KONSULTAVIMO TEORIJOS SAMPRATA IR YPATUMAI. KONS-MO PROCESO STRUKTŪRA PEDAGOGINIO ELGESIO KOREKCIJA. ELGESIO KOREKCIJOS KRYPTYS.

KONSULTAVIMO TEORIJOS SAMPRATA IR YPATUMAI. KONS-MO PROCESO STRUKTŪRA PEDAGOGINIO ELGESIO KOREKCIJA. ELGESIO KOREKCIJOS KRYPTYS.

Žmogus – yra pagrindinis objektas, nagrinėjamas socialiniame darbe. Soc. pedagogui tenka taikyti įvairius darbo modelius ir remtis įvairiomis konsultavimo teorijomis. Kiekviena teorija turi privalumų ir trūkumų, tačiau pilnesnį asmenybės vaizdą padeda susidaryti įvairių požiūrių apie asmenybę žinojimas ir sugebėjimas derinti žinias.

Mokslinėje literatūroje yra išskiriamos 6 pagrindinės konsultavimo teorijos:

1. Psichoanalizės kryptį atstovavo Z. Froidas Daugelis problemų kyla dėl to, kad vaikystėje buvo slopinami tam tikri impulsai. Froidas manė, kad žmogaus elgesį smarkiai veikia nepripažįstami seksualiniai ir agresijos impulsai.

Labai yra svarbu nustatyti konsultavimo tikslus. Juos labai tiksliai apibrėžia R. Kočiūnas – tai, kas slypi pasąmonėje, iškelti į sąmonę; padėti klientui atgaminti ankstyvuosius potyrius ir analizuoti išstumtus konfliktus. Konsultavimo metu vertėtų įsigilinti į tai, ką žmogus išgyveno vaikystėje, kokie jo santykiai su šeima. Atsakius į šiuos klausimus, paaiškėtų tai, ko žmogus pats negali įvardinti, nes tai buvo jo pasąmonėje.

2. Konsultavimo teorijos kryptis - adlerinė Akcentuojama pozityvi žmogaus prigimtis. Kiekvienas žmogus ankstyvoje vaikystėje formuoja unikalų gyvenimo stilių, kuris mažai keičiasi gyvenant. Žmogaus elgesį motyvuoja socialinis interesas, tikslų siekimas ir gyvenimo uždavinių sprendimas. Jis labiau orientavosi į asmenybės ateitį, į jos susidarytą gyvenimo planą ir jos įgyvendinimą, siekiant savo tikslų. žmogus visą gyvenimą siekia to paties tikslo ar laikosi pastovios elgesio krypties. Visa tai jis pavadino gyvenimo stiliumi. Daugiausia nagrinėjo asmenybes, turinčias tam tikrus psichinius sutrikimus. Konsultuojant akcentuojamas atsakomybės pasidalijimas tarp konsultanto ir kliento, abipusis pasitikėjimas ir pagarba, bendras konsultavimo tikslų nustatymas. Konsultavimo tikslai – pakeisti kliento gyvenimo prielaidas ir tikslus; keisti klaidingą motyvaciją ir padėti jaustis lygiu su kt.

3. Elgesio terapija taikoma žmonėms, patyrusiems dvasines krizes, išgyvenusiems skausmingus įvykius. Žmogus yra aplinkos produktas, kartu ir aplinkos kūrėjas. Elgesys yra išmokimo produktas. Problemos atsiranda dėl blogo išmokimo. Normaliai elgtis išmokstama pastiprinimo ir imitacijos būdu. Tai psichoterapijos metodas dramatiškiems, skausmingiems žmogaus dvasiniams išgyvenimams bei elgesio motyvams pažinti ir rasti tinkamesnius, geresnę savijautą užtikrinančius žmogaus buvimo šeimoje ir visuomenėje būdus bei santykius su artimaisiais ir savimi.

4. Racionalioji – emocinė terapija (A. Ellis)

5. Į klientą orientuota terapija (C. Rogers) pažangi tuo, kad akcentuojama pozityvi žmogaus prigimtis – jam būdinga įgimtas siekimas tapti pilnaverčiu (funkcionuojančiu). Problemos kyla išstumiant kai kuriuos jausmus iš sąmonės lauko. Psichinės sveikatos pagrindą sudaro atitikimas tarp idealaus Aš ir realaus Aš. Konsultavimo tikslai-kurti saugų konsultavimo klimatą, kad klientas galėtų save tyrinėti, atpažinti asmenybei tobulėti kliudančius veiksnius, įsisąmoninti anksčiau atmestas ar iškreiptai priimtas asmenybės dalis; skatinti kliento atvirumą patyrimui, labiau pasitikėti savimi.

6. Egzistencinėje terapijoje dėmesys skiriamas žmogaus gebėjimui pažinti save, įsisąmoninti savo vidinį pasaulį, laisvai pasirinkti savo likimą, atsakomybei, egzistenciniam nerimui, unikaliai prasmei ieškoti beprasmiškame pasaulyje, vienatvei ir santykiams su kitais, gyvenimo laikinumui ir mirčiai. Konsultanto uždavinys-tiksliai suprasti kliento būtį pasaulyje ir užmegzti autentišką žmogišką ryšį su juo. Kontaktas tarp konsultanto ir kliento suprantamas kaip „žmogus-žmogus“ kontaktas, autentiškas dviejų lygiaverčių žmonių susitikimas „čia ir dabar“.

