinis darbas su grupe – tai socialinio darbo kryptis ir metodas, kai nedidelės grupės žmonių turinčių bendrų tikslų ir problemų reguliariai susitikinėja ir dalyvauja veikloje nukreiptoje į vieną tikslą. Tam, kad vyktų socialinis darbas su grupe darbuotojo veikla turi apimti: pagalba grupės nariams; vienybės ugdymas; supratimo, kad esi priklausomas grupei, ugdymas. Darbuotojas turi koncentruoti dėmesį teikdamas pagalbą grupės nariams ugdant tarpusavio santykius. KAS TURI BŪTI GRUPĖSE? Tiems, kurie turi panašią patirtį arba pergyveno panašius įvykius, dažniausiai daugiausiai naudos duoda grupės, nes tokie asmenys geriau atjaučia vienas kitą, nes gali įsivaizduoti kito padėtį ir suvokti jos reikšmę. Tokia grupė padeda sukurti saugią atmosferą. Grupės yra formuojamos remiantis panašumais ir skirtumais. Panašumai yra problemos, išsilavinimas, kilmė, lytis, užsiėmimo pobūdis, amžius. Skirtumai yra žmonių reakcijos į problemą, įvairūs jausmai, požiūriai ar žinių kiekis, kuriais žmogus naudojasi spręsdami problemas.

Bendravimas ir bendradarbiavimas - grupinės veiklos pagrindas, todėl grupinėje veikloje pedagogas užima didelę reikšmę. Jis turi sukurti produktyvią aplinką, išsiugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, kad įvairiose gyvenimo srityse, taikiai, demokratinėmis priemonėmis spręsti iškylančius nesutarimus bei konfliktus.

Bendravimą galima apibūdinti kaip kontaktų tarp žmonių užmezgimo ir palaikymo procesų, kuris pasireiškia komunikacija kaip pasikeitimu psichinės veiklos rezultatais (žiniomis, mintimis, sprendimais, patirtimi, jausmais, nuostatomis ir kt.), sąveika, kaip tarpusavio poveikiu bei keitimusi veiksmais, tarpusavio suvokimu bei supratimu.

Bendradarbiavimas sudaro sąlygas grupės nariams tobulėti ne atskirai apmąstant savo veiklą ar tampant priklausomiems nuo išorinio išmanymo, o mokantis vienas nuo kito, tobulinant savo profesines galias. Bendravimas suteikia informacijos ir reguliuoja žmonių elgesį, to tarpu bendradarbiavimas – tai žmonių siekis darniai veikti su kt. žmonėmis, pasirengimas paremti ir padėti siekti bendro tikslo. Kad grupę galėtume pavadinti bendradarbiaujančia, būtini pagrindiniai penki elementai:

teigiama tarpusavio priklausomybė (grupės dalyviai suvokia, kad jie reikalingi vieni kitiems norint atlikti uzd.);

skatinanti sąveika (grupės dalyviai padeda vienas kitam, drąsina, pastebi ir skatina vienas kito pastangas);

individuali atsakomybė;

socialiniai gebėjimai (bendravimo, vadovavimo, sprendimų priėmimo, konfliktų aiškinimosi gebėjimai);

grupiniai procesai (grupėms reikia specialiai skirti laiko aptarti, kaip sekasi siekti tikslų ir palaikyti gerus tarpusavio santykius. Paprastai tai akcentuojama baigus darbą).

Svarbiausi pasitikėjimo elementai grupės darbe, būtini bendradarbiavimui, - atvirumas ir dalijimasis, kurie yra susiję su pritarimu ir palaikymu. Saugi ir draugiška atmosfera žadina norą dalyvauti grupės darbe.

Kiekvienai besimokančiųjų grupei būdinga tai, kad ir kokio dydžio ji būtų, ją sudaro skirtingos asmenybės – turinčios savo patirtį, fizinių bei emocinių skirtumų, problemų. Produktyvaus bendradarbiavimo pasiekti galima skatindami kiekvieną grupės narį kalbėti, aktyviai klausytis, išreikšti ne tik savo jausmus, bet ir įsijausti į kitų arba net stengtis pabūti kito vietoje. Kiekvienas narys turėtų jaustis atsakingas už tai, ar gerai atlikta užduotis, ir nebandyti tik pasinaudoti grupės darbo rezultatais. Bendradarbiaujančiai grupei būdinga: - tolerantiški santykiai; - rūpinimasis vieni kitais; - pozityvus savęs vertinimas; - „abipusiškumas“.

Siekiant užtikrinti bendradarbiavimą grupėje svarbu sukurti atvirą, išklausimu, supratimu ir pagarba paremtą aplinką, aptarti kartu tikslus, būdus, formas, laiką. Be to, sudaryti galimybę grupės nariams pademonstruoti savo gabumus jiems priimtina forma, išklausyti ir atsižvelgti į jų norus siekti geresnio rezultato. Grupės nariams geriau sekasi bendrauti, kai akimis palaikomas tiesioginis kontaktas. Kai nėra ryškaus centro, į kurį grupės nariai galėtų koncentruoti žvilgsnius, tai jie labiau linksta diskutuoti, be to tai leidžia išvengti pedagogo bei grupės narių dominavimo diskusijoje.

