KOKAINAS - Preparatas ir jo vartojimas

KOKAINAS

Faktai ir poveikis

Preparatas ir jo vartojimas

Kokainas yra amfetaminui, fenmetralinui ir metilfenidui artima narkotinė medžiaga, kuri tiesiogiai stimuliuoja centrinę nervų sistemą.
Kitaip negu amfetaminas, kokainas yra veiksminga narkozės priemonė.

Kokainas gaminamas iš kokos krūmo lapų. Jau prieš kelis šimtus metų Pietų Amerikos indėnai kramtydavo su citrina sumaišytus šio augalo lapus, kad nejaustų nuovargio ir alkio. Kokainą pradėta uostyti šio šimtmečio pradžioje, kai žinia apie šios medžiagos sukeliamą pasitenkinimą ir energijos antplūdį pasklido ne tik tarp medikų.

Kokainas parduodamas gatvėse mažų, baltų, kristalinių miltelių pavidalu. Jo grynumas paprastai viršija 80%, tačiau kartais siekia tik 5-35%. Kokainas dažnai sumaišomas su neveiksmingomis panašios išvaizdos medžiagomis, pvz., įvairiomis cukraus rūšimis, arba su veiksmingomis narkotinėmis medžiagomis, kurių efektas atitinka kokaino sukeliamą poveikį, pvz., narkozei naudojamais prokainu ir tensokainu arba centrinę nervų sistemą stimuliuojančiu amfetaminu.

Dažniausiai kokainas įkvepiamas arba uostomas. Šį narkotiką taip pat galima suleisti po oda ar į veną, prilipdyti prie burnos, išeinamosios žarnos ir makšties gleivinės.

„Krekas“ yra ypatinga kokaino forma. Jis turbūt buvo taip pavadintas dėl
rūkant girdimo traškesio. „Krekas“ atrodo kaip pilkšvos ar baltos spalvos gabalėliai arba dribsniai. Šis narkotikas, sumaišytas su tabaku ar marihuana, rūkomas pypke arba kaip cigaretės.

Poveikis

Narkotinės medžiagos poveikis priklauso nuo kiekio, vartojimo būdo, ankstesnės narkotikų vartojimo patirties, nuotaikos ir nuo to, ar tuo pačiu
metu gerta alkoholio ir vartota kitų narkotikų. Poveikis taip pat priklauso nuo situacijos bei kartu esančių žmonių.

Trumpalaikiai požymiai išryškėja iškart gavus narkotikų dozę (po kelių sekundžių ar minutės) ir išnyksta po kelių valandų arba dienų.

• Mažas kokaino kiekis sukelia trumpą apsvaigimą, kurio metu jaučiamas padidėjęs energingumas ir budrumas, suaktyvėja sąmonės veikla. Apsvaigimas gali sukelti ir neigiamų pojūčių bei stiprią baimę.
Kokainas mažina maisto ir miego poreikį, leidžia nejausti nuovargio.

• Didesnis kokaino kiekis gali sukelti keistą, įžūlų, agresyvų elgesį. Būdingi fiziniai požymiai: paspartėja širdies veikla, pagreitėja kvėpavimas, pakyla kūno temperatūra, išsiplečia vyzdžiai, žmogus prakaituoja ir išbąla.

• Atsižvelgiant į individo jautrumą arba narkotikų dozės dydį galima reakcija, primenanti stiprų apsinuodijimą amfetaminu. Narkomanas negali pailsėti, yra susijaudinęs ir įsibaiminęs. Būdingi fiziniai požymiai: drebulys, sutrikusi koordinacija ir raumenų traukuliai.

• Kokainas turi narkotizuojančių savybių ir dėl didelių dozių gali sutrikti centrinės nervų sistemos funkcijos. Dėl to žmogus gali net nustoti kvėpuoti.

Ilgalaikiai požymiai išryškėja ilgai vartojant narkotines medžiagas.

• Daugelis ilgalaikio kokaino vartojimo padarinių yra tokie pat, kaip ir
trumpalaikio, pvz., apetito praradimas ir svorio sumažėjimas. Kiti galimi požymiai - vidurių užkietėjimas, sunkumas šlapintis ir impotencija.

• Chroniškus narkomanus praėjus apsvaigimui dar kurį laiką kankina nerimas, didelis susierzinimas, nepasitikėjimas, nemiga, baltoji karštligė, haliucinacijos ir iškreipti vaizdiniai, pvz., kad vabalai ir kirmėlės šliaužioja po oda. Šią būseną, kuri yra panaši į amfetamino sukeliamą psichozę ir paranojinę šizofreniją, dažniausiai sunku
išgydyti.

• Nuolat uostant kokainą pastorėja kaklas ir visąlaik iš nosies, ypač šnervių ir nosies išsišakojimo, teka gleivės.

• Reguliariai leidžiantis kokainą kyla pavojus padidinti dozę arba nesteriliais įrankiais ir bloga vaistų leidimo technika sukelti infekciją.

• Per daug padidinus dozę galima mirti nuo traukulių, širdies paralyžiaus ir labai aukštos temperatūros. Nors tokių mirties atvejų reta, vis dėlto jų daugėja. Gatvėse parduodamame kokaine gali būti nešvarių priemaišų, kurios sukelia pavojingą alerginę reakciją.

Psichinė priklausomybė

Kokaino injekcijos arba uostymo poveikis yra trumpalaikis. Siekiant pratęsti apsvaigimą dozės vartojamos dažniau. Priklausomybė ir fizinis kokaino poreikis dažniausiai nėra ryškūs, tačiau pasireiškia stiprus prievartinis psichinis poreikis.

Dėl stiprių svyravimų tarp žvalumo ir sunkios depresijos, kuri prasideda apsvaigimui praėjus, narkomaną kankina didelis psichinis poreikis vėl „pakilti“. Tada bandoma gauti naują kokaino dozę. JAV atlikti laboratoriniai tyrimai su žvėreliais parodė, kad kokainas yra vienas iš kelių narkotinių preparatų, kuriuos žvėrys vartoja tol, kol žūsta.

Kas vartoja kokainą?

Per keletą pastarųjų metų kokaino vartojimas daugelyje Vakarų Europos
šalių išaugo, taip pat padidėjo galimybė nelegaliai jo įsigyti, o tai didina
kokaino kontrabandos ir vartojimo pavojų.

Kokainas ir įstatymas

Švędijoje kokainas priskiriamas narkotikų klasei nuo 1930 m.
Įstatymas draudžia narkotikus pirkti, parduoti, turėti, naudoti, mainyti,
skolinti ir dovanoti. Taip pat draudžiama auginti arba gaminti narkotikus.
Negalima narkotikų pakuoti, transportuoti arba saugoti. Draudžiama ir
užmegzti ryšį tarp pirkėjo bei pardavėjo arba padėti sumokėti už narkotikus.

Bausmė už įstatymo dėl narkotikų pažeidimą priklauso nuo nusikaltimo
pobūdžio. Už smulkius nusikaltimus teismas gali nubausti baudomis arba
kalėjimu daugiausia iki 6 mėn. Už sunkesnius nusikaltimus baudžiama kalėjimu, dažniausiai iki 3 metų. Jei nusikaltimas ypač sunkus, baudžiama kalėjimu nuo 2 iki 10 metų.