Psichologinio konsultavimo procese labai yra sunku apibrėžti visas galimas konsultanto ir kliento sąveikos situacija. R.Kočiūnas pateikia tokią konsultavimo proceso struktūrą:

Problemos tyrimas. Svarbu užmegzti kontaktą su klientu, dėmesingai išklausyti klientą, būti nuoširdžiam, emptiškam, fiksuoti kliento visas tiek žodines, tiek nežodines reakcija.

Dvimatis problemos apibrėžimas. Šioje stadijoje, siekiama tiksliai apibrėžti kliento problemą, fiksuojant emocinius ir kognytivinius aspektus, problema tikslinama tol, kol ją vienodai supranta konsultantas ir klientas.

Alternatyvų identifikacija. Klientas skatinamas įvardinti alternatyvas, visus galimus pasirinkimus, kuriuos jis laiko tinkamais ir realais.

Planavimas. Alternatyvos atrenkamos, įvertinamos, atsižvelgiant į jų tinkamumą, realistiškumą, į ankstesnę kliento patirtį, dabartinį pasirengimą keistis, padedama suprasti, kad ne visos problemos išsprendžiamos, kad reikia laiko, kad kai kurios išsprendžiamos tik iš dalies. Plano autorius turėtų būti klientas.

Veikla. Nuosekliai realizuojamas problemos sprendimo planas; konsultantas padeda klientui nuspręsti, ką reikėtų atlikti atsižvelgiant į realybę, laiką, emocines galimybes, poreikius, suprasti, kad galimos nesėkmės siekiant tikslo ir kad jos nėra katastrofa.

Įvertinimas ir grįžtamasis ryšys. Kai baigiasi numatytas laikas ir kai pastebimi pokyčiai kurių siekta, apibendrinama kas vyko. Įvardijami rezultatai, aptariamos likusios ar iškilusios naujos problemos, gali būti, susitariama dėl tolimesnio konsultavimo.

Konsultavimas yra labai svarbi soc. pedagogų profesinės veiklos funkcija, įgyvendinama be išimties visose socialinio darbo srityse. Socialinio konsultavimo objektas – yra gyvenimiškos, socialinės asmenų problemos, tačiau ne klientų terapija ar psichologinis konsultavimas; konsultuojant reikšmingas ir informacijos teikimas bei tarpininkavimas, nukreipiat klientą gauti specializuotą pagalbą.

Konsultavimo proceso efektyvumas priklauso nuo asmenybės ypatybių, profesinių žinių bei specialių konsultavimų įgūdžių. Konsultavimas – tai konsultavimo būdai, kuriais siekiama padėti žmogui išmokti spręsti problemas bei priimti įvairius sprendimus tam tikrose situacijose.

Konsultacijos gali būti individualios ir grupinės. Šeimas konsultuoja teisės, rūpybos klausimais, supažindina su galimais auklėjimo metodais,duoda praktinių patarimų pokalbiams su vaiku. Mokytojams teikiamos konsultacijos vaikų ugdymo ir bendravimo su jais klausimais. Plačiausia sfera mokinių konsultavimas. Soc.ped. padeda moksleiviams spręsti jų problemas, pataria. Tada jis turėtų būti tarpininkas bendradarbiaujant su kitomis, vaiko gerove besirūpinančiomis, valstybinėmis įstaigomis (VTAT, socialinės globos bei rūpybos agentūromis). Konsultavimo teoriniai principai:

1.Atsakomybė klientui. Santykiai su konsultuojamuoju turi tęstis tol, kol jie naudingi konsultuojamajam.

2.Konfidencialumas. Išskirtiniais atvejais, kai konsultuojamasis kelia kam nors grėsmę, konfidencialumo nesilaikoma.

3.Profesinė kompetencija ir padorumas. Konsultantas turi atitikti profesinius standartus ir kelti savo kvalifikaciją. Padorumas pasireiškia tuo, kad jis objektyviai pristato save ir savo paslaugas konsultuojamiesiems bei darbdaviams.

4.Atsakomybė apmokomiesiems, bendradarbiams, kolegoms. Vengti asmeninių ir dalykinių ryšių su tuo pat asmeniu.

5.Atsakomybė tyrimų dalyviams. Konsultantas, atliekantis mokslinius tyrimus, privalo laikytis įstatymų, ribojančių eksperimentavimą su žmonėmis.

Specialiųjų poreikių klasifikacijoje, greta kitų grupių, išskiriama viena didelė grupė – tai elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimai, kurie gali pasireikšti įvairiausiomis formomis todėl šiuos sutrikimus turintys asmenys suskirstyti į grupes pagal jų problemos pobūdį :

- Savireguliacijos sutrikimai; -Elgesio sutrikimai; - Nerimas; - Fobijos; - Depresija; - Agresyvumas ir kt.