Keletas patarimų, kaip sukurti palankia aplinką bendradarbiavimui grupėje:

įsidėmėkite grupės narių vardus ir taip kreipkitės į juos;

skatinkite pradėtas rodyti besimokančiųjų pastangas komunikuoti, kviesdami ir toliau diskutuoti;

atsakykite į visus komentarus;

nekritikuokite asmenybių ir nežlugdykite iniciatyvos, venkite sarkazmo;

saugokitės griežtų apibendrinimų ten, kur galimi nesutarimai.

Sukūrus bendradarbiavimo atmosferą pradžioje, besimokantiesiems lengviau užmegzti ryšius, pasijusti grupės nariais. Dirbant su suaugusiais kiekviena pamoka ar paskaita turėtų prasidėti nuo neformalaus bendravimo. Net labai skirtingi žmonės stengsis dalyvauti grupės darbe, jei turės galimybę pažinti vienas kitą ne tik formaliose mokymosi situacijose.

Kiekviena institucija veikia tam tikrame organizacijų tinkle, kuris ją tiesiogiai ar netiesiogiai veikia. Institucijos susijusios bendrų interesų ir tikslo siekio ryšiais tam, kad vykdytų bendrą veiklą, sudaro tarpinstitucinius tinklus. Tinklo mazgu laikoma institucija.

Galima išskirti tinklus charakterizuojančias ypatybes: tikslą, įtaką, informaciją, bendravimą ir ryšius; tikslą, strategiją, įforminimą, lygmenį, narystę, valdymą. Tinklai gali būti formalūs (steigimą, veiklą ir nutraukimą reglamentuoja norminiai teisės aktai) ir neformalūs (neturi formalių, nustatytų taisyklių ir lyderių, jų veikla epizodinė). Jei tarp institucijų atstovaujančių asmenų ušsimezga glaudūs ryšiai, tarpinstitucinį tinklą sustiprina socialinis tinklas. Socialiniai tinklai – tai bendradarbiavimo santykių struktūra su tais, kurių pagalba reikalinga efektyviam funkcionavimui. Tinklo veikla – procesas, kurio metu kuriami kontaktai tarp pagrindinių vadovu, tarp kitų organizacijų. Socialinių tinklų rūšys: asmeninių ryšių (šeima, draugai, kaiminai); socialinės partnerystės (rinkos-darbovietė, įmonės, įstaigos; soc. institucijos-mokykla, darželiai, soc. tarnybos, paslaugos). Tarpinstitucinių tinklų funkcijos: reguliuojamoji (atitinkamos orientacijos užtikrinimas, tinklo organizavimas), tikslų įgyvendinimo (bendro supratimo apie trokštamą ateitį ir apie iškilusias problemas bei kryptis vystymasis) paramos (infrastruktūros parama tinklui organizuoti, jį išlaikyti ir valdyti). Bendradarbiaujant tarpinstitucinių lygmenu svarbu, kad specialistai neperžengtu savo atsakomybės ribų. Tinklas turi savo gyvavimo raidą ir ciklą. Foravimosi pradžioje jis auga lėtai, kai santykiai susiformuoja, augimas greitėja, tačiau po kurio laiko pasiekiamas taškas, kai tinklo žinios ir gebėjimai neatitinka tolesnio augimo poreikių. Tarporganizacinių tinklų veikla priklauso nuo to ar jį remia socialinis tinklas.

Tinklas gali būti valdomas centralizuotai, (vienas valdymo subjektas priima sprendimus, žemesnės grandys tik informuoja apie įsakymo, sprendimo įvykdymą).

Decentralizuotas valdymo modelis (nėra atskirų dalyvių ar sukurtos institucijos, kuri koncentruotų valdymą, valdymas paskirstytas tarp tinklo narių, kurie savo veiklą koordinuoja).

Centralizacijos ir decentralizacijos derinys (tinkle sukurta institucija, kuriai tinklo nariai patiki tam tikrą valdymą, apibrėždami jų atsakomybę, kita valdymo dalis pasiskirstoma tarp partnerių).

Tarpinstitucinių tinklų kūrimo etapai:

institucijų suinteresuotumas kurti tinklą, jo misijos, vizijos aptarimas bei telkimas institucijų.

Kiekvieno tinklo narės situacijos analizė (perspektyvos įgyvendinimas, įsisąmoninimas, formavimas).

Tinklo koncepcijos, paskirties, misijos, vizijos tikslinimas.

Tinklo kūrimo strateginės grupės suformavimas.

Rengiama tinklo kūrimo strategija.

Tinklo kūrimo strategijos aptarimas bei korekcija.

Realizavimo etapas (atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius: tinklo narių suvokimą, supratimą, galimybę rengti diskusijų formus bei eksperimentuoti).