JAUNIMO POLITIKA IR JOS FORMAVIMAS. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO IR JO ĮTAKA JAUNIMO AKTYVUMUI ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE. JAUNIMO PROGRAMŲ FINANSAVIMO GALIMYBĖS.

JAUNIMO POLITIKA IR JOS FORMAVIMAS. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO IR JO ĮTAKA JAUNIMO AKTYVUMUI ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE.   JAUNIMO PROGRAMŲ FINANSAVIMO GALIMYBĖS.

Jaunas žmogus –asmuo nuo 14-29 metų (2003m. LR Seimas priėmė jaunimo politikos pagrindų įstatymą – pagrindinį dokumentą, nusakantį jaunimo politikos įgyvendinimo principus, sritis, jos organizavimą ir valdymą). Jaunystė yra amžiaus tarpsnis, kai formuojasi žmogaus asmenybė, kai jis savarankiškai pradeda dalyvauti visuomenės gyvenime ir daryti jam įtaką. Kaip ir kiekvienas iš mūsų taip ir jaunas žmogus yra pilnavertė asmenybė bei turi teisę į tinkamą soc.aplinką, ugdymosi sąlygas, galimybę tinkamai save realizuoti ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime, visa tai yra diegiama per jaunimo politiką. Jaunimo politika–kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą. Jaunimo politika Lietuvoje yra viena iš prioritetinių valstybės sričių, kurią pažymi visos politinės partijos.

Jaunimo politika – tai nėra rezultatas užrašytas kokiame nors politiniame dokumente. Jaunimo politika tai nuolatinis nesibaigiantis procesas, visuomenės rodomas dėmesys savo augančiai kartai.

Formuojant jaunimo politiką yra iškeliami pagrindiniai tikslai orientuojami į šių dienų jaunimo problemas:

intelektualios, pilietiškos, demokratiškos ir atsakingos asmenybės formavimosi skatinimas.

jaunimo integracija į visuomenės politinį, pilietinį, ekonominį, socialinį, kultūrinį gyvenimą;

motyvuoti jauną žmogų aktyviai dalyvauti jaunimo veikloje.

Jaunimo politikos pagrindų įstatyme 2003 m. keliami tokie jaunimo politikos uždaviniai: palankų sąlygų jaunimo ir jaunimo organizacijų veiklai kūrimas ir užkirtimas, jaunimo organizacijoms, jaunimo iniciatyvoms.

Pagrindiniai jaunimo politikos įgyvendinimo principai yra šie

2003 metų priimtame Jaunimo politikos pagrindų įstatyme NVO dažnai įvardijamos, kaip pagrindine jėga formuojant jaunimo politiką. NVO – tai laisva piliečių valia įkurta demokratinė organizacija, kuri tarnauja visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ar tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme.

Jaunimo politikos pagrindų įstatyme yra aiškiai apibrėžiamos jaunimo organizacijų funkcijos: tenkina ir įgyvendina bendrus jaunimo ar atskirų jaunimo grupių poreikius bei interesus; ugdo jaunų žmonių pilietiškumą ir pagarbą šeimai; vykdo neformalųjį ugdymą; organizuoja jaunų žmonių užimtumą, skatina tarptautinį bendradarbiavimą, propaguoja savanorišką veiklą ir kt.

Įgyvendinant šias funkcijas jaunimo organizacijos į savo gretas turi įtraukti kuo daugiau jaunų žmonių. Dalyvaudamas jaunimo organizacijų veikloje jaunas žmogus tampa komunikabiliu, labiau pasitikinčiu savimi, sugebančiu planuoti bei įgyvendinti planus, vertinti jų efektyvumą ir kokybę, bendradarbiauti su kitais asmenimis ir organizacijomis

NVO tiesiogiai dalyvauja skirstant finansinę parama iš valstybinio jaunimo fondo t.p. skirstant savivaldybių biudžetuose numatytas jaunimo programos skirtas lėšas.

Nacionaliniu mastu NVO dalyvauja įvairių dokumentų, susijusių su jaunimo politika rengime, teikia siūlymus valstybės institucijoms. Vyriausybės ir ministerijų priimami sprendimai taip pat yra derinami su NVO. Su moksleiviais susijusius klausimų sprendime dalyvauja Lietuvos moksleivių sąjunga ir moksleivių parlamentas.

Jaunimo socialinei politikai labai svarbus aspektas - įvairių projektų įgyvendinimas – per tai NVO įneša svarų indėlį jaunimo politikos formavimui. Vienas svarbiausių žingsnių jaunimo politikoje buvo Jaunimo politikos pagrindų įstatymo priėmimas, t.p. buvo žengtas NVO iniciatyva. NVO(42) jaunimo politikoje padėjo tvirtą pamatą jai aktyviai veikti bei pagrindinis atramos taškas jaunimui save realizuoti ir integruotis į visuomenę.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) - didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija Lietuvoje. Tai jaunimo interesus atstovaujanti ir jaunimo politiką formuojanti organizacija, Vyriausybės partnerė, formuojant Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT) sudėtį. LiJOT buvo įsteigta 1992 m. Šios organizacijos pagrindinės veiklos kryptys yra jaunimo politikos formavimas, jaunimo lyderių ruošimas, jaunimo informavimas bei tarptautiniai ryšiai.

Prie daugelio šalies miestų savivaldybių yra įkurtos regioninės jaunimo reikalų tarybos, kurios yra sudarytos iš savivaldybės ir jaunimo organizacijų atstovų ir dirba plėtojant jaunimo politiką savivaldybių lygmenyje. Pagrindinis šių organizacijų tikslas –vienyti LR teritorijos administraciniame vienete veikiančias jaunimo organizacijas ir joms atstovauti. Jaunimo organizacijos gali dalyvauti ir Savivaldybių biudžetų svarstymuose, bei išreikšti nuomonę dėl jaunimo politikai įgyvendinti savivaldybėse skiriamų lėšų.