Tačiau kiekvienam vaikui gali būti būdingi keli čia išvardinti požymiai, todėl priskirti konkretų vaiką kuriai nors iš šių grupių būtų neteisinga. Emocijų ir elgesio sutrikimų priežastys aiškinamos keturiais tarpusavyje susijusiais veiksniais:

-Biologiniai sutrikimai,ligos;-Patologiniai santykiai šeimoje;-Netinkamas patyrimas mok-oje;-Neigiama kultūrinė įtaka.

Dažniausiai pastebėti mokinį, turintį elgesio sutrikimų nėra sunku, ypač jei šie pasireiškia agresyvumu, neklusnumu, pykčiu, nuotaikų kaita. Kiek sunkiau pastebėti mokinius, kuriems būdingas nerimas, fobijos, depresija. Stebėdamas šiuos mokinius pedagogas turi būti ypač pastabus.

Dažnai netinkamą elgesį paskatina patys mokytojai netinkamai bendraudami su mokiniu ir naudodami jų manymu gerus drausminimo ir perauklėjimo metodus. Psichologai jau įrodė, kad „ne“ pasąmonėje tarsi nukrinta ir tarsi užprogramuojamas atvirkščias veiksmas – žaisk, kalbėk, triukšmauk. Norėdamas nutraukti netinkamą elgesį, mokytojas pirmiausia turi atsisakyti neigiamos nuostatos vaiko atžvilgiu ir visa širdimi norėti padėti jam. Po to nuspręsti koks elgesys yra siektinas, ir pasakyti apie tai mokiniui konkrečiai ir aiškiai. Taisyklių nustatymas – tai pirmas žingsnis. Taisyklės turi būti labai konkrečios, kurios privalomos visiems mokiniams ir dėl kurių negalima derėtis ar jas keisti.

Duodamas konkrečius nurodymus mokytojas turi tiksliai pasakyti, ką vaikai turi padaryti. Jei mokinys nedaro kas jam pasakyta, reikia prieiti arčiau vaiko ir pateikti konkretų nurodymą. Šiuo atveju labai svarbus akių kontaktas ir neverbalinė komunikacija. Nekreipiant dėmesio į vaiko atsikalbinėjimus, pareikalauti įvykdyti nurodymą. Prireikus kartoti nurodymą keletą kartų tais pačiais žodžiais. Negalima palikti nuošalyje ir tėvų. Tėvams problema turi būti apibūdinama konkrečiais terminais, atskleidžiančiais vaiko elgesį, stengtis užsitikrinti tėvų paramą, pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus vaikui jau pokalbio metu. Pakeisti elgesį, pašalinti jį sąlygojančias priežastis vien mokytojų ir tėvų pastangų neužteks, dažniausiai reikalinga psichikos sveikatos centrų specialistų pagalba.

Pedagoginiai elgesio korekcijos metodai:

Konsultavimas (patarimai vaikams, tėvams, pedagogams) - tai, kai vienas asmuo, esantis konsultanto vaidmenyje, siūlo arba aiškiai sutinka skirti savo laiką, dėmesį ir pagarbą kitam asmeniui, laikinai esantiems kliento vaidmenyje.

Grupinis palaikymas Metodo esmė - kai pasinaudojama panašias problemas turinčių vaikų grupe galima žymiai greičiau išspręsti esamą problemą.

Atviras pokalbis Esmė – išsipasakoti apie savo išgyvenimus, susijusius su sutrikimais, kaip vaikas jaučiasi, kad yra kitoks nei kiti. Atviro pokalbio metu konsultantas siekia sužinoti apie kliento praeitį.

Bendradarbiavimas Bendradarbiavimo metu sudaroma žodinė ar raštiška sutartis tarp specialisto ir kliento. Nuoširdus bendradarbiavimas padeda kurti tarp konsultanto ir kliento teigiamus santykius, pasitikėjimą, paramą.

Psichodrama tai metodas, gydymas ir mokymasis būti savimi ir būti su kitais. Jos metu yra modeliuojama gyvenimiška situacija, kuri asmeniškai liečia patį vaidinimo dalyvį.

Darbo terapija. Ypač veiksminga, nes vaikai patys gali įvertinti savo darbo rezultatus.

7. Žaidimų terapija-tai lankstus metodas patikimai spręsti asmenines ir social. problemas, įgyti žinių apie save ir kitus.

Vaikai – vaikams metodas. Kartais būna veiksminga bendraamžių įtaka bendraamžiams. Tokie vaikai vieni kitiems dalina patarimus, nuraminimus, galimus problemų sprendimo būdus.

Vyresnio draugo pavyzdžio metodas; Kai kurie vaikai pasitiki labiau vyresniais draugais nei bedraamžiais.

Saviraiškos terapija naudinga užduoti užduotis, kuriose reikalaujama išreikšti save,pvz.per piešimą,šokį, dainavimą.

Pokalbio metodas. Pokalbio metu konsultantas tiesiogiai bendrauja su klientu, keičiasi informacija.

Meno terapija –nesuvoktos mintys ir jausmai dažniausiai išreiškiami vaizdiniais ir simboliais.

Šokio terapija, Muzikos terapija.